1.

Ar 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos 2009/119/EB (1), kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai, atsižvelgiant į direktyvos tikslą ir 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 (2) dėl energetikos statistikos 2 straipsnio d punktą bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su 17 straipsniu, įtvirtintą proporcingumo principą, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias asmenys, kurie gamybos tikslais Bendrijos viduje įvežė naftos kokso pagal Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 A priedo 3.4.23 punktą, gali būti įpareigojami kaupti privalomąsias atsargas?

2.

Ar direktyvos 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias produktų, kurių privalomąsias atsargas reikia kaupti ir išlaikyti, rūšys apribojamos dalimi direktyvos 2 straipsnio i punkte, siejamame su Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 A priedo 3.4 dalimi, nurodytų produktų rūšių?

3.

Ar direktyvos 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias asmeniui įvežus Bendrijos viduje ar importavus vieną iš direktyvos 2 straipsnio i punkte, siejamame su Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 A priedo 3.4 dalimi, nurodytų produktų rūšių, šis asmuo yra įpareigojamas kaupti ir išlaikyti kitos, skirtingos rūšies produkto privalomąsias atsargas?

4.

Ar direktyvos 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias asmuo yra įpareigojamas kaupti ir išlaikyti produkto, kurio jis nenaudoja savo ūkinėje veikloje ir kuris nėra susijęs su šia veikla, atsargas, kai šis įpareigojimas taip pat yra susijęs su didele finansine našta (dėl kurios praktiškai neįmanoma jo įvykdyti), nes asmuo šio produkto neturi ir nėra jo importuotojas ir (arba) laikytojas?

5.

Jei į vieną iš klausimų būtų atsakyta neigiamai, ar 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai, atsižvelgiant į direktyvos tikslą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su 17 straipsniu, įtvirtintą proporcingumo principą, turi būti aiškinami taip, kad tam tikros rūšies produkto importuotojas gali būti įpareigojamas kaupti ir išlaikyti tik tos pačios rūšies produkto, kuris buvo importo objektas, privalomąsias atsargas?