—

pripažinti, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir gali reikalauti padengti visas SANAD projekto išlaidas ir panaikinti debeto avizą Nr. 3242113938, nes joje pripažinus, kad atmestos išlaidos neatitinka reikalavimų, buvo pažeisti taikytini teisės aktai, ir

—

priteisti iš REA Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas arba, jeigu šiame ieškinyje pateiktiems reikalavimams nebūtų pritarta, nepriteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą.

1.

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad „galutinė audito ataskaita“ dėl ieškovės deleguotųjų darbuotojų išmokų, skirtų už dalijimąsi žiniomis ir tarpsektorinį judumą, turi būti laikoma nepatenkančia į susitarimo dėl dotacijos (SD) taikymo sritį ne tik dėl to, kad REA šį auditą inicijavo tik dėl atliktu darbu ir rezultatais grindžiamo finansavimo taikant fiksuotąją normą, taigi, dėl kurio negali būti vykdoma ex post kontrolė, bet ir dėl to, kad tas auditas atliktas taikant akivaizdžiai inkvizitorinį metodą, įtariant, kad padaryta sisteminių klaidų, kurios vis dėlto nelaikytinos sisteminio pobūdžio klaidomis, nes atsirado dėl įvairių rūšių procedūrų sąlygų.

2.

Antrasis pagrindas subsidiariai grindžiamas tuo, kad jeigu toks auditas turėtų būti laikomas patenkančiu į SD taikymo sritį, leidimus suteikiantis pareigūnas jį turėjo atlikti kaip ex ante kontrolę, remdamasis duomenimis iš elektroninių kontrolės priemonių, nustatytų priimančiojoje organizacijoje (KU), kuri konkrečiai įgaliota rinkti su delegavimu susijusius duomenis savo patalpose, o minėtos kontrolės stebėseną turėjo atlikti atsakovė. To nepadariusi, atsakovė pažeidė SD sąlygas, tinkamai jas įvertinus pagal taikytinus teisės aktus.

3.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu būtų laikoma, kad auditas patenka į susitarimo taikymo sritį ir įrodinėjimo pareiga iš esmės tenka ieškovei, dėl padarytų sisteminių klaidų atmetus su delegavimu susijusias išlaidas per ex post kontrolę, kuri negali būti vykdoma per tokį auditą, nes jis atliekamas dėl finansavimo taikant fiksuotąją normą, buvo pažeistas sąžiningumo principas ne tik taikant Finansinį reglamentą 2018/1046 (1), galiojusį atliekant auditą (181 straipsnio 2 dalis), bet ir apskritai vykdant susitarimą: pasinaudodamas diskrecija be teisinio pagrindo auditą atlikęs subjektas nepripažino, kad pakanka veiklos audito dėl finansavimo taikant fiksuotąją normą tam, kad būtų galima įvertinti tokį finansavimą remiantis patvirtintais duomenimis arba istoriniais naudos gavėjo duomenimis, o, priešingai, rėmėsi įrodymais, susijusiais su įvykiais, dėl kurių skirtas veiklos finansavimas taikant fiksuotąją normą. Dėl tokio įrodinėjimo tvarkos pakeitimo iš ieškovės atimta teisė palankiai aiškinti jai tenkančius sutartinius įsipareigojimus, esant teisiniam neaiškumui dėl sąlygų, kurį lėmė tuo metu taikytinas Finansinis reglamentas 966/2012 (2) ir prieštaringas atsakovės elgesys atliekant SD įgyvendinimo stebėseną.

4.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad jeigu ne tik įvairūs tiek iš vidaus, tiek iš išorės gauti neprieštaringi įrodymai, bet ir prieš įgyvendinimo etapą ir per jį pateiktos klaidingos gairės buvo tinkamai išnagrinėti, neturi būti atsižvelgta į įrodymų neatitiktį ir trūkumus arba jie bent jau turi būti ištaisyti, tačiau jie negali lemti visiško atmetimo tuo pagrindu, kad yra sisteminio pobūdžio, ypač kai pagal bendrąjį proporcingumo principą į juos neturi būti atsižvelgta, nes jie neesminiai arba nereikšmingi.