1

Apeliaciniu skundu St. Jude Medical Coordination Center BV prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 21 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkės nutartį Magnetrol International / Komisija (T‑263/16 RENV, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:947), kuria atmestas jos prašymas įstoti į bylą palaikyti Magnetrol International NV, ieškovės pirmojoje instancijoje byloje T‑263/16 RENV, reikalavimų.

2

2016 m. sausio 11 d. Sprendime (ES) 2016/1699 dėl valstybės pagalbos schemos, susijusios su pelno perviršio neapmokestinimu SA.37667 (2015/C) (ex 2015/NN) kurią įgyvendino Belgija (OL L 260, 2016, p. 61, toliau – ginčijamas sprendimas), Europos Komisija nusprendė, kad tam tikri Belgijos Karalystės suteikti leidimai neapmokestinti pelno perviršio yra pagalbos schema, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka ir kuri įgyvendinta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį. Komisija nurodė iš pagalbos gavėjų, kurių galutinį sąrašą turi vėliau nustatyti Belgijos Karalystė, susigrąžinti taip suteiktą pagalbą.

3

2016 m. kovo 22 d. ir gegužės 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Belgijos Karalystės ir Magnetrol International ieškinius dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo; jie užregistruoti numeriais T‑131/16 ir T‑263/16.

4

2016 m. liepos 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo St. Jude Medical Coordination Center ieškinį dėl to sprendimo panaikinimo, šis įregistruotas numeriu T‑420/16.

5

2018 m. vasario 20 d. raštu Bendrojo Teismo kancleris ją informavo, kad bylą nagrinėjančios Bendrojo Teismo kolegijos pirmininkas nusprendė sustabdyti bylos T‑420/16 nagrinėjimą, kol bus išspręstas ginčas bylose T‑131/16 ir T‑263/16.

6

2018 m. gegužės 17 d. nutartimi Bendrojo Teismo septintosios išplėstinės kolegijos pirmininkas nusprendė sujungti bylas T‑131/16 ir T‑263/16, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas galutinis sprendimas.

7

2019 m. vasario 14 d. Sprendimu Belgija ir Magnetrol International / Komisija (T‑131/16 ir T‑263/16, EU:T:2019:91) Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą.

8

2019 m. balandžio 24 d. Komisija pateikė apeliacinį skundą dėl to sprendimo. Šis apeliacinis skundas buvo įregistruotas numeriu C‑337/19 P.

9

2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, EU:C:2021:741) Teisingumo Teismas:

10

Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2021 m. spalio 8 d., St. Jude Medical Coordination Center paprašė leisti įstoti į bylą T‑263/16 RENV palaikyti Magnetrol International reikalavimų.

11

Skundžiama nutartimi Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkė atmetė šį prašymą įstoti į bylą.

12

Šiuo klausimu tos nutarties 2 punkte ji priminė, kad pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalį prašymas įstoti į bylą turi būti pateiktas per šešias savaites nuo to reglamento 79 straipsnyje nurodyto paskelbimo.

13

Tos nutarties 3 punkte ji pažymėjo, kad pranešimas, kuriame nurodyta ieškinio pateikimo data, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas 2016 m. rugpjūčio 1 d., todėl prašymas įstoti į bylą pateiktas pasibaigus šiam terminui, pratęstam terminu dėl nuotolių. Taigi tos pačios nutarties 4 punkte ji atmetė šį prašymą.

14

Apeliaciniu skundu St. Jude Medical Coordination Center Teisingumo Teismo prašo:

15

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

16

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė nurodo du pagrindus, iš kurių pirmasis pateiktas dėl to, kad Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo ir nemotyvavo skundžiamos nutarties, o antrasis – dėl jos teisės įstoti į bylą pirmojoje instancijoje pažeidimo.

17

Pirmojo pagrindo antroje dalyje, kurią reikia nagrinėti pirmiausia, ji teigia, kad skundžiamoje nutartyje nepateikiama jokių motyvų atsakant į jos prašyme įstoti į bylą nurodytus pagrindus ir argumentus. Konkrečiai kalbant, Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkė nepriėmė sprendimo dėl apeliantės argumentų, grindžiamų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 ir 45 straipsniais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu ir gero teisingumo vykdymo principu.

18

Komisija teigia, kad skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, nes Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkė aiškiai nurodė, kad apeliantės prašymas įstoti į bylą T‑263/16 RENV buvo pateiktas nesilaikant termino.

19

Reikia priminti, viena vertus, kad nagrinėjant apeliacinį skundą Teisingumo Teismo vykdomos kontrolės tikslas yra, be kita ko, patikrinti, ar Bendrasis Teismas teisės požiūriu pakankamai atsakė į visus apelianto pateiktus argumentus, ir, kita vertus, kad pagrindas dėl Bendrojo Teismo neatsakymo į pirmojoje instancijoje pateiktus argumentus, iš esmės reiškia, kad remiamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti, kuri pagal to statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą taikoma Bendrajam Teismui, ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 117 straipsnio pažeidimu (2022 m. gegužės 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Shanghai Panati / EUIPO, C‑103/22 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2022:399, 27 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

20

Ši pareiga motyvuoti nereiškia, kad Bendrasis Teismas privalo išsamiai ir vieną po kito išnagrinėti visus ginčo šalių pateiktus argumentus, todėl Bendrojo Teismo motyvai gali būti numanomi su sąlyga, kad jie leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas atmetė jų argumentus, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę (2022 m. gegužės 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Shanghai Panati / EUIPO, C‑103/22 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2022:399, 28 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

21

Šiuo klausimu Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkė skundžiamoje nutartyje tik konstatavo, kad prašymas įstoti į bylą buvo pateiktas pasibaigus Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui.

22

Taigi šioje nutartyje nepateikta jokių motyvų, kuriais būtų grindžiamas pirmojoje instancijoje apeliantės pateiktų argumentų, kad, viena vertus, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsniu ir Chartijos 47 straipsniu šioje byloje šis terminas neturėjo būti taikomas ir, kita vertus, prašymo įstoti į bylą pateikimas pasibaigus minėtam terminui buvo susijęs su aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, force majeure arba pateisinama klaida, atmetimas.

23

Taigi skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota, todėl turi būti panaikinta.

24

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad jeigu Bendrojo Teismo sprendimas yra panaikinamas, Teisingumo Teismas gali arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą, arba pats priimti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

25

Šioje byloje Teisingumo Teismas turi priimti galutinį sprendimą dėl apeliantės prašymo įstoti į bylą.

26

Akivaizdu, kad šis prašymas pateiktas pasibaigus Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių savaičių terminui.

27

Vis dėlto apeliantė tvirtina, kad tas prašymas turėjo būti laikomas priimtinu, remiantis trimis pagrindais, iš kurių pirmasis grindžiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsniu bei Chartijos 47 straipsniu, antrasis – to statuto 45 straipsniu, o trečiasis – teise į veiksmingą teisminę gynybą, teise į gynybą, taip pat procesinio lygiateisiškumo ir gero teisingumo vykdymo principais.

28

St. Jude Medical Coordination Center teigia, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamente nenumatyta jokios taisyklės, reglamentuojančios galimą apeliantės įstojimą į „precedentinę“ bylą, kai ta apeliantė yra viena iš šalių sustabdytoje byloje, kol bus priimtas sprendimas toje „precedentinėje“ byloje, ir kai Teisingumo Teismas tą „precedentinę“ bylą yra grąžinęs Bendrajam Teismui.

29

Tokiomis aplinkybėmis reikėtų priimti tokios šalies pateiktą prašymą įstoti į tą pačią „precedentinę“ bylą, jeigu Teisingumo Teismas ją grąžino Bendrajam Teismui. Priešingu atveju tos šalies atžvilgiu būtų atsisakyta vykdyti teisingumą, taip pat būtų pažeistas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnis, kuriame nenumatyta jokios termino sąlygos, ir Chartijos 47 straipsnis.

30

Beje, pasiūlyta išeitis taip pat atitiktų Bendrojo Teismo procedūros reglamento 71 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad nuo sustabdytos bylos atnaujinimo dienos nutraukti procesiniai terminai pakeičiami naujais terminais, kurie pradedami skaičiuoti nuo atnaujinimo dienos.

31

Be to, turi būti nustatyta analogija su Teisingumo Teismo procedūros reglamento 129 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią leidžiama priimti prašymą įstoti į bylą, pateiktą pasibaigus šio Procedūros reglamento 130 straipsnyje tuo tikslu nustatytam terminui, tačiau prieš priimant sprendimą pradėti žodinę proceso dalį.

32

Taigi Bendrasis Teismas turėjo atnaujinti rašytinę proceso dalį arba remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies b punktu paprašyti apeliantės pateikti pastabas raštu pritaikius proceso organizavimo priemonę.

33

Iš karto reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia apeliantė, Bendrojo Teismo procedūros reglamente įtvirtintos taisyklės, taikomos apeliantės įstojimui į „precedentinę“ bylą, kai ta apeliantė yra viena iš šalių sustabdytoje byloje, kol bus priimtas sprendimas toje „precedentinėje“ byloje, ir kai Teisingumo Teismas tą „precedentinę“ bylą yra grąžinęs Bendrajam Teismui.

34

Viena vertus, nors Bendrojo Teismo procedūros reglamento 142–145 straipsniuose nereglamentuojama, koks statusas turi būti suteiktas asmenims, kuriems Teisingumo Teismas leido įstoti į bylą apeliacinio skundo stadijoje Teisingumo Teismui nusprendus, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, panaikinus Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžinus bylą pastarajam teismui, kad šis priimtų sprendimą, tuose straipsniuose nustatytos taisyklės dėl prašymų įstoti į bylą pateikimo Bendrajam Teismui ir dėl jų nagrinėjimo (šiuo klausimu žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Nutarties Atlas Copco Airpower ir Atlas Copco / Komisija, C‑31/22 P(I), EU:C:2022:620, 69 punktą).

35

Tokiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad Procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad prašymas įstoti į bylą turi būti pateiktas per šešias savaites nuo pranešimo, kuriuo iš pradžių pranešta apie pareikštą ieškinį tam tikroje byloje, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Ji taikoma tuo atveju, kai Teisingumo Teismas grąžina bylą nagrinėti Bendrajam Teismui (šiuo klausimu žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Nutarties Atlas Copco Airpower ir Atlas Copco / Komisija, C‑31/22 P(I), EU:C:2022:620, 40 punktą).

36

Kita vertus, Procedūros reglamento 71 straipsnyje apibrėžta proceso sustabdymo trukmė ir pasekmės, tačiau ieškovui sustabdytoje byloje nesuteikiama specialių procesinių teisių kitose bylose.

37

Tuo remiantis darytina išvada, kad tuo atveju, kai ši šalis pateikia prašymą įstoti į kitą bylą, jai taikomos Procedūros reglamento 142–145 straipsniuose nustatytos taisyklės, įskaitant to reglamento 143 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę.

38

Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnyje nenustatytas terminas, per kurį turi būti pateiktas prašymas įstoti į bylą, negali lemti Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalies netaikymo, nes to statuto 53 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad proceso Bendrajame Teisme papildomos nuostatos, kurių gali prireikti, nustatomos Procedūros reglamente.

39

143 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino griežtas taikymas atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir būtinybę vengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Müller ir kt. / QH, C‑187/18 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2018:543, 20 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

40

Taigi, kadangi ieškovė iš esmės teigia, kad atmetus jos prašymą įstoti į bylą pažeidžiamas Chartijos 47 straipsnis, reikia pažymėti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją griežtas Sąjungos teisės aktų dėl procesinių terminų taikymas neturi jokios įtakos teisei būti išklausytam ir teisei į veiksmingą teisminę gynybą (2022 m. gegužės 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Shanghai Panati / EUIPO, C‑103/22 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2022:399, 56 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

41

Beje, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 71 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad nuo bylos, kurios nagrinėjimas buvo sustabdytas, nagrinėjimo atnaujinimo dienos procesiniai terminai, kurių eiga buvo nutrūkusi, pakeičiami naujais terminais, kurie prasideda nuo šio atnaujinimo dienos, šiuo atveju neturi reikšmės, nes ta taisyklė taikoma procesiniams terminams sustabdytose bylose, o ne su procesiniais terminais „precedentinėse“ bylose.

42

Taip pat reikia atmesti apeliantės argumentą dėl poreikio pagal analogiją taikyti Teisingumo Teismo procedūros reglamento 129 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta galimybė prašymą įstoti į bylą priimti pasibaigus šio reglamento 130 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių savaičių terminui, tačiau prieš priimant to reglamento 60 straipsnio 4 dalyje numatytą sprendimą pradėti žodinę proceso dalį.

43

Iš tiesų tokia galimybė buvo numatyta 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento, iš dalies pakeisto 2013 m. birželio 19 d., 115 straipsnio 1 dalyje, aiškinamoje atsižvelgiant į 116 straipsnio 6 dalį. Tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotame Bendrojo Teismo naujojo Procedūros reglamento 143 straipsnyje būtent ši galimybė nebenumatyta, todėl ji negali būti taikoma pagal analogiją (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Müller ir kt. / QH, C‑187/18 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2018:543, 27 punktą).

44

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nereikia atnaujinti rašytinės proceso dalies arba nurodyti taikyti proceso organizavimo priemonę pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies b punktą, nes šia nuostata bet kuriuo atveju leidžiama raginti pastabas pateikti ne trečiąsias, o proceso šalis.

45

Taigi pirmasis motyvas, kuriuo remiasi ieškovė, neįrodo, kad jos prašymas įstoti į bylą turi būti patenkintas.

46

St. Jude Medical Coordination Center tvirtina, kad jei Teisingumo Teismas nuspręstų, jog Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalis turi būti taikoma šioje byloje, jos prašymą įstoti į bylą vis dėlto reikėtų laikyti priimtinu pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnį.

47

Viena vertus, jai praktiškai buvo neįmanoma pateikti šį prašymą per Bendrojo Teismo procedūros reglamente nustatytą terminą, nes negalėjo tikėtis, kad byla T‑420/16 bus sustabdyta, ir kad apie sprendimą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą jai bus pranešta pasibaigus tam terminui.

48

Kita vertus, jei būtų laikoma, kad St. Jude Medical Coordination Center padarė klaidą, nes nepateikė prašymo įstoti į bylą prieš pasibaigiant tam terminui, tai būtų pateisinama klaida, atsižvelgiant į bylos T‑420/16 sustabdymo aplinkybes ir procedūros taisyklių, reglamentuojančių konkrečią situaciją, kurioje ji atsidūrė, nebuvimą.

49

Pirma, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija galima teigti, kad nuo procesinius terminus reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų taikymo galima nukrypti tik visiškai išimtinėmis aplinkybėmis, t. y. aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, arba force majeure atveju, kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antroje pastraipoje (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 14 d. Sprendimo SV Capital / ABE, C‑577/15 P, EU:C:2016:947, 56 punktą ir 2018 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Müller ir kt. / QH, C‑187/18 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2018:543, 21 punktą).

50

Force majeure ar aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, sąvokoje, kuri apima išimtines aplinkybes, yra objektyvus aspektas, susijęs su neįprastomis ir suinteresuotajam asmeniui svetimomis aplinkybėmis, ir subjektyvus aspektas, susijęs su to asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių (2018 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Müller ir kt. / QH, C‑187/18 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2018:543, 39 punktas).

51

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio d punkte numatyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti sustabdytas tam tikrais atvejais, kai to reikalauja geras teisingumo vykdymas.

52

Kadangi byla įvardijama kaip „precedentinė“ būtent dėl siekio užtikrinti gerą teisingumo vykdymą, reikia pripažinti, kad sprendimas sustabdyti bylos T‑420/16 nagrinėjimą yra 69 straipsnio d punkto taikymas.

53

Dėl šios priežasties tas sprendimas, nors jis nepriklauso nuo apeliantės valios, negali būti laikomas neįprasta aplinkybe (pagal analogiją žr. 2018 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Müller ir kt. / QH, C‑187/18 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2018:543, 41 punktą).

54

Taigi, nesant reikalo nustatyti, ar apeliantė galėjo apsisaugoti nuo to sprendimo pasekmių, galima teigti, kad ji neįrodė force majeure atvejo ar aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, buvimo.

55

Antra, nors taip pat galima nukrypti nuo Sąjungos teisės aktų dėl procesinių terminų taikymo dėl šalies padarytos pateisinamos klaidos, ši sąvoka, kuri turi būti aiškinama siaurai, apima tik ypatingas aplinkybes, kuriomis suinteresuotoji institucija elgėsi taip, kad vien dėl jos veiksmų arba daugiausia dėl jų teisės subjektas, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto subjekto, galėjo pagrįstai būti suklaidintas (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 14 d. Sprendimo SV Capital / ABE, C‑577/15 P, EU:C:2016:947, 59 punktą ir 2018 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Müller ir kt. / QH, C‑187/18 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2018:543, 42 punktą).

56

Nors šioje byloje apeliantė teigia, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamente nėra nuostatų, tiesiogiai taikytinų jos situacijai, išnagrinėjus pirmąjį pagrindą galima teigti, kad šią situaciją reglamentuoja to Procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalis.

57

Taigi ši nuostata suformuluota aiškiai ir besąlygiškai, nepaliekant jokių aiškinimo sunkumų.

58

Be to, apeliantė neįrodė, kad Bendrasis Teismas veikė taip, kad sukeltų painiavą dėl šioje nuostatoje numatyto termino vertinimo.

59

Tokiomis aplinkybėmis apeliantė neįrodė, kad padarė pateisinamą klaidą.

60

Dėl tos priežasties antrasis pagrindas, kuriuo remiasi ieškovė, neįrodo, kad jos prašymas įstoti į bylą turi būti patenkintas.

61

St. Jude Medical Coordination Center teigia, kad remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija galima teigti, jog „precedentinėje“ byloje priimtas sprendimas gali turėti neproporcingų pasekmių lygiagrečiai nagrinėjamoms byloms, kuriose siekiama panaikinti tą patį aktą. Taigi tokių lygiagrečių bylų šalys yra suinteresuotos įstoti į „precedentinę“ bylą pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnį.

62

Be to, toks sprendimas turėtų būti priimtas vadovaujantis procesinio lygiateisiškumo principu, kuris yra sudedamoji veiksmingos teisminės gynybos principo dalis.

63

Toks sprendimas turėtų būti taikomas St. Jude Medical Coordination Center, juo labiau kad ji galėtų pateikti esminius faktus ir teisinius argumentus, pagrindžiančius Magnetrol International reikalavimus. Iš tiesų vienas pagrindinių byloje T‑420/16 pateiktų pagrindų nebuvo nurodytas bylose T‑131/16 ir T‑263/16. Taigi apeliantė netektų bet kokios realios galimybės pagrįsti tuos pagrindus, jeigu jai nebūtų leista tapti proceso šalimi byloje T‑263/16 RENV.

64

Visų su trečiuoju pagrindu susijusių argumentų, kuriais remiasi St. Jude Medical Coordination Center, visuma iš esmės siekiama įrodyti, kad ji buvo iš tikrųjų suinteresuota įstoti į bylą T‑263/16 RENV ir kad nebuvo įmanoma paneigti šio jos suinteresuotumo, nepažeidžiant jos teisės į veiksmingą teisminę gynybą, teisės į gynybą, taip pat procesinio lygiateisiškumo ir gero teisingumo vykdymo principų.

65

Vis dėlto remiantis šios nutarties 44, 49 ir 55 punktais galima teigti, kad prašymas įstoti į bylą Bendrajame Teisme turi būti pateiktas per Procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išskyrus atvejus, kai šioje nuostatoje įtvirtinta taisyklė netaikoma dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, dėl force majeure arba dėl pateisinamos klaidos.

66

Kadangi neginčijama, kad prašymas įstoti į bylą nebuvo pateiktas per šį terminą, o remiantis St. Jude Medical Coordination Center argumentų, išdėstytų antrajame pagrinde, kuriuo ji remiasi, analize galima teigti, kad ji neįrodė, jog egzistuoja aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, force majeure arba pateisinama klaida, aplinkybė, kad apeliantės laiku pateiktas prašymas įstoti į bylą, atsižvelgiant į jos suinteresuotumą įstoti į bylą, turėjo būti tenkinamas, net jei ta aplinkybė būtų įrodyta, negalėtų būti apeliantės pateikto prašymo įstoti į bylą Bendrajame Teisme priimtinumo įrodymas.

67

Dėl tos priežasties trečiasis pagrindas, kuriuo remiasi apeliantė, neįrodo, kad jos prašymas įstoti į bylą turi būti patenkintas.

68

Kadangi nė vienas iš St. Jude Medical Coordination Center pateiktų argumentų nepagrindžia jos prašymo įstoti į bylą, pateikto pasibaigus Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių savaičių terminui, priimtinumo, tą prašymą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

69

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir Teisingumo Teismas pats priima galutinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia šis teismas.

70

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal to reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė.

71

Kiek tai susiję su apeliacinio proceso išlaidomis, nors Komisija pralaimėjo bylą, St. Jude Medical Coordination Center neprašė priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų. Todėl kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas per šį apeliacinį procesą.

72

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų per procesą pirmojoje instancijoje, reikia pažymėti, kad skundžiama nutartis buvo priimta šalims byloje T‑263/16 RENV nepranešus apie prašymą įstoti į bylą, todėl jos nepatyrė su šiuo procesu susijusių išlaidų. Taigi ieškovė, kurios prašymas įstoti į bylą buvo atmestas, padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šia procedūra.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas nutaria: