–

BP France SAS, atstovaujamos advokatų M. Dantin ir A. Kourtih, padedamų ekspertų A. Comtesse York von Wartenberg ir J. Lopez,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos J.‑L. Carré, V. Depenne, B. Fodda ir M. Guiresse,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir A. Hanje,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos A. Posch, J. Schmoll, F. Koppensteiner ir F. Werni,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos B. De Meester ir F. Thiran,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios ir panaikinančios direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009, p. 16), iš dalies pakeistos 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513 (OL L 239, 2015, p. 1) (toliau – Direktyva 2009/28), 17 ir 18 straipsnių, 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018, p. 82) 25, 29 ir 30 straipsnių ir SESV 34 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant BP France SAS ginčą su ministre de l’Économie, des Finances et de la Souveraineté industrielle et numérique (ekonomikos, finansų ir pramonės bei skaitmeninio suverenumo ministras, Prancūzija) dėl 2020 m. rugpjūčio 18 d.ministre délégué, chargé des comptes publics (deleguotasis ministras, atsakingas už biudžetą) aplinkraščio dėl mokesčio, kuriuo skatinama naudoti biodegalus (MSNB) (toliau – ginčijamas aplinkraštis), teisėtumo, kiek juo, siekiant išmatuoti tikrąjį benzino ar dyzelino tipų hidrinto augalinio aliejaus (toliau – HAA) kiekį degaluose, pagamintuose pagal bendro perdirbimo procesą, įpareigojama taikyti fizikinę laboratorinę 14C analizę.

3

Nuo 2021 m. liepos 1 d. Direktyva 2009/28 buvo panaikinta ir pakeista Direktyva 2018/2001. Direktyvos 2009/28 2 straipsnio antros pastraipos i punkte buvo pateikta tokia apibrėžtis:

„<…>

4

Tos pačios direktyvos 3 straipsnio „Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo privalomi bendrieji nacionaliniai planiniai rodikliai ir priemonės“ 4 dalyje buvo nustatyta:

„Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad 2020 m. jos atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 10 % tos valstybės narės transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo.

<…>“

5

Šios direktyvos 17 straipsnio „Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai“ 1 dalyje buvo nustatyta:

„Nepaisant to, ar žaliavos buvo išaugintos [Europos] Bendrijos teritorijoje, ar už jos ribų, į energiją iš biodegalų ir skystųjų bioproduktų a, b ir c punktuose nurodytais tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus:

<…>“

6

Šio 17 straipsnio 2–5 dalyse buvo apibrėžti tvarumo kriterijai, susiję su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba.

7

Minėto 17 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta:

„Remdamosi kitais tvarumo sumetimais, valstybės narės 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais neatsisako atsižvelgti į biodegalus ir skystuosius bioproduktus, gautus laikantis šio straipsnio.“

8

Direktyvos 2009/28 18 straipsnyje „Atitikties biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijams patikrinimas“ buvo numatyta:

„1.   Jeigu į biodegalus ir skystuosius bioproduktus reikia atsižvelgti 17 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai įrodytų, jog yra įvykdyti 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai. Tuo tikslu jos reikalauja, kad ūkio subjektai naudotų masės balanso sistemą, kuri:

<…>

3.   Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjektai pateiktų patikimą informaciją ir valstybės narės prašymu pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Atliekant auditą patikrinama, ar ūkio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas [tinkamumas].

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija apima visų pirma informaciją apie 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatytų tvarumo kriterijų laikymąsi, tinkamą bei svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį bei orą, atkurti nualintą žemę, užkirsti kelią tam, kad vietovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartojamas netaupiai, ir tinkamą bei svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į 17 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus aspektus.

<…>

4.   Bendrija siekia sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriuose būtų nuostatų dėl tvarumo kriterijų, atitinkančių šios direktyvos nuostatas. Kai Bendrija sudaro susitarimus, kuri[u]ose yra nuostatų dėl aspektų, kuriems taikomi 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai, [Europos] Komisija gali nuspręsti, kad tais susitarimais įrodoma, jog iš tose šalyse išaugintų žaliavų pagaminti biodegalai ir skystieji bioproduktai atitinka atitinkamus tvarumo kriterijus. <…>

Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, pagal kurias nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys 17 straipsnio 2 dalies tikslais ir (arba) jomis būtų įrodyta, kad biodegalų ar skystųjų bioproduktų siuntos atitinka 17 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad jokios medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus. <…>

<…>

5.   Komisija priima sprendimus pagal 4 dalį tik tuo atveju, jei atitinkamas susitarimas ar schema atitinka tinkamus patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus. <…>

Savanoriškos schemos, nurodytos 4 dalyje (toliau – savanoriškos schemos), reguliariai ir bent kartą per metus, skelbia jų nepriklausomam auditui naudojamų sertifikavimo įstaigų sąrašą, kiekvienos sertifikavimo įstaigos atveju nurodydamos, kurio subjekto ar nacionalinės valdžios institucijos ji yra pripažinta ir kuris subjektas ar nacionalinė valdžios institucija vykdo jos stebėseną.

Visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija, remdamasi rizikos analize arba šio straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nurodytomis ataskaitomis, gali išsamiai išdėstyti nepriklausomo audito standartus ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų.

<…>

7.   Jei ūkio subjektas pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal susitarimą ar schemą, dėl kurios pagal 4 dalį buvo priimtas sprendimas, tiek, kiek tas sprendimas taikomas, valstybė narė nereikalauja, kad tiekėjas pateiktų papildomų įrodymų, jog 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją apie priemones, nurodytas šio straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje.

<…>“

9

Direktyvos 2018/2001 94, 107–110 ir 126 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

<…>

10

Šios direktyvos 2 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ 2 punkte nurodyta:

„Taip pat taikomos šios apibrėžtys:

<…>

<…>“

11

Minėtos direktyvos 25 straipsnio „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje skatinimas“ 1 dalyje nustatyta:

„Kad būtų populiarinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas transporto sektoriuje, kiekviena valstybė narė kuro tiekėjams nustato įpareigojimą užtikrinti, kad galutinio energijos suvartojimo transporto sektoriuje atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinė dalis sudarytų bent 14 % (būtinoji procentinė dalis) ne vėliau kaip 2030 m., laikantis valstybės narės nustatytos orientacinės trajektorijos ir apskaičiuojant pagal 26 ir 27 straipsniuose nustatytą metodiką. <…>

<…>“

12

Minėtos direktyvos 28 straipsnio „Kitos atsinaujinančiųjų išteklių energijos transporto sektoriuje nuostatos“ 5 dalyje nustatyta:

„Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 35 straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekdama papildyti šią direktyvą, kad būtų apibrėžta metodika, pagal kurią nustatoma transporto biodegalų ir biodujų procentinė dalis, gaunama bendro proceso metu biomasę apdorojant [perdirbant] kartu su iškastiniu kuru. <…>“

13

Direktyvos 2018/2001 29 straipsnio „Biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui taikomi tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai“ 1 dalyje nustatyta:

„Energija iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro šios pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais įskaitoma tik tuo atveju, jei jie atitinka 2–7 ir 10 dalyse nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus:

<…>“

14

Šio 29 straipsnio 2–7 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai, susiję su biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamyba.

15

Minėto 29 straipsnio 12 dalis suformuluota taip:

„Šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais ir nedarant poveikio 25 ir 26 straipsniams, valstybės narės neatsisako, remdamosi kitais tvarumo kriterijais, įskaityti biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų laikantis šio straipsnio. Ši dalis nedaro poveikio viešajai paramai, teikiamai pagal [paramos schemas, patvirtintas] iki 2018 m. gruodžio 24 d.“

16

Direktyvos 2018/2001 30 straipsnyje „Atitikties tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams patikrinimas“ nustatyta:

„1.   Kai biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą arba kitą kurą, kurį galima įskaičiuoti į 27 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą skaitiklį, reikia įskaityti 23 ir 25 straipsniuose bei 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, valstybės narės reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai [ūkio subjektai] įrodytų, jog yra įvykdyti 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatyti tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai. Tais tikslais jos reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai [ūkio subjektai] naudotų masės balanso sistemą, kuri:

Masės balanso sistema užtikrinama, kad į kiekvieną siuntą būtų atsižvelgiama tik vieną kartą 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b arba c punkte, apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimą, ir joje pateikiama informacija, ar tos siuntos gamybai buvo suteikta parama, ir jei parama buvo suteikta – nurodant paramos schemos tipą.

2.   Perdirbant siuntą informacija apie siuntos tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas tikslinama ir produkcijai priskiriama pagal šias taisykles:

3.   Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai [ūkio subjektai] pateiktų patikimą informaciją apie nustatytų ir priimtų pagal 25 straipsnio 2 dalį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo ribų ir apie 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatytų tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų laikymąsi ir kad ekonominės veiklos vykdytojai [ūkio subjektai], pateikus prašymą, valstybėms narėms pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant šią informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Siekiant laikytis 29 straipsnio 6 dalies a punkto ir 29 straipsnio 7 dalies a punkto miško biomasės atveju galima naudoti vidaus auditą arba antrosios šalies auditą iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos. Atliekant auditą patikrinama, ar ekonominės veiklos vykdytojų [ūkio subjektų] naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo, be kita ko, įtraukiamas patikrinimas, kuriuo užtikrinama, kad medžiagos nebūtų sąmoningai modifikuotos arba išmestos, kad siunta arba jos dalis galėtų tapti atliekomis arba liekanomis. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas [tinkamumas].

<…>

4.   Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškos nacionalinės ar tarptautinės schemos, nustatančios biodegalų, skystųjų bioproduktų ar biomasės kuro, arba kito kuro, kurį galima įskaičiuoti į 27 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą skaitiklį, gamybos standartus, teikia tikslius duomenis apie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą 25 straipsnio 2 dalies ir 29 straipsnio 10 dalies tikslais, ir (arba) įrodo, kad laikomasi 27 straipsnio 3 dalies ir 28 straipsnio 2 ir 4 dalių, arba įrodo, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro siuntos atitinka 29 straipsnio 2–7 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus. Siekdami įrodyti, kad laikosi 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų kriterijų, operatoriai [ūkio subjektai] gali nuspręsti reikalaujamus gavybos teritorijos lygmens įrodymus teikti tiesiogiai. 29 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punkto ii papunkčio tikslais Komisija [taip pat] gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.

Komisija gali nuspręsti, kad tų schemų informacija apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį ir orą, atkurti nualintą žemę, užkirsti kelią netaupiam vandens naudojimui teritorijose, kuriose vandens stinga, ir sertifikuoti nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančius biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, yra tiksli.

<…>

6.   Valstybės narės gali sukurti nacionalines schemas, pagal kurias 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatytų tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų ir 25 straipsnio 2 dalyje nustatytų bei pagal tą dalį priimtų iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintam nebiologinės kilmės skystajam ir dujiniam transporto kurui ir perdirbtos anglies kurui taikomo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo ribų laikymasis pagal 28 straipsnio 5 dalį būtų tikrinamas visoje priežiūros grandinėje, į kurią sujungtos kompetentingos nacionalinės institucijos.

<…>

9.   Jei ekonominės veiklos vykdytojas [ūkio subjektas] pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal schemą, dėl kurios pagal šio straipsnio 4 arba 6 dalį buvo priimtas sprendimas, tiek, kiek tas sprendimas taikomas, valstybė narė nereikalauja, kad tiekėjas pateiktų papildomų įrodymų, jog 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatyti tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai yra įvykdyti.

<…>“

17

2023 m. birželio 5 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/1640 dėl transportui skirtų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš biomasės, perdirbamos kartu su iškastiniu kuru, dalies nustatymo metodikos (OL L 205, 2023, p. 1) buvo priimtas remiantis Direktyvos 2018/2001 28 straipsnio 5 dalimi. Šio deleguotojo reglamento 2 straipsnyje „Masės balanso metodas“ nustatyta:

„1.   Jei taikomas masės balanso metodas, ekonominės veiklos vykdytojas [ūkio subjektas] atlieka visą bendros žaliavų ir produkcijos masės balanso analizę. Masės balanso metodu užtikrinama, kad visos produkcijos biologinės kilmės turinio dalis būtų proporcinga žaliavų biomasės produkto daliai ir kad biogeninės medžiagos dalis, nustatyta pagal radioaktyviosios anglies 14C bandymo [analizės] rezultatus, būtų priskirta kiekvienam produktui. Kiekvienam produktui taikomi skirtingi perskaičiavimo koeficientai, tiksliausiai atitinkantys biomasės produkto kiekį, nustatytą pagal radioaktyviosios anglies 14C bandymo [analizės] rezultatus. Vertinant produkciją atsižvelgiama į prarastą išmetamųjų dujų, skystų pramoninių nuotekų ir kietųjų liekanų masę. Masės balanso metodas apima papildomą žaliavų ir produktų analitinį apibūdinimą, pvz., galutinę ir techninę sistemos masės srautų analizę.

<…>“

18

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Muitinės kodekso 266quindecies straipsnyje buvo nustatyta:

„I. 265 straipsnyje numatytą vidaus vartojimo mokestį privalantys sumokėti asmenys privalo mokėti [MSNB].

<…>

III. [MSNB] apskaičiuojamas pagal bendrą atitinkamai benzino ir dyzelino, už kuriuos per kalendorinius metus atsirado prievolė jį mokėti, kiekį.

Mokesčio suma apskaičiuojama atskirai benzinui ir dyzelinui.

Jo suma lygi šios III dalies pirmoje pastraipoje apibrėžtos mokesčio bazės ir IV dalyje nustatyto tarifo sandaugai, kuriai taikomas koeficientas, lygus toje pačioje IV dalyje nustatytos šalyje siekiamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje procentinės dalies ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, esančios į mokesčio bazę įtrauktuose produktuose, santykinės dalies skirtumui. Jeigu atsinaujinančiųjų išteklių energijos santykinė dalis yra didesnė už šalyje siekiamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje procentinę dalį arba lygi jai, mokestis lygus nuliui.

IV. Mokesčio tarifas ir šalyje siekiamos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje procentinės dalys yra šios:

V.-A. – Atsinaujinančių išteklių energijos procentinė dalis yra iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos procentinė dalis, įvertinta pagal žemutinį šilumingumą, kurią mokestį privalantis sumokėti asmuo gali pagrįsti kaip esančią į bazę įtrauktuose degaluose, prireikus atsižvelgiant į tam tikroms žaliavoms taikomas apskaičiavimo taisykles, nustatytas šios V dalies C ir D podaliuose ir VII dalyje.

Biodegaluose esanti energija yra atsinaujinanti, jei atitinka [Direktyvos 2009/28] 17 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus.

Abis – Atsižvelgiama tik į energiją, esančią gaminiuose, kurių atsekamumas nuo jų pagaminimo buvo užtikrintas.

Dekrete apibrėžiamos kiekvieno produkto atsekamumo taisyklės, taikomos pagal žaliavas, iš kurių jis gautas, ir energijos apskaitos taisyklės, taikomos pagal šią V dalį.

<…>“

19

Décret no 2019-570 du 7 juin 2019 portant sur la taxe incitative relative à l’incorporation des biocarburants (2019 m. birželio 7 d. Dekretas Nr. 2019‑570 dėl mokesčio, kuriuo skatinama naudoti biodegalus) (JORF, 2019 m. birželio 9 d., Dokumentas Nr. 13) 3 straipsnyje nustatyta:

„Įrodymai, kuriais skatinamuoju mokesčiu apmokestinamas mokesčio mokėtojas siekiant taikyti Muitinės kodekso 266quindecies straipsnio V dalies A podalio antrą pastraipą pagrindžia, kad apmokestinamuose degaluose yra atsinaujinančiųjų išteklių energijos, be atitinkamai su apyvarta susijusių dokumentų ir dokumentų, siejamų su atsargų apskaita, numatyta to paties kodekso 158octies straipsnio II dalies b punkte, parengtų dėl reikalavimus atitinkančių produktų ir apmokestinamųjų degalų, yra šie:

<…>

<…>“

20

Šio dekreto 4 straipsnio III punkte nustatyta:

„III. – Su atsinaujinančių išteklių energijos stebėsena susijusių atsargų apskaitą tvarko asmenys, kurie apmokestinamų prekių sandėlyje, apmokestinamų energetikos produktų sandėlyje arba gamykloje, kuriai taikomas mokesčių mokėjimo laikino atidėjimo režimas, turi reikalavimus atitinkančių produktų, taip pat asmenys, kurie naudojasi 5 straipsnio 3 punkte numatyta galimybe.

Jie nustato:

<…>“

21

Minėto dekreto 7 straipsnyje numatyta:

„Sertifikatuose ir su atsinaujinančių išteklių energijos stebėsena susijusių atsargų apskaitos dokumentuose nurodomi reikalavimus atitinkančių produktų, kuriuose yra atsinaujinančiųjų išteklių energijos, pavadinimai ir kiekiai, neatsižvelgiant į tai, ar jie sumaišomi su apmokestinamais degalais, išskiriant:

Juose taip pat pateikiama informacija, reikalinga atsinaujinančių išteklių energijos stebėsenai, kaip numato Muitų ir netiesioginių mokesčių administracija.“

22

To paties dekreto 8 straipsnis suformuluotas taip:

„Sertifikatų išdavimas ir su atsinaujinančiųjų išteklių energijos stebėsena susijusios atsargų apskaitos dokumentai tvirtinami kompetentingos muitinės tarnybos (-ų) viza.

<…>“

23

Ginčijamo aplinkraščio IV skyriaus V skirsnio A dalies „Atsižvelgimas į faktinę biodegalų sudėtį darant įrašus MSNB tikslais tvarkomuose atsargų apskaitos dokumentuose“ 109–111, 114 ir 115 punktuose nustatyta:

„(109) Į MSBN tikslais tvarkomus atsargų apskaitos dokumentus įtrauktų reikalavimus atitinkančių gautų produktų kiekiai turi atitikti tą kiekį, kurį muitinės tarnybos patvirtino pristačius produktus į [gamyklą, kuriai taikomas mokesčių mokėjimo laikino atidėjimo režimas] arba [apmokestinamų prekių sandėlį (APS)]. Iš esmės tai yra kiekiai, įrašyti į lydimuosius dokumentus (bendrąjį administracinį dokumentą (BAD), elektroninį administracinį dokumentą (EAD), supaprastintą lydimąjį dokumentą (SLD) arba supaprastintą komercinį lydimąjį dokumentą (SKLD)).

Kai degalai, kurių sudėtyje yra biodegalų, priimami pristačius į gamyklą, kuriai taikomas mokesčių mokėjimo laikino atidėjimo režimas, arba į APS, siekiant nustatyti, kiek biodegalų iš tikrųjų yra priimtuose produktuose, reikia atlikti mėginio, paimto iškraunant degalų siuntą, laboratorinę analizę. Turi būti atliekama visų rūšių biodegalų analizė.

(110) Degalų, kurių sudėtyje yra biodegalų, siuntų lydimuosiuose dokumentuose turi būti nurodytas faktinis pristatytų produktų kiekis ir faktinis pristatytų degalų sudėtyje esantis biodegalų kiekis. Jei degalų lydimuosiuose dokumentuose nurodytas biodegalų kiekis neatitinka laboratorijoje atliktos fizikinės analizės, į gaunamų atsargų apskaitos dokumentus galima įtraukti tik pristatytuose degaluose faktiškai esantį biodegalų kiekį, nustatytą per fizikinę analizę, kuri buvo atlikta, kai produktas pateko į apmokestinamų prekių sandėlį. Prekių apskaitoje nurodyti kiekiai taip pat turi atitikti biodegalų kiekius, nurodytus biodegalų tiekėjo išduotame tvarumo sertifikate.

(111) Benzino arba dyzelino tipų hidrintų augalinių aliejų fizikinė laboratorinė 14C analizė turi atitikti lydimuosiuose dokumentuose nurodytą tūrį (+/‑ 10 %).

<…>

(114) Fizikinė laboratorinė analizė pirmą kartą bus privaloma 2020 m. iš kiekvieno tiekėjo priimant degalus, kurių sudėtyje yra biodegalų, o vėliau – iš kiekvieno naujo tiekėjo. Jeigu atlikus fizikinę-cheminę analizę nustatoma, kad biodegalų kiekis atitinka lydimajame dokumente nurodytą kiekį, ateityje nebebus taikoma prievolė atlikti šio tiekėjo tiekiamų prekių fizikinės analizės, tačiau atitinkamos muitinės tarnybos prašymu ji gali būti atliekama atsitiktine tvarka.

Ši laboratorinė analizė taikoma degalų, kurių sudėtyje yra biodegalų, importui, pervežimui tarp valstybių narių ir nacionaliniam jų tiekimui, kai jie priimami į pirmąjį apmokestinamų prekių sandėlį Prancūzijoje.

(115) Vienintelis fizikinės analizės tikslas – nustatyti į [gamyklą, kuriai taikomas mokesčių mokėjimo laikino atidėjimo režimas] arba į APS priimtų biodegalų kiekį, kad jis būtų įrašytas į žaliavų apskaitą, tvarkomą taikant MSNB. Šios analizės tikslas nėra nustatyti žaliavą, iš kurios pagaminti biodegalai. Žaliava turi būti nurodyta siuntos lydimuosiuose dokumentuose, visų pirma tvarumo sertifikate. Tokią žaliavą galima nustatyti taikant masės balanso metodą, pripažįstamą pagal savanoriškas tvarumo schemas.“

24

BP France importuoja į Prancūziją Ispanijoje taikant vadinamąjį „bendro perdirbimo procesą“ pagamintus degalus, kurių sudėtyje yra HAA. Bendro perdirbimo procesui būdinga tai, kad naftos perdirbimo gamykloje augalinis aliejus, prieš patekdamas į sieros pašalinimo bloką, sumaišomas su iškastine medžiaga, kad prisotintas vandeniliu virstų HAA. Taip pagamintas kuras iš esmės yra iškastinės ir biologinės kilmės molekulių mišinys.

25

Paskui šie degalai, prieš patiekiant juos rinkai, priimami į apmokestinamų prekių sandėlį Prancūzijoje.

26

Siekdamos skatinti biodegalų naudojimą transporto sektoriuje Prancūzijos valdžios institucijos Muitinės kodekso 266quindecies straipsnyje įtvirtino MSNB. Šis mokestis apskaičiuojamas pagal bendrą benzino ir dyzelino, kuriuos mokesčių mokėtojai suvartoja per kalendorinius metus, kiekį, kuriam taikomas eurais už hektolitrą išreikštas tarifas. Tada taip apskaičiuotai bazės sumai taikomas koeficientas, lygus šalyje siekiamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje procentinės dalies ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, esančios į mokesčio bazę įtrauktuose produktuose, procentinės dalies skirtumui. Iš to matyti, kad MSNB suma didėjant biodegalų daliai į šio mokesčio apmokestinamąją vertę įtrauktuose produktuose proporcingai mažėja ir pasiekia nulį, jei ši dalis viršija šalyje siekiamą procentinę dalį ar yra jai lygi.

27

Dekrete Nr. 2019‑570 numatyta tvarka, leidžianti mokesčio mokėtojui įrodyti, kad apmokestinamuose degaluose yra biodegalų. Pagal šio dekreto 3, 4 ir 7 straipsnius tokių degalų turėtojas apmokestinamų prekių sandėlyje ar gamykloje, kuriai taikomas mokesčių mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tvarko su atsinaujinančiųjų išteklių energijos stebėsena susijusių atsargų apskaitą, kurioje parodomi šių degalų priimti ir išduoti kiekiai, atskiriant, be kita ko, biodegalus, kurie nebuvo pagaminti iš biomasės.

28

2020 m. rugpjūčio 18 d. deleguotasis ministras, atsakingas už biudžetą, priėmė ginčijamą aplinkraštį, pagal jį pirmajame Prancūzijos apmokestinamų prekių saugojimo sandėlyje priimant degalus, kuriuose yra biodegalų, kaip antai HAA, reikalaujama atlikti šių degalų mėginių fizikinę laboratorinę 14C analizę (toliau – fizikinė laboratorinė 14C analizė), siekiant nustatyti, kiek minėtuose degaluose iš tikrųjų yra biodegalų, ir paskui apskaičiuoti mokėtiną MSNB.

29

BP France kreipėsi į Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, ir paprašė dėl įgaliojimų viršijimo panaikinti šį aplinkraštį tiek, kiek juo įpareigojama atlikti tokią fizikinę laboratorinę 14C analizę dėl degalų, pagamintų pagal bendro perdirbimo procesą.

30

Tame teisme BP France, be kita ko, teigė, kad minėtu aplinkraščiu pažeidžiami Direktyvos 2009/28 17 ir 18 straipsniais ir Direktyvos 2018/2001 28–30 straipsniais siekiami tikslai, nes juo ūkio subjektas įpareigojamas įrodyti, kad laikomasi šiuose straipsniuose nenumatytų tvarumo kriterijų.

31

BP France taip pat pažymi, kad naftos perdirbimo gamykla, kuri pagamino pagrindinėje byloje aptariamus degalus, dalyvauja savanoriškoje schemoje, kurią Komisija pripažino kaip išsamią pagal Direktyvos 2009/28 18 straipsnio 4 dalį. Taigi, anot jos, šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje ir 30 straipsnyje, numatyto masės balanso metodo, kuris taikomas pagal savanorišką schemą, pakanka, kad siekiant MSNB nustatymo tikslais tvarkyti atsargų apskaitos dokumentus būtų galima įvertinti, kiek „biologinės kilmės“ molekulių yra degalų, kuriuos ši bendrovė priima į pirmąjį apmokestinamų prekių sandėlį Prancūzijoje, sudėtyje.

32

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, remiantis dabartinėmis mokslo žiniomis, fizikinė laboratorinė 14C analizė yra vienintelis metodas, leidžiantis išmatuoti tikrąjį vadinamųjų „biologinės kilmės“ molekulių, kaip antai HAA, kiekį degaluose, pagamintuose pagal bendro perdirbimo procesą.

33

Vis dėlto šiam teismui kyla trijų rūšių abejonės.

34

Pirma, jam kyla klausimas dėl Direktyvos 2009/28 17 ir 18 straipsnių ir Direktyvos 2018/2001 30 straipsnio dalyko. Iš tiesų jam kyla abejonių dėl to, ar stebėsenos, taikant masės balanso metodą, sistemos ir nurodytuose straipsniuose numatytų nacionalinių arba savanoriškų schemų vienintelis tikslas yra įvertinti ir pagrįsti žaliavų ir biodegalų bei jų mišinių tvarumą, o ne reglamentuoti atsinaujinančių išteklių energijos, kaip antai HAA, dalies, esančios pagal bendro perdirbimo procesą pagamintuose degaluose, vertinimą, ir atitinkamai, siekiant Direktyvos 2009/28 17 straipsnio 1 dalies a–c punktuose ir Direktyvos 2018/2001 25 straipsnyje ir 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytų tikslų, suderinti atsižvelgimą į šią energijos dalį.

35

Jei atsakymas būtų neigiamas, antra, šis teismas teiraujasi, ar tos pačios nuostatos draudžia valstybei narei, siekiant nustatyti HAA kiekį, turimą įtraukti į gaunamų atsargų apskaitos dokumentus, kuriuos ūkio subjektai privalo tvarkyti siekiant nustatyti MSNB, reikalauti, kad į pirmąjį šios valstybės narės apmokestinamų prekių sandėlį priėmus importuotus degalus, kurių sudėtyje yra kitoje valstybėje narėje pagal bendro perdirbimo procesą pagamintų HAA, būtų atlikta fizikinė 14C HAA kiekio šiuose degaluose analizė, taip pat ir tais atvejais, kai gamykloje, kurioje šie degalai buvo pagaminti, naudojama pagal savanorišką schemą, kurią Komisija laiko išsamia schema pagal Direktyvos 2009/28 18 straipsnio 4 dalį, patvirtinta masės balanso sistema.

36

Galiausiai, trečia, tas pats teismas teiraujasi, ar su SESV 34 straipsniu suderinama, ar ne kiekybiniam importo apribojimui lygiaverčio poveikio priemone laikytinas įpareigojimas atlikti importuotų, tarp valstybių narių pervežamų ir šalies viduje tiekiamų degalų, kuriuose yra biodegalų, fizikinę laboratorinę 14C analizę, kai jie priimami į pirmąjį Prancūzijos apmokestinamų prekių sandėlį, nors, pirma, tokios analizės atlikti nereikalaujama pagal bendro perdirbimo procesą Prancūzijos naftos perdirbimo gamykloje pagamintiems degalams, kurių sudėtyje yra biodegalų ir kurie išleidžiami vartoti šioje valstybėje narėje tiesiogiai iš gamyklos (nepriimant jų į apmokestinamų prekių sandėlį prieš patiekiant rinkai), ir, antra, ši valstybė narė, siekdama apskaičiuoti atitinkamą mokestį, sutinka įvertinti, kiek biodegalų yra eksportuojamuose ar patiekiamuose rinkai degaluose ne transporto sektoriuose, remdamasi atitinkamo sandėlio ar gamyklos mėnesiniu įmaišytų biodegalų kiekio vidurkiu.

37

Šiomis aplinkybėmis Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

38

Pirmiausia reikia patikslinti, kad nors pirmajame klausime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas formaliai remiasi Direktyvos 2009/28 17 ir 18 straipsniais, kurie atitinkamai susiję su biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijais ir atitikties jiems patikrinimu, ir Direktyvos 2018/2001 30 straipsniu, kuriame reglamentuojamas atitikties tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams patikrinimas, jis aiškiai prašo, kad būtų išaiškintas ir pastarosios direktyvos 29 straipsnis, kuriame įtvirtinti atitikties tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai, taikomi biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui.

39

Be to, pirmuoju klausimu šis teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2009/28 17 ir 18 straipsniai ir Direktyvos 2018/2001 29 ir 30 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad šiuose straipsniuose numatytos stebėsenos, taikant masės balanso metodą, sistemos ir savanoriškų nacionalinių ar tarptautinių schemų vienintelis tikslas yra įvertinti ir pagrįsti žaliavų ir biodegalų bei jų mišinių tvarumą, o ne reglamentuoti atsinaujinančių išteklių energijos dalies, esančios pagal bendro perdirbimo procesą pagamintuose degaluose, vertinimą.

40

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Direktyvos 2009/28 ir Direktyvos 2018/2001 nuostatų, kurias Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti šioje byloje, dalykas ir turinys yra iš esmės panašūs aiškinimo, kurį Teisingumo Teismas turės pateikti šioje byloje, tikslais (pagal analogiją žr. 2022 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo VD ir SR, C‑339/20 ir C‑397/20, EU:C:2022:703, 64 punktą).

41

Pirma, kaip matyti iš Direktyvos 2009/28 17 straipsnio ir Direktyvos 2018/2001 29 straipsnio, siejamo su jos 94 konstatuojamąja dalimi, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė suderinti tvarumo kriterijus, kuriuos biodegalai privalo atitikti, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų galima atsižvelgti į iš jų pagamintą energiją siekiant šio 17 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose ir 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytų trijų tikslų. Tie tikslai – tai, pirma, atitikties valstybių narių nacionaliniams planiniams rodikliams ir Sąjungos tikslui, numatytiems atitinkamai Direktyvos 2009/28 3 straipsnyje ir Direktyvos 2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje, masto vertinimas, antra, atitikties atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įsipareigojimams, įskaitant, kiek tai susiję su Direktyva 2018/2001, jos 25 straipsnyje įtvirtintam įpareigojimui, susijusiam su minimaliąja atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalimi galutiniame transporto sektoriaus suvartojamo energijos kiekyje, masto vertinimas ir, trečia, galimybė gauti finansinę pagalbą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 22 d. Sprendimo E.ON Biofor Sverige, C‑549/15, EU:C:2017:490, 28 punktą).

42

Šie tvarumo kriterijai susiję su organinių žaliavų, iš kurių gaminami biodegalai, kilme arba su tokių žaliavų gamybos sąlygomis. Taigi, pavyzdžiui, į biodegalus, pagamintus iš žaliavų, gautų iš labai didelės biologinės įvairovės žemės, negalima atsižvelgti Direktyvos 2009/28 17 straipsnio 1 dalyje arba Direktyvos 2018/2001 29 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais.

43

Taigi Direktyvos 2009/28 17 straipsnyje ir Direktyvos 2018/2001 29 straipsnyje atliktas suderinimas yra labai specifinis, nes susijęs tik su biodegalais, kurie atitinkamai Direktyvos 2009/28 2 straipsnio antros pastraipos i punkte ir Direktyvos 2018/2001 2 straipsnio antros pastraipos 33 punkte apibrėžti kaip bet kuris iš biomasės pagamintas skystasis arba dujinis transporto kuras, ir jį atliekant tik konkrečiai nurodyti tvarumo kriterijai, kuriuos tokie biodegalai turi atitikti, kad į iš jų pagamintą energiją valstybėse narėse būtų galima atsižvelgti siekiant trijų konkrečių tikslų, nurodytų šio 17 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose ir 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, minėtas suderinimas taip pat yra išsamus, nes minėto 17 straipsnio 8 dalyje ir minėto 29 straipsnio 12 dalyje iš tikrųjų nurodyta, kad remdamosi kitais tvarumo sumetimais valstybės narės, siekdamos tų pačių trijų tikslų, negali atsisakyti atsižvelgti į biodegalus, atitinkančius šiuose 17 ir 29 straipsniuose įtvirtintus tvarumo kriterijus (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 22 d. Sprendimo E.ON Biofor Sverige, C‑549/15, EU:C:2017:490, 32 punktą).

44

Viena vertus, Direktyvos 2009/28 17 straipsniu ir Direktyvos 2018/2001 29 straipsniu siekiama – tam, kad būtų garantuota aukšto lygio aplinkos apsauga, į kurią daroma nuoroda EB 95 straipsnio 3 dalyje (po pakeitimo – SESV 114 straipsnio 3 dalis), – užtikrinti, kad valstybės narės galėtų, paisydamos šio 17 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose ir 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose minėtų trijų aplinkos apsaugos tikslų, atsižvelgti į biodegalus tik tada, kai laikomasi tvarumo kriterijų, kuriuos šiuo atveju nustatė Sąjungos teisės aktų leidėjas (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 22 d. Sprendimo E.ON Biofor Sverige, C‑549/15, EU:C:2017:490, 33 punktą).

45

Antra vertus, Direktyvos 2009/28 17 straipsniu ir Direktyvos 2018/2001 29 straipsniu, siejamu su pastarosios direktyvos 94 ir 110 konstatuojamosiomis dalimis, siekiama palengvinti valstybių narių tarpusavio prekybą tvariais biodegalais. Kaip pažymėta šio sprendimo 43 punkte, toks palengvinimas iš esmės galimas tada, kai biodegalai, įskaitant kitų valstybių narių kilmės biodegalus, atitinka šiuose 17 ir 29 straipsniuose įtvirtintus tvarumo kriterijus, nes pagal Direktyvos 2009/28 17 straipsnio 8 dalį ir Direktyvos 2018/2001 29 straipsnio 12 dalį valstybėms narėms draudžiama atsisakyti minėto 17 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose ir minėto 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytais trimis tikslais atsižvelgti į tokius tvarius biodegalus „remiantis kitais tvarumo sumetimais“, nei nurodytieji šiuose 17 ir 29 straipsniuose (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 22 d. Sprendimo E.ON Biofor Sverige, C‑549/15, EU:C:2017:490, 34 punktą).

46

Nors pagal Direktyvos 2009/28 17 straipsnį ir Direktyvos 2018/2001 29 straipsnį leidžiama, be kita ko, palengvinti prekybą tvariais biodegalais, vis dėlto iš to, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad šiais straipsniais taip pat siekiama reglamentuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, esančios pagal bendro perdirbimo procesą pagamintuose degaluose, vertinimą ir taip suderinti atsižvelgimą į šią dalį siekiant trijų tikslų, nurodytų šio 17 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose ir šio 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose. Iš tiesų, kaip jau buvo nurodyta, šiais minėtais 17 ir 29 straipsniais tik siekiama reglamentuoti tvarumo kriterijus (juos suderinant), kuriuos biodegalai turi atitikti, kad valstybė narė į juos galėtų atsižvelgti siekdama šių trijų tikslų.

47

Atsižvelgiant į tai, Direktyvos 2009/28 18 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje ir Direktyvos 2018/2001 30 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje tik numatyta, kad kai į biodegalus reikia atsižvelgti siekiant trijų tikslų, nurodytų atitinkamai Direktyvos 2009/28 17 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose ir Direktyvos 2018/2001 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose, valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai įrodytų, jog laikomasi šio 17 straipsnio 2–5 dalyse ir šio 29 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų tvarumo kriterijų (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 22 d. Sprendimo E.ON Biofor Sverige, C‑549/15, EU:C:2017:490, 36 punktą).

48

Šiuo tikslu iš 18 straipsnio 1 dalies antro sakinio ir 30 straipsnio 1 dalies antro sakinio matyti, kad valstybės narės privalo reikalauti, kad šie ūkio subjektai naudotų vadinamąją „masės balanso“ sistemą, kuri turi atitikti tam tikrus bendruosius požymius, apibrėžtus atitinkamai šių nuostatų a–c ir a–d punktuose. Pagal šiuos punktus tokia sistema turi, pirma, leisti maišyti skirtingomis tvarumo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ar biodegalų siuntas, antra, reikalauti, kad informacija apie minėtų siuntų tvarumo charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui, ir, trečia, leisti maišyti skirtingos energinės vertės žaliavų siuntas, ketinant jas toliau perdirbti, jei siuntų dydis pakoreguojamas pagal jų energinę vertę, ir, ketvirta, numatyti, kad visų iš mišinio pašalintų siuntų suma turėtų tas pačias tvarumo charakteristikas esant tam pačiam jų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų suma (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 22 d. Sprendimo E.ON Biofor Sverige, C‑549/15, EU:C:2017:490, 37 punktą).

49

Taigi minėtos nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad jomis taip pat siekiama reglamentuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, esančios pagal bendro perdirbimo procesą pagamintuose degaluose, vertinimą ir taip suderinti atsižvelgimą į šią dalį siekiant tikslų, nurodytų Direktyvos 2009/28 17 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose ir Direktyvos 2018/2001 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose.

50

Iš tikrųjų, pirma, reikia konstatuoti, kad Direktyvos 2009/28 18 straipsnio 1 dalimi ir Direktyvos 2018/2001 30 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į jų formuluotes, siekiama vienintelio tikslo – nustatyti patikrinimo tvarką, turinčią garantuoti teisingą atitinkamai Direktyvos 2009/28 17 straipsnio ir Direktyvos 2018/2001 29 straipsnių taikymą. Taigi informacija, kurią ūkio subjektai turi pateikti valstybėms narėms pagal šio 18 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir šio 30 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, visų pirma susijusi su atitiktimi šio 17 straipsnio 2–5 dalyse ir šio 29 straipsnio 2–7 dalyse nustatytiems tvarumo kriterijams.

51

Antra, taip pat reikia priminti, kad šių tvarumo kriterijų patikrinimo schemos, kurias valstybės narės prireikus nustato ūkio subjektams pagal Direktyvos 2009/28 18 straipsnio 1 ir 3 dalis bei Direktyvos 2018/2001 30 straipsnio 1 ir 3 dalis, yra tik vienas iš būdų, leidžiančių užtikrinti tokį patikrinimą pagal šias direktyvas. Iš tiesų, kaip matyti iš šio 18 straipsnio 4 ir 5 dalių ir šio 30 straipsnio 4 ir 6 dalių, vadinamosios „savanoriškos“ nacionalinės ar tarptautinės schemos, apimančios, be kita ko, nuostatas, susijusias su masės balanso sistema, gali būti patvirtintos Komisijos, nes šio 18 straipsnio 7 dalyje ir šio 30 straipsnio 9 dalyje šiuo klausimu numatyta, kad jei ūkio subjektas pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal tokią schemą, valstybės narės nereikalauja, kad šis ūkio subjektas pateiktų kitų įrodymų, jog minėti kriterijai yra įvykdyti.

52

Be to, kaip matyti iš Direktyvos 2018/2001 107, 109 ir 110 konstatuojamųjų dalių, remdamasis minėtų tvarumo kriterijų praktinio įgyvendinimo patirtimi Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė suderintai sustiprinti nacionalinių ar tarptautinių savanoriškų sertifikavimo schemų vaidmenį ne vertinant atsinaujinančių išteklių energijos dalį, esančią pagal bendro perdirbimo procesą pagamintuose galutiniuose produktuose, o tik atliekant patikrinimą, ar įvykdyti Direktyvos 2009/28 17 straipsnio 2–5 dalyse bei Direktyvos 2018/2001 29 straipsnio 2–7 dalyse numatyti tvarumo kriterijai.

53

Galiausiai iš Direktyvos 2018/2001 28 straipsnio 5 dalies, siejamos su jos 126 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė Komisijai įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, siekdamas papildyti šią direktyvą, kad būtų apibrėžta metodika, pagal kurią nustatoma transporto biodegalų ir biodujų procentinė dalis, gaunama bendro proceso metu biomasę perdirbant kartu su iškastiniu kuru (vadinamasis bendro perdirbimo procesas).

54

Taigi, kaip savo išvados 51–55 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, aplinkybė, kad 2023 m. birželio 5 d. Komisija, įgyvendindama šią nuostatą, priėmė Deleguotąjį reglamentą 2023/1640, patvirtina, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė, kad Direktyvos 2018/2001 30 straipsnio 1 dalyje numatyta masės balanso metodika leistų užtikrinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, esančios pagal bendro perdirbimo procesą pagamintuose degaluose, vertinimą ir taip suderinti atsižvelgimą į šią dalį siekiant šios direktyvos 25 straipsnyje ir 29 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytų tikslų.

55

Iš to, kas išdėstyta, matyti: kadangi Direktyvos 2009/28 17 ir 18 straipsniais ir Direktyvos 2018/2001 29 ir 30 straipsniais nesiekiama reglamentuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, esančios pagal bendro perdirbimo procesą pagamintuose degaluose, vertinimo, jais negali būti draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos reikalaujama atlikti fizikinę laboratorinę 14C analizę, siekiant išmatuoti HAA kiekį šiuose degaluose, kai šie degalai priimami į pirmąjį šios valstybės narės apmokestinamų prekių sandėlį, net jeigu juos gamina ūkio subjektas, kuris naudojasi savanoriška stebėsenos, taikant masės balanso metodą, schema, kurią Komisija pagal Direktyvos 2009/28 18 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos 2018/2001 30 straipsnio 4 dalį pripažino kaip išsamią.

56

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2009/28 17 ir 18 straipsniai ir Direktyvos 2018/2001 29 ir 30 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad stebėsenos, taikant masės balanso metodą, sistemos ir šiuose straipsniuose numatytų savanoriškų nacionalinių ar tarptautinių schemų tikslas yra įvertinti ir pagrįsti žaliavų ir biodegalų, taip pat jų mišinių tvarumą, o ne reglamentuoti atsinaujinančių išteklių energijos dalies, esančios pagal bendro perdirbimo procesą pagamintuose degaluose, vertinimą.

57

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį klausimą.

58

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 34 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias, siekiant apskaičiuoti mokestį, kuriuo skatinama naudoti biodegalus, reikalaujama atlikti fizikinę laboratorinę 14C analizę, leidžiančią išmatuoti HAA kiekį degaluose, pagamintuose pagal bendro perdirbimo procesą, kai šie degalai priimami į šios valstybės narės pirmąjį apmokestinamų prekių sandėlį, jeigu jie pagaminti kitoje valstybėje narėje esančioje gamykloje, naudojančioje pagal savanorišką schemą, kurią Komisija pagal Direktyvos 2009/28 18 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos 2018/2001 30 straipsnio 4 dalį pripažino kaip išsamią schemą, patvirtintą masės balanso sistemą, o pirmojoje valstybėje narėje pagal šį procesą pagamintiems degalams tokia analizė netaikoma, jeigu jie išleidžiami vartoti tiesiogiai iš gamyklos, ir tos pirmosios valstybės narės valdžios institucijos, išleidžiant degalus iš gamyklos, kuriai taikomas mokesčių mokėjimo laikino atidėjimo režimas, arba iš nacionalinio apmokestinamų prekių sandėlio, siekdamos nustatyti, kiek sudėtyje yra biodegalų, kurie mokesčio tikslais gali būti paskirstyti tarp tam tikro laikotarpio turinio sertifikatų, sutinka vertinti, kiek biodegalų yra eksportuojamuose ar tiekiamuose rinkai degaluose ne transporto sektoriuose, remdamosi atitinkamo sandėlio ar gamyklos mėnesiniu įmaišytų biodegalų kiekio vidurkiu.

59

Pirmiausia reikia priminti, kad, kai tam tikra sritis išsamiai suderinta Sąjungos lygiu, visos su ja susijusios nacionalinės priemonės turi būti vertinamos atsižvelgiant į akto, kuriuo atliktas šis suderinimas, nuostatas, o ne į pirminės teisės nuostatas (2017 m. birželio 22 d. Sprendimo E.ON Biofor Sverige, C‑549/15, EU:C:2017:490, 76 punktas ir 2018 m. spalio 4 d. Sprendimo L.E.G.O., C‑242/17, EU:C:2018:804, 52 punktas).

60

Kaip konstatuota šio sprendimo 46 ir 49 punktuose, nei Direktyva 2009/28, nei Direktyva 2018/2001 nėra išsamiai suderinti kontrolės metodai, leidžiantys nustatyti HAA kiekį pagal bendro perdirbimo procesą pagamintuose degaluose, todėl valstybės narės šiuo klausimu išsaugo diskreciją ir privalo laikytis SESV 34 straipsnio.

61

Tai patikslinus, reikia priminti, kad SESV 34 straipsnyje numatytas kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonių taikymo valstybėse narėse draudimas apima bet kokią valstybių narių priemonę, galinčią tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai sudaryti prekybos kliūčių Sąjungos viduje (šiuo klausimu žr. 1974 m. liepos 11 d. Sprendimo Dassonville, 8/74, EU:C:1974:82, 5 punktą ir 2017 m. birželio 22 d. Sprendimo E.ON Biofor Sverige, C‑549/15, EU:C:2017:490, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

62

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Muitinės kodekso 266quindecies straipsnyje, siejamame su Dekreto Nr. 2019–570 3 straipsniu ir ginčijamu aplinkraščiu, nustatytas reikalavimas atlikti fizikinę laboratorinę 14C analizę, leidžiančią išmatuoti HAA kiekį pagal bendro perdirbimo procesą pagamintuose degaluose, gali tiesiogiai ir realiai trukdyti importuoti iš kitų valstybių narių į Prancūziją pagal šį perdirbimo procesą pagamintus biodegalus.

63

Iš tiesų, kaip konkrečiai matyti iš ginčijamo aplinkraščio 114 punkto, šis reikalavimas taikomas tik degalų, kurių sudėtyje yra biodegalų, importui, pervežimui tarp valstybių narių ir nacionaliniam jų tiekimui, kai jie priimami į pirmąjį nacionalinį apmokestinamų prekių sandėlį, o ne, kaip pabrėžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, biodegalams, pagamintiems pagal bendro perdirbimo procesą Prancūzijos naftos perdirbimo gamykloje, ir kurie tiesiogiai patiekti rinkai šioje valstybėje narėje, nepriimant jų į apmokestinamų prekių sandėlį.

64

Dėl minėto reikalavimo gali būti sunkiau patiekti Prancūzijos rinkai pagal šį procesą pagamintus degalus iš kitų nei Prancūzija valstybių narių, kaip tai, beje, per posėdį pripažino Prancūzijos vyriausybė, nes dėl vykdant šį reikalavimą patiriamų sąnaudų šių degalų importas į šią valstybę narę pabrangsta, o dėl šioje valstybėje narėje pagamintų panašių produktų, kurie nėra priimami į apmokestinamų prekių sandėlį ir tiesiogiai išleidžiami vartoti toje pačioje valstybėje narėje, tokių sąnaudų nepatiriama.

65

Pagal suformuotą jurisprudenciją nacionalinės teisės norma arba nacionalinė praktika, kuri yra kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė, gali būti pateisinama vienu iš SESV 36 straipsnyje išvardytų bendrojo intereso pagrindų arba imperatyviais reikalavimais. Abiem atvejais pagal proporcingumo principą nacionalinė priemonė turi būti tinkama ja siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršyti to, kas būtina šiam tikslui pasiekti (žr., be kita ko, 2018 m. spalio 4 d. Sprendimo L.E.G.O., C‑242/17, EU:C:2018:804, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

66

Šiuo klausimu iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad reikalavimas atlikti degalų, pagamintų pagal bendro perdirbimo procesą, fizikinę laboratorinę 14C analizę, leidžia apskaičiuoti MSNB bazę ir taip skatina naudoti biodegalus, taip pat atsinaujinančių išteklių energiją, o tai iš principo yra naudinga aplinkos apsaugai. Šiuo požiūriu, prisidedant prie Direktyvos 2009/28 3 straipsnio 4 dalyje ir Direktyvos 2018/2001 3 ir 25 straipsniuose nustatytų tikslų įgyvendinimo, šiuo reikalavimu siekiama padėti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios yra viena pagrindinių klimato kaitos, su kuria įsipareigojo kovoti Sąjunga ir valstybės narės, priežasčių, išmetimą (šiuo klausimu žr. 2018 m. spalio 4 d. Sprendimo L.E.G.O., C‑242/17, EU:C:2018:804, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

67

Be to, kadangi minėtu reikalavimu, remiantis ginčijamo aplinkraščio 109, 110, 114 ir 115 punktais, siekiama nustatyti tikrąjį biodegalų kiekį degaluose, pagamintuose naudojant bendro perdirbimo procesą, kai jie priimami į apmokestinamų prekių sandėlį, siekiant apskaičiuoti MSNB bazę, reikia pripažinti, kaip per posėdį pažymėjo Prancūzijos vyriausybė, kad tas pats reikalavimas padeda užkirsti kelią sukčiavimui tokių degalų gamybos grandinėje. Iš tiesų, kaip pabrėžė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tokia kontrolė leidžia tiksliai nustatyti tikrąjį HAA kiekį šiuo būdu pagamintoje degalų siuntoje ir taip tiksliai apskaičiuoti MSNB.

68

Pagal suformuotą jurisprudenciją aplinkos apsaugos ir kovos su sukčiavimu tikslai gali pateisinti nacionalines priemones, galinčias sudaryti prekybos kliūčių Sąjungoje viduje, jeigu šios priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui (2018 m. spalio 4 d. Sprendimo L.E.G.O., C‑242/17, EU:C:2018:804, 67 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

69

Taigi reikia patikrinti, ar nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, atitinka proporcingumo principo reikalavimus, t. y. ar jie yra tinkami jais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir yra būtini jiems pasiekti (2018 m. spalio 4 d. Sprendimo L.E.G.O., C‑242/17, EU:C:2018:804, 68 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

70

Kalbant apie ginčijamame aplinkraštyje numatytos fizikinės laboratorinės 14C analizės tinkamumą šiems tikslams pasiekti, reikia pažymėti, kad, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, atsižvelgiant į dabartines mokslo žinias, nėra kitų kontrolės metodų, leidžiančių nustatyti tikrąjį vadinamųjų „biologininės kilmės“ molekulių, kaip antai HAA, kiekį pagal bendro perdirbimo procesą pagamintuose degaluose.

71

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Deleguotojo reglamento 2023/1640 2 straipsnyje numatyta, kad nors fizikinė laboratorinė 14C analizė ir nėra vienintelis metodas, kuriuo remiantis galima nustatyti pagal bendro perdirbimo procesą pagamintų degalų biogeninės medžiagos dalį, tuo atveju, kai atitinkamas ūkio subjektas taiko alternatyvius metodus, ji gali būti naudojama bent kaip papildomas patikrinimo metodas.

72

Taigi atrodo, kad reikalavimas atlikti šią analizę yra tinkamas šio sprendimo 66 ir 67 punktuose nurodytiems tikslams pasiekti.

73

Vis dėlto dar reikia priminti, kad ribojamąją priemonę galima laikyti tinkama nustatytam tikslui pasiekti tik tuo atveju, jeigu ja iš tikrųjų nuosekliai ir sistemiškai siekiama šio tikslo (2015 m. gruodžio 23 d. Sprendimo Scotch Whisky Association ir kt., C‑333/14, EU:C:2015:845, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

74

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad reikalavimas atlikti fizikinę laboratorinę 14C analizę yra dalis bendresnio pobūdžio politikos, kuria siekiama skatinti naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Vis dėlto remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikta informacija matyti, kad šios analizės nereikia atlikti, pirma, kai biodegalai pagaminti pagal bendro perdirbimo procesą Prancūzijos teritorijoje esančioje naftos perdirbimo gamykloje ir patiekti rinkai šioje valstybėje narėje tiesiogiai iš gamyklos, nepriimant jų į apmokestinamų prekių sandėlį, ir, antra, kai biodegalų kiekis eksportuojant arba patiekiant rinkai kituose nei transportas sektoriuose vertinamas remiantis atitinkamame sandėlyje ar gamykloje mėnesiniu įmaišytų biodegalų kiekio vidurkiu.

75

Šiomis aplinkybėmis, kaip savo išvados 100 ir 102 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, ir su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tai patikrins, neatrodo, kad tokį reikalavimą galima laikyti tinkamu nustatytiems tikslams pasiekti, nes iš tikrųjų juo nuosekliai ir sistemiškai nesiekiama šių tikslų.

76

Kadangi tiek savo rašytinėse pastabose, tiek per teismo posėdį Prancūzijos vyriausybė teigė, kad Prancūzijos teisėje iš tikrųjų nenumatytas skirtingas biodegalų vertinimas pagal jų kilmę, reikia priminti, kad, Sąjungos ir nacionaliniams teismams dalijantis kompetencija, Teisingumo Teismas turi atsižvelgti į faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis buvo pateikti prejudiciniai klausimai, kaip jos apibrėžtos nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą. Taigi prašymas priimti prejudicinį sprendimą negali būti nagrinėjamas atsižvelgiant į valstybės narės vyriausybės pateiktą nacionalinės teisės aiškinimą (2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo État belge (Aplinkybės, susiklosčiusios po sprendimo dėl perdavimo priėmimo), C‑194/19, EU:C:2021:270, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

77

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad SESV 34 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos, siekiant apskaičiuoti mokestį, kuriuo skatinama naudoti biodegalus, reikalaujama atlikti fizikinę laboratorinę 14C analizę, leidžiančią išmatuoti biodegalų (HAA) kiekį pagal bendro perdirbimo procesą pagamintuose degaluose, kai šie priimami į pirmąjį šios valstybės narės apmokestinamų prekių sandėlį, jeigu tie degalai gaminami kitoje valstybėje narėje esančioje gamykloje, naudojančioje pagal savanorišką schemą, kurią Komisija pagal Direktyvos 2009/28 18 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos 2018/2001 30 straipsnio 4 dalį pripažino kaip išsamią, patvirtintą masės balanso sistemą, o pirmojoje valstybėje narėje pagal šį procesą pagamintiems degalams tokia analizė netaikoma, jeigu jie išleidžiami vartoti tiesiogiai iš gamyklos, ir šios pirmosios valstybės narės valdžios institucijos, patiekiant rinkai degalus iš gamyklos, kuriai taikomas mokesčių mokėjimo laikino atidėjimo režimas, arba iš nacionalinio apmokestinamų prekių sandėlio, siekdamos įvertinti, kiek jų sudėtyje yra biodegalų, kurie mokesčio tikslais gali būti paskirstyti tarp tam tikro laikotarpio turinio sertifikatų, sutinka vertinti, kiek biodegalų yra eksportuojamuose ar tiekiamuose rinkai degaluose ne transporto sektoriuose, remdamosi atitinkamo sandėlio ar gamyklos mėnesiniu įmaišytų biodegalų kiekio vidurkiu.

78

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: