1

Savo ieškiniu Europos Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad Lenkijos teisės aktuose įtvirtinusi 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65), nenumatytas išimtis dėl viešųjų pirkimų, susijusių su tam tikrų dokumentų, formų ir žymų gamyba, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2014/24 1 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 15 straipsnio 2 ir 3 dalis, siejamas su SESV 346 straipsnio 1 dalies a punktu.

2

Direktyvos 2014/24 1 straipsnyje nustatyta:

„1.   Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų organizacijų vykdomo pirkimo procedūros, atliekamos siekiant sudaryti viešąsias sutartis ir vykdyti projekto konkursus, jeigu jų numatoma vertė ne mažesnė nei 4 straipsnyje nustatytos vertės ribos.

2.   Kaip apibrėžta šioje direktyvoje, pirkimas – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų vykdomas darbų, prekių ar paslaugų įsigijimas pagal viešąją [viešojo pirkimo] sutartį iš tų perkančiųjų organizacijų pasirinktų ekonominės veiklos vykdytojų, nepaisant to, ar darbai, prekės ar paslaugos yra skirti viešajam tikslui.

3.   Taikant šią direktyvą laikomasi [SESV] 346 straipsnio.

<…>“

3

Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nustatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

6)   viešojo darbų pirkimo sutartys – viešosios [viešojo pirkimo] sutartys, kurių objektas yra vienas iš toliau nurodytų dalykų:

<…>

9)   viešojo paslaugų pirkimo sutartys – viešosios [viešojo pirkimo] sutartys, kurių objektas – paslaugų, išskyrus nurodytąsias 6 punkte, teikimas.“

4

Šios direktyvos 4 straipsnyje nustatytos vertės ribos, nuo kurių taikoma ši direktyva.

5

Minėtos direktyvos 12 straipsnyje „Viešosios [viešojo pirkimo] sutartys tarp viešojo sektoriaus subjektų“ 1 dalyje nustatyta:

„Ši direktyva netaikoma viešosioms [viešojo pirkimo] sutartims, kurias perkančioji organizacija skiria [sudaro su] privačiosios ar viešosios teisės reglamentuojam[u] juridini[u] asmen[iu], kai įvykdomos visos šios sąlygos:

<…>“

6

Direktyvos 2014/24 15 straipsnio „Gynyba ir saugumas“ 2 ir 3 dalyse numatyta:

„2.   Ši direktyva netaikoma viešosioms [viešojo pirkimo] sutartims kuri[o]ms netaikomos išimtys pagal 1 dalį, tiek, kiek valstybės narės esminių saugumo interesų apsaugos negalima užtikrinti mažiau intervencinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nustačius reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti informacijos, kurią perkančioji organizacija teikia vykdydama šioje direktyvoje numatytą sutarties skyrimo [sudarymo] procedūrą, konfidencialų pobūdį.

Be to, laikantis [SESV] 346 straipsnio 1 dalies a punkto ši direktyva netaikoma viešosioms [viešojo pirkimo] sutartims, kuri[o]ms netaikomos išimtys pagal šio straipsnio 1 dalį, tiek, kiek taikant šią direktyvą valstybė narė būtų įpareigota teikti informaciją, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu esminiams savo saugumo interesams.

3.   Kai pirkimas ir viešosios [viešojo pirkimo] sutarties vykdymas yra pripažįstami slaptais arba jų metu reikia imtis specialių apsaugos priemonių pagal valstybėje narėje galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, ši direktyva netaikoma su sąlyga, kad valstybė narė yra nustačiusi, kad atitinkamų esminių interesų nebūtų įmanoma apsaugoti mažiau intervencinėmis priemonėmis, kaip antai nurodytomis 2 dalies pirmoje pastraipoje.“

7

Šios direktyvos 28 straipsnio „Ribotas konkursas“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Ribotų konkursų atveju bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti prašymą dalyvauti pagal [atsiliepdamas į] kvietimą dalyvauti konkurse <…>

<…>

2.   Pasiūlymus gali teikti tik tie ekonominės veiklos vykdytojai, kuriuos perkančioji organizacija pakvietė tai padaryti įvertinusi pateiktą informaciją. Pagal 65 straipsnį perkančiosios organizacijos gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių.

<…>“

8

Minėtos direktyvos 29 straipsnio „Konkurso procedūra su derybomis“ 6 dalyje nurodyta:

„Konkurso procedūros su derybomis gali vykti vienas po kito einančiais etapais, kad būtų sumažintas pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, skaičius, taikant skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba kitame pirkimo dokumente nustatytus sutarties skyrimo [sudarymo] kriterijus. <…>“

9

Tos pačios direktyvos 30 straipsnio 4 dalyje nurodyta:

„Konkurenciniai dialogai gali vykti vienas po kito einančiais etapais, kad būtų sumažintas sprendimų, aptartinų vykstant dialogo etapui, skaičius, taikant skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nustatytus sutarties skyrimo kriterijus. Skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente perkančioji organizacija nurodo, ar ji pasinaudos ta galimybe.“

10

Direktyvos 2014/24 42 straipsnyje numatyta, kaip perkančiosios organizacijos gali nustatyti techninę specifikaciją ir į ją atsižvelgti atrinkdamos pasiūlymus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta:

„VII priedo 1 punkte apibrėžtos techninės specifikacijos nustatomos pirkimo dokumentuose. Techninėje specifikacijoje nustatomos reikalaujamos darbų, paslaugų arba prekių charakteristikos.

Tos charakteristikos taip pat gali sietis su konkrečiu gamybos arba prašomų darbų atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų teikimo procesu ar metodu arba konkrečiu kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jei tokie veiksniai nėra susiję su esminiais jų aspektais, su sąlyga, kad jie yra susiję su sutarties dalyku ir atitinka jos vertę bei tikslus.

Techninėse specifikacijose taip pat gali būti nurodoma, ar bus reikalaujama intelektinės nuosavybės teisių perdavimo.

<…>“

11

Šios direktyvos 58 straipsnyje „Atrankos kriterijai“ numatyta:

„1.   Atrankos kriterijai gali būti susiję su:

Perkančiosios organizacijos 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus kriterijus ekonominės veiklos vykdytojams gali taikyti tik kaip dalyvavimo reikalavimus. Jos nustato tik tokius reikalavimus, kurie yra tinkami užtikrinti, kad kandidatas arba konkurso dalyvis naudojasi teisnumu bei veiksnumu, turi finansinį pajėgumą ir techninių bei profesinių pajėgumų įvykdyti paskirtiną sutartį. Visi reikalavimai turi būti susiję su sutarties dalyku ir proporcingi jo atžvilgiu.

2.   Kalbant apie tinkamumą verstis profesine veikla, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai būtų įregistruoti viename iš jų įsisteigimo valstybėje narėje esančių profesijų arba verslo registrų, kaip aprašyta XI priede, ar įvykdytų bet kokį kitą tame priede nurodytą prašymą.

<…>

3.   Kalbant apie ekonominę ir finansinę būklę, perkančiosios organizacijos gali nustatyti reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būtiną ekonominį ir finansinį pajėgumą įvykdyti sutartį. Tuo tikslu perkančiosios organizacijos visų pirma gali nustatyti tam tikrą būtiną ekonominės veiklos vykdytojų metinę apyvartą, įskaitant tam tikrą būtiną apyvartą srityje, kuriai taikoma sutartis. Be to, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų informaciją apie savo metines finansines ataskaitas, iš kurių būtų matyti, pavyzdžiui, turto ir įsipareigojimų santykiai. Jos taip pat gali reikalauti tinkamo profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimo lygio.

<…>

4.   Kalbant apie techninius ir profesinius pajėgumus, perkančiosios organizacijos gali nustatyti reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų sutarčiai įvykdyti pagal atitinkamą kokybės standartą būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį.

Perkančiosios organizacijos visų pirma gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pakankamai patirties, kurią įrodytų tinkamomis rekomendacijomis, gautomis dėl praeityje įvykdytų sutarčių. Perkančioji organizacija gali daryti prielaidą, kad ekonominės veiklos vykdytojas neturi reikalingų profesinių pajėgumų, jeigu perkančioji organizacija nustatė ekonominės veiklos vykdytojo interesų konfliktą, galintį daryti neigiamą poveikį sutarties vykdymui.

Pirkimo procedūrose, rengiamose dėl <…> paslaugų teikimo <…>, ekonominės veiklos vykdytojų profesinis pajėgumas suteikti paslaugą <…> gali būti vertinamas atsižvelgiant į jų įgūdžius, efektyvumą, patirtį ir patikimumą.

<…>“

12

Minėtos direktyvos 63 straipsnio „Rėmimasis kitų subjektų pajėgumu“ 1 dalyje numatyta:

„Pagal 58 straipsnio 3 dalį nustatytų kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, ir pagal 58 straipsnio 4 dalį nustatytų kriterijų, susijusių su techniniu ir profesiniu pajėgumu, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojas atitinkamais atvejais dėl konkrečios sutarties gali remtis kitų subjektų pajėgumu, nepriklausomai nuo ryšių su jais teisinio pobūdžio. <…>

<…>

Kai ekonominės veiklos vykdytojas remiasi kitų subjektų pajėgumu kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, atžvilgiu, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas ir tie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties įvykdymą.

<…>“

13

Tos pačios direktyvos 71 straipsnyje numatytos taisyklės dėl subrangos.

14

2004 m. sausio 29 d.Prawo zamówień publicznych (Viešųjų pirkimų įstatymas) (Dz. U., Nr. 19, 177 pozicija), iš dalies pakeisto 2018 m. lapkričio 22 d.Ustawa o dokumentach publicznych (Viešųjų dokumentų įstatymas) (Dz. U. 2019, 53 pozicija) (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), 4 straipsnio 5c punkte buvo numatyta:

„Šis įstatymas netaikomas:

<…>

5c) sutartims, sudaromoms siekiant, kad būtų pagaminti šie produktai:

15

Viešųjų dokumentų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti viešieji dokumentai yra:

16

2019 m. sausio 25 d. oficialiame pranešime Komisija išreiškė Lenkijos Respublikai savo abejones, be kita ko, dėl Viešųjų pirkimų įstatymo, kuriuo Direktyva 2014/24 perkelta į Lenkijos teisės sistemą, suderinamumo su šia direktyva.

17

Komisijos manymu, ši valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą, nes pagal šį įstatymą viešojo pirkimo procedūros nebuvo taikomos šio įstatymo 4 straipsnio 5c punkte nurodytoms paslaugoms (toliau – nagrinėjamos paslaugos), t. y. dokumentų, akcizo banderolių, teisinių žymų, kontrolinių lipdukų, balsavimo biuletenių, holografinių ženklų ant rinkėjo pažymėjimų, taip pat mikroprocesorių sistemų su programine įranga, skirta viešiesiems dokumentams valdyti, kompiuterių sistemų ir duomenų bazių, būtinų viešiesiems dokumentams, kuriuose yra elektroninis lustas, naudoti pagal jų paskirtį, gamybai, nors toks netaikymas toje direktyvoje nenumatytas.

18

Savo 2019 m. kovo 25 d. atsakyme Lenkijos Respublika nesutiko su šiuo Komisijos priekaištu.

19

2019 m. lapkričio 5 d. ši valstybė narė informavo Komisiją apie priimtą naują įstatymą, kurio paskirtis – panaikinti ir pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą nuo 2021 m. sausio 1 d.

20

Nusprendusi, kad šiuo nauju įstatymu vis dar nepašalintas įsipareigojimų neįvykdymas pagal Direktyvą 2014/24, dėl kurio priekaištauta šiai valstybei narei, Komisija 2019 m. lapkričio 28 d. raštu pateikė Lenkijos Respublikai pagrįstą nuomonę, ragindama šią valstybę narę per du mėnesius nuo jos gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta.

21

2020 m. sausio 28 d. atsakyme Lenkijos Respublika nesutiko, be kita ko, su Komisijos priekaištu, kad nagrinėjamoms paslaugoms buvo taikomos Lenkijos teisės sistemoje įtvirtintos, bet minėtoje direktyvoje nenumatytos išimtys.

22

Kadangi Lenkijos Respublikos pateikti atsakymai Komisijos netenkino, ji nusprendė 2021 m. birželio 9 d. pareikšti šį ieškinį Teisingumo Teisme.

23

Komisija teigia, kad į Lenkijos teisės sistemą perkeldama Direktyvą 2014/24 Lenkijos Respublika, ją pažeisdama, numatė nagrinėjamoms paslaugoms netaikyti šioje direktyvoje numatytų viešojo pirkimo procedūrų. Šiuo klausimu ši institucija pažymi, kad toks netaikymas nenumatytas šios direktyvos 7–12 straipsniuose, be to, jis negali būti pateisinamas ir remiantis jos 15 straipsniu.

24

Komisija primena, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją valstybė narė, kuri ketina remtis šiame 15 straipsnyje numatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, turi įrodyti, kad iš tikrųjų egzistuoja išimtinės aplinkybės, pateisinančios šias nukrypti leidžiančias nuostatas.

25

Remdamasi 2018 m. kovo 20 d. Sprendimu Komisija / Austrija (Valstybinė spaustuvė) (C‑187/16, EU:C:2018:194), Komisija nurodo, kad būtent valstybės narės turi apibrėžti savo esminius saugumo interesus ir saugumo priemones, būtinas visuomenės saugumui užtikrinti, kiek tai susiję su asmens tapatybės dokumentų ir kitų oficialių dokumentų spausdinimu, ir kad priemonėms, kurias valstybės narės priima dėl teisėtų nacionalinio intereso reikalavimų, Sąjungos teisė nėra netaikoma vien dėl to, kad jų imtasi dėl visuomenės saugumo ar nacionalinės gynybos intereso. Vadinasi, Lenkijos Respublika turi įrodyti, kad poreikis apsaugoti jos nurodytus interesus negalėjo būti patenkintas vykdant viešąjį pirkimą. Be to, ekonominiai ar pramoniniai interesai iš esmės nepriskirtini prie tokių esminių saugumo interesų.

26

Šiuo klausimu Komisija mano, kad Lenkijos Respublikos pateikti pateisinimai, susiję su nagrinėjamomis paslaugomis, siekiant nukrypti nuo Direktyvoje 2014/24 numatytų viešojo pirkimo procedūrų taikymo, yra nepakankami.

27

Ši institucija teigia, kad aplinkybė, jog valstybė yra vienintelė įmonės, kuriai patikėta teikti nagrinėjamas paslaugas, akcininkė, negali būti garantija nei to, kad bus išvengta šios įmonės bankroto, nei dėl nagrinėjamų sutarčių vykdymo patikimumo. Šiuo klausimu Komisija, pirma, abejoja, ar Polska Wytwórnia Papierów Wartościowych S.A. (toliau – PWPW) bankrotas yra neįmanomas, atsižvelgiant į valstybės pagalbos srityje taikomas taisykles, ir, antra, nurodo PWPW galimybę pasitelkti subrangovus.

28

Dėl galimos grėsmės Lenkijos Respublikos saugumui tuo atveju, jei konkurso laimėtojas būtų privatus ūkio subjektas, darant prielaidą, kad jį galėtų įsigyti nauji akcininkai, Komisija teigia, kad perkančioji organizacija gali nustatyti tinkamas garantijas, įskaitant atitinkamos viešojo pirkimo sutarties nutraukimą.

29

Be to, kiek tai susiję su įslaptintos ar neskelbtinos informacijos nutekėjimo galimybe, Lenkijos Respublika neįrodė ryšio tarp PWPW, kaip viešosios įmonės, statuso ir garantijų, skirtų tokiam nutekėjimui išvengti. Atsižvelgiant į galimybę pasitelkti subrangovus, valstybei priklausanti šios bendrovės 100 % kapitalo dalis nėra garantija, kad bus išvengta tokio nutekėjimo.

30

Nors Komisija neneigia, kad būtinybė užtikrinti informacijos saugumą, kurią lemia nagrinėjamų paslaugų teikimas, patenka į bendrojo intereso sritį, vis dėlto šis interesas ne visada yra esminis valstybės narės saugumo interesas.

31

Ši institucija pažymi, kad perkančioji organizacija gali nustatyti ypač griežtus reikalavimus, susijusius su konkurso laimėtojų tinkamumu ir patikimumu, taip pat nustatyti konkursams ir paslaugų teikimo sutartims taikomas sąlygas.

32

Konkrečiai kalbant, perkančioji organizacija galėtų numatyti technines specifikacijas, kaip antai nurodytas Direktyvos 2014/24 42 straipsnyje, ir (arba) nustatyti atrankos kriterijus, nurodytus šios direktyvos 58 straipsnyje, ir taip užtikrinti, kad konkurso laimėtojui būtų sudarytos sąlygos patiekti kokybišką produktą, paisant nustatytų sąlygų ir techninių reikalavimų.

33

Kiek tai susiję su Direktyvos 2014/24 42 straipsnyje nurodytomis techninėmis specifikacijomis, perkančioji organizacija galėtų, be kita ko, nustatyti konkrečius reikalavimus ir procedūras, padedančius užtikrinti patalpų ir transporto, taip pat įrangos naudojimo ir fizinio patekimo į šias patalpas saugumą, tinkamų registrų tvarkymą, asmens duomenų apsaugą arba kad pasirinktas ūkio subjektas nuolat teiks ataskaitas. Be to, perkančioji organizacija galėtų šį ūkio subjektą įpareigoti leisti atlikti, kaip ji pati mano, būtinus patikrinimus.

34

Komisijos teigimu, garantijos galėtų būti suteiktos sutartyje numatant, pavyzdžiui, banko garantiją arba garantiją dėl galimos žalos atlyginimo, užtikrinant, kad bet koks informacijos nutekėjimas bus laikomas sunkiu profesiniu nusižengimu. Be to, būtų galima konkurso laimėtojui nustatyti pareigą parengti išsamią ataskaitą, kai padaroma pažeidimų, arba į sutartį įtraukti nuostatas, susijusias su intelektinės nuosavybės apsauga ir su tuo, kad nagrinėjamų paslaugų teikimą perims kitas subjektas, jeigu šis konkurso laimėtojas negalėtų įvykdyti savo pareigų.

35

Beje, dėl žalos, galinčios atsirasti esminiams Lenkijos Respublikos interesams nutekėjus neskelbtinai informacijai, nepataisomo pobūdžio Komisija teigia, kad toks pobūdis nepanaikina tiek kompensacinio, tiek atgrasomojo sąlygų dėl žalos atlyginimo poveikio.

36

Šiuo klausimu Komisija priduria, kad tokios pareigos ir reikalavimai gali būti nustatyti konkurso laimėtojui, nesvarbu, ar jo buveinė būtų Lenkijos, ar kitos valstybės narės teritorijoje.

37

Dėl Direktyvos 2014/24 58 straipsnyje nurodytų atrankos kriterijų Komisija pabrėžia, kad perkančioji organizacija gali nustatyti tam tikrus reikalavimus, kurių paskirtis – kad būtų patvirtinta atitinkama patirtis, susijusi su labai saugių dokumentų pateikimu, reikiamos infrastruktūros ir įrangos buvimas, tinkamos kvalifikacijos ir patyrusių darbuotojų (neteistų) turėjimas, finansinė padėtis, leidžianti saugiai vykdyti nagrinėjamą sutartį, arba kad apdrausta profesinė civilinė atsakomybė.

38

Be to, Komisija teigia, kad informacijos konfidencialumas nagrinėjamų paslaugų atveju galėtų būti užtikrintas nustatant pareigą saugoti paslaptį. Šiuo tikslu perkančioji organizacija galėtų reikalauti turėti nacionalinį asmens patikimumo pažymėjimą, suteikiantį teisę susipažinti su įslaptinta informacija. Be to, perkančioji organizacija išsaugotų galimybę pakeisti arba nutraukti atitinkamą viešojo pirkimo sutartį, jei susiklostytų aplinkybės, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti.

39

Lenkijos Respublika, remdamasi būtinybe apsaugoti savo esminius saugumo interesus, ginčija įsipareigojimų neįvykdymą, dėl kurio jai priekaištaujama ir kuris susijęs su nagrinėjamomis paslaugomis.

40

Šios valstybės narės teigimu, neįmanoma šioms paslaugoms taikyti Direktyvoje 2014/24 numatytų viešojo pirkimo procedūrų nepažeidžiant šių interesų. Išimtys, dėl kurių pareikštas šis ieškinys, yra proporcingos, adekvačios ir būtinos priemonės siekiant užtikrinti minėtų interesų apsaugą tokiu lygiu, kuris, Lenkijos Respublikos manymu, yra tinkamas.

41

Pirma, dėl viešojo pirkimo procedūrų netaikymo Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 5c punkte nurodytiems viešiesiems dokumentams Lenkijos Respublika per ikiteisminę procedūrą nurodė būtinybę užtikrinti šių dokumentų, kurie laikomi esminiais šios valstybės narės saugumui, saugumą, išvengiant jų klastojimo. Tik tuo atveju, jei šiuos dokumentus spausdintų PWPW, ši valstybė narė galėtų apsisaugoti nuo tokio klastojimo pavojaus.

42

Lenkijos Respublika atkreipia dėmesį į tai, kad tų dokumentų saugumas yra glaudžiai susijęs su pagrindiniais valstybės interesais, t. y. tiek su vidaus interesais, apimančiais piliečių saugumą, sveikatą ir laisvę, taip pat viešosios tvarkos laikymąsi, tiek su tarpvalstybiniais interesais, apimančiais piliečių gyvybės, sveikatos ir laisvių apsaugą, taip pat terorizmo, prekybos žmonėmis ir organizuoto nusikalstamumo prevenciją.

43

Konkrečiai dėl Viešųjų dokumentų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 32 punkte nurodytų dokumentų, t. y. policijos pareigūnų, sienos apsaugos pareigūnų, valstybės saugumo agentų, Vidaus saugumo tarnybos pareigūnų, Žvalgybos agentūros pareigūnų, Karinės kontražvalgybos tarnybos ir profesinės karo tarnybos karių, paskirtų eiti pareigas šioje tarnyboje, tarnybinių pažymėjimų, ši valstybė narė teigia, kad viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų netaikymas šiems dokumentams pateisinamas šių pagrindinių interesų apsauga.

44

Šiuo klausimu Lenkijos Respublika mano, kad tinkama minėtų dokumentų apsauga, visų pirma nuo klastojimo ir padirbinėjimo rizikos, yra labai svarbi jos vidaus saugumui. Siekiant užtikrinti aukščiausio lygio apsaugą nuo šios rizikos, atitinkamus dokumentus turi gaminti visiškai tos valstybės narės kontroliuojamas ūkio subjektas, kaip antai PWPW.

45

Be to, dėl asmens tapatybės kortelių ir karinių dokumentų Lenkijos Respublika mano, kad jų neįtraukimas į Direktyvoje 2014/24 numatytų viešojo pirkimo procedūrų taikymo sritį pateisinamas iš šios valstybės narės Konstitucijos išplaukiančiu reikalavimu užtikrinti nacionalinį saugumą gynybos srityje, o kartu ir jos teritorijos nepriklausomumą ir vientisumą bei jos piliečių saugumą.

46

Šiuo klausimu Lenkijos Respublika tvirtina, kad šių dokumentų gamybos kontrolė yra ir šios valstybės narės saugumo ir patikimumo gynybos srityje dalis, atsižvelgiant į jos geopolitinę padėtį, narystę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) struktūrose bei esamą tarptautinį kontekstą.

47

Kita vertus, dėl mikroprocesorių sistemų su programine įranga, skirta viešiesiems dokumentams valdyti, kompiuterių sistemų ir duomenų bazių, būtinų Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 5c punkto f papunktyje nurodytiems viešiesiems dokumentams, kuriuose yra elektroninis lustas, naudoti pagal jų paskirtį, Lenkijos Respublika mano, kad viešųjų dokumentų saugumo negalima užtikrinti, jeigu negarantuojamas tinkamas šių dokumentų elektroninių komponentų, taip pat sistemų ir duomenų bazių, skirtų šiems dokumentams tvarkyti, saugumo lygis, todėl šiems komponentams, sistemoms ir duomenų bazėms turi būti taikomos panašios saugumo priemonės.

48

Antra, dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 5c punkto b papunktyje nurodytų akcizo banderolių Lenkijos Respublika iš esmės teigia, kad šios banderolės yra strategiškai svarbios jos nacionaliniam saugumui. Šiuo klausimu ši valstybė narė nurodo šiuos pagrindinius interesus: piliečių gyvybės ir sveikatos apsaugą, ekonominių sandorių saugumą, veiksmingą organizuoto ir ekonominio nusikalstamumo prevenciją, finansinį saugumą ir atitinkamo mokestinių pajamų lygio užtikrinimą.

49

Šių banderolių gamybos patikėjimas ūkio subjektui, kaip antai PWPW, turinčiam didelę patirtį kuriant, saugiai gaminant, saugant ir tiekiant tokias banderoles šios valstybės narės teritorijoje, yra esminė priemonė piliečių saugumui šioje srityje užtikrinti, nes jokia kita Lenkijos įmonė negalėtų įvykdyti akcizo banderolių užsakymų.

50

Šių banderolių gamybos saugumas padeda užtikrinti mokesčių ir rinkliavų rinkimo kontrolę, taip pat prekybą transporto priemonėmis ir jų registraciją. Šių banderolių gamybos patikėjimas kitai įmonei nei PWPW galėtų sumažinti saugumo lygį, kurį Lenkijos Respublika nori išlaikyti šioje srityje.

51

Trečia, dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 5c punkto c papunktyje nurodytų transporto priemonių teisinių žymų ir kontrolinių lipdukų ši valstybė narė pabrėžia dokumentų, susijusių su transporto priemonės eksploatavimo pradžia, svarbą valstybės saugumui. Kadangi gaminant šiuos dokumentus reikėtų leisti susipažinti su slapta informacija ir būtų naudojama centrinė personalizavimo technologija pasitelkiant elektroninę sistemą, reikėtų užtikrinti įslaptintos informacijos ir atitinkamų asmens duomenų apsaugą, o tai yra vienas iš esminių Lenkijos Respublikos saugumo aspektų.

52

Ši valstybė narė konkrečiai pažymi, kad pavojingų krovinių, kurie gali būti naudojami, be kita ko, teroristiniams išpuoliams vykdyti, vežimas reikalauja, kad vairuotojo ir atitinkamos transporto priemonės kontrolinių lipdukų duomenys būtų prieinami tik griežtai atrinktiems subjektams, pavyzdžiui, visiškai valstybei priklausančioms įmonėms.

53

Ketvirta, dėl balsavimo biuletenių ir holografinių ženklų ant Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 5c punkto d ir e papunkčiuose nurodytų balsavimo teisės pažymėjimų Lenkijos Respublika remiasi visuomenės pasitikėjimu, kad rinkimai ir referendumai šioje valstybėje narėje vyks sklandžiai ir saugiai. Sklandi rinkimų eiga yra labai svarbi tiek piliečių pasitikėjimo valstybės institucijomis, tiek nacionalinio saugumo aspektu, be to, balsavimo biuleteniai turi būti atspausdinti laiku ir tiek, kiek jų reikia.

54

Lenkijos Respublika teigia, kad tai, jog nagrinėjamų paslaugų teikimas patikėtas subjektui, kaip antai PWPW, kurį ji visiškai kontroliuoja, užtikrina jos įtaką viešųjų dokumentų, kuriuos ji laiko „neskelbtinais“, saugumo lygiui, nes ji gali nuolat stebėti šio subjekto padėtį ir greitai reaguoti į galimas grėsmes.

55

Ši valstybė narė pabrėžia, kad ji visiškai kontroliuoja ir valdo PWPW organų veiklą ir viešųjų dokumentų gamybos procesą, o tai leidžia užtikrinti šios valstybės narės pagrindinio saugumo intereso apsaugą.

56

Taigi tai, kad valstybės iždui priklauso 100 % PWPW akcijų, leidžia Lenkijos Respublikai išvengti, kad šią bendrovę perpirktų kitas nei valstybės iždo kontroliuojamas subjektas. Taip ji užtikrina šios gamybos tęstinumą ir leidžia išvengti ūkio subjekto, kuriam patikėta vykdyti šią gamybą, bankroto rizikos.

57

Lenkijos Respublika teigia, kad tokios bendrovės, kokia yra PWPW, bankroto rizika yra visiškai teorinė, ir Komisija, beje, nenurodė priežasčių, dėl kurių, PWPW susidūrus su finansiniais sunkumais, jai nebūtų galima suteikti valstybės pagalbos.

58

Dėl šio ūkio subjekto nemokumo rizikos ji pažymi, kad Komisijos pasiūlytas sprendimas neleistų išvengti staigaus jo finansinės padėties pablogėjimo, nors, priešingai, tokia prielaida būtų negalima pagal sistemą, kurią įtvirtino Lenkijos Respublika.

59

Be to, pasekmės, susijusios su valstybės veikimui būtinų dokumentų nebuvimu dėl to, kad pasirinktas ūkio subjektas staiga nutraukė jų gamybą, būtų nepataisomos.

60

Beje, anot Lenkijos Respublikos, tokių dokumentų gamybą patikint tokiam subjektui, kaip PWPW, netaikant Direktyvoje 2014/24 numatytos viešųjų pirkimų procedūros, užtikrinamas šių dokumentų autentiškumas, taigi ir šios valstybės narės saugumas, nes taip apribojamas subjektų, turinčių galimybę susipažinti su įslaptinta informacija, ratas.

61

Dėl perkančiosios organizacijos galimybės pasitelkti subrangovus Lenkijos Respublika mano, kad toks atvejis, kai viešojo pirkimo sutartį vykdo visiškai valstybei priklausanti įmonė, net pasitelkiant subrangovus, neprilygsta atvejui, kai šią sutartį vykdo subjektas, atrinktas pagal Direktyvoje 2014/24 numatytas viešojo pirkimo procedūras. Be to, jeigu subrangovas šios sutarties tinkamai neįvykdytų, PWPW turėtų galimybę jį pakeisti visos dokumentų gamybos grandinės atžvilgiu.

62

Lenkijos Respublika mano, kad Komisija klaidingai grindžia savo argumentus 2018 m. kovo 20 d. Sprendimu Komisija / Austrija (Valstybinė spaustuvė) (C‑187/16, EU:C:2018:194), kuris nėra svarbus nagrinėjant šį ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Šiuo aspektu ši valstybė narė tvirtina, kad viešųjų pirkimų direktyvų, kuriomis remtasi byloje, kurioje buvo priimtas tas sprendimas, taikymas leido užtikrinti tokį patį saugumo lygį, kuris būtų pasiektas netaikant šiose direktyvose numatytų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų. Šiuo atveju taip nėra.

63

Lenkijos Respublika pabrėžia, kad neprivalo savo esminių saugumo interesų apsaugos lygio derinti su kitos valstybės narės, būtent Austrijos Respublikos, apsaugos lygiu. Šiuo klausimu Lenkijos Respublika mano, kad nors priemonių, kurių, Komisijos teigimu, gali būti imtasi siekiant užtikrinti jos esminių interesų apsaugą, kartu taikant Direktyvoje 2014/24 numatytas viešojo pirkimo procedūras nagrinėjamoms paslaugoms, daugumai pirkimo atvejų pakanka, jos neleidžia pasiekti esminių saugumo interesų apsaugos lygio, kurį ji pasirinko įsigydama nagrinėjamas paslaugas.

64

Dėl informacijos, susijusios su nagrinėjamais viešaisiais dokumentais, saugumo užtikrinimo reikia pažymėti, kad šių dokumentų gamybos paslaugų atvėrimas konkurencijai padidintų subjektų, galinčių turėti prieigą prie informacijos, susijusios su Lenkijos Respublikos saugumu, skaičių, o tai padidintų šios neskelbtinos informacijos nutekėjimo riziką. Toks pavojus esminiams šios valstybės narės saugumo interesams, kaip ir tokių dokumentų tiekimo nutraukimas, yra nepataisomo pobūdžio ir kelia grėsmę jos veikimo tęstinumui, nes taip atskleista informacija gali naudotis trečiosios valstybės, organizuotos nusikalstamos grupės ar teroristinės organizacijos.

65

Dėl Komisijos siūlomos priemonės nustatyti pareigą saugoti paslaptį, reikalaujant turėti nacionalinį asmens patikimumo pažymėjimą, suteikiantį teisę susipažinti su įslaptinta informacija, Lenkijos Respublika mano, kad tokia pareiga tik iš dalies užtikrintų šios neskelbtinos informacijos saugumą. Tas pats pasakytina apie priemones, susijusias su techninių specifikacijų, kuriose nustatomi konkretūs saugumo reikalavimai ir procedūros, apibrėžimu.

66

Nors Komisija tvirtino, kad grėsmė atitinkamos valstybės narės saugumui gali kilti net ir tuo atveju, kai nagrinėjamos paslaugos patikėtos valstybės įmonei, kaip antai PWPW, ji neįrodė, kad ši grėsmė būtų tokia pat didelė, kaip būtų tuo atveju, jei atitinkamos sutarties vykdymas būtų patikėtas pagal šią direktyvą atrinktam subjektui.

67

Iš tiesų, net jei šio sprendimo 65 punkte nurodytos priemonės leidžia prieigą prie minėtos informacijos suteikti tik ribotam kandidatų, kurie, beje, įrodė, kad atitinka aukštus patikimumo ir informacijos apsaugos procedūrų standartus, skaičiui, Lenkijos Respublikos pasirinkta sistema leidžia sumažinti prieigą prie tokios informacijos turinčių subjektų skaičių.

68

Šis ieškinys susijęs su Lenkijos teisės aktų, kuriuose numatytas tiesioginis sutarčių dėl nagrinėjamų paslaugų sudarymas su PWPW, atitiktimi Direktyvos 2014/24 reikalavimams.

69

Iš pradžių reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, pirma, šiuose teisės aktuose numatytos viešojo pirkimo sutartys yra viešojo paslaugų pirkimo sutartys, kaip jos suprantamos pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 9 punktą, ir, antra, neginčijama, kad numatoma šių sutarčių vertė viršija šios direktyvos taikymo ribas. Taigi, kaip matyti iš šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies, minėtuose teisės aktuose iš esmės turi būti numatyta, kad sutartys sudaromos laikantis šioje direktyvoje numatytų taisyklių.

70

Leidžiamos tik tos Direktyvos 2014/24 taikymo išimtys, kurios joje išsamiai ir aiškiai nurodytos (pagal analogiją žr. 1999 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Teckal, C‑107/98, EU:C:1999:562, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

71

Pagal suformuotą jurisprudenciją, susijusią su įrodinėjimo pareiga procese dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį, Komisija turi įrodyti tvirtinamą įsipareigojimų neįvykdymą. Būtent ji turi Teisingumo Teismui pateikti įrodymų, kad šis galėtų patikrinti tokio įsipareigojimo neįvykdymo buvimą, nesiremdamas jokia prezumpcija (2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Švedija(Nuotekų valymo įrenginiai)C‑22/20, EU:C:2021:669, 143 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

72

Šioje byloje Lenkijos Respublika remiasi Direktyvos 2014/24 15 straipsnio 2 ir 3 dalimis, siejamomis su SESV 346 straipsnio 1 dalies a punktu, siekdama pateisinti Lenkijos teisės aktų, kuriuose numatytas tiesioginis nagrinėjamų paslaugų sutarčių sudarymas su PWPW, suderinamumą su Sąjungos teise.

73

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2014/24 15 straipsnio 2 dalies, ši direktyva netaikoma viešojo pirkimo sutartims tiek, kiek valstybės narės esminių saugumo interesų apsaugos negalima užtikrinti mažiau intervencinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nustačius reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti informacijos, kurią perkančioji organizacija teikia vykdydama šioje direktyvoje numatytą sutarties sudarymo procedūrą, konfidencialų pobūdį.

74

Be to, šioje nuostatoje patikslinta, kad laikantis SESV 346 straipsnio 1 dalies a punkto, Direktyva 2014/24 netaikoma viešojo pirkimo sutartims tiek, kiek taikant šią direktyvą valstybė narė būtų įpareigota teikti informaciją, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu esminiams savo saugumo interesams.

75

Šios direktyvos 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai pirkimas ir viešojo pirkimo sutarties vykdymas yra pripažįstami slaptais arba jų metu reikia imtis specialių apsaugos priemonių pagal valstybėje narėje galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, ši direktyva netaikoma su sąlyga, kad valstybė narė yra nustačiusi, jog atitinkamų esminių interesų nebūtų įmanoma apsaugoti mažiau intervencinėmis priemonėmis.

76

Dėl Direktyvos 2014/24 15 straipsnyje įtvirtintos nukrypti leidžiančios nuostatos reikia pažymėti, kad būtent valstybės narės turi apibrėžti savo esminius saugumo interesus, o nagrinėjamu atveju būtent Lenkijos valdžios institucijos turi nustatyti saugumo priemones, būtinas Lenkijos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti, kai spausdinami dokumentai, kaip antai nagrinėjami šioje byloje (pagal analogiją žr. 2018 m. kovo 20 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Valstybinė spaustuvė), C‑187/16, EU:C:2018:194, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

77

Iš tiesų Direktyvos 2014/24 15 straipsnio 2 ir 3 dalių, siejamų su SESV 346 straipsniu, tekste valstybėms narėms nenustatyta pareiga dėl siekiamo jų esminių saugumo interesų apsaugos lygio.

78

Kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 48 punkte, šiose nuostatose vartojama sąvoka „saugumas“ apima, be kita ko, nacionalinio saugumo užtikrinimą.

79

Šiuo aspektu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslas atitinka pagrindinį interesą apsaugoti esmines valstybės funkcijas ir pagrindinius visuomenės interesus ir apima veiklos, galinčios rimtai destabilizuoti pagrindines valstybės konstitucines, politines, ekonomines ar socialines struktūras, visų pirma keliančios tiesioginį pavojų pačiai visuomenei, gyventojams ar valstybei, pavyzdžiui, teroristinės veiklos, prevenciją ir baudžiamąjį persekiojimą už ją (2022 m. balandžio 5 d. Sprendimo Commissioner of An Garda Síochána ir kt., C‑140/20, EU:C:2022:258, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

80

Vis dėlto priemonėms, kurias valstybės narės priima dėl teisėtų nacionalinio intereso reikalavimų, Sąjungos teisė nėra netaikoma vien todėl, kad jos priimtos, be kita ko, dėl visuomenės saugumo intereso (pagal analogiją žr. 2018 m. kovo 20 d. Sprendimo Komisija / Austrija(Valstybinė spaustuvė), C‑187/16, EU:C:2018:194, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

81

Be to, reikia taip pat priminti, kad šiame ieškinyje aptariamos išimtys turi būti aiškinamos siaurai (pagal analogiją žr. 2018 m. kovo 20 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Valstybinė spaustuvė), C‑187/16, EU:C:2018:194, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

82

Nors pagal Direktyvos 2014/24 15 straipsnio 2 ir 3 dalis valstybėms narėms suteikiama diskrecija nuspręsti dėl priemonių, kaip tos valstybės narės pačios mano, būtinų savo esminiams saugumo interesams apsaugoti, šios nuostatos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios valstybėms narėms teisę nukrypti nuo SESV nuostatų vien remiantis minėtais interesais. Todėl valstybė narė, kuri remiasi šiose nuostatose numatytomis išimtimis, turi įrodyti, kad poreikis apsaugoti tokius interesus negalėjo būti patenkintas skelbiant šioje direktyvoje numatytą konkursą (pagal analogiją žr. 2018 m. kovo 20 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Valstybinė spaustuvė), C‑187/16, EU:C:2018:194, 78 ir 79 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

83

Nors nagrinėjamu atveju Lenkijos Respublika įvardijo savo esminius saugumo interesus, kurie, jos nuomone, turi būti apsaugoti, taip pat nuo šių interesų apsaugos neatsiejamas garantijas, vis dėlto reikia patikrinti, ar ši valstybė narė įrodė, kad jos siekiamų tikslų nebuvo galima pasiekti surengiant konkursą, kaip antai numatytą Direktyvoje 2014/24.

84

Šiuo klausimu pirmiausia reikia atmesti Lenkijos Respublikos argumentą, kad Komisija negali pagrįstai remtis 2018 m. kovo 20 d. Sprendimu Komisija / Austrija (Valstybinė spaustuvė) (C‑187/16, EU:C:2018:194), nes, skirtingai nei šioje byloje nagrinėjamu atveju, nacionalinė spaustuvė, aptarta byloje, kurioje buvo priimtas tas sprendimas, buvo pagal privatinę teisę įsteigta įmonė. Iš tiesų bendrovės, nacionaliniu lygmeniu atsakingos už oficialių dokumentų spausdinimą, teisinis statusas atitinkamos valstybės narės neatleidžia, nebent taikomas Direktyvos 2014/24 12 straipsnis, nuo pareigos įrodyti, kad jos siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti rengiant konkursą. Vis dėlto Lenkijos Respublika neįrodė, kad nagrinėjamuose Lenkijos teisės aktuose numatyti viešieji pirkimai vykdomi sudarant in house sandorius, kurie priskiriami prie šiame 12 straipsnyje numatytų specialių atvejų, kai netaikomos viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklės.

85

Pirma, dėl Lenkijos Respublikos argumento, kad nagrinėjamų paslaugų pirkimo sutarčių sudarymas tiesiogiai su PWPW atitinka tikslą užtikrinti oficialių dokumentų tiekimo tęstinumą, išvengiant šios įmonės bankroto rizikos, reikia pažymėti, kad nors dauguma šių dokumentų yra glaudžiai susiję su viešąja tvarka ir valstybės narės institucijų veikimu (jie leidžia daryti prielaidą dėl tiekimo tęstinumo užtikrinimo), Lenkijos Respublika vis dėlto neįrodė, kad šio tikslo negalima užtikrinti vykdant konkursą ir kad tokiai garantijai būtų pakenkta, jei minėtos paslaugos būtų patikėtos kitoms įmonėms, įskaitant, jei reikia, kitose valstybėse narėse įsteigtas įmones.

86

Taigi ši valstybė narė neįrodė, kad pavojus, jog gali būti sutrikdyta nagrinėjamų viešųjų dokumentų gamyba dėl galimo ūkio subjekto, kuriam patikėta gaminti šiuos dokumentus, bankroto, yra daug didesnis tuo atveju, kai taikoma Direktyvoje 2014/24 numatyta viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūra.

87

Kad būtų sumažintas toks pavojus, nagrinėjamuose Lenkijos teisės aktuose galėjo būti numatyta, kad atitinkamoje viešojo pirkimo sutartyje turi būti nustatytos kitos priemonės, kaip antai, be kita ko, perkančiosios organizacijos pareiga sudaryti sutartis su keliais tiekėjais, kai nėra kitų tam prieštaraujančių pagrindų.

88

Be to, toje sutartyje galėjo būti numatyti reikalavimai dėl kandidatų finansinio patikimumo garantijos. Iš tikrųjų Direktyvos 2014/24 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad perkančiosios organizacijos gali nustatyti reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būtiną ekonominį ir finansinį pajėgumą įvykdyti sutartį. Šioje nuostatoje patikslinta, kad tuo tikslu perkančiosios organizacijos visų pirma gali nustatyti tam tikrą būtiną ekonominės veiklos vykdytojų metinę apyvartą, įskaitant tam tikrą būtiną apyvartą srityje, kuriai taikoma sutartis. Be to, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų informaciją apie savo metines finansines ataskaitas ir, kai tinkama, užtikrintų tinkamą profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimo lygį.

89

Lenkijos Respublikai nepavyko įrodyti, kad tokių reikalavimų nustatymas negalėtų sumažinti nurodytos rizikos, susijusios su atitinkamų dokumentų tiekimu, dėl, be kita ko, staigaus už jų gamybą atsakingos įmonės finansinės padėties pablogėjimo. Iš tikrųjų, kaip pažymi Komisija, nors rizika, kad tokia įmonė, kaip PWPW, bankrutuos, yra mažesnė, negalima teigti, kad jos visai nėra.

90

Kalbėdama apie būtinybę laiku pagaminti pakankamą skaičių balsavimo biuletenių ir holografinių ženklų, kuriais žymimi Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 5c punkto d ir e papunkčiuose nurodyti rinkėjo pažymėjimai, siekiant užtikrinti tinkamą rinkimų eigą ir saugumą, Lenkijos Respublika neįrodė, jog kitos nei PWPW įmonės neišvengiamai būtų ne tokios efektyvios kaip PWPW ir kad jos negalėtų laiku atspausdinti minėtų biuletenių ir pagaminti pakankamo skaičiaus minėtų ženklų. Tuo remiantis darytina išvada, kad neįrodyta, jog reikia netaikyti Direktyvos 2014/24 nuostatų dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tam, kad būtų pasiektas šios valstybės narės nurodytas tikslas.

91

Antra, dėl būtinybės daugumos nagrinėjamų paslaugų atveju užtikrinti atitinkamų dokumentų, būtent juose esančios informacijos, saugumo apsaugą reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad būtinybė numatyti konfidencialumo pareigą savaime netrukdo surengti konkurso procedūros siekiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį (2018 m. kovo 20 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Valstybinė spaustuvė), C‑187/16, EU:C:2018:194, 89 punktas).

92

Be to, Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad duomenų konfidencialumą galima užtikrinti nustatant pareigą saugoti paslaptį, ir tam nebūtina nesilaikyti viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų. Iš tiesų niekas netrukdo perkančiajai organizacijai nustatyti ypač griežtus reikalavimus dėl konkurso laimėtojų tinkamumo ir patikimumo, atitinkamai formuluoti konkurso sąlygas ir paslaugų teikimo sutartis ir reikalauti iš potencialių konkurso dalyvių pateikti reikiamus įrodymus (2018 m. kovo 20 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Valstybinė spaustuvė), C‑187/16, EU:C:2018:194, 90 ir 91 punktai).

93

Siekdama užtikrinti daugumos atitinkamų dokumentų saugumą, perkančioji organizacija galėjo, vykdydama Direktyvoje 2014/24 numatytas viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūras, numatyti, be kita ko, šios direktyvos 42 straipsnyje nurodytas technines specifikacijas ir (arba) nustatyti atrankos kriterijus, kaip antai nurodytus jos 58 straipsnyje.

94

Dėl šių techninių specifikacijų, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2014/24 42 straipsnį, iš šio straipsnio 1 dalies matyti, kad jose nustatomos atitinkamų paslaugų charakteristikos, o tos charakteristikos taip pat gali sietis su konkrečiu prašomų paslaugų teikimo procesu ar metodu su sąlyga, kad jie yra susiję su sutarties dalyku ir atitinka jos vertę bei tikslus.

95

Dėl šios direktyvos 58 straipsnyje nurodytų atrankos kriterijų Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas perkančiajai organizacijai pripažino didelę diskreciją nustatant šiuos kriterijus. Taigi pagal šio straipsnio 1 dalį ji turi tam tikrą laisvę apibrėžti dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje reikalavimus, kuriuos laiko susijusiais su sutarties dalyku ir jam proporcingais bei tinkamais užtikrinti, kad kandidatas arba konkurso dalyvis yra įgijęs teisnumą ir veiksnumą, turi finansinį pajėgumą ir techninių bei profesinių pajėgumų įvykdyti šią sutartį. Konkrečiau kalbant, pagal minėto straipsnio 4 dalį perkančioji organizacija savo nuožiūra vertina dalyvavimo reikalavimus, kuriuos ji laiko tinkamais užtikrinti, be kita ko, sutarties įvykdymą pagal jos požiūriu tinkamą kokybės standartą (šiuo klausimu žr. 2023 m. sausio 26 d. Sprendimo Construct, C‑403/21, EU:C:2023:47, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

96

Toje 4 dalyje perkančiajai organizacijai leidžiama nustatyti sąlygas, kuriomis būtų užtikrinama, kad ūkio subjektai turėtų atitinkamai sutarčiai tinkamai kokybiškai įvykdyti reikalingus žmogiškuosius ir techninius išteklius ir patirtį, o tai gali būti įvertinta atsižvelgiant į jų praktinę patirtį, veiksmingumą, patirtį ir patikimumą. Taip gali būti pašalinti ūkio subjektai, kurie, kaip manoma, neturi reikiamų profesinių gebėjimų, įskaitant tuos atvejus, kai kyla interesų konfliktas, galintis turėti neigiamą poveikį šios sutarties vykdymui.

97

Be to, kaip teigė Komisija, daugumos nagrinėjamų paslaugų atveju perkančioji organizacija galėtų leisti susipažinti su atitinkama konfidencialia informacija tik ribotam kandidatų skaičiui ir rengti Direktyvos 2014/24 28 straipsnyje numatytą ribotą konkursą arba prireikus šios direktyvos 29 ir 30 straipsniuose numatytas procedūras. Iš tikrųjų perkančioji organizacija gali pasinaudoti šios direktyvos 29 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe sumažinti pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, skaičių arba šios direktyvos 30 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe sumažinti aptartinų sprendimų skaičių.

98

Šiomis aplinkybėmis, pirma, dėl Lenkijos Respublikos argumento, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 5c punkto c papunktyje nurodytų transporto priemonių teisinių žymų ir kontrolės lipdukų, taip pat su transporto priemonės eksploatavimo pradžia susijusių dokumentų gamyba reikalauja prieigos prie slaptos ar konfidencialios informacijos ir apima įslaptintos informacijos ir asmens duomenų apsaugą, šio sprendimo 92 punkte priminta, kad duomenų konfidencialumas iš principo gali būti užtikrintas nustatant pareigą saugoti paslaptį, ir tam nebūtina nesilaikyti Direktyvoje 2014/24 numatytų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų.

99

Tam, kad išvengtų neskelbtinos informacijos nutekėjimo, Lenkijos valdžios institucijos gali nuspręsti į sąlygas, reglamentuojančias konkursą dėl aptariamo pirkimo sutarčių sudarymo, įtraukti išlygas, įpareigojančias konkurso laimėtoją laikytis bendrojo konfidencialumo, ir numatyti, kad konkurso dalyviai, negalintys garantuoti, kad vykdys šią pareigą, negalės dalyvauti konkurse. Lenkijos valdžios institucijos taip pat gali nuspręsti, kad dėl tokios pareigos nesilaikymo vykdant aptariamas pirkimo sutartis bus numatyta konkurso laimėtojams taikyti sankcijas – visų pirma sutartines (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 20 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Valstybinė spaustuvė), C‑187/16, EU:C:2018:194, 93 punktą).

100

Be to, nors, žinoma, valstybė narė gali imtis priemonių, kad visų pirma užtikrintų, jog vairuotojo ir transporto priemonės kontrolės lipduko duomenys, kai vežami pavojingi kroviniai, būtų prieinami tik griežtai atrinktiems subjektams, šių duomenų konfidencialumas taip pat galėtų būti užtikrintas įmonėms, dalyvaujančioms Direktyvoje 2014/24 reglamentuojamoje viešojo pirkimo procedūroje, nustačius konfidencialumo pareigą.

101

Taigi, kadangi Lenkijos Respublika nepateikė jokių įrodymų, galinčių įrodyti, kad atitinkamos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros taikymas neleistų prieigos prie minėtų slaptų duomenų apsaugoti taip, kaip tai įmanoma padaryti sudarant atitinkamas sutartis tiesiogiai su PWPW, nenustatyta, kad jų saugumo užtikrinimas prieštarautų siekiant sudaryti šias sutartis rengiamai konkurso procedūrai.

102

Antra, dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 5c punkto b papunktyje numatytų akcizo banderolių pažymėtina, kad nors Lenkijos Respublika gali imtis priemonių, būtinų, be kita ko, savo piliečių saugumui užtikrinti, vis dėlto ši valstybė narė neįrodė, kad tik šių banderolių gamybos patikėjimas įmonei, kaip antai PWPW, gali užtikrinti tokio tikslo įgyvendinimą ir kad reikia netaikyti Direktyvoje 2014/24 numatytų nuostatų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo srityje.

103

Iš tikrųjų neatrodo, kad šio tikslo nebūtų galima pasiekti, jei ši gamyba būtų patikėta kitiems ūkio subjektams nei PWPW, turintiems pakankamą patirtį tokių banderolių projektavimo, saugios gamybos, saugojimo ir tiekimo minėtos valstybės narės teritorijoje srityje. Be to, niekas nerodo, kad būtų neįmanoma pagal sutartį šiems ūkio subjektams nustatyti būtinas konfidencialumo ir saugumo priemones.

104

Trečia, kiek Lenkijos Respublika, kalbėdama apie Viešųjų dokumentų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų viešųjų dokumentų ir mikroprocesorių sistemų su programine įranga, skirta viešiesiems dokumentams valdyti, kompiuterių sistemų ir duomenų bazių, būtinų Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 5c punkto f papunktyje nurodytiems viešiesiems dokumentams, kuriuose yra elektroninis lustas, naudoti pagal jų paskirtį, gamybą, nurodo būtinybę išvengti jų klastojimo ar padirbinėjimo, reikia pažymėti, kad daugumos šių dokumentų ir šių sistemų atveju garantijos, kurių perkančioji organizacija gali reikalauti, yra pakankamos, kad būtų pašalintas šios valstybės narės nurodytas pavojus jos esminiams saugumo interesams.

105

Iš tiesų tai, kad atrinktas ūkio subjektas griežtai laikosi sutarties sudarymo kriterijų ir jie nuolat tikrinami, kol vykdoma sudaryta sutartis, iš esmės gali užkirsti kelią galimam vidaus informacijos nutekėjimui ar piktnaudžiavimui, kurie galėtų lemti tokį klastojimą ar padirbinėjimą.

106

Tuo remiantis darytina išvada, kad Direktyvoje 2014/24 numatytos viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos netaikymas sutartims dėl daugumos Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 5c punkte nurodytų viešųjų dokumentų gamybos, taip pat šioje nuostatoje numatytoms sutartims, kuriomis siekiama, kad būtų pagamintos akcizo banderolės, teisinės žymos, kontroliniai lipdukai, balsavimo biuleteniai, holografiniai ženklai ant rinkėjų pažymėjimų ir mikroprocesorių sistemos su programine įranga, skirta viešiesiems dokumentams valdyti, kompiuterių sistemos ir duomenų bazės, yra neproporcingas, atsižvelgiant į Lenkijos Respublikos nurodytus tikslus.

107

Vis dėlto dėl Viešųjų dokumentų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 16–19 ir 32 punktuose nurodytų tam tikrų viešųjų dokumentų, t. y. karių asmeninių dokumentų ir jų asmens tapatybių kortelių, policijos pareigūnų, sienos apsaugos pareigūnų, valstybės saugumo agentų, Vidaus saugumo tarnybos pareigūnų, Žvalgybos agentūros pareigūnų, Karinės kontražvalgybos tarnybos ir profesinės karo tarnybos karių, paskirtų eiti pareigas šioje tarnyboje, tarnybinių pažymėjimų, darytina išvada, kad šie dokumentai yra tiesiogiai ir glaudžiai susiję su nacionalinio saugumo apsaugos tikslu, todėl jie gali pateisinti papildomus konfidencialumo reikalavimus.

108

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad dėl pirmesniame punkte išvardytų dokumentų, susijusių su tarnautojais, kurių pareigos yra tiesiogiai ir glaudžiai susijusios su užduotimis, padedančiomis užtikrinti valstybės narės nacionalinį saugumą, gali būti būtina apriboti jų savybių ir juose esančios informacijos, įskaitant, be kita ko, šių tarnautojų tapatybę, atskleidimą, todėl jie turi būti laikomi ypač slaptais, reikalaujančiais didesnės apsaugos, be kita ko, siekiant išvengti informacijos nutekėjimo ir klastojimo.

109

Iš tiesų, kaip iš esmės teigia Lenkijos Respublika, o Komisija jai veiksmingai neprieštarauja, galimas tokios informacijos nutekėjimas gali turėti nepataisomų pasekmių valstybės narės nacionaliniam saugumui, turint omenyje, kad šia informacija galėtų pasinaudoti trečiosios valstybės arba, be kita ko, nusikalstamos grupės ar teroristinės organizacijos.

110

Taigi, nors, žinoma, būtų buvę galima numatyti tokias garantijas, kaip sankcijų, visų pirma, numatytų sutartyje, taikymas ūkio subjektui, kuriam būtų pavesta pagaminti šio sprendimo 107 punkte nurodytus dokumentus, minėtos neskelbtinos informacijos nutekėjimo atveju tokios garantijos negali būti laikomos pakankamai veiksmingomis siekiant užtikrinti tos pačios informacijos saugumą.

111

Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 95 punkte, drausminių nuobaudų taikymas asmenims, dėl kurių nutekėjo tokia informacija, arba tiems, kurie sudarė galimybę jai nutekėti, arba tai, kad į sutartis įtrauktos sąlygos, numatančios piniginę kompensaciją, kuri būtinai turi būti sumokėta atsiradus žalai, nėra tinkami sprendimai siekiant apsaugoti tokią informaciją.

112

Dėl Komisijos argumento, kad įmonė, kaip antai PWPW, gali pasitelkti subrangovus ir kad dėl to būtų nepagrįsta nagrinėjamas paslaugas patikėti tik šiai įmonei, visų pirma reikia pažymėti, kad Komisija neįrodė, jog Lenkijos teisės aktuose aiškiai leidžiama pavesti subrangovams gaminti šio sprendimo 107 punkte nurodytus dokumentus.

113

Be to, neginčyta, kad toks subrangovų pasitelkimas bet kuriuo atveju būtų PWPW suteikiama galimybė ir įmanomas tik šiai įmonei kontroliuojant, be to, tiek ir tokiomis sąlygomis, kokias ji nustatytų. Lenkijos Respublika, be kita ko, per posėdį patikslino, o Komisija to neginčijo, kad PWPW pasitelkia subrangovus tik dėl kai kurių riboto skaičiaus paslaugų, o šio sprendimo 107 punkte išvardytų dokumentų gamyba prie jų nepriskirtina.

114

Galiausiai, jeigu šią gamybą užtikrintų subjektas, atrinktas pagal Direktyvoje 2014/24 numatytas taisykles, reikia pažymėti, kad šis subjektas pats galėtų pasitelkti subrangovus, kaip matyti iš šios direktyvos 63 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio, ir atitinkamai valstybei narei priklausantis subjektas negalėtų nei kontroliuoti šių subrangovų veiksmų, nei nustatyti jų intervencijos sąlygų. Tuo remiantis darytina išvada, kad negalima teigti, kad galimas PWPW subrangovų pasitelkimas reikštų, jog saugumo lygis, kurio reikalauja minėta gamyba, nebūtų didesnis už tą, kuris būtų užtikrintas taikant minėtoje direktyvoje numatytas viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūras.

115

Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Lenkijos Respublika gali remtis Direktyvos 2014/24 15 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kai teigia, kad šio sprendimo 107 punkte išvardytų dokumentų pobūdis nesuderinamas su pareiga taikyti šias procedūras.

116

Kadangi Komisija neįrodė savo teiginių dėl šių dokumentų, jos ieškinys turi būti atmestas tiek, kiek jis susijęs su Lenkijos teisės aktų nuostatomis, kuriose numatytas tiesioginis sutarčių, susijusių su minėtų dokumentų gamyba, sudarymas su PWPW, netaikant Direktyvoje 2014/24 numatytų viešojo pirkimo procedūrų.

117

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Lenkijos teisės aktuose įtvirtinusi Direktyvoje 2014/24 nenumatytas išimtis, kiek tai susiję su viešaisiais pirkimais, vykdomais siekiant, kad būtų pagaminti, pirma, Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 5c punkte nurodyti viešieji dokumentai, išskyrus karių asmeninius dokumentus ir jų asmens tapatybės korteles, policijos pareigūnų, sienos apsaugos pareigūnų, valstybės saugumo agentų, Vidaus saugumo tarnybos pareigūnų, Žvalgybos agentūros pareigūnų, Centrinio kovos su korupcija biuro pareigūnų, Karinės kontržvalgybos tarnybos pareigūnų ir profesinės karo tarnybos karių, paskirtų eiti pareigas Karinės kontržvalgybos tarnyboje, Karinės žvalgybos tarnybos pareigūnų ir profesinės karo tarnybos karių, paskirtų eiti pareigas toje tarnyboje, tarnybinius pažymėjimus, ir, antra, akcizo banderolės, teisinės žymos, kontroliniai lipdukai, balsavimo biuleteniai, holografiniai ženklai ant rinkėjo pažymėjimų, taip pat mikroprocesorių sistemos su programine įranga, skirta viešiesiems dokumentams valdyti, kompiuterių sistemos ir duomenų bazės, būtinos taip pat šiame 4 straipsnio 5c punkte nurodytiems viešiesiems dokumentams naudoti, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2014/24 1 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 15 straipsnio 2 ir 3 dalis, siejamas su SESV 346 straipsnio 1 dalies a punktu.

118

Likusi ieškinio dalis turi būti atmesta.

119

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

120

To paties reglamento 138 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

121

Nagrinėjamoje byloje Komisija ir Lenkijos Respublika reikalavo, kad atitinkamai iš kitos proceso šalies būtų priteistos išlaidos.

122

Kadangi Komisijos ieškinys patenkintas, išskyrus jo dalį dėl Direktyvoje 2014/24 numatytų viešojo pirkimo procedūrų netaikymo, kai sudaromos sutartys siekiant, kad būtų pagaminti tam tikri viešieji dokumentai, nurodyti Viešųjų dokumentų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 32 punkte, į kurį daroma nuoroda Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 5c punkte, t. y. karių asmeniniai dokumentai, policijos pareigūnų, sienos apsaugos pareigūnų, valstybės saugumo agentų, Vidaus saugumo tarnybos pareigūnų, Žvalgybos agentūros pareigūnų, Centrinio kovos su korupcija biuro pareigūnų, Karinės kontržvalgybos tarnybos pareigūnų ir profesinės karo tarnybos karių, paskirtų eiti pareigas Karinės kontržvalgybos tarnyboje, Karinės žvalgybos tarnybos pareigūnų ir profesinės karo tarnybos karių, paskirtų eiti pareigas toje tarnyboje, tarnybiniai pažymėjimai, vadovaujantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalimi, reikia nuspręsti, kad Lenkijos Respublika padengia ne tik savo, bet ir du trečdalius Komisijos bylinėjimosi išlaidų.

123

Komisija padengia vieną trečdalį savo bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: