1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Dexia, buvusi Dexia Crédit Local, prašo panaikinti 2022 m. balandžio 11 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimą SRB/ES/2022/18 dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) už 2022 m. apskaičiavimo (toliau – ginčijamas sprendimas), kiek tas sprendimas susijęs su ieškove.

2

Ieškovė buvo Prancūzijos kredito įstaiga.

3

Ginčijamu sprendimu BPV, remdamasi 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), 70 straipsnio 2 dalimi, nustatė įstaigų, kurioms taikomos šio reglamento 2 straipsnio ir 67 straipsnio 4 dalies nuostatos (toliau – įstaigos), įskaitant ieškovę, ex ante įnašus į BPF (toliau – ex ante įnašai) už 2022 m. (toliau – 2022 m. įnašų laikotarpis).

4

2022 m. balandžio 25 d. pranešimu apie mokėtiną įnašą Autorité de contrôle prudentiel et de résolution (Rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir pertvarkymo institucija (ACPR), Prancūzija), kaip nacionalinė pertvarkymo institucija, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, įpareigojo ieškovę sumokėti BPV nustatytą ex ante įnašą už 2022 m. įnašų laikotarpį.

5

Ginčijamą sprendimą sudaro pagrindinis tekstas ir trys priedai.

6

Ginčijamo sprendimo pagrindiniame tekste aprašomas visoms įstaigoms taikomas ex ante įnašų už 2022 m. įnašų laikotarpį nustatymo procesas.

7

Šiuo tikslu visų pirma ginčijamo sprendimo 5 skirsnyje BPV priminė, kad pradinio aštuonerių metų laikotarpio, skaičiuojamo nuo 2016 m. sausio 1 d. (toliau – pradinis laikotarpis), pabaigoje BPF turimi finansiniai ištekliai turi pasiekti galutinį tikslinį lygį (toliau – galutinis tikslinis lygis), atitinkantį bent 1 % visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visose Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendrame pertvarkymo mechanizme (BPeM) dalyvaujančiose valstybėse narėse (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), apdraustųjų indėlių (toliau – apdraustieji indėliai) sumos.

8

Be to, ginčijamo sprendimo 5 skirsnyje BPV nustatė 2014 m. gruodžio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/81, kuriuo nustatomos vienodos Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą taikymo sąlygos (OL L 15, 2015, p. 1), 4 straipsnyje nurodytą metinį tikslinį lygį už 2022 m. įnašų laikotarpį (toliau – metinis tikslinis lygis). Šiuo klausimu BPV nurodė, kad atsižvelgė į 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/747, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatos dėl kriterijų, susijusių su ex ante įnašų apskaičiavimu, ir dėl aplinkybių ir sąlygų, kuriomis gali būti iš dalies arba visiškai atleidžiama nuo papildomų ex post įnašų mokėjimo (OL L 113, 2017, p. 2), 3 straipsnyje numatytus rodiklius.

9

BPV taip pat paaiškino, kad nustatė metinį tikslinį lygį, atitinkantį vieną aštuntąją 1,6 % nuo visų įstaigų apdraustųjų indėlių 2021 m. sumos, apskaičiuotos remiantis duomenimis, kuriuos indėlių garantijų sistemos pateikė pagal 2014 m. spalio 21 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/63, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ex ante įnašų, skirtų pertvarkymo finansavimo struktūroms (OL L 11, 2015, p. 44), 16 straipsnį.

10

Ginčijamo sprendimo 6 skirsnyje BPV aprašė ex ante įnašų už 2022 m. įnašų laikotarpį apskaičiavimo metodiką.

11

Ginčijamo sprendimo 6 skirsnyje BPV taip pat paaiškino, kad įstaigos, išskyrus tas, kurios dėl jų specifinių savybių moka nustatyto dydžio įnašą, turi mokėti pagal jų rizikos profilį pakoreguotą ex ante įnašą, kurį BPV nustatė, laikydamasi toliau nurodytų pagrindinių etapų.

12

Pirmajame etape BPV pagal Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktą apskaičiavo kiekvienos įstaigos bazinį metinį įnašą, kuris yra proporcingas atitinkamos įstaigos įsipareigojimų sumai, atėmus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius (toliau – grynieji įsipareigojimai), ir visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, gryniesiems įsipareigojimams. Pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 5 straipsnio 1 dalį BPV išskaitė tam tikrų rūšių įsipareigojimus iš įstaigos grynųjų įsipareigojimų, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant šį įnašą.

13

Antrajame ex ante įnašo apskaičiavimo etape BPV atliko bazinio metinio įnašo koregavimą pagal atitinkamos įstaigos riziką, kaip numatyta Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punkte.

14

BPV apskaičiavo kiekvienos įstaigos ex ante įnašą, paskirstydama metinį tikslinį lygį visoms įstaigoms, remdamasi santykiu, grindžiamu pagal rizikos profilį pakoreguotu baziniu metiniu įnašu.

15

Ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

16

BPV Bendrojo Teismo prašo:

17

Europos Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:

18

Europos Sąjungos Taryba Bendrojo Teismo prašo:

19

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais:

20

Pirmąjį pagrindą iš esmės sudaro du prieštaravimai, grindžiami, pirma, Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalies pažeidimu ir, antra, šio reglamento 70 straipsnio 2 dalies pažeidimu.

21

Pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį prieštaravimą.

22

Jame ieškovė teigia, kad nustatydama 14253573821,46 EUR metinį tikslinį lygį, atitinkantį vieną aštuntąją 1,6 % 2021 m. apdraustųjų indėlių, BPV apėjo, taigi pažeidė, Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalį, pagal kurią ji turi apskaičiuoti atskirus ex ante įnašus taip, kad visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini ex ante įnašai neviršytų 12,5 % galutinio tikslinio lygio (toliau – 12,5 % viršutinė riba).

23

BPV kaip pagrindinį argumentą nurodo tai, kad Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, susijusi su 12,5 % viršutinės ribos neviršijimu, netaikytina pradiniu laikotarpiu. Jos teigimu, šio reglamento 69 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, pagal kurią ex ante įnašai turi būti laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau, kol bus pasiektas tikslinis lygis, yra viršesnė už minėto reglamento 70 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, nes pirmoji taisyklė yra lex specialis ratione temporis, palyginti su antruoju reikalavimu, kuris, atvirkščiai, yra tik lex generalis.

24

BPV kaip papildomą argumentą nurodo tai, kad, kaip ji, be kita ko, teigė per teismo posėdį, Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, susijusi su 12,5 % viršutinės ribos neviršijimu, nėra absoliuti. Jos teigimu, neįmanoma šios taisyklės taikyti kartu su iš šio reglamento 69 straipsnio 1 dalies kylančiu reikalavimu, pagal kurį ji privalo užtikrinti, kad BPF pradinio laikotarpio pabaigoje pasiektų savo galutinį tikslinį lygį, atitinkantį bent 1 % apdraustųjų indėlių. Šį negalėjimą iš esmės lemia galutinio tikslinio lygio dinamiškas pobūdis, nes per pradinį laikotarpį šis lygis gali padidėti. Taigi, jeigu išaugtų apdraustųjų indėlių suma, dėl ko padidėtų galutinis tikslinis lygis, ir BPV pradinio laikotarpio pradžioje būtų nustačiusi per mažą šio tikslinio lygio sumą, dėl pažodinio Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies taikymo BPV negalėtų atlikti bet kokio vėlesnio finansinių išteklių, kurie turi būti surinkti BPF, koregavimo, siekdama ištaisyti šį tikslinio lygio nepakankamumą. Vis dėlto BPV būtų sunku ar net neįmanoma tiksliai numatyti, koks bus galutinis tikslinis lygis, nes per pradinį laikotarpį gali atsirasti nenumatytų atvejų, kurie turės įtakos apdraustųjų indėlių sumos pokyčiams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į BPF siekiamą bendrojo intereso tikslą, t. y. prisidėti prie Europos Sąjungos finansinio stabilumo, BPV turėjo teikti pirmenybę tikslui pasiekti galutinį tikslinį lygį pradinio laikotarpio pabaigoje, todėl Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas turi būti netaikomas arba aiškinamas lanksčiai.

25

Be to, šiuo klausimu BPV teigia, kad jeigu Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, susijusi su 12,5 % viršutinės ribos neviršijimu, būtų griežtai taikoma pradiniu laikotarpiu, ji negalėtų laikytis minėto reglamento 69 straipsnio 2 dalies, pagal kurią reikalaujama, kad, pirma, ex ante įnašai būtų laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau ir, antra, būtų atsižvelgiama į veiklos ciklo etapą ir prociklinių įnašų galimą poveikį įstaigų finansinei būklei. Siekiant išspręsti šių abiejų nuostatų kolizijos klausimą, 12,5 % viršutinę ribą reikia visų pirma aiškinti taip, kad ja tik siekiama neįpareigojančiu būdu sukonkretinti reikalavimą, kad ex ante įnašai turi būti laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau.

26

Parlamentas ir Taryba mano, kad, priešingai, nei nurodyta BPV pagrindiniuose argumentuose, Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, susijęs su 12,5 % viršutinės ribos neviršijimu, taikytinas pradiniu laikotarpiu. Vis dėlto jie pritaria pateikiant papildomus argumentus nurodytai BPV pozicijai, kad šis reikalavimas nėra absoliutus ir turi būti aiškinamas ir taikomas lanksčiai, atsižvelgiant į pagrindinį tikslą, pagal kurį BPF turi pasiekti galutinį tikslinį lygį pradinio laikotarpio pabaigoje.

27

Šiuo klausimu primintina, kad Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pradinio laikotarpio pabaigoje BPF turimi finansiniai ištekliai turi pasiekti galutinį tikslinį lygį, atitinkantį bent 1 % visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, apdraustųjų indėlių sumos.

28

Pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalį pradiniu laikotarpiu ex ante įnašai turi būti laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau, kol bus pasiektas šio sprendimo 27 punkte nurodytas galutinis tikslinis lygis, tačiau tinkamai atsižvelgiant į veiklos ciklo etapą ir prociklinių įnašų galimą poveikį įstaigų finansinei būklei.

29

Be to, Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad BPV „kiekvienais metais apskaičiuoja atskirus įnašus, siekiant užtikrinti, kad visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini įnašai neviršytų 12,5 % tikslinio lygio“. Šio reglamento 70 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje priduriama, kad „[b]et kuriuo atveju visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, atskirų įnašų bendra suma, <…> kasmet neviršija 12,5 % tikslinio lygio“.

30

Pirma, dėl Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmoje ir ketvirtoje pastraipose numatyto 12,5 % viršutinės ribos reikalavimo taikymo laiko atžvilgiu primintina, kad Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad jis taikytinas pradiniu laikotarpiu (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo ABLV Bank / BPV, T‑758/18, EU:T:2021:28, 68, 69 ir 100 punktus).

31

Tai visų pirma matyti iš aiškios Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalies formuluotės, kurioje numatyta, kad „per <…> pradinį laikotarpį“ex ante įnašai apskaičiuojami „pagal [šio reglamento] 70 straipsnį“, nes tokia nuoroda nedviprasmiškai rodo, kad visi šiame straipsnyje numatyti reikalavimai, įskaitant jo 2 dalies pirmoje ir ketvirtoje pastraipose numatytą reikalavimą, taikytini pradiniu laikotarpiu.

32

Be to, Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta, kad BPV turi „kiekvienais metais“ laikytis 12,5 % viršutinės ribos reikalavimo, visiškai neapribojant jo taikymo laiko atžvilgiu po pradinio laikotarpio einančiu laikotarpiu.

33

Jokioje kitoje Reglamento Nr. 806/2014 nuostatoje taip pat nenurodyta, kad 12,5 % viršutinės ribos reikalavimas netaikytinas pradiniu laikotarpiu arba kad BPV gali nuo jo nukrypti per šį laikotarpį.

34

Galiausiai aiškinimą, kad minėtas reikalavimas taikytinas pradiniu laikotarpiu, patvirtina Reglamento Nr. 806/2014 genezė.

35

Iš tiesų iš 2013 m. liepos 10 d. Europos Komisijos pasiūlymo COM(2013) 520 final, kuriuo remiantis buvo priimtas Reglamentas Nr. 806/2014, aiškinamojo memorandumo 4.3.2 punkto, taip pat 65 straipsnio 1 dalies matyti, jog pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Komisija pasiūlė, kad formuojant BPF pradinis laikotarpis truktų dešimt metų.

36

Vėlesniuose teisėkūros procedūros etapuose Taryba, kaip matyti iš 2014 m. kovo 27 d. tarpinstitucinio dokumento (8078/1/14 REV 1), dėl kurio buvo diskutuojama teismo posėdyje, pasiūlė, kad visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini ex ante įnašai kiekvienais metais neviršytų 10 % galutinio tikslinio lygio. Per teisėkūros procedūrą susitarę sutrumpinti pradinį laikotarpį iki aštuonerių metų Parlamentas ir Taryba kartu nusprendė iki 12,5 % padidinti Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmoje ir ketvirtoje pastraipose numatytą viršutinę ribą.

37

Vadinasi, kaip, beje, šioje byloje patvirtino Taryba, Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė ryšį tarp pradinį laikotarpį sudarančių metų skaičiaus ir Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmoje ir ketvirtoje pastraipose nustatytos viršutinės ribos procentinės dalies.

38

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmoje ir ketvirtoje pastraipose numatyta 12,5 % viršutinė riba taikytina pradiniu laikotarpiu.

39

Tai, beje, pati BPV pripažino ginčijamo sprendimo III priedo 106 punkte, kuriame įvertino įstaigų, dalyvaujančių konsultacijose dėl ex ante įnašų į BPF už 2022 m., pastabas, nurodydama, kad, „taikydama koeficientą [vienai aštuntajai] bendros atitinkamų indėlių sumos, ji laikėsi 12,5 % viršutinės ribos“.

40

Antra, dėl 12,5 % viršutinės ribos reikalavimo turinio primintina, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmą ir ketvirtą pastraipas BPV turi užtikrinti, kad visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini įnašai neviršytų Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje numatyto 12,5 % galutinio tikslinio lygio.

41

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip patvirtina Reglamento Nr. 806/2014 travaux préparatoires, šio reglamento 69 straipsnio 1 dalis grindžiama dinamišku galutiniu tiksliniu lygiu, t. y. šis lygis turi būti nustatomas atsižvelgiant į apdraustųjų indėlių sumą pradinio laikotarpio pabaigoje. Iš tiesų 2013 m. liepos 10 d. savo pasiūlymo COM(2013) 520 final, kuriuo remiantis buvo priimtas minėtas reglamentas, aiškinamojo memorandumo 4.3.2 punkte Komisija paaiškino, kad galutinis tikslinis lygis išliks dinamiškas ir padidės, jei bankų sektorius augs.

42

Be to, būtinybė atsižvelgti į apdraustųjų indėlių sumos pokyčius paaiškinama ex ante įnašų rinkimo tikslu, t. y. visų pirma, kaip matyti iš Reglamento Nr. 806/2014 41 konstatuojamosios dalies, laikantis draudimo principais pagrįstos logikos, užtikrinti, kad finansų sektorius skirtų pakankamai finansinių išteklių BPeM, kad šis galėtų atlikti savo funkcijas (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 113 punktas). Remiantis šio reglamento 12 konstatuojamąja dalimi, BPeM tikslas, be kita ko, savo ruožtu yra padidinti dalyvaujančių valstybių narių įstaigų stabilumą ir užkirsti kelią galimų krizių plitimui nedalyvaujančiose valstybėse narėse.

43

Šiuo klausimu iš pasiūlymo COM(2013) 520 final aiškinamojo memorandumo 4.3.2 punkto matyti, kad, jeigu bėgant laikui bankų sektorius auga, turi didėti ir finansiniai ištekliai, skirtini BPF. Taigi šio sektoriaus dydžio įvertis leidžia numatyti finansinių išteklių, kurie turėtų būti skirti BPF, sumą, kad bankų sektoriui poveikį darančios krizės atveju BPF galėtų būti panaudotas pertvarkymo priemonėms finansuoti ir taip užtikrintas veiksmingas jų taikymas pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalį, siejamą su to paties reglamento 101 konstatuojamąja dalimi.

44

Pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalį Sąjungos teisės aktų leidėjas pasirinko metodą, pagal kurį apdraustųjų indėlių suma siekiama įvertinti bankų sektoriaus dydį ir taip apskaičiuoti finansinius išteklius, kurie turi būti skirti BPF. Atsižvelgiant į tai, galimas apdraustųjų indėlių sumos padidėjimas nuo pradinio laikotarpio pradžios iki pabaigos atspindi bankų sektoriaus augimą, o tai reiškia, kad šio laikotarpio pabaigoje padaugėjo BPF reikalingų finansinių išteklių.

45

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad galutinio tikslinio lygio suma, kuriai taikoma 12,5 % viršutinė riba, turi būti nustatyta atsižvelgiant į pradinio laikotarpio pabaigoje esančią apdraustųjų indėlių sumą, nes ši suma gali būti tiksliai žinoma tik šio laikotarpio pabaigoje.

46

Šiomis aplinkybėmis, kadangi pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsnius ex ante įnašai apskaičiuojami kiekvienais metais, remiantis galutinio tikslinio lygio, kuris turi būti pasiektas pradinio laikotarpio pabaigoje, o vėliau – metinio tikslinio lygio, kuris turi būti paskirstytas įstaigoms, nustatymu (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 113 punktą), BPV dėl kiekvieno įnašų laikotarpio turi kuo tiksliau įvertinti galutinį tikslinį lygį, atsižvelgdama į šio vertinimo momentu turimus duomenis (toliau – prognozuojamas galutinis tikslinis lygis).

47

Iš to matyti, kad taikant 12,5 % viršutinę ribą lemiamą reikšmę turi prognozuojamas galutinis tikslinis lygis.

48

Vadinasi, apskaičiuodama ex ante įnašus per konkretų įnašų laikotarpį BPV pagal Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmą ir ketvirtą pastraipas turi užtikrinti, kad visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtinų ex ante įnašų suma neviršytų 12,5 % prognozuojamo galutinio tikslinio lygio.

49

Šios išvados nepaneigia BPV, Parlamento ir Tarybos argumentai, kad 12,5 % viršutinės ribos reikalavimas turi būti arba netaikomas, arba aiškinamas „lanksčiai“. Šiuo klausimu BPV iš esmės teigė, kad neįmanoma laikytis minėtos viršutinės ribos ir kartu vykdyti iš Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių reikalavimų, pagal kuriuos, pirma, ji turi užtikrinti, kad BPF galutinis tikslinis lygis siektų bent 1 % apdraustųjų indėlių pradinio laikotarpio pabaigoje, ir, antra, ex ante įnašai turi būti laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau, kol bus pasiektas galutinis tikslinis lygis, tačiau tinkamai atsižvelgiant į veiklos ciklo etapą ir prociklinių įnašų galimą poveikį įstaigų finansinei būklei. Iš to BPV, palaikoma Parlamento ir Tarybos, be kita ko, padarė išvadą, kad Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirma ir ketvirta pastraipos turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į šio reglamento 69 straipsnio 2 dalį, pagal kurią ex ante įnašai turi būti „kuo tolygiau“ paskirstomi „per visą laikotarpį“, o tai, jų nuomone, leistų 12,5 % viršutinės ribos reikalavimą aiškinti lanksčiai.

50

Šiuo klausimu konstatuotina, kad Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmos ir ketvirtos pastraipų prasmė aiškiai matyti iš pačios šios nuostatos formuluotės.

51

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos teisės nuostatos aiškinimu pagal jos kontekstą ir tikslą neturi būti panaikintas aiškios ir tikslios šios nuostatos formuluotės veiksmingumas, antraip būtų aiškinama contra legem, o tai nesuderinama su teisinio saugumo principo reikalavimais. Vadinasi, kadangi Sąjungos teisės nuostatos prasmė aiškiai matyti iš pačios jos formuluotės, Sąjungos teismas negali nukrypti nuo šio aiškinimo (šiuo klausimu žr. 2023 m. liepos 13 d. Sprendimo Mensing, C‑180/22, EU:C:2023:565, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2021 m. birželio 16 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, T‑316/19, EU:T:2021:367, 118 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

52

Tai juo labiau pasakytina apie Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmą ir ketvirtą pastraipas, nes ši nuostata suformuluota imperatyviai, kaip matyti iš formuluočių „neviršytų 12,5 % tikslinio lygio“ (pirma pastraipa) ir „[b]et kuriuo atveju <…> įnašų bendra suma <…> kasmet neviršija 12,5 % tikslinio lygio“ (ketvirta pastraipa). Be to, minėtoje nuostatoje nustatyta būtent 12,5 % viršutinė riba, ją pakartojant du kartus ir be jokių išimčių, todėl už ex ante įnašų apskaičiavimą atsakinga institucija negali jos keisti ar koreguoti.

53

Tokiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirma ir ketvirta pastraipos gali būti aiškinamos, atsižvelgiant į to reglamento 69 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, taip, kad 12,5 % viršutinė riba gali būti netaikoma arba yra tik orientacinė, todėl siekdama galutinio tikslinio lygio BPV galėjo nuo jos nukrypti.

54

Be to, Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalis, kurioje, be kita ko, numatyta, kad ex ante įnašai turi būti laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau, kol bus pasiektas galutinis tikslinis lygis, neleidžia šio reglamento 70 straipsnio 2 dalies pirmoje ir ketvirtoje pastraipose numatytos 12,5 % viršutinės ribos aiškinti taip, kad ji yra neprivaloma arba tik orientacinė. Iš tiesų, pirma, svarbu pabrėžti ne tik tai, kad toks aiškinimas prieštarautų aiškiai ir tiksliai minėto reglamento 70 straipsnio 2 dalies pirmos ir ketvirtos pastraipų formuluotei, bet ir tai, kad to paties reglamento 69 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatydamas, jog ex ante įnašai turi būti „apskaičiuojami pagal 70 straipsnį“, Sąjungos teisės aktų leidėjas pats numatė vienu metu taikyti tiek 12,5 % viršutinę ribą, tiek reikalavimą minėtus ex ante įnašus paskirstyti laiko atžvilgiu kuo vienodžiau. Antra, Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalimi siekiama įstaigoms tenkančią finansinę naštą paskirstyti laiko atžvilgiu kuo vienodžiau, kad būtų išvengta didelių jos pokyčių kiekvienais metais ir taip atsižvelgta į veiklos ciklo etapą ir prociklinių įnašų galimą poveikį šių įstaigų finansinei būklei. Kita vertus, šio reglamento 70 straipsnio 2 dalies pirma ir ketvirta pastraipomis siekiama kiekvienais metais atskirai nustatyti visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtinų įnašų sumos viršutinę ribą. Vadinasi, Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalimi ir 70 straipsnio 2 dalies pirma ir ketvirta pastraipomis siekiama skirtingų, nors ir vienas kitą papildančių, tikslų. Taigi argumentas, kad pagal šio reglamento 69 straipsnio 2 dalį reikia „lanksčiai“ aiškinti minėto reglamento 70 straipsnio 2 dalies pirmoje ir ketvirtoje pastraipose numatytą 12,5 % viršutinės ribos reikalavimą, turi būti atmestas.

55

Ši išvada darytina juo labiau dėl to, kad, priešingai, nei teigia BPV, nėra neįmanoma suderinti šio sprendimo 49 punkte primintų reikalavimų.

56

Žinoma, atsižvelgiant į pradinio laikotarpio trukmę ir riziką, kad per jį gali įvykti nenumatytų įvykių, galutinio tikslinio lygio vertinimas grindžiamas apdraustųjų indėlių sumos pokyčių perspektyvine analize, kuriai būdingas su šiuo vertinimu susijęs neapibrėžtumas.

57

Vis dėlto atlikdama jai patikėtas užduotis BPV turi atsižvelgti į tokį neapibrėžtumą. Šiuo klausimu primintina, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 7 straipsnio 1 dalį ji atsako už veiksmingą ir nuoseklų BPeM veikimą. Todėl BPV turi užtikrinti, kad galutinis tikslinis lygis būtų pasiektas pradinio laikotarpio pabaigoje, laikantis 12,5 % viršutinės ribos. Jos atliekamo galutinio tikslinio lygio vertinimo perspektyvinis pobūdis reiškia, kad ji turi pakankamai atsargiai įvertinti apdraustųjų indėlių sumos pokyčius per visą pradinį laikotarpį, kad turėtų pakankamai lėšų, siekdama suderinti 12,5 % viršutinės ribos laikymąsi su šio sprendimo 49 punkte primintais reikalavimais.

58

Taip yra juo labiau dėl to, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalį galutinis tikslinis lygis pradinio laikotarpio pabaigoje turi pasiekti „bent“ 1 % apdraustųjų indėlių. Taigi šia nuostata BPV neįpareigojama užtikrinti, kad šis tikslinis lygis atitiktų būtent 1 % apdraustųjų indėlių sumos, bet jai leidžiama, remiantis konservatyviomis projekcijomis, įvertinti apdraustųjų indėlių sumos pokyčius taip, kad minėtas tikslinis lygis būtų pasiektas laikantis 12,5 % viršutinės ribos.

59

Be to, pažymėtina, kad rengdama Deleguotąjį reglamentą 2017/747 Komisija taip pat numatė vienu metu taikyti 12,5 % viršutinę ribą ir Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, apie kuriuos priminta šio sprendimo 49 punkte. Iš tiesų Deleguotojo reglamento 2017/747, kurio tikslas, kaip nurodyta jo 1 straipsnio 1 punkte, yra, be kita ko, patikslinti įnašų į BPF paskirstymo per visą laikotarpį pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalį kriterijus, 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bet kuriuo konkrečiu įnašų mokėjimo laikotarpiu metinių įnašų lygis gali būti santykinai žemesnis už metinių įnašų, „apskaičiuojamų pagal Reglamento <…> Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnio 2 dalį“, vidurkį tik tada, kai BPV patvirtina, kad, remiantis konservatyviomis projekcijomis, galutinis tikslinis lygis gali būti pasiektas pradinio laikotarpio pabaigoje.

60

Taigi, trečia, reikia išnagrinėti, ar ginčijamame sprendime BPV laikėsi Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmoje ir ketvirtoje pastraipose numatyto 12,5 % viršutinės ribos reikalavimo.

61

Šiuo klausimu visų pirma iš ginčijamo sprendimo 45 ir 60 konstatuojamųjų dalių matyti, kad BPV nustatė, jog prognozuojamas galutinis tikslinis lygis yra 79987450580 EUR.

62

Taigi apskaičiuodama ex ante įnašus už 2022 m. įnašų laikotarpį BPV pagal Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmą ir ketvirtą pastraipas, remdamasi pačios atliktu galutinio tikslinio lygio vertinimu, turėjo užtikrinti, kad visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtinų ex ante įnašų suma neviršytų 9998431322,50 EUR.

63

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 62 konstatuojamosios dalies, siejamos su to sprendimo III priedo 124 punktu ir II priedo pirmame puslapyje pateiktos lentelės skiltimi „Galutinė suma, apie kurią pranešta 2022 m. (iii)“, BPV nustatė, kad metinis tikslinis lygis už 2022 m. įnašų laikotarpį yra 14253573821,46 EUR; ši suma buvo sumažinta iki 13675366302,18 EUR, be kita ko, išskaičiavus sumas pagal Įgyvendinimo reglamento 2015/81 8 straipsnio 2 dalį.

64

Taigi konstatuotina, kad, kaip, beje, per teismo posėdį pripažino BPV, ginčijamame sprendime nustatyta visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtinų ex ante įnašų suma, viršijanti 12,5 % prognozuojamo galutinio tikslinio lygio viršutinę ribą.

65

Vadinasi, BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmą ir ketvirtą pastraipas, todėl pirmojo pagrindo antras prieštaravimas turi būti pripažintas pagrįstu.

66

Vien dėl šios teisės klaidos ginčijamas sprendimas, kiek jis susijęs su ieškove, gali būti pagrįstai panaikintas.

67

Taigi reikia panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su ieškove, nesant reikalo nagrinėti nei pirmojo prieštaravimo, pateikto pirmajam pagrindui pagrįsti, nei kitų ieškinio pagrindų.

68

Ginčijamo sprendimo panaikinimo atveju BPV prašo Bendrojo Teismo palikti galioti to sprendimo padarinius, kol jis bus pakeistas, arba bent šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Bendrojo Teismo sprendimas taps galutinis, nes toks panaikinimas turėtų didelių pasekmių finansiniam stabilumui bankų sąjungoje.

69

Ieškovė teigė, kad palieka Bendrajam Teismui spręsti dėl galimo panaikinimo padarinių pakeitimo laiko atžvilgiu.

70

Pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą, jei Sąjungos teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie panaikinto akto padariniai lieka galutiniai. Įgyvendindamas šiame straipsnyje jam suteiktus įgaliojimus Sąjungos teismas atsižvelgia į tai, kad būtų paisoma teisinio saugumo principo ir kitų viešųjų ar privačiųjų interesų (žr. 2021 m. vasario 25 d. Sprendimo Komisija / Švedija, C‑389/19 P, EU:C:2021:131, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 122 punktą).

71

Taigi SESV 264 straipsnio antra pastraipa, be kita ko, aiškinama kaip leidžianti ne tik dėl teisinio saugumo, bet ir dėl priežasčių, kuriomis siekiama išvengti Sąjungos vykdomos ar palaikomos politikos įgyvendinimo nutraukimo ar pablogėjimo, protingą laikotarpį palikti galioti panaikinto akto padarinius (žr. 2021 m. sausio 27 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, T‑699/17, EU:T:2021:44, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

72

Nagrinėjamu atveju, nors ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies pirmą ir ketvirtą pastraipas, dėl ko galėjo būti nustatytas pernelyg didelis ieškovės ex ante įnašas, šioje byloje Bendrasis Teismas vis tik neturėjo konstatuoti klaidos, turinčios įtakos pačiai ieškovės pareigai sumokėti ex ante įnašą už 2022 m. įnašų laikotarpį.

73

Tokiomis aplinkybėmis, panašiai, kaip Teisingumo Teismas konstatavo 2021 m. liepos 15 d. Sprendime Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV (C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 177 punktas), jeigu ginčijamas sprendimas būtų panaikintas nenumatant, kad jo padariniai lieka galioti, būtų pakenkta 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, [Europos Parlamento ir Tarybos] direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190), Reglamento Nr. 806/2014 ir Deleguotojo reglamento 2015/63, kurie yra pagrindinė bankų sąjungos, prisidedančios prie euro zonos ir visos Sąjungos finansinio stabilumo, dalis, įgyvendinimui. Iš tiesų, jeigu BPV privalėtų nedelsdama grąžinti ieškovės ex ante įnašo sumą ir kitų įstaigų, kaip antai tų, kurios pareiškė panašų ieškinį, grindžiamą tokiu pačiu pagrindu, kaip ir tas, kuris šiuo sprendimu pripažintas pagrįstu, ex ante įnašų sumas, nors šioms įstaigoms iš esmės ir toliau taikoma pareiga mokėti ex ante įnašus, dėl tokio grąžinimo kiltų rizika BPF netekti finansinių išteklių, kurie gali būti būtini euro zonos ir Sąjungos finansiniam stabilumui užtikrinti.

74

Taigi, jeigu būtų atmestas prašymas palikti galioti ginčijamo sprendimo padarinius, galėtų būti pakenkta finansinio stabilumo tikslui ir tikslui sukurti Ekonominę ir pinigų sąjungą, kurios valiuta – euro, kaip numatyta ESS 3 straipsnio 4 dalyje.

75

Tokiomis aplinkybėmis reikia palikti galioti ginčijamo sprendimo, kiek jis susijęs su ieškove, padarinius, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti šešių mėnesių nuo tos dienos, kai šis Bendrojo Teismo sprendimas taps galutinis, BPV imsis būtinų priemonių šiam sprendimui įvykdyti.

76

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi BPV pralaimėjo bylą, ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.

77

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį Parlamentas ir Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: