–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman, J. M. Hoogveld ir C. S. Schillemans,

–

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos F. Naert ir N. Rouam,

–

Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos P.‑J. Loewenthal, A. Nijenhuis, B. Sasinowska ir G. Wilms, vėliau P.‑J. Loewenthal, A. Nijenhuis ir B. Sasinowska,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 straipsnio ir 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007 (OL L 122, 2014, p. 18), iš dalies pakeisto 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1139 (OL L 212, 2018, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 376/2014), 15 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant RTL Nederland BV ir RTL Nieuws BV (toliau kartu – RTL įmonės) ginčą su minister van Infrastructuur en Waterstaat (infrastruktūros ir vandentvarkos ministras, Nyderlandai) dėl sprendimo, kuriuo šis ministras atmetė šių dviejų įmonių prašymą siekiant gauti informacijos apie 2014 m. liepos 17 d. numuštą orlaivį, šiam skrendant virš Rytų Ukrainos.

3

Pagal Reglamento 2018/1139 1 straipsnio 1 dalį pagrindinis šio reglamento tikslas – užtikrinti ir išlaikyti vienodai aukštą civilinės aviacijos saugos lygį Europos Sąjungoje.

4

Šiuo tikslu šio reglamento IV skyriaus nuostatomis siekiama sukurti „[b]endrą sertifikavimo, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo sistemą“. Viena iš šių nuostatų yra minėto reglamento 72 straipsnis „Informacijos rinkimas, keitimasis ja ir jos analizė“, jame numatyta:

„1.   [Europos] Komisija, [Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA)] ir nacionalinės kompetentingos institucijos keičiasi visa turima informacija dėl šio reglamento ir juo remiantis priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų taikymo, kuri yra aktuali kitoms šalims joms atliekant savo užduotis pagal šį reglamentą. <…>

<…>

5.   Komisija patvirtina įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios Komisijos, [EASA] ir nacionalinių kompetentingų institucijų keitimosi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija <…> taisyklės.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis išsamiomis taisyklėmis atsižvelgiama į poreikį:

<…>

<…>

6.   Komisija, [EASA] ir nacionalinės kompetentingos institucijos <…> pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę imasi būtinų priemonių, kad deramai užtikrintų pagal šį straipsnį gautos informacijos konfidencialumą. Šia dalimi nedaromas poveikis griežtesniems konfidencialumo reikalavimams, numatytiems [2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB (OL L 295, 2010, p. 35), Reglamente (ES) Nr. 376/2014] ar kituose Sąjungos teisės aktuose.

<…>“

5

Reglamento 2018/1139 119 straipsnio „Skaidrumas ir informavimas“ 1 dalyje nurodyta:

„[EASA] saugomiems dokumentams taikomas [2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331)]. Tai nedaro poveikio Reglamente (ES) Nr. 376/2014 ir remiantis šio reglamento 72 straipsnio 5 dalimi <…> priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatytoms prieigos prie duomenų ir informacijos taisyklėms.“

6

Reglamento Nr. 996/2010, iš dalies pakeisto Reglamentu 2018/1139 (toliau – Reglamentas Nr. 996/2010), 5 straipsnio „Pareiga tirti“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Turi būti atliekamas visų avarijų ar pavojingų incidentų, į kuriuos pateko orlaivis, kuriam taikomas [Reglamentas 2018/1139], saugos tyrimas valstybėje narėje, kurios teritorijoje įvyko avarija ar pavojingas incidentas.

2.   Jeigu valstybėje narėje registruotas orlaivis, kuriam taikomas [Reglamentas 2018/1139], pateko į avariją ar pavojingą incidentą ir negalima tiksliai nustatyti, kad avarija ar pavojingas incidentas įvyko kurios nors valstybės teritorijoje, saugos tyrimą atlieka registracijos valstybės narės saugos tyrimų institucija.“

7

Reglamento Nr. 996/2010 14 straipsnyje „Neskelbtinos saugos informacijos apsauga“ numatyta:

„1.   Toliau nurodyti įrašai neskelbiami ir nenaudojami ne saugos tyrimo tikslais:

2.   Toliau nurodyti įrašai neskelbiami ir nenaudojami ne saugos tyrimo ar kitais aviacijos saugos gerinimo tikslais:

Skrydžio savirašio įrašai neskelbiami ir nenaudojami ne saugos tyrimo, tinkamumo skraidyti ar techninės priežiūros tikslais, nebent tokie įrašai pateikiami iš jų pašalinus asmeninę informaciją arba atskleidžiami laikantis saugių procedūrų.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, teisingumo vykdymo institucija arba institucija, kuri yra kompetentinga nuspręsti dėl dokumentų atskleidimo pagal nacionalinę teisę, gali nuspręsti, kad nauda, gauta atskleidus 1 ir 2 dalyje nurodytus įrašus dėl bet kokių kitų teisėtų priežasčių, viršija neigiamą poveikį, kurį toks veiksmas vidaus ir tarptautiniu mastu gali padaryti tam ar bet kuriam būsimam saugos tyrimui. Valstybės narės gali apriboti atvejų, kuriems esant gali būti priimtas toks sprendimas dėl atskleidimo, skaičių laikantis Sąjungos tesės aktų.

1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai gali būti perduoti kitai valstybei narei ne saugos tyrimo tikslais ir, be 2 dalyje nurodytų tikslų, tikslais, kuriais nesiekiama didinti aviacijos saugą, jei tai neprieštarauja perduodančiosios valstybės narės nacionalinės teisės aktams. Gaunančiosios valstybės narės institucijų tokio perdavimo būdu gautų dokumentų tvarkymas ar atskleidimas leistinas tik iš anksto pasikonsultavus su perduodančiąja valstybe nare ir laikantis gaunančiosios valstybės narės nacionalinės teisės aktų.

4.   Gali būti atskleidžiami tik būtinai 3 dalyje nurodytoms byloms reikalingi duomenys.“

8

Šio reglamento 15 straipsnio „Informacijos perdavimas“ 3–5 dalyse numatyta:

„3.   Nedarant poveikio 16 ir 17 straipsniuose nustatytoms pareigoms, atsakinga saugos tyrimų institucija <…> pateikia EASA ir nacionalinėms civilinės aviacijos institucijoms susijusią faktinę informaciją, gautą atliekant saugos tyrimą, išskyrus 14 straipsnio 1 dalyje nurodytą arba interesų konfliktą sukeliančią informaciją. Informacija, kurią gauna EASA ir nacionalinės civilinės aviacijos institucijos, saugoma pagal 14 straipsnį ir pagal taikomus Sąjungos bei nacionalinės teisės aktus.

4.   Atsakingai saugos tyrimų institucijai leidžiama informuoti nukentėjusiuosius ir jų artimuosius ar jų asociacijas arba viešai paskelbti bet kokią stebėjimo informaciją, informaciją apie saugos tyrimo eigą, galbūt preliminarias ataskaitas ar išvadas ir (arba) saugos rekomendacijas, jei tokia informacija netrukdo siekti saugos tyrimo tikslų ir visiškai atitinka taikomus teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos.

5.   Prieš paskelbdama 4 dalyje nurodytą informaciją atsakinga saugos tyrimų institucija ją pateikia aukoms, jų artimiesiems ar jų asociacijoms taip, kad tai netrukdytų siekti saugos tyrimo tikslų.“

9

Minėto reglamento 16 straipsnyje „Tyrimo ataskaita“ nustatyta:

„1.   Kiekvienas saugos tyrimas užbaigiamas pateikiant ataskaitą, kurios forma priklauso nuo avarijos ar pavojingo incidento tipo ir pavojingumo. Ataskaitoje nurodoma, kad vienintelis saugos tyrimo tikslas – ateityje išvengti avarijų ir incidentų, o ne nustatyti, kas kaltas ar atsakingas. Jei reikia, ataskaitoje pateikiamos saugos rekomendacijos.

2.   Ataskaitoje užtikrinamas visų į avariją ar į pavojingą incidentą patekusių asmenų anonimiškumas.

3.   Kai atliekant saugos tyrimus ataskaitos pateikiamos prieš baigiant tyrimą, prieš jų paskelbimą saugos tyrimų institucija gali prašyti atitinkamų institucijų, įskaitant EASA, ir, per jas, atitinkamo konstrukcijos sertifikato turėtojo, gamintojo ir naudotojo, pastabų. Jie konsultacijos turiniui taiko profesinės paslapties taisykles.

4.   Prieš skelbdama galutinę ataskaitą, saugos tyrimų institucija siekia gauti atitinkamų institucijų, įskaitant EASA, ir, per jas, atitinkamo konstrukcijos sertifikato turėtojo, gamintojo ir naudotojo pastabas, kurie konsultacijos turiniui taiko profesinės paslapties taisykles. Siekdama gauti tokias pastabas, saugos tyrimų institucija laikosi tarptautinių standartų ir rekomenduojamos tvarkos.

5.   14 straipsnyje nurodyta informacija įtraukiama į ataskaitą tik tuo atveju, jei ji svarbi avarijos ar pavojingo incidento nagrinėjimui. Su nagrinėjimu nesusijusi informacija ar jos dalys neatskleidžiamos.

6.   Saugos tyrimų institucija galutinę ataskaitą viešai paskelbia kuo greičiau – kai įmanoma, per 12 mėnesių nuo avarijos ar pavojingo incidento dienos.

7.   Kai galutinės ataskaitos per 12 mėnesių paskelbti neįmanoma, saugos tyrimų institucija tarpinį pranešimą po avarijos arba pavojingo incidento skelbia bent kartą per metus ir tame pranešime išsamiai aprašo tyrimo eigą ir visus iškeltus saugos klausimus.

<…>“

10

Direktyva 2003/42 buvo panaikinta ir pakeista Reglamentu Nr. 376/2014.

11

Reglamento Nr. 376/2014 6, 12, 16, 20, 32–34, 40 ir 50 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

<…>

<…>

<…>

<…>

<…>

12

Reglamento Nr. 376/2014 1 straipsnis „Tikslai“ suformuluotas taip:

„1.   Šiuo reglamentu siekiama gerinti civilinės aviacijos saugą Sąjungoje, užtikrinant, kad atitinkama su civilinės aviacijos sauga susijusi informacija būtų pranešama, renkama, saugoma, apsaugoma, ja būtų keičiamasi, ji būtų platinama ir analizuojama.

Šiuo reglamentu užtikrinama:

2.   Vienintelis pranešimų apie įvykius tikslas yra avarijų ir incidentų prevencija, o ne kaltės ar atsakomybės nustatymas.“

13

Šio reglamento 2 straipsnyje nustatyta:

„Šiame reglamente vartojamos šios terminų apibrėžtys:

<…>

<…>

<…>“

14

Reglamento Nr. 376/2014 3 straipsnio „Dalykas ir taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta:

„Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl:

<…>“

15

Šio reglamento 4 straipsnyje „Privalomas pranešimų teikimas“ nustatyta:

„1.   Apie įvykius, dėl kurių gali kilti didelė aviacijos saugos rizika ir kurie priskiriami toliau išvardytoms kategorijoms, naudodamiesi privalomomis pranešimų apie įvykius sistemomis pagal šį straipsnį praneša 6 dalyje nurodyti asmenys:

<…>

<…>

2.   Kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi organizacija įdiegia privalomą pranešimų sistemą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos rinkti duomenis apie 1 dalyje nurodytus įvykius.

3.   Kiekviena valstybė narė įdiegia privalomą pranešimų sistemą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos rinkti duomenis apie įvykius, įskaitant organizacijų pagal 2 dalį surinktus duomenis apie įvykius.

<…>

6.   Toliau nurodyti fiziniai asmenys praneša apie 1 dalyje nurodytus įvykius naudodamiesi organizacijos, kuri pranešėją įdarbina, samdo pagal sutartį ar naudojasi jo paslaugomis, pagal 2 dalį įdiegta sistema arba, jei tai nepavyksta, jų organizacijos įsisteigimo valstybės narės arba valstybės, kurioje išduota, patvirtinta arba pakeista piloto licencija, pagal 3 dalį įdiegta sistema arba [EASA] pagal 4 dalį įdiegta sistema:

<…>

7.   6 dalyje nurodyti asmenys apie įvykį praneša per 72 valandas nuo tada, kai sužino apie jį, nebent tai neįmanoma dėl išskirtinių aplinkybių.

8.   Po pranešimo apie įvykį visos valstybėje narėje įsisteigusios organizacijos, kurioms netaikoma 9 dalis, kuo greičiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 72 valandas nuo tada, kai sužino apie įvykį, praneša 6 straipsnio 3 dalyje nurodytai tos valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai pagal šio straipsnio 2 dalį surinktus duomenis apie įvykius.

<…>“

16

Reglamento Nr. 376/2014 5 straipsnio „Savanoriškas pranešimų teikimas“ 1–3 dalyse numatyta, kad kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi organizacija ir EASA įdiegia savanorišką pranešimų sistemą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos rinkti, viena vertus, informaciją apie įvykius, apie kuriuos gali būti nepranešama per šio reglamento 4 straipsnyje numatytą privalomą pranešimų sistemą, ir, kita vertus, kitą su sauga susijusią informaciją, kuri, pranešėjo vertinimu, susijusi su esamu arba galimu aviacijos saugos pavojumi. Minėto reglamento 5 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad organizacijos, valstybės narės ir EASA gali įdiegti kitas saugos informacijos rinkimo ir tvarkymo sistemas, skirtas rinkti duomenims apie įvykius, apie kuriuos gali būti nepranešta per pranešimų sistemas, nurodytas šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir to paties reglamento 4 straipsnyje.

17

Reglamento Nr. 376/2014 6 straipsnyje „Informacijos rinkimas ir saugojimas“ numatyta:

„<…>

3.   Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau kompetentingų valdžios institucijų, kurioms paveda įdiegti mechanizmą, skirtą nepriklausomai rinkti, vertinti, tvarkyti, analizuoti ir saugoti duomeni[ms] apie įvykius, pateiktus pagal 4 ir 5 straipsnius.

Pranešimai tvarkomi taip, kad būtų užkirstas kelias informacijos panaudojimui kitais nei saugos tikslais, ir juos tvarkant tinkamai apsaugomas pranešėjo ir pranešimuose apie įvykius minimų asmenų tapatybės konfidencialumas siekiant puoselėti teisingumo kultūrą.

<…>

6.   Pranešimus apie įvykius, parengtus remiantis pagal 4 ir 5 straipsnius surinktais duomenimis apie įvykius, 3 dalyje nurodytos kompetentingos valdžios institucijos saugo nacionalinėje duomenų bazėje.

<…>“

18

Šio reglamento 7 straipsnio „Pranešimų apie įvykius kokybė ir turinys“ 4 dalyje nurodyta:

„6 straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse nurodytose duomenų bazėse naudojami formatai, kurie yra:

<…>“

19

Minėto reglamento 8 straipsnio „Europos centrinė saugykla“ 1 ir 2 dalyse, be kita ko, numatyta, jog Komisija administruoja Europos centrinę saugyklą, kad joje būtų saugomi visi Sąjungoje surinkti pranešimai apie įvykius, ir kiekviena valstybė atnaujina šios saugyklos duomenis, perkeldama į ją visą su sauga susijusią informaciją, saugomą to paties reglamento 6 straipsnio 6 dalyje nurodytose nacionalinėse duomenų bazėse.

20

Reglamento Nr. 376/2014 9 straipsnio „Keitimasis informacija“ 1 dalyje numatyta:

„Valstybės narės ir [EASA] keičiasi informacija, sudarydamos galimybę kitų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms, [EASA] ir Komisijai per Europos centrinę saugyklą susipažinti su visa su sauga susijusia informacija, saugoma jų atitinkamose pranešimų duomenų bazėse.

Pranešimai apie įvykius perkeliami į Europos centrinę saugyklą ne vėliau kaip per 30 dienų po jų įvedimo į nacionalinę duomenų bazę.

Pranešimai apie įvykius prireikus atnaujinami juos papildant kita su sauga susijusia informacija.

<…>“

21

Šio reglamento 10 straipsnio „Europos centrinėje saugykloje saugomos informacijos sklaida“ 1 dalyje nustatyta:

„Visi subjektai, kuriems pavesta reguliuoti civilinės aviacijos saugą, arba saugos tyrimų institucija Sąjungoje turi galimybę saugiai internetu susipažinti su visa informacija apie įvykius, laikoma Europos centrinėje saugykloje.

Informacija naudojama laikantis 15 ir 16 straipsniuose nustatytų taisyklių.“

22

Minėto reglamento 13 straipsnis „Įvykių analizė ir tolesnė veikla nacionaliniu lygiu“ suformuluotas taip:

„<…>

9.   Jei turima, informacija, susijusi su atskirų įvykių arba įvykių grupės analize ir tolesne veikla, gauta pagal šį straipsnį, laiku – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jos išsaugojimo nacionalinėje duomenų bazėje – išsaugoma Europos centrinėje saugykloje pagal 8 straipsnio 2 ir 3 dalis.

10.   Pranešimų apie įvykius analize grindžiama informacija valstybės narės naudojasi siekdamos nustatyti taisomuosius veiksmus, kurių gali prireikti imtis pagal valstybinę saugos programą.

11.   Siekiant informuoti visuomenę apie civilinės aviacijos saugos lygį, kiekviena valstybė narė bent kartą per metus skelbia saugos apžvalgą. Saugos apžvalgoje:

12.   Valstybės narės taip pat gali skelbti anonimizuotus pranešimus apie įvykius ir rizikos analizės rezultatus.“

23

To paties reglamento 15 straipsnyje „Informacijos konfidencialumas ir tinkamas naudojimas“ nustatyta:

„1.   Valstybės narės ir organizacijos pagal savo nacionalinę teisę, taip pat [EASA] imasi būtinų priemonių pagal 4, 5 ir 10 straipsnius gautų duomenų apie įvykius tinkamam konfidencialumui užtikrinti.

Kiekviena valstybė narė, kiekviena valstybėje narėje įsisteigusi organizacija arba [EASA] tvarko asmens duomenis tik tokiu mastu, kiek tai būtina taikant šį reglamentą, nepažeisdama nacionalinių teisės aktų, kuriais įgyvendinama [1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355)].

2.   Nedarant poveikio [Reglamento Nr. 996/2010] su saugos informacijos apsauga susijusių 12, 14 ir 15 straipsnių nuostatoms, informacija, gauta iš pranešimų apie įvykius, naudojama tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo surinkta.

Valstybės narės, [EASA] ir organizacijos nepateikia ar nenaudoja informacijos apie įvykius:

<…>“

24

Reglamento Nr. 376/2014 16 straipsnio „Informacijos šaltinio apsauga“ 3 dalyje numatyta:

„Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jokie asmens duomenys niekada nebūtų įrašomi į 6 straipsnio 6 dalyje nurodytą nacionalinę duomenų bazę. Tokia informacija, iš kurios pašalinti tapatybės duomenys, leidžiama naudotis visoms atitinkamoms šalims, pavyzdžiui, tam, kad jos galėtų vykdyti savo įpareigojimus, susijusius su aviacijos saugos gerinimu.“

25

Šio reglamento 20 straipsnio „Galimybė susipažinti su dokumentais ir asmens duomenų apsauga“ 1 dalis suformuluota taip:

„Išskyrus 10 ir 11 straipsnius, kuriais nustatomos griežtesnės taisyklės dėl galimybės susipažinti su Europos centrinėje saugykloje laikomais duomenimis ir informacija, šis reglamentas taikomas nedarant poveikio [Reglamentui Nr. 1049/2001].“

26

Visuomenės teisę susipažinti su administraciniais dokumentais, kiek tai susiję su ginču pagrindinėje byloje, reglamentavo 1991 m. spalio 31 d.Wet houdende regelen betreffende de openbaarheid van bestuur (Įstatymas dėl taisyklių, susijusių su administravimo skaidrumu; Stb., Nr. 703, 1991; toliau – Administravimo skaidrumo įstatymas).

27

Administravimo skaidrumo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta:

„Vykdydama savo pareigas valdžios įstaiga, nepažeisdama kituose įstatymuose numatytų nuostatų, teikia informaciją pagal šį įstatymą vadovaudamasi bendruoju visuomenės interesu susipažinti su informacija.“

28

Šio įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatyta:

„1.   Kiekvienas asmuo gali kreiptis į valdžios įstaigą arba instituciją, departamentą arba bendrovę, turinčią valdžios įstaigos įgaliojimus, su prašymu pateikti informaciją, esančią dokumentuose, susijusiuose su administraciniu klausimu.

2.   Prašyme jį pateikęs asmuo nurodo administracinį klausimą arba su juo susijusį dokumentą, apie kurį pageidauja gauti informacijos.

3.   Pateikdamas prašymą asmuo neprivalo įrodyti savo suinteresuotumo.

<…>

5.   Prašymas pateikti informaciją tenkinamas pagal 10 ir 11 straipsnių nuostatas.“

29

Minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalis buvo suformuluota taip:

„Informacija pagal šį įstatymą neteikiama ir tuo atveju, kai interesas ją teikti nėra svarbesnis už šiuos interesus:

<…>

<…>“

30

Ginčui pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 1992 m. birželio 18 d.Wet houdende algemene regeling met betrekking tot het luchtverkeer (Įstatymas dėl bendrųjų taisyklių, susijusių su oro navigacija; Stb., Nr. 368, 1992,; toliau – Oro navigacijos įstatymas) 7.1 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta:

„Apie įvykius pranešama infrastruktūros ir aplinkos ministrui.“

31

Oro navigacijos įstatymo 7.2 straipsnio 1 dalis buvo suformuluota taip:

„Duomenys, gauti iš 7.1 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo arba iš Europos Sąjungos valstybės narės atsakant į panašų pranešimą toje valstybėje narėje, nėra vieši.“

32

2018 m. sausio 10 d. raštu RTL įmonės paprašė minister van Justitie en Veiligheid (teisingumo ir saugumo ministras, Nyderlandai) pagal Administravimo skaidrumo įstatymą pateikti visą informaciją, susijusią su bendrovės Malaysia Airlines užsakyto orlaivio, vykdžiusio skrydį, kurio IATA (International Air Transport Association) kodas buvo MH17, iš Amsterdamo (Nyderlandai) į Kvala Lumpūrą (Malaizija) (toliau – MH17), numušimu. MH17 buvo numuštas 2014 m. liepos 17 d., kai skrido per Ukrainos oro erdvės dalį virš Donecko regiono, esančio Rytų Ukrainoje. Savo prašymu, kuris, be kita ko, buvo pateiktas dėl dokumentų, nurodytų kaip „visi 2014 m. ECCAIRS įregistruoti pranešimai, susiję su Ukraina“ (toliau – ECCAIRS pranešimai), kategorijos, RTL įmonės siekė gauti informacijos apie tai, ką Nyderlandų valdžios institucijos žinojo apie šį įvykį.

33

Teisingumo ir saugumo ministras šio prašymo dalį, susijusią su ECCAIRS pranešimais, perdavė infrastruktūros ir vandentvarkos ministrui. Atlikęs paiešką Nyderlandų duomenų bazėje jis nustatė, kad kompetentinga Nyderlandų valdžios institucija joje saugojo tris pranešimus apie įvykius Ukrainos oro erdvėje 2014 m. Tačiau jis netikrino, ar kitų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos savo atitinkamose nacionalinėse duomenų bazėse ir Europos centrinėje saugykloje saugojo kitus pranešimus šiuo klausimu.

34

2018 m. balandžio 17 d. infrastruktūros ir vandentvarkos ministras atmetė minėtą prašymą, kiek jis buvo pateiktas dėl ECCAIRS pranešimų. Šį sprendimą jis iš esmės motyvavo tuo, kad egzistuoja speciali draudimo atskleisti informaciją tvarka, kuri kyla iš Reglamento Nr. 376/2014 ir kuri vienintelė taikytina nagrinėjamai informacijai, atmetant bendrąją galimybės visuomenei susipažinti su administraciniais dokumentais tvarką, nustatytą Administravimo skaidrumo įstatymu. Jo teigimu, šios specialios tvarkos teisinė pasekmė yra ta, kad nacionalinėse duomenų bazėse saugoma informacija gali būti, viena vertus, pateikta tik suinteresuotiesiems asmenims, kaip antai apibrėžtiems šio reglamento II priede, ir naudojama tik siekiant aviacijos saugos palaikymo ar gerinimo.

35

RTL įmonės apskundė tą sprendimą administracine tvarka.

36

2018 m. spalio 17 d. sprendimu infrastruktūros ir vandentvarkos ministras patvirtino savo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą ir nurodė papildomą jo motyvą, iš esmės grindžiamą Oro navigacijos įstatymo 7.2 straipsniu, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamą Reglamento Nr. 376/2014 taikymą nacionalinėje teisėje, taigi taip pat trukdoma pateikti informaciją apie numuštą MH17 tokiems juridiniams asmenims, kaip RTL įmonės.

37

Tuomet RTL įmonės padavė skundą rechtbank Midden‑Nederland (Vidurio Nyderlandų apylinkės teismas, Nyderlandai).

38

2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu tas teismas atmetė RTL įmonių skundą kaip nepagrįstą.

39

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Raad van State (Valstybės Taryba, Nyderlandai) paduotame apeliaciniame skunde RTL įmonės, be kita ko, teigė, jog Reglamentas Nr. 376/2014 ir Oro navigacijos įstatymo 7.2 straipsnis negali būti aiškinami taip, kad jais sukuriama speciali konfidencialumo ar draudimo atskleisti informaciją tvarka, kurios teisinė pasekmė yra ta, kad iš jų visiškai ir absoliučiai atimama pagal Administravimo skaidrumo įstatyme numatytą bendrąją galimybės visuomenei susipažinti su administraciniais dokumentais tvarką turima teisė gauti informaciją apie numuštą MH17. Žinoma, iš šio reglamento 15 straipsnio teksto, jo konteksto ir tikslų analizės matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino sukurti specialią konfidencialumo tvarką aviacijos saugos srityje. Vis dėlto pagal šią konfidencialumo tvarką nenustatoma visiško ir absoliutaus draudimo atskleisti informaciją, kuriai ji taikoma.

40

Subsidiariai RTL įmonės mano, jog net pripažinus, kad minėta konfidencialumo tvarka taikoma atmetant bet kokią kitą tvarką, ji vis dėlto turėtų būti aiškinama paisant teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę, įtvirtintos 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 10 straipsnyje. Taigi žiniasklaidos sektoriuje veikiančios įmonės vis dar gali gauti tam tikros informacijos, susijusios su svarbiu bendruoju interesu, kaip yra informacijos apie katastrofinį įvykį, koks buvo MH17 numušimas, atveju.

41

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, dėl Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsniu sukurtos konfidencialumo tvarkos taikymo srities, Oro navigacijos įstatymu nustatytos specialios draudimo atskleisti informaciją tvarkos suderinamumo su ja ir šių dviejų tvarkų sąveikos su bendrąja galimybės visuomenei susipažinti su administraciniais dokumentais tvarka, nacionalinėje teisėje numatyta Administravimo skaidrumo įstatyme.

42

Šiuo aspektu tas teismas, be kita ko, mano, kad išanalizavus Direktyvą 2003/42 ir Reglamentą Nr. 376/2014 negalima padaryti išvados, ar šiais teisės aktais nustatomas, leidžiamas ar, priešingai, neleidžiamas visiškas ir absoliutus draudimas atskleisti informaciją, kuriai taikomos įvairios jais sukurtos konfidencialumo tvarkos. Jų nuostatose ir konstatuojamosiose dalyse, kuriose gali būti paaiškinta jų taikymo sritis, versijoje nyderlandų kalba nurodyta būtinybė užtikrinti „tinkamą“ arba „deramą“ šios informacijos konfidencialumą. Be to, kartais jose nurodoma kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų gauta „informacija“, kartais – šių institucijų turima „neskelbtina informacija“ ir kartais – „duomenys apie įvykius“, dėl kurių gali kilti rizika aviacijos saugai, tačiau nepaaiškinama, ką apima šios skirtingos sąvokos ir kaip jos tarpusavyje susijusios.

43

Minėtas teismas taip pat laikosi nuomonės, kad šios įvairios tvarkos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į, viena vertus, teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę, kurią Chartijos 11 straipsnis ir EŽTK 10 straipsnis bendrai garantuoja kiekvienam asmeniui, ir, kita vertus, sergėtojo teises ir konkretų vaidmenį, kuriuos antrasis iš šių straipsnių pripažįsta žiniasklaidos priemonėms, kaip Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, nurodė 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendime Magyar Helsinki Bizottság prieš Vengriją (CE:ECHR:2016:1108JUD001803011).

44

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui iš esmės kyla klausimas dėl pasekmių, kurias gali sukelti galimas Oro navigacijos įstatymo nesuderinamumas su Reglamentu Nr. 376/2014, aiškinamu atsižvelgiant į Chartijos 11 straipsnį. Šiuo klausimu jis laikosi nuomonės, kad jei šiame įstatyme numatyta speciali draudimo atskleisti informaciją tvarka turėtų būti laikoma nesuderinama su Reglamentu Nr. 376/2014 ir dėl to netaikytina, sprendimas, kuriuo infrastruktūros ir vandentvarkos ministras atmetė RTL įmonių prašymą, turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į Administravimo skaidrumo įstatymą. Net jei tuo įstatymu nesiekiama užtikrinti Sąjungos antrinės teisės akto perkėlimo ar taikymo ir net jei šiuo teisės aktu apskritai nėra suderinama visuomenės teisė susipažinti su administraciniais dokumentais valstybėse narėse, vis dėlto šis įstatymas taip pat turėtų būti aiškinamas kiek įmanoma atsižvelgiant į Reglamentu Nr. 376/2014 nustatytą konfidencialumo tvarką, kaip, beje, priminta šio reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje.

45

Šiomis aplinkybėmis Raad van State (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

46

Pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnis, siejamas su Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, turi būti aiškinamas taip, kad kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų turimai informacijai apie su aviacijos sauga susijusį „įvykį“, kaip jis suprantamas pagal šio reglamento 2 straipsnio 7 punktą, taikoma konfidencialumo tvarka, dėl kurios nei visuomenė, nei žiniasklaidos įmonė neturi teisės su ja susipažinti.

47

Šiuo aspektu visų pirma reikia priminti, jog tiek iš vienodo Sąjungos teisės taikymo reikalavimų, tiek iš lygybės principo matyti, kad, kai Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nedaroma nuorodos į valstybių narių teisę, norint nustatyti šios nuostatos prasmę ir apimtį, ji visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai. Atliekant šį aiškinimą turi būti atsižvelgta ne tik į aiškintinos nuostatos tekstą, bet ir į jos kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr. 1984 m. sausio 18 d. Sprendimo Ekro, 327/82, EU:C:1984:11, 11 punktą ir 2022 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Senatsverwaltung für Inneres und Sport, C‑646/20, EU:C:2022:879, 40 punktą).

48

Be to, kiekvienas Sąjungos teisės aktas turi būti aiškinamas kiek įmanoma taip, kad nebūtų paneigtas jo galiojimas, ir laikantis visos pirminės teisės, visų pirma Chartijos nuostatų. Taigi, kai tokio teisės akto nuostatą galima aiškinti įvairiai, pirmenybę reikia teikti pirminę teisę atitinkančiam šios nuostatos aiškinimui, o ne tokiam, dėl kurio reikėtų konstatuoti nesuderinamumą su ja (2019 m. gegužės 14 d. Sprendimo M ir kt. (Pabėgėlio statuso panaikinimas), C‑391/16, C‑77/17 ir C‑78/17, EU:C:2019:403, 77 punktas ir 2022 m. balandžio 26 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑401/19, EU:C:2022:297, 70 punktas).

49

Nagrinėjamu atveju, pirmiausia kalbant apie Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnio formuluotę, reikia pažymėti, jog, viena vertus, šio straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad, be kita ko, valstybės narės imtųsi būtinų priemonių pagal šio reglamento 4, 5 ir 10 straipsnius gautų duomenų apie įvykius konfidencialumui užtikrinti.

50

Taigi, kaip matyti iš Reglamento Nr. 376/2014 4 straipsnio 1–3 bei 6–8 dalių ir 5 straipsnio 1–3 ir 7 dalių, siejamų su šio reglamento 2 straipsnio 3–5 ir 7 punktuose pateiktomis apibrėžtimis, „duomenys“, kaip jie suprantami pagal tą reglamentą, apima visą „informaciją“, kurią, naudodamos pirmuose dviejuose iš šių trijų straipsnių numatytas pranešimo ir pranešimų teikimo sistemas, bet kokia forma renka kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos dėl įvykių, kurie kelia ar gali kelti pavojų orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui, nesvarbu, ar tai būtų incidentai, pavojingi incidentai ar avarijos. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 376/2014 10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, šie duomenys taip pat plačiau apima visą „informaciją apie [šiuos] įvykius“, kuri bet kokia forma saugoma atitinkamai šio reglamento 8 straipsnyje ir 6 straipsnio 6 dalyje nurodytose Europos centrinėje saugykloje ir nacionalinėse duomenų bazėse, visų pirma susijusią su „vertinimu“, „analize“ ir „tolesne veikla“, kuriuos turi atlikti kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pagal minėto reglamento 6 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą ir 13 straipsnio 9 dalį, taip pat susijusią su „taisomaisiais veiksmai“, kurių reikia imtis pagal to paties reglamento 13 straipsnio 10 dalį.

51

Taigi, kaip išvados 30 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnio 1 dalyje numatyta konfidencialumo pareiga taikoma visai informacijai apie įvykius, kurią kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos arba EASA turi pagal šio reglamento 4, 5 ar 10 straipsnį. Ši informacija apima tiek kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų surinktą informaciją po pranešimo apie įvykį, keliantį ar galintį kelti pavojų orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui, tiek kitą informaciją, saugomą nacionalinėse duomenų bazėse ir Europos centrinėje saugykloje, visų pirma pateiktą pranešimuose, ataskaitose arba kituose dokumentuose ar laikmenose, kuriuos šios institucijos parengė ar sukūrė po tokio pranešimo.

52

Kita vertus, Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnio 2 dalyje patikslinta konfidencialumo pareigos, nustatytos šio straipsnio 1 dalyje (joje apibrėžta jos materialinė taikymo sritis), teisinė apimtis. Taigi šios 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad, nedarant poveikio Reglamento Nr. 996/2010 su saugos informacijos apsauga susijusių 12, 14 ir 15 straipsnių nuostatoms, informacija, gauta iš pranešimų apie įvykius, naudojama tik tuo tikslu, kuriuo buvo surinkta. Be to, pagal tos 2 dalies antrą pastraipą valstybės narės nepateikia ir nenaudoja informacijos apie įvykius kaltei ar atsakomybei nustatyti ir apskritai kitu tikslu nei aviacijos saugos palaikymas ar gerinimas.

53

Nors Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje bendrai nurodyti „tiksla[i], kuri[ais] [tokia informacija] buvo surinkta“, iš viso šio reglamento analizės matyti, kad šie tikslai iš tikrųjų susiję su šios nuostatos antroje pastraipoje numatytu aviacijos saugos palaikymu ir gerinimu. Kalbant konkrečiai, iš minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 3 dalies antros pastraipos ir 13 straipsnio 10 dalies aiškiai ir nuosekliai matyti, kad ši informacija gali būti teikiama ir naudojama tik tikslais, kurie vienaip ar kitaip susiję su šiuo palaikymu ar gerinimu, pavyzdžiui, nustatant riziką, kuri gali daryti poveikį aviacijos saugai, vykdant tolesnę veiklą dėl šios rizikos, patvirtinant priemones, kuriomis siekiama ją pašalinti arba užtikrinant civilinės aviacijos sektoriaus specialistų apsaugą. Be to, iš pastarųjų trijų Reglamento Nr. 376/2014 nuostatų ir 9 straipsnio 1 dalies matyti, kad visais mechanizmais, kurie buvo sukurti siekiant reglamentuoti įvairius minėtos informacijos tvarkymo aspektus, kaip antai jos teikimą, saugojimą, vertinimą ir analizę arba keitimąsi ja, siekiama prisidėti prie saugos civilinės aviacijos sektoriuje palaikymo ir gerinimo.

54

Kalbant apie Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnio kontekstą ir šio reglamento tikslus, reikia pažymėti, kad, pirma, pagal jo 1 straipsnio 1 dalį šiuo reglamentu siekiama gerinti civilinės aviacijos saugą Sąjungoje, užtikrinant, kad atitinkama su civilinės aviacijos sauga susijusi informacija būtų pranešama, renkama, saugoma, apsaugoma, ja būtų keičiamasi, ji būtų platinama ir analizuojama.

55

Antra, Reglamento Nr. 376/2014 1 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis, taip pat 6, 12, 20, 33, 34 ir 40 konstatuojamosios dalys patvirtina, kad šio reglamento 15 straipsnyje numatyta konfidencialumo pareiga yra pagrindinis ir būtinas juo nustatytos priežiūros ir kontrolės sistemos siekiant pagerinti aviacijos saugą elementas. Ši konfidencialumo pareiga yra griežto pobūdžio ir taikoma visai informacijai, kurią šiuo tikslu renka ar rengia kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos. Ši pareiga lemia draudimą teikti ar naudoti tokią informaciją bet kokiais kitais tikslais.

56

Trečia, kitomis Reglamento Nr. 376/2014 nuostatomis, nors jos nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamos informacijos teikimu ir naudojimu, siekiama užtikrinti ir užtikrinama, kad šio reglamento 15 straipsnyje numatyta konfidencialumo pareiga būtų veiksminga, sugriežtinant iš to kylantį draudimą teikti ar naudoti šią informaciją kitais nei to reglamento 15 straipsnyje aiškiai nurodytais tikslais.

57

Kalbant konkrečiai, iš Reglamento Nr. 376/2014 20 straipsnio, siejamo su jo 50 konstatuojamąja dalimi, aiškiai matyti, kad visuomenės teisė susipažinti su dokumentais, kaip antai numatyta Reglamente Nr. 1049/2001, šiai informacijai netaikoma. Iš tiesų jai išimtinai taikomos Reglamento Nr. 376/2014 10 ir 11 straipsniuose nustatytos griežtesnės taisyklės.

58

Ketvirta, kitų aviacijos saugos srityje taikomų reglamentų, į kuriuos daug kartų daroma nuoroda Reglamente Nr. 376/2014, analizė taip pat patvirtina šio reglamento 15 straipsnyje numatytos konfidencialumo pareigos bendrą ir griežtą pobūdį.

59

Taigi Reglamento 2018/1139, kurio tikslas pagal jo 1 straipsnio 1 dalį yra Sąjungoje užtikrinti ir išlaikyti vienodai aukštą civilinės aviacijos saugos lygį, 72 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta, kad visa informacija, kurią Komisija, EASA ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali rinkti ir analizuoti ar kuria jos gali keistis taikydamos šį reglamentą, turi būti platinama ir naudojama tik „tiek <…>, kiek būtina“ šiam tikslui pasiekti. Be to, minėto reglamento 72 straipsnio 6 dalyje reikalaujama, kad šie įvairūs subjektai imtųsi būtinų priemonių tinkamam tos informacijos konfidencialumui užtikrinti, nepažeidžiant dar „griežtesnių“ konfidencialumo reikalavimų, be kita ko, numatytų Reglamente Nr. 376/2014. Galiausiai Reglamento 2018/1139 119 straipsnyje iš esmės primenama, kad Reglamente Nr. 1049/2001 įtvirtinta visuomenės teisė susipažinti su dokumentais netaikoma informacijai, kuri renkama arba rengiama pagal Reglamentą Nr. 376/2014.

60

Atitinkamai Reglamento Nr. 996/2010, kuris, kaip matyti iš jo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, taikomas kartu su Reglamentu Nr. 376/2014 avarijų ar pavojingų incidentų, į kuriuos pateko orlaivis ir dėl kurių turi būti atliekamas saugos tyrimas, atveju, 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse iš esmės numatyta, kad neskelbtinai informacijai, surinktai apie tokias avarijas ar pavojingus incidentus per dėl jų atliekamą saugos tyrimą, turi būti taikoma „apsauga“ – panašiai, kaip užtikrinamas Reglamente Nr. 376/2014 numatytas „konfidencialumas“, t. y. ji negali būti teikiama ar naudojama kitais tikslais nei tie, kurie susiję su tuo tyrimu arba tam tikrais atvejais su aviacijos saugos gerinimu. Iš Reglamento Nr. 996/2010 15 straipsnio 3 dalies taip pat matyti, kad, kai atsakinga saugos tyrimų institucija tam tikrą šią neskelbtiną informaciją aviacijos saugos gerinimo tikslais pateikia EASA arba nacionalinėms civilinės aviacijos institucijoms, ta informacija turi likti apsaugota nuo bet kokio pateikimo ar naudojimo kitais tikslais.

61

Taigi iš Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnio formuluotės, jo konteksto ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslų matyti, jog ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad visai kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų turimai informacijai apie su aviacijos sauga susijusį „įvykį“, kaip jis apibrėžtas Reglamente Nr. 376/2014, taikoma konfidencialumo tvarka, dėl kurios visuomenė neturi teisės jokia forma su ja susipažinti.

62

Dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo samprotavimų, susijusių su Sąjungos teisės aktų leidėjo, be kita ko, Reglamento Nr. 376/2014 6, 33, 34 ir 40 konstatuojamosiose dalyse ir kai kuriose jo nuostatose – 1 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 3 dalyje, vartojamais žodžiais „tinkamas“ ir „deramas“, reikia priminti, kad šie žodžiai siejami ne su pačiu tame reglamente numatytu „konfidencialumu“, bet su šio konfidencialumo „apsauga“ ar„išsaugojimu“, „priemonėmis“, kurių reikia imtis tokiam išsaugojimui ar apsaugai užtikrinti, ir atitinkamos informacijos „naudojimu“. Taigi jie turi būti suprantami ne taip, kad toks konfidencialumas yra tik santykinio pobūdžio, kaip nurodė tas teismas, bet kad tas konfidencialumas turi būti garantuotas bet kokiomis priemonėmis, užtikrinančiomis, kad atitinkama informacija būtų naudojama tik tais tikslais, dėl kurių buvo surinkta ar parengta.

63

Vadinasi, pagal Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnį nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų turimai informacijai apie tokį įvykį taikoma visiško ir absoliutaus konfidencialumo tvarka, dėl kurios visuomenė neturi teisės jokia forma su ja susipažinti.

64

Darytina išvada, kad Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta konfidencialumo pareiga, be kita ko, taikoma visai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos bet kokia forma surinktai informacijai apie įvykį, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, t. y. „avariją“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 376/2014 2 straipsnio 5 punktą ir Reglamentą Nr. 996/2010, į kurį daroma nuoroda toje nuostatoje, ir visai bet kokios formos informacijai, esančiai dokumente ar laikmenoje, kuri buvo parengta ar sudaryta po pranešimo apie šį įvykį ir kuri yra įtraukta į atitinkamą nacionalinę duomenų bazę ir Europos centrinę saugyklą. Iš tiesų toks įvykis yra vienas iš tų, apie kuriuos privalo būti pranešta pagal Reglamento Nr. 376/2014 4 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktį, nes tai yra su atitinkamo orlaivio skrydžiu susijęs įvykis, dėl kurio kyla didelė rizika aviacijos saugai. Taigi šios pareigos turi būti laikomasi, be kita ko, esant „ECCAIRS pranešimams“, kaip antai nurodytiems šio sprendimo 32–34 punktuose, pažymint, kad ECCAIRS praktiškai yra programinė įranga, naudojama nacionalinėse duomenų bazėse ir Europos centrinėje saugykloje, kurią reikalaujama sukurti pagal Reglamentą Nr. 376/2014, kaip matyti iš šio reglamento 7 straipsnio 4 dalies, siejamos su jo 16 konstatuojamąja dalimi.

65

Galiausiai, dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimų, susijusių su tokio Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnio aiškinimo teisinėmis pasekmėmis Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintai teisei į saviraiškos ir informacijos laisvę konkrečiu atveju, kai asmuo, prašantis leisti susipažinti su informacija, kuriai taikoma tame straipsnyje numatyta konfidencialumo tvarka, yra žiniasklaidos įmonė, reikia nurodyti tai, kas išdėstyta toliau.

66

Teisingumo Teismas jau yra priminęs, kad Sąjungos antrinės teisės aktai ar nuostatos, kurie gali turėti neigiamą poveikį naudojimuisi Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, taigi apriboti tokį naudojimąsi, turi būti aiškinami atsižvelgiant į šią teisę (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 26 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑401/19, EU:C:2022:297, 47 ir 70 punktus).

67

Nagrinėjamu atveju Europos Sąjungos Taryba, Komisija ir Nyderlandų vyriausybė savo rašytinėse pastabose išreiškė nuomonę, kad nors Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsniu apribojamas naudojimasis Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, jis atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kad toks apribojimas būtų leidžiamas.

68

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti nustatyti joje įtvirtintų teisių ir laisvių naudojimosi apribojimai, jeigu jie, pirma, numatyti įstatymo, antra, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, trečia, vadovaujantis proporcingumo principu, yra būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba yra reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

69

Pirma, kalbant apie reikalavimą, kad toks apribojimas turi būti numatytas įstatymo, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog jis, be kita ko, reiškia, kad šio apribojimo teisiniame pagrinde turi būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžta to apribojimo apimtis (šiuo klausimu žr. 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo WebMindLicenses, C‑419/14, EU:C:2015:832, 81 punktą ir 2020 m. spalio 6 d. Sprendimo Liuksemburgo valstybė (Teisė apskųsti prašymą pateikti informaciją mokesčių srityje), C‑245/19 ir C‑246/19, EU:C:2020:795, 76 punktą).

70

Kaip visų pirma matyti iš šio sprendimo 51 ir 61 punktų, taip yra Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnio atveju.

71

Antra, kiek tai susiję su reikalavimu nekeisti aptariamos teisės esmės, pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnį informacijai, kurią pagal šį reglamentą renka arba turi kompetentingos aviacijos saugos valdžios institucijos, taikoma bendra ir griežta konfidencialumo tvarka. Todėl šis 15 straipsnis gali pažeisti Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintą teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę, kiek pagal pastarojo straipsnio 1 dalį bendrai kiekvienam asmeniui ir 2 dalį konkrečiai žiniasklaidai leidžiama gauti informaciją.

72

Iš tiesų Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsniu trukdoma bet kuriam asmeniui laisvai susipažinti su šioje nuostatoje nurodytais duomenimis ir informacija, taigi sužinoti jų turinį, nesvarbu, su kokiu įvykiu ta informacija susijusi, taigi ir tai, kiek ji gali būti svarbi visuomenei.

73

Be to, juo konkrečiai trukdoma žiniasklaidos įmonėms susipažinti su minėta informacija žurnalistikos tikslais, vykdant parengiamąją informacijos paieškos, tyrimo ir rinkimo veiklą, kuri būdinga žiniasklaidos laisvei ir žurnalistinės veiklos galutiniam tikslui – perduoti informaciją visuomenei ir skatinti viešas diskusijas (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers, C‑302/20, EU:C:2022:190, 68 ir 69 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

74

Vis dėlto Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnis taikomas tik informacijai apie avarijas, pavojingus incidentus ar kitus įvykius, dėl kurių gali kilti didelė rizika aviacijos saugai, kurią pagal šį reglamentą renka ar turi kompetentingos valdžios institucijos. Taigi jis neužkerta kelio visuomenei ir žiniasklaidos įmonėms siekti gauti informacijos šiuo klausimu iš kitų šaltinių ar kitais būdais.

75

Be to, šis 15 straipsnis savaime nepažeidžia nuomonės ir saviraiškos laisvės.

76

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad minėtu 15 straipsniu nepažeidžiama Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintos teisės esmė.

77

Trečia, dėl reikalavimo, kad bet koks apribojimas turi būti būtinas Sąjungos pripažintam bendrojo intereso tikslui pasiekti ir proporcingas tam tikslui, reikia priminti, jog Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tikslai užtikrinti oro eismo saugą ir apskritai vienodai aukštą Europos civilinės aviacijos saugos lygį yra Sąjungos pripažinti bendrojo intereso tikslai (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 5 d. Sprendimo Fries, C‑190/16, EU:C:2017:513, 42 ir 43 punktus ir 2022 m. birželio 2 d. Sprendimo Skeyes, C‑353/20, EU:C:2022:423, 67 punktą).

78

Be to, toks bendrojo intereso tikslas gali būti Sąjungos teisės aktų leidėjo tikslas sektoriuje, kuriam būdinga konkreti situacija, sukurti priežiūros ir kontrolės sistemą, grindžiamą atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų atliekamo informacijos pranešimo, kompetentingų nacionalinių ir Sąjungos institucijų atliekamos bendros šios informacijos analizės ir tos informacijos apsaugos taikant konfidencialumo pareigas mechanizmais. Kalbant konkrečiai, Teisingumo Teismas pripažino, kad tokios pareigos gali būti būtinos siekiant išsaugoti atitinkamų asmenų pasitikėjimą ir juos apsaugoti nuo informacijos, kurią jie turi pateikti kompetentingoms valdžios institucijoms, atskleidimo rizikos (dėl finansų priežiūros sektoriaus žr. 2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C‑15/16, EU:C:2018:464, 31–33 ir 46 punktus; dėl viešųjų pirkimų sektoriaus žr. 2021 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, C‑927/19, EU:C:2021:700, 115 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

79

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 54 ir 55 punktų, būtent tokiais tikslais grindžiamas tiek Reglamentas Nr. 376/2014 apskritai, tiek konkrečiai juo sukurta priežiūros ir kontrolės sistema, taip pat šio reglamento 15 straipsnyje numatyta konfidencialumo pareiga, kuri yra pagrindinis ir būtinas tos sistemos elementas.

80

Be to, kaip Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse ir žodinėse pastabose nurodė Taryba ir Komisija, reikia pažymėti, kad nors dėl Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnyje numatytos konfidencialumo pareigos apskritai ir griežtai atmetama bet kokia visuomenės ar net žiniasklaidos įmonės teisė susipažinti su atitinkama informacija, ši pareiga nedaro poveikio kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų ar teismų galimybei tam tikrais konkrečiais atvejais ir laikantis griežtų sąlygų savo iniciatyva nuspręsti viešai paskelbti tam tikrą šios informacijos dalį.

81

Taigi pirmiausia Reglamento Nr. 376/2014 13 straipsnio 11 ir 12 dalyse, kurios turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šio reglamento 32 konstatuojamąją dalį, valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai skelbti ne tik ataskaitas, skirtas informuoti visuomenę apie bendrą civilinės aviacijos saugos lygį, be kita ko, pateikiant apibendrintą ir anonimizuotą informaciją, bet ir pranešimus apie konkrečius įvykius, jeigu jie yra anonimizuoti.

82

Be to, Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnis, kaip matyti iš jo paties teksto, nedaro poveikio Reglamento Nr. 996/2010 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse teisingumo vykdymo institucijai arba kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai suteiktai galimybei nuspręsti atskleisti tam tikrą informaciją, susijusią su avarija arba pavojingu incidentu, į kurį pateko orlaivis ir dėl kurio atliekamas saugos tyrimas, kiek tai, laikantis šiose nuostatose ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, tikrai būtina įstatymu leidžiamam tikslui pasiekti.

83

Galiausiai, lygiai taip pat Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnis neturi poveikio atsakingos saugos tyrimų institucijos galimybei pagal Reglamento Nr. 996/2010 15 straipsnio 4 ir 5 dalis nuspręsti informuoti nukentėjusiuosius per atitinkamą avariją arba pavojingą incidentą bei jų artimuosius ar jų asociacijas ir viešai paskelbti visą informaciją apie tyrimo procedūrą ir preliminarias ataskaitas, išvadas ar rekomendacijas, kurios gali būti parengtos per šią procedūrą. Be to, pagal to paties reglamento 16 straipsnį ši institucija privalo paskelbti per minėtą procedūrą parengtą galutinę ataskaitą.

84

Atsižvelgiant į visas šio sprendimo 81–83 punktuose nurodytas nuostatas, kuriomis visuomenei, konkrečiai – žiniasklaidos įmonėms, suteikiamos tam tikros galimybės gauti bendrą informaciją, susijusią su aviacijos sauga Sąjungoje, taip pat informaciją, susijusią su tam tikrais konkrečiais įvykiais, tais atvejais, kai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos ar teismai mano, kad tikslingas šios informacijos paskelbimas ar atskleidimas yra pateisinamas, Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnyje numatyta konfidencialumo pareiga turi būti laikoma proporcinga ja siekiamam tikslui. Iš tiesų, nepaisant to, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 74 punkto, ši pareiga netrukdo visuomenei ir žiniasklaidos įmonėms siekti gauti informacijos iš kitų šaltinių ar kitais būdais, dėl jos neatmetama bet kokia galimybė atskleisti aptariamą informaciją šių institucijų ar teismų iniciatyva ir jiems prižiūrint. Taigi priimdamas Reglamentą Nr. 376/2014 Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti ir iš tikrųjų užtikrino teisingą, viena vertus, šiuo reglamentu siekiamų tikslų ir, kita vertus, įvairių teisių ir esamų viešųjų ir privačių interesų pusiausvyrą.

85

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti: Reglamento Nr. 376/2014 15 straipsnis, siejamas su Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, turi būti aiškinamas taip, kad kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų turimai informacijai apie su aviacijos sauga susijusį „įvykį“, kaip jis suprantamas pagal šio reglamento 2 straipsnio 7 punktą, taikoma konfidencialumo tvarka, dėl kurios nei visuomenė, nei žiniasklaidos įmonė neturi teisės jokia forma su ja susipažinti.

86

Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį ir antrąjį klausimus, nereikia atsakyti į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus.

87

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007, iš dalies pakeisto 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1139, 15 straipsnis, siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta teise į saviraiškos ir informacijos laisvę,

turi būti aiškinamas taip:

kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų turimai informacijai apie su aviacijos sauga susijusį „įvykį“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 376/2014 su pakeitimais 2 straipsnio 7 punktą, taikoma konfidencialumo tvarka, dėl kurios nei visuomenė, nei žiniasklaidos įmonė neturi teisės jokia forma su ja susipažinti.