–

Lufthansa Technik AERO Alzey GmbH, atstovaujamos Rechtsanwalt F. Heemann ir advokato A. Juškio,

–

Arik Air Limited, atstovaujamos advokatės L. Augytės-Kamarauskienės,

–

Asset Management Corporation of Nigerisia (AMCON), atstovaujamos advokatų A. Banio, A. Ivanauskaitės ir K. Švirino,

–

Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos K. Dieninio, V. Kazlauskaitė-Švenčionienės ir E. Kurelaitytės,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos S. L. Kalėdos ir S. Noë,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (OL L 143, 2004, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 38), 23 straipsnio ir 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1) 36 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant oro transporto bendrovės Arik Air Limited ir Lufthansa Technik AERO Alzey GmbH (toliau – Lufthansa) ginčą dėl prašymo sustabdyti prieš Arik Air pradėtą vykdymo procesą pagal Vokietijos teismo bendrovei Lufthansa išduotą Europos vykdomąjį raštą.

3

Reglamento Nr. 805/2004 8, 18 ir 20 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<...>

<...>

4

Šio reglamento 1 straipsnyje „Objektas“ nustatyta:

„Šio reglamento tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas.“

5

Minėto reglamento 5 straipsnyje „Exequatur panaikinimas“ nustatyta:

„Kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas kitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas, nereikalaujant vykdomumo patvirtinimo [paskelbimo vykdytinu] ir nesuteikiant jokios galimybės nepritarti jo pripažinimui [ginčyti pripažinimą].“

6

To paties reglamento 6 straipsnio „Reikalavimai dokumentui patvirtinti Europos vykdomuoju raštu [Pripažinimui Europos vykdomuoju raštu keliami reikalavimai]“ 1 dalies a punkte ir 2 dalyje nustatyta:

„1.   Bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu:

<...>

2.   Kai Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas nebevykdomas arba jo vykdymas buvo sustabdytas arba apribotas, pažymėjimas, nurodantis nevykdymą [vykdytinumo sustabdymą] ar vykdymo [vykdytinumo] apribojimą, bet kuriuo metu kreipiantis į kilmės teismą yra išduodamas, užpildant IV priede pateiktą standartinės formos blanką.“

7

Reglamento Nr. 805/2004 10 straipsnio „Europos vykdomojo rašto pažymėjimo ištaisymas arba panaikinimas“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Kilmės teismui pateikus prašymą, Europos vykdomojo rašto pažymėjimas:

2.   Europos vykdomojo rašto pažymėjimui ištaisyti ar panaikinti taikomi kilmės valstybės narės teisės aktai.“

8

Šio reglamento 11 straipsnis „Europos vykdomojo rašto pažymėjimo poveikis“ suformuluotas taip:

„Europos vykdomojo rašto pažymėjimas turi poveikį tik vykdant teismo sprendimą.“

9

Minėto reglamento 18 straipsnyje „Minimalių reikalavimų nesilaikymo atitaisymas“ nustatyta:

„1.   Jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo laikomasi 13–17 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, tai šis nesilaikymas atitaisomas, o teismo sprendimas gali būti patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu:

2.   Jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo laikomasi 13 arba 14 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, tai šis nesilaikymas atitaisomas, jeigu skolininkas savo elgesiu teismo procese įrodo, kad jis asmeniškai gavo dokumentą, kuris buvo įteiktas tinkamu laiku [gavo įteiktiną dokumentą tinkamu laiku], kad būtų galima pasiruošti gynybai.“

10

To paties reglamento 20 straipsnio „Vykdymo tvarka“ 1 dalyje numatyta:

„Nepažeidžiant šio skyriaus nuostatų, vykdymo procedūros atliekamos vadovaujantis valstybės narės, kurioje vykdomas teismo sprendimas, teisės aktais.

Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas yra vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas.“

11

Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnyje „Atsisakymas vykdyti teismo sprendimą“ nustatyta:

„1.   Skolininko prašymu, valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kompetentingas teismas atsisako vykdyti teismo sprendimą, jei Europos vykdomuoju raštu patvirtintas [pripažintas] teismo sprendimas yra nesutaikomas [nesuderinamas] su bet kurioje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje anksčiau priimtu teismo sprendimu, jeigu:

2.   Valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, dėl jokių priežasčių teismo sprendimas ar jo patvirtinimas [pripažinimas] Europos vykdomuoju raštu negali būti peržiūrimi dėl jų esmės.“

12

Šio reglamento 23 straipsnyje „Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas [sustabdymas] arba apribojimas“ nurodyta:

„Kai skolininkas:

valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kompetentingas teismas ar institucija gali, remdamasi skolininko prašymu:

13

Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų.“

14

Šio reglamento 44 straipsnyje numatyta:

„1.   Jeigu pagal 3 skirsnio 2 poskirsnį pateiktas prašymas atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teismas asmens, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, prašymu gali:

2.   Kompetentinga institucija valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, asmens, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, prašymu sustabdo vykdymo procesą, kai teismo sprendimo vykdytinumas sustabdomas kilmės valstybėje narėje.“

15

2019 m. birželio 14 d.Amtsgericht Hünfeld (Hiunfeldo apylinkės teismas, Vokietija) priėmė Arik Air skirtą įsakymą sumokėti 2292993,32 EUR skolą bendrovei Lufthansa. Remdamasis šiuo įsakymu tas teismas 2019 m. spalio 24 d. išdavė Europos vykdomąjį raštą, o 2019 m. gruodžio 2 d. – Europos vykdomojo rašto pažymėjimą.

16

Lufthansa kreipėsi į Lietuvoje veiklą vykdantį teismo antstolį (toliau – antstolis) su prašymu, kad jis įvykdytų šį vykdomąjį raštą pagal šį pažymėjimą.

17

Arik Air, remdamasi Reglamento Nr. 805/2004 10 straipsniu, kreipėsi į Landgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apygardos teismas, Vokietija) su prašymu panaikinti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą ir nutraukti priverstinį skolos išieškojimą; šį prašymą ji grindė tuo, kad Amtsgericht Hünfeld (Hiunfeldo apylinkės teismas) netinkamai įteikė procesinius dokumentus, todėl ji praleido terminą prieštaravimui dėl to teismo išduoto mokėjimo įsakymo pateikti.

18

Lietuvoje Arik Air taip pat pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdymo procesą, kol Vokietijos teismas, į kurį jau kreiptasi šiuo klausimu, priims galutinį sprendimą dėl prašymo panaikinti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą ir nutraukti priverstinį skolos išieškojimą. Antstolis atsisakė tenkinti prašymą sustabdyti vykdymo procesą ir nurodė, kad atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose nenumatyta galimybės prašyti sustabdyti vykdymo procesą, kai, kaip yra nagrinėjamu atveju, kilmės valstybės narės teismui buvo pateiktas skundas dėl vykdytino teismo sprendimo.

19

2020 m. balandžio 9 d. nutartyje Landgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apygardos teismas) nurodė, kad 2019 m. spalio 24 d. Europos vykdomojo rašto vykdymas bus sustabdytas, tik jeigu Arik Air sumokės 2000000 EUR dydžio užstatą. Tas teismas nurodė, kad, nesumokėjus užstato, prašymas sustabdyti šio vykdomojo rašto vykdymą negali būti patenkintas, nes Arik Air neįrodė, kad vykdomasis raštas buvo išduotas neteisėtai ir kad terminas prieštaravimui pateikti praleistas ne dėl jos kaltės.

20

Arik Air pateikė skundą Kauno apylinkės teismui dėl antstolio sprendimo, kuriuo atsisakyta sustabdyti vykdymo procesą. 2020 m. birželio 11 d. nutartimi minėtas teismas atmetė skundą.

21

2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta dėl Arik Air paduoto apeliacinio skundo, Kauno apygardos teismas panaikino 2020 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir nurodė sustabdyti nagrinėjamą vykdymo procesą, kol bus priimtas ir įsiteisės Vokietijos teismo sprendimas dėl Arik Air prašymų. Kauno apygardos teismas teigė, kad, atsižvelgiant į dėl Arik Air pradėtame vykdymo procese galinčią atsirasti neproporcingai didelę žalą, Europos vykdomojo rašto pažymėjimo apskundimas kilmės valstybės narės teismui yra pakankamas pagrindas sustabdyti vykdymo procesą. Priešingai nei Kauno apylinkės teismas, minėtas teismas taip pat pažymėjo, kad, nesant informacijos, patvirtinančios, kad Vokietijos teismo nurodytas užstatas šioje proceso stadijoje yra sumokėtas, nėra jokio pagrindo manyti, kad pastarasis teismas turi priimti sprendimą dėl prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus pagrįstumo.

22

Dėl 2020 m. rugsėjo 25 d. Kauno apygardos teismo nutarties Lufthansa pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, šis yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma kelia klausimą dėl Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio c punkte numatytos vykdančiosios valstybės narės teismų ar kompetentingų institucijų atliekamos kontrolės dalyko, taikymo sąlygų ir jos apimties.

24

Šiuo klausimu minėtas teismas mano, kad iš pačios to straipsnio formuluotės matyti, jog vykdančiosios valstybės narės teismas ar kompetentinga institucija turi diskreciją spręsti dėl vykdymo proceso sustabdymo, ir teiraujasi, kokio masto yra ši diskrecija. Jis pažymi, pirma, kad minėtame straipsnyje vartojami žodžiai „užginčijo“ ir „įskaitant“ reiškia, kad kalbama apie visus apskundimo būdus kilmės valstybėje narėje, o tai yra sąlyga, kuri, atrodo, šiuo atveju yra įvykdyta, ir, antra, kad sąvokos „nepaprastos aplinkybės“ apimtis valstybėse narėse turi būti aiškinama vienodai.

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad, nors kilmės valstybės narės teismuose nagrinėjamu atveju vyksta teismo procesai, pagrindinės bylos šalys nesutaria dėl šių procesų reikšmės, apimties ir baigties perspektyvų. Nors Arik Air teigia, kad naudojasi apskundimo teise, Lufthansa nesutinka, kad ši šalis turi tokią teisę, ir teigia, kad ji tik siekia vilkinti vykdymo procesą. Todėl minėtas teismas kelia klausimą dėl kilmės valstybėje narėje vykstančio proceso kontrolės, kurią prireikus jis turėtų atlikti, apimties.

26

Be to, atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnyje numatytos skirtingos priemonės, kurias vykdančiosios valstybės narės teismas ar kompetentinga institucija gali taikyti siekdami sustabdyti ar apriboti vykdymą, yra atskirtos jungtuku „arba“, minėtas teismas kelia klausimą, ar galima tuo pačiu metu taikyti kelias iš šių priemonių.

27

Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad vadovaujantis Reglamentu Nr. 1215/2012 kilmės valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl vykdytinumo sustabdymo turi sukelti pasekmių vykdančiojoje valstybėje narėje pagal šio reglamento 36 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąją pareigą pripažinti sprendimus civilinėse ir komercinėse bylose. Vis dėlto minėto reglamento 44 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta atskira pareiga sustabdyti vykdymo procesą. Reglamente Nr. 805/2004, atvirkščiai, nepatikslinta, ar sustabdžius teismo sprendimo vykdytinumą kilmės valstybėje narėje turi būti automatiškai sustabdytas šio sprendimo vykdymas kitoje valstybėje narėje, o gal šiam tikslui yra būtinas vykdančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų sprendimas. Todėl kyla klausimas, ar Reglamento Nr. 805/2004 atveju turi būti taikomas teisinis režimas, panašus į numatytąjį Reglamente Nr. 1215/2012.

28

Šiomis aplinkybėmis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

29

Pirmuoju–trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo Teisingumo Teismo išaiškinti Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio c punkte įtvirtintą sąvoką „nepaprastos aplinkybės“ ir visų pirma klausia, ar nustatant šios sąvokos apimtį yra svarbios aplinkybės, susijusios su kilmės valstybėje narėje pradėtu teismo procesu dėl Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo arba Europos vykdomojo rašto pažymėjimo, ir kiek.

30

Pagal Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio c punktą tuo atveju, kai skolininkas užginčijo Europos vykdomuoju raštu pripažintą teismo sprendimą arba pateikė prašymą peržiūrėti tą sprendimą, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 19 straipsnį, arba kreipėsi dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo ištaisymo arba panaikinimo pagal minėto reglamento 10 straipsnį, vykdančiosios valstybės narės teismas arba kompetentinga institucija skolininko prašymu gali sustabdyti vykdymo procesą, esant nepaprastoms aplinkybėms.

31

Reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su sąvokos „nepaprastos aplinkybės“ prasme ir apimtimi, minėtoje nuostatoje nėra jokios nuorodos į valstybių narių teisę, todėl, atsižvelgiant į vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimus, ši sąvoka laikytina autonomiška Sąjungos teisės sąvoka ir turi būti aiškinama vienodai visoje Sąjungos teritorijoje (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 27 d. Sprendimo Zinātnes parks, C‑347/20, EU:C:2022:59, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

32

Tai, kad, kiek tai susiję su vykdymo procesu, Reglamento Nr. 805/2004 20 straipsnio 1 dalyje daroma nuoroda į vykdančiosios valstybės narės teisę, negali paneigti šios išvados. Kaip savo išvados 15 punkte pažymėjo generalinis advokatas, šia nuoroda nepažeidžiamos to reglamento IV skyriaus nuostatos, visų pirma jo 23 straipsnis, kuriame nustatytos vykdymo proceso apribojimo ar sustabdymo sąlygos tuo atveju, kai skolininkas kilmės valstybėje narėje yra pateikęs skundą ar prašymą.

33

Taigi, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, aiškinant sąvoką „nepaprastos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio c punktą, reikia atsižvelgti ne tik į šios nuostatos tekstą, bet ir į jos kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 9 d. Sprendimo BGL BNP Paribas, C‑548/18, EU:C:2019:848, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

34

Pirma, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio c punkto tekstu, iš pačios šios nuostatos formuluotės, ypač iš joje vartojamo veiksmažodžio „galėti“ ir būdvardžio „nepaprastos“, matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, palikdamas vykdančiosios valstybės narės teismams arba institucijoms diskreciją vertinti būtinybę sustabdyti Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo vykdymą, turėjo omenyje, kad jie tik turi nustatyti, ar yra aplinkybių, kurios laikomos „nepaprastomis“, todėl ši nuostata turi būti aiškinama siaurai (pagal analogiją žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo Thomas Cook Belgium, C‑245/14, EU:C:2015:715, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

35

Šiomis aplinkybėmis iš to, kaip Sąjungos teisės aktų leidėjas vartoja sąvoką „nepaprastos aplinkybės“, darytina išvada, kad jis neketino apriboti Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio c punkto taikymo srities vien force majeure situacijoms, kurių paprastai kyla dėl nenumatytų ir neišvengiamų įvykių, atsirandančių dėl su skolininku nesusijusių priežasčių.

36

Atsižvelgiant į šiuos teksto aspektus, reikia konstatuoti, kad minėta galimybė sustabdyti Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo vykdymo procesą turi būti suteikta tik tais atvejais, kai tęsiant vykdymą kiltų reali rizika skolininkui patirti ypač didelės žalos, kurią atlyginti būtų neįmanoma arba labai sudėtinga, jeigu jo kilmės valstybėje narėje pateiktas skundas ar prašymas būtų patenkintas.

37

Be to, iš Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio c punkto matyti, kad vykstantis teismo procesas, kurį kilmės valstybėje narėje inicijavo skolininkas, siekdamas užginčyti Europos vykdomuoju raštu pripažintą teismo sprendimą arba prašyti ištaisyti ar panaikinti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, yra išankstinė sąlyga tam, kad vykdančiosios valstybės narės teismas arba kompetentinga institucija pradėtų nagrinėti klausimą, ar yra nepaprastų aplinkybių, kad galėtų sustabdyti šio vykdomojo rašto vykdymą.

38

Antra, dėl Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio c punkto konteksto reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į šio reglamento struktūrą, jo 5 straipsnyje numatytas exequatur panaikinimas grindžiamas aiškiu kilmės valstybės narės ir vykdančiosios valstybės narės teismų ir institucijų kompetencijos pasidalijimu, nustatant reikalavimus, kurių reikia laikytis tiek vykstant procesui, per kurį priimamas sprendimas dėl neginčytino reikalavimo, tiek vykdant tokį sprendimą. Šis kompetencijos pasidalijimas atsiranda dėl to, kad reikalavimas ir jį patvirtinantis Europos vykdomasis raštas nustatomi remiantis kilmės valstybės narės teise, o pagal minėto reglamento 20 straipsnį vykdymo procesas reglamentuojamas vadovaujantis vykdančiosios valstybės narės teise.

39

Kilmės valstybėje narėje teismo sprendimo dėl neginčytino reikalavimo pripažinimas Europos vykdomuoju raštu siejamas su Reglamento Nr. 805/2004 III skyriuje numatytų minimalių reikalavimų laikymusi. Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal reglamento 18 straipsnį šių reikalavimų nesilaikymo trūkumas gali būti ištaisytas tik tos valstybės teismuose ar institucijose.

40

Vykdančiosios valstybės narės teismai arba kompetentingos institucijos pagal jiems Reglamento Nr. 805/2004 20 straipsniu suteiktą kompetenciją turi teisę nagrinėti, ar yra aplinkybių, pateisinančių atsisakymą vykdyti teismo sprendimą, kaip nurodyta šio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje, arba teismo sprendimo vykdymo apribojimą ar sustabdymą, kaip nurodyta minėto reglamento 23 straipsnyje.

41

Vis dėlto šiems teismams ar institucijoms negali būti pateikta jokio prieštaravimo dėl kilmės valstybėje narėje priimto sprendimo ar jo pripažinimo Europos vykdomuoju raštu. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnio 2 dalies, siejamos su jo 18 konstatuojamąja dalimi, valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas vykdant teisingumą kiekvienoje iš jų turi lemti tai, kad bet kuris valstybės narės teismas gali preziumuoti, jog visos sąlygos pripažinti teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu yra įvykdytos, todėl vykdančiojoje valstybėje narėje teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo ar jo pripažinimas Europos vykdomuoju raštu jokiu atveju negali būti peržiūrimi iš esmės.

42

Taigi iš Reglamento Nr. 805/2004 struktūros matyti, kad, esant prašymui sustabdyti vykdymo procesą, vykdančiosios valstybės narės teismai arba kompetentingos institucijos nėra kompetentingi nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nagrinėti tokio kilmės valstybėje narėje priimto teismo sprendimo arba jo pripažinimo Europos vykdomuoju raštu.

43

Atsižvelgiant į šį Reglamente Nr. 805/2004 numatytą kilmės valstybės narės ir vykdančiosios valstybės narės teismų ir institucijų kompetencijos pasidalijimą, vykdančiosios valstybės narės teismai ar institucijos turi ribotą diskreciją vertinti aplinkybes, kuriomis remiantis galima patenkinti prašymą sustabdyti vykdymo procesą. Taigi, nagrinėdami tokį prašymą ir siekdami nustatyti, ar aplinkybės, kuriomis skolininkas grindžia šį prašymą, yra nepaprastos, šie teismai ar institucijos, nustatę, kad kilmės valstybėje narėje yra paduotas skundas ar prašymas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnį, turi tik suderinti esamus interesus – t. y. kreditoriaus interesą nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą dėl jo reikalavimo ir skolininko interesą išvengti ypač didelės ir nepataisomos žalos arba sunkiai atitaisomos žalos – tam, kad būtų nustatyta šiuo straipsniu siekiama teisinga pusiausvyra. Kaip savo išvados 30 punkte pažymėjo generalinis advokatas, nagrinėdami tą prašymą minėti teismai ar institucijos negali kaip nors, net ir prima facie, vertinti, ar kilmės valstybėje narėje paduotas skolininko skundas arba prašymas yra pagrįsti.

44

Trečia, būtinybę siaurai aiškinti sąvoką „nepaprastos aplinkybės“ patvirtina teleologinis Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio c punkto aiškinimas.

45

Kaip matyti iš reglamento 1 straipsnio, siejamo su jo 8 konstatuojamąja dalimi, šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, be kita ko, laisvą teismo sprendimų dėl neginčytinų reikalavimų judėjimą, pagreitinti ir supaprastinti jų vykdymą kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į šį tikslą, taip pat reikia siaurai aiškinti minėto reglamento 21 ir 23 straipsniuose numatytas sąlygas, trukdančias nedelsiant vykdyti šiuos teismo sprendimus.

46

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį–trečiąjį klausimus reikia atsakyti: Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame įtvirtinta sąvoka „nepaprastos aplinkybės“ apima situaciją, kai dėl Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo vykdymo proceso tuomet, kai kilmės valstybėje narėje skolininkas pateikė skundą dėl šio teismo sprendimo ar prašymą ištaisyti arba panaikinti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, kiltų reali rizika šiam skolininkui patirti ypač didelę žalą, kurios atlyginti būtų neįmanoma arba labai sudėtinga tuo atveju, jeigu minėtas teismo sprendimas būtų panaikintas arba vykdomojo rašto pažymėjimas būtų ištaisytas ar panaikintas. Ši sąvoka neapima aplinkybių, susijusių su kilmės valstybėje narėje vykstančiu teismo procesu dėl Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo arba Europos vykdomojo rašto pažymėjimo.

47

Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį leidžiama tuo pačiu metu taikyti jo a, b ir c punktuose numatytas vykdymo apribojimo, garantijos pateikimo arba vykdymo sustabdymo priemones.

48

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnyje „Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas [sustabdymas] arba apribojimas“ išvardytos priemonės, kurias skolininko prašymu gali nurodyti taikyti vykdančiosios valstybės narės teismas arba kompetentinga institucija, t. y. vykdymo proceso apribojimas taikant tik apsaugos priemones, vykdymo susiejimas su garantijos pateikimo sąlyga arba vykdymo sustabdymas esant nepaprastoms aplinkybėmis.

49

Iš šio straipsnio formuluotės matyti, kad jame nurodytos priemonės atskiriamos jungtuku „arba“, kuris tam tikrose kalbinėse versijose gali turėti alternatyvią arba kumuliatyvią prasmę (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Autoservizi Giordano, C‑513/18, EU:C:2020:59, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi šio jungtuko vartojimas neparodo Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimo suteikti galimybę tuo pačiu metu taikyti visas Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnyje nurodytas priemones.

50

Atvirkščiai, šio straipsnio struktūra ir jame numatytų priemonių apimtis leidžia manyti, kad neįmanoma tuo pačiu metu taikyti, pirma, Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio c punkte numatytos vykdymo proceso sustabdymo priemonės ir, antra, šio 23 straipsnio a punkte nurodytos šio vykdymo proceso apribojimo priemonės arba to paties 23 straipsnio b punkte numatytos priemonės, pagal kurią kreditorius įpareigojamas pateikti garantiją.

51

Vykdymo proceso sustabdymas, kurį nurodyta taikyti skolininko prašymu pagal Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnio c punktą, atsižvelgiant į jo tiesioginį poveikį šio proceso tęstinumui, užkerta kelią galimybei apriboti šį vykdymo procesą taikant tik apsaugos priemones, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 23 straipsnio a punktą. Kreditoriaus pareiga pateikti garantiją pagal minėto reglamento 23 straipsnio b punktą numatyta tam, kad būtų galima nedelsiant pradėti vykdyti atitinkamą reikalavimą, todėl logiška, kad tuo pačiu metu negali būti taikoma vykdymo sustabdymo priemonė.

52

Vis dėlto, kaip savo išvados 52 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, neatmestina galimybė, kad vykdančiosios valstybės narės teismas ar kompetentinga institucija gali reikalauti, kad kreditorius pateiktų garantiją kaip sąlygą, skirtą išimtinai apsauginio pobūdžio vykdymo priemonėms įgyvendinti.

53

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 805/2004 23 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį leidžiama tuo pačiu metu taikyti šio straipsnio a ir b punktuose numatytas vykdymo apribojimo ir garantijos pateikimo priemones, bet neleidžiama tuo pačiu metu taikyti vienos iš šių dviejų priemonių kartu su šio straipsnio c punkte nurodyta vykdymo proceso sustabdymo priemone.

54

Penktasis klausimas, susijęs su Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 2 dalies išaiškinimu, pateiktas dėl kilmės valstybėje narėje priimto teismo sprendimo, kuriuo nurodoma sustabdyti Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo dėl neginčytino reikalavimo vykdytinumą, poveikio pastarojo teismo sprendimo vykdymo procesui, kuris buvo pradėtas vykdančiojoje valstybėje narėje.

55

Pirmiausia reikia pažymėti, kad nors iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, jog kreipimosi į Teisingumo Teismą dieną buvo įsiteisėjęs kompetentingo Vokietijos teismo priimtas sprendimas dėl 2019 m. spalio 24 d. Europos vykdomojo rašto vykdymo sustabdymo, tuo metu tame teisme buvo nagrinėjama byla šiuo klausimu, todėl negalima atmesti galimybės, kad bus priimtas sprendimas sustabdyti šio vykdomojo rašto vykdymą. Taigi nėra akivaizdu, kad atsakymas į penktąjį klausimą nebūtų naudingas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui priimant sprendimą jo nagrinėjamoje byloje. Vadinasi, šis klausimas yra priimtinas.

56

Taip pat svarbu pažymėti, kad nors formaliai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 1 dalį ir 44 straipsnio 2 dalį, pačio Reglamento Nr. 805/2004, kuriuo remiantis pradėtas vykdymo procesas pagrindinėje byloje, 6 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuojamas Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo vykdytinumo sustabdymo atvejis.

57

Kadangi Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į bylos dalyką, gali iš visos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo gautos informacijos, ypač iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies, atrinkti aiškintinus Sąjungos teisės klausimus (šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 22 d. Sprendimo Profi Credit Slovakia, C‑485/19, EU:C:2021:313, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), penktasis klausimas turi būti suprantamas kaip susijęs su Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 2 dalies išaiškinimu.

58

Taigi penktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo vykdytinumas buvo sustabdytas kilmės valstybėje narėje, vykdančiosios valstybės narės teismas, remdamasis tuo teismo sprendimu, privalo sustabdyti jo valstybėje pradėtą vykdymo procesą.

59

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 1 dalies matyti, jog teismo sprendimo dėl neginčytino reikalavimo pripažinimui Europos vykdomuoju raštu taikomos kelios sąlygos, įskaitant šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą sąlygą, kad teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje.

60

Pagal šio reglamento 11 straipsnį Europos vykdomojo rašto pažymėjimas sukelia pasekmių tik vykdant minėtą teismo sprendimą.

61

Iš šių nuostatų matyti, kad Europos vykdomasis raštas negali sukelti teisinių pasekmių, jeigu juo pripažinto teismo sprendimo vykdytinumas buvo sustabdytas kilmės valstybėje narėje.

62

Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas nebevykdomas arba jo vykdytinumas buvo sustabdytas ar apribotas, yra išduodamas pažymėjimas, nurodantis vykdytinumo sustabdymą ar jo apribojimą; tam bet kuriuo metu galima kreiptis į kilmės valstybės teismą, užpildžius šio reglamento IV priede pateiktą standartinės formos blanką.

63

Taigi, kai Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo vykdytinumas yra sustabdytas kilmės valstybėje narėje, vykdančiosios valstybės narės teismas ar kompetentinga institucija privalo sustabdyti toje valstybėje pradėtą vykdymo procesą, jeigu pateikiamas Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 2 dalyje numatytas pažymėjimas.

64

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į penktąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 2 dalis, siejama su šio reglamento 11 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai Europos vykdomuoju raštu pripažinto teismo sprendimo vykdytinumas buvo sustabdytas kilmės valstybėje narėje ir kai šio 6 straipsnio 2 dalyje numatytas pažymėjimas buvo pateiktas vykdančiosios valstybės narės teismui, šis teismas, remdamasis Europos vykdomuoju raštu pripažintu teismo sprendimu, privalo sustabdyti vykdančiojoje valstybėje pradėtą vykdymo procesą.

65

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: