–

E., atstovaujamo radcowie prawni M. Kułagowski, M. Niżnik ir doradca podatkowy K. Trzópek-Piskorz,

–

Dyrektor Izby Administracji Skarbowej we Wrocławiu, atstovaujamo radca prawny K. Zygadło,

–

Rzecznik Małych i Średnich Przedsiębiorców, atstovaujamo radca prawny P. Chrupek,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos K. Herrmann ir W. Roels,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Sąjungos teisės principų, visų pirma lojalaus bendradarbiavimo, lygiavertiškumo ir veiksmingumo, išaiškinimo, kiek tai susiję su privačių asmenų teise į palūkanas, kai valstybė narė grąžina mokestį, surinktą pažeidžiant Sąjungos teisę.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant investicinio fondo E., kurio buveinė yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir Dyrektor Izby Administracji Skarbowej we Wrocławiu (Vroclavo mokesčių inspekcijos vadovas, Lenkija; toliau – vadovas) ginčą dėl Lenkijos mokesčių administratoriaus sprendimo apriboti ir atsisakyti mokėti palūkanas už pažeidžiant Sąjungos teisę susidariusias mokesčio permokas.

3

Iš dalies pakeisto (suvestinės redakcijos) 1992 m. vasario 15 d.Ustawa o podatku dochodowym od osób prawnych (Pelno mokesčio įstatymas, Dz. U., 2011, Nr. 74, 397 pozicija; toliau – updop) 3 straipsnyje nustatyta:

„1.   Mokesčių mokėtojai, kurių registruota buveinė arba centrinė administracija yra Lenkijos Respublikos teritorijoje, apmokestinami dėl visų pajamų, neatsižvelgiant į jų gavimo vietą.

<…>

2.   Mokesčių mokėtojai, neturintys registruotos buveinės ar centrinės administracijos Lenkijos Respublikos teritorijoje, apmokestinami tik dėl Lenkijos Respublikos teritorijoje gautų pajamų.

<…>“

4

Updop 22 straipsnyje įtvirtinta:

„1.   Pelno mokestis nuo pajamų iš dividendų ir kitų pajamų, gautų iš juridinių asmenų, kurių registruotoji buveinė ar centrinė administracija yra Lenkijos Respublikos teritorijoje, yra 19 % nuo gautų pajamų. <…>

<…>“

5

Updop 26 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Juridiniai asmenys, juridinio asmens statuso neturintys organizaciniai vienetai ir fiziniai asmenys verslininkai, kurie išmoka sumas pagal <…> ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, kaip mokėtojai privalo <…> mokėjimo dieną surinkti avansinį pelno mokestį nuo šių išmokų <…>.

<…>

3.   1 dalyje nurodyti mokėtojai perveda mokesčio sumas iki 7‑os mėnesio, einančio po mėnesio, kurį pagal 1 ir <…> dal[į] buvo surinktas mokestis, dienos į mokesčių inspekcijos sąskaitą, kurią tvarko mokesčių inspekcijos viršininkas, kompetentingas pagal apmokestinamojo asmens buveinę <…>. Mokėtojai privalo išsiųsti apmokestinamiesiems asmenims, nurodytiems:

<…>

3a.   Mokėtojai 3 dalies 1 punkte nurodytą informaciją pateikia ne vėliau kaip mokesčio sumos sumokėjimo dieną, o 3 dalies 2 punkte nurodytą informaciją – ne vėliau kaip iki metų, einančių po mokestinių metų, kuriais buvo atlikti 1 dalyje nurodyti mokėjimai, trečiojo mėnesio pabaigos, net jei mokėtojas mokestiniais metais parengė ir perdavė informaciją pagal 3b dalį.

<…>“

6

Iš dalies pakeisto (suvestinės redakcijos) 1997 m. rugpjūčio 29 d.Ustawa Ordynacja podatkowa (Įstatymas dėl mokesčių reglamentavimo; Dz. U., 2012 m., 749 pozicija; toliau – Mokesčių kodeksas) 8 straipsnyje nustatyta:

„Mokėtojas yra fizinis asmuo, juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturinti organizacija, kuriems, remiantis mokesčių teisės aktais, tenka prievolė apskaičiuoti mokestį ir surinkti jį iš apmokestinamojo asmens, taip pat nustatytu laiku jį sumokėti mokesčių institucijai.“

7

Mokesčių kodekso 30 straipsnyje numatyta:

„1.   Mokėtojas, kuris neįvykdė pareigų, nustatytų 8 straipsnyje, laikomas atsakingu už nesurinktą arba surinktą, bet nesumokėtą mokestį.

<…>

3.   Mokėtojas <…> už 1 <…> dalyje nurodytas mokėtino mokesčio sumas atsako visu savo turtu.

<…>“

8

Mokesčių kodekso 72 straipsnyje numatyta:

„1.   Permoka laikoma:

<…>

<…>“

9

Mokesčių kodekso 73 straipsnyje nustatyta:

„1.   <…> permoka susidaro nuo:

<…>

<…>“

10

Mokesčių kodekso 74 straipsnyje nustatyta:

„Jeigu permoka susidarė dėl Trybunał Konstytucyjny [(Konstitucinis Teismas, Lenkija]) arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo, o už apmokestinamąjį asmenį <…>:

<…>

<…>“

11

Mokesčių kodekso 75 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Kai apmokestinamasis asmuo ginčija mokėtojo atliktą mokesčio surinkimą arba surinkto mokesčio sumą, jis gali pateikti prašymą dėl permokos konstatavimo.“

12

Mokesčių kodekso 77 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Permoka grąžinama per toliau nurodytą laikotarpį:

<…>

<…>“

13

Mokesčių kodekso 78 straipsnyje nustatyta:

„1.   Permokoms taikoma palūkanų norma, atitinkanti delspinigių už mokesčių įsiskolinimus dydį <…>

<…>

5.   77 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju palūkanos taikomos tokiam laikotarpiui:

<…>“

14

2017 m. gruodžio 28 d. raštu, skirtu Lenkijos mokesčių administratoriui, ieškovas pagrindinėje byloje paprašė konstatuoti ir grąžinti jam už 2012, 2013 ir 2014 m. susidariusią pelno mokesčio permoką su palūkanomis už laikotarpį nuo šių permokų surinkimo dienos iki jų grąžinimo dienos.

15

Ieškovas pagrindinėje byloje teigė, kad šios permokos konstatavimas išplaukia iš 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Emerging Markets Series of DFA Investment Trust Company (C‑190/12, EU:C:2014:249, toliau – Sprendimas Emerging Markets).

16

2018 m. kovo 2 d. sprendimais Lenkijos mokesčių administratorius patenkino prašymą konstatuoti ir grąžinti šią permoką. Šis grąžinimas atliktas 2018 m. kovo 28 d.

17

2018 m. balandžio 24 d. sprendimu šis administratorius atsisakė sumokėti palūkanas nuo permokos.

18

Vis dėlto 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu vadovas, remdamasis Mokesčių kodekso 78 straipsnio 5 dalies 2 punktu, iš dalies patenkino prašymą sumokėti palūkanas nuo permokos.

19

Konkrečiau kalbant, kiek tai susiję su 2012 m. ir 2013 m. permokomis, prašymas sumokėti palūkanas buvo patenkintas už laikotarpį nuo mokesčio surinkimo dienos iki trisdešimtos dienos po Sprendimo Emerging Markets paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, t. y. 2014 m. liepos 10 d., o likusi jo dalis buvo atmesta. Dėl permokos už 2014 m. pažymėtina, kad prašymas dėl palūkanų buvo visiškai atmestas, nes mokestis surinktas po šios datos.

20

Kadangi ieškovo pagrindinėje byloje skundas dėl 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo buvo atmestas Wojewódzki Sąd Administracyjny we Wrocławiu (Vroclavo vaivadijos administracinis teismas, Lenkija), jis pateikė kasacinį skundą Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad tuo atveju, kai pažeidžiant Sąjungos teisę susidarė permoka, konstatuota Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, gali susiklostyti trys faktinės situacijos.

22

Pirma, prašymas konstatuoti permoką buvo pateiktas per 30 dienų nuo Teisingumo Teismo sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje terminą. Tokiu atveju palūkanos skaičiuojamos nuo šios permokos surinkimo dienos iki jos grąžinimo dienos.

23

Antra, šis prašymas buvo pateiktas pasibaigus šiam terminui, o permoka atsirado prieš jam pasibaigiant. Tokiu atveju palūkanos skaičiuojamos nuo mokesčio sumokėjimo dienos iki trisdešimtos dienos po Teisingumo Teismo sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kiek tai susiję su permokomis už 2012 ir 2013 m.

24

Galiausiai, trečia, tas pats prašymas buvo pateiktas pasibaigus tam pačiam terminui, o permoka atsirado taip pat pasibaigus šiam terminui. Tokiu atveju palūkanos nemokamos. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tokia situacija susiklostė kalbant apie permoką už 2014 m.

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Lenkijos teismai leidžia apriboti palūkanų skaičiavimą, kaip aprašyta šio sprendimo 23 punkte. Vis dėlto jis nurodo, kad, kiek tai susiję su šio sprendimo 24 punkte aprašyta situacija, Lenkijos jurisprudencijoje nustatyta, kad nors pagal nacionalinės teisės nuostatas neleidžiama priteisti palūkanų mokesčių mokėtojui, vis dėlto tokios palūkanos jam turi būti mokamos remiantis principais, analogiškais numatytiesiems Mokesčių kodekso 78 straipsnio 5 dalyje, tačiau terminas pateikti prašymą konstatuoti permoką turi būti skaičiuojamas nuo šios permokos susidarymo dienos.

26

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar tokiu atveju, kaip nagrinėjamas, palūkanų už permoką trukmės apribojimas užtikrina žalos, padarytos dėl nepagrįsto mokesčio rinkimo, atlyginimą ir visišką lojalaus bendradarbiavimo principo, kylančio iš ESS 4 straipsnio 3 dalies, įgyvendinimą.

27

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, kad nors Mokesčių kodekso 78 straipsnio 5 dalyje numatytos tokios pačios palūkanų už permoką apskaičiavimo taisyklės, nesvarbu, ar tai būtų permoka pagal Teisingumo Teismo sprendimą, ar pagal Trybunal Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) sprendimą, pasekmės, kiek tai susiję su minėtomis permokomis, kylančiomis dėl vieno ar kito iš šių dviejų teismų sprendimo, skiriasi. Iš tiesų dėl Trybunal Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) sprendimo nacionalinės teisės nuostata, pripažinta nesuderinama su Lenkijos Konstitucija, šio sprendimo paskelbimo dieną netenka privalomosios galios. Taigi neįmanoma, kad, kaip ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, mokesčio permoka atsirastų paskelbus tokį Trybunal Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) sprendimą. Šiomis aplinkybėmis kyla abejonių dėl to, ar, nepaisant formalaus tų pačių principų taikymo, Lenkijos Respublika užtikrino nacionalinių teisės gynimo priemonių ir asmens teisių gynimo priemonių, kylančių iš Sąjungos teisės, taikymą tokiu pačiu būdu. Pastaruoju atveju terminas pateikti prašymą konstatuoti permoką yra gana trumpas, nes pagal updop 26 straipsnio 3 dalį mokėtojas turi pranešti mokesčių mokėtojui apie mokestį, surinktą ne vėliau kaip mėnesio, einančio po mėnesio, kurį šis mokestis buvo sumokėtas, septintą dieną.

28

Šiomis aplinkybėmis Naczelny Sąd Administracyjny (Aukščiausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar pagal [ESS] 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus veiksmingumo, lojalaus bendradarbiavimo ir lygiavertiškumo principus arba bet kokį kitą atitinkamą Sąjungos teisėje įtvirtintą principą draudžiama tokia nacionalinė nuostata, kaip [Mokesčių kodekso] 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai, kurioje nustatyta, kad palūkanos už mokesčio, mokėtojo surinkto pažeidžiant Sąjungos teisę, permoką apmokestinamajam asmeniui neskaičiuojamos už laikotarpį praėjus 30 dienų nuo [Teisingumo Teismo] sprendimo, kuriame nustatytas mokesčio surinkimo nesuderinamumas su [Sąjungos] teise, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jeigu prašymą konstatuoti permoką apmokestinamasis asmuo pateikė pasibaigus šiam terminui, o nacionalinės teisės nuostatos dėl mokesčio surinkimo, nepaisant [Sprendimo Emerging Markets], tebėra nesuderinamos su Sąjungos teise?“

29

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai, siejami su lojalaus bendradarbiavimo principu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias tuo atveju, kai prašymas grąžinti permoką pateikiamas praėjus daugiau nei 30 dienų po Teisingumo Teismo sprendimo, iš kurio matyti, kad nagrinėjamas mokestis prieštarauja Sąjungos teisei, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinkamam mokesčių mokėtojui mokėtinų palūkanų už mokesčio permoką skaičiavimas apribojamas trisdešimčia dienų po šio paskelbimo arba palūkanos visai nemokamos tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas šią permoką sumoka po šios trisdešimtos dienos.

30

Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą lojalaus bendradarbiavimo principą valstybės narės turi panaikinti neteisėtas Sąjungos teisės pažeidimo pasekmes ir numatyti ieškinių, skirtų iš šios teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pareiškimo procesines taisykles, kurios neturi būti mažiau palankios, nei taikomos panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams (lygiavertiškumo principas), ir dėl kurių naudojimasis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas) (2020 m. spalio 14 d. Sprendimo Valoris, C‑677/19, EU:C:2020:825, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31

Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad bet kuris asmuo, kurį nacionalinė institucija, pažeisdama Sąjungos teisę, įpareigojo sumokėti mokestį, muitą ar kitą rinkliavą, turi teisę pagal šią teisę susigrąžinti ne tik neteisėtai gautą pinigų sumą, bet ir palūkanas, kaip negalėjimo naudotis ta suma atlyginimą (2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Gräfendorfer Geflügel‑ und Tiefkühlfeinkost Produktions ir kt., C‑415/20, C‑419/20 ir C‑427/20, EU:C:2022:306, 51 ir 52 punktai bei juose nurodyta jurisprudencija).

32

Tokios teisės į pinigų sumų, kurias valstybė narė asmeniui nurodė sumokėti pažeisdama Sąjungos teisę, susigrąžinimą ir į palūkanas už tas pinigų sumas yra bendrojo nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimo principo išraiška (2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Gräfendorfer Geflügel‑ und Tiefkühlfeinkost Produktions ir kt., C‑415/20, C‑419/20 ir C‑427/20, EU:C:2022:306, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33

Būtent tai, jog nacionalinė institucija, „pažeisdama Sąjungos teisę“, nustatė mokestį, muitą ar kitą rinkliavą, lemia ir pagrindžia minėtas teises (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Gräfendorfer Geflügel- und Tiefkühlfeinkost Produktions ir kt., C‑415/20, C‑419/20 ir C‑427/20, EU:C:2022:306, 60 punktą).

34

Taip gali būti pažeista ir Sąjungos pirminės, ir antrinės teisės norma, taip pat bendrasis Sąjungos teisės principas (2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Gräfendorfer Geflügel‑ und Tiefkühlfeinkost Produktions ir kt., C‑415/20, C‑419/20 ir C‑427/20, EU:C:2022:306, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Dėl šio pažeidimo pobūdžio Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad iš Sąjungos teisės kylančios asmenų teisės gauti kompensaciją su palūkanomis yra bendrojo pobūdžio principo išraiška; jo taikymas neapsiriboja vien tam tikrais šios teisės pažeidimais (ir nėra netaikomas tam tikriems kitiems pažeidimams) (2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Gräfendorfer Geflügel‑ und Tiefkühlfeinkost Produktions ir kt., C‑415/20, C‑419/20 ir C‑427/20, EU:C:2022:306, 62 punktas).

36

Vadinasi, šiomis teisėmis galima remtis ne tik tais atvejais, kai nacionalinė institucija pagal neteisėtu pripažintą Sąjungos teisės aktą įpareigojo asmenį sumokėti pinigų sumą, bet ir tais atvejais, kai mokestis asmeniui buvo nustatytas pagal nacionalinės teisės aktus, kurie vėliau pripažinti prieštaraujančiais pirminės ar antrinės Sąjungos teisės nuostatoms, arba tais atvejais, kai nacionalinė institucija įpareigojo asmenį sumokėti mokestį netinkamai, atsižvelgiant į Sąjungos teisę, taikydama Sąjungos teisės aktą arba nacionalinės teisės aktą, kuriuo toks aktas įgyvendinamas arba perkeliamas į nacionalinę teisę (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Gräfendorfer Geflügel‑ und Tiefkühlfeinkost Produktions ir kt., C‑415/20, C‑419/20 ir C‑427/20, EU:C:2022:306, 63 ir 64 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).

37

Iš to darytina išvada, kad Sąjungos teisės principai, nustatantys asmenų teisę susigrąžinti pinigų sumas, kurias valstybė narė nustatė pažeisdama Sąjungos teisę, ir gauti palūkanas už jas, turi būti aiškinami kaip taikomi bendrai, nedarant poveikio tam, kaip šios teisės įgyvendinamos konkrečiu atveju, kai iš Teisingumo Teismo arba nacionalinio teismo sprendimo matyti, kad nacionalinė institucija įpareigojo sumokėti mokestį prie šaltinio, remdamasi klaidingu Sąjungos teisės aiškinimu arba taikymu (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Gräfendorfer Geflügel‑ und Tiefkühlfeinkost Produktions ir kt., C‑415/20, C‑419/20 ir C‑427/20, EU:C:2022:306, 69 punktą).

38

Kaip matyti iš šio sprendimo 31 punkte nurodytos jurisprudencijos, minėtame punkte nurodyta teise į palūkanas siekiama asmeniui kompensuoti už nepagrįstai prarastą galimybę naudotis pinigų suma. Tokia kompensacija, priklausomai nuo konkretaus atvejo, gali būti suteikiama galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka, o tokių teisės aktų nesant, – nacionalinės teisės aktuose nustatyta tvarka (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Gräfendorfer Geflügel‑ und Tiefkühlfeinkost Produktions ir kt., C‑415/20, C‑419/20 ir C‑427/20, EU:C:2022:306, 70 ir 71 punktus).

39

Nesant Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių valstybėms narėms pateiktus prašymus grąžinti mokesčius, konkrečiau – sumokėti palūkanas už nepagrįstai surinktus mokesčius, kiekviena valstybė narė savo vidaus teisės sistemoje turi numatyti tvarką, pagal kurią tokios palūkanos turi būti mokamos grąžinant mokesčius, surinktus pažeidžiant Sąjungos teisę. Kaip matyti iš šio sprendimo 30 punkto, pagal lygiavertiškumo principą šios taisyklės neturi būti mažiau palankios, nei taikomos panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams, ir dėl jų naudojimasis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas.

40

Visų pirma tokios palūkanų mokėjimo taisyklės neturi panaikinti galimybės tinkamai kompensuoti asmens patirtus nuostolius, o tai, be kita ko, reiškia, kad jam mokamos palūkanos skaičiuojamos už visą laikotarpį nuo tos dienos, kai jis sumokėjo atitinkamą pinigų sumą, iki tos dienos, kai ji jam grąžinama (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Gräfendorfer Geflügel‑ und Tiefkühlfeinkost Produktions ir kt., C‑415/20, C‑419/20 ir C‑427/20, EU:C:2022:306, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41

Vadinasi, pagal Sąjungos teisę draudžiamas šio reikalavimo neatitinkantis, todėl kelią veiksmingai įgyvendinti šia teise garantuojamas teises į susigrąžinimą ir palūkanas užkertantis teisinis reguliavimas (2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Gräfendorfer Geflügel‑ und Tiefkühlfeinkost Produktions ir kt., C‑415/20, C‑419/20 ir C‑427/20, EU:C:2022:306, 76 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42

Nagrinėjamu atveju Mokesčių kodekso 78 straipsnio 5 dalyje iš esmės numatytas palūkanų mokėjimas už permoką, susidariusią iki jos grąžinimo dienos, ir tai iš pirmo žvilgsnio atitinka Sąjungos teisės reikalavimą, susijusį su nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimu.

43

Vis dėlto, kai prašymas dėl grąžinimo pateikiamas praėjus daugiau nei 30 dienų nuo Teisingumo Teismo sprendimo, iš kurio matyti, kad nagrinėjamas apmokestinimas prieštarauja Sąjungos teisei, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ši nuostata ir Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktas jos aiškinimas lemia palūkanų mokėjimo ribojamą laiko atžvilgiu arba tam tikrais atvejais jų netaikymą.

44

Palūkanų skaičiavimo ribojimas laiko atžvilgiu, tiesiogiai išplaukiantis iš Mokesčių kodekso 78 straipsnio 5 dalies, kaip iš esmės nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (žr. šio sprendimo 23 punktą), taikomas, kai permoka atsiranda prieš pasibaigiant trisdešimties dienų nuo Teisingumo Teismo sprendimo, kuriame buvo konstatuota, kad nagrinėjamas mokestis pažeidžia Sąjungos teisę, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje terminui, o prašymas dėl grąžinimo pateikiamas po šios datos. Lenkijos vyriausybės nurodytas motyvas siekiant pateisinti šį apribojimą yra siekis užtikrinti, kad mokesčių mokėtojai neatidėtų prašymų grąžinti permoką, kad galėtų pasinaudoti didesnėmis palūkanų sumomis.

45

Dėl palūkanų visiško netaikymo, išplaukiančio iš Lenkijos mokesčių administratoriaus pateikto Mokesčių kodekso 78 straipsnio 5 dalies aiškinimo, reikia pažymėti, kaip iš esmės nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (žr. šio sprendimo 24 punktą), kad tokia situacija yra, kai permoka atsiranda prieš pasibaigiant trisdešimties dienų nuo Teisingumo Teismo sprendimo, kuriame buvo konstatuota, kad nagrinėjamas mokestis pažeidžia Sąjungos teisę, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje terminui. Vadovas, siekdamas pateisinti šį netaikymą, nurodė, kad mokesčių mokėtojas, remdamasis Teisingumo Teismo sprendimu, gali prieštarauti dėl permokos surinkimo.

46

Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti, ar (ir kiek) šis apribojimo ir prireikus palūkanų netaikymo mechanizmas prieštarauja Sąjungos teisės reikalavimui, įtvirtintam šio sprendimo 31–41 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje, pagal kurį mokesčių mokėtojas, kuriam mokesčio permoka susidaro pažeidžiant Sąjungos teisę, turi teisę ne tik į tai, kad atitinkama valstybė narė grąžintų šią permoką, bet ir į tai, kad ši valstybė narė sumokėtų palūkanas už šią permoką, apskaičiuotas iki jos grąžinimo dienos.

47

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad prašymams grąžinti permoką ir sumokėti palūkanas už ją taikomos nacionalinės proceso taisyklės, pagal kurias pareiškėjas gali būti įpareigotas veikti pakankamai rūpestingai, kad išvengtų žalos arba sumažintų jos dydį (šiuo klausimu žr. 2001 m. kovo 8 d. Sprendimo Metallgesellschaft ir kt., C‑397/98 ir C‑410/98, EU:C:2001:134, 102 punktą). Vis dėlto, kaip priminta šio sprendimo 39 punkte, šios taisyklės turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus.

48

Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar nacionalinės teisės aktais paisoma veiksmingumo principo.

49

Pirma, kalbant apie palūkanų mokėjimo apribojimo laiko atžvilgiu mechanizmo nagrinėjimą atsižvelgiant į minėtą principą, reikia pažymėti, kad nors prašymo dėl grąžinimo pateikimas per 30 dienų nuo Teisingumo Teismo sprendimo, kuriame konstatuotas nagrinėjamo mokesčio prieštaravimas Sąjungos teisei, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje gali būti laikomas pagrįstai reikalaujamu iš mokesčių mokėtojo, dalyvavusio ginče, kuriame buvo priimtas šis Teisingumo Teismo sprendimas, tokio pateikimo negalima pagrįstai reikalauti iš bet kurio kito mokesčių mokėtojo, kuris, nebūdamas šios bylos šalis, negali būti informuotas apie Teisingumo Teismo sprendimo priėmimą per tokį trumpą terminą. Pastarasis mokesčių mokėtojas, neveikdamas aplaidžiai, gali sužinoti, kad jo apmokestinimas pažeidžia Sąjungos teisę tik po tam tikro laiko, pasibaigus 30 dienų po minėto paskelbimo terminui.

50

Be to, net kalbant apie mokesčių mokėtoją, bylos, kurioje priimtas minėtas sprendimas, šalį, kuri iš principo žinojo apie šį sprendimą jo paskelbimo dieną, ne visada galima pagrįstai tikėtis, kad jis prašymą dėl grąžinimo pateiks per 30 dienų nuo minėto sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

51

Iš tiesų, kai nagrinėjamo mokesčio prieštaravimo Sąjungos teisei konstatavimas priklauso nuo patikrinimo, kurį Teisingumo Teismas savo sprendime prašo atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, rezultato, laikotarpis, gerokai viršijantis šį 30 dienų terminą, gali pasibaigti prieš tai, kai paaiškėja, kad minėtas apmokestinimas prieštarauja Sąjungos teisei remiantis Teisingumo Teismo sprendime pateiktais argumentais. Juo labiau taip yra tuo atveju, kai šis teismas, įgyvendindamas Teisingumo Teismo sprendimą, pats neatlieka prašomų patikrinimų, bet juos atlikti paveda mokesčių administratoriui.

52

Antra, kiek tai susiję su palūkanų už permoką netaikymo mechanizmo nagrinėjimu atsižvelgiant į veiksmingumo principą, kai ši permoka susidaro pasibaigus 30 dienų terminui nuo Teisingumo Teismo sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, reikia pažymėti, kad aplinkybė, jog valstybės narės taikoma apmokestinimo praktika, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą, galimai prieštarauja Sąjungos teisei, nereiškia, kad mokesčių mokėtojas gali faktiškai užkirsti kelią atitinkamo mokesčio mokėjimui. Iš tiesų, kaip savo rašytinėse pastabose pažymi Europos Komisija, negalima atmesti galimybės, kad pažeidžiant Sąjungos teisę mokestis ir toliau bus renkamas po tokio sprendimo priėmimo ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

53

Taip juo labiau gali būti tuo atveju, kai nagrinėjamo apmokestinimo prieštaravimo Sąjungos teisei konstatavimas priklauso nuo vertinimų ir patikrinimų, kuriuos Teisingumo Teismas savo sprendime prašo atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, o šis juos prašo atlikti mokesčių administratoriaus, rezultato.

54

Mokesčio mokėtojui užkirsti kelią tokio mokesčio mokėjimui tampa dar sudėtingiau, kai už šį mokėjimą, kaip nagrinėjamu atveju, yra atsakingas trečiasis „mokėtojas“, kuris asmeniškai atsakingas už mokesčio surinkimą ir jo mokėjimą į valstybės biudžetą, ir kai šis mokėtojas tik a posteriori praėjus tam tikram laikui informuoja mokesčių mokėtoją apie atliktą mokėjimą. Aplinkybė, kad pats mokėtojas galėjo pabandyti prieštarauti mokėjimui, neturi įtakos šiai išvadai.

55

Dėl ankstesniame punkte pateikto argumento, susijusio su minėto mokėtojo atliekamu mokesčių mokėtojo informavimu po tam tikro laikotarpio, reikia pabrėžti, kad net darant prielaidą, jog nagrinėjamu atveju delsimas apima ne daugiau kaip vieną mėnesį ir septynias dienas nuo mokesčio sumokėjimo, o ne, kaip savo rašytinėse pastabose teigia ieškovas pagrindinėje byloje, remdamasis updop 26 straipsnio 3a dalimi, kiek ji susijusi su to paties straipsnio 3 dalies 2 punktu, – laikotarpį iki metų, einančių po mokėjimo metų, trečio mėnesio pabaigos, o tai prireikus turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, aiškiai matyti, kad dėl šio vieno mėnesio ir septynių dienų atidėjimo mokesčių mokėtojas gali būti informuotas apie mokestį tik pasibaigus Mokesčių kodekso 78 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui.

56

Be to, reikia pridurti, kad prieš tai išdėstyti argumentai, iš kurių matyti, kad mokesčių mokėtojas gali nebūti nedelsiant informuotas apie mokėtojo atliktą mokėjimą, suponuoja, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytas sprendimas, kuriuo iš dalies keičiama galiojanti taisyklė, atidedant prašymo konstatuoti permoką pateikimo termino pabaigą iki trisdešimtos dienos nuo mokesčio sumokėjimo, nepripažįstamas atitinkančiu veiksmingumo principą.

57

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, veiksmingumo principas, siejamas su lojalaus bendradarbiavimo principu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias tuo atveju, kai prašymas grąžinti mokesčio permoką pateikiamas praėjus daugiau nei 30 dienų po Teisingumo Teismo sprendimo, kuriame konstatuota, kad nagrinėjamas mokestis prieštarauja Sąjungos teisei, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinkamam mokesčių mokėtojui mokėtinų palūkanų už permoką sumos skaičiavimas apribojamas trisdešimta diena po šio paskelbimo arba jos visai netaikomos, kai minėta permoka mokesčių mokėtojui susidaro po minėtos trisdešimtos dienos.

58

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prejudicinį klausimą, kiek jis susijęs su lygiavertiškumo principu, atsakyti nereikia.

59

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

Veiksmingumo principas, siejamas su lojalaus bendradarbiavimo principu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias tuo atveju, kai prašymas grąžinti mokesčio permoką pateikiamas praėjus daugiau nei 30 dienų po Teisingumo Teismo sprendimo, kuriame konstatuota, kad nagrinėjamas mokestis prieštarauja Sąjungos teisei, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinkamam mokesčių mokėtojui mokėtinų palūkanų už permoką sumos skaičiavimas apribojamas trisdešimta diena po šio paskelbimo arba jos visai netaikomos, kai minėta permoka mokesčių mokėtojui susidaro po minėtos trisdešimtos dienos.