–

MOL Magyar Olaj- és Gázipari Nyrt., atstovaujamos ügyvédek G. Kutai, D. Petrányi ir Sz. Szendrő,

–

Mercedes-Benz Group AG, atstovaujamos ügyvédek K. Hetényi, M. Kovács ir A. Turi, Rechtsanwälte M. Kocí ir C. Von Köckritz,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, A. Edelmannová ir J. Vláčil,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos V. Bottka, G. Meessen ir S. Noë,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1) 7 straipsnio 2 punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant MOL Magyar Olaj- és Gázipari Nyrt. (toliau – MOL) ir Mercedes-Benz Group AG ginčą dėl MOL pateikto reikalavimo atlyginti žalą, kurią ji mano patyrusi dėl Mercedes-Benz Group antikonkurencinių veiksmų, padarytų pažeidžiant SESV 101 straipsnį ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 52 t., p. 3, toliau – EEE susitarimas) 53 straipsnį.

3

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (OL L 199, 2007, p. 40) 7 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„Šio reglamento dalykinė taikymo sritis ir nuostatos turėtų būti suderintos su [Reglamentu Nr. 1215/2012] ir su dokumentais, reglamentuojančiais sutartinėms prievolėms taikytinos teisės klausimus.“

4

Šio reglamento 6 straipsnio „Nesąžininga konkurencija ir konkurencijos laisvę ribojantys veiksmai“ 3 dalies a punkte nustatyta:

„Dėl konkurencijos apribojimo atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikoma šalies, kurioje atsirado arba gali atsirasti poveikis rinkai, teisė.“

5

Reglamento Nr. 1215/2012 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

6

Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.“

7

Minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant [II] skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.“

8

Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriuje „Jurisdikcija“, be kita ko, yra 2 skirsnis „Specialioji jurisdikcija“. Šiame skirsnyje esantis 7 straipsnio 2 punktas suformuluotas taip:

„Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas:

<…>

9

Vengrijoje įsteigta įmonė MOL turi kelių skirtingose valstybėse narėse įsteigtų patronuojamųjų bendrovių, t. y. Vengrijoje įsteigtos Moltrans Kft., Kroatijoje įsteigtos INA d.d., Italijoje įsteigtų Panta Distribuzione SpA ir Nelsa Srl, Austrijoje įsteigtos Roth Energie GmbH ir Slovakijoje įsteigtos Slovnaft a.s., kontrolinį akcijų paketą.

10

2016 m. liepos 19 d. Europos Komisija priėmė Sprendimą C(2016) 4673 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39824 – Sunkvežimiai) (OL C 108, 2017, p. 6).

11

Tame sprendime Komisija konstatavo, kad egzistavo Mercedes-Benz Group ir penkiolikos tarptautinių sunkvežimių gamintojų sudarytas kartelis. Ji nusprendė, kad šis kartelis, sudarytas siekiant susitarti dėl vidutinių ir sunkiųjų sunkvežimių bruto kainų, yra tęstinis SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio, pagal kuriuos draudžiami karteliai ir kiti prekybos apribojimai, pažeidimas. Komisija konstatavo, kad šis pažeidimas tęsėsi nuo 1997 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 18 d. ir apėmė visą Europos ekonominę erdvę.

12

MOL patronuojamosios bendrovės pažeidimo laikotarpiu iš Mercedes-Benz Group netiesiogiai nupirko arba išperkamosios nuomos būdu įsigijo iš viso 71 sunkvežimį.

13

2019 m. spalio 14 d. MOL kreipėsi į Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) su ieškiniu Mercedes-Benz Group dėl žalos atlyginimo, jį grįsdama teigė patyrusi žalą – dėl antikonkurencinių veiksmų, už kuriuos Komisija skyrė baudas, jos patronuojamosios bendrovės nepagrįstai sumokėjo didesnę sumą.

14

Šiame ieškinyje MOL rėmėsi sąvoka „ekonominis vienetas“. Taigi ji nurodė tarptautinę Vengrijos teismų jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą, teigdama, kad jos registruota buveinė, kaip įmonių grupės, kurią ji sudaro kartu su savo patronuojamosiomis bendrovėmis, ekonominių ir finansinių interesų centras, yra vieta, kur įvyko „žalą sukėlęs įvykis“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

15

Nesutikdama su tuo, kad nurodyta nuostata galėtų pagrįsti teismo, į kurį kreiptasi, jurisdikciją, Mercedes-Benz Group pareiškė jurisdikcijos nebuvimu grindžiamą prieštaravimą.

16

Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas) patenkino šį prieštaravimą ir pažymėjo, kad Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkte įtvirtinta specialiosios jurisdikcijos taisyklė turi būti aiškinama siaurai ir gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarp teismo, į kurį kreiptasi, ir ginčo dalyko yra itin glaudus ryšys. Šiuo klausimu jis konstatavo, kad dirbtinai padidintas kainas mokėjo ne MOL, o kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtos jos patronuojamosios bendrovės – taigi joms ir buvo padaryta žala dėl nagrinėjamo konkurencijos iškraipymo. O MOL patyrė tik finansinę žalą, todėl MOL registruota buveinė negali būti laikoma vieta, kur įvyko žalą sukėlęs įvykis, kaip ji suprantama pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 punktą, ir jos nepakanka Vengrijos teismo jurisdikcijai pripažinti.

17

To teismo sprendimą apeliacine tvarka patvirtino Fővárosi Ítélőtábla (Sostinės regiono apeliacinis teismas, Vengrija); jis nurodė, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją ekonominio vieneto teorija taikoma tik nustatant atsakomybę už konkurencijos teisės pažeidimą, todėl iš esmės nukentėjusioji šalis negali ja remtis, siekdama nustatyti jurisdikciją. Jis pažymėjo, kad, remiantis 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimu CDC Hydrogen Peroxide (C‑352/13, EU:C:2015:335), jurisdikcija pagal minėto reglamento 7 straipsnio 2 punktą turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į žalą patyrusios įmonės, o ne į jos patronuojančiosios bendrovės buveinę.

18

MOL pateikė kasacinį skundą Kúria (Aukščiausiasis Teismas, Vengrija), jame prašė šio teismo panaikinti Fővárosi Ítélőtábla (Sostinės regiono apeliacinis teismas) nutartį ir tęsti bylos nagrinėjimą teismuose, į kuriuos buvo kreiptasi anksčiau.

19

MOL iš esmės teigė, kad ekonominio vieneto teorija yra svarbi vertinant Vengrijos teismų jurisdikciją pagrindinėje byloje ir kad ji, kaip vienintelė įmonių grupės, kurią sudaro su savo patronuojamosiomis bendrovėmis, kontroliuojančioji bendrovė, tiesiogiai dalyvauja patronuojamųjų bendrovių veikloje, nesvarbu, ar ji būtų pelninga, ar nuostolinga.

20

Atsikirsdama Mercedes-Benz Group tvirtino, kad ieškovė pagrindinėje byloje nepirko nė vieno sunkvežimio, susijusio su nagrinėjamu karteliu, todėl nepatyrė jokios žalos. Be to, ji nurodė, kad ekonominio vieneto teorija netaikytina nustatant Vengrijos teismų jurisdikciją ir kad toks požiūris nėra pagrįstas Teisingumo Teismo jurisprudencija.

21

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nuo antikonkurencinių veiksmų nukentėjęs asmuo gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo bet kuriam teisės subjektui, sudarančiam vieną ekonominį vienetą. Vis dėlto aiškindamas Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą Teisingumo Teismas dar nėra nusprendęs, ar galima pagrįstai remtis ekonominio vieneto teorija, kai šis vienetas yra nukentėjęs asmuo, o ne konkurencijos taisyklių pažeidėjas.

22

Tokiomis aplinkybėmis Kúria (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

23

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ apima patronuojančiosios bendrovės – reiškiančios ieškinį dėl žalos, kurią dėl trečiojo asmens antikonkurencinių veiksmų, kaip jie suprantami pagal SESV 101 straipsnį, patyrė tik jos patronuojamosios bendrovės, atlyginimo – registruotą buveinę, jei teigiama, kad ši patronuojančioji bendrovė ir minėtos patronuojamosios bendrovės sudaro tą patį ekonominį vienetą.

24

Pirmiausia primintina, kad, kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus bei paskirtį (žr., be kita ko, 2024 m. vasario 8 d. Sprendimo Inkreal, C‑566/22, EU:C:2024:123, 15 punktą).

25

Dėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkto teksto pažymėtina, kad iš šios nuostatos matyti, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys dėl delikto arba kvazidelikto kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas „vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ teisme.

26

Teisingumo Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“, kaip ji suprantama pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 5 straipsnio 3 punktą, atitinkantį Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą, reiškia ir vietą, kur žala atsirado, ir vietą, kur pasireiškė šią žalą sukėlęs įvykis, todėl ieškinys atsakovui ieškovo nuožiūra gali būti pareikštas vienos iš šių dviejų vietų teisme (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Volvo ir kt., C‑30/20, EU:C:2021:604, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

27

Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę 2019 m. liepos 29 d. Sprendime Tibor-Trans (C‑451/18, EU:C:2019:635, 33 punktas), susijusiame su tuo pačiu konkurencijos taisyklių pažeidimu, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, nurodyti, kad, kai antikonkurencinių veiksmų paveikta rinka yra valstybėje narėje, kurios teritorijoje tariamai atsirado nurodoma žala, reikia konstatuoti, kad žalos atsiradimo vieta pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą yra šioje valstybėje narėje (šiuo klausimu taip pat žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Volvo ir kt., C‑30/20, EU:C:2021:604, 31 punktą).

28

Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad sąvokos „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ negalima aiškinti plačiai – taip, kad ji apimtų visas vietas, kur galima patirti neigiamas veiksmo, kuriuo faktiškai jau padaryta žala kitoje vietoje, pasekmes. Todėl jis nurodė, kad šios sąvokos negalima aiškinti kaip apimančios vietą, kur, kaip teigia nukentėjusysis, jis patyrė turtinę žalą, atsiradusią dėl pradinės žalos, savo ruožtu atsiradusios ir patirtos kitoje valstybėje (2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Tibor-Trans, C‑451/18, EU:C:2019:635, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

29

Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad žala, kuri tėra netiesioginė pasekmė žalos, iš pradžių patirtos kitų asmenų, tiesiogiai nukentėjusių nuo žalos, atsiradusios kitoje vietoje nei ta, kur netiesiogiai nukentėjęs asmuo vėliau patyrė žalą, negali pagrįsti teismo jurisdikcijos pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Tibor-Trans, C‑451/18, EU:C:2019:635, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nagrinėjamu atveju tik patronuojamosios bendrovės, įsteigtos skirtingose valstybėse narėse, tiesiogiai patyrė MOL nurodytą žalą, t. y. patyrė papildomų išlaidų dėl dirbtinai padidintų kainų, taikytų perkant arba išperkamosios nuomos būdu įsigyjant pagrindinėje byloje aptariamą 71 sunkvežimį, sudarius slaptus susitarimus, kurie yra vienas ir tęstinis SESV 101 straipsnio pažeidimas.

31

Taigi konstatuotina, kad tarptautinę ir teritorinę jurisdikciją pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamos žalos atsiradimo vietą turi arba teismas, kurio veiklos teritorijoje žalą patyrusi patronuojamoji bendrovė nupirko arba išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekių, kurioms turėjo įtakos minėti susitarimai, arba, jei ši patronuojamoji bendrovė nupirko arba išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekių keliose vietose, teismas, kurio veiklos teritorijoje yra tokios bendrovės registruota buveinė.

32

Nors MOL pati neįsigijo tokių sunkvežimių, taigi dėl minėto pažeidimo nepatyrė tiesioginės žalos, ji teigia, kad sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į konkurencijos teisėje vartojamą sąvoką „ekonominis vienetas“.

33

Šiuo klausimu pažymėtina, kad patronuojančioji bendrovė ir jos patronuojamoji bendrovė paprastai laikomos sudarančiomis vieną ekonominį vienetą, kai iš esmės pirmoji bendrovė daro lemiamą įtaką antrajai bendrovei, neveikiančiai savarankiškai (šiuo klausimu žr. 2017 m. balandžio 27 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑516/15 P, EU:C:2017:314, 52 ir 53 punktus; taip pat 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Sumal, C‑882/19, EU:C:2021:800, 43 punktą).

34

Tokiu atveju visa grupė bus laikoma „įmone“, kuriai skirtos konkurencijos teisės normos, o jų visi grupės nariai kartu privalo laikytis pagal solidariąją atsakomybę (šiuo klausimu 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Sumal, C‑882/19, EU:C:2021:800, 39–44 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

35

Nagrinėjamu atveju MOL tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog konkurencijos teisės pažeidimas lemia solidarią viso ekonominio vieneto atsakomybę, to paties principo atvirkštinis taikymas būtinas tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti žalą dėl konkurencijos teisės pažeidimo, turinčio įtakos ekonominio vieneto nariui.

36

MOL teigimu, sąvoka „ekonominis vienetas“ negali turėti skirtingos reikšmės, priklausomai nuo to, ar atitinkama įmonė yra ieškovė, ar atsakovė. Todėl taikant Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą patronuojančiosios bendrovės registruotos buveinės vieta turėtų būti laikoma „žalos atsiradimo vieta“, net jei tiesioginę žalą patyrė tik šios bendrovės patronuojamosios bendrovės.

37

Kaip nurodyta generalinio advokato išvados 71–73 punktuose, pažymėtina, kad visų pirma MOL pateikti argumentai nėra pagrįsti Teisingumo Teismo jurisprudencija. Be to, jie neatitinka principų, kuriais grindžiama Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkte nustatyta jurisdikcijos taisyklė, t. y. jurisdikcijos taisyklėmis siekiamų artimumo ir nuspėjamumo, taip pat teismo vietos ir taikytinos teisės suderinamumo tikslų. Galiausiai galimybei prašyti žalos, padarytos dėl konkurencijos teisės pažeidimo, atlyginimo netrukdo tai, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą nustatant „žalos atsiradimo vietą“ netaikoma ekonominio vieneto teorija.

38

Dėl jurisdikcijos taisyklėmis siekiamų artimumo ir nuspėjamumo tikslų pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog, pirma, valstybės narės, kurioje yra paveikta rinka, teismai geriausiai gali išnagrinėti tokius ieškinius dėl žalos atlyginimo, ir, antra, antikonkurencinius veiksmus vykdantis ūkio subjektas gali pagrįstai tikėtis, kad jam byla bus iškelta vietos, kur jo veiksmai iškraipė sąžiningos konkurencijos taisykles, teismuose (2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Tibor-Trans, C‑451/18, EU:C:2019:635, 34 punktas).

39

Be to, pagal Reglamento Nr. 1215/2012 15 konstatuojamąją dalį jurisdikcijos taisyklės turėtų būti grindžiamos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, kaip numatyta šio reglamento 4 straipsnyje.

40

Dėl teismo vietos ir taikytinos teisės suderinamumo tikslo Teisingumo Teismas nusprendė, kad toks žalos atsiradimo vietos nustatymas, kai ji yra paveiktoje rinkoje, taip pat atitinka Reglamento Nr. 864/2007 7 konstatuojamojoje dalyje numatytus suderinamumo reikalavimus, nes, remiantis šio reglamento 6 straipsnio 3 dalies a punktu, ieškiniams dėl žalos, susijusiems su konkurenciją ribojančiais veiksmais, atlyginimo taikoma šalies, kurioje rinka yra arba gali būti paveikta, teisė (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Volvo ir kt., C‑30/20, EU:C:2021:604, 31 ir 32 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

41

Be to, dėl argumento, kad ribojama galimybė prašyti žalos, padarytos dėl konkurencijos teisės pažeidimo, atlyginimo, nes pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą nustatant „žalos atsiradimo vietą“ netaikoma sąvoka „ekonominis vienetas“, konstatuotina, kaip tai padarė generalinis advokatas savo išvados 97 punkte, kad jurisdikcijos taisyklės netrukdo nuo antikonkurencinių veiksmų tariamai nukentėjusiems asmenims pasinaudoti teise į žalos atlyginimą.

42

Pagal Reglamente Nr. 1215/2012 numatytą pagrindinę teismo vietos taisyklę nuo tokio pažeidimo nukentėję asmenys visada gali kreiptis į pažeidėjo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) teismą, kaip numatyta šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

43

Vis dėlto, kaip priminta šio sprendimo 27 punkte, pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą dėl slaptų susitarimų dėl prekių kainų nustatymo ir padidinimo paveiktoje rinkoje leidžiama kreiptis arba į teismą, kurio veiklos teritorijoje žalą patyrusi įmonė įsigijo prekių, kurioms turėjo įtakos minėti susitarimai, arba, jeigu ši įmonė įsigijo prekių keliose vietose, į teismą, kurio veiklos teritorijoje yra pagrindinė tokios įmonės registruota buveinė (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Volvo ir kt., C‑30/20, EU:C:2021:604, 43 punktą).

44

Taigi jurisdikcijos taisyklėmis siekiami artimumo ir nuspėjamumo, teismo vietos ir taikytinos teisės suderinamumo tikslai, taip pat tai, kad neribojama galimybė prašyti žalos dėl konkurencijos teisės pažeidimo, turinčio įtakos ekonominio vieneto nariui, atlyginimo, neleidžia atvirkštinio sąvokos „ekonominis vienetas“ taikymo nustatant žalos atsiradimo vietą pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą.

45

Be to, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog siekiant teisinio saugumo reikalaujama, kad nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi, galėtų lengvai priimti sprendimą dėl savo paties jurisdikcijos, neprivalėdamas nagrinėti bylos iš esmės (2015 m. sausio 28 d. Sprendimo Kolassa, C‑375/13, EU:C:2015:37, 61 punktas ir 2024 m. vasario 8 d. Sprendimo Inkreal, C‑566/22, EU:C:2024:123, 27 punktas).

46

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ neapima patronuojančiosios bendrovės – reiškiančios ieškinį dėl žalos, kurią dėl trečiojo asmens antikonkurencinių veiksmų, sudarančių SESV 101 straipsnio pažeidimą, patyrė tik jos patronuojamosios bendrovės, atlyginimo – registruotos buveinės, net jei teigiama, kad ši patronuojančioji bendrovė ir minėtos patronuojamosios bendrovės sudaro tą patį ekonominį vienetą.

47

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar taikant Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą svarbu tai, kad tuo metu, kai buvo perkamos tam tikros prekės, kurios yra SESV 101 straipsnio pažeidimo dalykas, patronuojančioji bendrovė dar nekontroliavo atitinkamų patronuojamųjų bendrovių.

48

Pažymėtina, kad šis klausimas grindžiamas prielaida, jog Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktas galėtų būti aiškinamas taip, kad sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ gali apimti patronuojančiosios bendrovės – reiškiančios ieškinį dėl tiesioginės žalos, kurią dėl trečiojo asmens antikonkurencinių veiksmų patyrė jos patronuojamosios bendrovės, atlyginimo – registruotą buveinę.

49

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį klausimą.

50

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 punktas

turi būti aiškinamas taip:

sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ neapima patronuojančiosios bendrovės – reiškiančios ieškinį dėl žalos, kurią dėl trečiojo asmens antikonkurencinių veiksmų, sudarančių SESV 101 straipsnio pažeidimą, patyrė tik jos patronuojamosios bendrovės, atlyginimo – registruotos buveinės, net jei teigiama, kad ši patronuojančioji bendrovė ir minėtos patronuojamosios bendrovės sudaro tą patį ekonominį vienetą.