–

Eurelec Trading SCRL, atstovaujamos advokatų H. Boularbah, J. Derenne ir O. Laude,

–

Scabel SA, atstovaujamos advokatų D. De Sart ir M. Dupont,

–

Groupement d’achat des centres Édouard Leclerc (GALEC) ir l’Association des centres distributeurs Édouard Leclerc (ACDLEC), atstovaujamų advokatų G. Parleani ir O. Parleani,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos A. Daniel ir A.‑L. Desjonquères,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos S. Noë ir W. Wils,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1) 1 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bendrovių Eurelec Trading SCRL (toliau – Eurelec) ir Scabel SA, kurių buveinės yra Belgijoje, ginčą su Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministru dėl konkurenciją ribojančių veiksmų, susijusių su Prancūzijoje įsisteigusiais tiekėjais.

3

Reglamento Nr. 1215/2012 10 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta:

„šio reglamento taikymo sritis turėtų apimti visas pagrindines civilines ir komercines bylas, išskyrus kai kurias aiškiai nustatytas bylas. <…>“

4

Šio reglamento 1 straipsnio, esančio jo I skyriuje „Taikymo sritis ir apibrėžtys“, 1 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Visų pirma šis reglamentas netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta iure imperii).“

5

Pagrindinėje byloje nagrinėjamoms faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos Code de commerce (Prekybos kodeksas; toliau – Prekybos kodeksas) VI knyga „Dėl kainų nustatymo laisvės ir konkurencijos“ apima, be kita ko, IV antraštinę dalį „Dėl skaidrumo, konkurenciją ribojančių veiksmų ir kitų draudžiamų veiksmų“. Šio kodekso L 442‑6 straipsnyje, esančiame šioje IV antraštinėje dalyje, nustatyta:

„I. Bet kuris asmuo, veikiantis kaip gamintojas, prekiautojas, pramonininkas ar amatų registre įregistruotas asmuo, yra atsakingas ir privalo atlyginti žalą tuo atveju, jei:

<…>

2° jis taikė arba kėsinosi taikyti prekybos partneriui pareigas, dėl kurių atsiranda reikšminga šalių teisių ir pareigų neatitiktis;

<…>

III. Ieškinį jurisdikciją turinčiame civilinių ar komercinių bylų teisme gali pareikšti bet kuris suinteresuotumą pagrindęs asmuo, prokuratūra, ekonomikos ministras arba Autorité de concurrence (Konkurencijos institucija) pirmininkas, jeigu nustato šiame straipsnyje nurodytus veiksmus to teismo jurisdikcijai priklausančiose bylose.

Šiuo ieškiniu ekonomikos ministras ir prokuratūra gali prašyti bylą nagrinėjančio teismo nurodyti nutraukti šiame straipsnyje nurodytus veiksmus. Be to, dėl visų šių veiksmų jie gali prašyti, kad neteisėtos sąlygos ar sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis, taip pat grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Jie taip pat gali prašyti skirti civilinę baudą, kurios suma negali viršyti 5 mln. EUR. Tačiau ši bauda gali būti padidinta iki triskart didesnės už nepagrįstai sumokėtas sumas arba – proporcingai iš pažeidimo gautai naudai – iki 5 % apyvartos be mokesčių, kurią veiksmus vykdęs subjektas pasiekė Prancūzijoje per paskutinius finansinius metus po finansinių metų, einančių prieš metus, kuriais buvo atlikti šiame straipsnyje nurodyti veiksmai. Taip pat galima prašyti kompensacijos už patirtą žalą. <…>

<…>“

6

Prekybos kodekso VI knygos V antraštinę dalį „Tyrimo įgaliojimai“ sudaro šio kodekso L 450‑1–L 450‑10 straipsniai.

7

Minėto kodekso L 450‑1 straipsnio II dalyje numatyta:

„Ekonomikos ministro tam tikslui įgalioti pareigūnai gali atlikti tyrimus, būtinus šios knygos nuostatoms taikyti.“

8

Pagal Prekybos kodekso L 450‑4 straipsnio pirmą pastraipą šio kodekso L 450‑1 straipsnyje minėti pareigūnai, gavę teisėjo leidimą ir jam prižiūrint, gali apsilankyti bet kurioje vietoje ir paimti dokumentus ir bet kokią laikmeną su informacija, susijusią su tyrimais, kurių visų pirma prašo ekonomikos ministras.

9

Minėto kodekso L 450‑8 straipsnyje įtvirtinta:

„tas, kas bet kuriuo būdu priešinasi L 450‑1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams patikėtų funkcijų vykdymui pagal šią knygą, baudžiamas dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir 300000 EUR bauda.“

10

Pagal Belgijos teisę įsteigta bendrovė Eurelec yra derybų dėl kainų ir pirkimo centras, įkurtas grupės E. Leclerc ir grupės Rewe, kurios yra atitinkamai pagal Prancūzijos ir Vokietijos teisę įsteigti prekiautojų kooperatyvai.

11

Pagal Belgijos teisę įsteigta bendrovė Scabel tarpininkauja tarp Eurelec ir bendrovės Leclerc regioninių pirkimo centrų Prancūzijoje bei Portugalijoje ir teikia Eurelec administracines bei technines paslaugas.

12

Groupement d’achat des centres Édouard Leclerc (GALEC) yra grupės Leclerc nacionalinis pirkimo centras, kuris su Prancūzijos tiekėjais derasi dėl metinių preliminariųjų sutarčių, kurias vykdo regioniniai pirkimo centrai.

13

Association des centres distributeurs Édouard Leclerc (ACDLEC) yra atsakinga už ilgalaikės Mouvement E. Leclerc strategijos kūrimą ir inicijavo E. Leclerc ir Rewe sąjungą Europoje.

14

2016–2018 m. ekonomikos ir finansų ministras atliko tyrimą, per jį padarė išvadą, kad Eurelec Belgijoje galimai vykdo konkurenciją ribojančius veiksmus Prancūzijoje įsisteigusių tiekėjų atžvilgiu. Remiantis šiuo tyrimu, Eurelec, pažeisdama Prekybos kodeksą, vertė tiekėjus sutikti su kainų sumažinimu be jokio atlygio ir, siekdama apeiti Prancūzijos teisę, sudarytoms sutartims taikyti Belgijos teisę.

15

Atsižvelgdamas į tai, kad įtariamų veiksmų realumas pasitvirtino 2018 m. vasario mėn. GALEC ir ACDLEC patalpose atlikus patikrinimus ir paėmus dokumentus, 2019 m. liepos 19 d. ir rugsėjo 27 d. antstolio aktais ekonomikos ir finansų ministras, vadovaudamasis Prekybos kodekso L 442‑6 straipsniu, pateikė Eurelec, Scabel, GALEC ir ACDLEC šaukimą į Tribunal de commerce de Paris (Paryžiaus komercinių bylų teismas, Prancūzija), kad šis teismas konstatuotų, jog dėl šių veiksmų jų komerciniai partneriai prisiėmė įsipareigojimus, dėl kurių atsirado didelė šalių teisių ir pareigų neatitiktis, nurodytų šioms bendrovėms nutraukti minėtus veiksmus ir skirtų joms, be kita ko, civilinę baudą. Bendrovės atsakovės pateikė prieštaravimą, grindžiamą tuo, kad Prancūzijos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ekonomikos ir finansų ministro ieškinio, nes jis pareikštas Belgijoje įsteigtoms įmonėms Eurelec ir Scabel pagal Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas.

16

2021 m. balandžio 15 d. tarpiniu sprendimu Tribunal de commerce de Paris (Paryžiaus komercinių bylų teismas) atmetė prieštaravimą dėl jurisdikcijos neturėjimo ir pripažino, kad yra kompetentingas nagrinėti ieškinį.

17

Eurelec ir Scabel apskundė šį sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas, Prancūzija), teigdamos, kad ekonomikos ir finansų ministro pareikštas ieškinys nėra susijęs su „civilinėmis ir komercinėmis bylomis“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1215/2012, todėl šis teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti joms pareikštą ieškinį.

18

Ekonomikos ir finansų ministras mano, kad jo reikalavimai patenka į Reglamento Nr. 1215/2012 materialinę taikymo sritį. Iš tiesų pareikšto ieškinio tikslas yra ginti Prancūzijos viešąją ekonominę tvarką, o ją, jo nuomone, išmano būtent Prancūzijos teismas. Dėl savo tyrimo įgaliojimų naudojimo ministras mano, kad tyrimo etapą reikia atskirti nuo teismo proceso etapo, ir teigia, kad Reglamento Nr. 1215/2012 taikytinumo kriterijus yra šių įrodymų naudojimas, o ne jų rinkimo būdai. Galiausiai jis priduria, kad pareikšdamas ieškinį jis yra tokioje pačioje padėtyje kaip bendrovės atsakovės, nes jam taip pat taikomos Civilinio proceso kodekso taisyklės, taikomos visoms proceso šalims.

19

Tokiomis aplinkybėmis Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento Nr. 1215/2012] 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąvoka „civilinės ir komercinės“ bylos turi būti aiškinama taip, kad į jos taikymo sritį patenka ieškinys ir išnagrinėjus jį priimtas teismo sprendimas, kai: i) šį ieškinį Belgijos bendrovei pareiškia [ekonomikos ir finansų ministras], remdamasis [Prekybos kodekso L 442‑6 straipsnio I dalies 2°punktu; ii) šiuo ieškiniu siekiama pripažinti ir nutraukti konkurenciją ribojančius veiksmus ir nubausti įtariamą šių veiksmų vykdytoją, paskiriant jam civilinę baudą; iii) šis ieškinys grindžiamas įrodymais, gautais ministrui naudojantis konkrečiais tyrimo įgaliojimais?“

20

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad sąvoka „civilinės ir komercinės bylos“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima vienos valstybės narės valdžios institucijos ieškinį bendrovėms, įsisteigusioms kitoje valstybėje narėje, siekiant pripažinti ir nutraukti konkurenciją ribojančius veiksmus, kurių imtasi pirmojoje valstybėje narėje įsisteigusių tiekėjų atžvilgiu, ir už juos nubausti, kai ta valdžios institucija naudojasi pernelyg dideliais tyrimo įgaliojimais arba pernelyg dideliais įgaliojimais pradėti teismo procesą, atsižvelgiant į bendrosios teisės normas, taikytinas privačiųjų asmenų tarpusavio santykiams.

21

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nors tam tikri ginčai tarp valdžios institucijos ir privatinės teisės subjekto gali patekti į Reglamento Nr. 1215/2012 taikymo sritį, taip nėra tais atvejais, kai valdžios institucija naudojasi viešosios valdžios įgaliojimais (2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Movic ir kt., C‑73/19, EU:C:2020:568, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

22

Iš tiesų, kai viena iš ginčo šalių naudojasi viešosios valdžios įgaliojimais, kurių nereglamentuoja santykiams tarp privačių asmenų taikomos taisyklės, toks ginčas nepriskiriamas prie „civilinių ir komercinių bylų“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 1 dalį (2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Movic ir kt., C‑73/19, EU:C:2020:568, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

23

Tuo remiantis darytina išvada, kad siekiant nustatyti, ar bylą apima sąvoka „civilinės ir komercinės bylos“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 1 dalį, ir atitinkamai, ar ji patenka į šio reglamento taikymo sritį, reikia išsiaiškinti, koks teisinis santykis sieja ginčo šalis ir jo dalyką, arba kaip alternatyvą išnagrinėti pareikšto ieškinio pagrindą ir jo pareiškimo sąlygas (2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Movic ir kt., C‑73/19, EU:C:2020:568, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

24

Taigi sąvoka „civilinės ir komercinės bylos“ apima vienos valstybės narės valdžios institucijų kitoje valstybėje narėje įsisteigusiems verslininkams pareikštą ieškinį, kuriuo šios institucijos visų pirma prašo konstatuoti, kad padaryti tariamai nesąžiningai komercinei veiklai prilygstantys pažeidimai, ir nurodyti juos nutraukti, o papildomai – nurodyti taikyti viešo paskelbimo priemones ir skirti baudą (šiuo klausimu žr. 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Movic ir kt., C‑73/19, EU:C:2020:568, 64 punktą).

25

Vis dėlto taip nėra tuo atveju, kai prašoma suteikti kompetenciją konstatuoti pažeidimus, kurie gali būti padaryti ateityje, atitinkamos valdžios institucijos pareigūnui tiesiog surašant protokolą, nes toks prašymas iš tikrųjų susijęs su įgaliojimais, viršijančiais suteikiamus pagal privačiųjų asmenų tarpusavio santykiams taikomas bendrosios teisės normas (šiuo klausimu žr. 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Movic ir kt., C‑73/19, EU:C:2020:568, 62 punktą).

26

Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, viena vertus, pagrindinėje byloje pareikštas ieškinys, kurio tikslas – apginti Prancūzijos viešąją ekonominę tvarką, buvo grindžiamas įrodymais, gautais atliekant patikrinimus vietoje ir paimant dokumentus. Tačiau tokie tyrimo įgaliojimai, net jeigu dėl jų vykdymo turi būti gautas išankstinis teismo leidimas, vis dėlto yra pernelyg dideli, palyginti su bendrąja teise, visų pirma dėl to, kad jų negali įgyvendinti privatieji asmenys ir kad pagal atitinkamas nacionalines nuostatas bet kuris asmuo, prieštaraujantis tokių priemonių taikymui, baudžiamas laisvės atėmimo bausme ir 300000 EUR bauda.

27

Kita vertus, pagrindinėje byloje pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašoma skirti civilinę baudą pagal Prekybos kodekso L 442‑6 straipsnio III dalies antrą pastraipą. Tiesa, tokią baudą turi skirti kompetentingas teismas, tačiau prašyti ją skirti gali tik ekonomikos ministras ir prokuratūra. Visų pirma pagal Prekybos kodekso L 442‑6 straipsnį nuo konkurenciją ribojančių veiksmų nukentėjęs asmuo gali reikalauti tik atlyginti dėl tokių veiksmų patirtą žalą ir prašyti nutraukti minėtus veiksmus arba pripažinti atitinkamą sąlygą negaliojančia.

28

Šiuo klausimu pagrindinėje byloje pareikštas ieškinys skiriasi nuo ieškinio byloje, kurioje buvo priimtas 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Movic ir kt. (C‑73/19, EU:C:2020:568), nes toje byloje kompetentingos valdžios institucijos nesiekė, kad bendrovėms, įtariamoms padarius komercinio pobūdžio pažeidimus, būtų skirta bauda; jos tik prašė joms nurodyti nutraukti minėtus pažeidimus, o ta priemone taip pat galėjo pasinaudoti suinteresuotieji asmenys ir vartotojų teisių apsaugos asociacijos (šiuo klausimu žr. 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Movicir kt., C‑73/19, EU:C:2020:568, 48 punktą).

29

Tokiomis aplinkybėmis, pareikšdamas pagrindinėje byloje nagrinėjamą ieškinį ekonomikos ir finansų ministras veikia „vykdydamas valstybės įgaliojimus (acta jure imperii)“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 1 dalį, todėl tokio pobūdžio ieškinys nepatenka į minėtoje nuostatoje nurodytą sąvoką „civilinės ir komercinės bylos“, o tai vis dėlto turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

30

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą prejudicinį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad sąvoka „civilinės ir komercinės bylos“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, neapima vienos valstybės narės valdžios institucijos ieškinio bendrovėms, įsisteigusioms kitoje valstybėje narėje, siekiant pripažinti ir nutraukti konkurenciją ribojančius veiksmus, kurių imtasi pirmojoje valstybėje narėje įsisteigusių tiekėjų atžvilgiu, ir už juos nubausti, kai ta valdžios institucija naudojasi pernelyg dideliais įgaliojimais pradėti teismo procesą arba pernelyg dideliais tyrimo įgaliojimais, atsižvelgiant į bendrosios teisės normas, taikytinas privačiųjų asmenų tarpusavio santykiams.

31

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 1 straipsnio 1 dalis

turi būti aiškinama taip:

sąvoka „civilinės ir komercinės bylos“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, neapima vienos valstybės narės valdžios institucijos ieškinio bendrovėms, įsisteigusioms kitoje valstybėje narėje, siekiant pripažinti ir nutraukti konkurenciją ribojančius veiksmus, kurių imtasi pirmojoje valstybėje narėje įsisteigusių tiekėjų atžvilgiu, ir už juos nubausti, kai ta valdžios institucija naudojasi pernelyg dideliais įgaliojimais pradėti teismo procesą arba pernelyg dideliais tyrimo įgaliojimais, atsižvelgiant į bendrosios teisės normas, taikytinas privačiųjų asmenų tarpusavio santykiams.