1.

Šie Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas, Nyderlandai) prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR ( 2 ) 1 straipsnio 3 dalies, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu, išaiškinimo, ir visų pirma dėl sąlygų, kuriomis Europos arešto orderį (EAO) vykdanti teisminė institucija gali atsisakyti perduoti prašomą perduoti asmenį dėl to, kad kyla pavojus, jog bus pažeista šio asmens teisė į tai, kad bylą teisingai išnagrinėtų išduodančiosios valstybės narės nepriklausomas teismas ( 3 ).

2.

Šiose bylose iškilęs pagrindinis uždavinys – išaiškinti, atsižvelgiant į 2018 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimą Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai) ( 4 ) ir 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimą Openbaar Ministerie (Išduodančiosios teisminės institucijos nepriklausomumas) ( 5 ), ar dėl sisteminių ar bendrų išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumo trūkumų vykdančioji teisminė institucija šios bylos aplinkybėmis gali atsisakyti perduoti prašomą perduoti asmenį ir kokiomis sąlygomis ji gali tai daryti.

3.

Šios bylos susijusios su naujausiais Lenkijos teismų sistemos pokyčiais ir reformomis (toliau – prieštaringai vertinamos reformos) ( 6 ), dėl kurių Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad tam tikros Lenkijos teisės aktų leidėjo įtvirtintos nuostatos yra nesuderinamos su Sąjungos teise ( 7 ) ir kad Lenkijos Respublika daugeliu aspektų neįvykdė įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę ( 8 ) (toliau kartu – „jurisprudencija dėl Lenkijos teismų sistemos) ( 9 ). Šiomis aplinkybėmis dėl neseniai priimto 2021 m. spalio 7 d.Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas, Lenkija) sprendimo (K 3/21) (toliau – Konstitucinio Teismo sprendimas),paskelbto jau pateikus prašymus priimti prejudicinius sprendimus, juos pateikusiam teismui kyla dar daugiau sunkumų ( 10 ).

4.

Atlikęs reikšmingos Teisingumo Teismo jurisprudencijos analizę, patikslinsiu sąlygas, kuriomis sisteminiai ar bendri trūkumai, susiję su išduodančiosios valstybės narės teismų nepriklausomumu, ir visų pirma vykdomosios valdžios kišimasis į teisminės valdžios veiklą, kiek tai susiję su teisėjų skyrimu, gali turėti įtakos individualiai prašomų perduoti asmenų padėčiai po to, kai jie buvo perduoti, ir todėl vykdančioji teisminė institucija gali atsisakyti juos perduoti.

5.

ESS 2 straipsnis suformuluotas taip:

„Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.“

6.

ESS 7 straipsnyje nustatyta:

„1.   Remdamasi pagrįstu vieno trečdalio valstybių narių, Europos Parlamento arba Europos Komisijos pasiūlymu, Taryba, spręsdama keturių penktadalių savo narių balsų dauguma ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali nutarti, jog iškilo aiškus pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti 2 straipsnyje nurodytas vertybes. Prieš priimdama tokį nutarimą, Taryba išklauso tą valstybę narę ir, spręsdama ta pačia tvarka, gali teikti jai rekomendacijas.

Taryba reguliariai tikrina, ar toliau yra vadovaujamasi tais motyvais, kuriais buvo grindžiamas toks nutarimas.

2.   Europos Vadovų Taryba, remdamasi trečdalio valstybių narių arba Europos Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali vieningai nuspręsti, kad kuri nors valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia 2 straipsnyje nurodytas vertybes; prieš tai Taryba paprašo atitinkamą valstybę narę pateikti savo pastabas.

3.   Taryba, priėmusi sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti sustabdyti atitinkamos valstybės narės tam tikras Sutartis taikant atsirandančias teises, įskaitant tos valstybės narės vyriausybės atstovo Taryboje balsavimo teises. Taip darydama Taryba atsižvelgia į tokio teisių sustabdymo galimus padarinius fizinių ir juridinių asmenų teisėms bei pareigoms.

Atitinkamos valstybės narės įsipareigojimai pagal Sutartis visais atvejais išlieka tai valstybei privalomi.

4.   Taryba kvalifikuota balsų dauguma vėliau gali nuspręsti pakeisti arba panaikinti priemones, kurių buvo imtasi pagal 3 dalį, jei pasikeitė padėtis, privertusi jų imtis.

5.   Balsavimo tvarka, šio straipsnio tikslais taikoma Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai, nustatoma [SESV] 354 straipsnyje.“

7.

ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta:

„Valstybės narės numato teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse.“

8.

Chartijos 47 straipsnyje „Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą“ numatyta:

„Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas.

<…>“

9.

Pagrindų sprendimo 2002/584 5, 6, 10 ir 12 konstatuojamosiose dalyse įtvirtinta:

<…>

<…>

10.

Šio pagrindų sprendimo 1 straipsnyje „Europos arešto orderio apibrėžimas ir įpareigojimas jį vykdyti“ nurodyta:

„1.   Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas, kurį išduoda [priima] valstybė narė, kad kita valstybė narė areštuotų [suimtų] ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę, [siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, laisvės atėmimo bausmę] arba sprendimą dėl įkalinimo.

2.   Valstybės narės vykdo [EAO], remdamosi tarpusavio pripažinimo principu ir vadovaudamosi šio pagrindų sprendimo nuostatomis.

3.   Šis pagrindų sprendimas nekeičia pareigos gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus, įtvirtintus [ESS] 6 straipsnyje.“

11.

Minėto pagrindų sprendimo 3, 4 ir 4a straipsniuose nurodyti EAO privalomo ir neprivalomojo nevykdymo pagrindai.

12.

Šio pagrindų sprendimo 15 straipsnyje „Perdavimo sprendimas“ nustatyta:

„1.   Vykdančioji teisminė institucija, laikydamasi šiame pamatiniame sprendime nustatytų terminų ir sąlygų, nusprendžia, ar asmuo turi būti perduotas.

2.   Jei vykdančioji teisminė institucija mano, kad išduodančiosios valstybės narės praneštos informacijos nepakanka sprendimui dėl perdavimo priimti, ji paprašo skubiai pateikti būtiną papildomą informaciją, ypač susijusią su 3–5 ir 8 straipsniais, ir, atsižvelgdama į tai, kad reikia laikytis 17 straipsnyje nustatytų terminų, gali nustatyti terminą, iki kurio ji turi gauti tokią informaciją.

3.   Išduodančioji teisminė institucija gali bet kuriuo metu vykdančiajai teisminei institucijai nusiųsti bet kokią papildomą naudingą informaciją.“

13.

2004 m. balandžio 29 d.Overleveringswet (Įstatymas dėl perdavimo) ( 11 ) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. kovo 17 d. įstatymu ( 12 ), į Nyderlandų teisę perkeliamas Pagrindų sprendimas 2002/584.

14.

Įstatymo dėl perdavimo 1 straipsnis suformuluotas taip:

„Šiame įstatyme:

<…>

<…>“

15.

Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„[EAO] nevykdomas, jei, teismo nuomone, yra rimtų ir pagrįstų priežasčių manyti, jog perdavus prašomą perduoti asmenį kils realus pavojus, kad bus pažeistos jo pagrindinės teisės, garantuojamos [Chartijoje].“

16.

Minėto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Teismas nagrinėja <…> perdavimo galimybę. <…>“

17.

To paties įstatymo 28 straipsnyje nurodyta:

„1.   Teismas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo posėdžio pabaigos priima sprendimą dėl perdavimo. Sprendimas turi būti motyvuotas.

2.   Jei teismas nustato <…>, kad asmens negalima leisti perduoti <…>, jis savo sprendime turi neleisti perduoti asmens.

3.   2 dalyje nenurodytais atvejais teismas savo sprendimu leidžia perduoti, jei nemano, kad dėl [EAO] nereikia imtis jokių veiksmų pagal 11 straipsnio 1 dalį. <…>“

18.

2021 m. balandžio 6 d. Lenkijos teisminė institucija išdavė EAO dėl Lenkijos piliečio X, siekdama, kad jis būtų suimtas ir perduotas šiam teismui laisvės atėmimo bausmės, skirtos 2020 m. birželio 30 d. galutiniu sprendimu dėl turto prievartavimo ir grasinimų smurtu, vykdymo tikslais.

19.

Suinteresuotasis asmuo buvo suimtas kol prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas) priims sprendimą dėl jo perdavimo; jis nesutiko būti perduotas.

20.

Šis teismas, kuriam pateiktas prašymas vykdyti EAO, nustatė, kad yra sisteminių ar bendrų trūkumų dėl išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumo, dėl kurių kyla realus pavojus, kad bus pažeista Chartijos 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė į tai, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas – pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmė.

21.

Be to, minėtas teismas pažymėjo, kad nors asmuo, kurį prašoma perduoti bausmės ar laisvės atėmimo priemonės vykdymo tikslais, vykstant perdavimo procedūrai gali tiksliai žinoti, kurie išduodančiosios valstybės narės teisėjai dalyvavo jo procese, perduotas šis asmuo negalėtų veiksmingai ginčyti teisėjo paskyrimo ar jo teismo funkcijų vykdymo teisėtumo pagal 2020 m. vasario 14 d. įsigaliojusius teisės aktus ( 13 ).

22.

Tokiomis aplinkybėmis Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Kokį kriterijų turi taikyti teismas, turintis priimti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ar priemonės vykdymo tikslais išduoto EAO vykdymo, kai nagrinėja, ar išduodančiojoje valstybėje narėje per kaltinamuoju nuosprendžiu pasibaigusį procesą buvo pažeista teisė į tai, kad bylą išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas teismas, o šioje valstybėje narėje nenumatyta galimybės imtis veiksmingos teisminės gynybos priemonės šios teisės pažeidimo atveju?“

23.

2020 m. balandžio 7 d. Lenkijos teisminės institucijos išdavė šešis EAO dėl Lenkijos piliečio Y, kad jis būtų suimtas ir perduotas šiems teismams. Du EAO išduoti laisvės atėmimo bausmių vykdymo tikslais, o keturi kiti EAO išduoti siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už kelias nusikalstamas veikas, įskaitant sukčiavimą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjama byla susijusi su 2020 m. balandžio 7 d. išduotu EAO dėl pastarosios nusikalstamos veikos.

24.

Suinteresuotasis asmuo buvo suimtas kol prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas) priims sprendimą dėl jo perdavimo; jis nesutiko būti perduotas.

25.

Šis teismas, kuriam pateiktas prašymas vykdyti EAO, atsižvelgdamas į savo sprendimą byloje C‑562/21 PPU nustatė, kad yra sisteminių ar bendrų trūkumų dėl išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumo, dėl kurių kyla realus pavojus, kad bus pažeista Chartijos 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė į tai, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas – pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmė ( 14 ).

26.

Be to, pirma, minėtas teismas pažymėjo, kad baudžiamojo persekiojimo tikslais prašomas perduoti asmuo vykstant perdavimo procedūrai negali tiksliai žinoti, kokie išduodančiosios valstybės narės teisėjai nagrinės jo bylas jį perdavus, nes bylos teismo teisėjams skirstomos atsitiktine tvarka, ir kad dėl to šis asmuo faktiškai negali pateikti atskirų skundų dėl pažeidimų, padarytų skiriant vieną ar kelis teisėjus. Antra, šis teismas konstatavo, kad perduotas prašomas perduoti asmuo negalėtų veiksmingai ginčyti teisėjo paskyrimo ar jo teismo funkcijų vykdymo teisėtumo pagal 2020 m. vasario 14 d. įsigaliojusius teisės aktus ( 15 ).

27.

Šiomis aplinkybėmis Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

28.

Teisingumo Teismo pirmoji kolegija 2021 m. rugsėjo 30 d. nusprendė tenkinti prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymą šioms abiem byloms taikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, pirma, kad pateikti prejudiciniai klausimai yra susiję su pagrindų sprendimo, patenkančio į SESV trečios dalies V antraštinės dalies taikymo sritį, ir, antra, kad šis teismas nurodė, jog X ir Y Nyderlanduose taikomas suėmimas kol jis priims sprendimus dėl jų perdavimo.

29.

Teisingumo Teismas taip pat nusprendė šias bylas sujungti, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys bei priimtas sprendimas, atsižvelgiant į jų ryšį.

30.

Rašytines pastabas pateikė X, Openbaar Ministerie (prokuratūra, Nyderlandai), Nyderlandų ir Lenkijos vyriausybės ir Komisija. 2021 m. lapkričio 16 d. įvykusiame teismo posėdyje Openbaar Ministerie (prokuratūra), Airijos, Nyderlandų ir Lenkijos vyriausybės bei Komisija pateikė žodines pastabas.

31.

Abiejose bylose pateiktais prejudiciniais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal sprendimuose Minister for Justice and Equality ir Openbaar Ministerie nustatytus principus jis privalo neleisti perduoti prašomą perduoti asmenį tokiais atvejais:

32.

Toliau išvadoje pirmiausia priminsiu Pagrindų sprendime 2002/584 ir reikšmingoje jurisprudencijoje nustatytus principus (A), tada atsakysiu į prejudicinius klausimus (B).

33.

Šioje dalyje priminsiu Pagrindų sprendime 2002/584 nurodytus ir jurisprudencijoje nustatytus principus dėl EAO nevykdymo pagrindų, susijusių su pavojumi, kad bus pažeistos prašomo perduoti asmens pagrindinės teisės (1), ir sąlygas, kuriomis dėl teisėjo paskyrimo neteisėtumo gali kilti grėsmė teisės subjektų teisei į teisingą bylos nagrinėjimą (2).

34.

Kaip matyti iš Pagrindų sprendimo 2002/584 5, 6 ir 10 konstatuojamųjų dalių, nustačius EAO mechanizmą, kurį taikant galima panaikinti ekstradicijos tvarkos sudėtingumą ir jai būdingas vilkinimo tendencijas, baudžiamosios teisės srityje įvesta pirmoji konkreti priemonė, kuria įgyvendinamas abipusio pripažinimo principas, kurį Europos Vadovų Taryba pavadino teisminio bendradarbiavimo „kertiniu akmeniu“, ir jis grindžiamas aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu ( 20 ). Šio mechanizmo įgyvendinimą galima sustabdyti tik tuo atveju, jei viena iš valstybių narių sunkiai ir nuolat pažeidinėja ESS 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytus principus, ir Taryba tai konstatuoja pagal šios sutarties 7 straipsnio 1 dalį, dėl ko atsiranda jos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės. Vis dėlto šio pagrindų sprendimo 12 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad jis grindžiamas pagarba pagrindinėms teisėms ir principams, kurie pripažįstami ESS 6 straipsnyje ir atsispinti Chartijoje ( 21 ).

35.

Šios dvi Pagrindų sprendimo 2002/584 „prasmės“ matyti jo 1 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės vykdo EAO, remdamosi tarpusavio pripažinimo principu ir vadovaudamosi šio pagrindų sprendimo nuostatomis, o jo 3 dalyje pažymėta, kad minėtas pagrindų sprendimas nekeičia pareigos gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus, įtvirtintus ESS 6 straipsnyje.

36.

Darytina išvada, kad vykdančiosios teisminės institucijos iš esmės gali atsisakyti vykdyti EAO tik Pagrindų sprendimo 2002/584 3–4a straipsniuose išsamiai išvardytais nevykdymo atvejais ( 22 ) arba, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, „išimtinėmis aplinkybėmis“, dėl kurių, atsižvelgiant į jų sunkumą, turi būti ribojami valstybių narių tarpusavio pripažinimo ir pasitikėjimo principai – teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose pagrindas ( 23 ).

37.

Šių išimtinių aplinkybių, įskaitant tam tikrų Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių pažeidimą, nustatymo tikslais Sprendime Aranyosi ir Căldăraru Teisingumo Teismas nustatė „dviejų etapų nagrinėjimą“ (toliau – dviejų etapų nagrinėjimas arba nagrinėjimas ( 24 )):

38.

Vėliau šie principai, ir visų pirma dviejų etapų nagrinėjimas, buvo taikytas esant situacijai, kai įvykdžius EAO kiltų pavojus, kad bus pažeista Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą dėl sisteminių ar bendrų išduodančiosios valstybės narės, šiuo atveju – Lenkijos Respublikos, teisminės valdžios nepriklausomumo trūkumų, galinčių paveikti teisėjų nepriklausomumą, taigi nulemti šios teisės pažeidimą.

39.

Sprendime Minister for Justice and Equality, susijusiame su EAO, Lenkijos teisminių institucijų išduotu baudžiamojo persekiojimo tikslais, Teisingumo Teismas nusprendė, kad net jeigu po pirmo nagrinėjimo etapo vykdančioji teisminė institucija turi duomenų, kaip antai pateiktų Komisijos pagal ESS 7 straipsnio 1 dalį priimtame pagrįstame pasiūlyme, patvirtinančių, jog dėl sisteminių ar bendrų išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumo trūkumų kyla realus pavojus, kad bus pažeista pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmė ( 26 ), ši institucija antrame etape taip pat privalo konkrečiai ir tiksliai patikrinti, ar yra rimtų ir pagrįstų priežasčių manyti, kad, šį asmenį perdavus išduodančiajai valstybei narei, jam kils toks pavojus ( 27 ). Šiuo klausimu minėta institucija turi atsižvelgti į tokius kriterijus kaip šio asmens asmeninė padėtis, nusikalstamos veikos, už kurią jis persekiojamas, pobūdis ir faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis išduotas EAO (toliau – reikšmingi kriterijai), taip pat išduodančiosios valstybės narės pateiktą informaciją pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 15 straipsnio 2 dalį ( 28 ).

40.

Sprendime Openbaar Ministerie, susijusiame su EAO, Lenkijos teisminių institucijų išduotu baudžiamojo persekiojimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslais, pirma, Teisingumo Teismas nusprendė, kad net jeigu vykdančioji teisminė institucija turi duomenų, patvirtinančių sisteminius ar bendrus trūkumus dėl išduodančiosios valstybės narės teismų valdžios nepriklausomumo, kurie jau buvo jo išdavimo metu arba atsirado jį išdavus, ši institucija negali atsisakyti pripažinti „išduodančiąja teismine institucija“ teismo, išdavusio EAO, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 dalį ( 29 ). Antra, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad net nustačiusi, kad, kaip minėta, esama sisteminių ar bendrų trūkumų, vykdančioji teisminė institucija negali atsisakyti antrojo nagrinėjimo etapo. Šiame antrame etape ši institucija turi įvertinti, ar yra rimtų ir pagrįstų priežasčių manyti, kad perdavus asmenį, dėl kurio išduotas EAO, perdavus, kils realus pavojus, kad bus pažeista pagrindinė teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ( 30 ). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas rėmėsi reikšmingais kriterijais, suformuluotais Sprendime Minister for Justice and Equality ( 31 ), tačiau pažymėjo, kad minėta institucija gali, įvertinusi EAO išdavimo faktines aplinkybes, gali atsižvelgti į valdžios institucijų pareiškimus, galinčius paveikti individualių atvejų nagrinėjimą ( 32 ).

41.

Iš esmės minėtuose sprendimuose Teisingumo Teismas, patvirtinęs prašomo asmens perdavimo principą, nusprendė, kad jeigu kyla realus pavojus, kad šį asmenį perdavus išduodančiosios valstybės teisminei institucijai, bus pažeista jo pagrindinė teisė į tai, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas, ir atitinkamai iš esmės pažeista jo pagrindinė teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama pagal Chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą, vykdančioji teisminė institucija gali išimtiniu atveju atsisakyti vykdyti šį EAO, remdamasi Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 3 dalimi ( 33 ).

42.

Atliekant šį tikrinimą, per kurį vykdomas dviejų etapų nagrinėjimas, iš esmės reikia bendrai įvertinti situaciją išduodančiojoje valstybėje narėje, tada individualią suinteresuotojo asmens padėtį, iš kurios matyti, kad kyla konkretus pavojus, jog jo aptariamos pagrindinės teisės bus pažeistos.

43.

Atsižvelgdamas į tai, kad prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog sisteminius ar bendrus trūkumus, kurie daro poveikį pagrindinei teisei į tai, kad bylą nagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas išduodančiosios valstybės narės teismas, iš esmės lemia teisminės valdžios narių paskyrimo neteisėtumas ( 34 ), manau, kad toliau reikia trumpai aptarti Teisingumo Teismo nustatytus principus, susijusius su sąlygomis, kuriomis teisėjo paskyrimo neteisėtumas gali kelti grėsmę teisės subjektų teisei į teisingą bylos nagrinėjimą.

44.

2020 m. kovo 26 d. Sprendime Simpson / Taryba ir HG / Komisija ( 35 )(Peržiūra) Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl Europos Sąjungos tarnautojų teismo teisėjo paskyrimo procedūros pažeidimo poveikio šalių teisei į tai, kad bylą nagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas teismas.

45.

Šiame sprendime Teisingumo Teismas, pabrėžęs, kad pagal suformuotą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teisė į tai, kad bylą nagrinėtų „pagal įstatymą įsteigtas“ teismas, kaip tai suprantama pagal 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurią atitinka Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa ( 36 ), dėl savo pobūdžio apima teisėjų paskyrimo procedūrą ( 37 ), pažymėjo, kad pažeidimas, padarytas skiriant teisėjus atitinkamoje teismų sistemoje, lemia ir Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmo sakinio pažeidimą, kai jis yra tokio pobūdžio ir sunkumo, kad kyla realus pavojus, jog kita valdžia, visų pirma vykdomoji, gali nepagrįstai pasinaudoti diskrecija, pažeidžiant viso skyrimo proceso rezultatą, ir dėl to teisės subjektams kyla pagrįstų abejonių dėl vieno ar kelių atitinkamų teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, o taip yra tuo atveju, kai pažeidžiamos pagrindinės nuostatos, kurios yra sudedamoji šios teismų sistemos steigimo ir veikimo dalis ( 38 ).

46.

Minėtame sprendime Teisingumo Teismas atskyrė, pirma, prieštaringai vertinamą Tarnautojų teismo teisėjo paskyrimo procedūrą (t. y. kvietimas teikti kandidatūras), kurios pažeidimą konstatavo Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, ir, antra, pagrindines taisykles, susijusias su šio teismo teisėjų paskyrimu (t. y. SESV 257 straipsnio ketvirta pastraipa ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnis), ir nusprendė, kad paprasto paskyrimo procedūros pažeidimo nepakanka konstatuoti, kad pagrindinės Tarnautojų teismo teisėjų skyrimo procedūros nuostatos pažeidimas buvo tokio pobūdžio ir sunkumo, kad sukėlė realų pavojų, jog Taryba nepagrįstai naudojosi savo įgaliojimais, pažeisdama visą skyrimo proceso rezultatą, ir dėl to teisės subjektams kilo pagrįstų abejonių dėl į trečiąją laisvą vietą paskirto teisėjo, taigi ir dėl kolegijos, į kurią šis teisėjas buvo paskirtas, nepriklausomumo ir nešališkumo ( 39 ). 2021 m. spalio 6 d. Sprendime W.Ż. (Aukščiausiojo Teismo išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas) ( 40 ) tuos pačius principus Teisingumo Teismas taikė nagrinėdamas Lenkijos teismų sistemos situaciją.

47.

Iš esmės iš šios jurisprudencijos matyti, kad pažeidimai skiriant kai kuriuos teisėjus gali daryti poveikį konkrečiai teisės subjektų padėčiai, kai dėl jų kyla vykdomosios valdžios kišimosi į teisingumo vykdymą pavojus ir dėl to teisės subjektams kyla abejonių dėl šių teisėjų ir teismų, į kuriuos jie paskirti, nepriklausomumo ir nešališkumo. Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus reikia konstatuoti, kad pagrindinėse bylose antrame nagrinėjimo etape reikia patikrinti, ar, atsižvelgiant į reikšmingus kriterijus, prašomų perduoti asmenų padėtimi vykdomoji valdžia yra suinteresuota labiau nei tik dėl tariamų nusikalstamų veikų konkrečių elementų, dėl ko kyla rizika, kad jų byla nebus išnagrinėta nešališkai, kaip tai paaiškinsiu toliau.

48.

Šių bylų kontekstas yra beveik toks pat kaip kontekstas, dėl kurio priimti sprendimai Minister for Justice and Equality ir Openbaar Ministerie ir kuris analizuojamas nagrinėjamoje byloje C‑480/21, Minister for Justice and Equality (C‑480/21) ( 41 ). Jos susijusios su EAO, kuriuos Lenkijos teisminės institucijos išdavė baudžiamojo persekiojimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslais, vykdymu. Kaip jau pažymėta, šiais prejudiciniais klausimais prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar konkrečiomis bylos aplinkybėmis jis turi taikyti antrą nagrinėjimo etapą ( 42 ) ir kaip jį taikyti.

49.

Pirma, kiek tai susiję su pirmu nagrinėjimo etapu, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo aspektu nekeldamas prejudicinio klausimo konstatuoja, kad yra sisteminių ar bendrų išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumo trūkumų, kurių buvo išduodant EAO, kurių vis dar yra ir padėtis dar labiau suprastėjo pastaraisiais metais. Šis teismas šią išvadą grindžia iš esmės teisėjų, kuriuos siūlo NTT, skyrimu pagal 2017 m. gruodžio 8 d. įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinės teismų tarybos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai ( 43 ), ir tuo, kad perduodamas asmuo negali veiksmingai ginčyti teisėjo paskyrimo ar teismo funkcijų vykdymo teisėtumo pagal 2020 m. vasario 14 d. įsigaliojusius teisės aktus ( 44 ).

50.

Nesikėsindamas į prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kompetenciją ir nedarydamas poveikio patikrinimams, kuriuos jis turi atlikti dėl šios analizės aktualumo ir galimų padėties pokyčių nacionaliniu lygmeniu ( 45 ), atsižvelgdamas į su Lenkijos teismų sistema susijusią jurisprudenciją, iš esmės galiu pritarti šio teismo išvadoms ( 46 ).

51.

Dėl nagrinėjimo antro etapo Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, kaip taikomi reikšmingi kriterijai tada, kai, pirma, vykdomas EAO, išduotas bausmės ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslais, ir, antra, kai vykdomas EAO yra išduotas baudžiamojo persekiojimo tikslais ( 47 ).

52.

Taigi reikia išnagrinėti, ar dėl sisteminių ar bendrų išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumo trūkumų, kai jie apima arba gali apimti konkrečius teisėjų, kurie nuteisė prašomą perduoti asmenį arba turėtų jį teisti po jo perdavimo, paskyrimo trūkumus, šiuo atveju gali būti pažeista šio asmens teisė į nepriklausomą teismą, garantuojama pagal Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmą sakinį. Jeigu būtų atsakyta teigiamai, pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 3 dalį vykdančioji teisminė institucija neturėtų vykdyti EAO, o priešingu atveju turėtų jį vykdyti ( 48 ).

53.

Pirma, dėl bausmės ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslais išduoto EAO prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad yra realus pavojus, kad vienas ar keli teisėjai, paskirti po prieštaringai vertinamų reformų, ( 49 ) dalyvavo nagrinėjant asmens, dėl kurio išduotas EAO, byloje. Šis teismas priduria, kad nors šis asmuo faktiškai turi galimybę tiksliai žinoti, kurie išduodančiosios valstybės narės teisėjai dalyvavo jo byloje, minėtas asmuo negali veiksmingai ginčyti teisėjo paskyrimo ar jo teismo funkcijų vykdymo teisėtumo pagal 2020 m. įsigaliojusius teisės aktų pakeitimus vykdant prieštaringai vertinamas reformas ( 50 ).

54.

Antra, dėl EAO, išduoto baudžiamojo persekiojimo tikslais, vykdymo prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismo teisėjams bylos paskirstomos atsitiktine tvarka, kuri taip pat nustatyta vykdant prieštaringai vertinamas reformas, konstatuoja, kad prašomas perduoti asmuo negali žinoti, kurie teisėjai nagrinės jo bylą, kai jis bus perduotas.

55.

Reikia pažymėti, kad abiem šiais atvejais galimos dvi situacijos, t. y. situacija, kai galima paneigti, jog yra vieno ar kelių teisėjų, kurie nagrinėjo ar turėtų nagrinėti prašomų perduoti asmenų bylas, paskyrimo pažeidimų (a), ir, situacija, kai padaryta pažeidimų ar yra realus pažeidimų pavojus skiriant tokį ar tokius teisėjus (b). Antrosios situacijos atveju, dėl kurio pateikti prejudiciniai klausimai, reikia paaiškinti, ar dėl tokių pažeidimų buvimo ar pavojaus, kad jų yra, vykdančioji teisminė institucija gali nuspręsti atsisakyti vykdyti EAO ir kiek ji gali tą daryti. Galiausiai manau, kad tikslinga pateikti tam tikrų paaiškinimų dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris, nors priimtas po to, kai buvo pateikti nagrinėjami prašymai priimti prejudicinį sprendimą, yra aspektas, į kurį prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės atsižvelgti atlikdamas vertinimą, galimų pasekmių atliekant minėtą nagrinėjimą (c).

56.

Vykdančioji teisminė institucija, atlikusi patikrinimus ir prireikus pasikeitusi informacija su kompetentingomis išduodančiosios valstybės narės institucijomis pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 15 straipsnio 2 dalį, galėtų konstatuoti, kad teisminė institucija, prašomam perduoti asmeniui skyrusi bausmę arba laisvės atėmimo bausmę, yra sudaryta ne iš teisėjų, paskirtų pagal prieštaringai vertinamomis reformomis nustatytas taisykles ( 51 ), arba kad nėra konkretaus pavojaus, kad baudžiamojo persekiojimo tikslais prašomas perduoti asmuo būtų teisiamas teisminės institucijos, sudarytos iš pagal šias taisykles paskirtų teisėjų.

57.

Tokiais atvejais sisteminiai ar bendri išduodančiosios valstybės narės teismų sistemos trūkumai neturėtų būti kliūtis perduoti atitinkamą asmenį šiai valstybei narei, jeigu nėra kitų atsisakymo jį perduoti pagrindų ( 52 ).

58.

Vykdančioji teisminė institucija, atlikusi tuos pačius patikrinimus ir prireikus pasikeitusi informacija su kompetentingomis išduodančiosios valstybės narės institucijomis pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 15 straipsnio 2 dalį, galėtų konstatuoti, kad bausmę ar laisvės atėmimo bausmę skyrusi teisminė institucija iš tikrųjų buvo sudaryta iš vieno ar kelių teisėjų, paskirtų pagal prieštaringai vertinamomis reformomis nustatytas taisykles, arba kad yra konkretus pavojus, kad teisėjai, kurie nuteisė prašomą perduoti asmenį arba kurie nagrinės šio asmens bylą jį perdavus, priskiriami prie pagal šias taisykles paskirtų teisėjų kategorijos. Šiais atvejais, dėl kurių pateiktas pirmasis ir antrasis prejudiciniai klausimai byloje C‑563/21 PPU, vykdančiajai teisminei institucijai kyla abejonių dėl faktinio neteisėtai paskirtų teisėjų dalyvavimo (faktinio ar galimo) poveikio minėto asmens pagrindinei teisei į tai, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas teismas.

59.

Manau, kad, atsižvelgiant į šios išvados 37–41 punktuose nagrinėtą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, vien šių abejonių nepakanka, kad antrame nagrinėjimo etape būtų įrodytas konkretus pavojus, jog bus pažeista prašomo perduoti asmens pagrindinė teisė į tai, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas teismas, taigi, kad būtų pagrįstas galimas šios institucijos atsisakymas vykdyti EAO. Iš tikrųjų, kaip ir sisteminių ar bendrų išduodančiosios valstybės narės teismų sistemos trūkumų atveju, nors šių trūkumų poveikis pačioms pasibaigusioms ar būsimoms nacionalinėms procedūroms prašomo perduoti asmens atžvilgiu skatina minėtą instituciją elgtis ypač atidžiai vertinant EAO išdavimo aplinkybes ( 53 ), vien toks poveikis nėra pagrindas tokias institucijas atleisti nuo pareigos nagrinėti reikšmingus kriterijus.

60.

Šiuo klausimu reikia priminti, kad jurisprudencijoje dėl Lenkijos teismų sistemos nepriklausomumo Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, jog prieštaringai vertinamomis reformomis Lenkijos Respublika suteikė galimybę vykdomajai valdžiai daryti lemiamą įtaką teisėjų skyrimui ir jiems taikomai drausminei tvarkai. Be to, šios išvados 45 punkte nagrinėtoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad neteisėtai paskyrus teisėjus pažeidžiama Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, kai, be kita ko, dėl to kyla vykdomosios valdžios kišimosi į teisminės valdžios veiklą pavojus, taip vykdomajai valdžiai sudarant sąlygas daryti lemiamą įtaką teisminei valdžiai ir pažeidžiant valdžių atskyrimo principą, taigi, ir teisminės valdžios nepriklausomumą ( 54 ).

61.

Taigi manau, kad sisteminių ar bendrų trūkumų poveikis prašomų perduoti asmenų konkrečiai padėčiai turi būti vertinamas atsižvelgiant į nurodytų trūkumų pobūdį. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad konstatuoti trūkumai yra susiję su vykdomosios valdžios kišimusi į teisminės valdžios veiklą, reikia išsiaiškinti, ar toks kišimasis gali daryti poveikį su prašomais perduoti asmenimis susijusių bylų nagrinėjimui.

62.

Taigi prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis prašomo perduoti asmens pateiktais duomenimis ir iš EAO išdavusios valstybės narės institucijų galimai gauta informacija pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 15 straipsnio 2 dalį, turi patikrinti, ar dėl Lenkijos teismų nepakankamo nepriklausomumo, kurį lemia vykdomosios valdžios kišimasis į teisminės valdžios veiklą, galėtų būti pažeista prašomų asmenų teisė į tai, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas teismas, atsižvelgiant į reikšmingus kriterijus ir galimus išduodančiosios valstybės narės teisės aktų ir teismų sistemos pokyčius ( 55 ).

63.

Taigi nagrinėjamu atveju reikšmingi kriterijai turi būti taikomi atsižvelgiant į galimą vykdomosios valdžios kišimosi į bylas, susijusias su prašomais perduoti asmenimis, pavojų. Tiksliau tariant, pagal šiuos kriterijus, pirma, prašymus priimti prejudicinius sprendimus pateikęs teismas turės įvertinti, ar atsižvelgiant į prašomų perduoti asmenų asmeninę padėtį gali kilti pavojus, kad jie būtų teisiami remiantis kitais aspektais nei tie, kurie yra reikšmingi nagrinėjant jų tariamai neteisėtą elgesį, kaip antai galimas šių asmenų dalyvavimas politiniame gyvenime ar jų priklausymas grupei, mažumai ar tam tikros socialinės padėties asmenų grupei, dėl kurių kyla itin didelis vykdomosios valdžios kišimosi pavojus atsižvelgiant į pastarosios vykdomą politiką. Tada šis teismas turės patikrinti, ar atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, dėl kurių minėtus asmenis siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pobūdį kyla pavojus, kad šie asmenys nebus teisiami nepriklausomai ( 56 ). Galiausiai minėtas teismas turės įvertinti, ar toks pavojus gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas EAO, atsižvelgiant į galimus valdžios institucijų, galinčių kištis į konkretaus atvejo nagrinėjimą, pareiškimus.

64.

Be to, atlikdamas anksčiau nurodytą analizę prašymus priimti prejudicinius sprendimus pateikusiam teismui taip pat gali reikėti išnagrinėti, ar išduodančiosios valstybės narės teisės aktais prašomiems perduoti asmenims užtikrinama veiksminga teisminė gynyba, kuria pasinaudojus galima skųsti galimą atitinkamo teisėjo ar teisėjų paskyrimo neteisėtumą (žr. šios išvados 53 punktą), dėl kurio pateiktas vienintelis prejudicinis klausimas byloje C‑562/21 PPU ir trečiasis prejudicinis klausimas byloje C‑563/21 PPU ( 57 ).

65.

Dėl analizės, kurią turi atlikti vykdančioji teisminė institucija, apimties manau, kad prašomas perduoti asmuo turi pateikti prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui duomenis, iš kurių prima facie matyti realus pavojus, kad, atsižvelgiant į šios išvados 63 punkte nurodytus kriterijus, jo byla galėtų būti nagrinėjama ne nepriklausomai. Nors šiuo klausimu negalima reikalauti išsamių įrodymų, įrodinėjant nepakanka tik nurodyti bendro pavojaus, kad sisteminiai ar bendri išduodančiosios valstybės narės teismų sistemos trūkumai gali daryti poveikį jo bylai, o šis vertinimas taip pat atliekamas pirmame nagrinėjimo etape. Manau, kad prašomas perduoti asmuo turi, pirma, pateikti informaciją, iš kurios matyti, kad jo procese dalyvaujantys teisėjai arba teisėjai, kurie tikėtina, kad jame dalyvaus, yra vieni iš teisėjų, kurie paskirti pagal prieštaringai vertinamas taisykles, arba kad pati išduodančioji teisminė institucija nėra pakankamai nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios, ir, antra, nurodyti priežastis, dėl kurių jis mano, kad tokia situacija gali daryti neigiamą poveikį jo bylai, atsižvelgiant į reikšmingas su jo padėtimi susijusias sąlygas, nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobūdį ir faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas EAO ( 58 ). Manau, jog tokios informacijos pakaktų, kad vykdančioji teisminė institucija priimtų sprendimą atsisakyti perduoti šį asmenį, nebent pati išduodančioji teisminė institucija pateiktų konkrečias garantijas ar įsipareigojimus dėl minėto asmens atvejo nagrinėjimo jį perdavus, kuriomis būtų išsklaidytos abejonės dėl paties asmens nurodyto pavojaus.

66.

Nors Konstitucinio Teismo sprendimas paskelbtas po šių prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo, tai, kaip visuotinai žinomas faktas, yra aspektas, į kurį prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės atsižvelgti priimdamas savo sprendimą.

67.

Nors dar nėra galimybės sužinoti jo motyvų, iš šio sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) ne tik konstatuoja nagrinėjamų teisės aktų atitiktį Konstitucijai pagal nacionalinę teisę, bet ir neigia tam tikrų pagrindinių ES sutarties nuostatų taikymą šioje valstybėje narėje, taip pat pirminį Teisingumo Teismo vaidmenį užtikrinti, kad aiškinant ir taikant Sutartis būtų laikomasi teisės pagal ESS 19 straipsnio 1 dalį, įskaitant dėl prieštaringai vertinamo teisminių institucijų nepriklausomumo, kuris yra vienas iš pagrindinių pagal ESS 2 straipsnį garantuojamos teisinės valstybės aspektų, klausimo ( 59 ). Priešingai nei per teismo posėdį patikino Lenkijos vyriausybės atstovas, atrodo, kad esant toms teisinėms situacijoms, kuriose Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) mano, jog pateiktu išaiškinimu reikia vadovautis remiantis Lenkijos Konstitucija, nėra jokios galimybės kontroliuoti, kaip nacionaliniai teismai taiko Sąjungos teisę.

68.

Iš pirmo žvilgsnio minėtas sprendimas yra aukščiausio, konstitucinio lygmens teisminės politikos išraiška, kuria siekiama sukelti abejones dėl šios valstybės pritarimo pagrindiniams Sąjungos principams ir vertybėms ( 60 ), nors dėl šios valstybės narės dalyvavimo Sąjungoje abejonių vis dėlto nekeliama ( 61 ).

69.

Žinoma, prieš darydamas bet kokias nagrinėjamu atveju taikomas išvadas, kildinamas iš Konstitucinio Teismo sprendimo, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės elgtis itin atsargiai, atsižvelgiant į tai, kad šio sprendimo reikšmę reikės patikrinti atidžiai išnagrinėjus jo motyvus ir konkrečias jo taikymo sąlygas ( 62 ), taip pat į tai, kad padėtis nuolat kinta ( 63 ). Visų pirma teiginys, kad minėtas sprendimas de facto reiškia, jog nuo šiol neįmanoma vykdyti visų aptariamos valstybės narės išduotų EAO, lemtų daugelio nusikalstamų veikų nebaudžiamumą, taip pažeidžiant nuo aptariamų nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų teises, ir paneigtų Lenkijos Respublikos teisėjų, kurie stengiasi naudotis pagal Sąjungos teisę numatytais teismų bendradarbiavimo mechanizmais, profesinę praktiką ( 64 ). Vien tai galėtų lemti atsisakymą vykdyti teisingumą ir sunkias pasekmes, peržengiančias net Pagrindų sprendimo 2002/584 taikymo sritį ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose ( 65 ).

70.

Vis dėlto manau, kad toks požiūris gali kelti grėsmę tarpusavio pripažinimo principui ir valstybių narių teismų tarpusavio bei šių teismų ir Teisingumo Teismo teisminiam bendradarbiavimui, kurie yra EAO sistemos pagrindas. Iš tikrųjų tokiu atveju nematau, kaip galėtų būti užtikrintas didelis tarpusavio pasitikėjimo ir tarpusavio sprendimų pripažinimo, kuriuo grindžiama EAO sistema, lygis.

71.

Iš tiesų dėl iš šio sprendimo rezoliucinės dalies kildinamo aiškinimo, atrodo, kyla abejonių dėl to, kad teisės subjektas, kuriam taikomas Lenkijos teisminės institucijos sprendimas, šiuo metu galėtų remtis pagrindiniais Sąjungos teisės principais, kad pašalintų galimą nacionalinės teisės aktų, įskaitant jos konstitucines normas, nesuderinamumą su Sąjungos teise. Kiek tai susiję su pagrindinėmis bylomis, dėl minėto sprendimo, be kita ko, galėtų tapti neįmanoma ištaisyti, taikant viršenybės ir Sąjungos tiesioginio veikimo principus, to, kad nacionalinės teisės aktuose nėra įtvirtintų veiksmingos teisminės gynybos priemonių, kurias taikant asmenys, įskaitant perduotus asmenis, gali būti apsaugoti nuo galimų jų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų ( 66 ).

72.

Taigi Konstitucinio Teismo sprendimo pasekmės galėtų būti svarbios ne visuotinai, bet nagrinėjant konkrečius prašomiems perduoti asmenims kylančius pavojus juos perdavus, kad bus pažeista jų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą visų pirma dėl to, kad dėl minėto sprendimo negali būti ištaisyta tai, kad nėra teisė gynimo priemonės (nušalinimas, apeliacinis skundas ir kt.), kuria pasinaudojus gali būti ginčijamas neteisėtas teisėjų, dalyvaujančių jiems taikomose procedūrose, paskyrimas, o tai turi patikrinti prašymus priimti prejudicinius sprendimus pateikęs teismas ( 67 ), atitinkamiems asmenims pateikus informaciją šiuo klausimu.

73.

Šiomis aplinkybėmis negalima atmesti galimybės, kad kol tokia situacija tęsis ir prašomas perduoti asmuo įrodys, pirma, konkretų pavojų, kad jo konkreti padėtis nebus vertinama nešališkai, remiantis reikšmingais kriterijais, ir, antra, kad nėra galimybės ginčyti neteisėtos teismų, turinčių kompetenciją nagrinėti jam taikomas procedūras, sudėties, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali būti įpareigotas atsisakyti vykdyti aptariamus EAO, nepaisant skaudžių tokio sustabdymo pasekmių EAO tikslui kovoti su prašomų perduoti asmenų, kurie yra kitoje valstybėje narėje, nei jie tariamai padarė nusikalstamas veikas, nebaudžiamumu. Šis teismas turi įvertinti tokio atsisakymo būtinybę, atsižvelgdamas į šios išvados 61–64 punktuose nurodytus reikšmingus kriterijus ir galimas Konstitucinio Teismo sprendimo pasekmes, taip pat į tai, kad tai yra nuolat besikeičianti situacija.

74.

Šiomis aplinkybėmis siūlau į prejudicinius klausimus atsakyti, kad Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 2 ir 3 dalis reikia aiškinti taip, kad kai vykdančioji teisminė institucija, turinti nuspręsti, ar perduoti asmenį, dėl kurio išduotas EAO laisvės atėmimo bausmės arba baudžiamojo persekiojimo vykdymo tikslais, turi duomenų, rodančių, jog kyla realus pavojus, kad dėl sisteminių ar bendrų išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumo trūkumų bus pažeista Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje užtikrinama pagrindinė teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, ji konkrečiai ir tiksliai turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į to asmens asmeninę padėtį, nusikalstamos veikos, už kurią jis persekiojamas, pobūdį, faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas EAO, taip pat šios valstybės narės pateiktą informaciją pagal šio pagrindų sprendimo 15 straipsnio 2 dalį, yra rimtų ir pagrįstų priežasčių manyti, kad, šį asmenį perdavus minėtai valstybei narei, jam kils toks pavojus.

75.

Šiuo klausimu aplinkybės, jog kyla realus pavojus, kad perduotas atitinkamas asmuo bus teisiamas ne pagal įstatymą įsteigto teismo arba kad nebus galimybės nustatyti, kokios sudėties teismai nagrinės jo bylą, taip pat, kad nebus veiksmingos teisinės gynybos priemonės ginčyti atitinkamų teisėjų paskyrimo teisėtumą, neatleidžia prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuo pareigos pagal nurodytus kriterijus vertinti konkretų šio asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo pavojų.

76.

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į teismų sistemos padėties išduodančiojoje valstybėje narėje pokyčius, visų pirma turi patikrinti, ar prašomam perduoti asmeniui po perdavimo kils pavojus, kad jo teisei į teisingą bylos nagrinėjimą įtaką darys vykdomosios valdžios kišimasis į kompetentingų teismų darbą, atsižvelgiant į tai, kad gali nebūti jokių veiksmingų teisminių priemonių, kuriomis naudojantis gali būti ginčijamas neteisėtas teisėjo ar teisėjų, nagrinėjusių šio asmens bylą arba turinčių kompetenciją ją nagrinėti, paskyrimas, ir į Konstitucinio Teismo praktiką, kuria neigiama Sąjungos teisės viršenybė ir pagal kurią negalima ištaisyti to, kad tokių priemonių nėra.

77.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas, Nyderlandai) pateiktus prejudicinius klausimus: