1.

Ar Direktyvos 2006/112/EB (1) 185 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad prekių nurašymas, t. y. ilgalaikio turto ar atsargų išbraukimas iš apmokestinamojo asmens balanso dėl to, kad iš jų nebesitikima gauti ekonominės naudos, nes, pavyzdžiui, jos yra nusidėvėjusios, sugedusios ar netinkamos arba negali būti naudojamos pagal paskirtį, laikomas veiksnių, kuriais remiantis buvo apskaičiuota atskaitytina PVM suma, susijusi su jau sumokėtu prekių pirkimo PVM, pasikeitimu, įvykusiu pateikus PVM deklaraciją pagal Zakon za danak varhu dobavenata stoinost (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, toliau – ZDDS) ir dėl to atsiranda prievolė tikslinti atskaitą, jei nurašytos prekės vėliau buvo parduotos kaip prekės, nurodytos 2 priede, o tai laikoma apmokestinamuoju tiekimu?

2.

Ar Direktyvos 2006/112/EB 185 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad prekių nurašymas, t. y. ilgalaikio turto ar atsargų išbraukimas iš apmokestinamojo asmens balanso dėl to, kad iš jų nebesitikima gauti ekonominės naudos, nes, pavyzdžiui, jos yra nusidėvėjusios, sugedusios ar netinkamos arba negali būti naudojamos pagal paskirtį, laikomas veiksnių, kuriais remiantis buvo apskaičiuota atskaitytina PVM suma, susijusi su jau sumokėtu prekių pirkimo PVM, pasikeitimu, įvykusiu pateikus PVM deklaraciją pagal ZDDS ir dėl to atsiranda prievolė tikslinti atskaitą, jei nurašytos prekės vėliau buvo sunaikintos arba pašalintos ir šis faktas buvo deramai įrodytas ar patvirtintas?

3.

Jei į pirmąjį, antrąjį ar abu klausimus būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 2006/112/EB 185 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad prekių nurašymas nurodytomis aplinkybėmis laikomas deramai įrodytu ar patvirtintu prekės sunaikinimu ar praradimu, dėl kurio nekyla pareiga tikslinti atskaitą, susijusią su jau sumokėtu prekių įsigijimo PVM?

4.

Ar Direktyvos 2006/112/EB 185 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad kai deramai įrodoma ar patvirtinama, kad prekė yra sunaikinta ar prarasta, atskaita gali būti netikslinama tik tuo atveju, jei prekės buvo sunaikintos ar prarastos dėl įvykių, kurių apmokestinamasis asmuo negalėjo kontroliuoti, numatyti ir išvengti?

5.

Jei į pirmąjį, antrąjį ar abu klausimus būtų atsakyta neigiamai, ar Direktyvos 2006/112/EB 185 straipsnio 1 dalis draudžia nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai ZDDS 79 straipsnio 3 dalis, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir atitinkamai ZDDS 79 straipsnio 1 dalis, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d., kuri numato pareigą tikslinti atskaitą nurašant prekes, net jei prekės vėliau buvo parduotos atlikus apmokestinamąjį tiekimą, kaip tai suprantama pagal 2 priedą, arba jei jos buvo sunaikintos ar pašalintos ir ši aplinkybė buvo deramai įrodyta ar patvirtinta?