i)

Ar bendrasis Sąjungos teisės viršenybės ir (arba) lojalaus bendradarbiavimo principas lemia tai, kad apskritai arba konkrečiai aplinkos teisės srityje tais atvejais, kai šalis užginčija administracinės priemonės galiojimą, aiškiai arba numanomai remdamasi tam tikra Sąjungos teisės priemone, bet nepatikslina, kurios šios priemonės nuostatos buvo pažeistos arba remiantis kokiu konkrečiu išaiškinimu jos buvo pažeistos, skundą gavęs nacionalinis teismas turi arba gali jį išnagrinėti, nepaisydamas vidaus procesinių nuostatų, pagal kurias šalies procesiniuose dokumentuose turi būti nurodyti konkretūs pažeidimai?

ii)

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar PAV direktyvos 2011/95 (1) 4 straipsnio 2, 3, 4 ir (arba) 5 dalys ir (arba) III priedas ir (arba) ši direktyva, siejama su teisinio saugumo principu ir gero administravimo reikalavimais pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, lemia tai, kad, jeigu kompetentinga institucija nusprendžia neatlikti pasiūlymo dėl plėtros leidimo poveikio aplinkai vertinimo, turi būti aiškiai, atskirai ir (arba) konkrečiai nurodyta, kokiuose tiksliai dokumentuose išdėstyti kompetentingos institucijos motyvai?

iii)

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar PAV direktyvos 2011/92 4 straipsnio 2, 3, 4 ir (arba) 5 dalys ir (arba) III priedas ir (arba) ši direktyva, siejama su teisinio saugumo principu ir gero administravimo reikalavimais pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, lemia tai, kad tais atvejais, kai kompetentinga institucija nusprendžia neatlikti pasiūlymo dėl plėtros leidimo poveikio aplinkai vertinimo, kyla pareiga aiškiai pateikti visų konkrečių PAV direktyvos III priedo punktų ir papunkčių analizę tiek, kiek šie punktai ir papunkčiai gali turėti reikšmės aptariamai plėtrai?

iv)

Ar Direktyvos 92/43/EEB (2) 6 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad taikant principą, pagal kurį siekiant nustatyti, ar būtina vėliau atlikti tinkamą plano arba projekto poveikio aptariamai teritorijai vertinimą, atrankos etape nėra tikslinga atsižvelgti į priemones, kuriomis siekiama išvengti arba sumažinti žalingą plano arba projekto poveikį šiai teritorijai, valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę atsižvelgti į plano arba projekto charakteristikas, susijusias su teršalų šalinimu, kurios gali sumažinti žalingą poveikį Europos svarbos teritorijai, tik dėl to, kad šios charakteristikos nėra numatytos kaip poveikio švelninimo priemonės, net jeigu jos ir turi tokį poveikį, ir kad jos būtų buvusios įtrauktos į projektą kaip standartinės charakteristikos, nepaisant poveikio aptariamai Europos svarbos teritorijai?

v)

Ar Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad, jeigu valstybės narės kompetentinga institucija, nepaisydama ekspertų įstaigų užduotų klausimų arba išreikštų abejonių, atrankos etape yra įsitikinusi, kad tinkamo vertinimo atlikti nereikia, ši institucija turi aiškiai ir išsamiai nurodyti motyvus, galinčius išsklaidyti visas pagrįstas mokslines abejones dėl numatytų darbų poveikio aptariamai Europos svarbos teritorijai ir aiškiai bei individualiai išsklaidančius kiekvieną su tuo susijusią abejonę, išreikštą per visuomenės dalyvavimo procesą?

vi)

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pagal Buveinių direktyvos 92/43 6 straipsnio 3 dalį ir (arba) šią direktyvą, siejamą su teisinio saugumo principu ir gero administravimo reikalavimais pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, tais atvejais, kai kompetentinga institucija nusprendžia neatlikti pasiūlymo dėl plėtros leidimo tinkamo vertinimo, turi būti aiškiai, atskirai ir (arba) konkrečiai nurodyta, kokiuose tiksliai dokumentuose išdėstyti kompetentingos institucijos motyvai?