—

Ieškovas teigia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes jį priėmė Parlamento narių atlyginimų ir socialinių teisių skyriaus vadovas, be privalomo Europos Parlamento biuro, kuris yra už su Parlamento nariais susijusius finansinius, organizacinius ir administracinius klausimus atsakingas organas, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnį, dalyvavimo.

—

Ieškovas teigia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes nepakankamai motyvuotas ir pažeidžiama SESV 296 straipsnio antra pastraipa bei Chartijos 41 straipsnis.

—

Ieškovas teigia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas be galiojančio teisinio pagrindo, kadangi NII tvarkos III priedo 2 straipsnio 1 dalis buvo panaikinta po to, kai įsigaliojo Europos Parlamento narių statutas (SĮT sprendimo 74 ir 75 straipsniai).

—

Ieškovas teigia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes Europos Parlamentas neteisingai aiškino ir taikė SĮT sprendimo 75 straipsnį ir NII tvarkos III priedo 2 straipsnio 1 dalį. Ieškovas teigia, kad šias nuostatas reikia aiškinti taip, kad SĮT sprendimo 75 straipsnyje esanti nuoroda į NII tvarkos I, II ir III priedus ir, visų pirma, į III priedo 2 straipsnio 1 dalį būtinai turi būti suprantama kaip susijusi su teisėmis į išmokas, taikytas kai šis III priedas galiojo. Priešingu atveju, šias nuostatas aiškinant ir taikant taip, kaip tai darė Parlamentas, ieškovo pensija galėtų būti keičiama neribotą skaičių kartų, šiurkščiai pažeidžiant Europos Parlamento narių statuto 28 straipsnį ir teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio saugumo principus.

—

Galiausiai, net sutinkant su Europos Parlamento aiškinimu, kad NII tvarkos III priedo 2 straipsnio 1 dalimi institucijai nustatoma pareiga Europos pensiją priderinti prie nacionalinio parlamento žemųjų rūmų nariams skirtos pensijos dydžio, šiam priderinimui Sąjungos teisėje taikomas konkretus ribojimas ir, bet kuriuo atveju, jis gali būti susijęs tik su pensijos dydžiu ir mokėjimo būdais, todėl aktai, turintys įtakos pačiai teisei į pensiją, negali būti perkelti automatiškai. Vis dėlto šiuo atveju ieškovui taikyta priemonė, dėl to, kad Europos Parlamentas automatiškai perkėlė sprendimą 150/2022, ne tik pakeitė jo teisę į pensiją, paveikdama šios teisės sudedamąsias dalis, kai perskaičiavimas atgaline data pakeitė pačią pensiją, bet taip pat yra akivaizdžiai nesuderinama su Sąjungos teise.

—

Ieškovas teigia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes Europos Parlamentas, automatiškai perkėlęs sprendimą, taigi ir perskaičiavęs ieškovo pensiją pagal naują metodą atgaline data ir su nuolatinėmis pasekmėmis (tai tiesiogiai paveikė teisę į pensiją), pažeidė teisinio saugumo principą, kuris neleidžia pažeisti įgytų teisių, be to, atitinka Europos Parlamento narių statuto 28 straipsnį ir SĮT sprendimo 75 straipsnį, ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą, neleidžiantį sumažinti ar pakeisti pensijų. Be to, kadangi jis taikomas tik buvusiems Europos Parlamento nariams iš Italijos, vieninteliams priemonės, pagal kurią atgaline data pagal įmokų metodą perskaičiuojamos pensijos, įgytos, kai Italijoje dar nebuvo įvestas įmokų metodas, šis perskaičiavimas taip pat akivaizdžiai prieštarauja lygybės principui, nes juo sukuriama neteisėta diskriminacija, palyginti su buvusiais Europos Parlamento nariais iš kitų šalių, Europos Parlamento nariais, išrinktais po 2009 m., ir apskritai visais kitais piliečiais, kuriems toks sumažinimas netaikomas.

—

Ieškovas teigia, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo sumažinta iš pradžių apskaičiuota pensijos, į kurią jis turi teisę kaip Europos Parlamento narys, suma, tiesiogiai paveikia jo nuosavybės teisę. Be to, jis tvirtina, kad šis kišimasis nebuvo pagristai motyvuotas, todėl jo atžvilgiu atsirado neproporcinga ir nepagrįsta auka.

—

Ieškovas teigia, kad Europos Parlamentas ginčijamu sprendimu įgyvendindamas pensijų perskaičiavimo priemonę, kuri dėl savo pobūdžio daugiausia paveikia vyriausius asmenis, pažeidė Chartijos 21 ir 25 straipsnius, SESV 10 straipsnį ir Europos socialinių teisių ramsčio 15 straipsnį.