1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Puma SE prašo panaikinti 2022 m. rugsėjo 21 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1900/2021‑3) (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

2021 m. balandžio 13 d. ieškovė pateikė EUIPO prašymą pripažinti Bendrijos dizaino, įregistruoto pagal 2017 m. rugpjūčio 23 d.Road Star Group pateiktą paraišką, registraciją negaliojančia; šis dizainas pavaizduotas taip:

3

Gaminys, kuriame numatyta pritaikyti ginčijamą dizainą, priklauso 02.04 klasei pagal iš dalies pakeistą 1968 m. spalio 8 d. Lokarno susitarimą, kuriuo nustatoma tarptautinio pramoninio dizaino klasifikacija, ir atitinka šį aprašymą: „Avalynė“.

4

Prašymas pripažinti registraciją negaliojančia grindžiamas 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 25 straipsnio 1 dalies b punktu, siejamu su to paties reglamento 6 straipsnio 1 dalimi.

5

Prašymas pripažinti registraciją negaliojančia buvo grindžiamas tuo, kad ginčijamas dizainas neturėjo individualių savybių, atsižvelgiant, be kita ko, į ankstesnius dizainus ir toliau vaizduojamus gaminius:

–	ankstesnis dizainas Nr. 1286116–0005 (toliau – D 1):

–	ankstesnis dizainas Nr. 1286116–0006 (toliau – D 2):

–	ankstesnis dizainas Nr. 1286116–0003 (toliau – D 3):

–	ankstesnis dizainas Nr. 1286116–0002 (toliau – D 4):

–	ankstesnis dizainas Nr. 1286116–0001 (toliau – D 5):

–	prekių ženklo PUMA gaminys „NRGY v2“, nurodytas kataloge „Run/Train/Fit A/W 2016“ (toliau – D 6):

–	gaminys „Mega NRGY Knit“, pristatomas internetinės prekybos svetainėje (toliau – D 7):

6

2021 m. rugsėjo 24 d. Anuliavimo skyrius atmetė prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia, motyvuodamas tuo, kad jis turėjo individualių savybių.

7

2021 m. lapkričio 12 d. ieškovė pateikė apeliaciją EUIPO dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

8

Ginčijamu sprendimu Apeliacinė taryba atmetė apeliaciją. Pirma, Apeliacinė taryba iš esmės nusprendė, kad ankstesni dizainai D 1–D 7 tapo prieinami visuomenei, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalį. Antra, dėl informuoto vartotojo apibrėžties, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį, ji pažymėjo, kad tai yra asmuo, kuris paprastai perka avalynę ir kurio pastabumo lygis yra santykinai didelis. Trečia, dėl kūrybinės laisvės ji nurodė, kad dizaineris turi didelę laisvę, kiek tai susiję su avalynės kūrimu, o konkrečiai – su struktūra, forma, medžiaga, spalva, raštais ir dekoratyviniais elementais. Ketvirta, dėl bendro įspūdžio ji teigė, kad ginčijamas dizainas ir ankstesni dizainai D 1–D 7 informuotam vartotojui sukelia skirtingą bendrą įspūdį. Taigi Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad nereikia pripažinti ginčijamo dizaino registracijos negaliojančia pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su to paties reglamento 6 straipsnio 1 dalimi.

9

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

10

EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

11

EUIPO tvirtina, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes savo pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašė, pirma, panaikinti ne šioje byloje faktiškai nagrinėjamą, o kitą Apeliacinės tarybos sprendimą ir, antra, panaikinti registraciją kito dizaino nei to, kurio registraciją ji prašė panaikinti Apeliacinėje taryboje.

12

Per posėdį ieškovė pripažino, kad pirmajame ieškinio reikalavime buvo padaryta klaida. Tačiau, jos nuomone, iš ieškinio turinio aiškiai matyti, kad ieškinys ir prašomas registracijos panaikinimas susiję su ginčijamu sprendimu ir ginčijamu dizainu.

13

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kaip tai padarė ieškovė, jog iš ieškinio akivaizdu, kad EUIPO nustatyta klaida yra rašybos klaida ir kad ieškinys yra pareikštas dėl ginčijamo sprendimo ir ginčijamo Bendrijos dizaino, kaip matyti konkrečiai iš ieškinio įžanginių punktų, visų pirma jo 17 punkto, ir apskritai iš visų ieškovės pateiktų argumentų, kurie leidžia juos aiškiai identifikuoti. Todėl EUIPO prašymas atmesti ieškinį šiuo pagrindu turi būti atmestas.

14

Pirmojo reikalavimo antroje dalyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia.

15

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad šiame ieškinyje ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 3 dalimi, pateikė prašymą pakeisti sprendimą, kuriuo siekiama, kad Bendrasis Teismas priimtų sprendimą, kurį turėjo priimti Apeliacinė taryba (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Şölen Çikolata Gıda Sanayi ve Ticaret / EUIPO – Zaharieva (Valgomųjų ledų ragelių pakuotė), T‑794/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:70, 84 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

16

Ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, grindžiamu Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su to paties reglamento 6 straipsnio 1 dalimi, pažeidimu, nes Apeliacinė taryba iš esmės nepaisė ankstesnių dizainų apsaugos apimties ir klaidingai nusprendė, kad ginčijamas dizainas turi individualių savybių.

17

Pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą Bendrijos dizainas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu neatitinka minėto reglamento 4–9 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o būtent su naujumu ir individualiomis savybėmis susijusių reikalavimų.

18

Pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punktą registruotas Bendrijos dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, tapęs prieinamas visuomenei iki paraiškos įregistruoti dizainą padavimo datos.

19

Bendrijos dizaino individualios savybės iš esmės vertinamos keturiais etapais. Nustatomas, pirma, gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti dizainą arba tą dizainą panaudoti, sektorius, antra, informuotas minėtų gaminių, atsižvelgiant į jų paskirtį, vartotojas ir, atsižvelgiant į šį informuotą vartotoją, – ankstesnio dizaino žinomumo lygis ir pastabumo, lyginant dizainų panašumus ir skirtumus, lygis, trečia, dizainerio laisvės kuriant dizainą mastas, kurio įtaka individualumui yra atvirkščiai proporcinga, ir, ketvirta, atsižvelgiant į jį, – informuotam vartotojui ginčijamo dizaino ir ankstesnio visuomenei atskleisto dizaino atskirai daromo bendro įspūdžio palyginimo (jei įmanoma – tiesioginio) rezultatas (žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Visi/one / EUIPO – EasyFix (Automobilių informaciniai stoveliai), T‑74/18, EU:T:2019:417, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

20

Atsižvelgiant būtent į šiuos principus reikia įvertinti, ar nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba galėjo pagrįstai manyti, kad ginčijamas dizainas turi individualių savybių.

21

Visų pirma dėl ankstesnių dizainų atskleidimo Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 18 punkte iš esmės teigė, kad, viena vertus, iš EUIPO duomenų bazės „eSearch“ išrašų, kiek jie susiję su ankstesniais dizainais D 1–D 5, ir, kita vertus, iš internete esančių katalogų ir internetinės prekybos platformos išrašų, kiek tai susiję su ankstesniais dizainais D 6 ir D 7, matyti, jog minėti dizainai buvo pakankamai atskleisti, kad į juos būtų atsižvelgta vertinant ginčijamo dizaino galiojimą.

22

Be to, ginčijamo sprendimo 23 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad ginčijamas dizainas skirtas būti panaudotas avalynei, todėl dėl susidomėjimo batais informuotas vartotojas, juos naudodamas, bus palyginti pastabus.

23

Galiausiai ginčijamo sprendimo 26 punkte Apeliacinė taryba teigė, kad dizainerio laisvės mastas yra didelis, nes ta laisvė yra ribojama tik tiek, kiek avalynė turi atitikti pėdų ergonomiją, būti patvari, leisti išlaikyti stabilią laikyseną ir būti vartotojui patogi bei saugi dėvėti. Vis dėlto dizaineris gali laisvai pasirinkti, be kita ko, formą, medžiagą, spalvą, raštus ir dekoratyvinius elementus.

24

Reikia patvirtinti šias Apeliacinės tarybos išvadas, kurios, atsižvelgiant į bylos medžiagoje esančią informaciją, yra teisingos ir kurių, be to, šalys neginčijo.

25

Ieškovė teigia, kad ankstesni dizainai D 1–D 5 įregistruoti su nuoroda „batų padai“ ir kad likusios bato dalies grafinis vaizdas, kuris ankstesniuose dizainuose pavaizduotas punktyrinėmis linijomis, yra tik tam, kad stebėtojui būtų nurodyta, kaip padas prisitvirtina prie likusios bato dalies. Todėl ginčijamą dizainą ir ankstesnius dizainus D 1–D 5 galima palyginti tik remiantis batų padais, kurie yra pagrindinis elementas, nes priešingu atveju šių elementų apsauga netektų poveikio.

26

EUIPO ginčija ieškovės argumentus.

27

Šioje byloje ieškovė ginčija tai, kad lyginant nagrinėjamų dizainų bendrą įspūdį buvo atsižvelgta, pirma, į ginčijamo dizaino viršutinę dalį ir, antra, į punktyrinėmis linijomis pažymėtus elementus, esančius ankstesniuose dizainuose D 1–D 5. Tikslinga paeiliui išnagrinėti šiuos du prieštaravimus, kad būtų galima nustatyti reikšmingus elementus, į kuriuos reikia atsižvelgti lyginant nagrinėjamų dizainų bendrą įspūdį.

28

Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį dizainų, dėl kurių kilo ginčas, sukuriamo bendro įspūdžio palyginimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į kiekvieno iš šių dizainų bendrą vaizdą (2021 m. spalio 28 d. Sprendimo Ferrari, C‑123/20, EU:C:2021:889, 46 punktas).

29

Vis dėlto pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su šio reglamento 6 straipsniu, pažymėtina, kad dizainų, dėl kurių kilo ginčas, sukuriamo bendro įspūdžio palyginimas turi remtis ginčijamo dizaino atskleistomis savybėmis ir apimti tik saugomas to dizaino savybes, neatsižvelgiant į savybes, kurios, kaip antai techninės, nėra saugomos (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Eternit / EUIPO – Eternit Österreich (Statybinė plokštė), T‑193/20, EU:T:2021:782, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30

Šiuo aspektu tai, kad ankstesniame dizaine atskleidžiami papildomi elementai, kurių nėra ginčijamame dizaine, neturi reikšmės nagrinėjamų dizainų palyginimui (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Haverkamp IP / EUIPO – Sissel (Gargždo paplūdimio paviršiaus motyvas), T‑228/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:369, 38 punktą ir 2021 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Statybinė plokštė, T‑193/20, EU:T:2021:782, 82 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31

Taigi, siekiant palyginti dizainus, dėl kurių kilo ginčas, reikia nustatyti, kurie elementai iš tikrųjų yra saugomi ginčijamu dizainu, taigi kurie yra reikšmingi šiuo aspektu (2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Gargždo paplūdimio paviršiaus motyvas, T‑228/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:369, 37 punktas).

32

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčijamas dizainas buvo įregistruotas su nuoroda „avalynė“ ir kad jame, kaip matyti iš 2 punkto, nurodomi įvairūs viso bato vieno modelio vaizdai.

33

Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 28–31 punktuose nurodytą jurisprudenciją, lyginant ginčijamą dizainą su ankstesniais dizainais reikia atsižvelgti į visus faktiškai saugomus ginčijamo dizaino, vaizduojančio visą batą, sudarytą ir iš pado, ir iš batviršio, elementus.

34

Vadinasi, ginčijamų dizainų palyginimas negali apsiriboti vien ginčijamo dizaino pado vaizdo palyginimu su ankstesniuose dizainuose D 1–D 5 esančiu padu, kuris yra vienintelė saugoma dalis.

35

Ieškovė teigia, kad dėl tokio sprendimo kvestionuojama tik gaminio dalies kaip dizaino apsauga. Vis dėlto reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto negaliojimo pagrindo nagrinėjimas, priešingai nei to paties reglamento 25 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto negaliojimo pagrindo nagrinėjimo arba procedūros dėl pažeidimo atveju, neatitinka ankstesnės teisės apsaugos logikos. Iš tiesų Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu negaliojimo pagrindu siekiama tik nustatyti, ar ginčijamas dizainas atitinka registracijos sąlygas, numatytas to paties reglamento 4–9 straipsniuose.

36

Vis dėlto jei būtų remiamasi ankstesnio dizaino saugomomis savybėmis, kaip to norėtų ieškovė, o ne ginčijamo dizaino saugomomis savybėmis, tai reikštų, kad nebūtų palyginamos ginčijamo dizaino saugomos savybės. Dėl to nebūtų patikrinta, ar visas minėtas dizainas atitinka apsaugos reikalavimus, o tai prieštarautų Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsniui.

37

Be to, dėl ieškovės argumento, kad padas yra esminis batų elementas, reikia priminti, jog remiantis jurisprudencija negalima atmesti galimybės, kad lyginant dizainus, kiekvieno iš jų daromame bendrame įspūdyje gali dominuoti tam tikros atitinkamų gaminių ar jų dalių savybės. Norint nustatyti, ar tam tikra savybė dominuoja gaminyje ar jo dalyje, būtina įvertinti mažesnę ar didesnę įtaką, kurią gaminio ar jo dalies išvaizdai daro skirtingos gaminio ar nagrinėjamos jo dalies savybės (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 25 d. Sprendimo Merlin ir kt. / VRDT – Dusyma(Žaislai), T‑231/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:560, 36 punktą).

38

Reikia pažymėti, pritariant EUIPO, kad ieškovė nenurodė, kodėl padas turi būti laikomas esminiu bato elementu, kuris vienas galėtų būti palyginimo pagrindas. Be to, net darant prielaidą, kad taip yra vien techniniu požiūriu, ši išvada neturi reikšmės kalbant apie dizaino apsaugą, nes, kitaip nei patentų atveju, yra saugoma tik išvaizda.

39

Šioje byloje nėra pagrindo manyti, kad vien vizualiu aspektu padas informuotam vartotojui yra savybė, kuri dominuoja likusios bato dalies atžvilgiu. Daugių daugiausia, kalbant apie bendrą vizualų bato įspūdį, padas bus toks pat svarbus kaip ir batviršis.

40

Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 37 punkte nurodytą jurisprudenciją, nereikia manyti, kad nagrinėjamų dizainų bendrą įspūdį formuos padų išvaizda.

41

Nors EUIPO gairės dėl registruotų Bendrijos dizainų paraiškų nagrinėjimo neturi privalomosios galios, jos yra EUIPO praktikos dizaino srityje orientacinis šaltinis (pagal analogiją žr. 2022 m. birželio 8 d. Sprendimo Muschaweck / EUIPO Conze (UM), T‑293/21, EU:T:2022:345, 38 punktą). Šiuo klausimu 2023 m. kovo 31 d. galiojusios redakcijos minėtų gairių 5.4 punkte nustatyta:

„Vizualios išimtys rodo, kad neprašoma suteikti apsaugos tam tikriems vaizde parodyto dizaino požymiams ir kad šie požymiai nėra įregistruojami. Todėl išimtinių teisių į vaizdinius elementus atsisakymas rodo, kokių požymių neketinama apsaugoti. Tai galima padaryti[, be kita ko,] dizaino požymius, kurių neprašoma apsaugoti, atskiriant punktyrinėmis linijomis, neryškiu vaizdavimu arba šešėliavimu <…>“.

42

Šiuo atveju ankstesni dizainai D 1–D 5 yra įregistruoti su gaminio nuoroda „avalynės padai“ ir, kaip matyti iš šio sprendimo 5 punkto, vaizduoja bato padą su punktyrine linija pavaizduotu batviršiu. Reikia konstatuoti, kad nebuvo prašyta apsaugos punktyrine linija pavaizduotam batviršiui.

43

Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 29 punkte nurodytos jurisprudencijos, dizainų, dėl kurių kilo ginčas, sukuriamo bendro įspūdžio palyginimas turi būti grindžiamas ginčijamo dizaino atskleistomis ir saugomomis savybėmis, kurios apima bato pado ir batviršio išvaizdą.

44

Taigi reikia nustatyti, ar lyginant dizainų, dėl kurių kilo ginčas, sukuriamą bendrą įspūdį taip pat galima atsižvelgti į ankstesnių dizainų D 1–D 5 batviršio išvaizdą, nepaisant to, kad tai nėra savybės, kurioms buvo prašoma suteikti apsaugą.

45

Šiuo klausimu iš Reglamento Nr. 6/2002 14 konstatuojamosios dalies matyti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su jo 6 straipsniu, dizaino individualių savybių vertinimas turėtų būti pagrįstas tuo, ar įspūdis, kuris daromas dizainą apžiūrinčiam informuotam stebėtojui, aiškiai skiriasi nuo įspūdžio, kurį jam padaro esama dizainų visuma (2021 m. birželio 16 d. Sprendimo Davide Groppi / EUIPO – Viabizzuno (Stalinė lempa), T‑187/20, EU:T:2021:363, 25 punktas).

46

Nagrinėjant Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte, siejamame su to paties reglamento 6 straipsniu, nurodytą negaliojimo pagrindą, vienintelė ankstesnio dizaino funkcija yra atskleisti ankstesnius technologinius sprendimus. Jie atitinka su nagrinėjamu gaminiu susijusių dizainų, kurie tapo atskleisti paraiškos registruoti atitinkamą dizainą pateikimo dieną, visumą. Tačiau tai, kad ankstesnis dizainas priklauso minėtai visumai, atsiranda tik dėl jo atskleidimo (žr. 2021 m. birželio 16 d. Sprendimo Stalinė lempa, T‑187/20, EU:T:2021:363, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

47

Taigi siekiant nustatyti, ar galima atsižvelgti į ankstesnio dizaino elementus, reikia atkreipti dėmesį ne į šio dizaino apsaugos objektą, o tik į tai, ar šie elementai tapo prieinami.

48

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dizainas laikomas tapusiu prieinamu visuomenei, jeigu jis buvo paskelbtas po registracijos ar kitaip, arba eksponuotas, naudotas versle ar kitaip atskleistas iki Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos dienos, išskyrus tuos atvejus, kai šie faktai negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomi Europos Sąjungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams.

49

Be to, tam, kad atskleidžiant dizainą visuomenei būtų atskleisti visi jo elementai, būtina, kad šie elementai būtų aiškiai ir tiksliai nurodyti šio atskleidimo momentu (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 28 d. Sprendimo Ferrari, C‑123/20, EU:C:2021:889, 38 ir 39 punktus).

50

Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo, kad paraiškoje nenurodyti ankstesnių dizainų D 1–D 5 elementai, t. y. punktyrinėmis linijomis pavaizduoto batviršio vaizdas, taip pat buvo atskleisti kartu su saugoma minėtų dizainų dalimi. Be to, reikia pažymėti, jog paraiškoje nenurodyti ankstesnių dizainų D 1–D 5 elementai yra pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad be jokių aiškinimo pastangų būtų galima suvokti batviršio ir įvairių bato dalių, kaip antai užkulnio, batraiščių ar net viršutinės dalies, vaizdą.

51

Taigi ginčijamo sprendimo 28 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad vertinant ginčijamo dizaino individualias savybes galima atsižvelgti į paraiškoje nenurodytus ankstesnių dizainų D 1–D 5 elementus.

52

Ieškovė teigia, kad, pirma, ginčijamas dizainas ir ankstesni dizainai turi tas pačias pado savybes ir, antra, ginčijamo dizaino tarpinio pado savybės yra tapačios ankstesnio dizaino D 7 pado savybėms.

53

Papildomai ieškovė nurodo, kad visus nagrinėjamus dizainus galima palyginti tik su ankstesniais dizainais D 6–D 7, kurie sukuria tokį patį bendrą įspūdį kaip ir ginčijamas dizainas. Šiuo klausimu ieškovė nesutinka su tuo, kad ginčijamo sprendimo 38 punkte buvo atsižvelgta į ankstesniame dizaine D 6 esančią prie pagrindo išplatintą juostą, kuri iš pradžių eina horizontaliai, o gale susiaurėja, motyvuodama tuo, kad tai yra Europos Sąjungos prekių ženklas.

54

Be to, ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos vertinimą, kad ginčijamo dizaino raštų įvairovė sukuria skirtingą bendrą įspūdį. Iš tiesų ši raštų įvairovė sudaro įspūdį, kad batas yra megztas, o tokį įspūdį sukuria ir ankstesnio dizaino D 7 bato viršutinė dalis.

55

Ieškovė taip pat prieštarauja tam, kad ginčijamas dizainas skiriasi batviršio konfigūracija. Šiuo aspektu nėra esminių skirtumų tarp ginčijamo dizaino ir ankstesnio dizaino D 6 apyčiurnio. Be to, ieškovė tvirtina, kad ginčijamo dizaino užkulnis yra sąlygotas jo techninės funkcijos – neleisti bato viršutinei daliai sukristi, todėl jam netaikoma Bendrijos dizaino apsauga pagal Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį. Galiausiai visi nagrinėjami dizainai turi ties užkulniu pritvirtintą vertikalią juostelę iš audinio.

56

EUIPO ginčija ieškovės argumentus.

57

Pagal suformuotą jurisprudenciją informuoto vartotojo atveju dizaino individualios savybės išplaukia iš skirtingo bendro įspūdžio arba iš „déjà vu“ nebuvimo, atsižvelgiant į ankstesnių dizainų visumą ir nekreipiant dėmesio į skirtumus, kurie nepakankamai ryškūs, kad darytų įtaką minėtam bendram įspūdžiui, nors ir nepaisant nereikšmingų detalių, tačiau įvertinus skirtumus, kurie pakankamai ryškūs, kad sukurtų skirtingą visumos įspūdį (žr. 2017 m. vasario 16 d. Sprendimo Antrax It / EUIPO – Vasco Group (Radiatorių termosifonai), T‑828/14 ir T‑829/14, EU:T:2017:87, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

58

Taip pat iš jurisprudencijos matyti, kad dizainų sukeliamo bendro įspūdžio palyginimas turi būti dirbtinis ir kad negalima apsiriboti analitiniu išvardytų panašumų ir skirtumų palyginimu (2015 m. spalio 29 d. Sprendimas Roca Sanitario / VRDT – Villeroy & Boch (Vienos svirties vandens maišytuvas), T‑334/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:817, 58 punktas).

59

Be to, kadangi nagrinėjamuose dizainuose esantys žodiniai ir vaizdiniai elementai yra prekių ženklai ar skiriamieji žymenys, kuriais ant gaminio žymima jo kilmė ir kurie neatlieka ornamentinės ar dekoratyvinės funkcijos ir nėra gaminio savybės, suteikiančios išvaizdą atitinkamiems gaminiams, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a ir b punktus, šie elementai neturi reikšmės lyginant bendrą įspūdį, siekiant nustatyti ginčijamo dizaino individualias savybes (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Sanford / EUIPO – Avery Zweckform (Etiketės), T‑443/20, EU:T:2021:767, 80 punktą).

60

Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 34 ir 51 punktų, reikia atsižvelgti į ankstesniuose dizainuose D 1–D 5 esančius dizaino atsisakymo elementus, nes jie buvo atskleisti ir pateikti aiškiai ir tiksliai, o nagrinėjamų dizainų palyginimas, priešingai, nei teigia ieškovė, negali apsiriboti vien padų palyginimu.

61

Be to, kaip matyti iš 40 punkto, kalbant apie bendrą nagrinėjamų dizainų įspūdį, nėra pagrindo kuriai nors konkrečiai bato daliai teikti didesnę reikšmę.

62

Ginčijamo sprendimo 30 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad nors nagrinėjami dizainai ir sutampa tuo, jog tai yra suvarstomi batai su pažemintu apyčiurniu ir plonėjančiu struktūriniu padu, tačiau jie pakankamai skiriasi, kad informuotam vartotojui sudarytų skirtingą bendrą įspūdį.

63

Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 31 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad ginčijamas dizainas turi įvairių raštų, pavyzdžiui, lygiagrečių linijų ir taškų, o ankstesniuose dizainuose D 1 ir D 2 yra dvi skirtingos detalės ties apkulniu ir prie noselės. Be to, ginčijamas dizainas turi išdidintą užkulnį ir tris poras akučių, esančių toliau nuo bato apyčiurnio, o ankstesni dizainai D 1 ir D 2 turi mažesnį užkulnį ir penkias poras akučių, esančių arčiau bato viršutinės dalies.

64

Ginčijamo sprendimo 32 punkte Apeliacinė taryba taip pat nurodė, kad nagrinėjami dizainai turėjo ir kitų skirtumų, susijusių su padu. Kalbant konkrečiau, Apeliacinės tarybos teigimu, kitaip nei ankstesnių dizainų D 1 ir D 2 atveju, ginčijamo dizaino padas sudarytas iš dviejų sluoksnių, yra išsikišęs už kulno ir turi siaurėjantį išorinį padą, kuris ties nosele yra išlenktas į viršų.

65

Pirma išdėstytos Apeliacinės tarybos išvados turi būti patvirtintos.

66

Žinoma, nagrinėjami dizainai gali turėti tam tikrų bendrų vizualinių savybių, visų pirma susijusių su ankstesnio dizaino D 1 pado struktūra. Tačiau ginčijamas dizainas nuo ankstesnių dizainų D 1 ir D 2 iš esmės skiriasi batviršio apdaila, išorinio pado buvimu, suapvalintu apyčiurniu be ryškių įlinkių ir stilizuotu apkulniu, pratęstu iki bato vidurio. Šių pagrindinių skirtumų pakanka, kad nagrinėjami dizainai sudarytų skirtingą bendrą įspūdį, kuris neliks nepastebėtas informuoto ir labai pastabaus vartotojo.

67

Ieškovės argumentai neleidžia paneigti to, kas išdėstyta.

68

Iš tiesų ieškovė rėmėsi tik nagrinėjamų dizainų padų palyginimu, teigdama, kad jie turi daug bendrų savybių, tarp kurių, visų pirma, yra: padas, kuris šiek tiek siaurėja nuo kulno srities iki noselės, kur jis šiek tiek užsilenkia į viršų; paviršius, kurio struktūra panaši į polistireno; įvairūs atskiri vienas šalia kito išdėstyti vien baltos spalvos moduliai; struktūra, kuri tolygiai tęsiasi per visą pado šoninį vaizdą, ir padas, kuris remiasi į išorinį padą ir šiek tiek išsikiša ties kulnu.

69

Vis dėlto šio sprendimo 66 punkte nurodyti skirtumai yra reikšmingesni nei ieškovės nurodytos bendros savybės ir jų pakanka, kad susidarytų skirtingas bendras nagrinėjamų dizainų įspūdis. Ši išvada grindžiama, be kita ko, tuo, kad Apeliacinės tarybos vertinimai, priešingai nei ieškovės, nėra pagrįsti vien padų palyginimu ir kad nagrinėjamų dizainų batviršiai turi reikšmingų skirtumų, dėl to informuotam vartotojui gali susidaryti skirtingas bendras įspūdis.

70

Ginčijamo sprendimo 35 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad, priešingai nei ankstesnių dizainų D 3–D 5 atveju, ginčijamame dizaine yra apkulnis su lygiagrečių linijų raštu, įvairiomis kontrastingomis linijomis ir taškeliais dekoruotas batviršis, dantytu raštu dekoruota noselė, nusileidžiančiu apyčiurniu be išryškinto liežuvėlio ar atvarto ties Achilo sausgysle ir trys poros akučių, kurių kiekviena su priešais esančia akute buvo sujungtos susikryžiuojančiu batraiščiu. Ankstesnių dizainų D 3–D 5 batviršyje yra du aiškiai matomi įduriai, atskiras liežuvėlis ir atvartas Achilo sausgyslės srityje bei penkios poros akučių, sujungtų su tiesiai surišamu batraiščiu.

71

Konkrečiai dėl pado ginčijamo sprendimo 36 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad ginčijamo dizaino padas susideda iš dviejų skirtingų sluoksnių, kad jis ryškiai išsikiša ties kulnu ir susijungia su batviršiu išilgai lygia linija. O ankstesnių dizainų D 3–D 5 padai sudaryti iš vieno sluoksnio, jų kraštas, kur jungiasi su batviršiu, yra nelygus, o iškyša ties kulnu yra daug mažesnė nei ginčijamo dizaino pado atveju. Be to, Apeliacinė taryba nurodė, kad ginčijamo dizaino išorinis padas atrodo lygus ir dengiantis noselę ir kulną, o ankstesnio dizaino D 4 padas nėra vientisas, o ankstesnio dizaino D 3 padas yra su profiliu. Ankstesnis dizainas D 5, priešingai, turi tik išorinį padą be profilio.

72

Taigi ginčijamo sprendimo 37 punkte Apeliacinė taryba teigė, kad bendras įspūdis, kurį informuotam vartotojui sukelia ginčijamas dizainas, skiriasi nuo įspūdžio, kurį sukelia ankstesni dizainai D 3–D 5.

73

Pirma išdėstytos Apeliacinės tarybos išvados turi būti patvirtintos.

74

Žinoma, nagrinėjami dizainai gali turėti tam tikrų bendrų vizualinių savybių. Vis dėlto ginčijamas dizainas nuo ankstesnių dizainų D 3–D 5 iš esmės skiriasi batviršio apdaila, siauresne pado forma, vidurio linija, dalijančia vidurinį padą į dvi dalis, suapvalintu apyčiurniu be ryškių įlinkių, stilizuotu apkulniu, pratęstu iki bato vidurio, ir galiausiai tuo, kad nėra išryškinto liežuvėlio. Šių pagrindinių skirtumų pakanka, kad nagrinėjami dizainai sudarytų skirtingą bendrą įspūdį, kuris neliks nepastebėtas informuoto ir labai pastabaus vartotojo.

75

Ieškovės argumentai neleidžia paneigti to, kas išdėstyta.

76

Iš tiesų ieškovės nurodytos nagrinėjamų dizainų bendros savybės, kaip antai mutatis mutandis nurodytos šio sprendimo 68 punkte, neleidžia atsverti skirtingo bendro minėtų dizainų įspūdžio. Ši išvada grindžiama, be kita ko, tuo, kad Apeliacinės tarybos vertinimai nėra pagrįsti vien padų palyginimu ir kad nagrinėjamų dizainų batviršiai turi reikšmingų skirtumų, dėl to informuotam vartotojui gali susidaryti skirtingas bendras įspūdis.

77

Be to, priešingai, nei teigia ieškovė, kaip matyti iš šio sprendimo 71 punkto, ginčijamo dizaino pado savybės labai skiriasi nuo ankstesnių dizainų D 3–D 5 savybių. Taip pat ginčijamo dizaino padas yra labiau nuplonintas.

78

Ginčijamo sprendimo 38 punkte Apeliacinė taryba konstatavo, kad nagrinėjami dizainai skiriasi batviršio apdaila. Ankstesniame dizaine D 6 yra prie pagrindo išplatinta juosta, kuri iš pradžių eina horizontaliai, o gale susiaurėja. Ankstesniame dizaine D 7 yra vientisa šone esanti kontrastingos spalvos trikampė forma, apjuosta keliomis lygiagrečiomis linijomis. O visame ginčijamo dizaino batviršyje yra įvairių raštų.

79

Ginčijamo sprendimo 39 punkte dėl batviršio konfigūracijos Apeliacinė taryba taip pat pažymėjo, kad ginčijamas dizainas turi žemai iškirptą apyčiurnį be išryškinto liežuvėlio ar atvarto ties Achilo sausgysle ir padidintą užkulnį. Ji konstatavo, kad ankstesniuose dizainuose D 6 ir D 7, priešingai, yra aukštas apyčiurnis, aukštas liežuvėlis, didelis atvartas ties Achilo sausgysle ir batraiščiui prilaikyti skirta stora juostelė liežuvėlio priekyje, taip pat bato aulo kilpa. Be to, ginčijamo dizaino batviršis yra labiau išlenktas ir platesnis, o ankstesnių dizainų D 6 ir D 7 batviršiai, priešingai, – plonesni ir siauresni.

80

Dėl padų išorės Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 40 punkte pažymėjo, kad ginčijamas dizainas turi išskirtinį iš trikampių sudarytą raštą ties kulnu ir nosele, kuris dengia tamsios spalvos išorinį padą, o ankstesnio dizaino D 6 pade yra tam tikras skaičius juostelių ir linijų, o ankstesnio dizaino D 7 padas yra su profiliu.

81

Taigi ginčijamo sprendimo 41 punkte Apeliacinė taryba teigė, kad dėl šių skirtumų bendras įspūdis, kurį informuotam vartotojui sukelia ginčijamas dizainas, skiriasi nuo įspūdžio, kurį sukelia ankstesni dizainai D 6–D 7.

82

Pirma išdėstytos Apeliacinės tarybos išvados turi būti patvirtintos.

83

Žinoma, nagrinėjami dizainai gali turėti tam tikrų bendrų vizualinių savybių, ypač kalbant apie padą. Vis dėlto ginčijamas dizainas nuo ankstesnių dizainų D 6 ir D 7 iš esmės skiriasi batviršio apdaila, žemu suapvalintu apyčiurniu be ryškių įlinkių, stilizuotu apkulniu, pratęstu iki bato vidurio, ir galiausiai tuo, kad nėra išryškinto liežuvėlio ar plačios juostos batraiščiams pritvirtinti. Šių pagrindinių skirtumų pakanka, kad nagrinėjami dizainai sudarytų skirtingą bendrą įspūdį, kuris neliks nepastebėtas informuoto ir labai pastabaus vartotojo.

84

Ieškovės argumentai neleidžia paneigti to, kas išdėstyta.

85

Iš tiesų ieškovė teigia, kad nagrinėjami dizainai sukelia tokį patį bendrą įspūdį dėl tam tikrų bendrų savybių, kaip mutatis mutandis nurodyta šio sprendimo 68 punkte, ir dėl to, kad ginčijamo dizaino pado profilio vaizdas sukuria tokį patį bendrą įspūdį, kaip ir ankstesnio dizaino D 7 pado vaizdas, ir kad jų išorinis padas yra beveik identiškas dėl esamų trikampių priekiniame ir galiniame bato trečdalyje. Vis dėlto bendrų nagrinėjamų dizainų padų savybių nepakanka atsverti skirtingam minėtų dizainų bendram įspūdžiui, kurį, be kita ko, lemia tai, kad tų dizainų batviršiai labai skiriasi savo struktūra ir apdaila.

86

Be to, priešingai nei teigia ieškovė, reikia pažymėti, kad Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos atsižvelgusi į „prie pagrindo išplatintą juostą, kuri iš pradžių eina horizontaliai, o gale [susiaurėjo]“ ir atitiko Europos Sąjungos prekių ženklą, nes šis vaizdinis žymuo, ypač dėl savo dydžio ir konkrečiai dėl savo ornamentikos, labai prisideda prie ankstesnio dizaino D 6 išvaizdos (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 10 d. Sprendimą Etiketės, T‑443/20, EU:T:2021:767, 80 punktą).

87

Taip pat reikia atmesti ieškovės argumentą, kad ginčijamas dizainas ir ankstesnis dizainas D 7 dėl mezginį primenančio stiliaus sukuria tokį patį įspūdį. Iš tiesų reikia konstatuoti, kad bendrą įspūdį, atsirandantį dėl mezginį primenančio stiliaus, iš esmės kompensuoja ginčijamame dizaine esančių raštų įvairovė, labai besiskirianti nuo ankstesnio dizaino D 7, kuris, išskyrus ties užkulniu esančią juostelę ir trikampio formos raštą šone, neturi ypatingų raštų.

88

Be to, priešingai nei teigia ieškovė, ginčijamo dizaino apyčiurnis labai skiriasi nuo ankstesnio dizaino D 6 apyčiurnio. Skirtingai nei ankstesnio dizaino D 6 atveju, ginčijamo dizaino apyčiurnis yra be liežuvėlio ir gana suapvalintos formos be ryškių įlinkių.

89

Be to, kalbant apie ieškovės argumentą, kad ginčijamo dizaino išdidintą užkulnį lemia jo techninė funkcija, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Bendrijos dizainas negalioja, jeigu gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija.

90

Remiantis jurisprudencija pažymėtina, kad siekiant įvertinti, ar gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija, turi būti nustatyta, kad ši funkcija yra vienintelis veiksnys, kuris lemia šias savybes; alternatyvaus dizaino buvimas neturi lemiamos reikšmės šiuo požiūriu (2018 m. kovo 8 d. Sprendimo DOCERAM, C‑395/16, EU:C:2018:172, 32 punktas ir 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Tinnus Enterprises / EUIPO – Mystic Products ir Koopman International (Skysčių paskirstymo įrenginiai), T‑574/19, EU:T:2020:543, 16 punktas).

91

Jei nagrinėjant ieškinį dėl registracijos pripažinimo negaliojančia remiamasi Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalimi, Apeliacinė taryba turi išnagrinėti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikusio asmens pateiktus įrodymus, paskui prireikus juos palyginti su nagrinėjamo dizaino savininko pateiktais priešingais įrodymais ir taip įvertinti visų kiekvienos procedūros šalies pateiktų įrodymų patikimumą, kad padarytų išvadą, ar nagrinėjamo gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija (2022 m. sausio 26 d. Sprendimas Unger Marketing International / EUIPO – Orben Wasseraufbereitung (Vandens valymo įrenginiai), T‑325/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:23, 38 punktas).

92

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad per procedūrą EUIPO ieškovė nesirėmė aplinkybe, jog ginčijamo dizaino užkulnį lėmė jo techninė funkcija, ir Bendrajam Teismui nepateikė jokių įrodymų, kad šį išdidintą užkulnį lėmė tik jo techninė funkcija, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 90 punkte nurodytą jurisprudenciją. Todėl to negalima neįtraukti į nagrinėjamų dizainų palyginimą.

93

Galiausiai dėl ieškovės argumento, kad visuose nagrinėjamuose dizainuose yra vertikaliai ties užkulniu pritvirtinta juostelė iš audinio, reikia pažymėti, kad, priešingai nei ankstesnių dizainų atveju, ginčijamo dizaino medžiaginė juostelė nesiekia užkulnio, o tai lemia skirtumą, kurio informuotas vartotojas negalės nepastebėti.

94

Taigi Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ginčijamas dizainas sukelia kitokį bendrą įspūdį nei ankstesni dizainai D 1–D 7.

95

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nė vienas iš ankstesnių ieškovės nurodytų dizainų nesukelia tokio paties bendro įspūdžio kaip ginčijamas dizainas ir kad nėra jokio pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą sprendimą.

96

Vadinasi, reikia atmesti vienintelį ieškovės nurodytą pagrindą, taigi ir visą ieškinį.

97

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

98

Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal EUIPO pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),

nusprendžia: