Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62021CA0350

Byla C-350/21: 2022 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas (Sofiyski gradski sad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje, pradėtoje Spetsializirana prokuratura (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Asmens duomenų tvarkymas elektroninių ryšių sektoriuje – Ryšių konfidencialumas – Elektroninių ryšių paslaugų teikėjai – Bendras ir nediferencijuotas srauto ir vietos nustatymo duomenų saugojimas šešis mėnesius – Kova su sunkiais nusikaltimais – Prieiga prie saugomų duomenų – Informacija duomenų subjektams – Teisė pareikšti ieškinį – Direktyva 2002/58/EB – 15 straipsnio 1 ir 2 dalys – Direktyva (ES) 2016/680 – 13 ir 54 straipsniai – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 7, 8, 11, 47 straipsniai ir 52 straipsnio 1 dalis)

OL C 15, 2023 1 16, p. 16–17 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2023 1 16   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/16


2022 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas (Sofiyski gradski sad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje, pradėtoje Spetsializirana prokuratura

(Byla C-350/21) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Asmens duomenų tvarkymas elektroninių ryšių sektoriuje - Ryšių konfidencialumas - Elektroninių ryšių paslaugų teikėjai - Bendras ir nediferencijuotas srauto ir vietos nustatymo duomenų saugojimas šešis mėnesius - Kova su sunkiais nusikaltimais - Prieiga prie saugomų duomenų - Informacija duomenų subjektams - Teisė pareikšti ieškinį - Direktyva 2002/58/EB - 15 straipsnio 1 ir 2 dalys - Direktyva (ES) 2016/680 - 13 ir 54 straipsniai - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 7, 8, 11, 47 straipsniai ir 52 straipsnio 1 dalis)

(2023/C 15/16)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sofiyski gradski sad

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Spetsializirana prokuratura

Rezoliucinė dalis

1.

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, 15 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi,

turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamas:

nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta, kad, prevenciškai siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir užkirsti kelią didelėms grėsmėms visuomenės saugumui, elektroninių ryšių priemonių naudotojų srauto ir buvimo vietos duomenys saugomi bendrai ir nediferencijuojant, net jei minėtame teisės akte šis saugojimas ribojamas šešių mėnesių laikotarpiu, numatomos tam tikros garantijos, susijusios su šiuo saugojimu ir prieiga prie šių duomenų;

nacionalinės teisės aktas, kuriame aiškiai ir tiksliai nenumatyta, kad prieiga prie saugomų duomenų yra ribojama tiek, kiek būtina siekiant šio saugojimo tikslo.

2.

Direktyvos 2002/58/EB, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/136/EB, 15 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, 13 ir 54 straipsniai

turi būti aiškinami taip:

jais draudžiamas nacionalinės teisės aktas, pagal kurį nacionalinėms baudžiamojo persekiojimo institucijoms suteikiama prieiga prie teisėtai saugomų srauto ir vietos nustatymo duomenų, neužtikrinant, kad asmenys, kurių duomenimis tos nacionalinės institucijos pasinaudojo, būtų informuoti tiek, kiek numatyta Sąjungos teisėje, ir jiems nėra numatyta teisių gynimo nuo neteisėtos prieigos prie šių duomenų priemonių.


(1)  OL C 338, 2021 8 23.


Top