–

J.M.P., atstovaujamos Rechtsanwalt T. Nick,

–

AP Assistenzprofis GmbH, atstovaujamos Rechtsanwalt O. Viehweg,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos V. Baroutas ir M. Tassopoulou,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos P. Barros da Costa ir A. Pimenta,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Martin ir E. Schmidt,

1

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79; klaidų ištaisymas OL L 173, 2022, p. 134), 2 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio, siejamų su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija) ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kuri Europos bendrijos vardu buvo patvirtinta 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB (OL L 23, 2010, p. 35, toliau – JTO konvencija).

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant J.M.P. ginčą dėl kompensacijos, kurią J.M.P. prašė sumokėti dėl diskriminacijos dėl amžiaus per įdarbinimo procedūrą, su pagalbos ir konsultacijų neįgaliesiems paslaugų teikėja AP Assistenzprofis GmbH.

3

JTO konvencijos preambulėje nurodyta:

„Valstybės, Konvencijos šalys,

<...>

<...>

<...>

<...>

<...>“

4

Šios konvencijos 1 straipsnyje „Tikslas“ nurodyta:

„Šios Konvencijos tikslas – įtvirtinti, ginti ir užtikrinti visų neįgaliųjų galimybes visapusiškai ir lygiateisiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.

<...>“

5

Šios konvencijos 3 straipsnyje „Bendrieji principai“ nurodyta:

„Šios Konvencijos principai:

<...>“

6

Tos pačios konvencijos 5 straipsnis „Lygybė ir nediskriminavimas“ suformuluotas taip:

„1.   Valstybės, Konvencijos šalys, pripažįsta, kad prieš ir pagal įstatymus visi asmenys yra lygūs ir turi teisę į lygiavertę įstatymų apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymų teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo.

<...>

4.   Konkrečios priemonės, kurių reikia, kad būtų paspartinta ar pasiekta faktinė neįgaliųjų lygybė, pagal šios Konvencijos nuostatas diskriminacinėmis nelaikomos.“

7

JTO konvencijos 12 straipsnio „Teisnumo pripažinimas vienodomis sąlygomis“ 2 dalyje numatyta:

„Valstybės, Konvencijos šalys, pripažįsta, kad neįgalieji visose gyvenimo srityse turi tokį patį veiksnumą kaip ir kiti asmenys.“

8

Šios konvencijos 19 straipsnyje „Savarankiškas gyvenimas ir integracija į bendruomenę“ nurodyta:

„Valstybės, Konvencijos šalys, pripažįsta visų neįgaliųjų lygias teises gyventi bendruomenėje, tokias pat kaip ir kitų galimybes rinktis, ir imasi veiksmingų ir reikiamų priemonių, kad sudarytų neįgaliesiems sąlygas visapusiškai įgyvendinti šią teisę ir visiškai integruotis į bendruomenę bei dalyvauti joje, taip pat užtikrina:

9

Direktyvos 2000/78 23 ir 25 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<...>

10

Direktyvos 1 straipsnyje „Tikslas“ nustatyta:

„Šios direktyvos tikslas – nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.“

11

Minėtos direktyvos 2 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje:

<...>

5.   Ši direktyva nepažeidžia [neturi įtakos] priemon[ėms], numatyt[oms] nacionalin[ės] teisės aktuose, kurie [kurios] demokratinėse visuomenėse yra būtin[os] visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti ir kriminalinių nusikaltimų prevencijai, kitų asmenų sveikatos, teisių ir laisvių apsaugai.“

12

Tos pačios direktyvos 3 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalies a punkte nustatyta:

„Neviršijant Bendrijai suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas:

13

Direktyvos 2000/78 4 straipsnio „Profesiniai reikalavimai“ 1 dalyje numatyta:

„Nepaisant 2 straipsnio 1 ir 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris remiantis savybe, susijusia su kuria nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių, nebūtų laikomas diskriminacija, jei dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tokia savybė yra įprastas [esminis] ir lemiantis [lemiamas] profesinis reikalavimas, šis tikslas yra teisėtas, o reikalavimas proporcingas.“

14

Šios direktyvos 6 straipsnio „Skirtingo požiūrio dėl amžiaus pateisinimas“ 1 dalyje numatyta:

„1.   Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Toks skirtingas požiūris, be kitų dalykų, gali apimti:

<...>“

15

Minėtos direktyvos 7 straipsnyje „Pozityvūs veiksmai“ numatyta:

„1.   Siekiant praktiškai užtikrinti visapusišką lygybę [profesiniame gyvenime], vienodo požiūrio principas nė vienai valstybei narei nedraudžia toliau taikyti arba imtis konkrečių priemonių, skirtų užkirsti kelią patirti nepatogumus [kelią nepalankesniam požiūriui] dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių arba juos [jį] kompensuoti.

2.   Vienodo požiūrio į neįgaliuosius principas nepažeidžia valstybės narės teisės toliau taikyti arba priimti nuostatas dėl sveikatos ir darbo saugos arba priemones, kuriomis būtų sukurtos arba toliau taikomos jų integraciją į darbo aplinką garantuojančios ar skatinančios sąlygos ar galimybės.“

16

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 1949 m. gegužės 23 d.Grundgesetz für die Bundesrepublik Deutschland (Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucija) (BGBl. 1949 I, p. 1) (toliau – GG) 1 straipsnyje nustatyta:

„1.   Žmogaus orumas yra neliečiamas. Kiekvienos viešosios valdžios institucijos pareiga yra jį gerbti ir ginti.

2.   Vokietijos tauta pripažįsta neliečiamas ir neatimamas žmogaus teises kaip kiekvienos žmonių bendruomenės, taikos ir teisingumo pasaulyje pagrindą.

<...>“

17

GG 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Kiekvienas asmuo turi teisę į laisvą savo asmenybės vystymąsi, jeigu tai nepažeidžia kitų asmenų teisių, konstitucinės santvarkos ar moralės normų.“

18

2006 m. rugpjūčio 14 d.Allgemeines Gleichbehandlungsgesetz (Bendrasis įstatymas dėl vienodo požiūrio) (BGBl. 2006 I, p. 1897; toliau – AGG) Direktyva 2000/78 perkeliama į Vokietijos teisę.

19

AGG 1 straipsnyje nurodyta:

„Šiuo įstatymu siekiama užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai dėl rasės ar etninės kilmės, lyties, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos arba ją pašalinti.“

20

AGG 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Tiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl bet kurio iš 1 straipsnyje nurodytų pagrindų su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų elgiamasi su kitu asmeniu. <...>“

21

AGG 5 straipsnyje nustatyta:

„Nepaisant 8–10 straipsniuose <...> nurodytų pagrindų, skirtingas požiūris leidžiamas ir tuomet, kai adekvačiomis ir tinkamomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią nepalankesniam požiūriui dėl 1 straipsnyje nurodyto pagrindo arba jį kompensuoti.“

22

AGG 7 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Darbuotojai neturi būti diskriminuojami dėl nė vieno iš 1 straipsnyje išvardytų pagrindų; <...>“

23

AGG 8 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Skirtingas požiūris dėl 1 straipsnyje nurodytų pagrindų leidžiamas, jei dėl vykdytinos veiklos pobūdžio arba dėl jos vykdymo sąlygų toks pagrindas yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, kai tikslas yra teisėtas, o reikalavimas proporcingas.“

24

AGG 10 straipsnyje numatyta:

„Nepaisant 8 straipsnio, taikyti skirtingą požiūrį dėl amžiaus taip pat leidžiama, kai jis objektyviai ir pagrįstai pateisinamas teisėtu tikslu. Šiam tikslui pasiekti taikomos priemonės turi būti tinkamos ir būtinos. Toks skirtingas požiūris, be kitų dalykų, gali apimti:

1)   specialių įsidarbinimo ir profesinio mokymo, įdarbinimo ir darbo, įskaitant darbo užmokesčio ir darbo santykių nutraukimo sąlygų nustatymą, siekiant skatinti jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų ir asmenų, kurie turi rūpintis kitais, profesinę įtrauktį arba užtikrinti jų apsaugą;

2)   minimalių amžiaus, profesinės patirties ar darbo stažo reikalavimų nustatymą siekiant įsidarbinti arba gauti tam tikrų su darbu susijusių privilegijų;

3)   maksimalaus įdarbinimo amžiaus nustatymą, grindžiamą konkrečioms pareigoms eiti reikalingu specialiu išsilavinimu arba pagrįsto darbo laikotarpio iki išėjimo į pensiją būtinumu.

<...>“

25

AGG 15 straipsnyje nustatyta:

„1.   Darbdavys, pažeidęs diskriminacijos draudimą, turi atlyginti dėl to atsiradusią žalą. <...>

2.   Dėl patirtos žalos, kuri nėra turtinė žala, darbuotojas turi teisę reikalauti tinkamos piniginės kompensacijos. <...>“

26

1975 m. gruodžio 11 d.Sozialgesetzbuch, Erstes Buch (I) (Socialinės apsaugos kodeksas, I knyga) (BGBl. 1975 I, p. 3015, toliau – SGB I) 33 straipsnyje nurodyta:

„Jei teisių ar pareigų turinys nėra išsamiai apibrėžtas pagal jų pobūdį ar apimtį, jas nustatant atsižvelgiama į teisių ar pareigų turėtojo asmeninę padėtį, poreikius ir mokumo pajėgumą, taip pat vietos sąlygas, jeigu tam neprieštarauja teisės nuostatos. Šiuo atžvilgiu į teisę arba pareigą turinčio asmens pageidavimus turi būti atsižvelgiama tiek, kiek jie yra pagrįsti.“

27

2016 m. gruodžio 23 d.Sozialgesetzbuch, Neuntes Buch (IX) (Socialinės apsaugos kodeksas, Devintoji knyga (IX)) (BGBl. 2016 I, p. 3234, toliau – SGB IX) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Priimant sprendimą dėl paslaugų ir teikiant paslaugas, kuriomis siekiama paskatinti dalyvavimą bendruomenės gyvenime, atsižvelgiama į teisėtus paslaugų gavėjų pageidavimus. Šiuo atžvilgiu taip pat atsižvelgiama į paslaugų gavėjų asmeninę padėtį, amžių, lytį, šeimą, religinius bei filosofinius poreikius; papildomai taikomas [SGB I] 33 straipsnis. <...>“

28

SGB IX 78 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Tam, kad kasdienė veikla, įskaitant dienotvarkę, būtų organizuojama savarankiškai ir nepriklausomai, teikiamos pagalbos paslaugos. Jos visų pirma apima paslaugas, susijusias su bendromis kasdienio gyvenimo užduotimis, kaip antai namų ūkio tvarkymu, socialinių santykių organizavimu, asmeninio gyvenimo planavimu, dalyvavimu bendruomenės ir kultūriniame gyvenime, laisvalaikio veikla, įskaitant sportą, taip pat medicininių ir gydytojo paskirtų paslaugų efektyvumo užtikrinimu. Šios paslaugos apima ir komunikavimą su šioje srityse veikiančiais asmenimis.“

29

Atsakovė pagrindinėje byloje AP Assistenzprofis yra bendrovė, kuri pagal SGB IX 78 straipsnio 1 dalį siūlo neįgaliesiems pagalbos ir konsultacijų paslaugas, siekiant organizuoti šių asmenų savarankišką ir nepriklausomą kasdienį gyvenimą.

30

2018 m. liepos mėn. ši bendrovė paskelbė darbo pasiūlymą, jame buvo nurodyta, kad 28 metų studentė A. ieško asmeninių padėjėjų, kurios padėtų jai visose kasdienio gyvenimo srityse ir būtų, „pageidautina, nuo 18 iki 30 metų amžiaus“.

31

Ieškovė pagrindinėje byloje J.M.P., gimusi 1968 m., pasiūlė savo kandidatūrą į skelbiamą darbo vietą ir gavo neigiamą AP Assistenzprofis atsakymą.

32

Kadangi J.M.P. nepavyko apginti savo teisių neteismine tvarka, ji Arbeitsgericht Köln (Kelno darbo teismas, Vokietija) pareiškė ieškinį AP Assistenzprofis ir, remdamasi AGG 15 straipsnio 2 dalimi, paprašė atlyginti dėl diskriminacijos dėl amžiaus patirtą žalą.

33

Šiame ieškinyje J.M.P. nurodė, kad, pirma, darbo pasiūlymas buvo aiškiai skirtas „18–30 metų amžiaus“ asmenims, todėl remiantis tuo galima daryti prielaidą, jog per atrankos procedūrą ji nebuvo pasirinkta dėl amžiaus; AP Assistenzprofis to nepaneigė. Antra, toks skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra pateisinamas dėl asmeninės pagalbos paslaugų pobūdžio ir nėra leidžiamas pagal AGG 8 straipsnio 1 dalį arba AGG 10 straipsnį, nes, be kita ko, tam tikras amžius neturi reikšmės pasitikėjimo santykiams teikiant tokią asmeninę pagalbą.

34

AP Assistenzprofis paprašė atmesti ieškinį ir nurodė, kad galimas skirtingas požiūris dėl amžiaus yra pateisinamas pagal AGG 8 straipsnio 1 dalį arba 10 straipsnį. Asmeninės pagalbos paslaugos yra labai asmeniška kasdienė pagalba, kurią teikiant ją gaunantis asmuo būna nuolat priklausomas. Taigi tam tikro amžiaus reikalavimas leistų patenkinti labai asmeninius studentės A. poreikius, susijusius su jos socialiniu gyvenimu universitete.

35

Atsakovės pagrindinėje byloje nuomone, pagal SGB IX 8 straipsnio 1 dalį reikia atsižvelgti į kiekvieno asmeninę pagalbą gaunančio asmens teisėtus pageidavimus ir subjektyvius poreikius. Šiomis aplinkybėmis teisėtas pageidavimas, kad šią pagalbą teikiantis asmuo būtų tam tikro amžiaus, turi būti laikomas „esminiu ir lemiamu profesiniu reikalavimu“, kaip tai suprantama pagal AGG 8 straipsnio 1 dalį, kad būtų galima pasiekti SGB IX 78 straipsnio 1 dalyje numatytą pagalbos paslaugų teikimo tikslą apsaugoti teisę į asmenybę, kaip tai suprantama pagal GG 2 straipsnio 1 dalį, siejamą su jo 1 straipsniu. AP Assistenzprofis nuomone, šis reikalavimas taip pat yra proporcingas. Be to, jos nuomone, skirtingas požiūris dėl amžiaus, pavyzdžiui ginčijamas pagrindinėje byloje, leidžiamas ir pagal AGG 10 straipsnį, nes yra objektyvus, pagrįstas ir pateisinamas teisėtu tikslu, o priemonės asmeninės pagalbos tikslui, nurodytam SGB IX 78 straipsnyje, pasiekti yra tinkamos ir būtinos.

36

Kadangi Arbeitsgericht Köln (Kelno darbo teismas) patenkino J.M.P. ieškinį, o Landesarbeitsgericht Köln (Kelno apygardos darbo teismas, Vokietija) sprendimu buvo patenkintas AP Assistenzprofis pateiktas apeliacinis skundas, J.M.P. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, t. y. Bundesarbeitsgericht (Federalinis darbo teismas, Vokietija) pateikė dėl pastarojo sprendimo kasacinį skundą.

37

Pirmiausia šis teismas konstatuoja, pirma, kad tokia situacija, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, patenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį, nes yra susijusi su atrankos kriterijais, taikomais įsidarbinant, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punktą. Antra, jis mano, kad, atsakovei pagrindinėje byloje davus neigiamą atsakymą, ieškovė pagrindinėje byloje patyrė tiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punktą.

38

Minėtas teismas pažymi, kad tokiu konkrečiu asmeninės pagalbos atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kai tiek ieškovė pagrindinėje byloje, tiek neįgalusis turi teisę į apsaugą nuo diskriminacijos, šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą siekiama išsiaiškinti, kiek ieškovės pagrindinėje byloje teisė į veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos dėl amžiaus ir neįgaliojo teisė į veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos dėl negalios turi būti suderintos atsižvelgiant į Direktyva 2000/78, kuri užimtumo ir profesinėje srityje sukonkretina Chartijos 21 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį nediskriminavimo principą.

39

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, pirma, kad pagal taikytiną nacionalinę teisę, konkrečiai pagal SGB IX 8 straipsnį, siejamą su SGB I 33 straipsniu, asmeninė pagalba yra grindžiama apsisprendimo principu, taip pat siekiant, kad neįgalieji galėtų kuo savarankiškiau ir kuo labiau nepriklausomai organizuoti savo kasdienį gyvenimą, atsižvelgiant, be kita ko, į pagalbos paslaugų gavėjų teisėtus pageidavimus. Pagal SGB IX 78 straipsnio 1 dalį minėtos paslaugos apima, be kita ko, paslaugas, susijusias su bendromis kasdienio gyvenimo užduotimis, pavyzdžiui namų ūkio tvarkymą, socialinių santykių organizavimą, asmeninio gyvenimo planavimą, dalyvavimą bendruomenės ir kultūriniame gyvenime.

40

Antra, šis teismas pažymi, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją Direktyva 2000/78 yra vienas iš Sąjungos teisės aktų, susijusių su JTO konvencijoje reglamentuojamais klausimais, todėl konvencija galima remtis aiškinant minėtą direktyvą (2019 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Nobel Plastiques Ibérica, C‑397/18, EU:C:2019:703, 39 ir 40 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija), nes joje, konkrečiai jos 19 straipsnyje, nustatyti konkretūs reikalavimai, kad neįgalieji galėtų gyventi taip pat savarankiškai ir laisvai kaip ir kiti asmenys.

41

Trečia, minėtos teisės į savarankiškumą ir pasirinkimo laisvę paisymas leidžia užtikrinti žmogaus orumą, kaip tai suprantama pagal Chartijos 1 straipsnį ir GG 1 straipsnį, turint omenyje tai, kad asmeninė pagalba yra susijusi su visomis gyvenimo sritimis, todėl šią pagalbą teikiantis asmuo neišvengiamai ir iš esmės apima pagalbą gaunančio asmens privačią ir intymią sferą. Todėl į atitinkamo asmeninės pagalbos paslaugas gaunančio neįgaliojo pageidavimus turėtų būti atsižvelgiama tiek, kiek šie pageidavimai konkrečiu atveju yra pagrįsti.

42

Ketvirta, dėl Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis galima pateisinti tiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, viena vertus, dėl galimybės vieną iš Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų pagrindų, pavyzdžiui, kitų asmenų teisių ir laisvių apsauga, laikyti galinčiu pateisinti tokią diskriminaciją, ir teigia, kad, jo nuomone, nemažai duomenų leidžia daryti išvadą, jog, teikiant asmeninę pagalbą, neįgaliesiems turi būti užtikrinta tokia teisė laisvai rinktis.

43

Antra, šis teismas neatmeta galimybės, kad tokia diskriminacija gali būti pateisinama pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį. Jam, be kita ko, kyla klausimas, ar įgyvendinant teisę į apsisprendimą išreikštas neįgalaus asmens pageidavimas, kad asmeninę pagalbą teikiantis asmuo priklausytų tam tikrai amžiaus grupei, yra „savybė“, taip pat, ar pirmenybė tokiai amžiaus grupei gali būti laikoma „esminiu ir lemiamu profesiniu reikalavimu“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

44

Be to, jam kyla klausimas, ar tai, kad nacionalinės teisės aktų leidėjas, numatydamas neįgaliųjų teisę reikšti teisėtus pageidavimus ir laisvę rinktis, kai teikiamos asmeninės pagalbos paslaugos, siekia tikslo padidinti šių asmenų savarankiškumą kasdieniame gyvenime ir motyvaciją dalyvauti bendruomenės gyvenime, gali būti „teisėtas tikslas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį.

45

Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar šios direktyvos 7 straipsnis, kuriuo siekiama visapusiškos lygybės profesiniame gyvenime, yra svarbus siekiant pateisinti diskriminaciją dėl amžiaus tokioje situacijoje, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje.

46

Tokiomis aplinkybėmis Bundesarbeitsgericht (Federalinis darbo teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis ir (arba) 2 straipsnio 5 dalis, siejami su [Chartijos] nuostatomis ir [JTO konvencijos] 19 straipsniu, gali būti aiškinami taip, kad, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, tiesioginė diskriminacija dėl amžiaus gali būti pateisinama?“

47

Pateikdamas savo klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 5 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis ir (arba) 7 straipsnis, siejami su Chartijos nuostatomis ir JTO konvencijos 19 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama, taikant nacionalinės teisės aktus, kuriuose numatyta galimybė atsižvelgti į asmenų, dėl negalios turinčių teisę į asmeninės pagalbos paslaugas, asmeninius pageidavimus ir įdarbinant asmeninę pagalbą teikiantį asmenį, nustatyti sąlygą dėl amžiaus.

48

Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija patenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį, nes asmeninę pagalbą teikiančio asmens įdarbinimo procedūra, kurią vykdant reikalaujama, kad kandidatai būtų „pageidautina, nuo 18 iki 30 metų amžiaus“, yra susijusi su „įsidarbinimo <...> sąlygom[is], įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punktą.

49

Antra, panašu, kad neigiamas AP Assistenzprofis atsakymas, kurį J.M.P. gavo pateikusi savo kandidatūrą, buvo gautas dėl jos amžiaus, taigi tai yra „tiesioginė diskriminacija“ dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktą.

50

Šiomis aplinkybėmis reikia patikrinti, ar toks skirtingas požiūris dėl amžiaus gali būti pateisinamas atsižvelgiant į Direktyvą 2000/78.

51

Dėl šios direktyvos 2 straipsnio 5 dalies, kurią būtina išnagrinėti pirmiausia, reikia pažymėti, kad, kaip numatyta šioje nuostatoje, ši direktyva neturi įtakos priemonėms, numatytoms nacionalinės teisės aktuose, kurios demokratinėse visuomenėse yra būtinos visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti ir kriminalinių nusikaltimų prevencijai, kitų asmenų sveikatos, teisių ir laisvių apsaugai.

52

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, priimdamas minėtą nuostatą, užimtumo ir profesinėje srityje siekė užkirsti kelią vienodo požiūrio principo ir būtinybės užtikrinti viešąją tvarką, saugumą ir sveikatą, kriminalinių nusikaltimų prevenciją bei demokratinei visuomenei veikti būtinų asmenų teisių ir laisvių apsaugą kolizijai ir ją išspręsti. Jis taip pat yra nusprendęs, kad tam tikrais Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 5 dalyje išvardytais atvejais pagal ją įgyvendinami principai netaikytini priemonėms, kuriose įtvirtinamas viena iš šios direktyvos 1 straipsnyje numatytų priežasčių pagrįstas skirtingas požiūris, tačiau tik jei šios priemonės yra „būtinos“ numatytiems tikslams pasiekti (2023 m. sausio 12 d. Sprendimo TP (Audiovizualinės medžiagos valstybinei televizijai montažo režisierius), C‑396/21, EU:C:2023:9, 70 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

53

Kadangi minėto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti nukrypti nuo diskriminacijos draudimo principo, ji turi būti aiškinama siaurai (2023 m. sausio 12 d. Sprendimo TP (Audiovizualinės medžiagos valstybinei televizijai montažo režisierius), C‑396/21, EU:C:2023:9, 71 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

54

Šiuo atveju reikia patikrinti, pirma, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamą skirtingą požiūrį lemia nacionalinės teisės aktuose numatyta priemonė, kaip tai suprantama pagal minėto 2 straipsnio 5 dalį.

55

Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose, konkrečiai – SGB IX 8 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su SGB I 33 straipsniu, numatyta, kad priimant sprendimą dėl asmeninės pagalbos paslaugų ir jas teikiant neįgaliųjų dalyvavimo bendruomenės gyvenime skatinimo tikslu turi būti tenkinami teisėti šių paslaugų gavėjų pageidavimai, kiek jie yra pagrįsti, be kita ko, atsižvelgiant į šių paslaugų gavėjų asmeninę padėtį, amžių, lytį, šeimą, taip pat religinius ir filosofinius poreikius.

56

Atrodo, kad pagal šiuos teisės aktus asmeninės pagalbos teikėjams pakankamai konkrečiais žodžiais suteikiama teisė ar net nustatoma pareiga teikiant asmeninę pagalbą atitinkamiems neįgaliesiems atsižvelgti į jų asmeninius pageidavimus, prireikus – į jų pageidavimus dėl šią pagalbą turėsiančio teikti asmens amžiaus, ir imtis individualių priemonių, kuriomis, atsižvelgiant į šiuos pageidavimus, įskaitant pageidavimą įdarbinant tokį asmenį taikyti amžiaus sąlygą, minėti teisės aktai būtų įgyvendinami. Šiomis aplinkybėmis ir su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagrindinėje byloje nagrinėjamą skirtingą požiūrį dėl amžiaus lemia nacionalinės teisės aktuose numatyta priemonė, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 5 dalį.

57

Paskui reikia išnagrinėti, ar minėta priemone siekiama vieno iš Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 5 dalyje numatytų tikslų, be kita ko, „kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugos“ tikslo.

58

Šiuo atžvilgiu, kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, teisės aktais, pagal kuriuos buvo priimta ta pati priemonė, siekiama apsaugoti neįgaliųjų teisę į apsisprendimą, užtikrinant šių asmenų teisę reikšti pageidavimus ir laisvai rinktis, kai priimami sprendimai dėl asmeninės pagalbos paslaugų teikimo ir jas teikiant, nes šios paslaugos yra susijusios su visomis gyvenimo sritimis ir iš esmės apima jas gaunančių asmenų privačią ir intymią sferą. Taigi minėtais teisės aktais siekiama užtikrinti neįgaliųjų teisę organizuoti savo gyvenimo sąlygas kuo savarankiškiau ir kuo labiau nepriklausomai.

59

Kaip savo išvados 63 punkte pažymėjo generalinis advokatas, toks tikslas patenka į Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 5 dalies taikymo sritį, nes ja siekiama apsaugoti neįgaliųjų teisę į apsisprendimą, pagal kurią jie turi turėti galimybę pasirinkti, kaip, kur ir su kuo gyvens.

60

Tokia teisė neišvengiamai susijusi su galimybe apibrėžti jiems teikiamą asmeninės pagalbos paslaugą, o tai apima asmens, atsakingo už tokios paslaugos teikimą, atrankos kriterijų nustatymą ir aktyvų dalyvavimą šio asmens įdarbinimo procese.

61

Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad šio sprendimo 58 punkte nurodyta teisė reikšti pageidavimus ir laisvai rinktis sukonkretina neįgaliųjų teisę naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime, kuri yra viena iš pagal Sąjungos teisę pripažintų teisių, kaip numatyta Chartijos 26 straipsnyje.

62

Antra, neįgaliųjų teisės į apsisprendimą paisymas taip pat yra vienas iš JTO konvencijos, kurios nuostatomis galima remtis aiškinant Direktyvos 2000/78 nuostatas, įskaitant jos 2 straipsnio 5 dalį, 19 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Iš tiesų Direktyvą 2000/78 reikia aiškinti kuo labiau atsižvelgiant į šią konvenciją (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Nobel Plastiques Ibérica, C‑397/18, EU:C:2019:703, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

63

Trečia, reikia nustatyti, ar tokį skirtingą požiūrį dėl amžiaus, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, lemia priemonė, būtina kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 5 dalį, konkrečiai kalbant, siekiant apsaugoti atitinkamo neįgaliojo teisę į apsisprendimą, kai teikiamos asmeninės pagalbos paslaugos.

64

Šiuo atveju atrodo, kad aptariamame darbo pasiūlyme teikiama pirmenybė 18–30 metų amžiaus grupei yra grindžiama individualiu A. poreikiu gauti asmeninės pagalbos, susijusios su jos, kaip 28 metų studentės, kasdienio socialinio gyvenimo sritimis, nes teikiant tokią pagalbą patenkama į jos erdvę, kuri, atsižvelgiant į bendras užduotis, susijusias ne tik su jos kasdienio gyvenimo organizavimu, įskaitant labai asmeninių poreikių planavimą, bet ir su jos socialinio ir kultūrinio gyvenimo valdymu, yra privati ir intymi. Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad minėtą pirmenybę tam tikrai amžiaus grupei lėmė, be kita ko, aplinkybė, kad pagalbą teikiantis asmuo gali lengvai integruotis į A. asmeninę, socialinę ir universitetinę aplinką.

65

Taigi, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, teikiant pirmenybę tam tikrai amžiaus grupei, kaip pageidavo asmeninės pagalbos paslaugas gaunantis neįgalusis, teikiant šias asmeninės pagalbos paslaugas būtų paisoma šio asmens teisės į apsisprendimą, nes, atrodo, būtų logiška tikėtis, kad tai pačiai amžiaus grupei, kaip neįgalusis, priklausantis asmuo galės lengviau integruotis į jo asmeninę, socialinę ir universitetinę aplinką.

66

Taigi, panašu, kad tokį skirtingą požiūrį dėl amžiaus, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, lemia kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti būtina priemonė, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 5 dalį, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas pagrindinės bylos aplinkybes.

67

Vadinasi, skirtingas požiūris dėl amžiaus gali būti pateisinamas pagal šio 2 straipsnio 5 dalį, jeigu jį lemia priemonė, būtina kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, todėl nereikia nagrinėti, ar jis taip pat galėtų būti pateisinamas pagal Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir (arba) 7 straipsnį.

68

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 5 dalis, siejama su Chartijos 26 straipsniu ir JTO konvencijos 19 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama taikant nacionalinės teisės aktus, kuriuose numatyta galimybė atsižvelgti į asmenų, dėl negalios turinčių teisę į asmeninės pagalbos paslaugas, asmeninius pageidavimus ir įdarbinant asmeninę pagalbą teikiantį asmenį nustatyti sąlygą dėl amžiaus, jeigu tokia priemonė būtina kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

69

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

2000 m. lapkričio 27 d. Direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 5 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 26 straipsniu ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 19 straipsniu,

turi būti aiškinami taip, kad

pagal ją nedraudžiama taikant nacionalinės teisės aktus, kuriuose numatyta galimybė atsižvelgti į asmenų, dėl negalios turinčių teisę į asmeninės pagalbos paslaugas, asmeninius pageidavimus ir įdarbinant asmeninę pagalbą teikiantį asmenį nustatyti sąlygą dėl amžiaus, jeigu tokia priemonė būtina kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.