1.

Šioje byloje į Teisingumo Teismą kreipėsi Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinio arbitražo centras), Portugalija) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl SESV 49 straipsnio ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 ( 2 ), išaiškinimo.

2.

Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje nagrinėjamas tik antrasis prejudicinis klausimas. Šis klausimas suteikia Teisingumo Teismui galimybę pateikti papildomų paaiškinimų dėl SESV 49 straipsnyje įtvirtintos įsisteigimo laisvės apimties tiesioginių mokesčių srityje ir privalomųjų bendrojo intereso pagrindų, galinčių pateisinti šios laisvės apribojimą, kaip antai susijusių su būtinybe apsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių.

3.

Šiai bylai yra svarbus SESV 49 straipsnis.

4.

2020 m. liepos 24 d.Lei no 27-A/2020 da Assembleia da República, que aprova o Orçamento Suplementar para 2020 (Portugalijos Respublikos Parlamento įstatymas Nr. 27‑A/2020, kuriuo patvirtinamas 2020 m. papildomas biudžetas) 18 straipsniu ir VI priedu buvo nustatytas Adicional de Solidariedade sobre o Sector Bancário (bankų sektoriaus papildomas solidarumo mokestis, toliau – ASSB).

5.

Pagal šio įstatymo VI priedo 1 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnį šis mokestis buvo nustatytas siekiant sustiprinti socialinės apsaugos sistemos finansavimo mechanizmus, skiriant Fundo de Establização Financeira da Segurança Social (Socialinės apsaugos finansinio stabilizavimo fondas) visas pajamas, gautas surinkus šį mokestį. Remiantis šiomis nuostatomis, ASSB įvedimu siekiama kompensuoti atleidimą nuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), taikomą daugumai bankų sektoriaus finansinių paslaugų ir operacijų, kad šiam sektoriui tenkanti mokesčių našta būtų suvienodinta su kitų ekonomikos sektorių mokesčių našta.

6.

Pagal šio priedo 2 straipsnio 1 dalį apmokestinamaisiais asmenimis, kuriems taikomas ASSB, laikomi: a) Portugalijoje reziduojančios kredito įstaigos, b) kitose valstybėse reziduojančių kredito įstaigų patronuojamosios bendrovės Portugalijoje ir c) kitose valstybėse reziduojančių kredito įstaigų filialai Portugalijoje.

7.

Materialinė ASSB taikymo sritis apibrėžta minėto priedo 3 straipsnyje, pagal kurį:

„ASSB taikomas:

8.

To paties priedo 4 straipsnyje, susijusiame su ASSB bazės apskaičiavimu, nustatyta:

„1.   Taikant pirmesnio straipsnio a punktą įsipareigojimai – tai visi į balansą įtraukti elementai, kurie, neatsižvelgiant į jų formą ir būdus, yra įsiskolinimai tretiesiems asmenims, išskyrus:

2.   Taikant ankstesnio straipsnio a punkto nuostatas, taikomos šios taisyklės:

9.

Ieškovė pagrindinėje byloje yra kredito įstaigos, kurios registruota buveinė yra Prancūzijoje, Portugalijos filialas. Todėl ji yra apmokestinama ASSB, t. y. bankų sektoriui taikomu mokesčiu, kurį Portugalijos Respublika nustatė siekdama suteikti finansinę paramą socialinei apsaugai ir atkurti pusiausvyrą tarp mokesčių naštos, tenkančios šiam sektoriui, kuriame daugumai finansinių paslaugų ir operacijų taikomas atleidimas nuo PVM, ir mokesčių naštos, tenkančios visiems kitiems Portugalijos ekonomikos sektoriams.

10.

2020 m. gruodžio 11 d. ieškovė atliko ASSB atvirkštinį apmokestinimą, susijusį su 2020 m. pirmuoju pusmečiu. Šiuo pagrindu ji sumokėjo 364229,67 EUR sumą. 2021 m. sausio 5 d. ieškovė pateikė administracinį skundą mokesčių administratoriui, prašydama grąžinti minėtą sumą. 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu mokesčių administratorius šį prašymą atmetė.

11.

2021 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, ginčydama šį sprendimą atmesti skundą. Grįsdama savo ieškinį ji, be kita ko, nurodė, kad ASSB prieštarauja Sąjungos teisei.

12.

Konkrečiai kalbant, ieškovės teigimu, ASSB įvedimas prieštarauja Direktyvai 2014/59 ir tariamam iš šios direktyvos kylančiam mokesčių suderinimui, kiek tai susiję su kredito įstaigų įnašais pertvarkymo srityje. Iš tiesų pagal minėtą direktyvą ji jau buvo apmokestinta valstybėje narėje, kurioje yra jos registruota buveinė, t. y. Prancūzijoje, todėl Portugalijos Respublika negali jai nustatyti panašaus mokesčio, kurio bazė tokia pati.

13.

Be to, ieškovė mano, kad ASSB pažeidžia SESV 49 straipsnį, nes daro diskriminacinį poveikį užsienio kredito įstaigų filialams. Kadangi šie filialai neturi juridinio asmens statuso, jie negali iš ASSB mokesčių bazės atskaityti tam tikrų nuosavo kapitalo elementų.

14.

Šiomis aplinkybėmis Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinio arbitražo centras)) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

15.

Rašytines pastabas pateikė Cofidis, Portugalijos vyriausybė ir Europos Komisija.

16.

Tos pačios šalys buvo išklausytos per 2023 m. balandžio 20 d. įvykusį posėdį.

17.

Kaip nurodyta įvade, šioje išvadoje dėmesys bus sutelktas tik į antrąjį prejudicinį klausimą.

18.

Užduodamas šį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 49 straipsnyje įtvirtintas įsisteigimo laisvės principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias tik kredito įstaigoms rezidentėms ir kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosioms bendrovėms, turinčioms juridinio asmens statusą, t. y. neįtraukiant šio statuso neturinčių kredito įstaigų nerezidenčių filialų, leidžiama atskaityti jų nuosavą kapitalą ir jam prilyginamas skolos priemones iš mokesčio, kuriuo apmokestinami šių subjektų įsipareigojimai, bazės.

19.

Savo rašytinėse pastabose Portugalijos vyriausybė rėmėsi šio klausimo nepriimtinumu, nes jis grindžiamas ieškovės teiginiu, kad kredito įstaigų nerezidenčių filialai negali atskaityti nuosavo kapitalo iš savo ASSB mokesčio bazės. Šį teiginį, susijusį su Portugalijos teise, mokesčių administratorius ginčija pagrindinėje byloje, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas jo dar nepatikrino, todėl šiame etape pateiktas klausimas yra visiškai hipotetinis ir abstraktus.

20.

Primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją tik nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Jei pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu, šie klausimai laikomi svarbiais ir Teisingumo Teismas iš principo turi priimti sprendimą šiuo atveju. Tokia svarbos prezumpcija gali būti paneigta tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba jeigu Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus.

21.

Šiuo klausimu neginčijama, kad, atsižvelgiant į poreikį pateikti Sąjungos teisės išaiškinimą, naudingą nacionaliniam teismui, būtina, kad jis pats apibrėžtų faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis kyla jo užduodami klausimai ir kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti ( 3 ).

22.

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą 9 punkto matyti, kad šį prašymą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl nagrinėjamų Portugalijos teisės nuostatų atitikties įsisteigimo laisvei, nes pagal šias teisės nuostatas kredito įstaigų nerezidenčių filialai negali atskaityti elementų, susijusių su nuosavu kapitalu, kurį gali suformuoti tik juridinio asmens statusą turintys subjektai. Iš to matyti, kad, priešingai nei teigia Portugalijos vyriausybė, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas jau patvirtino ieškovės teiginį dėl Portugalijos teisės aiškinimo.

23.

Atsižvelgiant į tai, reikia manyti, jog Teisingumo Teismas turi būtiną teisinę informaciją, kad galėtų pateikti naudingą atsakymą į šį klausimą. Atitinkamai, jis nėra hipotetinio ar abstraktaus pobūdžio, todėl svarbos prezumpcija negali būti paneigta. Taigi siūlau Teisingumo Teismui antrąjį klausimą pripažinti priimtinu.

24.

Įsisteigimo laisvė, garantuojama pagal SESV 49 ir 54 straipsnius, apima pagal valstybės narės teisės aktus įkurtų ir Europos Sąjungoje savo registruotą buveinę, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą turinčių bendrovių teisę vykdyti veiklą kitose valstybėse narėse per patronuojamąją bendrovę, filialą ar atstovybę ( 4 ).

25.

Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal SESV 49 straipsnį neleidžiamos jokios priemonės, kurios draudžia, riboja arba daro mažiau patrauklų naudojimąsi įsisteigimo laisve ( 5 ).

26.

Kitaip tariant, šia nuostata draudžiama ne tik atvira diskriminacija dėl bendrovių buveinės vietos, bet ir visos paslėptos diskriminacijos formos, kurios, taikant kitus atskyrimo kriterijus, sukelia tokių pačių pasekmių ( 6 ). Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad privaloma rinkliava, kuri taikoma nustačius iš pirmo žvilgsnio objektyvų diferencijavimo kriterijų, tačiau daugeliu atvejų, atsižvelgiant į jos savybes, sukuria nepalankią padėtį bendrovėms, kurių buveinė kitoje valstybėje narėje ir kurios yra panašioje padėtyje, palyginti su bendrovėmis, kurių buveinė apmokestinimo valstybėje narėje, yra netiesioginė diskriminacija dėl bendrovių buveinės vietos, draudžiama SESV 49 ir 54 straipsniais ( 7 ).

27.

Šioje byloje neginčijama, kad nagrinėjamos Portugalijos teisės nuostatos vienodai taikomos kredito įstaigoms rezidentėms, kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosioms bendrovėms Portugalijoje ir kredito įstaigų nerezidenčių filialams Portugalijoje. Kalbant apie mokesčių bazės nustatymo taisykles, pažymėtina, kad ASSB taikomas šių subjektų įsipareigojimams, t. y. „visiems į balansą įtrauktiems elementams, kurie, neatsižvelgiant į jų formą ir būdus, yra įsiskolinimai tretiesiems asmenims“, išskyrus, atitinkamu atveju, įsipareigojimų elementus, priskiriamus nuosavam kapitalui.

28.

Ieškovė mano, kad nuosavo kapitalo atskaitymas iš ASSB mokesčio bazės negali būti taikomas juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, kaip antai kredito įstaigų nerezidenčių filialams, nes šie subjektai pagal įstatymą neturi nuosavo kapitalo. Iš to išplaukia, kad dėl nagrinėjamų teisės aktų kredito įstaigos nerezidentės, nusprendusios įsikurti Portugalijoje per filialą, atsiduria mažiau palankioje padėtyje nei kredito įstaigos rezidentės ir kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosios bendrovės.

29.

Savo rašytinėse pastabose Komisija nurodė, kad galima netiesioginė diskriminacija gali kilti ne iš pačių Portugalijos teisės nuostatų, bet iš filialų teisinio statuso, nes jie pagal įstatymus negali turėti nuosavo kapitalo dėl juridinio asmens statuso nebuvimo. Tačiau, Komisijos teigimu, toks skirtingas patronuojamųjų bendrovių ir filialų vertinimas priskirtinas valstybių narių fiskaliniam suverenitetui. Grįsdama šią išvadą, ji remiasi 2015 m. birželio 10 d. Sprendimu X AB (C‑686/13, EU:C:2015:375; toliau – Sprendimas X AB).

30.

Mano nuomone, šis argumentas nėra įtikinamas dėl dviejų priežasčių.

31.

Pirma, jis neatitinka šiai sričiai svarbios jurisprudencijos. Šiuo klausimu reikia priminti, kad nuo to laiko, kai buvo priimtas Sprendimas Komisija / Prancūzija ( 8 ), Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, jog kadangi SESV 49 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ūkio subjektams aiškiai paliekama galimybė laisvai pasirinkti teisinę formą, tinkamą vykdyti savo veiklą kitoje valstybėje narėje, šio laisvo pasirinkimo priimančioje valstybėje narėje neturi riboti diskriminacinės mokesčių nuostatos ( 9 ).

32.

Paskui Sprendime CLT‑UFA Teisingumo Teismas taip pat patikslino, kad laisvė pasirinkti tinkamą teisinę formą, be kita ko, skirta leisti bendrovėms, kurių buveinė yra vienoje valstybėje narėje, atidaryti filialą kitoje valstybėje narėje, kad galėtų joje vykdyti savo veiklą tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos patronuojamosioms bendrovėms ( 10 ).

33.

Taigi iš jurisprudencijos matyti, kad ši laisvė draudžia skirtingą mokestinį vertinimą, atsirandantį dėl bendrovės nerezidentės veiklos vykdymo priimančiojoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į tai, ar ji veikia per patronuojamąją bendrovę, ar per filialą, o toks skirtingas vertinimas prilygsta diskriminacijai dėl pilietybės ( 11 ).

34.

Tokio aiškinimo logika grindžiama tuo, kad juridinio asmens statuso neturintys filialai yra tiesiog jų patronuojančios bendrovės emanacija užsienyje, o bendrovių nerezidenčių patronuojamosios bendrovės jų įsisteigimo valstybėje yra savarankiškos teisės subjektai mokesčių tikslais, taigi šios valstybės bendrovės rezidentės. Todėl nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos patronuojamosioms bendrovėms taikomas palankesnis vertinimas nei filialams, galiausiai reiškia, kad bendrovės rezidentės vertinamos palankiau nei bendrovės nerezidentės.

35.

Šį lygiavertiškumą Teisingumo Teismas aiškiau išreiškė Sprendimo Saint-Gobain ZN ( 12 ) 44 punkte, pagal kurį „[s]kirtingas vertinimas, taikomas bendrovių nerezidenčių filialams, palyginti su bendrovėmis rezidentėmis, ir laisvės pasirinkti antrinės buveinės formą apribojimas turi būti vertinami kaip vienas ir tas pats [SESV 49 ir 54] straipsnių pažeidimas“ ( 13 ), ir vėliau – 2017 m. gegužės 17 d. Sprendimo X (C‑68/15, EU:C:2017:379) 36 punkte, pagal kurį „nacionalinės mokesčių teisės aktų, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, taikymas, viena vertus, bendrovės nerezidentės patronuojamajai bendrovei rezidentei ir, kita vertus, tokios bendrovės nuolatinei buveinei rezidentei[ ( 14 )] susijęs su atitinkamai bendrovės rezidentės ir bendrovės nerezidentės mokestiniu vertinimu“.

36.

Antra, man neatrodo, priešingai nei teigia Komisija, kad Teisingumo Teismo išvada, padaryta Sprendimo X AB 33 punkte, gali būti taikoma šioje byloje. Reikia trumpai aptarti šį sprendimą.

37.

Pagal nagrinėtus Švedijos teisės aktus į pelno mokesčio bazę buvo neįtraukiamos pajamos iš kapitalo, gautos pardavus tam tikrų rūšių bendrovių akcijas, ir atitinkamai nebuvo numatyta galimybė atskaityti kapitalo nuostolių, patirtų dėl tokių sandorių, įskaitant atvejus, kai šie nuostoliai atsirado dėl užsienio valiutos keitimo. Taikant šiuos teisės aktus buvo nesvarbu, ar bendrovės, kurių akcijos buvo perleistos, buvo įsteigtos Švedijoje, ar kitoje valstybėje narėje.

38.

Nagrinėdamas klausimą, ar investicijos į akcijas kitoje valstybėje narėje nei Švedijos Karalystė, atsižvelgiant į tai, kad pagal Švedijos teisės aktus nuostoliai dėl valiutos keitimo negali būti atskaitomi, buvo vertinamos mažiau palankiai nei panašios investicijos Švedijoje, Teisingumo Teismas minėtame 33 punkte taikė principą, pagal kurį įsisteigimo laisvė negali būti suprantama taip, kad valstybė narė savo mokesčių teisės nuostatas privalo suderinti su kitos valstybės narės nuostatomis, kad visais atvejais būtų užtikrintas apmokestinimas, naikinantis visus skirtumus, išplaukiančius iš nacionalinių mokesčių teisės aktų, nes bendrovės priimami sprendimai dėl komercinių struktūrų įsteigimo užsienyje gali tam tikrais atvejais būti daugiau ar mažiau palankūs arba nepalankūs tokiai bendrovei ( 15 ).

39.

Mano nuomone, dabar nagrinėjama byla skiriasi nuo tos bylos, nes netiesioginė diskriminacija atsiranda ne bendrai taikant mokesčius, galiojančius bendrovės, kuriai priklauso filialas, buveinės valstybėje ir mokesčius, mokėtinus valstybėje, kurioje yra šis filialas, o tik dėl mokesčių pastarojoje valstybėje.

40.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, jog tai, kad juridinio asmens statuso neturintys subjektai negali įtraukti nuosavo kapitalo į savo balansą ir dėl to negali jo atskaityti iš savo ASSB mokesčio bazės, reiškia, kad kredito įstaigų nerezidenčių filialai atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su kredito įstaigomis rezidentėmis ir kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosiomis bendrovėmis.

41.

Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad Portugalijos vyriausybė tiek savo rašytinėse pastabose, tiek per posėdį griežtai ginčijo teiginio, kad kredito įstaigų nerezidenčių filialai negalėjo įskaityti gautų kapitalo įnašų kaip nuosavo kapitalo, teisingumą. Konkrečiau kalbant, ši vyriausybė teigia, kad pagal Portugalijos teisės aktus toks filialas savo apskaitoje jam skirtą kapitalą gali laisvai klasifikuoti kaip įsipareigojimus arba kaip nuosavą kapitalą, atsižvelgiant į tai, ar šis kapitalas yra atlygintino ar yra nuolatinio pobūdžio.

42.

Šiuo klausimu tik priminsiu, kad Teisingumo Teismas, gavęs nacionalinio teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą, turi vadovautis šio teismo pateiktu nacionalinės teisės aiškinimu ( 16 ). Kaip jau buvo išdėstyta pirmiau šioje išvadoje, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šį prašymą pateikęs teismas pritarė tokiam Portugalijos teisės aiškinimui, kuris atitinka ieškovės pateiktą aiškinimą.

43.

Be to, ieškovės teigimu, kredito įstaigų nerezidenčių filialai diskriminuojami, palyginti su subjektais rezidentais, nes egzistuoja daugybė nuosavam kapitalui prilygstančių elementų, kuriuos gali išleisti tik juridinio asmens statusą turintys subjektai. Tai apima, be kita ko, konvertuojamąsias obligacijas, dalyvaujamąsias obligacijas, išperkamąsias privilegijuotąsias akcijas ir konvertuojamąsias sąlygines obligacijas (contingent convertible bonds). Šio aiškinimo Portugalijos vyriausybė neginčijo nei savo rašytinėse pastabose, nei per posėdį.

44.

Mano nuomone, neabejotina, kad šių nuosavam kapitalui prilyginamų skolos priemonių vertės atskaitymas iš ASSB mokesčio bazės, kaip ir nuosavo kapitalo atskaitymas, reiškia, kad kredito įstaigų nerezidenčių filialai vertinami mažiau palankiai nei kredito įstaigos rezidentės ir kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosios bendrovės.

45.

Darytina išvada, kad teisės aktai, kuriais įvedamas ASSB, lemia netiesioginę kredito įstaigų nerezidenčių, norinčių įsikurti Portugalijoje per filialą, diskriminaciją, todėl jie priskirtini priemonėms, draudžiamoms pagal SESV 49 straipsnį ( 17 ).

46.

Remiantis suformuota jurisprudencija, įsisteigimo laisvės ribojimas leidžiamas, tik jei jis susijęs su objektyviai nepanašiomis situacijomis arba gali būti pateisintas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais ( 18 ). Taigi reikia patikrinti, ar pagrindinėje byloje aptariamos teisės nuostatos, kurios, kaip buvo pripažinta, gali riboti įsisteigimo laisvę, priskirtinos vienai iš šių dviejų prielaidų.

47.

Dėl situacijų objektyvaus panašumo pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją klausimas, ar tarpvalstybinė situacija yra panaši į vidaus situaciją, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į atitinkamais nacionalinės mokesčių teisės aktais siekiamą tikslą ( 19 ).

48.

Šiuo klausimu pažymiu, kad ASSB buvo įvestas siekiant sustiprinti socialinės apsaugos sistemos finansavimo mechanizmus, skiriant Socialinės apsaugos finansinio stabilizavimo fondui pajamas, gautas surinkus šį mokestį. Konkrečiai kalbant, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ASSB įvedimas ir jo taikymas tik bankų sektoriui yra tam tikra kompensacija už daugumos finansinių paslaugų ir sandorių atleidimą nuo PVM ir juo siekiama suvienodinti finansų sektoriaus mokesčių naštą su kitų sektorių mokesčių našta.

49.

Atsižvelgiant į šiais mokesčių teisės aktais siekiamą tikslą, nėra abejonių, kad kredito įstaigos nerezidentės, veikiančios Portugalijoje per filialą, padėtis yra panaši į kredito įstaigos rezidentės arba kredito įstaigos nerezidentės patronuojamosios bendrovės padėtį. Taigi tarp šių subjektų nėra jokio objektyvaus padėties skirtumo, kuriuo būtų galima pateisinti skirtingą požiūrį atsižvelgiant į ASSB mokesčio bazės nustatymo taisykles ( 20 ).

50.

Dėl privalomųjų bendrojo intereso pagrindų, galinčių pateisinti taip nustatytą įsisteigimo laisvės kliūtį, pirmiausia reikia priminti, kad Teisingumo Teismas kaip tokius pagrindus yra pripažinęs būtinybę išsaugoti mokesčių sistemos nuoseklumą, užtikrinti mokesčių kontrolės veiksmingumą, užkirsti kelią sukčiavimui mokesčių srityje ir apsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių.

51.

Būtinybė išsaugoti mokesčių sistemos nuoseklumą reiškia, jog turi būti nustatyta, ar yra tiesioginis ryšis tarp atitinkamos mokesčio lengvatos ir jos kompensavimo konkrečiu mokesčiu ( 21 ). Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad nuosavo kapitalo elementų atskaitymas iš ASSB mokesčio bazės, kuriuo gali pasinaudoti kredito įstaigos rezidentės ir kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosios bendrovės, yra kompensuojamas joms nustatytu mokesčiu.

52.

Būtinybė apsaugoti mokesčių kontrolės veiksmingumą iš esmės reiškia, kad valstybės narės gali taikyti priemones, kurios leidžia aiškiai ir tiksliai patikrinti apmokestinamąją vertę ( 22 ). Tačiau man atrodo akivaizdu, kad nagrinėjami Portugalijos teisės aktai, kuriuose numatytas apmokestinamosios vertės apskaičiavimo metodas, neišvengiamai lemiantis didesnį rezultatą kredito įstaigų nerezidenčių filialams, neturi jokio ryšio su tokiu tikslu.

53.

Šiuo atveju taip pat negalima remtis būtinybe užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir sukčiavimui mokesčių srityje, nes Portugalijos teisės aktais, kuriais įvedamas ASSB, nėra konkrečiai siekiama, kaip to reikalaujama jurisprudencijoje, užkirsti kelią veiksmams, kuriems būdingas visiškai dirbtinių, ekonominio pagrindo neturinčių susitarimų sudarymas, turint tikslą nepagrįstai pasinaudoti mokesčių lengvata ( 23 ).

54.

Lieka išnagrinėti būtinybę apsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių.

55.

Šiuo klausimu Komisija per posėdį teigė, jog netiesioginė diskriminacija, kuria filialai patiria dėl to, kad jie negali išleisti nuosavam kapitalui prilyginamų skolos priemonių, gali būti pateisinama reikalavimu užtikrinti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių.

56.

Šiuo klausimu Komisija priminė, kad pagal nagrinėjamas Portugalijos teisės nuostatas kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosios bendrovės iš ASSB mokesčio bazės gali atskaityti tik savo pačių išleistų nuosavam kapitalui prilyginamų skolos priemonių vertę, o ne jų patronuojančiųjų bendrovių išleistų priemonių vertę. Filialai taip pat negali atskaityti patronuojančiųjų bendrovių išleistų priemonių vertės, jeigu šios priemonės nėra susijusios su šių filialų veikla.

57.

Komisijos teigimu, pagrindinis šio teisės aktų leidėjo pasirinkimo tikslas – neleisti Portugalijoje per filialą veikiančioms kredito įstaigoms nerezidentėms laisvai pasirinkti savo ASSB mokesčio bazės apimtį, dirbtinai susiejant skolos priemones, prilyginamas nuosavam kapitalui, su šio filialo Portugalijoje vykdoma veikla.

58.

Norint pasiūlyti atsakymą į šį Komisijos argumentą, reikia pateikti kelias pirmines pastabas dėl subalansuoto apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo tarp valstybių narių apsaugos.

59.

Apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo tarp valstybių narių apsauga pirmą kartą buvo nurodyta Sprendime Marks & Spencer ( 24 ), kalbant apie būtinybę išvengti nuostolių dubliavimo ir mokesčių vengimo rizikos, o vėliau Teisingumo Teismas ją pripažino kaip savarankišką pateisinimo pagrindą.

60.

Šiuo tikslu Teisingumo Teismas atsižvelgė į tai, kad tiesioginių mokesčių rinkimas yra pagrindinis valstybių narių mokesčių jurisdikcijos elementas. Nesant suderinimo Sąjungos lygmeniu, iš esmės būtent valstybės narės turi nustatyti jų apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo kriterijus, sudarydamos sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo arba priimdamos vienašales priemones ( 25 ).

61.

Taigi šis pateisinimas yra tarptautiniu mastu plačiai pripažinto valstybės mokesčių jurisdikcijos teritoriškumo principo išraiška. Konkrečiau kalbant, Teisingumo Teismas pripažįsta būtinybę išsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių, kai, be kita ko, nagrinėjama sistema siekiama užkirsti kelią veiksmams, kurie gali pakenkti valstybės narės teisei pasinaudoti kompetencija mokesčių srityje jos teritorijoje vykdomos veiklos atžvilgiu ( 26 ). Pavyzdžiui, bendrovėms negali būti palikta galimybė visiškai laisvai perkelti savo pelną iš vienos valstybės narės į kitą arba pasirinkti, kur turėtų būti atsižvelgta į jų nuostolius – ar valstybėje narėje, kurioje jos įsteigtos, ar kitoje valstybėje narėje, nes dėl tokios praktikos, atsižvelgiant į atitinkamos bendrovės pasirinkimą, vienoje valstybėje narėje būtų padidinta mokesčio bazė, o kitoje – sumažinta tiek, kiek perkeltas pelnas ar nuostoliai ( 27 ).

62.

Komisija iš esmės mano, kad nagrinėjamais teisės aktais siekiama apsaugoti Portugalijos valstybės kompetenciją mokesčių srityje, kiek tai susiję su jos teritorijoje vykdoma veikla, nes šiais teisės aktais užkertama galimybė Portugalijoje per filialą veikiančioms kredito įstaigoms nerezidentėms į šio filialo balansą įtraukti nuosavam kapitalui prilyginamas skolos priemones, nesusijusias su šio filialo Portugalijoje vykdoma veikla, ir taip sumažinti minėto filialo ASSB mokesčio bazę.

63.

Mano nuomone, pateisinimu, susijusiu su subalansuoto apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo tarp valstybių narių būtinybe, negali būti pagrįstai remiamasi taip, kaip siūlo Komisija.

64.

Iš tiesų reikia pažymėti, jog valstybė narė, ketinanti remtis tuo, kad jos nacionalinės teisės aktais siekiama užkirsti kelią bet kokiam jos mokesčių jurisdikcijos teritoriškumo pažeidimui, pagal suformuotą jurisprudenciją turi atitikti nuoseklumo reikalavimą.

65.

Konkrečiau kalbant, iš šios jurisprudencijos matyti, kad jei valstybė narė nusprendė suteikti mokesčių lengvatą jos teritorijoje įsteigtoms bendrovėms ir tokiu būdu atsisakė įgyvendinti savo mokesčių jurisdikciją tokių bendrovių atžvilgiu, ši valstybė negali remtis būtinybe išsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių, siekdama pateisinti kitoje valstybėje narėje įsteigtų bendrovių apmokestinimą ( 28 ).

66.

Nagrinėjamu atveju Portugalijos valstybė atsisakė įgyvendinti savo mokesčių jurisdikciją, kai kredito įstaigoms rezidentėms ir kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosioms bendrovėms, kurios, primenu, mokesčių tikslais yra savarankiškos teisės subjektai ir todėl yra šios valstybės rezidentės, suteikė mokesčių lengvatą, t. y. galimybę atskaityti nuosavam kapitalui prilyginamų skolos priemonių vertę iš jų ASSB mokesčio bazės.

67.

Atsižvelgiant į tai, minėta valstybė negali pagrįstai remtis savo mokesčių jurisdikcijos teritoriškumu, siekdama pateisinti nepalankų kredito įstaigų nerezidenčių filialų vertinimą, nes dėl pirmiau nurodytų priežasčių jie neturi galimybės iš aptariamo mokesčio bazės atskaityti minėtų priemonių vertės.

68.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinio arbitražo centras), Portugalija) antrąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip:

SESV 49 straipsnyje įtvirtintas įsisteigimo laisvės principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias tik kredito įstaigoms rezidentėms ir kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosioms bendrovėms, turinčioms juridinio asmens statusą, t. y. neįtraukiant šio statuso neturinčių kredito įstaigų nerezidenčių filialų, leidžiama atskaityti jų nuosavą kapitalą ir jam prilyginamas skolos priemones iš mokesčio, kuriuo apmokestinami šių subjektų įsipareigojimai, bazės.