–

Latvijos vyriausybės, atstovaujamos K. Pommere,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Bouchagiar, F. Erlbacher ir H. Kranenborg,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1) 12 straipsnio 5 dalies, 15 straipsnio 3 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies i punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant FT ir DW ginčą dėl gydytojo stomatologo FT atsisakymo nemokamai perduoti savo pacientui pirmąją jo medicinos dokumentų kopiją.

3

BDAR 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„<…> asmens duomenys turėtų būti tvarkomi taip, kad tai pasitarnautų žmonijai. Teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti; ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, remiantis proporcingumo principu. Šiuo reglamentu paisoma visų [Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje] pripažintų ir Sutartyse įtvirtintų pagrindinių teisių ir laisvių bei principų, visų pirma <…> laisvės užsiimti verslu <…>;

4

BDAR 10 ir 11 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

5

BDAR 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„<…> Be to, Sąjungos institucijos ir įstaigos, valstybės narės ir jų priežiūros institucijos raginamos taikant šį reglamentą atsižvelgti į specialius labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius. <…>“

6

BDAR 58 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„pagal skaidrumo principą visuomenei arba duomenų subjektui skirta informacija turi būti glausta, lengvai prieinama ir suprantama, pateikiama aiškia ir paprasta kalba ir, be to, prireikus naudojamas vizualizavimas. Tokia informacija galėtų būti pateikta elektronine forma, pavyzdžiui, interneto svetainėje, kai ji skirta viešai paskelbti. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai dėl dalyvių gausos ir naudojamų technologijų sudėtingumo duomenų subjektui sunku suvokti ir pastebėti, ar jo asmens duomenys renkami, kas juos renka ir kokiu tikslu, kaip antai reklama internete. Atsižvelgiant į tai, kad vaikams turi būti užtikrinta ypatinga apsauga, informacija ir pranešimai, kai duomenų tvarkymas orientuotas į vaiką, turėtų būti suformuluoti vaikui lengvai suprantama aiškia ir paprasta kalba.“

7

BDAR 59 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„turėtų būti sudarytos sąlygos palengvinti duomenų subjekto naudojimąsi savo teisėmis pagal šį reglamentą, įskaitant mechanizmus, kaip prašyti ir atitinkamais atvejais visų pirma nemokamai gauti galimybę susipažinti su asmens duomenimis ir juos ištaisyti ar ištrinti bei pasinaudoti teise nesutikti. <…>“

8

BDAR 63 straipsnis suformuluotas taip:

„Duomenų subjektas turėtų turėti teisę susipažinti su apie jį surinktais asmens duomenimis ir galimybę ta teise lengvai ir pagrįstais laiko tarpais pasinaudoti, kad žinotų apie duomenų tvarkymą ir galėtų patikrinti jo teisėtumą. Tai apima duomenų subjektų teisę susipažinti su duomenimis apie savo sveikatą, pavyzdžiui, su medicinos kortelės [dokumentų] duomenimis, kuriuose pateikta tokia informacija kaip diagnozė, tyrimų rezultatai, gydančių gydytojų išvados ir paskirtas gydymas ar intervencijos <…>“

9

BDAR 4 straipsnyje numatyta:

„Šiame reglamente:

1)   asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;

2)   duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

<…>“

10

BDAR 12 straipsnyje nustatyta:

„1.   Duomenų valdytojas imasi tinkamų priemonių, kad visą 13 ir 14 straipsniuose nurodytą informaciją ir visus pranešimus pagal 15–22 ir 34 straipsnius, susijusius su duomenų tvarkymu, duomenų subjektui pateiktų glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, ypač jei informacija yra konkrečiai skirta vaikui. Informacija pateikiama raštu arba kitomis priemonėmis, įskaitant, prireikus, elektronine forma. Duomenų subjekto prašymu informacija gali būti suteikta žodžiu, jeigu duomenų subjekto tapatybė įrodoma kitomis priemonėmis.

2.   Duomenų valdytojas sudaro palankesnes sąlygas naudotis 15–22 straipsniuose nustatytomis duomenų subjekto teisėmis. <…>

<…>

5.   Pagal 13 ir 14 straipsnius teikiama informacija ir visi pranešimai bei visi veiksmai pagal 15–22 ir 34 straipsnius yra nemokami. Kai duomenų subjekto prašymai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba neproporcingi, visų pirma dėl jų pasikartojančio turinio, duomenų valdytojas gali arba:

Duomenų valdytojui tenka pareiga įrodyti, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas.

<…>“

11

BDAR 15 straipsnyje nurodyta:

„1.   Duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir toliau nurodyta informacija:

2.   Kai asmens duomenys perduodami į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai, duomenų subjektas turi teisę būti informuotas apie tinkamas su duomenų perdavimu susijusias apsaugos priemones pagal 46 straipsnį.

3.   Duomenų valdytojas pateikia tvarkomų asmens duomenų kopiją. Už bet kurias kitas duomenų subjekto prašomas kopijas duomenų valdytojas gali imti pagrįstą mokestį, nustatomą pagal administracines išlaidas. Kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninėmis priemonėmis ir išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip, informacija pateikiama įprastai naudojama elektronine forma.

4.   3 dalyje nurodyta teisė gauti kopiją negali daryti neigiamo poveikio kitų teisėms ir laisvėms.“

12

Minėto reglamento 16 straipsnyje įtvirtinta duomenų subjekto teisė reikalauti ištaisyti netikslius asmens duomenis (teisė reikalauti ištaisyti duomenis), o 17 straipsnyje – teisė tam tikromis aplinkybėmis reikalauti ištrinti asmens duomenis (teisė reikalauti ištrinti duomenis arba „teisė būti pamirštam“).

13

To paties reglamento 18 straipsnio „Teisė apriboti duomenų tvarkymą“ 1 dalyje nustatyta:

„Duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas apribotų duomenų tvarkymą[,] kai taikomas vienas iš šių atvejų:

14

BDAR 21 straipsnio „Teisė nesutikti“ 1 dalyje numatyta:

„Duomenų subjektas turi teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, kai toks duomenų tvarkymas vykdomas pagal 6 straipsnio 1 dalies e arba f punktus, įskaitant profiliavimą remiantis tomis nuostatomis. Duomenų valdytojas nebetvarko asmens duomenų, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas įrodo, kad duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves, arba siekiant pareikšti, vykdyti ar apginti teisinius reikalavimus.“

15

BDAR 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri taikoma duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, teisėkūros priemone gali būti apribotos 12–22 straipsniuose ir 34 straipsnyje, taip pat 5 straipsnyje tiek, kiek jo nuostatos atitinka 12–22 straipsniuose numatytas teises ir prievoles, nustatytos prievolės ir teisės, kai tokiu apribojimu gerbiama pagrindinių teisių ir laisvių esmė ir jis demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti:

<…>

<…>“

16

Bürgerliches Gesetzbuch (Civilinis kodeksas, toliau – BGB) 630f straipsnyje nurodyta, kad gydytojas privalo dokumentavimo tikslais nedelsdamas po gydymo atlikti įrašą popieriniuose arba elektroniniuose medicinos dokumentuose. Medicinos dokumentuose gydytojas privalo fiksuoti visas priemones, profesiniu požiūriu turinčias reikšmės dabartiniam ir būsimam gydymui, taip pat šių priemonių rezultatus, visų pirma anamnezę, diagnozes, tyrimus, tyrimų rezultatus, išvadas, terapiją ir jos poveikį, intervencijas ir jų poveikį, sutikimus ir išaiškinimus. Gydytojas turi saugoti paciento bylą 10 metų po gydymo pabaigos, jeigu pagal kitas nuostatas nenustatoma kitų saugojimo terminų.

17

Pagal BGB 630g straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, jei pacientas paprašo, turi būti nedelsiant sudaryta galimybė susipažinti su visais jo medicinos dokumentais, nebent to padaryti negalima dėl svarių su gydymu susijusių priežasčių arba dėl svarbių trečiųjų asmenų teisių. Pagal BGB 630g straipsnio 2 dalies pirmą sakinį pacientas taip pat gali reikalauti pateikti elektronines medicinos dokumentų kopijas. Atsižvelgiant į įstatymo aiškinamąjį raštą, tai turi būti suprantama taip, kad pacientas gali pasirinkti prašyti kopijų fizinėje ar elektroninėje laikmenoje. BGB 630g straipsnio 2 dalies antrame sakinyje numatyta, kad pacientas turi atlyginti gydytojo patirtas išlaidas.

18

FT suteikė dantų gydymo paslaugas DW. Įtardamas, kad gydant buvo padaryta klaidų, DW paprašė FT nemokamai pateikti pirmąją jo medicinos dokumentų kopiją. FT nurodė DW, kad šį prašymą patenkins tik su sąlyga, kad bus padengtos medicinos dokumentų kopijos pateikimo išlaidos, kaip tai numatyta nacionalinėje teisėje.

19

DW pareiškė ieškinį FT. Pirmojoje ir apeliacinėje instancijose buvo patenkintas DW prašymas pateikti pirmąją jo medicinos dokumentų kopiją nemokamai. Šie sprendimai buvo grindžiami taikytinų nacionalinės teisės aktų aiškinimu, atsižvelgiant į BDAR 12 straipsnio 5 dalį ir 15 straipsnio 1 ir 3 dalis.

20

Gavęs FT kasacinį skundą, Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) mano, kad ginčo išsprendimas priklauso nuo to, kaip reikia aiškinti BDAR nuostatas.

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal nacionalinę teisę pacientas gali gauti savo medicinos dokumentų kopiją, jeigu gydytojui atlyginamos dėl to patirtos išlaidos.

22

Vis dėlto iš BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio, siejamo su jo 12 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, būtų galima daryti išvadą, kad duomenų valdytojas, šiuo atveju gydytojas, privalo nemokamai pateikti pacientui pirmąją jo medicinos dokumentų kopiją.

23

Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi: DW siekia gauti pirmąją savo medicinos dokumentų kopiją tam, kad FT būtų taikoma atsakomybė. Toks tikslas skiriasi nuo nurodytų BDAR 63 konstatuojamojoje dalyje, kurioje numatyta teisė susipažinti su asmens duomenimis, siekiant žinoti apie duomenų tvarkymą ir patikrinti jo teisėtumą. Vis dėlto pagal BDAR 15 straipsnio formuluotę naudojimasis teise susipažinti su duomenimis nesiejamas su tokiais motyvais. Be to, pagal šią nuostatą nereikalaujama, kad duomenų subjektas motyvuotų savo prašymą atskleisti duomenis.

24

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad pagal BDAR 23 straipsnio 1 dalį leidžiama priimti nacionalines teisėkūros priemones, kuriomis ribojama šio reglamento 12–22 straipsniuose numatytų pareigų ir teisių apimtis, siekiant užtikrinti vieną iš šioje nuostatoje numatytų tikslų. Šiuo atveju FT remiasi kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugos tikslu, nurodytu BDAR 23 straipsnio 1 dalies i punkte, ir teigia, kad BGB 630g straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nustatyta tarifų sistema yra būtina ir proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti teisėtus gydytojų interesus, ji turėtų užkirsti kelią nepagrįstiems atitinkamų pacientų prašymams pateikti kopijas.

25

Vis dėlto BGB 630g straipsnio 2 dalies antras sakinys buvo priimtas prieš įsigaliojant BDAR.

26

Be to, BGB 630g straipsnio 2 dalies antrame sakinyje numatyta tarifų sistema pirmiausia siekiama apsaugoti gydytojų ekonominius interesus. Taigi reikia nustatyti, ar gydytojų interesas būti atleistiems nuo išlaidų ir patiriamų sąnaudų, susijusių su duomenų kopijų teikimu, patenka į kitų asmenų teisių ir laisvių taikymo sritį, kaip tai suprantama pagal BDAR 23 straipsnio 1 dalies i punktą. Be to, sistemingas su medicinos dokumentų kopijomis susijusių išlaidų priskyrimas pacientams gali pasirodyti perteklinis, nes neatsižvelgiama nei į faktiškai patirtų išlaidų sumą, nei į kiekvieno prašymo aplinkybes.

27

Trečia, kadangi DW reikalauja pateikti visų su juo susijusių medicinos įrašų, taigi jo medicinos dokumentų, kopiją, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl BDAR 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės gauti tvarkomų asmens duomenų kopiją apimties. Ši teisė galėtų būti užtikrinta pateikus gydytojo tvarkomų duomenų santrauką. Vis dėlto atrodo, kad atsižvelgiant į BDAR siekiamus skaidrumo ir teisėtumo kontrolės tikslus skatinama pateikti visų duomenų valdytojo disponuojamų neapdorotų duomenų, t. y. visų su pacientu susijusių medicinos įrašų, jeigu juose yra tokių duomenų, kopijas.

28

Tokiomis aplinkybėmis Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

29

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar BDAR 12 straipsnio 5 dalis ir 15 straipsnio 1 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pareiga nemokamai pateikti duomenų subjektui pirmąją tvarkomų jo asmens duomenų kopiją taikoma duomenų valdytojui, net jei toks prašymas pateikiamas kitu tikslu, nei nurodytas šio reglamento 63 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje.

30

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2023 m. sausio 12 d. Sprendimo Österreichische Post (Informacija apie asmens duomenų gavėjus), C‑154/21, EU:C:2023:3, 29 punktas).

31

Pirma, dėl reikšmingų nuostatų formuluotės reikia pažymėti, kad BDAR 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį duomenų subjektas nepatiria jokių išlaidų, kai įgyvendina savo teisę susipažinti su tvarkomais duomenimis ir susijusia informacija. Šioje nuostatoje numatytos dvi priežastys, dėl kurių duomenų valdytojas gali rinkti pagrįstus mokesčius, atsižvelgdamas į administracines išlaidas, arba atsisakyti patenkinti prašymą. Šios priežastys susijusios su piktnaudžiavimo teise atvejais, kai duomenų subjekto prašymai yra „akivaizdžiai nepagrįsti“ arba „neproporcingi“, visų pirma dėl jų pasikartojančio turinio.

32

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai pažymėjo, kad duomenų subjektas nepiktnaudžiavo prašymu.

33

Be to, duomenų subjekto teisė susipažinti su tvarkomais jo duomenimis ir susijusia informacija (tai yra sudėtinė teisės į asmens duomenų apsaugą dalis) užtikrinama BDAR 15 straipsnio 1 dalyje. Pagal šios nuostatos formuluotę duomenų subjektai turi teisę susipažinti su tvarkomais jų asmens duomenimis.

34

Be to, iš BDAR 15 straipsnio 3 dalies matyti, kad duomenų valdytojas pateikia tvarkomų asmens duomenų kopiją ir gali reikalauti sumokėti pagrįstą mokestį už bet kokią papildomą kopiją, kurios prašo duomenų subjektas. Šiuo klausimu šio straipsnio 4 dalyje patikslinama, kad jo 3 dalyje šiam asmeniui suteikiama „teisė“. Taigi duomenų valdytojas gali reikalauti tokio mokėjimo tik tuo atveju, jei duomenų subjektas nemokamai jau gavo pirmąją savo duomenų kopiją ir jos prašo iš naujo.

35

Kaip jau yra nusprendęs Teisingumo Teismas, BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį nagrinėjant pažodžiui, matyti, jog šia nuostata duomenų subjektui suteikiama teisė gauti tikslią jo asmens duomenų, kurie suprantami plačiai ir su kuriais „duomenų valdytojas atlieka duomenų tvarkymu“ laikytinas operacijas, kopiją (2023 m. gegužės 4 d. Sprendimo Österreichische Datenschutzbehörde ir CRIF, C‑487/21, EU:C:2023:369, 28 punktas).

36

Taigi iš kartu aiškinamų BDAR 12 straipsnio 5 dalies ir 15 straipsnio 1 ir 3 dalių matyti, kad, pirma, duomenų subjektas turi teisę gauti pirmąją tvarkomų asmens duomenų kopiją nemokamai ir, antra, duomenų valdytojui suteikta galimybė tam tikromis sąlygomis reikalauti pagrįstų mokesčių, atsižvelgiant į administracines išlaidas, arba atsisakyti patenkinti prašymą, jeigu jis akivaizdžiai nepagrįstas ar neproporcingas.

37

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad gydytojas, atliekantis BDAR 4 straipsnio 2 punkte nurodytas operacijas, susijusias su jo pacientų duomenimis, turi būti laikomas „duomenų valdytoju“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio 7 punktą, o jam taikomos su šiuo statusu susijusios pareigos, visų pirma užtikrinti galimybę duomenų subjektui susipažinti su asmens duomenimis, kai šis to prašo.

38

Reikia konstatuoti, kad nei BDAR 12 straipsnio 5 dalies, nei šio reglamento 15 straipsnio 1 ir 3 dalių formuluotėse nenumatyta, kad nemokamas pirmosios asmens duomenų kopijos pateikimas priklauso nuo to, ar prašymus pateikę asmenys nurodo prašymus pateisinančius motyvus. Taigi šiomis nuostatomis duomenų valdytojui nesuteikiama galimybės reikalauti, kad duomenų subjektas pateiktų prašymo susipažinti su duomenimis motyvus.

39

Antra, kalbant apie minėtų nuostatų kontekstą, reikia pažymėti, kad BDAR 12 straipsnis patenka į šio reglamento III skyriaus 1 skirsnį, susijusį, be kita ko, su šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintu skaidrumo principu.

40

Taigi BDAR 12 straipsnyje nustatytos bendros duomenų valdytojo pareigos, susijusios su skaidriu informavimu, pranešimu ir duomenų subjekto naudojimosi savo teisėmis sąlygomis.

41

BDAR 15 straipsnis, esantis III skyriaus 2 skirsnyje, susijusiame su informavimu ir teise susipažinti su asmens duomenimis, papildo BDAR skaidrumo sistemą, nes pagal jį duomenų subjektui suteikiama teisė susipažinti su asmens duomenimis ir teisė gauti informaciją apie šių duomenų tvarkymą.

42

Be to, reikia pabrėžti, kad BDAR 59 konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad „turėtų būti sudarytos sąlygos palengvinti duomenų subjekto naudojimąsi savo teisėmis pagal šį reglamentą, įskaitant mechanizmus, kaip prašyti ir atitinkamais atvejais visų pirma nemokamai gauti galimybę susipažinti su asmens duomenimis ir juos ištaisyti ar ištrinti bei pasinaudoti teise nesutikti“.

43

Kadangi, kaip matyti iš šio sprendimo 38 punkto, duomenų subjektas neprivalo motyvuoti prašymo leisti susipažinti su duomenimis, 63 konstatuojamosios dalies pirmo sakinio negalima aiškinti taip, kad šis prašymas turi būti atmestas, jeigu juo siekiama kito tikslo, nei susipažinti su duomenų tvarkymu ir patikrinti jo teisėtumą. Ši konstatuojamoji dalis negali apriboti šio sprendimo 35 punkte primintos BDAR 15 straipsnio 3 dalies taikymo srities.

44

Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad iš suformuotos jurisprudencijos matyti: Sąjungos teisės akto preambulė neturi privalomosios teisinės galios ir ja negali būti remiamasi nei nukrypstant nuo atitinkamo akto nuostatų, nei aiškinant nuostatas akivaizdžiai jų formuluotei priešinga prasme (2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Česká pojišťovna, C‑287/17, EU:C:2018:707, 33 punktas).

45

Be to, 63 konstatuojamosios dalies antrame sakinyje nurodyta, kad duomenų subjektų teisė susipažinti su asmens duomenimis apima, kiek tai susiję su duomenimis apie jų sveikatą, „medicinos kortelės duomen[is], kuriuose pateikta tokia informacija kaip diagnozė, tyrimų rezultatai, gydančių gydytojų išvados ir paskirtas gydymas ar intervencijos“.

46

Tokiomis aplinkybėmis BDAR 15 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė susipažinti su sveikatos duomenimis negali būti apribojama (atsisakant leisti susipažinti su duomenimis arba reikalaujant mokesčio), ją susiejant su vienu iš motyvų, nurodytų 63 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje. Tas pats pasakytina apie šio reglamento 12 straipsnio 5 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę nemokamai gauti pirmąją kopiją.

47

Trečia, kalbant apie BDAR siekiamus tikslus, reikia pažymėti, kad šiuo reglamentu, kaip nurodyta jo 10 ir 11 konstatuojamosiose dalyse, siekiama užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą Sąjungoje, taip pat sustiprinti ir išsamiai nustatyti duomenų subjektų teises.

48

Būtent siekiant šio tikslo pagal 15 straipsnio 1 dalį duomenų subjektui užtikrinama teisė susipažinti su asmens duomenimis (šiuo klausimu žr. 2023 m. birželio 22 d. Sprendimo Pankki S, C‑579/21, EU:C:2023:501, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

49

Taigi BDAR 12 straipsnio 5 dalis ir 15 straipsnio 1 ir 3 dalys yra vienos iš nuostatų, kuriomis siekiama užtikrinti šią teisę susipažinti su duomenimis ir asmens duomenų tvarkymo tvarkos skaidrumą duomenų subjekto atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2023 m. sausio 12 d. Sprendimo Österreichische Post (Informacija apie asmens duomenų gavėjus), C‑154/21, EU:C:2023:3, 42 punktą).

50

Nemokamos pirmosios duomenų kopijos principas ir tai, kad nereikia nurodyti konkretaus motyvo, pagrindžiančio prašymą susipažinti su duomenimis, neišvengiamai padeda duomenų subjektui lengviau naudotis pagal BDAR jam suteiktomis teisėmis.

51

Taigi, atsižvelgiant į tai, kokią svarbą BDAR teikia 15 straipsnio 1 dalyje užtikrinamai teisei susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis, siekiant šių tikslų, naudojimasis šia teise negali būti siejamas su Sąjungos teisės aktų leidėjo aiškiai nenumatytomis sąlygomis, kaip antai pareiga remtis vienu iš BDAR 63 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje nurodytų motyvų.

52

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad BDAR 12 straipsnio 5 dalis ir 15 straipsnio 1 ir 3 dalys turi būti aiškinamos taip: pareiga nemokamai pateikti duomenų subjektui pirmąją tvarkomų jo asmens duomenų kopiją taikoma duomenų valdytojui, net jei toks prašymas pateikiamas kitu tikslu, nei nurodytas šio reglamento 63 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje.

53

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar BDAR 23 straipsnio 1 dalies i punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį leidžiami nacionalinės teisės aktai, priimti prieš įsigaliojant šiam reglamentui, pagal kuriuos, siekiant apsaugoti duomenų valdytojo ekonominius interesus, duomenų subjektas padengia išlaidas už pirmąją tvarkomų jo asmens duomenų kopiją.

54

Pirma, dėl klausimo, ar tik nacionalinės priemonės, priimtos po BDAR įsigaliojimo, gali patekti į BDAR 23 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, reikia pažymėti, kad šios nuostatos formuluotėje šiuo klausimu nėra jokios nuorodos.

55

Iš tiesų BDAR 23 straipsnio 1 dalyje tik nurodyta, kad valstybės narės teisėkūros priemone gali būti apribota šio reglamento 12–22 straipsniuose numatytų prievolių ir teisių taikymo sritis, jeigu tokios priemonės atitinka tuose straipsniuose numatytas teises ir prievoles ir jeigu tokiu apribojimu paisoma pagrindinių teisių ir laisvių esmės ir jis yra būtina ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti, be kita ko, kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą.

56

Taigi pagal BDAR 23 straipsnio 1 dalį iš jo taikymo srities nepašalinamos iki BDAR įsigaliojimo priimtos nacionalinės teisėkūros priemonės, jeigu jos atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.

57

Antra, dėl klausimo, ar nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, siekiant apsaugoti gydytojų ekonominius interesus, pacientas padengia išlaidas, susijusias su jo prašomos pirmosios medicinos dokumentų kopijos pateikimu, patenka į BDAR 23 straipsnio 1 dalies i punkto taikymo sritį, visų pirma reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 31 ir 33–36 punktų, pagal šio reglamento 12 straipsnio 5 dalį ir 15 straipsnio 1 ir 3 dalis pripažįstama duomenų subjekto teisė gauti pirmąją tvarkomų jo asmens duomenų kopiją nemokamai.

58

Vis dėlto pagal BDAR 15 straipsnio 3 dalies antrą sakinį duomenų valdytojui leidžiama reikalauti sumokėti pagrįstą mokestį, atsižvelgiant į administracines išlaidas, už visas papildomas kopijas. Be to, pagal BDAR 12 straipsnio 5 dalį, siejamą su šio reglamento 15 straipsnio 1 ir 3 dalimis, duomenų valdytojui leidžiama apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo teise susipažinti su duomenimis atvejų, reikalaujant sumokėti pagrįstą mokestį, jeigu prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar neproporcingas.

59

Be to, šio reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti; ji turi derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, laikantis proporcingumo principo. Taigi BDAR paisoma visų Pagrindinių teisių chartijoje pripažintų ir Sutartyse įtvirtintų pagrindinių teisių ir laisvių bei principų (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Valsts ieņēmumu dienests (Asmens duomenų tvarkymas mokesčių tikslais), C‑175/20, EU:C:2022:124, 53 punktas).

60

Iš tiesų BDAR 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „<…> teisė gauti kopiją negali daryti neigiamo poveikio kitų teisėms ir laisvėms“.

61

Be to, BDAR 23 straipsnio 1 dalies i punkte primenama, kad BDAR 15 straipsnyje numatytų prievolių ir teisių taikymo srities apribojimas galimas, „kai tokiu apribojimu gerbiama pagrindinių teisių ir laisvių esmė ir jis demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti <…> kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą“.

62

Taigi iš šio sprendimo 59–61 punktų matyti, kad pripažinta duomenų subjekto teisė nemokamai gauti pirmąją tvarkomų jo asmens duomenų kopiją nėra absoliuti.

63

Trečia, šios teisės apribojimą galima pateisinti tik argumentais, susijusiais, be kita ko, su kitų asmenų teisių ir laisvių apsauga, jeigu tokiu apribojimu paisoma jos esmės ir jis yra būtina ir proporcinga priemonė šiai apsaugai užtikrinti, kaip numatyta BDAR 23 straipsnio 1 dalies i punkte.

64

Kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pagal BGB 630g straipsnio 2 dalies antrame sakinyje numatytą tarifų sistemą gydytojui leidžiama įpareigoti pacientą padengti išlaidas, susijusias su pirmosios jo medicinos dokumentų kopijos pateikimu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad šia tvarka pirmiausia siekiama apsaugoti gydytojų ekonominius interesus, o tai atgrasytų pacientus nuo nereikalingų prašymų pateikti medicinos dokumentų kopijas. Taigi, jeigu pagrindinėje byloje nagrinėjamais nacionalinės teisės aktais iš tiesų siekiama apsaugoti gydytojų ekonominius interesus, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tokie argumentai negali būti priskiriami prie BDAR 23 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytų „kitų asmenų teisių ir laisvių“.

65

Iš tiesų, pirma, tokie teisės aktai atgraso ne tik nuo nereikalingų, bet ir nuo teisėta priežastimi grindžiamų prašymų gauti pirmąją tvarkomų asmens duomenų kopiją nemokamai. Taigi jais neišvengiamai pažeidžiamas nemokamos pirmosios kopijos principas ir taip kvestionuojamas BDAR 15 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės susipažinti su duomenimis ir šiuo reglamentu užtikrinamos apsaugos veiksmingumas.

66

Antra, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, kad nacionalinės teisės aktais saugomi interesai būtų platesni nei vien administracinio ar ekonominio pobūdžio.

67

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas atsižvelgė į duomenų valdytojų ekonominius interesus BDAR 12 straipsnio 5 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje, juose, kaip priminta šio sprendimo 58 punkte, apibrėžiami atvejai, kai duomenų valdytojas gali reikalauti sumokėti mokesčius už tvarkomų asmens duomenų kopijos pateikimą.

68

Tokiomis aplinkybėmis siekis apsaugoti gydytojų ekonominius interesus negali pateisinti priemonės, kuria kvestionuojama teisė nemokamai gauti pirmąją kopiją, o kartu – duomenų subjekto teisės susipažinti su tvarkomais jo asmens duomenimis naudingumas.

69

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad BDAR 23 straipsnio 1 dalies i punktas turi būti aiškinamas taip: į šios nuostatos taikymo sritį gali patekti nacionalinės teisės aktas, priimtas iki šio reglamento įsigaliojimo. Vis dėlto tai neleidžia priimti nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos, siekiant apsaugoti duomenų valdytojo ekonominius interesus, duomenų subjektas turi padengti išlaidas, susijusias su pirmąja tvarkomų jo asmens duomenų kopija.

70

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys turi būti aiškinamas taip, kad, kalbant apie gydytojo ir paciento santykius, teisė gauti tvarkomų asmens duomenų kopiją reiškia, kad duomenų subjektui turi būti pateikta visų jo medicinos dokumentuose esančių įrašų, kuriuose yra jo asmens duomenų, kopija, ar tik pačių duomenų kopija.

71

Visų pirma Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio formuluotę duomenų subjektui suteikiama teisė gauti tikslią jo asmens duomenų, kurie suprantami plačiai ir su kuriais duomenų valdytojas atlieka „duomenų tvarkymu“ laikytinas operacijas, kopiją (2023 m. gegužės 4 d. Sprendimo Österreichische Datenschutzbehörde ir CRIF, C‑487/21, EU:C:2023:369, 28 punktas).

72

Be to, BDAR 15 straipsnis negali būti aiškinamas taip, kad jo 3 dalies pirmame sakinyje yra įtvirtinta teisė, kuri skiriasi nuo numatytos 1 dalyje. Sąvoka „kopija“ reiškia ne patį dokumentą, o jame esančius asmens duomenis, kurie turi būti išsamūs. Taigi kopijoje turi būti pateikti visi tvarkomi asmens duomenys (2023 m. gegužės 4 d. Sprendimo Österreichische Datenschutzbehörde ir CRIF, C‑487/21, EU:C:2023:369, 32 punktas).

73

Galiausiai, kalbant apie BDAR 15 straipsniu siekiamus tikslus, pažymėtina, kad juo siekiama sustiprinti ir išsamiai nustatyti duomenų subjektų teises. Taigi šioje nuostatoje numatyta teisė susipažinti su duomenimis turi suteikti duomenų subjektui galimybę įsitikinti, kad jo asmens duomenys yra tikslūs ir tvarkomi teisėtai. Be to, tvarkomų asmens duomenų kopija, kurią duomenų valdytojas turi pateikti pagal BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, turi atitikti visus požymius, leidžiančius duomenų subjektui veiksmingai įgyvendinti savo teises pagal šį reglamentą, todėl joje turi būti visiškai ir tiksliai atgaminti šie duomenys (2023 m. gegužės 4 d. Sprendimo Österreichische Datenschutzbehörde ir CRIF, C‑487/21, EU:C:2023:369, 33, 34 ir 39 punktai).

74

Konkrečiai kalbant, siekiant užtikrinti, kad, kaip to reikalaujama pagal BDAR 12 straipsnio 1 dalį, siejamą su šio reglamento 58 konstatuojamąja dalimi, taip pateiktą informaciją būtų lengva suprasti, dokumentų ištraukų ar net visos apimties dokumentų ar išrašų iš duomenų bazių, kuriuose, be kita ko, yra tvarkomų asmens duomenų, atgaminimas gali būti būtinas tuo atveju, kai reikalingas tvarkomų asmens duomenų kontekstas tam, kad jie būtų suprantami (2023 m. gegužės 4 d. Sprendimo Österreichische Datenschutzbehörde ir CRIF, C‑487/21, EU:C:2023:369, 41 punktas).

75

Vadinasi, teisė iš duomenų valdytojo gauti jo tvarkomų asmens duomenų kopiją reiškia, kad duomenų subjektui turi būti pateikti tiksliai ir suprantamai atgaminti visi šie duomenys. Ši teisė apima teisę gauti dokumentų ištraukų ar visos apimties dokumentų arba išrašų iš duomenų bazių, kuriuose, be kita ko, yra minėtų duomenų, kopijas, jeigu tokių kopijų pateikimas yra būtinas, kad duomenų subjektas galėtų veiksmingai pasinaudoti šio reglamento jam suteiktomis teisėmis (2023 m. gegužės 4 d. Sprendimo Österreichische Datenschutzbehörde ir CRIF, C‑487/21, EU:C:2023:369, 45 punktas).

76

Dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos informacijos reikia pažymėti, kad BDAR nurodyti elementai, kurių ieškovas pagrindinėje byloje turėtų galėti prašyti. Taigi, kiek tai susiję su asmens duomenimis apie sveikatą, šio reglamento 63 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad duomenų subjektų teisė susipažinti su duomenimis apima „medicinos [dokumentų] duomen[is], kuriuose pateikta tokia informacija[,] kaip diagnozė, tyrimų rezultatai, gydančių gydytojų išvados ir paskirtas gydymas ar intervencijos“.

77

Šiuo klausimu, kaip savo išvados 78–80 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, būtent dėl su fizinių asmenų sveikata susijusių asmens duomenų jautrumo Sąjungos teisės aktų leidėjas pabrėžė, jog svarbu, kad prieiga prie medicinos dokumentuose esančių duomenų leistų kuo išsamiau ir tiksliau susipažinti su duomenimis ir kad šie būtų suprantami.

78

Kalbant apie tyrimų rezultatus, gydančių gydytojų išvadas ir pacientui paskirtą gydymą ir intervencijas (tai paprastai apima daug techninių duomenų ar net paveikslėlių), pažymėtina, kad jeigu gydytojas pateiktų tik paprastą tokių duomenų santrauką ar suvestinę, siekdamas juos pateikti apibendrintai, gali kilti pavojus, kad tam tikri svarbūs duomenys gali būti praleisti ar atgaminti neteisingai arba bet kuriuo atveju gali būti sunkiau patikrinti jų tikslumą, išsamumą ir jie gali būti sunkiau suprantami pacientui.

79

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad BDAR 15 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys turi būti aiškinamas taip: kalbant apie gydytojo ir paciento santykius, teisė gauti tvarkomų asmens duomenų kopiją reiškia, kad duomenų subjektui turi būti pateikti tiksliai ir suprantamai atgaminti visi šie duomenys. Ši teisė reiškia teisę gauti visų medicinos dokumentuose esančių įrašų, kuriuose, be kita ko, yra minėtų duomenų, kopijas, jei tokių kopijų pateikimas reikalingas, kad duomenų subjektas galėtų patikrinti duomenų tikslumą ir išsamumą ir kad būtų užtikrintas jų suprantamumas. Duomenų apie duomenų subjekto sveikatą atveju ši teisė bet kuriuo atveju apima teisę gauti jo medicinos dokumentuose esančių duomenų kopiją, kurioje yra tokia informacija, kaip diagnozės, tyrimų rezultatai, gydančių gydytojų išvados ir paskirtas gydymas ar intervencijos.

80

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: