—

pripažinti prieštaravimą dėl priimtinumo priimtinu ir nustatyti, kad Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių (toliau – MASD) 33 straipsnio 1 ir 2 dalys yra neteisėtos;

—

pripažinti, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. Generalinio sekretoriaus sprendimas yra teisiškai nepagrįstas, ir jį panaikinti;

pirmiausia,

—

pripažinti, kad Marie-Christine Arnautu pateikė savo padėjėjo darbo įrodymą pagal MASD 33 straipsnio 1 ir 2 dalis bei pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją;

ir, atsižvelgiant į tai,

—

panaikinti 2020 m. rugsėjo 21 d. Europos Parlamento generalinio sekretoriaus sprendimą, apie kurį elektroniniu būdu pranešta 2020 m. spalio 23 d., priimtą pagal iš dalies pakeisto 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Europos Parlamento biuro sprendimo 2009/C 159/01 „dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių“ 68 straipsnį, kuriuo pripažįstamas reikalavimas grąžinti 87 203,46 EUR sumą, nepagrįstai išmokėtą kaip išmokos už Parlamento nario padėjėjo darbą, ieškovės atžvilgiu, ir paraginti ją grąžinti;

—

panaikinti 2020 m. spalio 22 d. debeto avizą Nr. 7000001577, kurioje nustatytas reikalavimas Marie-Christine Arnautu atžvilgiu, remiantis 2020 m. rugsėjo 21 d. Generalinio sekretoriaus priimtu sprendimu susigrąžinti nepagrįstai sumokėtą sumą, priimtu pagal MASD 68 straipsnį, susijusį su išlaidomis už Europos Parlamento narių padėjėjų darbą;

—

priteisti iš Parlamento visas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas siejamas su neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu dėl to, kad Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Europos Parlamento biuro sprendimu (toliau – įgyvendinimo taisyklės), 33 straipsniu buvo pažeistas teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai, nes jos, be kita ko, buvo neaiškios ir netikslios. Ieškovė teigia, kad kadangi ginčijamos nuostatos buvo netikslios, įgyvendinimo taisyklių teisės normai reikalingas teismo išaiškinimas. Be to, išlaidų už Parlamento narių padėjėjų darbo įrodymo detalės buvo nustatytos tik 2017 m. lapkričio mėn. sprendimuose Bilde ir Montel suformuota jurisprudencija, o 2005 m. Sprendime Gorostiaga suformuota jurisprudencija buvo susijusi tik su mokėjimų tarpininko mokamais darbo užmokesčiais. Nuo 2008 m. ginčijamos nuostatos buvo apibrėžtos netiksliai ir neaiškiai. Ieškovė pažymi, kad, nepaisydamas teisinio neužtikrintumo pavojaus, Europos Parlamentas tiksliai ir aiškiai nereglamentavo Parlamento nario padėjėjų darbo kontrolės procedūros ir neformalizavo Parlamento nario pareigos fiksuoti ir saugoti duomenis ir net tinkamų, identifikuotinų ir datuotų įrodymų pateikimo tvarkos.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas esminio procedūrinio reikalavimo ir teisių į gynybą pažeidimu. Ieškovė teigia, kad Generalinis sekretorius nesurengė asmeninio pokalbio ir taip pažeidė įgyvendinimo taisyklių 68 straipsnį. Ji taip pat nurodo, kad tokiu elgesiu Generalinis sekretorius pažeidė jos pagrindinę teisę tiesiogiai pateikti savo argumentus ir paaiškinimus sprendimą priimančiai vadovybei bei ginčyti įrodymus.