–

NM, atstovaujamo advogado P. Carido,

–

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos P. Barros da Costa, A. Pimenta, A. Rodrigues ir N. Vitorino,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Björkland ir I. Melo Sampaio,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 110 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant NM ir Autoridade Tributária e Aduaneira (Mokesčių ir muitų institucija, Portugalija) (toliau – mokesčių institucija) ginčą dėl Código do Imposto sobre Veículos (Transporto priemonių mokesčio kodeksas) numatyto pranešimo sumokėti transporto priemonių mokestį (toliau – mokestis), susijusį su automobiliu, kurį NM importavo į Portugaliją.

3

Transporto priemonių mokesčio kodekso 2 straipsnio „Objektyvioji taikymo sritis“ 1 dalies a punkte nustatyta:

„Mokesčiu apmokestinamos šios transporto priemonės:

4

Šio kodekso 3 straipsnio „Subjektyvioji taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta:

„Mokestį turi mokėti įgaliotieji ūkio subjektai, pripažinti ūkio subjektai ir šiame kodekse apibrėžti privatūs asmenys, kurie išleidžia naudoti apmokestinamas transporto priemones, t. y. asmenys, kurių vardu išduodama transporto priemonių muitinės deklaracija.“

5

Minėto kodekso 5 straipsnis „Apmokestinamasis įvykis“ suformuluotas taip:

„1 –   Apmokestinamasis įvykis yra nacionalinėje teritorijoje apmokestinamų transporto priemonių, kurios turi būti registruojamos Portugalijoje, gamyba, surinkimas, įvežimas arba importas.

<…>

3 –   Šiame kodekse vartojamos šios sąvokos:

6

To paties kodekso 6 straipsnyje „Prievolė apskaičiuoti“ nustatyta:

„1 –   Pirma nurodyto 1 straipsnio atvejais prievolė apskaičiuoti mokestį atsiranda išleidimo į laisvą apyvartą momentu, kuris laikomas įvykusiu:

<…>

<…>

3 –   Taikytinas tarifas yra tas, kuris galioja prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimo momentu.“

7

Transporto priemonių mokesčio 7 straipsnio „Standartiniai tarifai – variklinės transporto priemonės“ 1 dalies a punkte nustatyta:

„I – Toliau pateiktoje A lentelėje mokesčio tarifai yra nustatyti atsižvelgiant į cilindro darbinį tūrį ir aplinkosaugos komponentą; ji taikoma šioms transporto priemonėms:

8

Transporto priemonių mokesčio kodekso (2014 m. gruodžio 31 d.Lei n.o 82-D/2014 que procede à alteração das normas fiscais ambientais nos sectores da energia e emissões, transportes, água, resíduos, ordenamento do território, florestas e biodiversidade, introduzindo ainda um regime de tributação dos sacos de plástico e um regime de incentivo ao abate de veículos em fim de vida, no quadro de uma reforma da fiscalidade ambiental (Įstatymas Nr. 82-D/2014 dėl aplinkos apsaugos standartų pakeitimo energetikos ir išmetamųjų teršalų, transporto, vandens, atliekų, teritorijų planavimo, miškų ir biologinės įvairovės sektoriuose, kuriuo nustatoma plastikinių maišelių ir premijų už lengvąsias transporto priemones, pasibaigus jų naudojimui, sistema vykdant aplinkos mokesčių reformą) (2014 m. gruodžio 31 d.Diário da República, I serija, Nr. 252, 2014 m. gruodžio 31 d.) (toliau – Įstatymas Nr. 82-D/2014) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio „Tarpiniai tarifai – variklinės transporto priemonės“ 1 dalies d punkte buvo numatyta:

„Tarpinis tarifas, atitinkantis toliau nurodytas mokesčio, gauto taikant A lentelę, pateiktą pirma minėto straipsnio 1 dalyje, procentines dalis, taikomas šioms transporto priemonėms:

9

Transporto priemonių mokesčio kodekso (2020 m. gruodžio 31 d.Lei n.o 75-B/2020, Orçamento do Estado para 2021 (2021 m. Įstatymas Nr. 75-B/2020 dėl 2021 m. valstybės biudžeto) (Diário da República, Nr. 253, 1 serija, Nr. 253, 2020 m. gruodžio 31 d.) (toliau – Įstatymas Nr. 75-B/2020; redakcija, įsigaliojusi 2021 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio „Tarpiniai tarifai – motorinės transporto priemonės“ 1 dalies d punkte nustatyta:

„Tarpinis tarifas, atitinkantis toliau nurodytas mokesčio, gauto taikant A lentelę, pateiktą minėto straipsnio 1 dalyje, procentines dalis, taikomas šioms transporto priemonėms:

<…>

10

Transporto priemonių mokesčio kodekso 11 straipsnyje „Tarifai – naudotos transporto priemonės“ nustatyta:

„1 –   Mokestis, kuriuo apmokestinamos transporto priemonės, turinčios kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse išduotą galutinį Bendrijos numerio ženklą, yra laikinai nustatomas pagal šiame kodekse numatytas taisykles, taikant D lentelėje numatytas sumažintas procentines dalis mokesčio sumai, gautai remiantis atitinkama lentele, atsižvelgiant į cilindro darbinį tūrį ir aplinkosaugos komponentą bei 7 straipsnio 3 dalyje numatytą padidinimą – procentines dalis, kurios yra atitinkamai susijusios su transporto priemonių nuvertėjimu nacionalinėje rinkoje ir vidutiniu likusiu naudingu naudojimo laiku:

D lentelė“

11

2018 m. rugsėjo 14 d. Vokietijoje pirmą kartą buvo įregistruota lengvoji transporto priemonė su įkraunamu hibridiniu varikliu.

12

2021 m. rugsėjo 13 d. NM kompetentingai muitinei pateikė šios transporto priemonės muitinės deklaraciją, siekdama ją išleisti naudoti Portugalijoje.

13

Remdamasi minėtos transporto priemonės galia ir aplinkosaugos kriterijais (A lentelė), taip pat naudojimo nuo pirmo įregistravimo trukme (D lentelė), kompetentinga muitinė apskaičiavo NM mokėtiną mokestį. Atlikusi šį skaičiavimą ji nustatė, kad šiai transporto priemonei reikia taikyti visą tarifą (2928,28 EUR sumą), ir išleido pranešimą sumokėti mokestį.

14

NM sumokėjo mokestį, nurodytą pranešime, pateiktame kompetentingos muitinės. Vėliau jis pateikė Centro de arbitragem Administrativa (Administracinio arbitražo centras, Portugalija) pirmininkui prašymą sudaryti arbitražo teismą, nes siekė ginčyti minėtą pranešimą sumokėti mokestį.

15

NM prašymas buvo perduotas Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinio arbitražo centras – CAAD), Portugalija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

16

Iš esmės NM teigia, kad tuo metu, kai buvo pirmą kartą įregistruota pagrindinėje byloje nagrinėjama transporto priemonė, t. y. 2018 m. rugsėjo 14 d., galiojo Transporto priemonių mokesčio kodekso, patvirtinto Įstatymu Nr. 82-D/2014, 8 straipsnio 1 dalies d punktas ir kad pagal šį straipsnį sumažintas 25 % mokesčio tarifas buvo taikomas lengvosioms transporto priemonėms su įkraunamu hibridiniu varikliu, kurių minimali autonomija elektriniu režimu yra 25 km. Vis dėlto tuo metu, kai jis pateikė šios transporto priemonės muitinės deklaraciją, taikytas Transporto priemonių mokesčio kodekso, patvirtinto Įstatymu Nr. 75-B/2020, 8 straipsnio 1 dalies d punktas. Priešingai nei pagal 2018 m. galiojusią šio straipsnio redakciją, pagal šią nuostatą nebeleidžiama transporto priemonėms, turinčioms savybių, panašių į nagrinėjamą pagrindinėje byloje, taikyti sumažintą 25 % šio mokesčio tarifą. Jis teigia, kad dėl šios priežasties tokių savybių turinti ir kitoje Sąjungos valstybėje narėje iš pradžių įregistruota transporto priemonė, kuri vėliau buvo įvežta į Portugaliją, būtų vertinama mažiau palankiai, palyginti su panašių savybių transporto priemone, kuri iš pradžių buvo įsigyta ir įregistruota Portugalijoje, nes pirmajai transporto priemonei negali būti taikomas sumažintas 25 % minėto mokesčio tarifas. Taigi didesnė finansinė našta tektų transporto priemonėms, iš pradžių registruotoms kitoje Sąjungos valstybėje narėje, palyginti su panašių savybių turinčiomis transporto priemonėmis, kurios iš pradžių buvo įregistruotos Portugalijoje, o tai neatitinka SESV 110 straipsnio.

17

Vis dėlto mokesčių institucija pabrėžia, kad apmokestinamasis įvykis yra transporto priemonės, kuriai taikoma registracijos pareiga, įvežimas į Portugalijos teritoriją ir kad šis mokestis tampa mokėtinas, kai ši transporto priemonė išleidžiama naudoti Portugalijoje. Taigi tik nuo šios datos reikia vertinti, ar atitinkama transporto priemonė atitinka kriterijus, leidžiančius jai taikyti sumažintą 25 % mokesčio tarifą. Be to, mokesčių institucija teigia, kad SESV 110 straipsnis nepažeidžiamas, kai mokestis, renkamas į Portugalijos teritoriją įvežant naudotą transporto priemonę iš kitos valstybės narės, neviršija šio mokesčio likusios sumos, įtrauktos į panašių naudotų transporto priemonių, jau įregistruotų nacionalinėje teritorijoje, kainą, o taip yra mokesčio, kurio buvo reikalaujama dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos transporto priemonės, atveju.

18

Šiomis aplinkybėmis Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinio arbitražo centras – CAAD), Portugalija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar SESV 110 straipsnis draudžia, kad nacionalinės teisės nuostata, kaip antai [Transporto priemonių mokesčio kodekso] 8 straipsnio 1 dalies d punktas, nustatantis, jog keleivinėms transporto priemonėms, kurios atitinka nustatytus aplinkosaugos reikalavimus, yra taikoma lengvata, kurią sudaro iki 25 % sumažintas [mokesčio] tarifas, liktų galioti ir pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančią redakciją (siauresnę, nei galiojusi iki tol) būtų taikomas tiek naujoms nacionalinėms, tiek naudotoms transporto priemonėms iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, pirmą kartą registruotoms Portugalijoje nuo tos datos, kai šioms transporto priemonėms taikomas vienodas mokestinis režimas, tačiau sukuriama situacija, kurią galima laikyti naudotų transporto priemonių, kurių naudojimo laikas yra toks pats ir kurios atitinka mažiau griežtus anksčiau galiojusius aplinkosaugos reikalavimus, bet neatitinka naujojo įstatymo reikalavimų, nevienodu vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad: a) jos pirmiausia buvo parduotos ir įregistruotos Portugalijoje iki įsigaliojant naujajai įstatymo redakcijai; tokiu atveju joms bus taikoma lengvata, kurią sudaro iki 25 % sumažintas mokesčio tarifas (jis tikriausiai atsispindės naudotų transporto priemonių pirkimo kainoje); arba b) buvo įregistruotos kitoje valstybėje narėje galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai, o išleistos į apyvartą Portugalijoje po šios datos; tokiu atveju joms bus taikomas 100 % mokesčio tarifas?“

19

Savo prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 110 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos kitoje valstybėje narėje, išleidimo naudoti vienoje valstybėje narėje dieną apskaičiuoti transporto priemonių mokestį pagal tuo metu taikytinas taisykles, kai pirmą kartą registruojant šią transporto priemonę galiojo ankstesnė šį mokestį reguliuojančio teisės akto redakcija, pagal kurią būtų galima taikyti mažesnį mokestį, kuris galėjo būti taikomas panašioms transporto priemonėms, turinčioms tokias pačias reikšmingas savybes kaip ši transporto priemonė, bet pirmą kartą įregistruotoms šioje pirmojoje valstybėje narėje.

20

Pirmiausia primintina, kad, išskyrus tam tikras šioje byloje nereikšmingas išimtis, transporto priemonių apmokestinimas nebuvo suderintas Sąjungos lygmeniu. Vadinasi, valstybės narės gali nekliudomos naudotis savo kompetencija mokesčių klausimais šioje srityje su sąlyga, kad laikomasi Sąjungos teisės (2017 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Komisija / Airija (Registracijos mokestis), C‑552/15, EU:C:2017:698, 71 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

21

Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, mokestis, kurį valstybė narė renka, kai transporto priemonės registruojamos, kad būtų eksploatuojamos jos teritorijoje, nėra nei muitas, nei muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas, kaip tai suprantama pagal SESV 28 ir 30 straipsnius. Be to, toks mokestis taip pat negali būti vertinamas atsižvelgiant į SESV 34 straipsnį, draudžiantį kiekybinius importo apribojimus ir tokiems apribojimams lygiaverčio poveikio priemones. Iš tiesų toks mokestis, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, yra vidaus mokestis, todėl turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į SESV 110 straipsnį (2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Tatu, C‑402/09, EU:C:2011:219, 32 ir 33 punktai ir 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Viamar, C‑402/14, EU:C:2015:830, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

22

SESV 110 straipsnio tikslas – užtikrinti laisvą prekių judėjimą tarp valstybių narių įprastomis konkurencijos sąlygomis. Juo siekiama panaikinti bet kokios formos apsaugą, galinčią atsirasti kitų valstybių narių gaminius apmokestinus vidaus mokesčiais, ypač jeigu jie yra diskriminacinio pobūdžio (2015 m. balandžio 14 d. Sprendimo Manea, C‑76/14, EU:C:2015:2016, 28 punktas). Šis straipsnis pažeidžiamas, kai importuotiems gaminiams ir panašiems vietos gaminiams taikomas mokestis skaičiuojamas skirtingai pagal skirtingus kriterijus, dėl to bent jau kai kuriais atvejais importuotas gaminys apmokestinamas didesne suma (2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Portugalija (Transporto priemonių mokestis), C‑169/20, EU:C:2021:679, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

23

Importuotų naudotų transporto priemonių apmokestinimo srityje pagal SESV 110 straipsnį siekiama užtikrinti visišką vidaus mokesčių neutralumą konkurencijos tarp jau esančių nacionalinėje rinkoje ir importuotų gaminių atžvilgiu, todėl kiekviena valstybė narė įpareigojama pasirinkti ir nustatyti mokesčius už transporto priemones taip, kad tais mokesčiais nebūtų skatinamas nacionalinių naudotų transporto priemonių pardavimas ir taip būtų atgrasoma nuo panašių naudotų transporto priemonių importo (šiuo klausimu žr. 2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Tatu, C‑402/09, EU:C:2011:219, 56 punktą ir 2018 m. balandžio 17 d. Nutarties dos Santos, C‑640/17, EU:C:2018:275, 17 punktą).

24

Valstybės narės rinkoje esančios transporto priemonės yra šios valstybės narės vietos gaminiai, kaip jie suprantami pagal SESV 110 straipsnį. Kai šie gaminiai parduodami šios valstybės narės naudotų transporto priemonių rinkoje, jie turi būti laikomi panašiais gaminiais, palyginti su tokio paties tipo ir tiek pat naudotomis transporto priemonėmis, turinčiomis vienodas charakteristikas. Iš tiesų šios valstybės narės rinkoje pirktos naudotos transporto priemonės ir tos, kurios pirktos kitose valstybėse narėse ketinant importuoti ir eksploatuoti pirmojoje valstybėje narėje, yra konkuruojantys gaminiai (2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Tatu, C‑402/09, EU:C:2011:219, 55 punktas ir 2018 m. balandžio 17 d. Nutarties dos Santos, C‑640/17, EU:C:2018:275, 16 punktas).

25

SESV 110 straipsnis pažeidžiamas, kai mokesčio už iš kitos valstybės narės įvežtą naudotą transporto priemonę suma yra didesnė už į nacionalinėje teritorijoje jau įregistruotos panašios naudotos transporto priemonės vertę įtraukto mokesčio likutį. Tokiu atveju kyla grėsmė, kad bus sudaromos palankesnės nacionalinių naudotų transporto priemonių pardavimo sąlygos ir atgrasoma nuo panašių naudotų transporto priemonių importo (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo X, C‑437/12, EU:C:2013:857, 31 ir 32 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

26

Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad, pirma, mokestis yra vartojimo mokestis, taikomas, be kita ko, visoms transporto priemonėms, kurioms taikoma pareiga įregistruoti Portugalijoje, ir kad jis yra mokėtinas tuo momentu, kai tokia transporto priemonė išleidžiama naudoti. Taigi šis mokestis taikomas ir naujoms, ir importuotoms naudotoms transporto priemonėms, nes renkamas tik vieną kartą, kai atitinkama transporto priemonė išleidžiama naudoti Portugalijos teritorijoje.

27

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad Transporto priemonių mokesčio kodekso 8 straipsnis buvo pakeistas po to, kai pagrindinėje byloje nagrinėjama transporto priemonė buvo pirmą kartą įregistruota Vokietijoje, tačiau prieš ją išleidžiant naudoti Portugalijoje. Šiuo pakeitimu siekta sugriežtinti sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad transporto priemonei galėtų būti taikomas sumažintas 25 % mokesčio tarifas.

28

Iš tiesų, kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pagal tvarką, kuri Portugalijoje buvo taikoma pagal Transporto priemonių mokesčio kodekso 8 straipsnio 1 dalies a punktą (Įstatymo Nr. 82-D/2014 redakcija), pirmą kartą registruojant pagrindinėje byloje nagrinėjamą transporto priemonę Vokietijoje jai galėjo būti taikomas sumažintas 25 % mokesčio tarifas. Vis dėlto tuo metu, kai minėta transporto priemonė buvo išleista naudoti Portugalijoje, ji neatitiko sąlygų, numatytų norint pasinaudoti tokiu lengvatiniu tarifu pagal Transporto priemonių mokesčio kodekso 8 straipsnio 1 dalies d punktą (Įstatymo Nr. 75-B/2020 redakcija).

29

Darytina išvada, kad tokio paties tipo, tų pačių savybių ir to paties nusidėvėjimo naudotoms transporto priemonėms, kurios yra panašūs gaminiai, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 24 punkte nurodytą jurisprudenciją, gali būti taikomas skirtingas mokesčio tarifas, atsižvelgiant į tai, ar jos buvo išleistos naudoti Portugalijoje prieš, ar po šio sprendimo 27 ir 28 punktuose aprašytų teisės aktų pakeitimų.

30

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar iš kitos valstybės narės įvežtos naudotos transporto priemonės išleidimo naudoti Portugalijoje momentu toks mokestį reguliuojančių teisės aktų įgyvendinimas nelemia to, kad mokestis, kuriuo apmokestinama minėta naudota transporto priemonė, viršytų šio mokesčio, įtraukto į panašių naudotų transporto priemonių, jau įregistruotų nacionalinėje teritorijoje, vertę, likutį ir nekelia pavojaus sudaryti palankesnes sąlygas parduoti nacionalines naudotas transporto priemones ir atgrasyti nuo panašių naudotų transporto priemonių importo, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 25 punkte nurodytą jurisprudenciją.

31

Šis teismas turės atsižvelgti, pirma, į tai, kad visas mokestis taikomas importuojant ir išleidžiant naudoti tokią transporto priemonę iš kitos valstybės narės, net jei ši transporto priemonė atitiko sąlygas, kad būtų taikomas sumažintas 25 % šio mokesčio tarifas tuo metu, kai ji pirmą kartą buvo įregistruota toje kitoje valstybėje narėje. Antra, jis turės atsižvelgti į tai, kad panašios naudotos transporto priemonės, jau esančios Portugalijos rinkoje, pirkėjas turi sumokėti tik mokesčio, įskaičiuoto į perkamos transporto priemonės rinkos vertę, likutį; be to, šio mokesčio vertė yra susijusi su tokiu lengvatiniu tarifu, sumokėtu pirmą kartą išleidžiant naudoti šią transporto priemonę.

32

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog valstybės narės negali įvesti naujų mokesčių ar keisti jau egzistuojančių, kurių tikslas ir poveikis būtų atgrasyti nuo importuotų gaminių pardavimo, sudarant palankesnes nacionalinėje rinkoje esančių panašių gaminių, patiektų šiai rinkai prieš įsigaliojant šiems mokesčiams, pardavimo sąlygas (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo X, C‑437/12, EU:C:2013:857, 35 punktas).

33

Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų matyti, jog mokesčio apskaičiavimo tvarka laipsniškai buvo pakeista įvairiais teisės aktų pakeitimais, kad aplinkos apsaugos srityje nuo šiol būtų atsižvelgta į nusidėvėjimą, atsirandantį dėl į Portugaliją importuotų naudotų transporto priemonių naudojimo trukmės.

34

Vis dėlto neatrodo, kad vien tokios teisės aktų reformos galėtų užtikrinti mokesčio taikymą, suderinamą su SESV 110 straipsniu, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Iš tiesų, kaip iš esmės matyti iš šio sprendimo 31 punkto, į transporto priemonių, panašių į transporto priemonę, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, kurios taip pat parduodamos Portugalijos naudotų transporto priemonių rinkoje ir kurioms taikytas lengvatinis 25 % mokesčio tarifas, kai jos buvo išleistos naudoti, rinkos vertę įskaičiuojamas šio mokesčio sumos likutis. Toks sumos likutis turi būti vertinamas atsižvelgiant į tarifą, kuriuo buvo sumokėtas šis mokestis.

35

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: SESV 110 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos kitoje valstybėje narėje, išleidimo naudoti vienoje valstybėje narėje dieną apskaičiuoti transporto priemonių mokestį pagal tuo metu taikytinas taisykles, kai pirmą kartą registruojant šią transporto priemonę galiojo ankstesnė šį mokestį reguliuojančio teisės akto redakcija, pagal kurią būtų galima taikyti mažesnį mokestį, kuris galėjo būti taikomas panašioms transporto priemonėms, turinčioms tokias pačias reikšmingas savybes kaip ši transporto priemonė, bet pirmą kartą įregistruotoms šioje pirmoje valstybėje narėje, jei ir tiek, kiek už tą pačią importuotą transporto priemonę surinkto mokesčio suma viršija mokesčio sumos likutį, kuris įtrauktas į panašių nacionalinių transporto priemonių, esančių nacionalinėje naudotų transporto priemonių rinkoje, vertę.

36

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

SESV 110 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos kitoje valstybėje narėje, išleidimo naudoti vienoje valstybėje narėje dieną apskaičiuoti transporto priemonių mokestį pagal tuo metu taikytinas taisykles, kai pirmą kartą registruojant šią transporto priemonę galiojo ankstesnė šį mokestį reguliuojančio teisės akto redakcija, pagal kurią būtų galima taikyti mažesnį mokestį, kuris galėjo būti taikomas panašioms transporto priemonėms, turinčioms tokias pačias reikšmingas savybes kaip ši transporto priemonė, bet pirmą kartą įregistruotoms šioje pirmoje valstybėje narėje, jei ir tiek, kiek už tą pačią importuotą transporto priemonę surinkto mokesčio suma viršija mokesčio sumos likutį, kuris įtrauktas į panašių nacionalinių transporto priemonių, esančių nacionalinėje naudotų transporto priemonių rinkoje, vertę.