1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Prancūzijos Respublika prašo panaikinti pranešimą apie viešąjį konkursą EPSO/AD/400/22 „Gynybos pramonės ir kosmoso sričių administratoriai (AD 7) ir ekspertai (AD 9)“ (OL C 233 A, 2022, p. 1, toliau – ginčijamas pranešimas apie konkursą).

2

2020 m. sausio 1 d. Europos Komisija pas save įsteigė naują Gynybos pramonės ir kosmoso generalinį direktoratą, skirtą įgyvendinti Komisijos politikai gynybos pramonės srityje, už kurią anksčiau buvo atsakingas Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas.

3

2022 m. birželio 16 d. Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) ginčijamą pranešimą apie konkursą paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4

Pagal ginčijamo pranešimo apie konkursą bendrąsias nuostatas, „[EPSO] rengia viešąjį konkursą, kurio tikslas – pagal kvalifikaciją ir testų rezultatus sudaryti rezervo sąrašus, iš kurių daugiausia Europos Komisija, visų pirma Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas [...], gali įdarbinti naujus (AD 7 ir AD 9 pareigų grupių) darbuotojus [gynybos pramonės ir kosmoso srityse]“.

5

Ginčijamo pranešimo apie konkursą 4.1 skirsnyje („Konkurso procedūrų apžvalga“) numatyta, kad konkursas bus organizuojamas penkiais etapais: paraiškos teikimas, tinkamumo patikra, „Talent Screener“, vertinimo centras ir patvirtinamųjų dokumentų patikra ir rezervo sąrašų sudarymas.

6

Ginčijamo pranešimo apie konkursą 3.2 skirsnyje („Specialieji reikalavimai: kalbos“) nurodyta: „[k]ad galėtų teikti paraišką, kandidatas turi mokėti bent dvi iš 24 oficialiųjų ES kalbų, kaip nurodyta 4.2.1 skirsnyje“.

7

Ginčijamo pranešimo apie konkursą 4.2.1 skirsnyje („Kalbų mokėjimo reikalavimai“) numatyta:

„Šiame konkurse dalyvaujantys kandidatai turi labai gerai (bent C1 lygiu) mokėti vieną iš 24 oficialiųjų ES kalbų ir pakankamai gerai (bent B2 lygiu) mokėti kitą oficialią ES kalbą. Viena iš šių kalbų turi būti anglų kalba.

<…>

Šio konkurso kalbų mokėjimo reikalavimais, t. y. tuo, kad tam tikri testai turi būti rengiami anglų kalba, atsižvelgiama į [Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato] darbuotojų pareigų specifiką. Tie patys reikalavimai taikomi abiejose šiame pranešime apie konkursą nurodytose srityse ir dėl abiejų pareigų lygių.

[Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato] darbuotojai analitinį darbą atlieka, tarpusavyje bendrauja ir vidaus susirinkimus organizuoja, su išorės suinteresuotaisiais subjektais bendrauja, ataskaitas, informacinius pranešimus, kalbas, teisės aktus ir leidinius rengia, kitas I priede nurodytas pareigas vykdo daugiausia anglų kalba ir dalyvauja dažniausiai anglų kalba rengiamuose specialistų mokymo kursuose. Tarnybų tarpusavio konsultacijos rengiamos, tarpinstituciniai ryšiai palaikomi ir audito procedūros vykdomos taip pat anglų kalba. Kad įdarbinti kandidatai gebėtų dirbti iš karto, jie privalo gerai mokėti anglų kalbą.

Kitų kalbų mokėjimas laikomas pranašumu, nes tam tikrais atvejais kitos kalbos vartojamos, pvz., atliekant su konkrečiomis šalimis susijusį darbą. Vis dėlto kad galėtų vykdyti I priede išvardytas pareigas, laureatai turi bent pakankamai gerai (B2 lygiu) mokėti anglų kalbą.

Dėl šių priežasčių anglų kalba turi būti viena iš kandidatų mokamų kalbų. Nuo to taip pat priklauso paraiškos formoje ir testuose vartojamos kalbos (žr. 4.2.2 skirsnį).“

8

Ginčijamo pranešimo apie konkursą I priede pateikiami įprastinių pareigų, kurias šio konkurso laureatų gali būti prašoma vykdyti, pavyzdžiai pagal sritis (gynybos pramonė ar kosmosas) ir einamas pareigas (administratorius ar ekspertas).

9

Ginčijamo pranešimo apie konkursą 4.2.2 skirsnyje („Kalbos, kuriomis pildoma paraiška ir atliekami testai“) numatyta, kad paraiškos turi būti pateiktos bet kuria iš 24 oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų, išskyrus skirsnį „Talent Screener“, kuris turi būti užpildytas anglų kalba. Kalbant apie testus vertinimo centre, pažymėtina, kad mąstymo testai turi būti atliekami oficialiąja ES kalba, kuri nėra anglų kalba. Situacinio įgūdžių vertinimo pokalbis, žodinis pristatymas, su konkrečia konkurso sritimi susijęs pokalbis ir su konkrečia konkurso sritimi susijęs testas raštu turi vykti anglų kalba.

10

Šiame skirsnyje taip pat nustatyta, kad „[k]andidatų prašoma paraiškos formos skirsnį „Talent Screener“ užpildyti anglų kalba, nes atrankos komisija atliks jų atsakymų lyginamąjį vertinimą“ ir kad „komisija paraiškos formos skirsnį „Talent Screener“ kaip informacinį dokumentą gali naudoti per pokalbį, susijusį su konkrečia konkurso sritimi“.

11

Ginčijamo pranešimo apie konkursą 4.3.3 skirsnyje („Talent Screener“) numatyta:

„Atrankos komisija atliks tinkamumo reikalavimus atitinkančių kandidatų atranką pagal kvalifikaciją. Tuo tikslu ji atliks lyginamąjį kiekvieno tinkamumo reikalavimus atitinkančio kandidato pranašumų vertinimą, grindžiamą jų paraiškos formoje pateikta informacija. Daugiau informacijos apie tai pateikiama šio pranešimo IV priede. Atlikusi šį vertinimą, atrankos komisija sudarys kiekvienos srities ir pareigų lygio kandidatų sąrašą, kuriame juos išrikiuos pagal bendrą skirtų balų skaičių. Daugiausia balų surinkę kandidatai bus pakviesti į vertinimo centrą.“

12

Ginčijamo pranešimo apie konkursą IV priede nurodyti „Talent Screener“ atrankos kriterijai pagal sritis ir atrankos procedūra.

13

Prancūzijos Respublika, palaikoma Belgijos Karalystės, Graikijos Respublikos ir Italijos Respublikos, Bendrojo Teismo prašo:

14

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

15

Grįsdama ieškinį Prancūzijos Respublika nurodo penkis pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 1d straipsnio, siejamo su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 22 straipsniais, pažeidimu. Antrasis pagrindas grindžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimu. Trečiasis pagrindas grindžiamas piktnaudžiavimu SESV 342 straipsnyje ir 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958, p. 385; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 3), iš dalies pakeisto 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013, kuriuo dėl Kroatijos Respublikos stojimo adaptuojami tam tikri laisvo prekių judėjimo, laisvo asmenų judėjimo, bendrovių teisės, konkurencijos politikos, žemės ūkio, maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos, transporto politikos, energetikos, mokesčių, statistikos, transeuropinių tinklų, teismų ir pagrindinių teisių, teisingumo, laisvės ir saugumo, aplinkos, muitų sąjungos, išorės santykių, užsienio, saugumo ir gynybos politikos bei institucijų sričių reglamentai ir sprendimai (OL L 158, 2013, p. 1), 6 straipsnyje numatytomis procedūromis. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas ES sutarties 3 straipsnio 3 dalies ketvirtos pastraipos ir Pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnio pažeidimu. Penktasis pagrindas grindžiamas SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatytos pareigos motyvuoti Sąjungos teisės aktus pažeidimu.

16

Grįsdama pirmąjį ieškinio pagrindą Prancūzijos Respublika teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato veikloje vartojamos ir yra naudingos kitos oficialiosios Europos Sąjungos kalbos, nei anglų kalba, visų pirma prancūzų kalba, motyvas, kad įdarbinti asmenys turėtų gebėti dirbti iš karto, negali pateisinti antrosios konkurso kalbos pasirinkimo apribojimo anglų kalba (toliau – ginčijamas kalbų apribojimas), nes toks apribojimas neatitiktų realių tarnybos poreikių. Ji nesutinka su Komisijos pateiktų dokumentų, kuriais siekiama įrodyti, kad Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato darbuotojų darbe vyrauja anglų kalba, svarba. Prancūzijos Respublika taip pat teigia, kad Komisija neįrodė ryšio tarp anglų kalbos vartojimo Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate ir ginčijamame pranešime apie konkursą aprašytų pareigų. Prancūzijos Respublika taip pat teigia, kad ginčijamas apribojimas nėra pagrįstas aiškiais, objektyviais ir numatomais kriterijais. Be to, ji tvirtina, kad, darant prielaidą, jog aptariamą diskriminaciją būtų galima pateisinti anglų kalbos vartojimu atitinkamame generaliniame direktorate, Komisija vis tiek neįrodė šios diskriminacijos proporcingumo.

17

Belgijos Karalystė, Graikijos Respublika ir Italijos Respublika sutinka su Prancūzijos Respublikos argumentais. Belgijos Karalystė ir Italijos Respublika priduria, kad Komisija negali sutapatinti tarnybos interesų vien su būtinybe, kad įdarbinti pareigūnai iš karto gebėtų dirbti vidaus ir išorės komunikacijos tikslais. Taigi Belgijos Karalystė pažymi, kad, nors 2021 m. birželio 2 d. Sprendime Italija / Komisija (T‑718/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:316, 63 ir 64 punktai) ir 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendime Ispanija / Komisija (T‑554/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:554, 65 punktas) Bendrasis Teismas yra pripažinęs, kad tikslas, kad darbuotojas gebėtų dirbti iš karto, gali būti teisėtas, 2023 m. vasario 16 d. Sprendime Komisija / Italija ir Ispanija (C‑635/20 P, EU:C:2023:98, 96 punktas) Teisingumo Teismas nėra konstatavęs, kad toks tikslas atleidžia Komisiją nuo pareigos objektyviai nustatyti tarnybos intereso, susijusio su antrosios konkurso kalbos pasirinkimo apribojimu, buvimą. Be to, Belgijos Karalystė pabrėžia, kad 2021 m. birželio 2 d. Sprendime Italija / Komisija (T‑718/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:316, 70 punktas) Bendrasis Teismas pats priminė, jog tikslas, kad įdarbinti pareigūnai gebėtų dirbti iš karto, turi būti vertinamas atsižvelgiant į tikslą įdarbinti gabiausius, našiausius ir principingiausius pareigūnus, taip pat į galimybes įdarbintiems pareigūnams institucijose išmokti kalbų, kurios yra būtinos tarnybos interesais. Belgijos Karalystės teigimu, esama, kaip prabrėžė Prancūzijos Respublika, kitų tikslų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant pareigūnų gebėjimo dirbti iš karto tikslą, kaip antai Sąjungos kalbų įvairovės apsauga, „daugiakalbystės palaikymas“, „įvairiomis kalbomis kalbančių darbuotojų įdarbinimas dėl užduočių įvairovės ir ryšių, susijusių su Sąjungos veiksmais, įvairovės arba būtinybės įsitvirtinti priimančiosios valstybės visuomenėje“.

18

Komisija teigia, kad iš Bendrajam Teismui pateiktų įrodymų matyti, jog anglų kalba yra pagrindinė Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato darbo kalba, todėl jos mokėjimas yra būtinas, kad įdarbinti asmenys gebėtų dirbti iš karto, o tai yra Sąjungos teismo pripažintas bendrojo intereso tikslas personalo politikos srityje. Ji paaiškina, kad Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate jokia kita oficialioji Sąjungos kalba nėra vartojama taip, kaip anglų kalba, kad, atsižvelgiant į jurisprudenciją, būtų galima pagrįsti tokios kalbos nustatymą kaip antrosios aptariamo konkurso kalbos. Komisijos nuomone, ginčijamas kalbų apribojimas taip pat yra proporcingas tikslui užtikrinti, kad įdarbinti asmenys gebėtų dirbti iš karto, nes, atsižvelgiant į jurisprudenciją, pasiekti šį bendrojo intereso tikslą negali padėti jokia kita kalbų vartojimo tvarka, išskyrus numatytąją ginčijamame pranešime apie konkursą.

19

Pirmiausia primintina, kad Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.“

20

Pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnyje nustatyta:

„Sąjunga gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę.“

21

Taip pat reikėtų priminti, kad Reglamento Nr. 1 1 straipsnyje nustatyta:

„Sąjungos institucijų oficialios ir darbo kalbos yra airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.“

22

Taip pat pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1 1 straipsnyje aiškiai nurodyta, kokios yra Sąjungos institucijų darbo kalbos, o 6 straipsnyje numatyta, kad institucijos gali savo atitinkamose darbo tvarkos taisyklėse nustatyti, kokią kalbą vartoti konkrečiais atvejais.

23

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia konstatuoti, kad remiantis bylos medžiagoje esančiais įrodymais negalima nustatyti, jog institucija, kuriai priklauso tarnyba, su kuria iš esmės susijęs ginčijamas pranešimas apie konkursą (t. y. Komisija), iki šio pranešimo paskelbimo savo darbo tvarkos taisyklėse buvo priėmusi nuostatas, skirtas apibrėžti išsamias Reglamente Nr. 1 nustatytos bendrosios kalbų vartojimo tvarkos taikymo taisykles pagal šio reglamento 6 straipsnį.

24

Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikant šiuos nuostatus draudžiama bet kokia diskriminacija bet kokiu pagrindu, be kita ko, dėl kalbos. Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 6 dalies pirmame sakinyje nurodyta, kad, „laikantis nediskriminacinio principo ir proporcingumo principo, bet koks jų taikymo apribojimas turi būti pagrįstas objektyviomis ir pagrįstomis priežastimis ir juo turi būti siekiama teisėtų tikslų, vadovaujantis bendrais interesais ir bendromis personalo politikos nuostatomis“.

25

Pareigūnų tarnybos nuostatų 28 straipsnio f punkte taip pat numatyta, jog pareigūną galima paskirti tik su sąlyga, kad jis įrodo, jog puikiai moka vieną iš Sąjungos kalbų ir patenkinamai – dar vieną iš Sąjungos kalbų. Nors šioje nuostatoje nurodyta, kad kitą kalbą reikalaujama mokėti patenkinamai, „kad [kandidatas] galėtų tinkamai atlikti savo pareigas“, kurias jis turi atlikti, tačiau joje nenurodyti kriterijai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama siekiant apriboti šios kalbos pasirinkimą iš oficialiųjų kalbų, nurodytų Reglamento Nr. 1 1 straipsnyje (žr. 2020 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Ispanija ir Italija / Komisija, T‑401/16 ir T‑443/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:409, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

26

Tokie kriterijai taip pat nekyla iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio, kurio pirmoje pastraipoje, neminint kalbų mokėjimo, nurodyta, kad „[į]darbinant siekiama užtikrinti, kad institucijoje dirbtų gabiausi, našiausi ir principingiausi pareigūnai, atrinkti iš kuo didesnės geografinės teritorijos Sąjungos valstybių narių piliečių“, ir kad „[p]areigybės nerezervuojamos nė vienos valstybės narės piliečiams“. Tas pats pasakytina ir apie šio straipsnio antrą pastraipą, kurioje tik nurodoma, kad „[p]agal Sąjungos piliečių lygybės principą kiekvienai institucijai leidžiama imtis tinkamų priemonių pastebėjus ilgalaikį ir didelį pareigūnų iš skirtingų valstybių narių skaičiaus skirtumą, nepagrįstą objektyviais kriterijais“, visų pirma paaiškinant, kad „[t]os tinkamos priemonės turi būti pagrįstos ir jas įgyvendinant taikomi tik nuopelnais grindžiami įdarbinimo kriterijai“ (2020 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Ispanija ir Italija / Komisija, T‑401/16 ir T‑443/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:409, 63 punktas).

27

Galiausiai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies f punktą pranešime apie konkursą atitinkamais atvejais gali būti nurodytos kalbos žinios, kurių reikalaujama dėl tam tikro pobūdžio pareigų. Vis dėlto iš šios nuostatos negalima daryti išvados, kad egzistuoja bendras leidimas apriboti antrosios konkurso kalbos pasirinkimą ribotu oficialiųjų kalbų skaičiumi iš Reglamento Nr. 1 1 straipsnyje nurodytų oficialiųjų kalbų (žr. 2020 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Ispanija ir Italija / Komisija, T‑401/16 ir T‑443/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:409, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28

Iš išdėstytų motyvų matyti, kad konkurso kandidatų antrosios kalbos pasirinkimo apribojimas keliomis kalbomis, kai jie negali pasirinkti kitų oficialiųjų kalbų, yra diskriminacija dėl kalbos, kuri iš esmės draudžiama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Ispanija / Parlamentas, C‑377/16, EU:C:2019:249, 66 punktą). Akivaizdu, kad dėl tokio apribojimo kai kurie potencialūs kandidatai (t. y. tie, kurie patenkinamai moka bent vieną iš nurodytų kalbų) yra palankesnėje padėtyje, nes gali dalyvauti konkurse ir todėl būti įdarbinti Sąjungos pareigūnais arba tarnautojais, o kiti, kurie šių kalbų patenkinamai nemoka, dalyvauti negali (žr. 2020 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Ispanija ir Italija / Komisija, T‑401/16 ir T‑443/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:409, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29

Taigi Sąjungos institucijoms (kaip ir EPSO, kai ji naudojasi šių institucijų jai suteiktais įgaliojimais) suteikta plati diskrecija organizuoti savo tarnybų veiklą yra imperatyviai apribota Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsniu, todėl skirtingas požiūris dėl kalbos, atsirandantis dėl konkurso kalbos vartojimo apribojimo nedideliu oficialiųjų kalbų skaičiumi, galimas tik tuo atveju, jeigu toks apribojimas yra objektyviai pateisinamas ir proporcingas realiems tarnybos poreikiams. Be to, bet koks reikalavimas mokėti konkrečią kalbą turi būti grindžiamas aiškiais, objektyviais ir nuspėjamais kriterijais, leidžiančiais kandidatams suprasti tokio reikalavimo motyvus, o Sąjungos teismams – patikrinti jo teisėtumą (žr. 2023 m. vasario 16 d. Sprendimo Komisija / Italija ir Ispanija, C‑635/20 P, EU:C:2023:98, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30

Taip pat reikėtų priminti, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (T‑554/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:554) 65 punkte Bendrasis Teismas yra nusprendęs, kad jei atitinkamame pranešime apie konkursą nenumatyta kitaip, iš tiesų egzistuoja tarnybos interesas, kad asmenys, kuriuos Sąjungos institucijos įdarbino po atrankos procedūros, tokios kaip atitinkama atrankos procedūra byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, gebėtų dirbti iš karto, taigi galėtų greitai pradėti eiti pareigas, kurias šios institucijos ketina jiems pavesti.

31

Be to, 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (T‑554/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:554) 66 punkte Bendrasis Teismas yra nusprendęs, kad net darant prielaidą, kad visada reikia numatyti laiko prisitaikyti prie naujų užduočių ir naujų darbo įpročių, taip pat laiko integruotis į naują tarnybą, institucija gali teisėtai siekti įdarbinti asmenis, kurie nuo pat įdarbinimo pradžios galėtų bent jau bendrauti su vadovais ir kolegomis bei gebėti kuo greičiau ir kuo geriau suprasti jiems patikėtų funkcijų apimtį ir užduočių, kurias turės atlikti, turinį, taip pat galėtų bendrauti su atitinkamų tarnybų išorės darbuotojais ir suinteresuotaisiais subjektais.

32

Taigi Bendrasis Teismas padarė išvadą, jog tai, kad institucija siekia įdarbinti asmenis, kurie galėtų veiksmingai vartoti ir kuo geriau suprasti profesinėje aplinkoje, kurioje atsidurs, vartojamas kalbas, yra teisėta (2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑554/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:554, 66 punktas).

33

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Bendrasis Teismas patikrino, ar, atsižvelgiant į Komisijos pateiktą informaciją, vienos iš keturių šioje byloje ginčijamame pranešime apie konkursą pasiūlytų kalbų mokėjimas galėtų leisti atitinkamo konkurso laureatams, kai jie bus įdarbinti, gebėti dirbti iš karto (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑554/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:554, 73 punktą).

34

Būtent tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas yra konstatavęs, kad konkurso kandidatų antrosios kalbos pasirinkimo apribojimas nedideliu oficialiųjų kalbų skaičiumi negali būti laikomas objektyviai pagrįstu ir proporcingu, kai tarp šių kalbų, be kalbos, kurią mokėti pageidautina ar net būtina, yra kitų kalbų, kurių mokėjimas neteikia jokio konkretaus pranašumo potencialiems konkurso laureatams, palyginti su kitos oficialiosios kalbos mokėjimu (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑554/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:554, 122 punktą).

35

Iš 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (T‑554/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:554), kuris nebuvo apskųstas, matyti, kad diskriminacija dėl kalbos gali būti pateisinama tarnybos interesu turėti pareigūnus, kurie moka atitinkamoje tarnyboje vartojamą kalbą ar kalbas, kad gebėtų dirbti iš karto.

36

Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2023 m. vasario 16 d. Sprendime Komisija / Italija ir Ispanija (C‑635/20 P, EU:C:2023:98) Teisingumo Teismas priminė, kad institucija, apribojusi atrankos procedūros kalbų vartojimą nedideliu oficialiųjų Sąjungos kalbų skaičiumi, turi įrodyti, kad toks apribojimas iš tikrųjų gali atitikti realius su pareigomis, kurias turės atlikti įdarbinti asmenys, susijusius poreikius, yra proporcingas šiems poreikiams ir grindžiamas aiškiais, objektyviais ir nuspėjamais kriterijais, o Bendrasis Teismas turi in concreto išnagrinėti, ar šis apribojimas yra objektyviai pateisinamas ir proporcingas minėtiems poreikiams (žr. 2023 m. vasario 16 d. Sprendimo Komisija / Italija ir Ispanija, C‑635/20 P, EU:C:2023:98, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37

Taigi ryšio tarp kalbų apribojimo ir pareigų, kurias turės atlikti įdarbinti asmenys, buvimo Teisingumo Teismas reikalavo jau 2019 m. kovo 26 d. Sprendime Ispanija / Parlamentas (C‑377/16, EU:C:2019:249, 69 punktas) ir 2019 m. kovo 26 d. Sprendime Komisija / Italija (C‑621/16 P, EU:C:2019:251). Pastarajame sprendime, kuriame buvo nagrinėjamas pranešimo apie viešąjį konkursą dėl administratorių (AD 5) duomenų apsaugos srityje rezervo sąrašo sudarymo teisėtumas, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog tam, kad Bendrasis Teismas galėtų patikrinti, ar nagrinėjamų konkursų taisyklės atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnį, jis turi in concreto išnagrinėti tas taisykles ir konkrečias bylos aplinkybes. Teisingumo Teismo nuomone, tik atlikus tokią analizę galima nustatyti reikalavimą mokėti kalbas, kurių mokėjimo, vadovaudamosi tarnybos interesu, institucijos gali objektyviai reikalauti einant konkrečias pareigas, taigi ir tai, ar kalbų, kurias leidžiama vartoti dalyvaujant šiuose konkursuose, pasirinkimo apribojimas yra objektyviai pateisinamas ir proporcingas realiems tarnybos poreikiams (2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑621/16 P, EU:C:2019:251, 94 punktas).

38

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad ginčijamas kalbų apribojimas tiek, kiek aptariamas antrosios konkurso kalbos pasirinkimas ginčijamame pranešime apie konkursą apribotas tik anglų kalba, neįtraukiant kitų oficialiųjų Sąjungos kalbų, yra diskriminacija dėl kalbos, kuri iš esmės yra draudžiama; tai pripažįsta pati Komisija.

39

Taigi, remiantis šio sprendimo 29–37 punktuose nurodyta jurisprudencija, reikia patikrinti, ar šis kalbų apribojimas yra objektyviai pateisinamas realiais tarnybos poreikiais ir jiems proporcingas.

40

Prancūzijos Respublika teigia, kad ginčijamas kalbų apribojimas yra diskriminacija dėl kalbos, iš esmės draudžiama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalį, taikomą atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijos 21 ir 22 straipsnius.

41

Šiuo klausimu Prancūzijos Respublika pažymi, kad ginčijamą kalbų apribojimą EPSO grindžia tuo, kad, kadangi Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato darbuotojai daugiausia vartoja anglų kalbą tiek visoms įprastoms funkcijoms, kurias gali tekti atlikti konkurso laureatams, tiek vidinei, tarpžinybinei ir išorės komunikacijai, geros anglų kalbos žinios yra būtinos, kad kandidatai gebėtų dirbti iš karto po jų įdarbinimo Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate. Prancūzijos Respublikos nuomone, šie teiginiai yra bendro pobūdžio ir abstraktūs, jie nėra pagrįsti jokia konkrečia kiekybine ar kokybine informacija nei ginčijamame pranešime apie konkursą, nei Komisijos atsiliepime į ieškinį.

42

Prancūzijos Respublika tvirtina, kad, priešingai nei ginčijamame pranešime apie konkursą nurodo EPSO, Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate nemaža dalis bendravimo vyksta prancūzų kalba. Ypatinga prancūzų kalbos padėtis Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate visų pirma paaiškinama patirtimi, kurią tam tikri darbuotojai įgijo École de Guerre de Paris (Paryžiaus karo mokykla, Prancūzija). Be to, reguliariai rengiami posėdžiai prancūzų kalba, daugelis komandiruočių ataskaitų rašoma prancūzų kalba, kai kurios Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato naujienos taip pat skelbiamos prancūzų kalba. Prancūzijos Respublika taip pat primena, kad už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Thierry Breton ir jo patarėjas, atsakingas už gynybos klausimus, yra prancūzakalbiai.

43

Šiuo atžvilgiu Prancūzijos Respublika nesutinka su Komisijos atsiliepimo į ieškinį B1–B5 prieduose pateiktų dokumentų svarba siekiant įrodyti anglų kalbos viršenybę Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate. Ji pažymi, kad, kaip B2 priede pripažino Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato Žmogiškųjų išteklių tarnybos atstovė, šiuose dokumentuose nėra jokių nuorodų dėl kalbų, susijusių su ginčijamo pranešimo apie konkursą 4.2.1 skirsnyje nurodytomis kalbomis, teisės aktais ir specialistų mokymo kursais. Be to, šiuose dokumentuose, be oficialių dokumentų ir informacinių pranešimų, nėra jokių nuorodų dėl kalbų, susijusių su vidaus komunikacija, posėdžiais, bendravimu su išorės suinteresuotaisiais subjektais, tarnybų tarpusavio konsultacijomis, tarpinstituciniais ryšiais ir audito procedūromis, taip pat nurodytais ginčijamo pranešimo apie konkursą 4.2.1 skirsnyje. Šiuo atžvilgiu Prancūzijos Respublika nesutinka su Komisijos daromu oficialaus ir neoficialaus bendravimo atskyrimu, dėl kurio, apibūdinant kalbų vartojimą Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate, apie neoficialų bendravimą neužsimenama. Taigi ji tvirtina, kad svarbus kriterijus yra tai, ar kalbos vartojimas turi profesinį tikslą, susijusį su Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate atliekamomis funkcijomis, neatsižvelgiant į tokio bendravimo oficialumo laipsnį.

44

Dėl B3 priedo Prancūzijos Respublika pažymi, kad iš 36057 išvardytų dokumentų 15709 dokumentuose (t. y. daugiau nei 40 %) nėra jokių nuorodų dėl kalbos, todėl neįmanoma nustatyti, kokiomis kalbomis tie dokumentai parengti. Ji pabrėžia, kad Komisijos teiginio, jog tų dokumentų, kurie parengti anglų kalba, dalis yra tokia pati kaip ir dokumentų, kuriuose nurodyta kalba, patikrinti neįmanoma.

45

Dėl B5 priedo Prancūzijos Respublika pažymi, kad 23 iš 29 pranešimų apie laisvas darbo vietas (t. y. didžiojoje daugumoje tų pranešimų) nurodyta, jog reikalaujama mokėti prancūzų kalbą bent patenkinamai (B2 lygiu). Ji taip pat pažymi, kad dar keturiuose pranešimuose reikalaujama mokėti prancūzų kalbą B1 lygiu, taigi 27 iš 29 pranešimų nurodyta, kad būtina tam tikru lygiu mokėti prancūzų kalbą. Taigi nagrinėjamas kalbų apribojimas anglų kalba, kuriuo neužtikrinama, kad laureatai mokėtų prancūzų kalbą reikiamu lygiu, niekaip neužtikrina, kad būtų įdarbinami laureatai, kurie eidami atitinkamas pareigas „gebėtų dirbti iš karto“.

46

Be to, Prancūzijos Respublika pažymi, kad tiek EPSO ginčijamame pranešime apie konkursą, tiek Komisija savo atsiliepime į ieškinį, priešingai nei reikalaujama pagal jurisprudenciją, neįrodė konkretaus ryšio tarp išimtinio anglų kalbos vartojimo ir konkrečių Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate vykdomų pareigų, kurios aprašytos ginčijamo pranešimo apie konkursą I priede.

47

Taigi Prancūzijos Respublika teigia, kad iš ginčijamo pranešimo apie konkursą I priedo matyti, jog iš laureatų, kurie bus įdarbinti administratoriais, gali būti reikalaujama atlikti užduotis, kurios nėra būdingos gynybos pramonės ir kosmoso sritims, bet yra bendros visose Sąjungos politikos srityse. Prancūzijos Respublika pabrėžia, kad tokioms užduotims atlikti reikalingų įgūdžių tarpdalykinis pobūdis pateisina konkursų laureatų judumą iš vieno generalinio direktorato į kitą jų karjeros metu.

48

Šiuo klausimu Prancūzijos Respublika primena, kad EPSO paskelbė pranešimus apie konkursus, kuriuose buvo numatyta daug mažiau ribojanti kalbų vartojimo tvarka nei ginčijamame pranešime apie konkursą, nors pareigos, kurias galėjo tikėtis eiti tų konkursų laureatai, nelabai skyrėsi nuo ginčijamo pranešimo apie konkursą I priede nurodytų pareigų. Be to, Prancūzijos Respublika pažymi, kad, atrodo, jog kandidatas, laimėjęs vieną iš tų konkursų ir įtrauktas į rezervo sąrašą, iš esmės galėtų būti įdarbintas Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate ir atvirkščiai, taigi panašu, kad tariama Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato personalo „specifika“ ginčijamo apribojimo nepateisina. Prancūzijos Respublika taip pat pažymi, kad Bendrasis Teismas niekada nėra panaikinęs pranešimo apie konkursą, kuriame numatyta tokia ar panaši kalbų vartojimo tvarka, ir atkreipia dėmesį į tai, kad generalinė advokatė E. Sharpston savo išvadoje byloje Ispanija / Parlamentas (C‑377/16, EU:C:2018:610) pabrėžė tokių tvarkų pranašumus.

49

Be to, Prancūzijos Respublika pabrėžia, kad kai kurias ginčijamo pranešimo apie konkursą I priede nurodytas pareigas Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato administratoriai gali vykdyti prancūzų kalba, nes tarp subjektų, su kuriais jie palaiko ryšį, vyrauja prancūzakalbiai.

50

Komisija nesutinka su Prancūzijos Respublikos argumentais. Ji tvirtina, kad ginčijamas kalbų apribojimas atitinka pastaruoju metu suformuotoje Bendrojo Teismo jurisprudencijoje, pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendime Ispanija / Komisija (T‑554/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:554), išdėstytus reikalavimus. Iš to sprendimo galima daryti išvadą, kad jei pranešime apie konkursą numatytas antrosios kalbos pasirinkimo apribojimas, šis pasirinkimas negali būti susijęs su kalba, kurios atžvilgiu šis apribojimas nėra pagrįstas. Iš to sprendimo taip pat matyti, kad tokiam apribojimui pagrįsti turi būti pateikti dokumentai, iš kurių galima „nustatyti, kokią kalbą ar kalbas atitinkamos tarnybos faktiškai vartoja kasdieniame darbe arba net kokia kalba ar kalbos yra būtinos ginčijamame pranešime nurodytoms pareigoms atlikti“. Iš minėto sprendimo taip pat matyti, kad Bendrasis Teismas, remdamasis atitinkamos institucijos pateiktais dokumentais, gali patikrinti, ar kalba vartojama jai „aiškiai vyraujant“ (tai leistų daryti išvadą, kad jos įtraukimas yra pagrįstas), ar jos vartojimo procentinė dalis yra „daug mažiau reikšminga“ (tai leistų daryti priešingą išvadą).

51

Komisija teigia, kad iš ginčijamo pranešimo apie konkursą 4.2.1 skirsnyje pateiktų konkrečių nuorodų, kurias patvirtina jos Bendrajam Teismui pateikti įrodymai, matyti, jog norint iš karto pradėti dirbti Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate, būtina mokėti anglų kalbą ir to negalima pasakyti apie nė vieną iš kitų oficialiųjų Sąjungos kalbų.

52

Šiam teiginiui pagrįsti Komisija pateikė lentelę, kurioje išvardytos Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato per vienų metų laikotarpį iki ginčijamo pranešimo apie konkursą paskelbimo parengtų ir gautų dokumentų kalbos (B3 priedas). Iš tos lentelės matyti, kad iš 36057 dokumentų 19949 parengti anglų kalba, 399 – kitomis kalbomis arba keliomis kalbomis, o 15709 dokumentų kalba informacinėje sistemoje, kurioje jie registruojami, nenurodyta. Iš kitų nei anglų kalba vartojamų kalbų antroje vietoje yra prancūzų kalba (186 dokumentai), po jos – vokiečių kalba (70 dokumentų), daugiakalbiai dokumentai (57 dokumentai) ir ispanų kalba (37 dokumentai). Komisijos teigimu, iš dokumentų, kurių kalba nurodyta ir kurie yra vieninteliai svarbūs šioje byloje, analizės matyti, kad dokumentai anglų kalba sudaro 98 % dokumentų, o dokumentai prancūzų kalba – 0,9 %.

53

Komisija taip pat pateikia statistinius duomenis apie Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato tuo pačiu laikotarpiu parengtų informacinių pranešimų kalbas (B4 priedas); iš jų matyti, kad iš 431 informacinio pranešimo, kurį rengė Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas arba kurį rengiant jis dalyvavo, 362 informaciniai pranešimai (t. y. 84 %) parengti anglų kalba, o 69 informaciniai pranešimai (t. y. 16 %) parengti prancūzų kalba.

54

Komisija taip pat pateikė Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato paskelbtus pranešimus apie laisvas „nevadovaujamas pareigas einančio administratoriaus“ lygio pareigybes, paskelbtus tuo pačiu laikotarpiu (B5 priedas), kaip ir visi atitinkami pranešimai apie laisvas darbo vietas, kuriuose minimi kalbų mokėjimo įgūdžiai, reikalaujant profesionalaus anglų kalbos mokėjimo. Prancūzų kalba buvo paminėta tik keliuose pranešimuose apie laisvas darbo vietas, kartais tik kaip „pranašumas“. Be to, nuoroda į prancūzų kalbą pranešimuose apie laisvas darbo vietas buvo susijusi tik su tuo, kad nebuvo atnaujintos pranešimų apie laisvas darbo vietas formos, o skyriai, dėl kurių buvo paskelbti pranešimai, dirba tik anglų kalba.

55

Komisija priduria, kad ginčijamas kalbų apribojimas yra būtinas tam, kad būtų išvengta rezervo sąrašo, kuris iš dalies nebūtų tinkamas naudoti, o tai neatitiktų tarnybos interesų. Komisija pažymi, kad jei laureatas galėtų laimėti konkursą nemokėdamas anglų kalbos B2 lygiu, jis negalėtų būti įdarbintas Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate, nes neseniai paskelbtuose pranešimuose dėl laisvų AD pareigų darbo vietų Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate reikalaujama mokėti anglų kalbą pakankamu lygiu. Komisijos nuomone, priešingai nei teigia Prancūzijos Respublika, nėra jokios prasmės leisti dalyvauti kandidatams, kurie dėl nepakankamų kalbos žinių negalėtų atlikti užduočių.

56

Komisija taip pat atsakė į kelis Prancūzijos Respublikos argumentus dėl tariamai nepagrįsto nagrinėjamo kalbų apribojimo pobūdžio.

57

Taigi, pirma, ji neneigia, kad dėl ginčijamo apribojimo negali dalyvauti kandidatai, kurie nemoka anglų kalbos B2 lygiu, tačiau pažymi, kad kandidatų, kurie siekia tarptautinės karjeros nemokėdami anglų kalbos B2 lygiu, pasitaiko retai ir kad, be to, net ir taikant 24 kalbų sistemą, kandidatams, kurie nemoka dviejų oficialiųjų Sąjungos kalbų atitinkamai C1 ir B2 lygiais, nebūtų leista dalyvauti.

58

Antra, kalbant apie Prancūzijos Respublikos argumentą, kad rezervo sąrašu galės naudotis visos institucijos, Komisija pažymi, kad nors tokia galimybė egzistuoja, ji yra nedidelė ir neatitinka ginčijamu pranešimu apie konkursą siekiamo tikslo, todėl ja negali būti grindžiama konkurso kalbų vartojimo tvarka, kuri turi būti pagrįsta tarnybos poreikiais. Be to, ji pabrėžia, kad profesionalus anglų kalbos mokėjimas yra būtinas daugumai pareigybių Sąjungos institucijose.

59

Trečia, dėl Prancūzijos Respublikos argumento, kad Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate plačiai vartojama prancūzų kalba ir tam tikras svarbias pareigas, įskaitant generalinio direktoriaus, eina prancūzakalbiai, Komisija paaiškina, kad gebėjimas dirbti prancūzų kalba nereiškia, jog darbo kalba yra prancūzų. Pavyzdžiui, iš B4 priedo matyti, kad kai kurie informacinių pranešimų gavėjai, kurių pavardės yra prancūziškos, prašo tų informacinių pranešimų anglų kalba. Be to, tai, kad Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato generalinis direktorius, Suomijos pilietis, gerai moka prancūzų kalbą ir kartais gali ją vartoti, neprieštarauja faktui, kad jis dirba angliškai.

60

Ketvirta, dėl to, kad tarp asmenų, su kuriais bendrauja Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato darbuotojai, yra nemažai prancūzakalbių, Komisija pažymi, kad tokiais atvejais du prancūzakalbiai kartais taip pat gali neoficialiai bendrauti dvišaliu pagrindu. Vis dėlto tai neturėtų jokios įtakos Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato ir subjektų, su kuriais jis bendrauja, oficialiam bendravimui. Komisijos nuomone, svarbu ne tai, ar kalba (pavyzdžiui, prancūzų) gali būti naudinga, o tai, ar ji iš tikrųjų vartojama Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato darbe. Be to, jurisprudencijoje aiškiai atmetami bandymai pagrįsti kalbos įtraukimą į antrosios konkurso kalbos pasirinkimą tuo, kad bendraujantys asmenys ją moka, ir konstatuojama, kad Komisijos darbuotojų pateikti duomenys apie mokamas kalbas yra nereikšmingi.

61

Penkta, dėl Prancūzijos Respublikos argumento, kad Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato darbuotojų funkcijos nėra pakankamai specifinės, kad pateisintų ginčijamą apribojimą, Komisija pažymi, kad Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas yra neseniai įsteigta nedidelė tarnyba, kuriai nuo pat įsteigimo vadovavo tik vienas generalinis direktorius, todėl nuo pat pradžių ji galėjo nuosekliai dirbti viena kalba. Be to, Komisijos teigimu, nors anksčiau pranešimuose apie konkursą galėjo būti numatyta daugiau kalbų, tai nebūtinai reiškia, kad atitinkamos tarnybos šiuo požiūriu skyrėsi nuo Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato. Tai patvirtina sprendimai, kuriuose Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas yra konstatavę, kad Komisija negalėjo įrodyti, jog kitose tarnybose jos pareigūnai dirbo kitomis nei anglų kalbomis.

62

Šešta, Komisija teigia, kad Prancūzijos Respublikos nurodyti pranešimų apie konkursus pavyzdžiai nagrinėjamai bylai nėra svarbūs. Pavyzdžiui, ji pažymi, kad pranešimas apie konkursą EPSO/AD/373/19 buvo susijęs su bendru konkursu, skirtu visoms Sąjungos institucijoms, be to, jis buvo paskelbtas prieš priimant naujausius teismo sprendimus, kuriais buvo panaikinti pranešimai apie konkursą arba atrankos komisijos sprendimai, priimti pagal pranešimus apie konkursą, kuriuose buvo nurodytos kitos nei anglų kalbos. Pranešimas apie konkursą EPSO/AD/397/32 yra bandomasis konkursas ir šiame etape yra pavienis eksperimentas. Be to, Komisija pažymi, kad šių konkursų kalbų vartojimo tvarka negali būti palyginimo pagrindas vertinant ginčijamo apribojimo proporcingumą, nes, viena vertus, 24 kalbų vartojimo tvarka nesukuria jokių apribojimų, o, kita vertus, Prancūzijos Respublika nepaaiškino, kuo nagrinėjamoje byloje būtų pateisinta 5 kalbų vartojimo tvarka.

63

Septinta, Komisija teigia, kad Prancūzijos Respublikos argumentas, jog konkurso, kurio kalbų vartojimo tvarka apima daugiau kalbų, laureatas galėtų būti įdarbintas Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate, yra spekuliatyvus, nes Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas siekia įdarbinti specialistus ir bet kuriuo atveju įdarbinimo metu patikrins jų anglų kalbos lygį. Be to, ji neprivalo pateisinti skirtingos kalbų vartojimo tvarkos dviejuose konkursuose, juo labiau, kai jų tikslai yra skirtingi. Komisija priduria, kad nors kalbų vartojimo tvarkos, kurias nurodo Prancūzijos Respublika, nebuvo panaikintos, jos nebuvo ir ginčijamos, be to, Prancūzijos Respublika neįrodė, jog tokios tvarkos yra suderinamos su suformuota jurisprudencija. Šiuo atžvilgiu Komisija tvirtina, kad pagal jurisprudenciją iš jos iš esmės nereikalaujama, kad antrosios konkurso kalbos pasirinkimas būtų apribojamas tik anglų kalba, tačiau faktas yra tas, kad jei darbas daugiausia atliekamas anglų kalba, ji negali įtraukti kitų nei anglų kalbų tarp kalbų, kurias galima pasirinkti kaip antrąją konkurso kalbą, ir, priešingai, turėtų pagrindą apriboti antrosios kalbos pasirinkimą tik anglų kalba.

64

Aštunta, Komisija pažymi, kad taikant kalbų vartojimo tvarką, apimančią 24 oficialiąsias Sąjungos kalbas, kai kurie kandidatai vis tiek negali dalyvauti dėl jų kalbos mokėjimo lygio pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 28 straipsnio f punktą, kuriuo, nustatant reikalavimą mokėti dar vieną kalbą, būtinai siekiama, kad institucijų tarnybose būtų viena ar kelios „bendravimo“ kalbos.

65

Pagal šio sprendimo 36 ir 37 punktuose nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją kalbų apribojimo, kaip antai ginčijamo kalbų apribojimo, pagrindimas turi būti susijęs su pareigomis, kurias turės atlikti įdarbinti asmenys. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju Komisija turi įrodyti, kad ginčijamame pranešime apie konkursą aprašytos pareigos savaime suponuoja, kad reikia mokėti anglų kalbą B2 lygiu.

66

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad Komisija poreikį, jog įdarbinti asmenys turi mokėti anglų kalbą B2 lygiu, kad gebėtų dirbti iš karto, sieja ne su konkrečiomis pareigomis, kurias šie asmenys turės vykdyti, bet su vienintele aplinkybe, kad šie asmenys turės tas pareigas vykdyti tarnybose, kuriose dabartiniai darbuotojai toms pareigoms vykdyti daugiausia vartoja anglų kalbą.

67

Vadinasi toks argumentas, kuris reiškia tik tai, kad pareigos turi būti vykdomos anglų kalba, nes jos jau yra vykdomos šia kalba, iš esmės negali įrodyti, jog ginčijamas kalbų apribojimas gali atitikti realius tarnybos poreikius, susijusius su pareigomis, kurias turės atlikti įdarbinti asmenys, kaip reikalaujama pagal šio sprendimo 36 punkte nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

68

Be to, reikia pažymėti, kad Komisijos argumentas, jog ginčijamas kalbų apribojimas grindžiamas Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniame direktorate egzistuojančiu, kaip teigiama, „nustatytu faktu“, neatitinka jame susiklosčiusios situacijos. Reikėtų priminti, kad paskelbiant ginčijamą pranešimą apie konkursą Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas buvo įsteigtas tik dvejus su puse metų ir, kaip matyti iš paskelbto nagrinėjamo pranešimo, dar tik formavo savo personalą.

69

Bet kuriuo atveju reikia pabrėžti, kad Komisijos argumentai nėra pakankamai pagrįsti Bendrajam Teismui pateiktais dokumentais.

70

Taigi, pirma, iš Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato „žmogiškųjų išteklių atstovės“ savideklaracijos (B2 priedas) matyti, kad į šio generalinio direktorato parengtų ir gautų dokumentų kalbų statistiką (B3 priedas) įtraukti visi ginčijamo pranešimo apie konkursą 4.2.1 skirsnio ketvirtoje pastraipoje nurodyti dalykai, išskyrus „kalbas, teisės aktus ir specialistų mokymo kursus“, kurie šiame pranešime vis dėlto nurodyti kaip Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato darbuotojų darbas, atliekamas anglų kalba.

71

Antra, reikia pažymėti, kad iš Komisijos B3 priede pateiktos lentelės negalima nustatyti atitinkamų dokumentų pobūdžio – galima nustatyti tik taikomąją programą, naudojamą jiems saugoti, ir perdavimo būdą, todėl neįmanoma patikrinti, ar šie dokumentai iš tikrųjų yra susiję su pareigomis, kurias turi vykdyti įdarbinti asmenys. Vien Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato „žmogiškųjų išteklių atstovės“ savideklaracija (B2 priedas), kurioje ji patvirtina, kad Komisijos parengta lentelė yra susijusi su visais ginčijamo pranešimo apie konkursą 4.2.1 skirsnyje nurodytais dalykais, išskyrus kalbas, teisės aktus ir specialistų mokymo kursus, negali kompensuoti minėtos lentelės netikslumo, susijusio su įrodymų tyrimo, kurį Bendrasis Teismas turi atlikti pagal šio sprendimo 36 punkte nurodytą jurisprudenciją, pobūdžiu.

72

Be to, iš aptariamos lentelės matyti, kad iš visų 36057 dokumentų 19949 buvo anglų kalba ir tik 399 dokumentai buvo kita oficialiąja Sąjungos kalba, įskaitant 186 dokumentus prancūzų kalba, 70 dokumentų vokiečių kalba, 37 dokumentus ispanų kalba, 5 dokumentus italų kalba, 4 dokumentus nyderlandų kalba ir 1 dokumentą graikų kalba. Nors tokie statistiniai duomenys iš tiesų rodo, kad anglų kalba vartojama daug, jie negali būti laikomi galutinai įtikinamais, nes 15709 dokumentų kalba nenurodyta. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad, priešingai nei tvirtina Komisija, Bendrasis Teismas negali tiesiog daryti prielaidos, kad anglų kalba parengtų dokumentų ir kitomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis parengtų dokumentų (dokumentų, kurių kalba yra nustatyta) skaičius yra toks pat, kaip ir dokumentų, kurių kalba nenustatyta, o pagal šio sprendimo 65 punkte nurodytą jurisprudenciją įrodinėjimo pareiga tenka Komisijai.

73

Trečia, iš Komisijos B4 priede pateiktų duomenų matyti, kad iš 431 informacinio pranešimo, kuriuos visiškai ar iš dalies parengė Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas, 362 informaciniai pranešimai, t. y. 84 %, parengti anglų kalba, o 69, t. y. 16 %, – prancūzų kalba (B4 priedas). Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad iš tų pačių duomenų matyti, jog iš 362 anglų kalba parengtų informacinių pranešimų 316 buvo skirti asmeniui, kurio gimtoji kalba yra prancūzų, arba asmeniui, apie kurį gerai žinoma, kad jis kalba prancūziškai. Komisijai neįrodžius, kad anglų kalbos vartojimas šiuose informaciniuose pranešimuose buvo nulemtas adresatų valios arba ypatingų aplinkybių, negalima laikyti, kad šie duomenys įrodo būtinybę bendraujant institucijoje mokėti anglų kalbą. Tokie duomenys yra daugiausia tik tie, iš kurių matyti, kad Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas šią kalbą daugiausia vartoja bendraudamas institucijos viduje savo nuožiūra, o ne tenkindamas realius tarnybos poreikius. Be to, šią išvadą patvirtina Komisijos argumentas, kad Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato generalinis direktorius iš tiesų kalba prancūziškai, tačiau darbui vartoja tik anglų kalbą.

74

Ketvirta, dėl Komisijos pateiktų pranešimų apie laisvas darbo vietas iš pat pradžių reikėtų pažymėti, kad tokie dokumentai patys savaime neįrodo, kad Komisijos tarnybose faktiškai vartojama tam tikra kalba. Vis dėlto tikėtina, kad jie gali atskleisti institucijos nustatytus tarnybos poreikius. Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti (kaip tai padarė ir Prancūzijos Respublika), kad iš 29 pranešimų apie laisvas darbo vietas 27 pranešimuose nurodyta, kad, be profesionalių anglų kalbos žinių, reikia įvairiais lygiais mokėti prancūzų kalbą. Pavyzdžiui, 2021 m. birželio 23 d. pranešime nurodytas reikalavimas mokėti prancūzų kalbą C2 lygiu (B5 priedas, p. 40). Kitame 2021 m. liepos 7 d. pranešime nurodyta, kad prancūzų kalba, kaip ir anglų kalba, yra skyriaus, su kuriuo susijęs pranešimas, darbo kalba (B5 priedas, p. 43). 2021 m. lapkričio 1 d. pranešime nurodytas reikalavimas ne tik mokėti anglų kalbą C1 lygiu, bet ir prancūzų kalbą C1 arba B2 lygiu (B5 priedas, p. 47). 2021 m. spalio 26 d. pranešime nurodytas reikalavimas gerai mokėti anglų ir puikiai mokėti prancūzų kalbą (B5 priedas, p. 70). Kitame 2021 m. lapkričio 29 d. pranešime nurodyta, kad darbo kalbos yra anglų ir prancūzų (B5 priedas, p. 57). Tas pats pasakytina ir apie 2021 m. spalio 14 d. pranešimą (B5 priedas, p. 64) bei kitą pranešimą, paskelbtą 2022 m. vasario 7 d. (B5 priedas, p. 121). 2022 m. paskelbtuose pranešimuose apie laisvas darbo vietas nurodytas reikalavimas gerai mokėti anglų ir, pageidautina, prancūzų kalbą (B5 priedas, p. 128, 177, 205 ir 232), labai gerai mokėti anglų ir prancūzų kalbas (B5 priedas, p. 212) arba, be anglų kalbos C1 lygiu, mokėti prancūzų kalbą B2 lygiu (B5 priedas, p. 131, 138, 159, 166, 194, 208, 222 ir 229) ar net C1 lygiu (B5 priedas, p. 124, 180 ir 215), arba net mokėti anglų ir prancūzų kalbas C2 lygiu (B5 priedas, p. 117 ir 188). Nors šiais dokumentais patvirtinama, kad Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas nuo pat pradžių manė, jog anglų kalbos mokėjimas yra būtinas įvairioms pareigoms jame vykdyti, jais taip pat patvirtinama, kad iki ginčijamo pranešimo apie konkursą paskelbimo ši kalba nebuvo vienintelė kalba, laikoma naudinga ar net būtina šioms pareigoms vykdyti, nes kai kuriuose iš šių pranešimų jis galėjo nurodyti, kad darbo kalbos yra anglų ir prancūzų.

75

Komisijos pateiktas argumentas, kad prancūzų kalba į šių pranešimų apie laisvas darbo vietas kalbų mokėjimo reikalavimus įtraukta dėl to, kad nebuvo atnaujinti šių pranešimų formos, nėra įtikinamas, atsižvelgiant į aptariamų pranešimų įvairovę ir įvairiuose pranešimuose reikalaujamą skirtingą prancūzų kalbos mokėjimo lygį. Be to, šis argumentas nepagrindžiamas, nes Komisija nei teigė, nei įrodė, kad šie pranešimai buvo panaikinti ar kaip nors pataisyti.

76

Reikia pažymėti, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad anglų kalba vartojama „atliekant analitinį darbą, bendraujant tarpusavyje ir rengiant posėdžius, bendraujant su išorės suinteresuotaisiais subjektais, rengiant ataskaitas, informacinius pranešimus, kalbas, teisės aktus ir leidinius, vykdant kitas I priede nurodytas pareigas, taip pat dalyvaujant specialistų mokymo kursuose“. Tas pats pasakytina ir apie „tarnybų tarpusavio konsultacijas, tarpinstitucinių ryšių palaikymą ir audito procedūras“.

77

Iš šio sprendimo 65–75 punktuose išdėstytų argumentų matyti, kad Komisija vis dar neįrodė, jog ginčijamas kalbų apribojimas buvo pagrįstas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 36 punkte nurodytą jurisprudenciją.

78

Prancūzijos Respublikos teigimu, nei EPSO ginčijamame pranešime apie konkursą, nei Komisija nepaaiškino, kodėl ginčijamas apribojimas yra proporcingas tikslui, kad konkurso laureatai gebėtų dirbti iš karto.

79

Šiuo atžvilgiu Prancūzijos Respublika, taip pat Belgijos Karalystė, Graikijos Respublika ir Italijos Respublika tvirtina, kad nors tikslas įdarbinti pareigūnus, kurie gebėtų dirbti iš karto, gali atitikti realius tarnybos poreikius, tačiau taip pat yra tikslo apsaugoti Sąjungos kalbų įvairovę ir įdarbinti įvairiomis kalbomis kalbančius darbuotojus dėl užduočių įvairovės ir ryšių, susijusių su Sąjungos veiksmais, įvairovės atveju. Būtinybė, kad Sąjungos pareigūnai, pakankamai gerai mokėdami valstybės narės, kurioje įsikūrusi institucija, įstaiga, organas ar agentūra, kuriuose jie dirba, kalbą, galėtų integruotis toje valstybėje, taip pat priklauso prie realių tarnybos poreikių.

80

Be to, Prancūzijos Respublikos teigimu, reikėtų paaiškinti, kad tikslas įdarbinti gebančius iš karto dirbti laureatus, susijęs su trimis priežastimis. Visų pirma, praėjus 6 mėnesiams po rezultatų paskelbimo rezervo sąrašuose lieka 50 % administratorių specialistų konkursų laureatų, o praėjus 12 mėnesių po rezultatų paskelbimo ši dalis sudaro 35 %. Antra, konkursų laureatai turi galimybę prieš įdarbinimą ir po jo lankyti kalbų mokymo kursus. Galiausiai iš laureatų tikimasi, kad jie kelerius metus dirbs Sąjungos viešojoje tarnyboje ir eis įvairias pareigas, kurioms gali būti keliami įvairūs kalbų mokėjimo reikalavimai. Vadinasi priimant į darbą neturi būti atsižvelgiama į kalbų mokėjimo reikalavimus, keliamus jų pirmojoje darbo vietoje, ir neturi būti primetama vienkalbystei palanki praktika.

81

Taigi EPSO turėjo užtikrinti, kad šie skirtingi tikslai būtų subalansuoti taip, kad pirmenybė būtų teikiama kalbų vartojimo tvarkai, kuria kuo mažiau ribojamas įvairiomis kalbomis kalbančių darbuotojų įdarbinimas, tačiau šiuo atveju ji to nepadarė.

82

Prancūzijos Respublika taip pat atmeta Komisijos argumentą, kad laureatai, kurie nemoka anglų kalbos B2 lygiu, neturėtų galimybės būti įdarbinti, todėl rezervo sąrašas taptų iš dalies netinkamas naudoti. Viena vertus, bent 10 % administratorių specialistų konkursų laureatų, įtrauktų į rezervo sąrašus, galiausiai niekada nebūna įdarbinti – arba dėl jų pačių pasirinkimo, arba dėl to, kad jiems nepavyko per nustatytą laiką praeiti darbo pokalbio, arba dėl to, kad nesulaukė tinkamo darbo pasiūlymo. Tokiomis aplinkybėmis būtų dar mažiau pagrįsta nuo pirmojo įdarbinimo etapo taikyti tokią pat ribojančią kalbų vartojimo tvarką, kokia buvo nustatyta ginčijamame pranešime apie konkursą. Kita vertus, pagrįsta manyti, kad, kaip pripažįsta Komisija, dauguma kandidatų moka anglų kalbą B2 lygiu, o tai sumažina riziką, kad bus sudarytas netinkamas naudoti rezervo sąrašas. Be to, laureatas, kuris prisiėmė riziką dalyvauti konkurse neįvaldęs anglų kalbos tokiu lygiu, turėtų prisiimti pasekmes.

83

Komisija tvirtina, kad ginčijamas kalbų apribojimas yra proporcingas tarnybos poreikiams. Komisijos teigimu, šis apribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui, o kitų mažiau ribojančių galimybių nebuvo, nes kitų oficialiųjų Sąjungos kalbų, kurios nėra anglų kalba, įtraukimas nebūtų suderinamas su Bendrojo Teismo jurisprudencija. Be to, Prancūzijos Respublika nepaaiškino, kokia kita kalbų vartojimo tvarka, atitinkanti tarnybos poreikius, galėjo būti numatyta ginčijamame pranešime apie konkursą. Komisija priduria, kad anglų kalba yra labiausiai paplitusi užsienio kalba Europoje ir kad galima pagrįstai tikėtis, jog kiekvienas, norintis pradėti tarptautinę karjerą, prieš konkursą įgis anglų kalbos B2 lygį. 2011 m. birželio 29 d. Sprendime Angioi / Komisija (F‑7/07, EU:F:2011:97) Tarnautojų teismas taip pat yra nusprendęs, kad kvietimas pareikšti susidomėjimą, kuriame reikalaujama mokėti tik vieną kalbą, o ne kelias konkrečias kalbas, atitiko proporcingumo principą.

84

Atsakydama į Prancūzijos Respublikos argumentą, kad, viena vertus, tikslą įdarbinti konkursų laureatus, gebančius dirbti iš karto, reikia paaiškinti, nes ne visi laureatai įdarbinami iš karto, ir, kita vertus, kad šie laureatai turi galimybę lankyti kalbų mokymo kursus, Komisija pažymi, kad jei būtų atsižvelgta į galimybę kandidatams tobulinti savo įgūdžius po konkurso, tai reikštų, kad paneigiamas interesas organizuoti konkursą, kurio tikslas – atrinkti geriausius kandidatus.

85

Komisija taip pat nesutinka su Prancūzijos Respublikos argumentu, kad ginčijamame pranešime apie konkursą numatyta kalbų vartojimo tvarka atsižvelgiama tik į kalbų mokėjimo reikalavimus, susijusius su pirmosiomis pareigomis, kurias turės vykdyti šio konkurso laureatai, ir jie įtvirtinami nustatant vienkalbystei palankią praktiką. Komisijos teigimu, ginčijamame pranešime apie konkursą numatyta kalbų vartojimo tvarka nedraudžia įdarbinti laureatų, kurie, be anglų kalbos, moka ir kitas kalbas, arba nedraudžia tiems asmenims, juos įdarbinus, vartoti šias kalbas bendraujant neoficialiai.

86

Dėl Prancūzijos Respublikos argumento, kad būtų buvę tikslingiau palaipsniui mažinti kalbų, iš kurių pasirenkama antroji kalba, skaičių, užuot sumažinant jų skaičių nuo 24 iki vienos, Komisija teigia, kad toks sumažinimas neatitinka dabartinės teisinės padėties, nes pagal jurisprudenciją reikalaujama, kad bet koks kalbų apribojimas būtų pagrįstas, ir kritikuojamas bet kokios kitos kalbos, dėl kurios negalima įrodyti, kad ji yra būtina užduotims atlikti, įtraukimas.

87

Dėl Prancūzijos Respublikos argumento, kad Komisija neužtikrino įvairių interesų pusiausvyros, Komisija primena, kad pagrindinis konkurso tikslas yra atrinkti kandidatus, siekiant juos įdarbinti.

88

Remiantis šio sprendimo 36 punkte nurodyta jurisprudencija, institucija, apribojusi atrankos procedūros kalbų vartojimą ir leisdama jas pasirinkti tik iš nedidelio oficialiųjų Sąjungos kalbų skaičiaus, turi įrodyti, kad toks apribojimas iš tikrųjų gali atitikti realius su pareigomis, kurias turės atlikti įdarbinti asmenys, susijusius poreikius ir yra proporcingas tiems poreikiams.

89

Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad institucijos turi rasti balansą tarp teisėto tikslo, pateisinančio konkursų kalbų skaičiaus apribojimą, ir galimybių įdarbintiems pareigūnams institucijose mokytis kalbų, kurios yra būtinos dėl tarnybos interesų (2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑566/10 P, EU:C:2012:752, 97 punktas).

90

Nagrinėjamu atveju Komisija neteigia, kad rado tokį balansą, o tik teigia, kad kitų, ginčijamame pranešime apie konkursą nustatytą kalbų vartojimo tvarką mažiau ribojančių sprendimų nebuvo, nes kitos nei anglų kalbos įtraukimas būtų nesuderinamas su Bendrojo Teismo jurisprudencija, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamuose generaliniuose direktoratuose vyrauja anglų kalba, ir remiasi 2011 m. birželio 29 d. Sprendimo Angioi / Komisija (F‑7/07, EU:F:2011:97) 98 ir 99 punktais.

91

Vis dėlto, viena vertus, kaip minėta šio sprendimo 77 punkte, Komisija negali teigti, kad antrosios konkurso kalbos apribojimas tik anglų kalba yra suderinamas su jurisprudencija.

92

Kita vertus, reikia pažymėti (kaip tai padarė ir Prancūzijos Respublika), kad 2011 m. birželio 29 d. Sprendimo Angioi / Komisija (F‑7/07, EU:F:2011:97) 98 ir 99 punktuose Tarnautojų teismas neišsakė savo pozicijos klausimu, ar Sąjungos teisė leidžia pranešime apie konkursą apriboti tam tikrus testus viena kalba, kaip numatyta pagal ginčijamame pranešime apie konkursą nustatytą kalbų vartojimo tvarką, tačiau nusprendė, kad antrosios konkurso kalbos pasirinkimo apribojimas trimis vidaus bendravimo kalbomis, net jei kandidatas pasirinko vieną vidaus bendravimo kalbą kaip pirmąją kalbą, yra proporcingas nagrinėjamu atveju EPSO siekiamam tikslui.

93

Taigi reikia konstatuoti, kad Komisija neįrodė, jog ginčijamas kalbų apribojimas buvo proporcingas tarnybos poreikiams, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 29 punkte nurodytą jurisprudenciją.

94

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Prancūzijos Respublikos pateiktas pirmasis ieškinio pagrindas turi būti tenkinamas.

95

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamas pranešimas apie konkursą turi būti panaikintas ir nėra reikalo nagrinėti kitų Prancūzijos Respublikos nurodytų ieškinio pagrindų.

96

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi nagrinėjamu atveju Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.

97

Pagal procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taigi Belgijos Karalystė, Graikijos Respublika ir Italijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nusprendžia: