1.

Šioje byloje Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas, Austrija) Teisingumo Teismui pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą, be kita ko, dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ( 2 ) 67 ir 68 straipsnių taikymo nuostatų, įtvirtintų Reglamente (EB) Nr. 987/2009 ( 3 ), išaiškinimo.

2.

Konkrečiau kalbant, pateikiant ketvirtąjį ir penktąjį klausimus, į kuriuos sutelktas dėmesys šioje išvadoje, Teisingumo Teismo prašoma patikslinti Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies trečio sakinio, kuriame nurodyta, kad, jeigu asmuo, turintis teisę prašyti išmokų šeimai, nepasinaudoja savo teise, kompetentinga įstaiga turi atsižvelgti į vieno iš tame sakinyje nurodytų asmenų pateiktą prašymą, prasmę ir taikymo sritį.

3.

Reglamento Nr. 883/2004 1 straipsnyje nustatyta:

„Šiame reglamente:

<…>

<…>

<…>

<…>

4.

Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Šis reglamentas taikomas valstybės narės piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, gyvenantiems vienoje iš valstybių narių, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, bei jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims.“

5.

Šio reglamento 3 straipsnyje nustatyta:

„1.   Šis reglamentas taikomas visiems teisės aktams, kurie apima šias socialinės apsaugos sritis:

<…>

j) išmokas šeimai.

<…>“

6.

Šio reglamento 7 straipsnyje nustatyta:

„Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, išmokos pinigais, mokėtinos pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus arba šį reglamentą, negali būti kaip nors sumažinamos, pakeičiamos, sustabdomos, nutraukiamos ar konfiskuojamos dėl to, kad jų gavėjas arba jo šeimos nariai gyvena ne toje valstybėje narėje, kurioje yra įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą.“

7.

Reglamento Nr. 883/2004 III antraštinės dalies 8 skyriaus 67 straipsnyje „Šeimos nariai, gyvenantys kitoje valstybėje narėje“ nustatyta:

„Asmuo turi teisę gauti išmokas šeimai pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, taip pat ir už savo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje, tartum jie gyventų pirmojoje valstybėje narėje. Tačiau pensininkas turi teisę gauti išmok[a]s šeimai pagal valstybės narės, atsakingos už jo pensijos mokėjimą, teisės aktus.“

8.

Šio reglamento to paties 8 skyriaus 68 straipsnis „Pirmenybinės taisyklės, kai išmokos sutampa“ suformuluotas taip:

„1.   Jeigu išmokos tuo pačiu laikotarpiu ir tiems patiems šeimos nariams priklauso pagal daugiau kaip vienos valstybės narės teisės aktus, taikomos šios pirmenybinės taisyklės:

<…>

2.   Jeigu teisės į išmokas sutampa, išmokos šeimai mokamos pagal tuos teisės aktus, kurie buvo pripažinti prioritetiniais pagal 1 dalies nuostatas. Pagal kitą, pirmajam prieštaraujantį, teisės aktą arba aktus priklausančių išmokų šeimai mokėjimas sustabdomas mokant tik pirmajame teisės akte numatyto dydžio išmoką, o už ją viršijančią sumą prireikus mokamas diferencinis priedas. Tačiau už vaikus, kurie, kai teisės į atitinkamą išmoką yra įgytos tik gyvenamosios vietos pagrindu, gyvena kitoje valstybėje narėje, toks diferencinis priedas neturi būti mokamas.

<…>“

9.

Šio reglamento to paties 8 skyriaus 68a straipsnyje „Išmokų mokėjimas“ ( 4 ) nustatyta:

„Tuo atveju, kai išmokomis šeimai nesinaudoja asmuo, kuriam jos turėtų būti teikiamos šeimos nariams išlaikyti, kompetentinga įstaiga savo teisinius įsipareigojimus vykdo mokėdama tas išmokas fiziniam ar juridiniam asmeniui, faktiškai išlaikančiam šeimos narius, jų gyvenamosios valstybės narės įstaigos arba jų gyvenamosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos šiuo tikslu paskirtos institucijos ar įstaigos agentūros prašymu ir jai tarpininkaujant.“

10.

Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Prašymas skirti išmokas šeimai pateikiamas kompetentingai įstaigai. Taikant [Reglamento Nr. 883/2004] 67 ir 68 straipsnius, ypač sprendžiant asmens teisės prašyti tokios išmokos klausimą, turi būti atsižvelgiama į visos šeimos padėtį taip, lyg visiems susijusiems asmenimis būtų taikomi atitinkamos valstybės narės teisės aktai ir lyg jie gyventų toje valstybėje narėje. Kai asmuo, turintis teisę prašyti išmokos, nepasinaudoja savo teise, valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentinga įstaiga atsižvelgia į kito iš tėvų ar asmens, kuris juo laikomas, arba vaiką ar vaikus globojančio asmens ar įstaigos prašymą skirti išmokas šeimai.“

11.

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 1967 m. spalio 24 d.Bundesgesetz betreffend den Familienlastenausgleich durch Beihilfen (Įstatymas dėl šeimos išlaidų kompensavimo skiriant išmokas; BGBl., 376/1967, toliau – FLAG) 2 straipsnyje nustatyta:

„1.   Asmenys, kurių nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra federalinėje teritorijoje, turi teisę gauti išmokas šeimai:

<…>

<…>

2.   Teisę gauti išmokas šeimai už 1 dalyje nurodytą vaiką turi asmuo, kurio namų ūkiui vaikas priklauso. Asmuo, kurio namų ūkiui vaikas nepriklauso, tačiau iš kurio lėšų jis daugiausia išlaikomas, turi teisę į išmoką šeimai, jeigu teisės ją gauti pagal šios dalies pirmą sakinį neturi joks kitas asmuo.

3.   Šiame skirsnyje „asmens vaikai“:

<…>

5.   Vaikas priklauso asmens namų ūkiui, jei tvarkant bendrą namų ūkį jis su šiuo asmeniu gyvena tame pačiame būste. Priklausymas namų ūkiui nelaikomas išnykusiu:

<…>“

12.

FLAG 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Asmuo, nepagrįstai gavęs išmokas šeimai, turi grąžinti atitinkamą sumą.“

13.

DN, gimęs Lenkijoje, nuo 2001 m. yra Austrijos pilietis ir nuo to laiko gyvena Austrijoje. Iki 2011 m. jis buvo sudaręs santuoką su Lenkijos piliete ir 1991 m. šioje santuokoje jiems gimė dukra, taip pat Lenkijos pilietė.

14.

Nuo 2011 m. DN gauna kompetentingų Lenkijos ir Austrijos įstaigų mokamą išankstinę senatvės pensiją, apskaičiuojamą pagal draudimo laikotarpius, įgytus Lenkijoje, paskui – Austrijoje.

15.

Nuo 2013 m. sausio mėn. iki rugpjūčio mėn. DN prašė išmokų šeimai ir jas gavo kaip kompensacinę išmoką ir mokesčių kreditą, jo dukrai suteiktą Austrijos mokesčių administratoriaus. DN šias išmokas pervedė Lenkijoje studijavusiai dukrai. Buvusi DN sutuoktinė nepateikė prašymo skirti tas išmokas.

16.

Per šį laikotarpį Lenkijoje nebuvo mokama jokių išmokų šeimai, nes DN ištekliai viršijo šios valstybės narės teisės aktuose nustatytą leidžiamą pajamų ribą tokioms išmokoms gauti.

17.

2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu Austrijos mokesčių administratorius nurodė grąžinti šias DN skirtas kompensacines išmokas ir mokesčių kreditą, remdamasis tuo, kad dėl Lenkijoje gaunamos išankstinės senatvės pensijos ir dėl jo dukters nuolatinės gyvenamosios vietos šioje valstybėje pagal Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioriteto taisykles Austrija turi tik subsidiariąją kompetenciją mokėti išmokas šeimai. Be to, remdamasis alternatyviu grąžinimo pagrindu mokesčių administratorius tvirtina, kad pagal FLAG 2 straipsnio 2 dalį tik Lenkijoje su dukra gyvenanti motina turėjo teisę gauti išmokas šeimai Austrijoje. Todėl jis daro išvadą, kad pagal FLAG 26 straipsnio 1 dalį reikia susigrąžinti šias išmokas iš tėvo, nors motina, kuri turėjo pateikti prašymą, jų nebegalėtų gauti dėl pasibaigusio atgaline data taikomo laikotarpio.

18.

DN dėl šio sprendimo pateikė skundą Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas, Austrija), teigdamas, kad Austrija jam turi mokėti išmokas šeimai pagal Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalį, siejamą su atitinkamomis FLAG nuostatomis.

19.

Tokiomis aplinkybėmis Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas) 2021 m. kovo 19 d. nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

20.

Rašytines pastabas pateikė Čekijos vyriausybė ir Europos Komisija.

21.

Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo prašymą šioje išvadoje nagrinėsiu tik ketvirtąjį ir penktąjį klausimus.

22.

Ketvirtuoju ir penktuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar pagal Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies trečią sakinį draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią su vaiku gyvenančiam vienam iš tėvų suteikiama teisė gauti išmokas šeimai, todėl, net šiam iš tėvų nepateikus prašymo skirti išmoką, kitam iš tėvų, faktiškai vienam išlaikančiam vaiką, negali būti mokama ta išmoka.

23.

Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, reikia išsiaiškinti, ar tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kitas iš tėvų pagal tą straipsnį turi teisę gauti išmokas šeimai.

24.

Manau, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateiktino atsakymo elementų galima rasti Sprendime Trapkowski ( 5 ). Šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje Teisingumo Teismas pirmiausia priminė, kad reglamentuose Nr. 987/2009 ir Nr. 883/2004 nėra nustatyti teisę į išmokas šeimai turintys asmenys ( 6 ), nors juose ir įtvirtintos taisyklės, leidžiančios nustatyti asmenis, turinčius teisę į šias išmokas ( 7 ). Toliau Teisingumo Teismas nurodė, kad iš Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies trečio sakinio formuluotės ir struktūros matyti, kad svarbu atskirti prašymo skirti išmokas šeimai pateikimą ir teisę gauti tokias išmokas ( 8 ). Taip pat remdamasis to straipsnio turiniu jis pabrėžė, kad, nors pakanka, kad vienas iš asmenų, turinčių teisę prašyti išmokų šeimai, pateiktų prašymą, kad kompetentinga valstybės narės įstaiga turėtų atsižvelgti į kito iš tėvų prašymą, pagal Sąjungos teisę nedraudžiama tokiai įstaigai taikant nacionalinę teisę daryti išvados, kad teisę gauti išmokas šeimai už vaiką turi kitas asmuo, o ne tas, kuris pateikė prašymą skirti šias išmokas ( 9 ).

25.

Iš šios jurisprudencijos darytina išvada, kad pagal Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies trečią sakinį valstybė narė tikrai neįpareigota skirti išmokos „kitam iš tėvų“, jeigu vienas iš tėvų, turintis teisę prašyti skirti išmokas šeimai, nepasinaudojo savo teise. Todėl pagal tą nuostatą tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, visiškai nedraudžiama Austrijos kompetentingai įstaigai, atsižvelgus į skyrimo sąlygas, atmesti DN pateikto prašymo skirti tas išmokas.

26.

Toliau pažymiu, kad šioje byloje nagrinėjama problematika iš tikrųjų nėra panaši į nagrinėtąją Sprendime Trapkowski, nes iš pradžių Austrijos kompetentinga įstaiga priėmė DN pateiktą prašymą dėl dukros. Tik vėliau mokesčių administratorius pareikalavo grąžinti DN skirtų išmokų šeimai dydžio sumą, kaip alternatyviu grąžinimo pagrindu remdamasis nacionalinės teisės nuostatomis, pagal kurias numatyta, kad, pirma, išmokos šeimai mokamos asmeniui, kurio ūkiui priklauso vaikas, ir, antra, asmuo, nepagrįstai gavęs tas išmokas, turi grąžinti jas atitinkančio dydžio sumą. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nuspręsti, ar šie pagrindai svarbūs priimant sprendimą dėl mokesčių administratoriaus pateikto reikalavimo grąžinti išmokas šeimai.

27.

Taigi Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies trečio sakinio išaiškinimas gali nulemti bylos baigtį, nes šiuo atveju Austrijos mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad motina nepateikė prašymo, atsižvelgė į tėvo pateiktą prašymą ir jam skyrė išmokas šeimai už vaiką. Kitaip tariant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nustatyti, ar tokiomis aplinkybėmis pagal tą nuostatą draudžiama teisės nuostata, pagal kurią leidžiama susigrąžinti DN skirtas išmokas šeimai už vaiką.

28.

Šiomis aplinkybėmis manau, kad, siekiant pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui naudingą atsakymą, leidžiantį priimti sprendimą byloje, būtina performuluoti Teisingumo Teismui jo pateiktus klausimus ( 10 ).

29.

Taigi siūlau Teisingumo Teismui taip performuluoti ketvirtąjį ir penktąjį klausimus:

„Ar Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies trečias sakinys turi būti aiškinamas taip, kad yra draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią leidžiama susigrąžinti išmokas šeimai, skirtas vienam iš šioje nuostatoje nurodytų asmenų, į kurio prašymą atsižvelgė kompetentinga įstaiga, jeigu asmuo, turintis teisę gauti šias išmokas, nepasinaudojo savo teise?“

30.

Taip performulavus klausimus išeitų, kad reikia išaiškinti Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies trečią sakinį. Kadangi tas reglamentas priimtas siekiant įgyvendinti Reglamentą Nr. 883/2004, manau, pirmiausia būtina įvertinti šiame antrajame reglamente nustatytų išmokų šeimai srityje taikomų taisyklių dalyką ir tikslą. Šiuo atveju manau, kad toks požiūris juo labiau būtinas, nes Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatyta, kad atsižvelgiant į nuorodą į Reglamento Nr. 883/2004 67 ir 68 straipsnius, Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies, kurioje ta nuoroda padaryta, prasmė ir taikymo sritis turi būti nagrinėjami pagal pirmųjų dviejų straipsnių nuostatas ( 11 ).

31.

Siekiant užtikrinti SESV 45 straipsnyje apibrėžtą darbuotojų judėjimo laisvę šios sutarties 48 straipsnyje iš esmės numatyta sukurti socialinės apsaugos sistemų derinimo struktūrą. Iš pradžių socialinės apsaugos sistemų koordinavimas, reglamentuotas Reglamente (EEB) Nr. 1408/71 ( 12 ), kuriame nustatyti mechanizmai tapo pernelyg sudėtingi ( 13 ), dabar reglamentuojamas Reglamente Nr. 883/2004. Kaip nurodyta to reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje ( 14 ), juo, kaip Reglamentu Nr. 1408/71 ( 15 ), siekiama ne suderinti socialinės apsaugos sistemas, o tik užtikrinti jų koordinavimą.

32.

Šiuo tikslu Reglamente Nr. 883/2004 numatytos, be kita ko, teisės normų kolizijos taisyklės, kai yra kelios teisės normos arba jų nėra, leidžiančios nustatyti socialinės apsaugos teisės aktus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos. Šios taisyklės, nustatytos to reglamento 11–16 straipsniuose, visų pirma grindžiamos bendruoju taikytinos teisės vienovės principu ( 16 ).

33.

Toliau Reglamente Nr. 883/2004 numatytos skirtingoms išmokų kategorijoms taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos. Dėl to Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsnyje dėl išmokų šeimai nustatyta valstybė narė ar valstybės narės, kompetentingos skirti tokias išmokas ( 17 ). Šiuo tikslu šiame straipsnyje įtvirtintas principas, pagal kurį asmuo gali prašyti skirti išmokas šeimai už savo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri kompetentinga mokėti šias išmokas, tarytum jie gyventų pastarojoje valstybėje narėje ( 18 ). Kaip nurodo Teisingumo Teismas, Reglamento Nr. 883/2004 67 straipsniu iš esmės siekiama neleisti valstybei narei teisės į išmokas šeimai ar jų sumą padaryti priklausomą nuo darbuotojo šeimos narių gyvenamosios vietos buvimo valstybėje narėje, kuri moka šias išmokas ( 19 ).

34.

Taigi to reglamento 67 straipsnyje sukuriama fikcija, pagal kurią į visą šeimą atsižvelgiama taip, lyg visiems susijusiems asmenims turėtų būti taikomi kompetentingos valstybės narės teisės aktai ir jie joje gyventų. Kitaip tariant, pagal tą straipsnį reikalaujama taikyti globalų požiūrį ( 20 ), nes pagal jį nustatydama teisę į išmokas šeimai kompetentinga įstaiga turi nagrinėti visos šeimos padėtį. Šiuo atveju tokią sampratą įtvirtino Teisingumo Teismas, kuris, aiškindamas socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus, nusprendė, kad išmokos šeimai dėl paties jų pobūdžio negali būti laikomos mokėtinomis asmeniui neatsižvelgiant į jo šeiminę situaciją ( 21 ). Kaip teisingai pabrėžia Komisija, tai reiškia, kad teisė į išmokas šeimai suteikiama ne vienam iš tėvų, o šeimai.

35.

Regis, šis globalus požiūris tobulai dera su tikslu, kuris pagal Reglamentą Nr. 883/2004 keliamas išmokoms šeimai. Siekiant nustatyti, ar išmoka yra išmoka šeimai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies j punktą, reikia remtis šio reglamento 1 straipsnio z punktu, pagal kurį žodžiai „išmokos šeimai“ yra visos išmokos natūra arba pinigais, skirtos padengti šeimos išlaidoms, neįskaitant to reglamento I priede nurodytų išankstinių išlaikymo ir specialių vaiko gimimo bei įvaikinimo išmokų. Remdamasis šia apibrėžtimi Teisingumo Teismas nuolat nusprendžia, kad išmokos šeimai yra skirtos socialiai paremti šeimą išlaikančius darbuotojus, leidžiant savivaldos institucijai kompensuoti dalį tokių išlaidų. Be to Teisingumo Teismas patikslino, kad žodžių junginys „padengti šeimos išlaidoms“ turi būti aiškinamas taip, kad jis pirmiausia susijęs su viešąja parama šeimos biudžetui, siekiant sumažinti vaikų priežiūros išlaidas ( 22 ).

36.

Šis tikslas taip pat matyti iš Reglamento Nr. 883/2004 68a straipsnio, kuriuo siekiama užtikrinti, kad išmokų šeimai gavėjai jas naudotų pagal paskirtį. Šiuo tikslu tame straipsnyje numatyta, kad, jeigu asmuo, turintis teisę gauti išmokas, nepasinaudoja turima teise į išmokas šeimai šeimos nariams išlaikyti, tų išmokų šeimai dydžio suma turi būti mokama asmeniui, kuris faktiškai tenkina šeimos narių poreikius.

37.

Taigi išmokų šeimai dalykas ir tikslas yra lemiami šioje srityje Reglamente Nr. 883/2004 numatytų taisyklių taikymo ir įgyvendinimo kriterijai. Vadinasi, Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalis turi būti suprantama ir aiškinama atsižvelgiant į šiuos požymius. Šiuo atžvilgiu tame straipsnyje ( 23 ) iš esmės numatyta, kad, kai asmuo, turintis teisę prašyti skirti išmokas šeimai, nepasinaudoja savo teise, valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi, kompetentinga įstaiga „atsižvelgia į“ kitų šiame straipsnyje nurodytų asmenų, be kita ko, „kito iš tėvų“ pateiktą prašymą.

38.

Mano nuomone, Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje atsispindi Reglamente Nr. 883/2004 įtvirtintas požiūris į šeimą išmokų šeimai klausimu. Manau, jog nustatydamas, kad būtų atsižvelgiama į „kito iš tėvų“ pateiktą prašymą taip, lyg jį būtų pateikęs teisę į išmokas šeimai turintis vienas iš tėvų, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti, kad bet kuriuo atveju tos išmokos atsižvelgiant į jų tikslą prisidėtų prie šeimos biudžeto ir padengtų faktiškai vaiką prižiūrinčio asmens patirtas išlaidas.

39.

Atitinkamai tęsdamas šiuos svarstymus manau, kad išmokas atitinkančių sumų grąžinimas galimas, tik jeigu jis nepažeidžia išmokų šeimai klausimu reglamentuose Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009 nustatytų mechanizmų struktūros. Siekiant įvertinti nurodymo grąžinti pagrįstumą reikia patikrinti, ar gavusi vieno iš Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje nurodytų asmenų prašymą kompetentinga įstaiga atliko visos šeimos padėties vertinimą, iš kurio matyti, kad išmokos šeimai faktiškai prisideda prie šeimos išlaidų sumažinimo. Jeigu atsakymas teigiamas, manau, pagal to straipsnio nuostatas draudžiama susigrąžinti išmokas šeimai, nors kompetentinga įstaiga tas išmokas skyrė asmeniui, kuris pagal nacionalinę teisę nėra asmuo, turintis teisę prašyti tokių išmokų.

40.

Šiuo atveju tokia analizė nuosekliai atitinka Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Žinoma, kaip Teisingumo Teismas priminė Sprendime Trapkowski ( 24 ), dėl Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje reikalaujamo atsižvelgimo valstybės narės kompetentingai įstaigai nedraudžiama išmokas šeimai skirti kitam nei prašymą pateikusiam asmeniui, nes tų išmokų skyrimo sąlygos, įskaitant turinčio teisę jas gauti asmens nustatymą, reglamentuojamos nacionalinėje teisėje. Vis dėlto iš to sprendimo turinio tikrai neišplaukia, kad kompetentinga įstaiga turi padaryti tokią išvadą. Išnagrinėjusi tame straipsnyje nurodytą visos šeimos padėtį kompetentinga įstaiga gali skirti išmokas šeimai kitam nei nacionalinėje teisėje nurodytam asmeniui.

41.

Vis dėlto, jeigu tokiu atveju remiantis nacionalinėje teisėje nustatytais kriterijais šis skyrimas ginčijamas, tai neturi lemti Reglamente Nr. 883/2004 nustatytos socialinės apsaugos koordinavimo sistemų mechanizmų struktūros pažeidimo. Primenu, kad, nors išmokų šeimai skyrimo sąlygos nustatomos pagal nacionalinę teisę, įgyvendindamos šią kompetenciją valstybės narės turi laikytis Sąjungos teisės ( 25 ). Mano nuomone, tai reiškia, kad turinčio teisę gauti išmokas šeimai asmens nustatymas pagal nacionalinę teisę neturi daryti tokio poveikio, kad po Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros būtų nurodyta grąžinti tas išmokas, kuriomis pasiekti jų tikslai.

42.

Bet kuriuo atveju tik nacionalinis teismas, turintis išnagrinėti visas konkrečias bylos aplinkybes, yra kompetentingas vertinti Austrijos mokesčių administratoriaus nurodymo grąžinti išmokas šeimai pagrįstumą. Todėl atsižvelgdamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytas aplinkybes manau, kad, vadovaujantis mano siūlomu Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalies trečio sakinio išaiškinimu, draudžiama susigrąžinti išmokas šeimai.

43.

Pagal Austrijos teisę buvusi DN sutuoktinė buvo asmuo, turintis teisę prašyti skirti išmokas šeimai, už kartu su ja Lenkijoje gyvenusią pilnametę dukrą. Kadangi motina nepasinaudojo savo teise, DN Austrijos kompetentingai įstaigai pateikė prašymą skirti tas išmokas. Atsižvelgusi į tą prašymą ši įstaiga išmokas šeimai skyrė DN, kuris visas atitinkamas sumas pervedė savo dukrai. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, jeigu DN turėtų grąžinti išmokas šeimai, jo buvusiai sutuoktinei jos negalėtų būti išmokėtos, nes pagal Austrijos teisę pasibaigė tų išmokų mokėjimo terminas.

44.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmiausia konstatuoju, kad į DN pateiktą prašymą buvo atsižvelgta ir kad paskui jam buvo skirtos išmokos šeimai kompetentingai įstaigai vykdant Reglamento Nr. 883/2004 67 ir 68 straipsnių taikymo procedūrą, nustatytą Reglamento Nr. 987/2009 60 straipsnio 1 dalyje. Be to, pažymiu, kad, nors išmokos šeimai nebuvo sumokėtos motinai, jos faktiškai prisidėjo prie vaiko, už kurį buvo skirtos, išlaikymo.

45.

Regis, šiomis aplinkybėmis pagal nacionalinę teisę reikalaujamas išmokų šeimai susigrąžinimas pažeistų Sąjungos teisės aktų leidėjo išmokų šeimai srityje nustatytas socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisykles.

46.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas, Austrija) pateiktus performuluotus ketvirtąjį ir penktąjį prejudicinius klausimus:

Pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, 60 straipsnio 1 dalies trečią sakinį draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kuria remiantis leidžiama susigrąžinti išmokas šeimai, skirtas vienam iš šiame sakinyje nurodytų asmenų, į kurio prašymą kompetentinga įstaiga atsižvelgė, nes asmuo, turintis teisę prašyti tokių išmokų, nepasinaudojo šia teise, jeigu tos išmokos faktiškai prisidėjo prie šeimos narių, už kuriuos jos skirtos, išlaikymo.