–

Prokurator Generalny, atstovaujamo R. Hernand,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna ir S. Żyrek,

–

Danijos vyriausybės, atstovaujamos M. P. B. Jespersen, J. F. Kronborg ir C. A.‑S. Maertens,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir J. Langer,

–

Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Runeskjöld ir H. Shev,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos K. Herrmann ir P. J. O. Van Nuffel,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl ESS 2 straipsnio, 6 straipsnio 1 ir 3 dalių, 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamų su SESV 267 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu, išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) pirmosios pirmininkės šio teismo civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai pateiktus teisinius klausimus dėl sąlygų, įtrauktų į užsienio valiuta išreikštų ar indeksuotų paskolų sutartis, nesąžiningumo konstatavimo pasekmių.

3

Konstytucja Rzeczypospolitej Polskiej (Lenkijos Respublikos Konstitucija, toliau – Konstitucija) 144 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta:

„2.   Tam, kad [Lenkijos] Respublikos Prezidento [(toliau – Respublikos Prezidentas)] aktai galiotų, juos turi pasirašyti Ministrų Tarybos pirmininkas, kuris taip prisiima atsakomybę Sejm [(Seimas, Lenkija)] atžvilgiu.

3.   Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos toliau nurodytais atvejais:

<…>

17) skiriant teisėjus;

<…>“

4

Pagal Konstitucijos 179 straipsnį Respublikos Prezidentas, remdamasis Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba, Lenkija; toliau – NTT) teikimu, skiria teisėjus neterminuotam laikotarpiui.

5

Konstitucijos 187 straipsnyje nustatyta:

1.   [NTT] sudaro:

<…>“

6

2017 m. gruodžio 8 d.Ustawa o Sądzie Najwyższym (Aukščiausiojo Teismo įstatymas) (Dz. U., 2018, 5 pozicija), iš dalies pakeisto 2019 m. gruodžio 20 d.Ustawa o zmianie ustawy – Prawo o ustroju sądów powszechnych, ustawy o Sądzie Najwyższym oraz niektórych innych ustaw (Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymo, Aukščiausiojo Teismo įstatymo ir kai kurių kitų įstatymų pakeitimo įstatymas) (Dz. U., 2020, 190 pozicija) (toliau – Aukščiausiojo Teismo įstatymas), 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta:

„2.   Vykdant [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] ar jo organų veiklą, draudžiama ginčyti [teismų], valstybės konstitucinių organų ar teisės kontrolės ir apsaugos organų teisėtumą.

3.   [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] ar kita valdžios institucija negali nei konstatuoti, nei vertinti teisėjo paskyrimo ar iš jo kylančių įgaliojimų vykdyti teismines funkcijas teisėtumo.“

7

Aukščiausiojo Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„[Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjas drausmine tvarka atsako už profesinius pažeidimus (drausminius nusižengimus), be kita ko, už:

<…>

<…>“

8

Šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Jeigu bendrosios kompetencijos teismų, karo teismų ar Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) jurisprudencijoje teisės nuostatų, kuriomis grindžiamas jų sprendimas, aiškinimas skiriasi, Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) pirmasis pirmininkas arba pirmininkas, siekdamas užtikrinti jurisprudencijos vientisumą, gali pateikti Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) septynių teisėjų kolegijai arba kitai atitinkamai kolegijai teisinį klausimą.“

9

Šio įstatymo 85 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„[Prokurator Generalny (generalinis prokuroras, Lenkija)] informuojamas apie Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) plenarinės sesijos posėdį arba apie kolegijos ar jungtinių kolegijų posėdį.“

10

Aukščiausiojo Teismo įstatymo 87 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatyta:

„Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) plenarinės sesijos, jungtinių kolegijų ar skyriaus plenarinės sesijos sprendimai įgyja teisės principo galią nuo jų priėmimo momento.“

11

Šio įstatymo 88 straipsnyje nurodyta:

1.   Jeigu Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegija ketina atsisakyti teisės principo galią įgijusio sprendimo, ji perduoda teisės klausimą kolegijai, kurią sudaro visi kolegijos nariai.

2.   Tam, kad būtų atsisakyta teisės principo galią įgijusio Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegijos, jungtinių kolegijų ar plenarinės sesijos sprendimo, atitinkamai Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegija, jungtinės kolegijos ar plenarinė sesija nutarimu turi priimti naują sprendimą.

3.   Jeigu Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegija ketina atsisakyti kitos kolegijos priimto sprendimo, įgijusio teisės principo galią, sprendimas priimamas dviejų Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegijų nutarimu. Kolegijos gali pateikti Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) plenarinei sesijai teisinį klausimą.“

12

NTT veiklą reglamentuoja 2011 m. gegužės 12 d.Ustawa o Krajowej Radzie Sądownictwa (Nacionalinės teisėjų tarybos įstatymas; Dz. U., 2011, Nr. 126, 714 pozicija), iš dalies pakeistas visų pirma 2017 m. gruodžio 8 d.Ustawa o zmianie ustawy o Krajowej Radzie Sądownictwa oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinės teisėjų tarybos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai; Dz. U., 2018, 3 pozicija) ir 2018 m. liepos 20 d.Ustawa o zmianie ustawy – Prawo o ustroju sądów powszechnych oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai; Dz. U., 2018, 1443 pozicija) (toliau – NTT įstatymas).

13

NTT įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Jei į teisėjo pareigas pretenduoja keli kandidatai, [NTT] nagrinėja ir įvertina visas pateiktas paraiškas bendrai. Tokiu atveju [NTT] dėl visų kandidatų priima nutarimą, jame pareiškia poziciją dėl siūlymo skirti į teisėjo pareigas pateikimo.“

14

Šio įstatymo 44 straipsnio 1b dalyje buvo numatyta:

„Jeigu 37 straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą ginčija ne visi proceso dalyviai, individualiose bylose, susijusiose su skyrimu eiti [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjo pareigas, šio nutarimo dalis, kurioje yra sprendimas teikti siūlymą skirti eiti [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjo pareigas, ir dalis, kurioje yra sprendimas neteikti siūlymo skirti eiti to paties teismo teisėjo pareigas, tampa galutinės tiems procedūros dalyviams, kurie nepateikė skundo.

<…>“

15

2019 m. balandžio 26 d.Ustawa o zmianie ustawy o Krajowej Radzie Sądownictwa oraz ustawy – Prawo o ustroju sądów administracyjnych (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinės teisėjų tarybos įstatymas ir Administracinių teismų veiklos organizavimo įstatymas) (Dz. U., 2019, 914 pozicija), įsigaliojusio 2019 m. gegužės 23 d., 3 straipsnyje numatyta, kad „[b]ylos dėl skundų, pateiktų dėl [NTT] individualių nutarimų, susijusių su skyrimu eiti [Sąd Najwyższy (Aukščiausiojo Teismo)] teisėjų pareigas, kurios yra iškeltos, bet nebaigtos nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, pagal įstatymą yra nutraukiamos.“

16

2021 m. sausio 29 d.Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) pirmoji pirmininkė, vadovaudamasi Aukščiausiojo Teismo įstatymo 83 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į šio teismo civilinių bylų skyriaus plenarinę sesiją, kad ši atsakytų į įvairius teisinius klausimus dėl pasekmių, kylančių konstatavus sąlygų, susijusių su užsienio valiuta išreikštose ar indeksuojamose paskolos sutartyse nustatytų valiutos keitimo kurso nustatymu, nesąžiningumą.

17

Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) civilinių bylų kolegijos plenarinė sesija šiuos klausimus nagrinėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. posėdyje; jame dalyvavo 21 teisėjas, iš kurių 7 paskyrė Respublikos Prezidentas 2018 m. spalio 10 d., remdamasis dviem 2018 m. rugpjūčio 28 d. NTT nutarimais Nr. 330/18 ir Nr. 331/18 (toliau – 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai).

18

Atsižvelgiant į šių teisėjų dalyvavimą posėdyje, dauguma plenarinę sesiją sudarančių narių išreiškė abejonių dėl šios sudėties teisėtumo ir dėl to, ar tokios sudėties teismas yra nepriklausomas ir nešališkas teismas.

19

Iš tiesų Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, civilinių bylų kolegijos plenarinės sesijos nuomone, teisės aktų pakeitimai, padaryti vykdant teismų sistemos reformą, leidžia manyti, kad teisėkūros institucijos veikė taip, kad užkirstų kelią bet kokiai galimybei užtikrinti veiksmingą 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimų teisminę kontrolę.

20

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad NTT įstatymo 44 straipsnio 1b dalyje numatyta, jog individualiose bylose dėl skyrimo eiti Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo pareigas, jeigu ne visi procedūros dalyviai apskundė nutarimą, kuriame išdėstyti NTT sprendimai dėl siūlymo skirti eiti teisėjo pareigas, šis nutarimas tampa galutinis, kiek tai susiję su jo dalimi, kurioje yra sprendimas pateikti siūlymą dėl skyrimo, arba jo dalimi, kurioje yra sprendimas nepateikti tokio siūlymo, skundo nepateikusiems proceso dalyviams.

21

Jis nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai, kuriuose, be kita ko, pateikti siūlymai dėl septynių Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) civilinių bylų kolegijos teisėjų, paskirtų 2018 m. spalio 10 d., buvo apskųsti Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas); jis 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimais sustabdė jų vykdymą.

22

Jis pažymi, kad, nepaisant šio sustabdymo, Respublikos Prezidentas paskyrė NTT pasiūlytus kandidatus ir kad, be to, šios nutarties 15 punkte nurodytame Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinės teisėjų tarybos įstatymas ir Administracinių teismų veiklos organizavimo įstatymas, 3 straipsnyje buvo numatyta, kad skundai dėl NTT nutarimų konkrečiose bylose dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo skyrimo, pateikti ir dar nenagrinėti iki įsigaliojant šiam įstatymui, t. y. 2019 m. gegužės 23 d., automatiškai bus nutraukti dėl pagrindo priimti sprendimą nebuvimo.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad priėmus 2021 m. kovo 2 d. Sprendimą A.B. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas – skundas) (C‑824/18, EU:C:2021:153) Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas), kuris nekonstatavo, kad nėra pagrindo priimti sprendimą dėl skundų dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimų, 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu panaikino tų nutarimų dalį, kurioje buvo siūlymas skirti kandidatus eiti Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo pareigas.

24

Jis mano, kad iš to darytina išvada, jog Respublikos Prezidentas veikė neteisėtai, nes paskyrė teisėjus, nepaisydamas Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas) pateikto skundo dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimų ir vykstant procesui, kuriame tie nutarimai buvo panaikinti, todėl šie paskyrimai netenka teisinio pagrindo, nes Konstitucijos 179 straipsnyje numatyta, kad teisėjus skiria Respublikos Prezidentas NTT teikimu.

25

Šiomis aplinkybėmis savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegija gali būti laikoma nepriklausomu ir nešališku teismu, nors kai kurie šią kolegiją sudarantys nariai buvo paskirti Respublikos Prezidento skelbimo apie laisvas teisėjų pareigas nepasirašius Ministrų Tarybai, procedūra iki šių narių skyrimo buvo vykdoma nesilaikant skaidrumo ir sąžiningumo principų ir Respublikos Prezidentas paskyrė minėtus narius, nepaisydamas Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas) pateikto skundo dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimų ir sprendimo sustabdyti vykdymą, o vėliau – dėl pastarojo teismo priimto sprendimo dėl panaikinimo, nurodytų atitinkamai šios nutarties 21 ir 23 punktuose.

26

Dėl antrojo prejudicinio klausimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad šios nutarties 6 punkte nurodytu Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymo, Aukščiausiojo Teismo įstatymo ir kai kurių kitų įstatymų pakeitimo įstatymu į Aukščiausiojo Teismo įstatymą įtrauktos naujos 29 straipsnio 2 ir 3 dalys, pagal kurias Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) draudžiama vertinti teisėjų skyrimo teisėtumą arba jų įgaliojimus vykdyti teisingumo vykdymo funkcijas, o priešingu atveju taikoma drausminė nuobauda. Jam kyla abejonių dėl tokio draudimo suderinamumo su Sąjungos teise ir dėl to, ar tai galėtų būti pateisinama valstybių narių konstitucinės tapatybės pripažinimu.

27

Priežastys, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas uždavė trečiąjį prejudicinį klausimą, susijusios su tuo, kad remdamasis 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendime A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas) (C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982) padarytomis išvadomis Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) 2020 m. sausio 23 d. šio teismo jungtinės civilinių bylų kolegijos, baudžiamųjų bylų kolegijos ir darbo ir socialinės apsaugos bylų kolegijos sudėties priėmė nutarimą, kuris įgijo teisės principo galią ir, be kita ko, konstatavo neteisėtą teismo, kurį sudaro NTT siūlymu paskirti teisėjai pagal šios nutarties 12 punkte nurodytame Įstatyme, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinės teisėjų tarybos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai, nustatytą tvarką, sudėtį. Šis nutarimas 2020 m. balandžio 20 d.Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas, Lenkija) sprendimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai; tas teismas tų pačių metų balandžio 21 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) neturi kompetencijos, priimdamas nutarimą, pertvarkyti teismų santvarkos norminį pagrindą ir kontroliuoti, kaip Respublikos Prezidentas įgyvendina pagal Konstitucijos 179 straipsnį jam suteiktą kompetenciją.

28

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, pagal Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) jurisprudenciją iš proceso teisminėje institucijoje šalių atimama galimybė ginčyti teismo sudėties teisėtumą, tai yra kišimasis į teisminės veiklos vykdymą ir ji negali būti privaloma šiam teismui, nes jį priėmė teismas, kuris pats yra neteisėtai sudarytas.

29

Šiomis aplinkybėmis Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

30

Remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalimi, jeigu prašymas, ieškinys ar apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepriimtinas, išklausęs generalinį advokatą Teismas gali bet kada nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi ir netęsti proceso.

31

Šią nuostatą reikia taikyti šioje byloje.

32

Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją SESV 267 straipsnyje numatyta procedūra yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, pagal kurią Teisingumo Teismas nacionaliniams teismams teikia Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris reikalingas sprendimui jų nagrinėjamose bylose priimti. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateikiamas ne dėl to, kad būtų suformuluotos patariamosios nuomonės bendro pobūdžio arba hipotetiniais klausimais, o dėl būtinybės veiksmingai išspręsti ginčą (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny, C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33

Kaip matyti iš pačios SESV 267 straipsnio formuluotės, prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti „reikalingas“, kad jį pateikęs teismas galėtų „priimti sprendimą“ savo nagrinėjamoje byloje (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny, C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34

Teisingumo Teismas yra ne kartą priminęs, kad iš SESV 267 straipsnio formuluotės ir jo struktūros matyti, jog prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra, be kita ko, grindžiama prielaida, kad nacionaliniuose teismuose iš tiesų nagrinėjama byla, kurioje jie turi priimti sprendimą, galimai atsižvelgdami į prejudicinį sprendimą (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny, C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) civilinių bylų kolegijos plenarinėje sesijoje nenagrinėjama jokio ginčo. Iš tiesų, kaip matyti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų nacionalinių nuostatų ir, be kita ko, Aukščiausiojo Teismo įstatymo 83 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies, kai pirmasis pirmininkas, remdamasis pirmuoju iš šių dviejų straipsnių, pateikia teisinius klausimus, siekdamas pašalinti aiškinimo skirtumus tarp bylą iš esmės nagrinėjančių teismų, ši kolegija priima bendro pobūdžio sprendimą, kuris įgyja teisės principo galią, ir neturi nagrinėti jokio ginčo tarp šalių.

36

Be to, 2022 m. spalio 25 d. rašte prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslino, kad vykstant šiai procedūrai neįmanoma nustatyti „ginčo šalių“ ir kad „šalies“ statusas nepripažįstamas nei pirmajam pirmininkui, nei generaliniam prokurorui.

37

Žinoma, 2023 m. gegužės 19 d. rašte prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymą generalinis prokuroras buvo informuotas apie šios nutarties 17 punkte nurodytos Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) civilinių bylų kolegijos plenarinės sesijos posėdžio datą ir jame dalyvavo.

38

Vis dėlto pagrindinėje byloje siekiama ne išspręsti ginčą tarp ginčo šalių, o priimti bendrą sprendimą, turintį teisės principo galią.

39

Šiomis aplinkybėmis šiame procese pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą neatitinka būtinybės veiksmingai išspręsti realų šalių ginčą.

40

Iš to darytina išvada, kad šis prašymas yra akivaizdžiai nepriimtinas.

41

Kadangi šis procesas yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nutaria:

2021 m. rugsėjo 2 d.Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra akivaizdžiai nepriimtinas.