–

SC Westside Unicat SRL, atstovaujamos avocată L. M. Roman,

–

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos E. Gane ir O.-C. Ichim,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Armenia ir T. Isacu de Groot,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1), iš dalies pakeistos 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/8/EB (OL L 44, 2008, p. 11, toliau – Direktyva 2006/112), 53 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant, viena vertus, SC Westside Unicat SRL (toliau – Westside Unicat) ir, kita vertus, Direcția Generală Regională a Finanțelor Publice Cluj-Napoca (Klužo-Napokos regiono viešųjų finansų generalinis direktoratas, Rumunija) ir Administrația Județeană a Finanțelor Publice Cluj (Klužo departamento viešųjų finansų administratorius, Rumunija) (toliau kartu – mokesčių institucija) ginčą dėl šios institucijos sprendimo šios bendrovės suteiktas paslaugas laikyti apmokestinamomis pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) Rumunijoje.

3

Direktyvos 2006/112 V antraštinėje dalyje „Apmokestinamųjų sandorių vieta“ yra 3 skyrius „Paslaugų teikimo vieta“. Šiame 3 skyriuje yra 2 skirsnis „Bendrosios taisyklės“, jame yra 44 ir 45 straipsniai.

4

Šios direktyvos 44 straipsnyje nustatyta:

„Paslaugų teikimo apmokestinamajam asmeniui, veikiančiam kaip toks, vieta yra ten, kur tas asmuo yra įsteigęs savo verslą. Tačiau, jei tos paslaugos yra teikiamos apmokestinamojo asmens nuolatiniam padaliniui, esančiam kitoje vietoje nei ta, kur jis yra įsteigęs savo verslą, šių paslaugų teikimo vieta yra ten, kur yra tas nuolatinis padalinys. Nesant tokios verslo ar nuolatinio padalinio vietos, paslaugų teikimo vieta yra ten, kur apmokestinamasis asmuo, kuris gauna tas paslaugas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.“

5

Minėtos direktyvos 45 straipsnyje nurodyta:

„Paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui vieta yra ten, kur paslaugų teikėjas yra įsteigęs savo verslą. Tačiau, jei tos paslaugos yra teikiamos iš paslaugų teikėjo nuolatinio padalinio, esančio kitoje vietoje nei ta, kur jis yra įsteigęs savo verslą, šių paslaugų teikimo vieta yra ten, kur yra tas nuolatinis padalinys. Nesant tokios verslo ar nuolatinio padalinio vietos, paslaugų teikimo vieta yra ten, kur paslaugų teikėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.“

6

Tos pačios direktyvos V antraštinės dalies 3 skyriuje taip pat yra 3 skirsnis „Specialios nuostatos“, jame yra Direktyvos 2006/112 46–59a straipsniai.

7

Šios direktyvos 53 straipsnis suformuluotas taip:

„Apmokestinamajam asmeniui teikiamų įėjimo į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius, pavyzdžiui, muges ir parodas, bei papildomų su įėjimu susijusių paslaugų teikimo vieta yra ten, kur šie renginiai faktiškai vyksta.“

8

Minėtos direktyvos 54 straipsnyje numatyta:

„1.   Neapmokestinamajam asmeniui teikiamų paslaugų ir papildomų paslaugų, susijusių su kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašia veikla, pavyzdžiui, mugėmis ir parodomis, įskaitant tokios veiklos organizatorių teikiamas paslaugas, teikimo vieta yra ten, kur ši veikla faktiškai vyksta.

2.   Toliau išvardytų paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui vieta yra ten, kur paslaugos yra fiziškai suteikiamos:

9

Direktyvos 2008/8/EB 6 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Tam tikromis aplinkybėmis bendros taisyklės, susijusios su paslaugų teikimo tiek apmokestinamiesiems, tiek neapmokestinamiesiems asmenims vieta, nėra taikytinos, tačiau turėtų būti taikomos konkrečios išimtys. Šios išimtys turėtų būti iš esmės grindžiamos esamais kriterijais ir atspindėti apmokestinimo pagal vartojimo vietą principą, kartu tam tikriems prekybininkams neužkraunant neproporcingos administracinės naštos.“

10

Šios direktyvos 3 straipsniu nuo 2011 m. sausio 1 d., be kita ko, buvo įtraukti šio sprendimo 7 ir 8 punktuose pateiktos redakcijos Direktyvos 2006/112 53 ir 54 straipsniai.

11

2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (OL L 77, 2011, p. 1), 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Paslaugos, kuriomis suteikiama galimybė patekti į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112/EB 53 straipsnyje, apima paslaugų, kurių pagrindinė savybė – suteikti teisę patekti į renginį mainais už bilietą arba apmokėjus, įskaitant apmokėjimą įsigyjant abonementą arba mokant reguliarią įmoką, teikimą.

2.   1 dalis taikoma visų pirma:

<…>“

12

Šio įgyvendinimo reglamento 33 straipsnyje nustatyta:

„Direktyvos 2006/112/EB 53 straipsnyje nurodytos papildomos paslaugos apima paslaugas, tiesiogiai susijusias su įėjimu į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius, kurios renginyje dalyvaujančiam asmeniui teikiamos atskirai už atlygį.

Tokios papildomos paslaugos apima visų pirma naudojimąsi rūbine ar sanitarijos įranga, tačiau neapima vien su bilietų pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų.“

13

Minėto įgyvendinimo reglamento 33a straipsnyje, įtrauktame 2013 m. spalio 7 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1042/2013 (OL L 284, 2013, p. 1), numatyta:

„Bilietų į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius teikimui, kurį savo vardu, tačiau organizatoriaus naudai vykdo tarpininkas arba savo naudai vykdo apmokestinamas asmuo, kuris nėra organizatorius, taikomas Direktyvos 2006/112/EB 53 straipsnis ir 54 straipsnio 1 dalis.“

14

Įgyvendinimo reglamento Nr. 1042/2013 15 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Pagal Direktyvą 2006/112/EB leidimas įeiti į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius, visais atvejais turi būti apmokestinamas faktinėje renginio vietoje. Reikėtų aiškiai nustatyti, kad tai taip pat taikoma atvejais, kai bilietus į tokius renginius parduoda ne rengėjas tiesiogiai, o jie platinami per tarpininkus.“

15

2022 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos (ES) 2022/542, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/112/EB ir (ES) 2020/285 nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų (OL L 107, 2022, p. 1), 18 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Siekiant užtikrinti apmokestinimą vartojimo valstybėje narėje, būtina, kad visos paslaugos, kurios gali būti teikiamos klientui elektroninėmis priemonėmis, būtų apmokestinamos toje vietoje, kurioje klientas yra įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena. Todėl būtina pakeisti su tokia veikla susijusių paslaugų teikimo vietą reglamentuojančias taisykles.“

16

Direktyvos 2022/542 1 straipsniu buvo iš dalies pakeistas Direktyvos 2006/112 53 straipsnis, papildant jį šia pastraipa:

„Šis straipsnis netaikomas įėjimui į pirmoje pastraipoje nurodytus renginius, kuriuose dalyvaujama virtualiai.“

17

2015 m. rugsėjo 8 d.Legea Nr. 227/2015 privind Codul fiscal (Įstatymas Nr. 227/2015, kuriuo nustatomas Mokesčių kodeksas; Monitorul Oficial al României, Nr. 688, I dalis, 2015 m. rugsėjo 10 d. toliau – Mokesčių kodeksas) 278 straipsnyje „Paslaugų teikimo vieta“, be kita ko, nustatyta:

„2.   Paslaugų teikimo apmokestinamajam asmeniui, veikiančiam kaip toks, vieta yra ten, kur tas asmuo yra įsteigęs savo verslą. <…>

<…>

6.   Nukrypstant nuo 2 dalies, laikoma, kad šių paslaugų teikimo vieta yra:

<…>

18

Hotărârea Guvernului nr. 1 din 6 ianuarie 2016 pentru aprobarea Normelor metodologice de aplicare a Legii Nr. 227/2015 privind Codul fiscal (2016 m. sausio 6 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1 dėl Įstatymo Nr. 227/2015, nustatančio mokesčių kodeksą, taikymo metodinių normų aprobavimo, Monitorul Oficial al României, Nr. 22, I dalis, 2016 m. sausio 13 d.) 22 punkto 4, 5, 7 ir 8 dalyse numatyta:

„(4) Paslaugos, kuriomis suteikiama galimybė įeiti į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius, kaip numatyta Mokesčių kodekso 278 straipsnio 6 dalies b punkte, apima paslaugų, kurių pagrindinė savybė – suteikti teisę įeiti į renginį mainais už bilietą arba apmokėjus, įskaitant apmokėjimą įsigyjant abonementą arba mokant reguliarią įmoką, teikimą.

<…>

(7) Mokesčių kodekso 278 straipsnio 6 dalies b punkte nurodytos papildomos paslaugos apima paslaugas, tiesiogiai susijusias su įėjimu į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius, kurios renginyje dalyvaujančiam asmeniui teikiamos atskirai už atlygį. Tokios papildomos paslaugos apima visų pirma naudojimąsi rūbine ar sanitarijos įranga, tačiau neapima vien su bilietų pardavimu susijusių tarpininkavimo paslaugų.

(8) Bilietų į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius teikimui, kurį savo vardu, tačiau rengėjo naudai, vykdo tarpininkas arba savo naudai vykdo apmokestinamas asmuo, kuris nėra rengėjas, taikomas Mokesčių kodekso 278 straipsnio 5 dalies f punktas ir 6 dalies b punktas.“

19

Westside Unicat yra Rumunijoje įsteigta bendrovė, valdanti vaizdo įrašymo studiją. Jos pagrindinė ekonominė veikla – prekyba StreamRay USA Inc. (toliau – StreamRay) skaitmeniniu erotinio pobūdžio turiniu, kuris, be kita ko, apima vaizdo bendravimo internetu ir akis į akį su modeliais seansus (toliau – vaizdo pokalbiai).

20

StreamRay yra Jungtinėse Amerikos Valstijose registruotas juridinis asmuo, kuris tiesiogiai savo interneto svetainėje transliuoja šiuos vaizdo seansus ir savo klientams, fiziniams asmenims, suteikia sąsają, būtiną sąveikai su modeliais palaikyti.

21

Modeliai, kurie naudojasi Westside Unicat paslaugomis, su šia bendrove sudaro sutartį, kuri prašyme priimti prejudicinį sprendimą vadinama asociacijos sutartimi. Jie taip pat pasirašo pareiškimą, patvirtinantį StreamRay, kad jie įgalioja studiją, t. y. Westside Unicat, „gauti ir surinkti visas sumas“, kurios jiems priklauso už pasirodymus šiuose vaizdo pokalbiuose, ir aiškiai sutinka, kad šias sumas jiems sumokėtų studija.

22

StreamRay, kuri teikia paslaugas savo vardu, nustato komercines sąlygas, taikomas klientams, žiūrintiems aptariamus spektaklius ir bendraujantiems su modeliais. Be kita ko, ši bendrovė nustato ir gauna klientų už tai sumokėtą kainą. Iš taip gautos kainos tam tikra procentinė dalis pervedama Westside Unicat, kuri savo ruožtu dalį šios kainos perveda modeliams.

23

Atlikus mokestinį patikrinimą, susijusį su už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. mokėtino PVM nustatymu, 2020 m. lapkričio 13 d. mokesčių administratorius priėmė pranešimą apie mokėtiną mokestį, jame nusprendė, kad Westside Unicat turi prievolę sumokėti papildomą PVM sumą, lygią 640433 Rumunijos lėjoms.

24

Šis sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad, priešingai, nei manė Westside Unicat, išrašydama SteamRay skirtas sąskaitas faktūras, paslaugų, kurias ji jai suteikė, teikimo vieta turi būti laikoma Rumunija pagal Mokesčių kodekso 278 straipsnio 6 dalies b punktą. Iš tiesų Westside Unicat yra aptariamų interaktyvių pasirodymų rengėja, kaip tai matyti iš su StreamRay pasirašytų sutarčių. Kadangi šie pasirodymai yra pramogų renginiai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 53 straipsnį, reikia taikyti 2019 m. gegužės 8 d. Sprendime Geelen (C‑568/17, EU:C:2019:8) padarytą išvadą, kad interaktyvių erotinių vaizdo seansų, filmuojamų ir transliuojamų internetu realiu laiku, teikimo vieta turi būti laikoma vieta, kur paslaugų teikėjas yra įsteigęs savo verslą.

25

Kai administracinis skundas dėl šio pranešimo apie mokėtiną mokestį nebuvo patenkintas, Westside Unicat pateikė skundą Tribunalul Maramureș (Maramurešo apylinkės teismas, Rumunija), o šis 2021 m. spalio 19 d. sprendimu iš dalies patenkino skundą. Iš tiesų šis teismas nusprendė, kad StreamRay buvo nagrinėjamų pramogų renginių rengėja, nes leido savo klientams dalyvauti interaktyviuose erotinio pobūdžio vaizdo seansuose.

26

Mokesčių institucija apskundė šį sprendimą Curtea de Apel Cluj (Klužo apeliacinis teismas, Rumunija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Grįsdama šį apeliacinį skundą ji iš esmės tvirtina, kad tiek pramogų renginio rengėjas, tiek visi ūkio subjektai, kurie prisideda prie to, kad visuomenei būtų suteikta galimybė dalyvauti šiame renginyje, veikiantys savo vardu, laikomi suteikiančiais tokią galimybę. Vis dėlto šio teismo nagrinėjamoje byloje, kaip ir ieškovas pagrindinėje byloje, kurioje priimtas 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimas Geelen (C‑568/17, EU:C:2019:8), Westside Unicat, kaip nagrinėjamų interaktyvių erotinio pobūdžio vaizdo seansų rengėja, turi būti laikoma suteikiančia prieigą prie šių seansų.

27

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar Westside Unicat teikiamos paslaugos patenka į paslaugų, kurias sudaro įėjimas į pramogų renginius, teikimo sąvoką, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 53 straipsnį, ir, jei taip, kaip taikyti šią nuostatą.

28

Šiomis aplinkybėmis Curtea de Apel Cluj (Klužo apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

29

Kaip aiškiai matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pagrindinėje byloje nagrinėjamas paslaugų teikimas yra skaitmeninio turinio, kurį sudaro interaktyvūs erotinio pobūdžio vaizdo seansai, kuriuos filmuoja įrašymo studija, siekdama padaryti juos prieinamus internetinės transliavimo platformos valdytojui, kad jis juos galėtų transliuoti šioje platformoje, kūrimas.

30

Taigi, siekiant pateikti naudingą atsakymą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, pirmasis klausimas turi būti suprantamas taip, kad jis susijęs su klausimu, ar Direktyvos 2006/112 53 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad ši nuostata taikoma vaizdo pokalbių įrašų studijos paslaugoms, teikiamoms interneto transliavimo platformos valdytojui, kurias sudaro šios studijos nufilmuotų interaktyvių erotinio pobūdžio vaizdo seansų skaitmeninio turinio kūrimas, siekiant, kad šis valdytojas juos transliuotų šioje platformoje.

31

Šiuo klausimu reikia priminti, kad PVM direktyvos 44 ir 45 straipsniuose įtvirtinta bendra taisyklė nustatyti paslaugų teikimo vietą mokesčių tikslais, o šios direktyvos 46–59a straipsniuose numatyti keli specialūs priskyrimo atvejai (2019 m. kovo 13 d. Sprendimo Srf konsulterna, C‑647/17, EU:C:2019:195, 20 punktas).

32

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos, Direktyvos 2006/112 44 ir 45 straipsniai nėra viršesni už jos 46–59a straipsnius. Kiekvienu atveju reikia nuspręsti, ar tai yra vienas iš šios direktyvos 46–59a straipsniuose nurodytų atvejų. Jeigu taip nėra, minėtai situacijai taikomi šios direktyvos 44 ir 45 straipsniai (2019 m. kovo 13 d. Sprendimo Srf konsulterna, C‑647/17, EU:C:2019:195, 21 punktas).

33

Iš to matyti, kad Direktyvos 2006/112 53 straipsnis neturi būti laikomas siaurai aiškinama bendros taisyklės išimtimi (2019 m. kovo 13 d. Sprendimo Srf konsulterna, C‑647/17, EU:C:2019:195, 22 punktas).

34

Kita vertus, dėl interaktyvių erotinio pobūdžio vaizdo seansų, filmuojamų ir tiesiogiai transliuojamų internetu, 2019 m. gegužės 8 d. Sprendime Geelen (C‑568/17, EU:C:2019:388, 36–42 punktai) Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokie seansai yra pramogų veikla, nes jų tikslas yra užtikrinti jų gavėjams pramogų šaltinį, o pramogų veiklos sąvoka neapsiriboja paslaugų teikimu fiziškai dalyvaujant šios veiklos gavėjams.

35

Vis dėlto, nors šiame sprendime Teisingumo Teismas, remdamasis šiais argumentais, padarė išvadą, kad tokios paslaugos patenka į 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23), iš dalies pakeistos 2002 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyva 2002/38/EB (OL L 128, 2002, p. 41; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23), 9 straipsnio 2 dalies c punkto pirmoje įtraukoje numatytos specialios sąsajos taisyklės ir Direktyvos 2006/112 redakcijos, galiojusios tuo metu, kai atsirado bylos, kurioje priimtas minėtas sprendimas, aplinkybės, 52 straipsnio a punkto taikymo sritį, reikia konstatuoti, kad šioje byloje pateiktas klausimas susijęs ne su šios specialios sąsajos taisyklės aiškinimu, bet su kitos specialios sąsajos taisyklės, kuri buvo nustatyta Direktyva 2008/8, kuri dar negaliojo ir nebuvo perkelta į valstybių narių teisę tuo metu, kai klostėsi bylos, kurioje priimtas šis sprendimas, faktinės aplinkybės, aiškinimu.

36

Nors Šeštosios direktyvos 77/388 9 straipsnio 2 dalies c punkto pirmoje įtraukoje ir Direktyvos 2006/112 52 straipsnio a punkte įtvirtinta speciali sąsajos taisyklė, nes šios nuostatos galiojo tuo metu, kai klostėsi bylos, kurioje priimtas 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimas Geelen (C‑568/17, EU:C:2019:388), faktinės aplinkybės, buvo bendrai susijusi su kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašia veikla ir prireikus – su šių paslaugų papildomų paslaugų teikimu, Direktyvos 2006/112 53 straipsnyje įtvirtintos specialios sąsajos taisyklės konkretus objektas yra įėjimo į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius, pavyzdžiui, muges ir parodas, paslaugų bei papildomų su įėjimu susijusių paslaugų teikimas apmokestinamajam asmeniui.

37

Taigi išvada, kurią Teisingumo Teismas padarė 2019 m. gegužės 8 d. Sprendime Geelen (C‑568/17, EU:C:2019:388) dėl Šeštosios direktyvos 77/388 9 straipsnio 2 dalies c punkto pirmoje įtraukoje ir Direktyvos 2006/112 52 straipsnio a punkte nustatytos specialios sąsajos taisyklės taikymo srities, negali būti taikoma Direktyvos 2006/112 53 straipsnyje įtvirtintai specialiai sąsajos taisyklei, kuri buvo taikoma pagrindinėje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių atsiradimo momentu.

38

Vis dėlto, kalbant apie antrosios taisyklės taikymo sritį, reikia pažymėti, kad pagal įprastą reikšmę sąvoka „renginys“ reiškia paslaugą visuomenei. Taigi, Direktyvoje 2006/112 nesant konkrečios apibrėžties, iš to galima daryti išvadą, kad šios direktyvos 53 straipsnyje vartojama sąvoka „įėjimo į renginius paslaugų teikimas“ turi būti suprantama kaip reiškianti paslaugas, teikiamas po to, kai buvo suorganizuotas šio renginio objektas, siekiant suteikti visuomenei galimybę dalyvauti šiame renginyje.

39

Šią išvadą visų pirma patvirtina Įgyvendinimo reglamento Nr. 282/2011 33 straipsnis, kuriame nurodyta, kad Direktyvos 2006/112/EB 53 straipsnyje nurodytos papildomos paslaugos apima paslaugas, tiesiogiai susijusias su įėjimu į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius, kurios renginyje dalyvaujančiam asmeniui teikiamos atskirai už atlygį. Iš tiesų, kadangi papildomos paslaugos teikiamos atskirai renginyje dalyvaujančiam asmeniui, pagrindinė paslauga turi būti laikoma ta, kuri teikiama tam pačiam asmeniui, siekiant suteikti jam teisę įeiti į šį renginį.

40

Be to, šio įgyvendinimo reglamento 32 straipsnyje nurodyta, kad paslaugos, kuriomis suteikiama galimybė patekti į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius, kaip nurodyta Direktyvos 2006/112/EB 53 straipsnyje, apima paslaugas, kurių pagrindinė savybė – suteikti teisę patekti į renginį mainais už bilietą arba apmokėjus, o tai reiškia, kad tokios paslaugos yra tik paslaugos, susijusios su teisės patekti į nagrinėjamą renginį pardavimu klientams.

41

Galiausiai iš minėto įgyvendinimo reglamento 33a straipsnio, siejamo su Įgyvendinimo reglamento Nr. 1042/2013 15 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad Direktyvos 2006/112 53 straipsnis taikomas, kai patekimo į renginius bilietų neparduoda tiesiogiai rengėjas, bet juos platina tarpininkai, veikiantys savo vardu, o tai taip pat reiškia, kad Direktyvos 2006/112 53 straipsnyje nurodytos paslaugos yra susijusios su teisės patekti į nagrinėjamą renginį pardavimu klientams.

42

Iš to matyti, kad Direktyvos 2006/112 53 straipsnyje numatyta speciali sąsajos taisyklė turi būti suprantama kaip taikoma ne paslaugoms, teikiamoms siekiant vykdyti veiklą, dėl kurios vyksta renginys, o tik teisės patekti į tokį renginį pardavimui klientams.

43

Taigi reikia konstatuoti, kad vaizdo pokalbių įrašų studijos paslaugoms, teikiamoms interneto transliavimo platformos valdytojui, kurias sudaro šios studijos nufilmuotų interaktyvių erotinio pobūdžio vaizdo seansų skaitmeninio turinio kūrimas, siekiant juos suteikti šiam valdytojui, kad jis juos transliuotų šioje platformoje, netaikomas Direktyvos 2006/112 53 straipsnis. Iš tiesų tokios paslaugos nėra nei paslaugos, kuriomis siekiama suteikti klientams teisę prieiti prie šio turinio, nei jas papildančios paslaugos; tai yra paslaugos, būtinos tam, kad šis valdytojas minėtą turinį galėtų transliuoti savo klientams.

44

Žinoma, vaizdo pokalbių įrašų studija turi įrangą, naudojamą erotiniam pasirodymui, kuris vėliau bus transliuojamas, fiksuoti ir įrašyti, tačiau tokios aplinkybės nepakanka, kad būtų galima laikyti, jog studija suteikia prieigą prie sukurtų interaktyvių vaizdo seansų, nes nei šios įrangos turėjimas, nei net jos naudojimas savaime nereiškia, kad šie seansai bus rodomi viešai.

45

Be to, toks argumentas atitinka požiūrį, kurio laikosi PVM komitetas, kuris yra pagal Direktyvos 2006/112 398 straipsnį įsteigtas patariamasis komitetas. Iš tiesų iš šio komiteto gairių, parengtų per 2021 m. balandžio 19 d. posėdį (Document B – taxud.c.1(2021)6378389–1016), matyti, kad jis beveik vienbalsiai sutarė, kad tuo atveju, kai interaktyvių sesijų, filmuojamų ir transliuojamų realiuoju laiku internetu (pavyzdžiui, vaizdo pokalbių), paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, kuris yra skaitmeninio turinio savininkas, galutiniam vartotojui, t. y. žiūrovui, nors šį turinį šiam apmokestinamajam asmeniui pateikė kitas apmokestinamasis asmuo, pastarojo atliekamas skaitmeninio turinio teikimas nereiškia įėjimo į pramogų renginio, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 53 straipsnį.

46

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2006/112 53 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas vaizdo pokalbių įrašų studijos paslaugoms, teikiamoms interneto transliavimo platformos valdytojui, kurias sudaro šios studijos nufilmuotų interaktyvių erotinio pobūdžio vaizdo seansų skaitmeninio turinio kūrimas, siekiant juos suteikti šiam valdytojui, kad jis juos transliuotų šioje platformoje.

47

Pirmiausia reikia pažymėti, kad antrasis klausimas pateiktas tik tuo atveju, jei iš atsakymo į pirmąjį klausimą būtų matyti, kad Direktyvos 2006/112 53 straipsnis taikytinas tokioms paslaugoms, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje.

48

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį klausimą.

49

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, iš dalies pakeistos 2008 m. vasario 12 d. Direktyva 2008/8/EB, 53 straipsnis

turi būti aiškinamas taip:

jis netaikomas vaizdo pokalbių įrašų studijos paslaugoms, teikiamoms interneto transliavimo platformos valdytojui, kurias sudaro šios studijos nufilmuotų interaktyvių erotinio pobūdžio vaizdo seansų skaitmeninio turinio kūrimas, siekiant juos suteikti šiam valdytojui, kad jis juos transliuotų šioje platformoje.