–

QM, atstovaujamo Rechtsanwälte J. Kummer ir P. Wassermann,

–

Kiwi Tours GmbH, atstovaujamos Rechtsanwältin S. Bergmann,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos A. Dimitrakopoulou, C. Kokkosi, S. Trekli ir E. Tsaousi,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos J. Jokubauskaitės, M. B.‑R. Killmann ir I. Rubene,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015, p. 1), 12 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant QM ir Kiwi Tours GmbH ginčą dėl teisės į visišką keliautojo pagal jo kelionės paslaugų paketo sutartį sumokėtų sumų grąžinimą, įskaitant jam tenkantį sutarties nutraukimo mokestį, atsiradusį šiam keliautojui nutraukus sutartį dėl su COVID‑19 protrūkiu susijusios rizikos sveikatai.

3

Direktyvos 2015/2302 29–31 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

4

Šios direktyvos 1 straipsnyje „Dalykas“ numatyta:

„Šia direktyva siekiama prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir aukšto bei kuo vienodesnio vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo suderinant tam tikrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų aspektus, susijusius su keliautojų ir prekiautojų sudarytomis sutartimis dėl kelionės paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių.“

5

Šios direktyvos 3 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

12. neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės – padėtis, kurios šalis, kuri remiasi tokia padėtimi[,] negali valdyti, ir kurios pasekmių nebūtų buvę galima išvengti, net jei būtų imtasi visų pagrįstų priemonių;

<…>“

6

Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio „Kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimas ir teisė atsisakyti sutarties iki paketo pradžios“ 1–4 dalyse nurodyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad keliautojas galėtų bet kuriuo metu nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį iki paketo pradžios. Kai keliautojas nutraukia kelionės paslaugų paketo sutartį pagal šią dalį, gali būti reikalaujama, kad jis organizatoriui sumokėtų tinkamą ir pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį. Kelionės paslaugų paketo sutartyje gali būti nustatyti pagrįsti standartiniai sutarties nutraukimo mokesčiai, kurių dydis priklauso nuo to, kiek laiko likus iki paketo pradžios nutraukiama sutartis, ir nuo numatomo išlaidų sumažėjimo bei pajamų, kurias numatoma gauti iš alternatyvaus kelionės paslaugų panaudojimo. Jeigu standartiniai sutarties nutraukimo mokesčiai nenumatyti, sutarties nutraukimo mokesčio dydis turi atitikti paketo kainą iš jos atėmus dėl išlaidų sumažėjimo sutaupytą sumą ir pajamas iš alternatyvaus kelionės paslaugų panaudojimo. Keliautojo prašymu organizatorius pateikia sutarties nutraukimo mokesčių sumos pagrindimą.

2.   Nepaisant 1 dalies, keliautojas turi teisę nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį iki paketo pradžios nemokėdamas jokio sutarties nutraukimo mokesčio, jeigu kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, darančių didelį poveikį paketo vykdymui arba darančių didelį poveikį keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą. Jei kelionės paslaugų paketo sutartis nutraukiama pagal šią dalį, keliautojas turi teisę į visų sumokėtų sumų už paketą grąžinimą, bet jam nesuteikiama teisė papildomai gauti žalos atlyginimą.

3.   Organizatorius gali nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį ir grąžinti keliautojui visas sumokėtas sumas už paketą, bet neprivalo papildomai atlyginti žalą, jeigu:

<…>

4.   Organizatorius grąžina bet kokias sumas, kurias nurodyta grąžinti pagal 2 ir 3 dalis, arba remdamasis 1 dalimi grąžina bet kokias sumas, kurios buvo sumokėtos keliautojo arba jo vardu už paketą, iš jų išskaičiuodamas atitinkamą sutarties nutraukimo mokestį. Tokios sumokėtos sumos keliautojui grąžinamos arba kompensuojamos be nepagrįsto delsimo ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 14 dienų po kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo.“

7

Direktyvos 2015/2302 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Keliautojai negali atsisakyti teisių, jiems suteiktų nacionalinėmis priemonėmis, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.“

8

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Bürgerliches Gesetzbuch (toliau – Civilinis kodeksas) 651h straipsnyje „Sutarties nutraukimas iki kelionės pradžios“ numatyta:

„1.   Keliautojas gali bet kuriuo metu nutraukti sutartį iki kelionės pradžios. Jei keliautojas nutraukia sutartį, kelionės organizatorius netenka teisės reikalauti sumokėti sutartą kelionės kainą. Vis dėlto organizatorius gali reikalauti pagrįstos kompensacijos.

2.   Sutartyje, taip pat standartinėse sutarties sąlygose, gali būti nustatyti pagrįsti fiksuoti kompensacijos dydžiai, apskaičiuojami remiantis šiais kriterijais:

Jeigu standartiniai kompensacijos dydžiai sutartyje nenumatyti, kompensacijos dydis nustatomas pagal kelionės paketo kainą, iš jos atėmus dėl išlaidų sumažėjimo organizatoriaus sutaupytą sumą ir pajamas iš alternatyvaus kelionės paslaugų panaudojimo. Keliautojo reikalavimu kelionės organizatorius privalo pagrįsti kompensacijos dydį.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies trečio sakinio, kelionės organizatorius negali reikalauti kompensacijos, jeigu kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, darančių didelį poveikį paketo vykdymui arba keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą. Aplinkybės yra neišvengiamos ir nepaprastos, kaip tai suprantama pagal šią antraštinę dalį, jei šalis, kuri remiasi tokia padėtimi, negali jų valdyti ir jeigu jos pasekmių nebūtų buvę galima išvengti net ėmusis visų pagrįstų priemonių.“

9

2020 m. sausio mėn. QM sau ir savo žmonai per bendrovę Kiwi Tours užsakė kelionės paslaugų paketą į Japoniją; ši kelionė turėjo įvykti laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 12 d. Bendra kelionės paslaugų paketo kaina siekė 6148 EUR, jos dalį – 1230 EUR – QM sumokėjo kaip užstatą.

10

Japonijos valdžios institucijoms priėmus keletą su COVID‑19 protrūkiu susijusių priemonių, 2020 m. kovo 1 d. raštu QM nutraukė šią kelionės paslaugų paketo sutartį dėl COVID‑19 keliamos rizikos sveikatai.

11

Kiwi Tours išrašė sąskaitą faktūrą dėl papildomos 307 EUR sumos už sutarties nutraukimą, ją QM apmokėjo.

12

2020 m. kovo 26 d. Japonija nustatė draudimą atvykti į šalį. Tuomet QM paprašė Kiwi Tours grąžinti šį sutarties nutraukimo mokestį, tačiau ši atsisakė tai padaryti.

13

Amtsgericht (apylinkės teismas, Vokietija), į kurį QM kreipėsi su prašymu grąžinti sumokėtą sumą, priteisė iš Kiwi Tours visą sumokėtą sutarties nutraukimo mokestį. Kiwi Tours pateikė apeliacinį skundą Landgericht (apygardos teismas, Vokietija), šis atmetė prašymą grąžinti sumokėtą sumą, nes atlikus ex ante analizę pagrindinėje byloje nagrinėjamos kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo dieną nebuvo galima teigti, kad atsirado „neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių“, kaip tai suprantama pagal Civilinio kodekso 651h straipsnio 3 dalį. Todėl QM neturėjo teisės nutraukti šios kelionės paslaugų paketo sutarties, nemokėdamas sutarties nutraukimo mokesčio.

14

Gavęs QM kasacinį skundą Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas – pažymi, kad apeliaciniame procese Landgericht (apygardos teismas) teisingai nusprendė, jog Civilinio kodekso 651h straipsnio 3 dalyje, t. y. nuostatoje, kuri buvo priimta siekiant perkelti Direktyvos 2015/2302 12 straipsnį į nacionalinę teisę, nustatytos sąlygos, reglamentuojančios teisę nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio, yra tenkinamos, be kita ko, jei remiantis iki atitinkamos kelionės pradžios atlikta „prognoze“ šios kelionės vykdymas sukeltų didelę riziką keliautojo sveikatai. Vis dėlto šiuo atveju Landgericht (apygardos teismas) atliktame tokios rizikos buvimo vertinime padaryta teisės klaidų. Taigi negalima atmesti galimybės, kad teisingai įvertinęs šią riziką Landgericht (apygardos teismas) būtų padaręs išvadą, jog kelionė į Japoniją kėlė didelę ir rimtą riziką keliautojų sveikatai jau pagrindinėje byloje nagrinėjamos kelionės sutarties nutraukimo dieną.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad tokiu atveju pagal Vokietijos proceso teisę jis iš esmės turi grąžinti bylą tam pačiam Landgericht (apygardos teismas), kad šis priimtų sprendimą šiuo klausimu. Vis dėlto jis pats galėtų priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo, pateikto dėl Amtsgericht (apylinkės teismas) sprendimo, ir jį atmesti, jeigu aplinkybės, kurios atsirado tik nutraukus pagrindinėje byloje nagrinėjamą kelionės sutartį, taip pat būtų svarbios vertinant QM teisę nutraukti savo kelionės paslaugų paketo sutartį nemokant jokio sutarties nutraukimo mokesčio. Neginčijama, kad galiausiai šios kelionės nebuvo įmanoma įvykdyti, nes 2020 m. kovo 26 d. Japonijos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į COVID‑19 protrūkį, nustatė draudimą atvykti į šalį.

16

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas yra linkęs manyti, kad pagal Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalį taip pat reikia atsižvelgti į aplinkybes, atsiradusias tik nutraukus atitinkamą kelionės sutartį.

17

Visų pirma, nors šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje formaliai numatytas sutarties nutraukimo atvejis, kuris skiriasi nuo numatytojo šio straipsnio 1 dalyje, toks atskyrimas iš esmės svarbus tik siekiant nustatyti atitinkamo nutraukimo teisines pasekmes, nes šio 12 straipsnio 2 dalyje, nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, numatyta, kad nėra teisės į sutarties nutraukimo mokesčio mokėjimą. Pagal to 12 straipsnio 2 dalį šios teisinės pasekmės priklauso ne nuo motyvų, kuriais atitinkamas keliautojas rėmėsi atšaukdamas savo kelionę, o tik nuo faktinio aplinkybių, darančių didelį poveikį šios kelionės įvykdymui, buvimo.

18

Be to, tokį aiškinimą patvirtina nutraukimo mokesčio mokėjimo tikslas, nesvarbu, ar šis mokestis būtų laikomas „paslauga, panašia į žalos atlyginimą“, ar „atitinkamos kelionės kainos pakaitalu“. Jeigu nutraukus sudarytą kelionės paslaugų paketo sutartį paaiškėtų, kad šios kelionės įvykdymui kilo grėsmė ir kad šios kelionės organizatorius bet kuriuo atveju privalo grąžinti visą tos kelionės kainą, net jei atitinkamas keleivis nebūtų nutraukęs savo kelionės paslaugų paketo sutarties, dėl šio nutraukimo nei būtų patirta žalos, nei būtų įgyta teisė į atitinkamos kelionės kainos pakaitalą, nes tokia teisė būtų pagrįsta tik tiek, kiek nenutraukus sutarties kelionių organizatorius būtų turėjęs teisę į šios kelionės kainos sumokėjimą.

19

Galiausiai vartotojų apsaugos argumentai taip pat patvirtina tai, kad reikia atsižvelgti į aplinkybes, atsiradusias tik nutraukus atitinkamą kelionės paslaugų paketo sutartį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, aukštas keliautojų apsaugos lygis reikalauja, kad net ir iš anksto nutraukdamas kelionės sutartį keliautojas neprivalėtų nieko mokėti už kelionę, kurios vykdymui, kaip paaiškėja vėliau, kyla grėsmė. Esant netikrumui, keliautojai galėtų būti atgrasomi laiku pasinaudoti teise nutraukti sutartį nemokant jokių mokesčių. Be to, tokia galimybė nutraukti sutartį nemokant nutraukimo mokesčio neleistų keliautojams spekuliuoti tebesitęsiančia krize. Kita vertus, jeigu ši teisė nutraukti sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio priklausytų nuo sutarties nutraukimo datos, būtų konkrečiai skatinamas spekuliatyvus elgesys, be kita ko, organizatoriaus, kuris galėtų būti paskatintas atsisakyti nutraukti kelionės sutartį likus nedaug laiko iki jos pradžios, taip paliekant galimybę, kad keliautojai, nepaisant visko, vis tiek nutrauks kelionę ir sumokės sutarties nutraukimo mokestį, o tai organizatoriui būtų finansiškai naudinga.

20

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pirma nurodytų motyvų nepaneigia Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 4 dalyje numatytas maksimalus keturiolikos dienų po sutarties nutraukimo grąžinimo terminas. Iš šios nuostatos negalima daryti išvados, kad sutarties nutraukimo mokesčio dydis turi būti galutinai nustatytas vėliausiai pasibaigus šiam terminui. Be to, šis teismas mano, kad šios direktyvos 12 straipsnio 1 ir 2 dalių nereikia aiškinti taip, kad jose atitinkamai numatyta taisyklė ir išimtis, nes šiomis dalimis veikiau siekiama rasti teisingą pusiausvyrą tarp teisėto kelionių organizatoriaus intereso gauti atlygį ir tikslo užtikrinti aukštą keliautojų apsaugos lygį.

21

Šiomis aplinkybėmis Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Direktyvos 2015/2302] 12 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad vertinant [atitinkamos kelionės paslaugų paketo] sutarties nutraukimo pagrįstumą svarbios tik tos neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, kurios jau buvo atsiradusios sutarties nutraukimo momentu, ar taip, kad reikia atsižvelgti ir į neišvengiamas ir nepaprastas aplinkybes, kurios faktiškai atsiranda jau nutraukus sutartį, bet prieš planuotą kelionės pradžią?“

22

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad siekiant nustatyti, ar atsirado „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, „daranči[os] didelį poveikį paketo vykdymui arba <…> keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, reikia atsižvelgti tik į padėtį, susiklosčiusią tą dieną, kai keliautojas nutraukė savo kelionės sutartį, ar taip pat į neišvengiamas ir nepaprastas aplinkybes, atsiradusias po šios datos, bet iki atitinkamo paketo pradžios.

23

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalyje numatyta: „jeigu kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, darančių didelį poveikį paketo vykdymui arba keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą“, keliautojas turi teisę nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį iki paketo pradžios nemokėdamas jokio sutarties nutraukimo mokesčio ir susigrąžinti visas už paketą sumokėtas sumas.

24

Sąvoka „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalį, šios direktyvos 3 straipsnio 12 punkte apibrėžta kaip „padėtis, kurios šalis, kuri remiasi tokia padėtimi, negali valdyti, ir kurios pasekmių nebūtų buvę galima išvengti, net jei būtų imtasi visų pagrįstų priemonių“.

25

Šios direktyvos 31 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta šios sąvokos taikymo sritis, nurodant, kad „[t]okios aplinkybės gali būti, pavyzdžiui, karas, kitos rimtos saugumo problemos, pavyzdžiui, terorizmas, didelė rizika žmonių sveikatai, pavyzdžiui, rimtos ligos protrūkis kelionės tikslo vietoje, arba gaivalinės nelaimės, pavyzdžiui, potvyniai ar žemės drebėjimai, arba meteorologinės sąlygos, dėl kurių tampa neįmanoma į kelionės tikslo vietą keliauti saugiai, kaip buvo susitarta kelionės paslaugų paketo sutartyje“.

26

Visų pirma iš Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad teise nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio būtina pasinaudoti „iki paketo pradžios“.

27

Kadangi naudojimasis šia teise siejamas su sąlyga, kad „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės [daro] didelį poveikį paketo vykdymui arba keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą“, ši sąlyga būtinai turi būti įvykdyta sutarties nutraukimo dieną, t. y. „iki paketo pradžios“.

28

Taigi vertinant, ar ta sąlyga yra įvykdyta, laiko požiūriu reikia atsižvelgti į atitinkamos kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo datą.

29

Vadinasi, viena vertus, tiek, kiek pagal tą sąlygą reikalaujama, kad atsirastų „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, ji turi būti laikoma tenkinama, jei tokios aplinkybės iš tikrųjų atsirado atitinkamos kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo dieną, o tai reiškia, kad tą dieną susiklostė padėtis, atitinkanti sąvokos „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, kaip ji apibrėžta Direktyvos 2015/2302 3 straipsnio 12 punkte ir apibūdinta tos direktyvos 31 konstatuojamojoje dalyje, apibrėžtį.

30

Kita vertus, kadangi šios aplinkybės turi daryti „didelį poveikį paketo vykdymui arba keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą“, šis poveikis galutinai pasireikš tik numatomą atitinkamo paketo įvykdymo dieną, todėl jo vertinimas neišvengiamai yra perspektyvinis.

31

Darytina išvada, kad šis vertinimas turi būti grindžiamas prognoze, kiek tai susiję su tikimybe, kad atitinkamo keliautojo nurodytos neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės darys „didelį poveikį paketo vykdymui“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalį.

32

Be to, siekiant įvertinti šio poveikio tikimybę ir dydį, reikia tai daryti iš vidutinio keliautojo, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus, perspektyvos, t. y. taip, kad toks keliautojas galėtų pagrįstai įvertinti, jog neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, kuriomis atitinkamas keliautojas remiasi, tikriausiai padarys didelį poveikį jo paketo vykdymui arba keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą (šiuo klausimu žr. 2024 m. vasario 29 d. Sprendimo Tez Tour, C‑299/22, EU:C:2024:xxx, 71 punktą).

33

Antra, kalbant apie poveikį, kurį šiomis aplinkybėmis gali daryti „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalį, atsiradusios nutraukus sutartį, reikia konstatuoti, kad į tokias aplinkybes negali būti atsižvelgta.

34

Šiuo klausimu pažymėtina, pirma, kad, priešingai, nei, atrodo, teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šio 12 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio negali savarankiškai priklausyti nei nuo padėties, susiklosčiusios šios sutarties nutraukimo dieną, nei nuo padėties, kuri susiklostė po šio nutraukimo ir iki paketo pradžios.

35

Jei būtų atsižvelgta į padėtis šiomis skirtingomis datomis, tai galėtų lemti prieštaringus ar net netinkamus rezultatus. Laikantis tokio požiūrio, teisę nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį nemokant nutraukimo mokesčio keliautojas pirmiausia galėtų įgyti sutarties nutraukimo dieną, paskui, nutraukus šią sutartį, ji galėtų būti panaikinta atgaline data dėl vėliau įvykusių įvykių. Atvirkščiai, kaip generalinė advokatė pažymėjo išvados 44 punkte, ši teisė sutarties nutraukimo dieną keliautojui galėtų būti nesuteikta, o vėliau dėl įvykusių įvykių suteikta.

36

Be to, Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies kontekstas patvirtina šio sprendimo 33 punkte nurodytą šios nuostatos aiškinimą, o šio 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies ryšys patvirtina tokio problemos sprendimo, koks nurodytas pirmesniame šio sprendimo punkte, nenuoseklumą. Nors pagal šias dvi nuostatas keliautojui suteikiamos dvi atskiros teisės nutraukti sutartį, vienam ir tam pačiam atitinkamos kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimui, atsižvelgiant į situacijos pokyčius nutraukus šią kelionės sutartį, galėtų būti alternatyviai taikoma pirmoji arba antroji iš tų nuostatų.

37

Taigi vertinant, ar atitinkama kelionės paslaugų paketo sutartis buvo nutraukta atsiradus „neišvengiamoms ir nepaprastoms aplinkybėms“, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalį, reikia atsižvelgti į konkrečią datą.

38

Antra, kaip matyti iš šio sprendimo 29 punkte padarytos išvados, ši data yra atitinkamos kelionės sutarties nutraukimo data.

39

Šiomis aplinkybėmis, trečia, Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalį aiškinti taip, kad negalima atsižvelgti į vėlesnę datą nei atitinkamos kelionės sutarties nutraukimo data dėl kelių priežasčių.

40

Visų pirma pripažinus, kad keliautojo naudojimuisi šioje nuostatoje numatyta teise nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio taikoma sąlyga, kurios įvykdymas galutinai gali būtų nustatytas tik a posteriori, tai reikštų, kad minėtoje nuostatoje nustatytas ryšys tarp tokio nutraukimo ir „neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių“, kaip tai suprantama pagal tą pačią nuostatą, atsiradimo šio keliautojo požiūriu taptų abejotinas.

41

Toliau pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 4 dalį kelionių organizatorius įpareigojamas be nepagrįsto delsimo ir „bet kuriuo atveju“ ne vėliau kaip per keturiolika dienų po sutarties nutraukimo, be kita ko, po sutarties nutraukimo nesumokėjus jokio nutraukimo mokesčio, kaip numatyta šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje, grąžinti atitinkamam keliautojui visą šio paketo sumą. Šiuo terminu siekiama užtikrinti, kad keliautojas netrukus po tokio nutraukimo galėtų iš naujo laisvai disponuoti už paketą sumokėta suma (2023 m. birželio 8 d. Sprendimo UFC – Que choisir ir CLCV, C‑407/21, EU:C:2023:449, 30 punktas).

42

Tokio maksimalaus termino nustatymas reiškia, kad organizatorius iš esmės turėtų galėti iš karto po atitinkamos kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo, taigi nelaukdamas tolesnių situacijos pokyčių, nustatyti, ar to keliautojo rėmimasis teise nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio yra pagrįstas, ir, jei taip, imtis būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas visiškas pagal kelionės paslaugų paketą sumokėtų sumų grąžinimas per nustatytą terminą.

43

Galiausiai tokį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2015/2302 tikslas, kuris, remiantis jos 1 straipsniu, yra, be kita ko, užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį.

44

Pirma, kadangi pagal šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalį atitinkamam keliautojui pripažįstama teisė nutraukti sutartį, jeigu atsirado „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, neatsižvelgiant į teisę nutraukti sutartį, kurią atitinkamas organizatorius turi pagal minėtos direktyvos 12 straipsnio 3 dalį, svarbu, kad keliautojas, siekdamas veiksmingai pasinaudoti savo teise, sutarties nutraukimo dieną galėtų įvertinti, ar įvykdytos sąlygos, reglamentuojančios šios teisės įgyvendinimą.

45

Kita vertus, jeigu galimybė pasinaudoti šia teise priklausytų nuo pokyčių, įvykusių po pranešimo apie sutarties nutraukimą, susidarytų netikrumo situacija, kuri būtų išsklaidyta tik tą dieną, kurią numatyta pradėti vykdyti kelionės paslaugų paketą.

46

Antra, tiesa, kad jeigu būtų laikoma, jog siekiant pasinaudoti Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalyje numatyta teise nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio, lemiamą reikšmę turi įvykiai, įvykę po šios sutarties nutraukimo, bet iki atitinkamo paketo pradžios, tai galėtų pagerinti atitinkamo keliautojo apsaugą, jeigu tie įvykiai iš tikrųjų galiausiai užkirstų kelią sutarties vykdymui. Vis dėlto priešingu atveju tai taip pat tiktų, t. y. jei nutraukus tą sutartį paaiškėtų, kad šis paketas vis dėlto gali būti vykdomas atitinkamai situacijai netikėtai pagerėjus. Pastaruoju atveju iš keliautojo būtų atimta bet kokia teisė nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio, nors kelionės sutarties nutraukimo dieną jis rėmėsi pagrįsta tokios kliūties atsiradimo tikimybės prognoze.

47

Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų matyti, kad pagrindinėje byloje keliautojas ketino nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį nemokėdamas sutarties nutraukimo mokesčio, remdamasis būtent laipsnišku COVID‑19 plitimu ar net pandemija kaip „neišvengiamomis ir nepaprastomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalį.

48

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad pasaulinė sveikatos krizė, kaip antai COVID‑19 pandemija, turi būti laikoma galinčia patekti į sąvoką „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalį (2023 m. birželio 8 d. Sprendimo UFC – Que choisir ir CLCV, C‑407/21, EU:C:2023:449, 45 punktas).

49

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad siekiant nustatyti, ar atsirado „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, „daranči[os] didelį poveikį paketo vykdymui arba <…> keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, reikia atsižvelgti tik į padėtį, susiklosčiusią tą dieną, kai keliautojas nutraukė kelionės sutartį.

50

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB, 12 straipsnio 2 dalis

turi būti aiškinama taip:

siekiant nustatyti, ar atsirado „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, „daranči[os] didelį poveikį paketo vykdymui arba <…> keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, reikia atsižvelgti tik į padėtį, susiklosčiusią tą dieną, kai keliautojas nutraukė kelionės sutartį.