1.

Ar peržiūros procedūra Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas), vykdoma įgyvendinant Direktyvą 89/665/EEB (1), iš dalies pakeistą Direktyva 2014/23/ES (2), yra civilinė ir komercinė byla pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (3) 1 straipsnio 1 dalį? Ar tokia peržiūros procedūra, kaip antai nurodyta pirmesniame klausime, bent jau yra civilinė byla, kaip ji suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 81 straipsnio 1 dalį?

2.

Ar lygiavertiškumo principas, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinamas taip, kad jame fiziniams asmenims suteikiamos teisės, kuriomis jie gali remtis ginčuose su valstybe nare, ir kad jis yra pažeidžiamas, jeigu taikomi Austrijos nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teismas, prieš išnagrinėdamas prašymą dėl peržiūros, kuriame prašoma pripažinti negaliojančiu vieną atskirai skųstiną perkančiosios organizacijos sprendimą, privalo nustatyti viešojo pirkimo procedūros rūšį ir (numatomą) sutarties vertę bei tam tikrose viešojo pirkimo procedūrose apskųstų atskirai skųstinų sprendimų sumą arba bent jau nustatyti tam tikros viešojo pirkimo procedūros pirkimo dalis tam, kad po to per kompetentingos teismo kolegijos pirmininkaujantį teisėją bet kuriuo atveju mokesčio išreikalavimo tikslais priimtų patikslinimo nurodymą ir tuo atveju, jeigu mokesčiai nesumokami, prieš atmesdamas arba ne vėliau nei atmesdamas peržiūros prašymą dėl nesumokėtų mokesčių per kolegiją, kuriai priklauso nagrinėti prašymą dėl peržiūros, nurodytų sumokėti žyminius mokesčius pripažindamas, kad kitos teisės prarandamos, jeigu kitose civilinėse bylose Austrijoje, kaip antai ieškinių dėl žalos atlyginimo arba veiksmų nutraukimo dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo atveju, mokesčių nesumokėjimas nėra kliūtis išnagrinėti ieškinį neatmetant nesumokėtų teisminės apsaugos mokesčių klausimo; be to, tolesnis palyginimas Austrijoje rodo, kad skundui taikomų mokesčių nesumokėjimas skundų dėl administracinių sprendimų atveju arba skundui arba kasaciniam skundui taikomų mokesčių nesumokėjimas skundžiant administracinių teismų sprendimus Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas) arba Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas) nėra pagrindas atmesti teisių gynimo priemonę dėl to, kad nebuvo sumokėti mokesčiai?

2.1.

Ar lygiavertiškumo principas, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinamas taip, kad jis yra pažeidžiamas, jeigu taikomi Austrijos nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, prieš išnagrinėjant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip tai numatyta Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/23, 2 straipsnio 1 dalies a punkte, per kolegijos pirmininkaujantį teisėją, kaip vieną teisėją, dėl nesumokėtų fiksuotų mokesčių privalo būti priimtas patikslinimo nurodymas, o šis vienas teisėjas privalo atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad nebuvo sumokėti mokesčiai, jeigu civilinėse bylose pareikštų ieškinių atveju Austrijoje už kartu su ieškiniu pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal Gerichtsgebührengesetz (Žyminių mokesčių įstatymas) greta ieškinio pirmojoje instancijoje jokie papildomi fiksuoti žyminiai mokesčiai iš principo netaikomi; atskirų mokesčių neprivaloma mokėti ir už papildomus prašymus pripažinti atidedamąjį poveikį, kurie kartu su skundu pateikiami administraciniam teismui, kartu su kasaciniu skundu – Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas) arba kartu su skundu Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas) ir kurie funkciniu požiūriu turi tokį pat ar panašų teisminės apsaugos tikslą kaip ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones?

3.

Ar Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/23, 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas kuo anksčiau imtis tarpinių priemonių, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinamas taip, kad šiuo skubos reikalavimu suteikiama subjektyvi teisė į greitą peržiūros procedūrą ir jis yra pažeidžiamas, jeigu taikomi Austrijos nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teismas ir neskaidriai atliktų viešojo pirkimo procedūrų atveju, prieš išnagrinėdamas prašymą dėl peržiūros, kuriame prašoma pripažinti negaliojančiu atskirai skųstiną perkančiosios organizacijos sprendimą, bet kuriuo atveju privalo nustatyti viešojo pirkimo procedūros rūšį ir (numatomą) sutarties vertę bei tam tikrose viešojo pirkimo procedūrose apskųstų atskirai skųstinų sprendimų skaičių arba bent jau nustatyti tam tikros viešojo pirkimo procedūros pirkimo dalis tam, kad po to per kompetentingos teismo kolegijos pirmininkaujantį teisėją bet kuriuo atveju mokesčio išreikalavimo tikslais priimtų patikslinimo nurodymą ir tuo atveju, jeigu mokesčiai nesumokami, prieš atmesdamas arba ne vėliau nei atmesdamas peržiūros prašymą dėl nesumokėtų mokesčių per kolegiją, kuriai priklauso nagrinėti prašymą dėl peržiūros, nurodytų pareiškėjai sumokėti žyminius mokesčius nurodydamas, kad to nepadariusi ji praras teises reikšti reikalavimus?

4.

Ar teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos (4) 47 straipsnyje, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES (5) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo reikalavimą ir į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinama taip, kad ji yra pažeidžiama, jeigu taikomi Austrijos nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teismas ir neskaidriai atliktų viešojo pirkimo procedūrų atveju, prieš išnagrinėdamas prašymą dėl peržiūros, kuriame prašoma pripažinti negaliojančiu atskirai skųstiną perkančiosios organizacijos sprendimą, privalo nustatyti viešojo pirkimo procedūros rūšį ir (numatomą) sutarties vertę bei tam tikrose viešojo pirkimo procedūrose apskųstų atskirai skųstinų sprendimų sumą arba bent jau nustatyti tam tikros viešojo pirkimo procedūros pirkimo dalis tam, kad po to per kompetentingos teismo kolegijos pirmininkaujantį teisėją bet kuriuo atveju mokesčio išreikalavimo tikslais priimtų patikslinimo nurodymą ir tuo atveju, jeigu mokesčiai nesumokami, prieš atmesdamas arba ne vėliau nei atmesdamas peržiūros prašymą dėl nesumokėtų mokesčių per kolegiją, kuriai priklauso nagrinėti prašymą dėl peržiūros, nurodytų pareiškėjai sumokėti žyminius mokesčius nurodydamas, kad to nepadariusi ji praras teises reikšti reikalavimus?

5.

Ar lygiavertiškumo principas, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinamas taip, kad juo fiziniams asmenims suteikiamos teisės, kuriomis jie gali remtis ginčuose su valstybe nare, ir kad jis yra pažeidžiamas, jeigu taikomi Austrijos nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos nesumokėjus fiksuotų mokesčių už prašymą peržiūrėti perkančiosios organizacijos sprendimą, kaip tai suprantama pagal galiojančios redakcijos Direktyvą 89/665 (arba ir už teismui pateikiamą teisių gynimo priemonę, kurioje žalos atlyginimo tikslais prašoma pripažinti neteisėtu sutarties skyrimą), (dabar tik) administracinio teismo kolegija, kaip teisminė institucija, privalo nurodyti sumokėti fiksuotus mokesčius (su to nulemtomis sumažėjusiomis teisminės apsaugos galimybėmis asmeniui, kuriam tenka prievolė sumokėti šiuos mokesčius), jeigu kitais atvejais ieškinio ir teisių gynimo priemonės mokesčiai civilinėse bylose nesumokėjimo atveju nurodomi sumokėti administraciniu aktu pagal Gerichtliches Einbringungsgesetz (Žyminių mokesčių surinkimo įstatymas), o teisių gynimo priemonės mokesčiai administracinėje teisėje už skundus administraciniam teismui arba Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas) arba kasacinio skundo mokesčiai už kasacinius skundus Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas) nesumokėjimo atveju nurodomi sumokėti mokesčių institucijos aktu, kuriuos visada galima apskųsti administraciniam teismui, po to kasacine tvarka Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas) arba skundu Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas)?

6.

Ar Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/24, 1 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinama taip, kad preliminariosios sutarties sudarymas su vieninteliu ekonominės veiklos vykdytoju pagal Direktyvos 2014/24 33 straipsnio 3 dalį yra sutarties sudarymas pagal Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/24, 2a straipsnio 2 dalį, ir todėl perkančiosios organizacijos sprendimas, su kuriuo vienu ekonominės veiklos vykdytoju ši preliminarioji sutartis turi būti sudaryta pagal Direktyvos 2014/24 33 straipsnio 3 dalį, yra sprendimas skirti sutartį pagal Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/24, 2a straipsnio 1 dalį?

6.1.

Ar Direktyvos 2014/24 33 straipsnio 3 dalies formuluotė „tos sutarties pagrindu sudaromos sutartys“ turi būti aiškinama taip, kad preliminariąja sutartimi grindžiama sutartis yra tada, kai perkančioji organizacija, aiškiai remdamasi sudaryta preliminariąja sutartimi, sudaro konkrečią sutartį? Ar minėtoji formuluotė „tos sutarties pagrindu sudaromos sutartys“ turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai bendra preliminariosios sutarties apimtis, kaip ji suprantama pagal Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-216/17 (6) 64 punktą, yra jau pasiekta, preliminariąja sutartimi grindžiamos sutarties nėra?

6.2.

Jeigu į šeštojo klausimo pirmą dalį būtų atsakyta teigiamai:

Ar Direktyvos 2014/24 4 ir 5 straipsniai, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinami taip, kad numatoma atskiros preliminariąja sutartimi grindžiamos sutarties vertė visada yra numatoma sutarties vertė pagal Direktyvos 2014/24 5 straipsnio 5 dalį? Ar numatoma atskiros preliminariąja sutartimi grindžiamos sutarties vertė pagal Direktyvos 2014/24 4 straipsnį yra ta sutarties vertė, kuri gaunama taikant šios direktyvos 5 straipsnį nustatant numatomą atskiros preliminariąja sutartimi grindžiamos tiekimo sutarties vertę?

7.

Ar teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Chartijos 47 straipsnyje, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinama taip, kad ji yra pažeidžiama, jeigu taikomas teisės aktas, pagal kurį viešojo pirkimo sutarties sudarymo byloje nurodyta perkančioji organizacija privalo suteikti visą reikalingą informaciją ir pateikti visus reikalingus dokumentus – to nepadarius gali būti priimtas jai nepalankus sprendimas už akių –, kai dėl to kyla grėsmė, jog šios perkančiosios organizacijos organų nariai arba darbuotojai, kurie privalo suteikti šią informaciją perkančiosios organizacijos vardu, suteikdami informaciją arba pateikdami dokumentus liudys prieš save ir užsitrauks baudžiamąją atsakomybę?

8.

Ar Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/24, 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas, kad perkančiosios organizacijos priimti sprendimai būtų veiksmingai apsvarstyti iš naujo, papildomai atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinamas taip, kad šiomis normomis suteikiamos subjektyvios teisės ir kad jos yra pažeidžiamos, jeigu taikomi nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teisminės apsaugos siekiantis ir prašymą dėl peržiūros teikiantis pareiškėjas įpareigojamas savo prašyme dėl peržiūros nurodyti konkrečią viešojo pirkimo procedūrą ir konkretų atskirai skųstiną perkančiosios organizacijos sprendimą taip pat tada, kai šis pareiškėjas viešojo pirkimo procedūros be išankstinio skelbimo apie pirkimą atveju paprastai nežino, ar perkančioji organizacija vykdė pareiškėjo požiūriu neskaidrų tiesioginį sutarčių skyrimą pagal nacionalinę teisę, ar pareiškėjo požiūriu neskaidrias derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą, ar buvo įvykdytos viena ar kelios neskaidrios viešojo pirkimo procedūros ir ar per jas buvo priimtas vienas ar keli sprendimai, kuriuos galima skųsti?

9.

Ar teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimas, įtvirtintas Chartijos 47 straipsnyje, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinamas taip, kad jis suteikia subjektyvias teises ir yra pažeidžiamas, jeigu taikomi nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teisminės apsaugos siekiantis ir prašymą dėl peržiūros teikiantis pareiškėjas įpareigojamas savo prašyme dėl peržiūros nurodyti konkrečią viešojo pirkimo procedūrą ir konkretų atskirai skųstiną perkančiosios organizacijos sprendimą taip pat tada, kai šis pareiškėjas viešojo pirkimo procedūros be išankstinio skelbimo apie pirkimą atveju paprastai nežino, ar perkančioji organizacija vykdė pareiškėjo požiūriu neskaidrų tiesioginį sutarčių skyrimą pagal nacionalinę teisę, ar pareiškėjo požiūriu neskaidrias derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą, ar buvo įvykdytos viena ar kelios neskaidrios viešojo pirkimo procedūros ir ar per jas buvo priimtas vienas ar keli sprendimai, kuriuos galima skųsti?

10.

Ar teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimas, įtvirtintas Chartijos 47 straipsnyje, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinamas taip, kad juo suteikiamos subjektyvios teisės ir kad jis yra pažeidžiamas, jeigu taikomi nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teisminės apsaugos siekiantis ir prašymą dėl peržiūros teikiantis pareiškėjas įpareigojamas sumokėti fiksuotus tam tikro dydžio, kurio jis prašymo pateikimo momentu negali numatyti, mokesčius, nes pareiškėjas viešojo pirkimo procedūros be išankstinio skelbimo apie pirkimą, kuri jo atžvilgiu nebuvo skaidri, atveju paprastai negali žinoti, ar perkančioji organizacija vykdė pareiškėjo požiūriu neskaidrų tiesioginį sutarčių skyrimą pagal nacionalinę teisę, ar neskaidrias derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą, kokio dydžio yra numatoma viešojo pirkimo procedūros be išankstinio skelbimo apie pirkimą sutarčių numatoma vertė ir kiek buvo priimta atskirai skųstinų sprendimų?