1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Agrofert, a.s. prašo panaikinti 2021 m. sausio 15 d. Europos Parlamento sprendimą A(2019) 8551 C (D 300153) (toliau – ginčijamas sprendimas), kuriuo atsisakyta leisti jai susipažinti su dviem dokumentais, susijusiais su tyrimu dėl buvusio Čekijos Respublikos ministro pirmininko netinkamo Europos Sąjungos lėšų panaudojimo ir galimo interesų konflikto.

2

Ieškovė yra Čekijoje įsteigta kontroliuojančioji bendrovė; ji kontroliuoja daugiau nei 230 bendrovių, veikiančių įvairiuose ekonomikos sektoriuose, kaip antai žemės ūkio, maisto produktų gamybos, chemijos pramonės ar žiniasklaidos. Ją įsteigė Andrej Babiš, kuris vėliau, 2017 m., tapo Čekijos Respublikos ministru pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 2021 m. gruodžio mėn.

3

2020 m. liepos 31 d. raštu ieškovė, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), pateikė Parlamentui prašymą leisti susipažinti su dokumentais.

4

Savo prašyme ieškovė nurodė, kad 2020 m. birželio 19 d. Parlamento rezoliucijoje 2019/2987(RSP) dėl Čekijos Respublikos ministro pirmininko netinkamo ES fondų panaudojimo ir galimo interesų konflikto tyrimo atnaujinimo (OL C 362, 2021, p. 37, toliau – rezoliucija) teigiama, kad, paskyrus A. Babiš Čekijos Respublikos ministru pirmininku, jis toliau kontroliavo Agrofert grupę. Manydama, kad šis teiginys neteisingas, ieškovė paaiškino, kad norėjo susipažinti su šaltiniais ir informacija, kuriuos Parlamentas turėjo prieš priimdamas rezoliuciją, išskyrus Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto (CONT) faktų nustatymo misijos Čekijos Respublikoje ataskaitą, 2020 m. vasario 26–28 d. (toliau – faktų nustatymo misijos ataskaita), kurioje pateiktas tas pats teiginys. Taigi ji paprašė leisti susipažinti, pirma, su visais Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto surinktais arba naudotais dokumentais kaip patvirtinamaisiais dokumentais, pagrindžiančiais teiginį, kad Čekijos Respublikos ministras pirmininkas A. Babiš toliau kontroliavo Agrofert grupę, ir kitus faktų nustatymo misijos ataskaitoje pateiktus teiginius apie ieškovę ar Agrofert grupę, antra, su visais dokumentais, kurie buvo naudojami rengiant pasiūlymą dėl 2020 m. birželio 15 d. Parlamento rezoliucijos dėl Čekijos Respublikos ministro pirmininko netinkamo ES fondų panaudojimo ir galimo interesų konflikto tyrimo atnaujinimo, ir, trečia, su visais dokumentais, susijusiais su rezoliucija arba pasiūlymu dėl rezoliucijos, kuriuos pateikė ar paprašė pateikti Parlamento nariai arba frakcijos.

5

2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Parlamentas atsakė į ieškovės prašymą. Pirma, jis nustatė turintis tam tikrus šiame prašyme nurodytus dokumentus ir informavo ieškovę, kad dalis šių dokumentų yra viešai prieinami. Antra, remdamasis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka ir 2 dalies trečia įtrauka, Parlamentas atsisakė leisti susipažinti su dviem dokumentais (toliau – prašomi dokumentai), t. y. pirma, 2018 m. lapkričio 29 d. Europos Komisijos nario G. Oettinger raštu ARES (2018) 6120850 Čekijos Respublikos ministrui pirmininkui (toliau – Komisijos raštas) ir, antra, 2019 m. lapkričio 29 d. Komisijos galutine audito ataskaita ARES (2019) 7370050 dėl valdymo ir kontrolės sistemų, nustatytų Čekijos Respublikoje siekiant išvengti interesų konfliktų, veikimo audito, kaip numatyta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013, p. 320; klaidų ištaisymas OL L 274, 2019 10 28, p. 19), 72–75 ir 125 straipsniuose (toliau – galutinė audito ataskaita).

6

2020 m. spalio 9 d. raštu (jį Parlamentas užregistravo 2020 m. spalio 28 d.) ieškovė pateikė pakartotinį prašymą Parlamentui peržiūrėti savo poziciją. Ji laikėsi nuomonės, kad jos pirminis prašymas buvo išnagrinėtas nesilaikant Reglamento Nr. 1049/2001. Pirma, ji manė, kad Parlamento nurodytų dokumentų sąrašas yra neišsamus ir, antra, kad atsisakymas leisti susipažinti su prašomais dokumentais yra nepagrįstas.

7

Ginčijamame sprendime Parlamentas pirmiausia pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendime nurodė visus turimus dokumentus, atitinkančius tuos, kurie nurodyti ieškovės prašyme. Be to, atsisakymą leisti susipažinti su prašomais dokumentais Parlamentas patvirtino remdamasis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka, susijusia su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga.

8

Parlamentas priminė: kadangi Komisija yra prašomų dokumentų rengėja, jis konsultavosi su ja pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį, siekdamas gauti jos nuomonę dėl galimo šių dokumentų atskleidimo. Komisija informavo Parlamentą, kad prašomų dokumentų atskleidimas pakenktų vykstantiems tyrimams ir auditui, susijusiems su rezoliucijoje iškeltais klausimais, bei jų rezultatų vientisumui.

9

Parlamentas konstatavo, kad prašomus dokumentus Komisija parengė vykstant tyrimui dėl galimo Čekijos Respublikos padaryto Europos Sąjungos teisės, susijusios su interesų konfliktų prevencija, pažeidimo ir kad juos atskleidus būtų pakenkta šio tyrimo tikslui.

10

Pirma, Parlamentas nurodė, kad Komisijos tyrimais dėl galimų Sąjungos teisės pažeidimų siekiama suteikti atitinkamai valstybei narei galimybę įvykdyti įsipareigojimus pagal šią teisę ir pasinaudoti teise į gynybą atsakant į Komisijos pateiktus prieštaravimus. Jo nuomone, atitinkama valstybė narė turi teisę tikėtis, kad Komisija laikysis konfidencialumo, nes priešingu atveju galėtų būti dar sunkiau pradėti Komisijos ir šios valstybės narės dialogą, kuriuo siekiama nutraukti tariamą pažeidimą, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės ir išvengta teisminių procesų. Jis konstatavo, kad konfidencialumas pateisina atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su Komisijos tyrimais, kurie gali lemti Sąjungos teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

11

Antra, Parlamentas pažymėjo, kad, kaip nurodyta rezoliucijoje, tyrėjai ir suinteresuotieji subjektai, atrodo, sulaukia grasinimų. Taigi, jo nuomone, priešlaikinis prašomų dokumentų paskelbimas neigiamai paveiktų tyrėjų ir suinteresuotųjų subjektų, kurie gali patirti dar ir trečiųjų asmenų spaudimą, bendradarbiavimą ir pakenktų Komisijos galimybei kuo veiksmingiau atlikti tyrimą. Be to, būtų pakenkta ir informacijos, kurią gali surinkti tyrėjai, kokybei.

12

Dėl šių priežasčių, Parlamento nuomone, visuomenės galimybė susipažinti su prašomais dokumentais pakenktų Komisijos tyrimo tikslui.

13

Galiausiai jis pažymėjo, kad ieškovės teisė į gynybą, kuria ji remiasi pakartotiniame prašyme, yra privatus, o ne viršesnis viešasis interesas. Jis konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo įrodyta, jog viešasis interesas susipažinti su prašomais dokumentais yra viršesnis už interesą apsaugoti Komisijos tyrimo tikslą.

14

2021 m. balandžio 23 d. Komisija savo interneto svetainėje paskelbė galutinės audito ataskaitos versiją, iš kurios pašalinti duomenys, susiję su patikos fondų AB Private Trust I ir AB Private Trust II vidaus veikimu, taip pat atitinkamų asmenų asmens duomenys.

15

Komisija savo interneto svetainėje nurodė:

„Nuo tada, kai priimta galutinė audito ataskaita, buvo padaryta pažanga, siekiant paaiškinti tam tikras audito išvadas <…>, tinkamai įgyvendinti audito rekomendacijas <…> arba iš dalies atsižvelgti į kitas rekomendacijas. Čekijos valdžios institucijos taip pat šiek tiek patobulino valdymo ir kontrolės sistemą, siekdamos sumažinti galimus valstybės tarnautojų interesų konfliktus.

Dėl atsargumo priemonių, kurių programos institucijos ėmėsi Komisijos prašymu, nebuvo deklaruota jokių išlaidų, susijusių su veiksmais, kuriems turėjo įtakos audito rezultatai, o Sąjungos lėšos toliau saugomos nuo per auditą nustatytos rizikos.

Atsakomybės ribojimo pareiškimas: iš esmės Komisija neskelbia savo audito ataskaitų ar informacijos apie auditą, išskyrus išimtinius atvejus, kai informacijos skaidrumas yra svarbus viešasis interesas. Ši galutinė audito ataskaita skelbiama atsižvelgiant į tam tikros informacijos, kaip antai asmens duomenų ar komercinių paslapčių, apsaugos reikalavimus pagal Reglamentą Nr. 1049/2001.“

16

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

17

Parlamentas, palaikomas Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:

18

Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo du pagrindus, iš esmės grindžiamus Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos pažeidimu. Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Parlamentas neįrodė, kad įvykdytos atsisakymo leisti susipažinti su prašomais dokumentais sąlygos. Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Parlamentas neatsižvelgė į tai, kad yra viršesnis viešasis interesas, pateisinantis prašomų dokumentų atskleidimą.

19

Komisija prašo išimti iš bylos medžiagos tam tikrus ieškinio A.10–A.12 prieduose pateiktus dokumentus. Tai yra: 2019 m. gegužės 20 d. audito ataskaitos projektą, galutinę audito ataskaitą ir 2020 m. spalio 22 d. paskesnį raštą dėl audito (toliau – paskesnis raštas); Komisija nurodo, kad neleido atskleisti visos jų versijos.

20

Komisija pažymi, kad ieškovės patronuojamosios bendrovės galėjo susipažinti su nacionalinei administracinei procedūrai dėl subsidijų suteikimo vykdyti reikalinga paskesnio rašto dalimi. Komisija nurodo, kad Městský soud v Praze (Prahos miesto teismas, Čekijos Respublika) prašymu 2021 m. vasario 4 d. sutiko, kad viena iš Agrofert grupės bendrovių turėtų galimybę susipažinti su audito ataskaitos projektu ir galutine audito ataskaita, tačiau tik nacionalinio teismo proceso tikslais. Ji pažymi, kad 2021 m. balandžio 23 d. paskelbė galutinės audito ataskaitos versiją, iš kurios pašalinti duomenys, susiję su patikos fondų AB Private Trust I ir AB Private Trust II vidaus veikimu, taip pat atitinkamų asmenų asmens duomenys.

21

Taigi ji mano, kad šių trijų dokumentų palikimas šios bylos medžiagoje leistų ieškovei nepaisyti, pirma, konfidencialumo pareigos, kurią Komisija nurodė perduodama šiuos dokumentus pagal lojalaus bendradarbiavimo principą, ir, antra, Reglamente Nr. 1049/2001 numatytos prašymo leisti susipažinti su dokumentais procedūros.

22

Ieškovė teigia, kad ieškinio A.10–A.12 prieduose pateikti dokumentai buvo paskelbti Čekijos žiniasklaidoje ir su jais dar galima susipažinti internete. Taigi tai nėra dokumentai, kuriuos Komisija, laikydamasi konfidencialumo tvarkos, perdavė ieškovei ar vienai iš jos patronuojamųjų bendrovių, kurios taip pat pateikė spaudoje paskelbtą galutinę audito ataskaitą nagrinėjant jų ieškinius Bendrajame Teisme, įregistruotus numeriais T‑101/21 ir T‑213/21.

23

Primintina, kad Sąjungos teisėje galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį laiku pateikto įrodymo priimtinumas Sąjungos teismuose gali būti ginčijamas remiantis tik tuo, kad jis buvo gautas neteisėtai (žr. 2021 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Audito Rūmai / Pinxten, C‑130/19, EU:C:2021:782, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

24

Pažymėtina, kad nei galimas konfidencialus nagrinėjamų dokumentų pobūdis, nei faktinė aplinkybė, kad jie galėjo būti gauti neteisėtai, iš principo nedraudžia jų palikti bylos medžiagoje. Iš tikrųjų nėra nuostatos, kurioje būtų aiškiai nustatytas draudimas atsižvelgti į neteisėtai gautus įrodymus (žr. 2018 m. lapkričio 8 d. Sprendimo QB / ECB, T‑827/16, EU:T:2018:756, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad Komisija neleido atskleisti visos ieškinio A.10–A.12 prieduose pateiktų dokumentų versijos.

26

Pirma, kadangi būtent tokias dokumentų versijas Čekijos spauda paskelbė internete, neįrodyta, kad ieškovė neteisėtai gavo šiuos dokumentus. Taigi Komisija negali teigti, kad ieškovė juos pateikė pažeisdama konfidencialumo pareigą dėl to, kad jie buvo jai perduoti vykstant procesui nacionaliniame teisme.

27

Šiuo klausimu pažymėtina, kad konfidencialus šių dokumentų pobūdis bet kuriuo atveju buvo pažeistas juos paskelbus internete, todėl jų įtraukimas į šios bylos medžiagą kaip nors kitaip nekenkia tokiam pobūdžiui (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 12 d. Sprendimo Dalli / Komisija, T‑562/12, EU:T:2015:270, 50 punktą).

28

Antra, siekdama įrodyti, kad palikus šiuos dokumentus nagrinėjamos bylos medžiagoje būtų nepaisoma Reglamente Nr. 1049/2001 numatytos prašymo leisti susipažinti su dokumentais procedūros, Komisija tik paminėjo 2019 m. gegužės 14 d. Nutartį Vengrija / Parlamentas (C‑650/18, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:438, 14 punktas), 2020 m. sausio 31 d. Sprendimą Slovėnija / Kroatija (C‑457/18, EU:C:2020:65, 68 punktas) ir 2020 m. gruodžio 17 d. Nutartį Wagenknecht / Komisija (T‑350/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:635, 19 punktas).

29

Remiantis Komisijos nurodyta jurisprudencija, Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas nusprendė, kad ieškinyje remdamasi Sąjungos institucijos teisės tarnybos teisine nuomone, kurioje, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, pateikiamas svarbių teisės klausimų teisinis vertinimas, ir ją pateikdama, ieškovė vykstant procesui ketino šia teisine nuomone remtis prieš šią instituciją. Jie konstatavo, kad jeigu būtų leista bylos medžiagoje palikti šią teisinę nuomonę (nors jos atskleisti neleido atitinkama institucija), ieškovei būtų suteikta galimybė nepaisyti Reglamente Nr. 1049/2001 nustatytos prašymo leisti susipažinti su tokiu dokumentu procedūros.

30

Pažymėtina, kad, pirma, šio sprendimo 28 punkte nurodyti sprendimai buvo susiję su Sąjungos institucijos teisės tarnybos nuomonės, t. y. vidaus reikmėms skirto dokumento, pateikimu vykstant teismo procesui. Antra, šiuose sprendimuose atsisakymas pridėti dokumentą prie bylos medžiagos buvo grindžiamas tuo, kad nagrinėjant ieškinį atitinkama institucija turėtų viešai pareikšti nuomonę dėl šio dokumento turinio, o tai galėtų pakenkti institucijų interesui prašyti teisinių nuomonių ir gauti atviras, objektyvias ir išsamias nuomones.

31

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ši jurisprudencija netaikytina.

32

Iš tiesų nagrinėjamu atveju ieškinio A.10–A.12 prieduose pateikti dokumentai nėra Parlamento ar Komisijos vidaus dokumentai. Be to, kadangi šio ieškinio dalykas susijęs su Parlamento sprendimo, kuriuo atsisakyta leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais, teisėtumu, nagrinėjamu atveju neprašoma Parlamento ar Komisijos pareikšti nuomonės dėl ieškinio A.10–A.12 prieduose pateiktų dokumentų turinio, t. y. dėl Komisijos atlikto audito ar dėl interesų konflikto Čekijos Respublikoje buvimo.

33

Vadinasi, nėra pagrindo tenkinti Komisijos prašymo išimti iš bylos medžiagos dokumentus, kuriuos ieškovė pateikė kaip ieškinio A.10–A.12 priedus.

34

Ieškovė teigia, kad išsaugo suinteresuotumą pareikšti ieškinį net paskelbus dalį galutinės audito ataskaitos, nes ši aplinkybė neturi įtakos klausimui, ar Parlamentas priėmė ginčijamą sprendimą laikydamasis taikytinų teisės aktų. Remiantis jurisprudencija, negalima teigti, kad atitinkama institucija įvykdė savo pareigą leisti susipažinti su dokumentu vien dėl to, kad šį dokumentą atskleidė trečiasis asmuo. Ieškovė taip pat pažymi, kad Komisija paskelbė tik dalį galutinės audito ataskaitos, o ne visą jos versiją.

35

Parlamentas pažymi, kad Komisijai paskelbus galutinę audito ataskaitą kyla klausimas, ar ieškovė vis dar suinteresuota pareikšti ieškinį tiek, kiek jos reikalavimas panaikinti sprendimą susijęs su atsisakymu leisti susipažinti su šia ataskaita, ir nurodo, kad reikia remtis Bendrojo Teismo sprendimu. Jis priduria, kad ieškovės nurodyta jurisprudencija nėra reikšminga, nes nagrinėjamu atveju galutinę audito ataskaitą paskelbė jos rengėja, t. y. Komisija.

36

Komisija teigia, kad dalies galutinės audito ataskaitos paskelbimas atitinka Reglamento Nr. 1049/2001 tikslus, o dėl tokio paskelbimo ieškinio pirmasis pagrindas netenka savo dalyko, kiek tai susiję su šia ataskaita.

37

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad 2021 m. kovo 31 d. pareikšdama ieškinį ieškovė turėjo atitinkamą suinteresuotumą.

38

Po to, kai buvo pareikštas šis ieškinys, 2021 m. balandžio 23 d. Komisija savo interneto svetainėje paskelbė galutinės audito ataskaitos versiją, iš kurios pašalinti duomenys, susiję su patikos fondų AB Private Trust I ir AB Private Trust II vidaus veikimu, taip pat atitinkamų asmenų asmens duomenys.

39

Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį, atsižvelgiant į jo dalyką, turi egzistuoti pareiškiant ieškinį, antraip jis būtų nepriimtinas. Ginčo dalykas, kaip ir suinteresuotumas pareikšti ieškinį, turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o tai reiškia, kad dėl savo rezultato ieškinys turi galėti suteikti naudos jį pareiškusiai šaliai, antraip nebūtų reikalinga priimti sprendimo (žr. 2020 m. balandžio 30 d. Sprendimo Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych / Komisija, C‑560/18 P, EU:C:2020:330, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino‑Sandberg / Parlamentas, C‑761/18 P, EU:C:2021:52, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40

Konstatuotina, kad net jeigu Komisija paskelbė galutinės audito ataskaitos versiją, iš kurios pašalinta tam tikra informacija, Parlamentas oficialiai nepanaikino ginčijamo sprendimo, todėl, priešingai, nei teigia Komisija, ginčo dalykas išliko (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino‑Sandberg / Parlamentas, C‑761/18 P, EU:C:2021:52, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad dėl tokio paskelbimo ieškovė prarado suinteresuotumą reikalauti panaikinti Parlamento sprendimą, kuriuo atsisakyta leisti susipažinti su šiuo dokumentu, grindžiamą Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtimi.

42

Iš tiesų paskelbdama galutinę audito ataskaitą internete Komisija šį dokumentą padarė prieinamą visuomenei.

43

Pažymėtina, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1049/2001 1 konstatuojamojoje dalyje, šis reglamentas atspindi norą sukurti sąjungą, kur visi sprendimai yra priimami kaip galima atviriau ir kaip galima arčiau piliečių. Kaip priminta reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje, visuomenės teisė susipažinti su institucijų dokumentais siejama su šių institucijų demokratiškumu (žr. 2018 m. kovo 22 d. Sprendimo De Capitani / Parlamentas, T‑540/15, EU:T:2018:167, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Reglamento Nr. 1049/2001 tikslas – suteikti visuomenei teisę susipažinti su institucijų dokumentais, o ne nustatyti konkretaus intereso susipažinti su kuriuo nors iš šių dokumentų, kurį gali turėti tam tikras asmuo, apsaugos taisykles (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 43 punktas).

44

Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, tai matyti iš Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies, taip pat šio reglamento pavadinimo, 4 ir 11 konstatuojamųjų dalių. Pirmąja iš šių nuostatų užtikrinama bet kurio Sąjungos piliečio ir bet kurio fizinio ar juridinio asmens, gyvenančio ar turinčio registruotą buveinę valstybėje narėje, teisė susipažinti su dokumentais, o antrojoje šiuo klausimu nurodoma, kad pareiškėjas neprivalo pagrįsti savo prašymo. Trečiojoje iš šių nuostatų numatyta, kad institucijos sudaro galimybę, kad dokumentai kiek įmanoma būtų „tiesiogiai“ prieinami visuomenei elektroniniu būdu arba per registrą. Šio reglamento pavadinime ir 4 bei 11 konstatuojamosiose dalyse taip pat pabrėžiama, kad šiuo reglamentu siekiama sudaryti galimybę „visuomenei“ susipažinti su institucijų dokumentais (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 44 punktas).

45

Primintina ir tai, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 1 dalį teisę susipažinti su institucijų dokumentais turi „bet kuris Sąjungos pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje“. Iš to darytina išvada, kad šiuo reglamentu galimybę susipažinti su dokumentais siekiama užtikrinti visiems, o ne tik asmeniui, prašančiam leisti susipažinti su dokumentais, kurie yra su juo susiję (2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, EU:T:2006:190, 136 punktas ir 2015 m. gegužės 12 d. Sprendimo Technion ir Technion Research & Development Foundation / Komisija, T‑480/11, EU:T:2015:272, 74 punktas).

46

Iš to matyti, kad, paskelbus galutinę audito ataskaitą, Parlamento atsisakymas leisti susipažinti su šiuo dokumentu remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka nebeturi poveikio, nes dokumento rengėja, t. y. Komisija, nusprendė jį padaryti prieinamą visuomenei.

47

Konstatuotina, kad jeigu ginčijamas sprendimas būtų panaikintas tiek, kiek Parlamentas atsisakė leisti susipažinti su galutine audito ataskaita, ši institucija naujame sprendime dėl ieškovės prašymo leisti susipažinti su dokumentais galėtų tik konstatuoti, kad šis dokumentas tapo viešas dėl to, kad jį paskelbė Komisija. Ginčijamo sprendimo panaikinimas tiek, kiek atsisakyta leisti ieškovei susipažinti su galutine audito ataskaita, nesukeltų jokių papildomų pasekmių, susijusių su šio dokumento atskleidimu, ir negalėtų suteikti naudos ieškovei.

48

Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, kad Komisija nepaskelbė visos galutinės audito ataskaitos versijos.

49

Iš tiesų primintina, kad dokumentas tampa prieinamas visuomenei dėl prašymo leisti su juo susipažinti, pateikto pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, todėl toks prašymas gali lemti tik viešos šio dokumento versijos atskleidimą.

50

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Komisija, savo interneto svetainėje paskelbdama galutinę audito ataskaitą, nurodė, kad „[š]i galutinė audito ataskaita skelbiama atsižvelgiant į tam tikros informacijos, kaip antai asmens duomenų ar komercinių paslapčių, apsaugos reikalavimus pagal Reglamentą Nr. 1049/2001“.

51

Iš to darytina išvada, kad Komisijos sprendimas neatskleisti visuomenei tam tikrų galutinėje audito ataskaitoje esančių duomenų nėra grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugos išimtimi.

52

Vadinasi, ginčijamo sprendimo panaikinimas tiek, kiek Parlamentas atsisakė leisti susipažinti su galutine audito ataskaita, remdamasis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka, negalėtų lemti šių duomenų atskleidimo visuomenei. Kadangi Parlamentas nėra galutinės audito ataskaitos rengėjas, jis negali jos atskleisti daugiau, nei leido Komisija, šio dokumento rengėja.

53

Taigi dėl galutinės audito ataskaitos paskelbimo ieškovė gavo naudos, o tai yra vienintelė nauda, kurią ji galėjo gauti, pareikšdama ieškinį, kiek jis susijęs su atsisakymu leisti susipažinti su šiuo dokumentu pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką.

54

Be to, pažymėtina, kad siekdama įrodyti, jog vis dar suinteresuota, kad sprendimas, kuriuo atsisakyta leisti susipažinti su galutine audito ataskaita būtų panaikintas, ieškovė negali veiksmingai remtis 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino‑Sandberg / Parlamentas (C‑761/18 P, EU:C:2021:52) 45 punktu, pagal kurį „negalima manyti, kad atitinkama institucija įvykdė savo pareigą leisti susipažinti su dokumentu vien dėl to, kad šį dokumentą atskleidė trečiasis asmuo ir kad prašytojas su juo susipažino“.

55

Iš tiesų nagrinėjamu atveju ši jurisprudencija netaikytina, nes galutinė audito ataskaita buvo atskleista, kai ją internete paskelbė Komisija, t. y. ją parengusi institucija.

56

Tai, kad ieškovė nusprendė prašyti Parlamento, o ne galutinę audito ataskaitą parengusios institucijos, leisti su ja susipažinti, neleidžia daryti išvados, kad paskelbdama šį dokumentą Komisija jį atskleidė kaip „trečiasis asmuo“.

57

Šiuo klausimu pažymėtina, kad ieškovės nurodytame 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino‑Sandberg / Parlamentas (C‑761/18 P, EU:C:2021:52) 46 punkte Teisingumo Teismas konstatavo, kad, priešingai nei tuo atveju, kai atitinkama institucija pati atskleidė dokumentą, taip suteikdama prašytojui galimybę su juo susipažinti ir teisėtai juo naudotis, įsitikinus dėl šio dokumento išsamumo ir vientisumo, trečiojo asmens atskleistas dokumentas negali būti laikomas oficialiu dokumentu ar išreiškiančiu oficialią institucijos poziciją, nesant vienareikšmio šios institucijos patvirtinimo, kad tokio dokumento rengėja iš tikrųjų yra ši institucija ir jis atspindi oficialią jos poziciją.

58

Taigi Teisingumo Teismas konstatavo, kad, esant tokiai situacijai, kai apeliantei buvo suteikta galimybė susipažinti tik su trečiojo asmens atskleistu ginčijamu dokumentu, o Parlamentas ir toliau nesuteikė jai galimybės susipažinti su prašomu dokumentu, negalima teigti nei to, kad apeliantė gavo galimybę susipažinti su šiuo dokumentu, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, nei to, kad vien dėl šio atskleidimo ji prarado suinteresuotumą reikalauti panaikinti ginčijamą sprendimą. Priešingai, tokiu atveju apeliantė išsaugo realų suinteresuotumą susipažinti su prašomo dokumento autentiška versija, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 ir 2 dalis, užtikrinančia, kad ši institucija yra jo rengėja ir kad šiame dokumente išdėstoma jos oficiali pozicija (2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino‑Sandberg / Parlamentas, C‑761/18 P, EU:C:2021:52, 48 punktas).

59

Vis dėlto nagrinėjamu atveju taip nėra. Komisijos, t. y. pačios rengėjos, galutinės audito ataskaitos paskelbimu buvo užtikrina ieškovės galimybė susipažinti su dokumento autentiška versija.

60

Vadinasi, ieškovė nebeturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį, kiek tai susiję su reikalavimu panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek Parlamentas atsisakė leisti susipažinti su galutine audito ataskaita, todėl nebereikia priimti sprendimo dėl šio reikalavimo.

61

Taigi šis ieškinys turi būti nagrinėjamas kaip reikalavimas iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą, t. y. tiek, kiek Parlamentas atsisakė leisti ieškovei susipažinti su Komisijos raštu.

62

Ieškovė teigia, kad Parlamentas negalėjo savo atsisakymo leisti susipažinti su Komisijos raštu grįsti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka ir tvirtinti, kad jo atskleidimas pakenktų vykstančio tyrimo tikslui, nes, pirma, per auditą atlikto tyrimo tikslas jau pasiektas ir, antra, bet kuriuo atveju Parlamentas neįrodė, kad rašto atskleidimas būtų galėjęs pakenkti šiam tyrimui.

63

Primintina, kad iš Reglamento Nr. 1049/2001 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad dėl skaidrumo Sąjungos institucijoms suteikiamas didesnis teisėtumas, veiksmingumas ir atskaitingumas Sąjungos piliečiams demokratinėje sistemoje. Tuo tikslu šio reglamento 1 straipsnyje numatyta, kad juo siekiama suteikti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais. Iš minėto reglamento 4 straipsnio, kuriame nustatyta su tuo susijusių išimčių sistema, taip pat matyti, kad šiai teisei susipažinti su dokumentais vis dėlto taikomi tam tikri apribojimai, pagrįsti viešojo ar privataus intereso pagrindais (žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 50–52 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo Campbell / Komisija, T‑701/18, EU:T:2020:224, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

64

Kadangi tokiomis išimtimis nukrypstama nuo kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principo, jos turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo Campbell / Komisija, T‑701/18, EU:T:2020:224, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

65

Viena iš teisės susipažinti su dokumentais išimčių yra įtvirtinta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje, pagal kurią institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentu, jei dėl jo atskleidimo nukentėtų inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

66

Pirmiausia pažymėtina, kad vienos iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių taikymas turi būti grindžiamas aplinkybėmis, buvusiomis sprendimo neleisti susipažinti su dokumentais remiantis šia išimtimi priėmimo dieną. Iš tiesų iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo momentu buvusias faktines ir teisines aplinkybes (žr. 2017 m. gegužės 11 d. SprendimoŠvedija / Komisija, C‑562/14 P, EU:C:2017:356, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. vasario 6 d. Sprendimo Compañía de Tranvías de la Coruña / Komisija, T‑485/18, EU:T:2020:35, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

67

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju buvo galima pagrįstai remtis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtimi, reikšmės turi tik 2021 m. sausio 15 d., kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Kadangi galutinė audito ataskaita Komisijos interneto svetainėje buvo paskelbta vėliau nei buvo priimtas ginčijamas sprendimas, t. y. 2021 m. balandžio 23 d., toks paskelbimas neturi reikšmės vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą.

68

Vadinasi, reikia atmesti kaip nereikšmingus ieškovės dublike pateiktus argumentus, kad ieškinio pagrįstumą patvirtina tai, kad Komisija paskelbė galutinę audito ataskaitą, nes atskleisdama šią ataskaitą ji pripažino, kad nebeįmanoma pakenkti jos tyrimo ir audito tikslams.

69

Ieškovė teigia, kad Parlamentas negalėjo neleisti jai susipažinti su Komisijos raštu, motyvuodamas tuo, kad jo atskleidimas galėjo pakenkti vykstančio tyrimo tikslams, nes per auditą atlikto tyrimo tikslas jau buvo pasiektas.

70

Ji mano, kad Parlamento nurodytas tyrimas – tai Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato pradėtas per auditą atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama patikrinti, ar Čekijos Respublikoje nustatytos valdymo ir kontrolės sistemos atitinka interesų konfliktų prevencijos teisinį pagrindą.

71

Ieškovė teigia, kad tuo metu, kai Komisija parengė paskesnį raštą, tyrimo procedūra buvo baigta, kad nebebuvo galima pakenkti audito tikslų įgyvendinimui ir kad išimtis nebetaikoma. Ieškovė nurodo, kad, kaip teigiama šiame paskesniame rašte, audito išvados buvo paaiškintos, tam tikros audito rekomendacijos įgyvendintos, o kitos – dar ne. Ji tvirtina, kad tą dieną Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 1303/2013 75 straipsnio 1 ir 3 dalimis, įsitikino, kaip veikia Čekijos Respublikos nustatytos valdymo ir kontrolės sistemos, ir paprašė Čekijos valdžios institucijų imtis, jos nuomone, būtinų priemonių.

72

Taigi audito tikslas buvo pasiektas, nes jį atlikusi Komisija galėjo pateikti savo išvadas ir suformuluoti rekomendacijas. 2020 m. spalio 22 d. ieškovei skirtame rašte ji nurodė, kad „šiame procedūros etape, priėmus galutinę audito ataskaitą, atitinkamos [subsidijų] programos institucijos turi įgyvendinti rekomendacijas“. Ieškovės teigimu, per auditą suformuluotų rekomendacijų įgyvendinimas negali būti laikomas „vykstančiu tyrimu“. Jeigu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis būtų aiškinama siaurai, ji negalėtų apimti paprastos jau priimtų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolės.

73

Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka, kuri, kaip ir bet kuri kita teisės susipažinti su dokumentais išimtis, turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, siekiama apsaugoti ne patį tyrimą, bet jo tikslą (žr. 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑344/15, EU:T:2017:250, 83 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi ši nuostata yra taikoma tik tada, kai dėl nagrinėjamų dokumentų atskleidimo gali kilti pavojus, kad inspekcijos, tyrimai ar auditas nebus užbaigti (2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, EU:T:2006:190, 109 punktas ir 2011 m. birželio 7 d. Sprendimo Toland / Parlamentas, T‑471/08, EU:T:2011:252, 43 punktas).

74

Žinoma, įvairiems tyrimo ar inspekcijos veiksmams ir toliau gali būti taikoma inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugos išimtis, kol yra vykdoma tyrimo ar inspekcijų veikla, netgi jeigu jau baigėsi konkretus tyrimas ar inspekcija, dėl kurių buvo parengta ataskaita, su kuria prašyta leisti susipažinti (žr. 2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, EU:T:2006:190, 109 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2011 m. birželio 7 d. Sprendimo Toland / Parlamentas, T‑471/08, EU:T:2011:252, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

75

Vis dėlto pripažinus, kad įvairiems su inspekcijomis, tyrimais ar auditu susijusiems dokumentams Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis gali būti taikoma, kol nėra nuspręsta dėl tolesnių veiksmų šiose procedūrose, galimybę susipažinti su minėtais dokumentais lemtų atsitiktinis, būsimas ir galbūt dar tolimas įvykis, priklausantis nuo įvairių valdžios institucijų veiklos spartumo ir kruopštumo. Tokia pozicija neatitiktų tikslo užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su galimais finansinių interesų valdymo pažeidimais, kad piliečiai galėtų veiksmingiau kontroliuoti viešosios valdžios veiklos teisėtumą (žr. 2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, EU:T:2006:190, 111 ir 112 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2011 m. birželio 7 d. Sprendimo Toland / Parlamentas, T‑471/08, EU:T:2011:252, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

76

Taigi reikia patikrinti, ar priimant ginčijamą sprendimą dar buvo vykdomos inspekcijos ir tyrimai, kuriems, atskleidus Komisijos raštą, būtų kilęs pavojus, ir ar ši veikla buvo vykdoma per pagrįstą terminą (2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, EU:T:2006:190, 113 punktas; taip pat žr. 2011 m. birželio 7 d. Sprendimo Toland / Parlamentas, T‑471/08, EU:T:2011:252, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

77

Iš šių teiginių matyti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta teisės susipažinti su dokumentais išimtis gali būti pripažinta taikytina audito ataskaitai, dėl kurios atskleidimo būtų pakenkta inspekcijoms ar tyrimui, kurie būtų vykdomi per pagrįstą terminą remiantis jos turiniu (2011 m. birželio 7 d. Sprendimo Toland / Parlamentas, T‑471/08, EU:T:2011:252, 47 punktas).

78

Konstatuotina, kad ginčijamame sprendime Parlamentas pažymėjo, kad, „kol atliekamas tyrimas, įvairiems tyrimo veiksmams, kaip antai konkrečiam auditui, dėl kurio parengta audito ataskaita, toliau gali būti taikoma ši išimtis“. Parlamentas nusprendė, kad „[n]agrinėjamus dokumentus Komisija parengė vykstant tyrimui dėl galimo Čekijos Respublikos padaryto Europos Sąjungos teisės pažeidimo interesų konfliktų prevencijos srityje“ ir kad, „[a]tskleidus visuomenei šiuos dokumentus, būtų pakenkta šio tyrimo tikslui“.

79

Nagrinėjamu atveju Komisija atliko valdymo ir kontrolės sistemų, nustatytų Čekijos Respublikoje siekiant išvengti interesų konfliktų, veikimo auditą, remdamasi, be kita ko, Reglamento Nr. 1303/2013 75 straipsniu.

80

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1303/2013 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija, remdamasi turima informacija, įskaitant informaciją apie Sąjungos įstaigų atliktą auditą, įsitikina, ar valstybės narės nustatė šį reglamentą ir konkrečias kiekvienam Europos struktūriniam ir investicijų fondui (toliau – ESI fondai) taikomas taisykles atitinkančias kontrolės ir valdymo sistemas ir ar, įgyvendinant programas, šios sistemos yra veiksmingos. Pagal šio reglamento 75 straipsnio 2 dalį Komisijos pareigūnai arba jų įgalioti atstovai gali atlikti auditą, per kurį gali būti visų pirma tikrinama, ar programos ar jos dalies valdymo ir kontrolės sistemos yra veiksmingos, ir vertinama, ar veiksmų ir programų finansų valdymas yra patikimas. Pagal to paties reglamento 75 straipsnio 3 dalį Komisija gali reikalauti, kad valstybė narė imtųsi priemonių, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad jų valdymo ir kontrolės sistemos būtų veiksmingos arba išlaidos atitiktų konkrečias ESI fondams taikomas taisykles.

81

Be to, Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnyje, kuriame įtvirtinti finansinių pataisų kriterijai, numatyta, kad Komisija atlieka finansines pataisas, panaikindama visą Sąjungos įnašą veiksmų programai arba jo dalį, jeigu, atlikusi būtinus patikrinimus, be kita ko, nustato, kad esama didelių veiksmų programos valdymo ar kontrolės sistemos veikimo trūkumų, keliančių pavojų Sąjungos įnašui, kuris veiksmų programai jau išmokėtas. Pagal Reglamento Nr. 1303/2013 145 straipsnyje numatytą procedūrą prieš priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos Komisija pradeda procedūrą, informuodama valstybę narę apie preliminarias savo tyrimo išvadas ir prašydama jos per du mėnesius pateikti savo pastabas. Šiame straipsnyje aprašyta Komisijos ir atitinkamos valstybės narės dialogo procedūra ir, be kita ko, jo 4 dalyje numatyta, kad jeigu valstybė narė nesutinka su preliminariomis Komisijos išvadomis, ji yra kviečiama į Komisijos posėdį, siekiant įsitikinti, kad Komisija turi visą reikiamą informaciją ir pastabas savo išvadoms dėl finansinės pataisos taikymo pagrįsti. To paties reglamento 145 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad norėdama taikyti finansines pataisas Komisija per šešis mėnesius nuo posėdžio dienos arba, jei valstybė narė sutinka po posėdžio pateikti papildomą informaciją – nuo jos gavimo dienos įgyvendinimo aktu priima sprendimą ir kad ji atsižvelgia į visą per procedūrą pateiktą informaciją ir pastabas. Be to, Reglamento Nr. 1303/2013 145 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, numatyta, kad jeigu vykdydama pareigas pagal šio reglamento 75 straipsnį Komisija nustato pažeidimų, kurie rodo didelius valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingo veikimo trūkumus, atliekamos finansinės pataisos, dėl kurių sumažėja ESI fondų parama veiksmų programai.

82

Šiuo klausimu ieškovė klaidingai teigia, kad Reglamento Nr. 1303/2013 75 straipsnio tikslas buvo pasiektas parengus paskesnį raštą, nes Komisija įsitikino, kaip Čekijos Respublikoje veikia kontrolės ir valdymo sistemos, ir paprašė Čekijos valdžios institucijų imtis šiam veikimui užtikrinti būtinų priemonių. Iš tiesų nagrinėjamu auditu, atliktu remiantis šiuo straipsniu, Komisija siekė įsitikinti, kad Čekijos Respublikoje nustatytos kontrolės ir valdymo sistemos atitinka Sąjungos teisę, o šiuo tikslu ji galėjo prašyti Čekijos valdžios institucijų imtis būtinų priemonių.

83

Kaip pažymi Parlamentas, Komisijos tyrimo tikslas negali apsiriboti vienintele jos atlikta Čekijos Respublikos nustatytų sistemų analize. Iš tiesų Komisijos rekomendacijų, pateiktų atlikus auditą, įgyvendinimas, kurio imasi valstybė, yra vienas iš etapų siekiant tyrimo tikslo užtikrinti valstybės narės kontrolės ir valdymo sistemų atitiktį Sąjungos teisei.

84

Iš šio sprendimo 80 ir 81 punktuose nurodytų nuostatų ir bendros Reglamento Nr. 1303/2013 sistemos matyti, kad parengus galutinę audito ataskaitą su rekomendacijomis dėl veiksmų, kurių reikia imtis, ir ją išsiuntus užbaigiamas tik vienas procedūros etapas, t. y. audito etapas, ir pradedamas keitimosi informacija apie atitinkamus veiksmus su konkrečia valstybe nare etapas (2019 m. rugsėjo 16 d. Nutarties Lenkija / Komisija, T‑703/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:628, 53 punktas).

85

Šiuo keitimosi informacija etapu siekiama leisti atitinkamai valstybei narei pateikti papildomos informacijos, kuri galėtų pakeisti galutinėje audito ataskaitoje pateiktus vertinimus, prireikus imtis Komisijos rekomenduotų veiksmų arba siūlyti alternatyvius veiksmus (2019 m. rugsėjo 16 d. Nutarties Lenkija / Komisija, T‑703/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:628, 54 punktas).

86

Šis aiškinimas taikomas ir paskesniam raštui, kuriame Komisija pateikia informaciją apie galutinėje audito ataskaitoje suformuluotų rekomendacijų įgyvendinimą ir kuriuo taip pat pradedamas keitimosi informacija su valstybe nare etapas.

87

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė pripažįsta, jog paskesniame rašte nurodytos tam tikros rekomendacijos dar nebuvo įgyvendintos. Taigi paskesnio rašto parengimo dieną, kiek tai susiję su galutinėje audito ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, kurios dar nebuvo įgyvendintos, Čekijos valdžios institucijos dar galėjo pateikti pastabas, siekdamos įgyvendinti šias rekomendacijas.

88

Remiantis šio sprendimo 73 ir 74 punktuose nurodyta jurisprudencija, tyrimo tikslų apsauga, užtikrinama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą išimtį, neišnyksta nei priėmus galutinę audito ataskaitą, nei Komisijai parengus paskesnį raštą. Keitimosi informacija su valstybe nare etapas, susijęs su dar neįgyvendintomis Komisijos rekomendacijomis, yra tyrimų, kuriems taikoma ši išimtis, dalis.

89

Iš to matyti, kad ieškovė klaidingai teigia, pirma, kad audito tikslas buvo pasiektas, nes Komisija savo išvadas ir rekomendacijas pateikė paskesniame rašte, ir, antra, kad Čekijos valdžios institucijų veiksmai įgyvendinant galutinėje audito ataskaitoje ir paskesniame rašte pateiktas rekomendacijas, taip pat Komisijos atliekama šio įgyvendinimo kontrolė nėra vykstančio tyrimo dalis.

90

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovė negali teigti, kad, Komisijai parengus paskesnį raštą, audito tikslas buvo pasiektas ir auditas nebelaikytinas vykstančiu tyrimu.

91

Be to, ieškovė teigia, jog pripažinus, kad Reglamento Nr. 1303/2013 75 straipsnyje numatyta audito procedūra gali apimti iš anksto neapibrėžtą Komisijos ir atitinkamos valstybės narės keitimosi informacija kartų skaičių ir kad šia informacija galima keistis, kol audito ataskaitoje pateiktos išvados ir rekomendacijos gali būti keičiamos, Komisijos rašto atskleidimą lemtų atsitiktinis, būsimas ir galbūt dar tolimas įvykis, priklausantis nuo atitinkamų valdžios institucijų kruopštumo. Ji teigia, kad atitinkamos valstybės narės ir Komisijos dialogo užbaigimas Reglamente Nr. 1303/2013 nenumatytas, o priklauso nuo Komisijos valios. Remiantis šio sprendimo 75 punkte nurodyta jurisprudencija, toks platus audito sąvokos aiškinimas prieštarautų Reglamento Nr. 1049/2001 tikslui.

92

Iš jurisprudencijos matyti, kad Parlamentas gali pagrįstai remtis bendrąja pakenkimo tyrimo, inspekcijų ir audito tikslams prezumpcija, atsisakydamas atskleisti dokumentus, susijusius su tyrimu, jeigu šis tyrimas tebevyksta arba jis neseniai buvo užbaigtas, o (pastaruoju atveju) kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, laikydamosi pagrįsto termino, dar nepriėmė sprendimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su tyrimo ataskaita (pagal analogiją žr. 2021 m. rugsėjo 1 d. Sprendimo Homoki / Komisija, T‑517/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:529, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

93

Pakanka pažymėti, kad nagrinėjamu atveju 2020 m. spalio 22 d. Komisija išsiuntė Čekijos Respublikai paskesnį raštą anglų kalba, o 2020 m. gruodžio 18 d. – jo versiją čekų kalba. Kaip nurodo Parlamentas ir kaip matyti iš paskesnio rašto, trijų mėnesių termino, per kurį Čekijos valdžios institucijos turėjo į jį atsakyti, eiga prasidėjo išsiuntus versiją čekų kalba, todėl ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2021 m. sausio 15 d., šis terminas dar nebuvo pasibaigęs.

94

Taigi konstatuotina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2021 m. sausio 15 d., Čekijos valdžios institucijos dar nebuvo pareiškusios nuomonės dėl paskesnio rašto, todėl tyrimo tikslas dar nebuvo pasiektas.

95

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovė klaidingai teigia, jog ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Parlamentas negalėjo remtis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtimi.

96

Vadinasi, pirmą dalį reikia atmesti.

97

Ieškovė teigia, kad tuo atveju, jeigu tyrimas dar „vyko“, Parlamentas neįrodė, kad Komisijos rašto atskleidimas galėtų pakenkti šiam tyrimui. Ji tvirtina, kad, remiantis jurisprudencija, vien to, kad dokumentas susijęs su tyrimu, nepakanka siekiant pateisinti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytos išimties taikymą; institucija turi paaiškinti, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu sukeltų pagrįstai numatomą riziką, kad konkrečiai ir faktiškai bus pakenkta saugomam interesui.

98

Primintina, kad, remiantis šio sprendimo 60 punkte padaryta išvada, nebereikia priimti sprendimo dėl ieškovės argumentų, susijusių su atsisakymu leisti susipažinti su galutine audito ataskaita.

99

Dėl atsisakymo leisti susipažinti su Komisijos raštu ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo motyvai yra nepakankami.

100

Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal SESV 296 straipsnį reikalaujami nurodyti motyvai turi atitikti nagrinėjamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti teisės aktą priėmusios institucijos ar organo argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų žinoti, dėl kokių priežasčių priimta priemonė, o Sąjungos teismas – vykdyti kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir šio akto adresatų ar kitų asmenų, su kuriais jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į šio teisės akto tekstą, bet ir į jo kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės nuostatas (žr. 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 80 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Bonnafous / Komisija, T‑646/18, EU:T:2020:120, 22 ir 23 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

101

Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad jeigu Sąjungos institucija, įstaiga ar organas, kuriam pateiktas prašymas leisti susipažinti su dokumentu, nusprendžia jį atmesti, remdamasis viena iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių, iš esmės jis privalo paaiškinti, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu galėtų konkrečiai ir faktiškai pakenkti šios išimties saugomam interesui; tokio pakenkimo rizika turi būti pagrįstai numatoma, o ne vien hipotetinė (žr. 2020 m. spalio 29 d. Sprendimo Intercept Pharma ir Intercept Pharmaceuticals / EMA, C‑576/19 P, EU:C:2020:873, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo AlzChem Group / Komisija, T‑569/19, EU:T:2021:628, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

102

Taigi su dokumentu susipažinti neleidusiai institucijai tenka pareiga nurodyti motyvus, kurie leistų suprasti ir patikrinti, pirma, ar prašomas dokumentas faktiškai yra susijęs su sritimi, kuriai taikoma nurodyta išimtis, ir, antra, ar su šia išimtimi susijusios apsaugos poreikis yra realus (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 61 punktas; taip pat žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Bonnafous / Komisija, T‑646/18, EU:T:2020:120, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

103

Nors atitinkama institucija privalo nurodyti motyvus, pateisinančius vienos iš Reglamente Nr. 1049/2001 numatytų teisės susipažinti su dokumentais išimčių taikymą konkrečiu atveju, ji neprivalo pateikti daugiau informacijos, nei reikia, kad pareiškėjas suprastų jos sprendimo priėmimo priežastis ir kad Bendrasis Teismas galėtų patikrinti šio sprendimo teisėtumą (žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Bonnafous / Komisija, T‑646/18, EU:T:2020:120, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

104

Be to, kai atsakymu, kaip yra šioje byloje, patvirtinamas prašymo atmetimas remiantis tais pačiais motyvais, kuriais grindžiamas pirminis sprendimas atmesti prašymą, motyvų pakankamumą reikia išnagrinėti atsižvelgiant į institucijos ir pareiškėjo keitimąsi informacija ir į tai, kokią informaciją apie prašomų dokumentų pobūdį ir turinį turėjo pareiškėjas (šiuo klausimu žr. 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Kuijer / Taryba, T‑188/98, EU:T:2000:101, 44 punktą).

105

Visų pirma ieškovė teigia, kad Parlamentas neįrodė, jog Komisijos raštas ir per auditą atliktas tyrimas yra reikšmingai susiję. Atsižvelgiant į tai, kad nei audito ataskaitos projekte, nei galutinėje audito ataskaitoje, nei paskesniame rašte nebuvo nurodytas Komisijos raštas, Parlamentas neįrodė, kad per auditą atlikto tyrimo rezultatai priklausė nuo šio rašto, todėl galima daryti prielaidą, kad jis visiškai nesusijęs su šiuo tyrimu.

106

Nagrinėjamu atveju, pirma, primintina, kad prašomas raštas yra Komisijos nario G. Oettinger, be kita ko, atsakingo už biudžetą, Čekijos Respublikos ministrui pirmininkui adresuotas raštas, kurį Parlamentas, atsakydamas į ieškovės prašymą leisti susipažinti su dokumentais, nurodė kaip vieną iš dokumentų, susijusių su tyrimu dėl Čekijos Respublikos ministro pirmininko netinkamo Europos Sąjungos lėšų panaudojimo ir galimo interesų konflikto.

107

Antra, pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendime, atsakydamas į ieškovės pirminį prašymą, Parlamentas nurodė, kad išnagrinėjus šio rašto turinį matyti, kad jis susijęs su tyrimu dėl ekonominių interesų, kaip tai suprantama pagal 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 329, 2019 12 19, p. 97), 61 straipsnio 3 dalį, kurioje pateikta interesų konflikto apibrėžtis.

108

Trečia, ginčijamame sprendime Parlamentas pažymėjo, jog Komisija jį informavo, kad jos rašto atskleidimas pakenktų vykstantiems tyrimams ir auditui, kiek tai susiję su rezoliucijoje iškeltais klausimais. Jis manė, kad, kol vyksta tyrimas, įvairiems tyrimo veiksmams, kaip antai konkrečiam auditui, dėl kurio parengta audito ataskaita, toliau gali būti taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis. Jis nurodė, kad Komisijos raštas buvo parengtas vykstant tyrimui dėl galimo Čekijos Respublikos padaryto Sąjungos teisės pažeidimo interesų konfliktų prevencijos srityje.

109

Taigi, kaip pažymi Parlamentas, iš to matyti, kad Komisijos rašto dalykas yra toks pat kaip ir per auditą atliekamo tyrimo.

110

Ketvirta, konstatuotina, kad, kaip teigia Komisija, susirašinėjimas su jos nariu G. Oettinger galutinėje audito ataskaitoje ir paskesniame rašte nurodytas kaip susijęs su Čekijos ministro pirmininko A. Babiš veikla ESI fondų taryboje (Čekija).

111

Kaip teigia ieškovė, galutinė audito ataskaita ir paskesnis raštas buvo paskelbti Čekijos spaudoje ir jai buvo žinomi prieš priimant ginčijamą sprendimą. Taigi ji negali teigti, kad Komisijos raštas nebuvo nurodytas galutinėje audito ataskaitoje ir paskesniame rašte, t. y. dokumentuose, kuriuos ji taip pat pridėjo prie ieškinio.

112

Iš to matyti, kad visos šios informacijos pakako, kad ieškovė suprastų, jog Komisijos raštas yra dokumentas, susijęs su per auditą atliekamu tyrimu dėl galimo Čekijos ministro pirmininko padaryto Sąjungos teisės pažeidimo interesų konfliktų prevencijos srityje, todėl ji negali remtis tuo, kad nepakanka motyvų šiuo klausimu.

113

Be to, ieškovė negali pagrįstai teigti, kad Parlamentas nenustatė Komisijos rašto ir per auditą atliekamo tyrimo sąsajos buvimo, nes neįrodė, kad tokio tyrimo rezultatai priklauso nuo šio rašto. Iš tiesų siekdamas nustatyti šią sąsają Parlamentas turėjo tik parodyti, kad šis raštas yra vienas iš dokumentų, susijusių su vykstančiu tyrimu.

114

Toliau ieškovė teigia, kad nenustatęs Komisijos rašto ir per auditą atliekamo tyrimo sąsajos Parlamentas neįrodė, kad atskleidus šį raštą kiltų pagrįstai numatoma rizika, kad bus konkrečiai ir faktiškai pakenkta per auditą atliekamam tyrimui. Parlamentas nepaaiškino, kaip Komisijos rašto atskleidimas galėtų pakenkti auditui.

115

Pirma, primintina, kad ginčijamame sprendime Parlamentas atsisakymą leisti susipažinti su Komisijos raštu grindė, be kita ko, tuo, kad Komisijos tyrimu siekiama suteikti atitinkamai valstybei narei galimybę įvykdyti įsipareigojimus pagal Sąjungos teisę ir pasinaudoti teise į gynybą atsakant į Komisijos pateiktus prieštaravimus ir kad valstybė narė turi teisę tikėtis, kad Komisija laikysis konfidencialumo, antraip galėtų būti dar sunkiau užmegzti Komisijos ir valstybės narės dialogą, kuriuo siekiama nutraukti nurodytą pažeidimą.

116

Primintina, kad per auditą atliekamo tyrimo ir visų pirma Komisijos ir Čekijos valdžios institucijų dialogo dėl galutinėje audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų tikslas yra suteikti galimybę Čekijos Respublikai suderinti savo valdymo ir kontrolės sistemas su Sąjungos teise, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Kadangi iš pirmos dalies analizės matyti, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną šis dialogas tebevyko ir kad Komisijos raštas yra šio tyrimo dalis, ginčijamame sprendime pateiktų motyvų pakanka paaiškinti, kodėl šio rašto atskleidimas galėjo pakenkti per auditą atliekamo tyrimo tikslui.

117

Be to, kaip pažymi Parlamentas, atsižvelgiant į Čekijos ministro pirmininko, kaip įtariama, patekusio į interesų konflikto situaciją, tiesioginį dalyvavimą, buvo ypač svarbu užtikrinti, kad šio ministro pirmininko ir Komisijos nario dialogas, pradėtas siekiant bendradarbiauti, vyktų laikantis konfidencialumo.

118

Antra, Parlamentas ginčijamame sprendime taip pat pažymėjo, kad tyrėjai ir suinteresuotieji subjektai, atrodo, sulaukia grasinimų ir kad greitas Komisijos rašto atskleidimas neigiamai paveiktų bendradarbiavimą ir pakenktų Komisijos galimybei kuo veiksmingiau įvykdyti tyrimo užduotis.

119

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta audito tikslų apsaugos išimtimi saugomas interesas yra sudaryti sąlygas atlikti auditą nepriklausomai ir be spaudimo, neatsižvelgiant į tai, ar jį daro audituojamas subjektas, kiti suinteresuotieji subjektai ar apskritai visuomenė (2015 m. gegužės 12 d. Sprendimo Technion ir Technion Research & Development Foundation / Komisija, T‑480/11, EU:T:2015:272, 63 punktas).

120

Vadinasi, ieškovė klaidingai teigia, kad Parlamentas ginčijamame sprendime nenurodė pakankamai motyvų, dėl kurių Komisijos rašto atskleidimas galėtų konkrečiai ir faktiškai pakenkti per auditą atliekamo tyrimo tikslams.

121

Be to, ieškovė teigia, kad audito ataskaitos projektas, galutinė audito ataskaita ir paskesnis raštas buvo paskelbti Čekijos žiniasklaidoje atitinkamai 2019 m. birželio mėn., 2019 m. lapkričio mėn. ir 2020 m. gruodžio mėn., todėl Komisijos rašto atskleidimas negalėjo sukelti konkretaus ir faktinio pavojaus per auditą atliekamam tyrimui.

122

Kadangi ieškovė pripažįsta, kad Komisijos raštas net iš dalies nebuvo paskelbtas, o šio rašto turinys nebuvo nurodytas Čekijos žiniasklaidoje paskelbtuose dokumentuose, konstatuotina, kad šis argumentas neturi reikšmės klausimui, ar šiam raštui taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis, ypač atsižvelgiant į būtinybę išsaugoti Čekijos ministro pirmininko ir Komisijos dialogo konfidencialumą.

123

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamo sprendimo motyvų pakanka suprasti, kad Komisijos raštas susijęs su per auditą atliekamu tyrimu, todėl jam taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis, o kadangi priimant ginčijamą sprendimą šis tyrimas tebevyko, su šia išimtimi susijusios apsaugos poreikis buvo realus.

124

Vadinasi, antrą dalį reikia atmesti, taigi reikia atmesti visą pirmąjį pagrindą.

125

Ieškovė teigia, kad net tuo atveju, jeigu auditas laikytinas vykstančiu tyrimu, kuriam galėtų pakenkti Komisijos rašto atskleidimas, Parlamentas negalėjo atsisakyti leisti jai susipažinti su šiuo dokumentu, nes buvo viršesnis viešasis interesas jį atskleisti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką.

126

Ieškovė pažymi, kad Sąjunga grindžiama pagarba teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėms, įskaitant teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kad faktų nustatymo misijos ataskaitoje ir rezoliucijoje Parlamentas pateikė rimtų priekaištų dėl to, kaip Agrofert grupė buvo valdoma, jai turėjo būti suteikta galimybė išnagrinėti dokumentus, kuriais grindžiami šie priekaištai, ir tam prieštarauti. Parlamentas turėjo atsižvelgti į Komisijos rašto atskleidimą pateisinantį viršesnį viešąjį interesą, t. y. užtikrinti ieškovės, kaip asmens, su kuriuo šie priekaištai tiesiogiai ir konkrečiai susiję, pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą. Teisinė valstybė, grindžiama pagrindinių teisių ir laisvių apsauga, gali būtų išsaugota tik kiekvienu konkrečiu atveju gerbiant šias teises ir laisves, todėl ieškovės interesas laikytinas viešuoju interesu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką.

127

Pagal suformuotą jurisprudenciją tas, kas tvirtina, kad yra viršesnis viešasis interesas, turi konkrečiai nurodyti aplinkybes, pateisinančias atitinkamų dokumentų atskleidimą (žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Švedija / Komisija, C‑562/14 P, EU:C:2017:356, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo AlzChem Group / Komisija, T‑569/19, EU:T:2021:628, 124 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

128

Primintina, kad, remiantis šio sprendimo 45 punkte nurodyta jurisprudencija, Reglamentu Nr. 1049/2001 galimybę susipažinti su dokumentais siekiama užtikrinti visiems, o ne tik asmeniui, prašančiam leisti susipažinti su dokumentais, kurie yra su juo susiję.

129

Taigi į konkretų interesą, kuriuo gali remtis pareiškėjas, prašantis leisti susipažinti su dokumentu, kuris su juo asmeniškai susijęs, negali būti atsižvelgta vertinant, ar esama viršesnio viešojo intereso, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies sakinio paskutinę dalį (2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, EU:T:2006:190, 137 punktas; taip pat žr. 2015 m. gegužės 12 d. Sprendimo Technion ir Technion Research & Development Foundation / Komisija, T‑480/11, EU:T:2015:272, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

130

Ieškovės nurodytą bendrąjį interesą sudaro teisė į gynybą. Žinoma, teisė į gynybą savaime yra bendrasis interesas. Vis dėlto tai, kad nagrinėjamu atveju ši teisė išreiškia ieškovės subjektyvų interesą gintis, reiškia, kad ieškovės nurodomas interesas yra ne bendrasis, bet privatus (2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, EU:T:2006:190, 138 punktas).

131

Iš to matyti, kad remdamasis šio sprendimo 128–130 punktuose nurodyta jurisprudencija Parlamentas ginčijamame sprendime teisingai konstatavo, kad ieškovės nurodyta teisė į gynybą nėra viršesnis viešasis interesas, pateisinantis Komisijos rašto atskleidimą.

132

Vadinasi, antrąjį pagrindą reikia atmesti, taigi reikia atmesti visą likusią ieškinio dalį.

133

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Parlamento pateiktus reikalavimus.

134

Be to, pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, jeigu nėra pagrindo priimti sprendimo, Bendrasis Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra. Šioje byloje, atsižvelgiant į argumentus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priimti sprendimą iš dalies, būtų teisinga nuspręsti, kad ieškovė taip pat padengia su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas.

135

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl reikia nuspręsti, kad Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia: