–

Komisia za zashtita na lichnite danni, atstovaujamos V. Karadzhov,

–

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos L.‑E. Baţagoi, E. Gane ir A. Wellman,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Bouchagiar, C. Georgieva ir H. Kranenborg

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1; klaidų ištaisymai OL L 127, 2018, p. 2 ir OL L 74, 2021, p. 35, toliau – BDAR) 2 straipsnio 2 dalies a punkto ir 6 straipsnio 1 dalies e punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Komisijos za zashtita na lichnite danni (Asmens duomenų apsaugos komisija, Bulgarija) (toliau – KZLD) ir Tsentralna izbiratelna komisia (Centrinė rinkimų komisija, Bulgarija) (toliau – TIK) ginčą su Koalitsya „Demokratichna Bulgaria – Obedinenie“ (toliau – Koalitsya), Bulgarijos politinių partijų koalicija, dėl KZLD ir TIK priimtų taisyklių, susijusių su asmens duomenų tvarkymu ir apsauga per rinkimų procedūrą (toliau – ginčijamos taisyklės).

3

BDAR 4, 16 ir 129 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

<…>

4

Šio reglamento 2 straipsnyje „Materialinė taikymo sritis“ nurodyta:

„1.   Šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

2.   Šis reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai:

<…>“

5

Minėto reglamento 3 straipsnyje apibrėžta jo teritorinė taikymo sritis. Pagal BDAR 1 dalį reglamentas „taikomas asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenis Sąjungoje tvarko duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo buveinė, vykdydama savo veiklą, neatsižvelgiant į tai, ar duomenys tvarkomi Sąjungoje, ar ne“.

6

BDAR 4 straipsnyje nustatyta:

„Šiame reglamente:

<…>

<…>“

7

BDAR 5 straipsnyje „Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai“ numatyta:

„1.   Asmens duomenys turi būti:

<…>

<…>“

8

Minėto reglamento 6 straipsnio „Tvarkymo teisėtumas“ 1–3 dalyse numatyta:

„1.   Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:

<…>

<…>

2.   Valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti konkretesnes nuostatas šio reglamento taisyklių taikymui pritaikyti, kiek tai susiję su duomenų tvarkymu, kad būtų laikomasi 1 dalies c ir e punktų, tiksliau nustatydamos konkrečius duomenų tvarkymui keliamus reikalavimus ir kitas teisėto ir sąžiningo duomenų tvarkymo užtikrinimo priemones, įskaitant kitais specialiais IX skyriuje numatytais duomenų tvarkymo atvejais.

3.   1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas:

Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde arba, 1 dalies e punkte nurodyto duomenų tvarkymo atveju, yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Tame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. Sąjungos arba valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama.“

9

To paties reglamento 58 straipsnio „Įgaliojimai“ 2–4 dalyse nustatyta:

„2.   Kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų:

<…>

<…>

3.   Kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos leidimo išdavimo ir patariamuosius įgaliojimus:

<…>

<…>

4.   Naudojimuisi pagal šį straipsnį priežiūros institucijai suteiktais įgaliojimais taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, įskaitant veiksmingą apskundimą teismine tvarka ir tinkamą procesą, kaip nustatyta Sąjungos ir valstybės narės teisėje, laikantis Chartijos.“

10

BDAR 85 straipsnyje „Duomenų tvarkymas ir saviraiškos ir informacijos laisvė“ nustatyta:

„1.   Valstybės narės teisėje teisė į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą turi būti suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

2.   Duomenų tvarkymui žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais valstybės narės numato II skyriaus (principai), III skyriaus (duomenų subjekto teisės), IV skyriaus (duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas), V skyriaus (asmens duomenų perdavimas į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms), VI skyriaus (nepriklausomos priežiūros institucijos), VII skyriaus (bendradarbiavimas ir nuoseklumas) ir IX skyriaus (specialūs duomenų tvarkymo atvejai) išimtis arba nuo jų nukrypti leidžiančias nuostatas, jei jos yra būtinos, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su saviraiškos ir informacijos laisve.

3.   Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai savo teisės aktų nuostatas, kurias ji priėmė pagal 2 dalį, ir nedelsdama praneša visus vėlesnius tas nuostatas keičiančius teisės aktus ar su jomis susijusius pakeitimus.“

11

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Izboren kodeks (Rinkimų kodeksas) 272 straipsnyje nustatyta:

„Atidarant balsadėžes ir konstatuojant balsavimo rezultatus balsavimo punktuose gali būti kandidatai, padėjėjai ir partijų, koalicijų ir veiksmų komitetų atstovai <…>, stebėtojai <…>, po vieną registruotosios sociologinės agentūros registruotą apklausos atlikėją ir žiniasklaidos priemonių atstovą ir jiems turi būti suteikta galimybė tiesiogiai stebėti balsų skaičiavimo procesą.“

12

Ginčijamos taisyklės buvo priimtos 2021 m. sausio 28 d. KZLD sprendimu ir 2021 m. vasario 8 d. TIK sprendimu.

13

Dėl asmens duomenų tvarkymo darant vaizdo įrašus (įrašant ar transliuojant tiesiogiai) per rinkimų procedūrą aptariamose taisyklėse patikslinta, kad tokio tvarkymo tikslas – užtikrinti rinkimų procedūros skaidrumą, objektyvumą ir teisėtumą, vienodą požiūrį į asmenis per rinkimų procedūrą, saviraiškos laisvę ir teisę į informaciją.

14

Kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu darant vaizdo įrašus per rinkimų procedūrą, ginčijamose taisyklėse numatyta, pirma, kad žiniasklaidos atstovai asmens duomenis tvarko darydami vaizdo įrašus tik atidarant rinkimų punktus rinkimų dienos pradžioje, uždarant juos rinkimų dienos pabaigoje, konstatuojant balsavimo rezultatus ir ištraukiant balsavimo biuletenių serijos numerius.

15

Antra, šiose taisyklėse nurodyta, kad visi kiti rinkimų procedūros dalyviai negali tvarkyti asmens duomenų darant vaizdo įrašą, nes tai nesuderinama su jų vaidmeniu per rinkimų procedūrą.

16

2021 m. vasario 10 d. ieškiniu Koalitsya užginčijo šių taisyklių teisėtumą Administrativen sad Sofia (Sofijos administracinis teismas, Bulgarija), kiek jos taikomos asmens duomenų tvarkymui darant vaizdo įrašą.

17

2021 m. kovo 15 d. sprendimu minėtas teismas panaikino:

18

Administrativen sad Sofia (Sofijos administracinis teismas) teigimu, pagal BDAR 2 straipsnio 2 dalies a punktą šis reglamentas netaikomas vykdant veiklą, kuri nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, t. y. rengiant nacionalinių parlamentarų arba valstybės narės vietos valdžios institucijų rinkimus. Todėl ginčijamos taisyklės, kurios yra BDAR įgyvendinimo priemonės, neturi teisinio pagrindo.

19

2021 m. kovo 29 d. KZLD ir TIK apskundė šį sprendimą Varhoven administrativen sad (Vyriausiasis administracinis teismas, Bulgarija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

20

2021 m. balandžio 2 d. prašymu KZLD, palaikoma TIK, paprašė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Sąjungos teisės taikymo pagrindinėje byloje.

21

Koalitsia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme teigia, kad minėtas sprendimas turi būti patvirtintas ir kad nereikia Teisingumo Teismui pateikti prašymo priimti prejudicinį sprendimą.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad ginčijamos taisyklės yra administracinis aktas, turintis pasikartojančių teisinių padarinių per rinkimus. Jis pabrėžia, kad ginčijamos taisyklės taikomos visiems Bulgarijos Respublikos teritorijoje organizuojamiems nacionaliniams, vietos ir Europos Parlamento rinkimams.

23

Tas teismas, be kita ko, kelia klausimą dėl BDAR taikytinumo rengiant rinkimus valstybėje narėje ir, jeigu jis taikytinas šiomis aplinkybėmis, dėl BDAR nuostatų įtakos kompetentingų asmens duomenų apsaugos institucijų galimybei apriboti arba prireikus uždrausti tokių duomenų tvarkymą per rinkimų procedūrą.

24

Šiomis aplinkybėmis Varhoven administrativen sad (Vyriausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

25

2021 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui išsiuntė prašymą pateikti informacijos ir paprašė patikslinti, ar Rinkimų kodekso 272 straipsnio pakeitimas, padarytas po to, kai buvo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, turėjo įtakos pateiktų klausimų svarbai siekiant išspręsti pagrindinę bylą.

26

2021 m. spalio 29 d. atsakyme prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad pagal nacionalinę proceso teisę ginčijamų taisyklių teisėtumą jis turi vertinti atsižvelgdamas ne į minėto teisės akto pakeitimo, o į ginčijamų taisyklių priėmimo datą. Todėl šis teisės akto pakeitimas, padarytas priėmus ginčijamas taisykles, nekelia abejonių dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą svarbos.

27

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytą teisinį pagrindą ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pagal SESV 267 straipsnį pateikto prejudicinio klausimo tik tuomet, jeigu, be kita ko, neįvykdyti Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą turinio ar kai akivaizdu, kad nacionalinio teismo prašomas Sąjungos teisės normos išaiškinimas arba jos galiojimo vertinimas visiškai nesusiję su pagrindinės bylos aplinkybėmis ar dalyku, arba kai problema yra hipotetinė (2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Obala i lučice, C‑307/19, EU:C:2021:236, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

28

Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų aiškiai matyti, kad, jo nuomone, atsakymas į pateiktus klausimus yra būtinas sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti.

29

Vadinasi, prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

30

Pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar BDAR 2 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad į šio reglamento taikymo sritį nepatenka asmens duomenų tvarkymas organizuojant rinkimus valstybėje narėje.

31

Pirma, reikia priminti, kad pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti jai sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis. Pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 punktą sąvoka „tvarkymas“ apima, be kita ko, bet kokią automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekamą operaciją, kaip antai rinkimą, įrašymą, naudojimą, atskleidimą persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis.

32

Tuo remiantis darytina išvada, kad asmens duomenų tvarkymas, kuris iš principo patenka į BDAR materialinę taikymo sritį, yra fizinių asmenų vaizdo įrašymas (šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Ryneš, C‑212/13, EU:C:2014:2428, 35 punktą).

33

Antra, reikia pabrėžti, kad šio reglamento materialinės taikymo srities išimtys išsamiai nurodytos jo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

34

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar asmens duomenų tvarkymas darant vaizdo įrašą, kai organizuojami Europos Parlamento ir nacionaliniai rinkimai, patenka į BDAR 2 straipsnio 2 dalies a punkte numatytą išimtį, pagal kurią šis reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, atliekamam „vykdant veiklą, kuriai Sąjungos teisė netaikoma“.

35

Būtina pabrėžti, kad ši BDAR taikymo išimtis, kaip ir kitos jo 2 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys, turi būti aiškinama siaurai (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 22 d.Latvijas Republikas Saeima(Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36

Kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, BDAR 2 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti kartu su jo 2 straipsnio 2 dalies b punktu ir 16 konstatuojamąja dalimi, kurioje nurodyta, kad minėtas reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui vykdant „Sąjungos teisės nereglamentuojam[ą] veikl[ą], pavyzdžiui, su nacionaliniu saugumu susijusi[ą] veikl[ą]“ ir „su Sąjungos bendra užsienio ir saugumo politika susijusią veiklą“ (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima(Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 63 punktą).

37

Darytina išvada, kad BDAR 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktai iš dalies yra 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355) 3 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos tęsinys. Vadinasi, BDAR 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktai negali būti aiškinami taip, kad jų taikymo sritis yra platesnė už Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje įtvirtintos išimties taikymo sritį; pastarojoje nuostatoje jau buvo numatyta, kad šios direktyvos taikymo sritis, be kita ko, neapima asmens duomenų tvarkymo, atliekamo vykdant „veikl[ą], kuri nepatenka į Bendrijos teisės taikymo sritį, kaip antai veikl[ą], kuri numatyta [iki Lisabonos sutarties galiojusios redakcijos ESS] V ir VI dalyse, taip pat, kai atliekamos tvarkymo operacijos, susijusios su visuomenės saugumu <…>“ (2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima(Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 64 punktas).

38

Į minėtos direktyvos taikymo sritį nepatenka tik asmens duomenų tvarkymas, atliekamas vykdant valstybėms ar valstybės institucijoms būdingą veiklą, aiškiai nurodytą minėto 3 straipsnio 2 dalyje, arba vykdant veiklą, kuri gali būti priskirta prie tos pačios kategorijos (2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima(Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 65 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Taigi BDAR 2 straipsnio 2 dalies a punkto, siejamo su jo 16 konstatuojamąja dalimi, vienintelis tikslas – į minėto reglamento taikymo sritį neįtraukti asmens duomenų tvarkymo, kai jį atlieka valstybės institucijos, vykdydamos veiklą, kuria siekiama užtikrinti nacionalinį saugumą, arba veiklą, kuri gali būti priskirta prie tos pačios kategorijos, todėl vien to, kad veikla yra būdinga valstybei ar valstybės institucijai, nepakanka, kad ši išimtis būtų automatiškai jai taikoma (2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima(Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 66 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

40

Veikla, kuria siekiama užtikrinti nacionalinį saugumą, nurodyta BDAR 2 straipsnio 2 dalies a punkte, visų pirma apima veiklą, skirtą esminėms valstybės funkcijoms ir pagrindiniams visuomenės interesams apsaugoti (2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima(Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 67 punktas).

41

Vis dėlto su rinkimų organizavimu valstybėje narėje susijusia veikla nesiekiama tokio tikslo, todėl jos negalima priskirti prie BDAR 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos veiklos, kuria siekiama užtikrinti nacionalinį saugumą, kategorijos.

42

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, kad BDAR 2 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad į šio reglamento taikymo sritį patenka asmens duomenų tvarkymas organizuojant rinkimus valstybėje narėje.

43

Pirmiausia reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, vykstant SESV 267 straipsnyje įtvirtintai nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrai, pastarasis nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išnagrinėti jam pateiktą bylą. To siekiant Teisingumo Teismui prireikus gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 7 d. Sprendimo Pensionsversicherungsanstalt(Vaiko auginimo užsienyje laikotarpiai), C‑576/20, EU:C:2022:525, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

44

Šiuo tikslu Teisingumo Teismas gali iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos, ypač iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies, atrinkti aiškintinus minėtos teisės klausimus, atsižvelgdamas į pagrindinės bylos dalyką (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 2 d. Sprendimo HK/Danmark ir HK/Privat, C‑587/20, EU:C:2022:419, 18 punktą ir jame nurodyta jurisprudenciją).

45

Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ginčas pagrindinėje byloje iš esmės susijęs su tuo, ar už asmens duomenų apsaugą atsakingos valdžios institucijos gali apriboti arba uždrausti tokių duomenų tvarkymą, kiek tai susiję su galimybe daryti rinkimų procedūros, ypač balsų skaičiavimo, vaizdo įrašus.

46

Taigi reikia suprasti tai, kad trečiuoju–šeštuoju klausimais, kuriuos būtina nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą ir 58 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiama kompetentingoms valstybės narės institucijoms priimti bendro pobūdžio administracinį aktą, kuriame būtų numatytas apribojimas arba prireikus draudimas daryti balsų skaičiavimo vaizdo įrašą balsavimo punktuose per rinkimus šioje valstybėje narėje.

47

Pirma, reikia pažymėti, kad BDAR 6 straipsnyje nustatytos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos.

48

Konkrečiau kalbant apie BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą, nurodytą būtent prašyme priimti prejudicinį sprendimą, iš šios nuostatos matyti, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu to reikia siekiant atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

49

Svarbu aiškinti BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą kartu su šio reglamento 6 straipsnio 3 dalimi, kurioje patikslinta, kad šiame e punkte nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas yra apibrėžtas Sąjungos teisėje arba duomenų valdytojui taikomos valstybės narės nacionalinėje teisėje.

50

Taigi pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto, siejamo su šio reglamento 6 straipsnio 3 dalimi, nuostatas valstybėms narėms leidžiama priimti taisykles, pagal kurias duomenų valdytojai gali tvarkyti asmens duomenis, atlikdami užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant viešosios valdžios funkcijas.

51

Nagrinėjamu atveju atrodo, kad penktame klausime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laikosi nuomonės, kad kai kurie balsavimo punktuose balsų skaičiavimo momentu esantys subjektai galėtų atlikti užduotį dėl viešojo intereso, kaip tai suprantama pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą.

52

Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog tam, kad tokie subjektai teisėtai tvarkytų asmens duomenis pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą, reikia ne tik to, kad jie galėtų būti laikomi atliekančiais užduotį dėl viešojo intereso, bet ir to, kad asmens duomenų tvarkymas siekiant atlikti tokią užduotį būtų grindžiamas šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje numatytu teisiniu pagrindu.

53

Kaip savo rašytinėse pastabose teisingai pažymėjo Komisija, neatrodo, kad ginčijamos taisyklės, kurias priėmė kompetentingos Bulgarijos priežiūros institucijos, yra toks teisinis pagrindas. Atvirkščiai, jos, atrodo, yra priemonė, kuria siekiama apsaugoti balsavimo punktuose esančių asmenų asmens duomenis, apribojant (žiniasklaidos atstovų atveju) ir uždraudžiant (kitų balsavimo punktuose esančių subjektų atveju) tokių duomenų tvarkymą darant vaizdo įrašus konkrečiame rinkimų procedūros etape, t. y. skaičiuojant balsus.

54

Antra, reikia priminti, kad priežiūros institucijų įgaliojimai nustatyti BDAR 58 straipsnyje.

55

Iš BDAR 58 straipsnio 2 dalies f punkto, siejamo su šio reglamento 129 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad priežiūros institucijos, be kita ko, turi įgaliojimus nustatyti laikiną arba galutinį asmens duomenų tvarkymo apribojimą, įskaitant draudimą, ir kad ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo principo. Be to, pagal BDAR 58 straipsnio 3 dalies b punktą kiekviena priežiūros institucija turi teisę savo iniciatyva arba gavusi prašymą, vadovaudamasi atitinkamos valstybės narės teise, teikti nuomones kitoms institucijoms ir įstaigoms nei nacionalinis parlamentas ar šios valstybės narės vyriausybė, taip pat visuomenei visais su asmens duomenų apsauga susijusiais klausimais. Galiausiai pagal šio reglamento 58 straipsnio 4 dalį naudojimuisi šiais įgaliojimais taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

56

Vis dėlto iš Bulgarijos teisės ir ginčijamų taisyklių, kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, negalima nustatyti – o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas – kad kompetentingos Bulgarijos valdžios institucijos viršijo įgaliojimus, kuriuos jos turi pagal BDAR 58 straipsnio 2 dalies f punktą ir 3 dalies b punktą, ir, be kita ko, kad ginčijamos taisyklės neatitinka proporcingumo principo.

57

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal ginčijamas taisykles žiniasklaidos atstovų atveju apribojamas, o kitų balsavimo punktuose esančių subjektų atveju draudžiamas asmens duomenų tvarkymas darant vaizdo įrašus konkrečiame rinkimų procedūros etape, t. y. atidarant balsadėžes ir konstatuojant rinkimų rezultatus. Vis dėlto neatrodo, kad pagal šias taisykles apribojama balsavimo punktuose esančių asmenų galimybė balsų skaičiavimo momentu stebėti balsadėžių atidarymą ir rinkimų rezultatų konstatavimą, o atsižvelgiant į šių taisyklių tikslą, tai leidžia užtikrinti rinkimų procedūros skaidrumą, objektyvumą ir teisėtumą, vienodą požiūrį į asmenis per rinkimų procedūrą, saviraiškos laisvę ir teisę į informaciją.

58

Taigi reikia manyti, kad, remiantis RGDP 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintu duomenų kiekio mažinimo principu, ginčijamos taisyklės skirtos sumažinti teisės į asmens duomenų apsaugą suvaržymui, atsiradusiam dėl rinkimų procedūros vaizdo įrašymo.

59

Galiausiai, trečia, dar reikia priminti, kad valstybės narės gali numatyti tam tikrų BDAR nuostatų išimtis ir nuo jų nukrypti leidžiančias nuostatas, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su saviraiškos ir informacijos laisve.

60

Pagal BDAR 85 straipsnio 1 dalį teisės aktuose valstybės narės teisę į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą turi suderinti su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant asmens duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais. Minėto reglamento 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės numato tam tikrų BDAR skyrių, įskaitant II skyrių, kuriame yra jo 6 straipsnis, išimtis arba nuo jų nukrypti leidžiančias nuostatas. Šios išimtys ar nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti taikomos tik tiek, kiek būtina, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su saviraiškos ir informacijos laisve.

61

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį–šeštąjį klausimus reikia atsakyti, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas ir 58 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal šias nuostatas nedraudžiama kompetentingoms valstybės narės institucijoms priimti bendro pobūdžio administracinį aktą, kuriame būtų numatytas apribojimas arba prireikus draudimas daryti balsų skaičiavimo vaizdo įrašą balsavimo punktuose per rinkimus šioje valstybėje narėje.

62

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia: