–

Beverage City & Lifestyle GmbH ir MJ, atstovaujamų Rechtsanwalt M. C. Greisner,

–

Beverage City Polska Sp. z o.o. ir FE, atstovaujamų adwokaci M. Gil ir M. Irmiński ir radca prawny M. Oleksyn,

–

Advance Magazine Publishers, Inc., atstovaujamos Rechtsanwälte V. Ahmann, T. Raab ir C. Tenkhoff,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna ir S. Żyrek,

–

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos P. Barros da Costa ir S. Duarte Afonso,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos P. Němečková, S. Noë, ir C. Vollrath,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento reglamento (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1) 8 straipsnio 1 punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Beverage City & Lifestyle GmbH, MJ, Beverage City Polska sp. z o.o. ir FE ginčą su Advance Magazine Publishers, Inc. dėl pastarosios bendrovės pareikšto ieškinio dėl teisių į Europos Sąjungos prekių ženklą pažeidimo.

3

Reglamento Nr. 1215/2012 15, 16 ir 21 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

4

Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.“

5

Minėto reglamento 8 straipsnyje numatyta:

„Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas:

<…>“

6

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1) 1 straipsnio „ES prekių ženklas“ 2 dalyje nustatyta:

„ES prekių ženklas turi vieningą statusą. Jis turi vienodą galią visoje [Europos] Sąjungoje: jis gali būti registruojamas, perleidžiamas, nuo jo atsisakoma, jis gali būti savininko teises panaikinančio ar paskelbiančio negaliojančiu sprendimo dalyku, jo naudojimas gali būti uždraustas tik visos Sąjungos mastu. Šis principas yra taikomas, jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip.“

7

Šio reglamento 9 straipsnyje „ES prekių ženklo suteikiamos teisės“ nurodyta:

„1.   ES prekių ženklo registracija suteikia savininkui išimtines teises į tą ženklą.

2.   Nedarant poveikio savininkų teisėms, įgytoms iki ES prekių ženklo paraiškos padavimo dienos arba prioriteto datos, to ES prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu:

<…>

4.   Nedarant poveikio savininkų teisėms, įgytoms iki ES prekių ženklo paraiškos padavimo dienos arba prioriteto datos, to ES prekių ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims vykdant komercinę veiklą įvežti į Sąjungą prekes, jų neišleidžiant į laisvą apyvartą joje, kai tokios prekės, įskaitant pakuotę, įvežamos iš trečiųjų šalių ir be leidimo yra pažymėtos prekių ženklu, kuris yra tapatus tokioms prekėms įregistruotam ES prekių ženklui arba kurio pagal esminius požymius negalima atskirti nuo to prekių ženklo.

Pagal pirmą pastraipą ES prekių ženklo savininkui suteikta teisė nustoja galioti, jei procedūros, skirtos nustatyti, ar ES prekių ženklas buvo pažeistas, inicijuotos vadovaujantis [2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL L 181, 2013, p. 15)], metu deklarantas arba prekių turėtojas pateikia įrodymų, kad ES prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti pateikti prekes rinkai galutinės paskirties šalyje.“

8

Reglamento 2017/1001 X skyrių „Su ES prekių ženklais susijusių teisinių ginčų teismingumas ir procesas“ sudaro 122–135 straipsniai.

9

Šio reglamento 122 straipsnio „Sąjungos taisyklių dėl jurisdikcijos taikymas ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymo užtikrinimas“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, byloms dėl ES prekių ženklų ir dėl paraiškų ES prekių ženklams, taip pat ES prekių ženklais ir nacionaliniais prekių ženklais grindžiamoms tuo pat metu ar vėlesniu laiku keliamoms byloms taikomos Sąjungos taisyklės dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo.

2.   Bylų, susijusių su 124 straipsnyje nurodytais ieškiniais ir pretenzijomis, atveju:

10

Reglamento 2017/1001 124 straipsnyje „Teismingumas teisių pažeidimo ir galiojimo bylose“ nustatyta:

„Išskirtinai ES prekių ženklų teismams teismingos:

<…>“

11

Šio reglamento 125 straipsnyje „Tarptautinis teismingumas“ numatyta:

„1.   Jeigu kitaip nenurodyta šiame reglamente, o taip pat ir bet kurioje pagal 122 straipsnį taikomo [Reglamento Nr. 1215/2012] nuostatoje, 124 straipsnyje nurodytos bylos ir pretenzijos keliamos tos valstybės narės, kurioje gyvena atsakovas, teismuose arba, jeigu jis negyvena nė vienoje valstybėje narėje, tos valstybės, kurioje jis yra įsisteigęs, teismuose.

<…>

5.   124 straipsnyje nurodytos bylos ir ieškiniai, išskyrus bylas dėl pripažinimo, kad ES prekių ženklo teisių pažeidimo nebuvo, taip pat gali būti keliamos tos valstybės narės, kurioje įvyko ar grėsė įvykti [gresia būti įvykdytas] teisių pažeidimas arba kurioje įvykdytas 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiksmas, teismuose.“

12

Niujorke (Jungtinės Valstijos) įsteigta Advance Magazine Publishers yra kelių Europos Sąjungos prekių ženklų, kuriuose yra žodinis elementas „Vogue“, savininkė; ji teigia, kad tai yra reputaciją turintys prekių ženklai.

13

Beverage City Polska yra pagal Lenkijos teisę Krokuvoje (Lenkija) įsteigta bendrovė. Ji gamina energetinį gėrimą „Diamant Vogue“, jį reklamuoja ir platina. Jos generalinis direktorius FE taip pat nuolat gyvena Krokuvoje.

14

Beverage City & Lifestyle yra pagal Vokietijos teisę įsteigta bendrovė, kurios buveinė – Brandenburgo federalinėje žemėje, Šorfheidėje (Vokietija). Jos generalinis direktorius MJ nuolat gyvena Šiaurės Reino‑Vestfalijos federalinėje žemėje, Nyderkaselyje (Vokietija). Šią bendrovę suBeverage City Polska siejo išimtinio platinimo Vokietijoje sutartis, pagal kurią ji iš Beverage City Polska pirko pirmesniame punkte minėtą energetinį gėrimą. Nors abiejų bendrovių pavadinimai panašūs, jos nepriklauso tai pačiai grupei.

15

Advance Magazine Publishers, manydama, kad pažeidžiamos jos teisės į prekių ženklus, kreipėsi į Šiaurės Reino‑Vestfalijos federalinėje žemėje kompetentingą Europos Sąjungos prekių ženklų teismą, t. y. Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas, Vokietija), prašydama įpareigoti minėtas bendroves ir atitinkamai jų generalinius direktorius visoje Sąjungos teritorijoje nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat įpareigoti suteikti informacijos, pateikti ataskaitas ir pripažinti jos teisę į žalos atlyginimą. Vėliau šie reikalavimai buvo apriboti tik veikla Vokietijoje.

16

Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) patenkino Advance Magazine Publishers pateikto ieškinio reikalavimus, o savo tarptautinę jurisdikciją dėl Beverage City Polska ir FE grindė Reglamento 1215/2012 8 straipsnio 1 punktu. Teismas rėmėsi tuo, kad pagrindinėje byloje taikytini 2017 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo sprendime Nintendo (C‑24/16 ir C‑25/16, EU:C:2017:724) nustatyti principai.

17

Beverage City Polska ir FE apskundė Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) sprendimą Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija).

18

Jie teigė, kad Vokietijos teismai neturi tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti jiems pareikšto ieškinio, ir pabrėžė, kad jie veikė ir tiekė prekes savo klientams tik Lenkijoje. Be to, 2017 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Nintendo (C‑24/16 ir C‑25/16, EU:C:2017:724) Beverage City Polska ir FE situacijai netaikytinas, nes jie su Beverage City & Lifestyle ir MJ nėra tarpusavyje reikšmingai susiję.

19

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Vokietijos teismų tarptautinė jurisdikcija nagrinėti ieškinį dėl Beverage City Polska ir FE yra siejama su sąlyga, kad pagal Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktą šis reikalavimas būtų taip glaudžiai susijęs su MJ – laikomam „atsakovu, pagal kurį nustatytas jurisdikciją turintis teismas“ – skirtu ieškiniu, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti visus iš karto, siekiant išvengti galimo skirtinguose teismo procesuose priimtų sprendimų nesuderinamumo.

20

Nagrinėjamu atveju, priešingai nei byloje, kurioje priimtas 2017 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Nintendo (C‑24/16 ir C‑25/16, EU:C:2017:724), tarp Beverage City Polska ir Beverage City & Lifestyle susiklostę tiekimo santykiai nebuvo susiję su atsakovu, pagal kurį nustatytas jurisdikciją turintis teismas, nes jam buvo įteiktas ieškinys tik kaip pastarosios bendrovės atstovui. Be to, šios dvi bendrovės nepriklauso tai pačiai bendrovių grupei ir veikia savarankiškai ir nepriklausomai viena nuo kitos.

21

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar to, kad Beverage City Polska ir Beverage City & Lifestyle sudarė išimtinio platinimo sutartis, pakanka, kad būtų įvykdyta Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punkte numatyta sąlyga, turint omenyje, kad pagrindinė byla susijusi su tais pačiais prekių ženklais ir tomis pačiomis prekėmis.

22

Šiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti šį prejudicinį klausimą:

„Ar reikalavimai yra „taip glaudžiai susiję“, kad tikslinga juos nagrinėti ir dėl jų spręsti kartu, siekiant išvengti sprendimų nesuderinamumo rizikos, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktą, jei nagrinėjamo ieškinio dėl teisių į Europos Sąjungos prekių ženklą pažeidimo reikalavimų sąsaja pasireiškia tuo, kad vienoje valstybėje narėje (šiuo atveju – [Lenkijos Respublika]) įsteigta atsakovė tiekė teises į Europos Sąjungos prekių ženklą pažeidžiančias prekes kitoje valstybėje narėje (šiuo atveju – [Vokietijos Federalinė Respublika]) įsteigtai atsakovei, kurios atstovas pagal įstatymą, kuriam taip pat pareikšti reikalavimai kaip pažeidėjui, yra atsakovas, pagal kurį nustatytas jurisdikciją turintis teismas, o šalys tarpusavyje susijusios vien tiekimo ryšiais ir nėra jokio kito teisiniu ar faktiniu požiūriu gilesnio ryšio?“

23

Prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad keliems atsakovams, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra skirtingose valstybėse narėse, gali būti iškelta byla vieno iš jų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teisme, kuriame nagrinėjant ieškinį dėl teisių pažeidimo Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas pareiškia reikalavimus visiems šiems atsakovams, priekaištaudamas dėl iš esmės tapačių kiekvieno iš jų padarytų šio prekių ženklo pažeidimų, kai šiuos atsakovus sieja išimtinio platinimo sutartis.

24

Visų pirma, reikia priminti, kad pagal Reglamento 2017/1001 125 straipsnio 1 dalį, jeigu kitaip nenurodyta [šiame] reglamente, taip pat ir bet kurioje pagal [šio reglamento] 122 straipsnį taikomo [Reglamento Nr. 1215/2012] nuostatoje“, nurodytos bylos ir pretenzijos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, keliamos tos valstybės narės, kurioje gyvena atsakovas, teismuose arba, jeigu jis negyvena nė vienoje valstybėje narėje, tos valstybės, kurioje jis yra įsisteigęs, teismuose.

25

Reglamento 2017/1001 122 straipsnio 1 dalyje patikslinta, kad jeigu „šiame reglamente nenurodyta kitaip, byloms dėl ES prekių ženklų ir dėl paraiškų ES prekių ženklams, taip pat ES prekių ženklais ir nacionaliniais prekių ženklais grindžiamoms tuo pat metu ar vėlesniu laiku keliamoms byloms taikomos Sąjungos taisyklės dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo“. Be to, šio 122 straipsnio 2 dalyje pateiktas Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatų, kurios netaikomos arba taikomos tik tam tikromis sąlygomis byloms, susijusioms, be kita ko, su ieškiniais dėl teisių pažeidimo, sąrašas.

26

Taigi, kadangi Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punkto nėra tarp šių nuostatų, jis taikomas ieškiniams dėl teisių pažeidimo, susijusiems su Europos Sąjungos prekių ženklais.

27

Visų pirma šioje nuostatoje nurodyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti visus iš karto, siekiant išvengti galimo skirtinguose teismo procesuose priimtų sprendimų nesuderinamumo.

28

Tam, kad būtų galima sprendimus laikyti nesuderinamais, nepakanka, kad skirtųsi ginčo išsprendimo rezultatas, bet dar reikia, jog šis skirtumas būtų esant tokiai pačiai faktinei ir teisinei situacijai (pagal analogiją žr. 2017 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Nintendo, C‑24/16 ir C‑25/16, EU:C:2017:724, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29

Pirma, dėl sąlygos, susijusios su tos pačios teisinės situacijos buvimu, Teisingumo Teismas byloje, kurioje buvo nagrinėjamas tariamas Bendrijos dizaino suteikiamų teisių pažeidimas, nusprendė, kad ši sąlyga tenkinama tuo atveju, kai ieškovas siekia apsaugoti Sąjungos teisėje įtvirtintą ir tas pačias pasekmes visoje Sąjungos teritorijoje sukeliančią išimtinę teisę naudoti tokį Bendrijos dizainą, o su šia apsauga susijusių prašymų teisinių pagrindų nacionalinėje teisėje skirtumai neturi įtakos vertinant riziką, kad bus priimti prieštaringi sprendimai (pagal analogiją žr. 2017 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Nintendo, C‑24/16 ir C‑25/16, EU:C:2017:724, 46–49 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

30

Europos Sąjungos prekių ženklų srityje reikia priminti, kad, viena vertus, pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnį prekių ženklo registracija jo savininkui suteikia išimtinę teisę į tą prekių ženklą ir, kita vertus, pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį Europos Sąjungos prekių ženklas turi vienodą galią visoje Sąjungoje. Taigi iš Europos Sąjungos prekių ženklo savininkui suteiktos išimtinės teisės matyti, kad jis gali uždrausti bet kuriam trečiajam asmeniui naudoti šį ženklą be jo sutikimo ir ją apsaugoti pareikšdamas ieškinį dėl teisių pažeidimo.

31

Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Advance Magazine Publishers ieškiniu dėl teisių pažeidimo siekiama apsaugoti šios bendrovės turimą išimtinę teisę į Europos Sąjungos prekių ženklus, todėl atrodo, kad tenkinama sąlyga, susijusi su tos pačios teisinės situacijos buvimu, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

32

Antra, dėl sąlygos, susijusios su tos pačios faktinės situacijos buvimu, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Beverage City & Lifestyle ir Beverage City Polska nepriklauso tai pačiai grupei, nepaisant jų pavadinimų panašumo ir jų pasirašytos išimtinio platinimo sutarties. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad nėra sąsajos tarp Beverage City Polska ir FE, viena vertus, ir „atsakovo, pagal kurį nustatytas jurisdikciją turintis teismas“, t. y. Vokietijoje nuolat gyvenančio Beverage City & Lifestyle generalinio direktoriaus, kita vertus, net jei šiam generaliniam direktoriui taip pat pareikšti reikalavimai kaip pažeidėjui.

33

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar šiomis aplinkybėmis tai, kad yra išimtinio platinimo sutartis, pakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog susiklostė tokia pati faktinė situacija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktą.

34

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punkte numatytos jurisdikcijos taisyklės tikslas rodo, kad ji, remiantis šio reglamento 16 ir 21 konstatuojamosiomis dalimis, numatyta siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą, maksimaliai sumažinti vienu metu vykstančių teismo procesų galimybę ir išvengti galimo skirtinguose teismo procesuose priimtų sprendimų nesuderinamumo (pagal analogiją žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Solvay, C‑616/10, EU:C:2012:445, 19 punktą).

35

Ši specialios jurisdikcijos taisyklė tiek, kiek ja nukrypstama nuo Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnyje įtvirtinto principo, turi būti aiškinama siaurai, neleidžiant aiškinti plačiau, nei aiškinama šiame reglamente aiškiai įtvirtintais atvejais (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Solvay, C‑616/10, EU:C:2012:445, 21 punktą).

36

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad, siekdamas įvertinti, ar egzistuoja sąsaja tarp skirtingų jam pateiktų reikalavimų, nacionalinis teismas turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, kad kelioms bendrovėms, įsteigtoms skirtingose valstybėse narėse, kiekvienai atskirai priekaištaujama įvykdžius tokius pačius teisių pažeidimus dėl tokių pačių prekių (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Solvay, C‑616/10, EU:C:2012:445, 29 punktą).

37

Kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 48 ir 60–65 punktuose, atitinkamų reikalavimų sąsajos buvimą iš esmės lemia veikiau visų padarytų pažeidimų faktinių aplinkybių ryšys, o ne atitinkamų bendrovių organizacinių ar kapitalo ryšiai. Be to, siekiant nustatyti, ar situacija yra tokia pati, ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas kliento ir tiekėjo sutartinių santykių pobūdžiui.

38

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad Beverage City & Lifestyle buvo susijusi su Beverage City Polska pagal energetinio gėrimo „Diamant Vogue“ išimtinio platinimo Vokietijoje sutartį. Dėl tokių šių dviejų bendrovių išimtinių sutartinių santykių gali būti lengviau nuspėjama galimybė, kad teises pažeidžiantys veiksmai, kuriais jos yra kaltinamos, bus laikomi susijusiais su ta pačia faktine situacija, galinčia pateisinti vieno teismo jurisdikciją priimti sprendimą dėl reikalavimų, pareikštų visiems šiuos veiksmus padariusiems atsakovams.

39

Be to, tiek iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, tiek iš pagrindinės bylos šalių atsakymų į jo per posėdį pateiktus klausimus matyti, kad glaudus bendrovių tarpusavio bendradarbiavimas pasireiškė ir dviejų interneto svetainių, kurių domenai priklauso tik vienam iš bendraatsakių, naudojimu; darant nuorodas į šias svetaines buvo prekiaujama ginčijamomis prekėmis.

40

Tokia aplinkybė gali ne tik sustiprinti prielaidą, kad yra ryšys tarp Advance Magazine Publishers reikalavimų dėl teisių pažeidimo, bet ir atskleisti aiškiai numatomą pareigos atsakyti į priekaištus dėl tos pačios kilmės teisių pažeidimų pobūdį.

41

Taigi nacionalinio teismo išvados, kad reikalavimai, su kuriais į jį kreiptasi, yra pareikšti skirtingiems atsakovams, kurių kiekvienas prisidėjo prie tokių pačių teisių į Europos Sąjungos prekių ženklą pažeidimų, gali pateisinti tai, kad sąlyga, susijusi su tos pačios faktinės situacijos buvimu, yra įvykdyta, kiek tai susiję su jo jurisdikcija nagrinėti įvairiems bendraatsakiams pareikštus reikalavimus dėl tų pačių teisių pažeidimų, susijusių su tuo pačiu Europos Sąjungos prekių ženklu, remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktu.

42

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas jo nagrinėjamos bylos aplinkybes, turės įvertinti, ar yra tokia pati teisinė ir faktinė situacija, kiek tai susiję su skirtingiems atsakovams pareikštais reikalavimais.

43

Be to, Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punkte įtvirtinta taisyklė negali būti aiškinama taip, kad pagal ją ieškovui gali būti leidžiama pateikti reikalavimą keliems atsakovams vien siekiant, kad byla kuriam nors iš jų nebūtų iškelta jo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos valstybės teisme, ir taip apeiti šioje nuostatoje įtvirtintą jurisdikcijos taisyklę, dirbtinai sukuriant ar paliekant galioti minėtos nuostatos taikymo sąlygas (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo CDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, EU:C:2015:335, 27–29 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

44

Vis dėlto, kaip jau yra nusprendęs Teisingumo Teismas, prielaidą, kad ieškovas pareiškė ieškinį keliems atsakovams vien siekdamas, kad byla kuriam nors iš jų nebūtų iškelta jo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos valstybės teisme, reikia atmesti, kai kiekvienam iš šių atsakovų pateikti reikalavimai jų pateikimo momentu yra glaudžiai susiję, t. y. kai yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti visus iš karto, siekiant išvengti galimo skirtinguose teismo procesuose priimtų sprendimų nesuderinamumo (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 11 d. Sprendimo Freeport, C‑98/06, EU:C:2007:595, 52–54 punktus).

45

Taigi teismas, į kurį kreiptasi, turi įsitikinti, kad reikalavimais, pareikštais tik bendraatsakiams, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta pateisina teismo, į kurį kreiptasi, jurisdikciją, nesiekiama dirbtinai patenkinti Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punkto taikymo sąlygų.

46

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip: keliems atsakovams, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra skirtingose valstybėse narėse, byla gali būti iškelta vieno iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos teisme, kuriame nagrinėjant ieškinį dėl teisių pažeidimo Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas pareiškia reikalavimus visiems šiems atsakovams, priekaištaudamas dėl iš esmės tapačių kiekvieno iš jų padarytų šio prekių ženklo pažeidimų, tuo atveju, kai šiuos atsakovus sieja išimtinio platinimo sutartis.

47

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnio 1 punktas

turi būti aiškinamas taip:

keliems atsakovams, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra skirtingose valstybėse narėse, byla gali būti iškelta vieno iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos teisme, kuriame nagrinėjant ieškinį dėl teisių pažeidimo Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas pareiškia reikalavimus visiems šiems atsakovams, priekaištaudamas dėl iš esmės tapačių kiekvieno iš jų padarytų šio prekių ženklo pažeidimų, tuo atveju, kai šiuos atsakovus sieja išimtinio platinimo sutartis.