1

2011 m. liepos 8 d. ieškovė Gabriele Schmid, remdamasi iš dalies pakeistu 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) (panaikintas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.

2

Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:

3

Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 29 klasei ir atitinka tokį aprašymą: „Moliūgų sėklų aliejus, atitinkantis saugomą geografinę nuorodą „Štirijos moliūgų sėklų aliejus“.

4

Bendrijos prekių ženklo paraiška paskelbta 2011 m. lapkričio 2 d.Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 2011/207. Šis prekių ženklas buvo įregistruotas 2012 m. vasario 9 d. (Nr. 010108454).

5

2018 m. kovo 1 d. į bylą įstojusi šalis Landeskammer für Land- und Forstwirtschaft in Steiermark (Štirijos regiono žemės ūkio ir miškininkystės rūmai, Austrija) pateikė prašymą pripažinti minėto prekių ženklo registraciją negaliojančia. Prašymo pripažinti registraciją negaliojančia pagrindai, kuriais remiasi įstojusi į bylą šalis, yra nurodyti Reglamento 2017/1001 59 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies h–j punktais.

6

Kiek tai susiję su Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies i punkte, siejamame su šio reglamento 59 straipsnio 1 dalimi, nurodytu negaliojimo pagrindu, įstojusi į bylą šalis rėmėsi Europos Sąjungos simboliu (jo versija vokiečių k.), skirtu „saugomoms geografinėms nuorodoms“(toliau – SGN simbolis) ir nurodytu 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012, p. 1); jis yra toks:

7

2019 m. liepos 26 d. sprendimu Anuliavimo skyrius panaikino ginčijamą prekių ženklą.

8

2019 m. rugsėjo 26 d. ieškovė, remdamasi Reglamento 2017/1001 66–71 straipsniais, pateikė EUIPO apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

9

2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją ir nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas buvo įregistruotas pažeidžiant Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies i punktą ir kad pagal šio reglamento 59 straipsnio 1 dalį jis turi būti panaikintas.

10

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

11

EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

12

Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

13

Atsižvelgiant į nagrinėjamos paraiškos įregistruoti padavimo datą, t. y. 2011 m. liepos 8 d., kuri yra lemiama nustatant taikytiną materialinę teisę, šios bylos faktinėms aplinkybėms taikomos Reglamento Nr. 207/2009 materialinės nuostatos (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 5 d. nutartį Alcon / VRDT, C‑192/03 P, EU:C:2004:587, 39 ir 40 punktus ir 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Gugler France / Gugler ir EUIPO, C‑736/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:308, 3 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

14

Taigi, kiek tai susiję su materialinės teisės normomis, ginčijamame sprendime Apeliacinės tarybos ir šalių pateiktas nuorodas į Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies i punktą ir 59 straipsnio 1 dalies a punktą reikia suprasti kaip nuorodas į Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktą ir 52 straipsnio 1 dalies a punktą, nes šių dviejų nuostatų turinys yra toks pat kaip ir nurodytų Reglamento 2017/1001 nuostatų.

15

Ginčijamo sprendimo 20–23 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktas taikomas emblemoms, kuriose daroma nuoroda tik į vieną Sąjungos veiklos sritį, net jeigu su šia sritimi siejama emblema yra susijusi tik su tam tikromis valstybėmis narėmis. To paties sprendimo 24–26 punktuose ji, pirma, teigė, kad priimdama Reglamentą Nr. 1151/2012 Sąjunga įgyvendino savo išimtinę kompetenciją saugoti saugomas geografines nuorodas, todėl SGN simbolis yra reikšmingas visuomenei, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktą. Antra, ji pažymėjo, kad ginčijamo prekių ženklo žymuo apima visą šį simbolį ir kad nei teisė, nei pareiga naudoti minėtą simbolį neapima teisės į jo, kaip prekių ženklo elemento, apsaugą. Tuo remdamasi minėto sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad ginčijamas prekių ženklas buvo įregistruotas pažeidžiant nurodytą nuostatą, todėl minėtas prekių ženklas turi būti panaikintas.

16

Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, susijusiu su tuo, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies i punktu.

17

Ji teigia, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktą draudžiama įregistruoti prekių ženklą tik tuo atveju, kai jame yra tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos simbolis, kuris gali suklaidinti visuomenę dėl ryšio tarp šio prekių ženklo savininko ar naudotojo ir valdžios institucijos, į kurią minėtame simbolyje daroma nuoroda. O šioje byloje ši sąlyga nėra įvykdyta. Bet kuriuo atveju ginčijamas sprendimas šiuo klausimu nemotyvuotas.

18

EUIPO mano, kad ieškovės argumentai turi būti atmesti. Pirma, SGN simbolis jau buvo apibrėžtas atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose tą dieną, kai buvo paduota paraiška įregistruoti ginčijamą prekių ženklą. Antra, ieškovė neginčija SGN simbolio priskyrimo prie reikšmingos visuomenei emblemos. Trečia, tokiam Sąjungos simboliui, kaip SGN simbolis, suteikiama apsauga pagal prekių ženklų teisę prieštarautų Sąjungos sukurtai geografinės kilmės nuorodų apsaugos sistemai ir pakenktų tinkamam jos veikimui.

19

Atitinkamai įstojusi į bylą šalis mano, kad SGN simbolis yra reikšmingas visuomenei ir negali būti įtrauktas į Sąjungos prekių ženklą, nes kompetentinga institucija, t. y. Europos Komisija, to daryti neleido. Ji taip pat nurodo, kad šis simbolis dominuoja ginčijamame prekių ženkle, kad vartotojai šio simbolio nelaiko simboliu, panašiu į Sąjungos išduotą kokybės ženklą, ir kad visuomenė įžvelgs šio prekių ženklo ir Sąjungos ryšį, atsižvelgiant į tai, kad liudijimą registruoti minėtą prekių ženklą išdavė EUIPO.

20

Primintina, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktą draudžiama registruoti prekių ženklus, turinčius to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies h punkte (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies h punktas) nenurodytų ženkliukų, emblemų ar herbų, t. y. tokių ženkliukų, emblemų ar herbų, apie kuriuos valstybės ar tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos tinkamai nepranešė valstybėms, 1883 m. kovo 20 d. Paryžiuje pasirašytos, paskutinį kartą Stokholme 1967 m. liepos 14 d. peržiūrėtos ir 1979 m. rugsėjo 28 d. pakeistos Konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 828 t., Nr. 11851, p. 305, toliau – Paryžiaus konvencija) šalims.

21

Remiantis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkto formuluote, šioje nuostatoje numatytas draudimas taikomas tuo atveju, kai, pirma, nagrinėjamas ženkliukas, emblema ar herbas yra reikšmingi visuomenei ir, antra, kompetentinga institucija nedavė leidimo jų įregistruoti.

22

Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad šias sąlygas papildo trečioji sąlyga, nes visos šios sąlygos yra kumuliacinės. Trečioji sąlyga išplaukia iš Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkto ir to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies h punkto bendro aiškinimo.

23

Pagal pastarąją nuostatą tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų emblemos, apie kurias tinkamai pranešta valstybėms, Paryžiaus konvencijos šalims, yra saugomos tik tada, kai, vertinant bendrai, tokią emblemą sudarantis prekių ženklas rodo ryšį tarp jos savininko ar naudotojo ir aptariamos tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos – ši sąlyga tiesiogiai išplaukia iš Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies c punkto (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 10 d. Sprendimo Kreyenberg / VRDT – Komisija(MEMBER OF €e euro experts), T‑3/12, EU:T:2013:364, 38 punktą).

24

Jeigu Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkte numatyta apsauga būtų taikoma net ir tuo atveju, kai minėta pastaroji sąlyga netenkinama, ji būtų didesnė už tą, kuri teikiama to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies h punkte tarptautinių organizacijų emblemoms, apie kurias valstybėms, Paryžiaus konvencijos šalims, buvo tinkamai pranešta (2013 m. liepos 10 d. Sprendimo MEMBER OF €e euro experts, T‑3/12, EU:T:2013:364, 38 punktas).

25

Vis dėlto nėra pagrindo manyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytiems ženkliukams, emblemoms ar herbams suteikti didesnę apsaugą, nei nurodytiems to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies h punkte, todėl pagal pirmąją nuostatą suteiktos apsaugos apimtis negali būti didesnė nei pagal antrąją nuostatą teikiamos apsaugos apimtis (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo American Clothing Associates / VRDT ir VRDT / American Clothing Associates, C‑202/08 P ir C‑208/08 P, EU:C:2009:477, 80 punktą ir 2013 m. liepos 10 d. Sprendimo MEMBER OF €e euro experts, T‑3/12, EU:T:2013:364, 39 punktą).

26

Taigi pažymėtina, kad Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytiems ženkliukams, emblemoms ar herbams suteikta apsauga gali būti taikoma tik tada, kai tokį ženkliuką, emblemą ar herbą turintis prekių ženklas, nagrinėjamas bendrai, visuomenę gali suklaidinti dėl ryšio tarp jo savininko ar naudotojo ir valdžios institucijos, į kurią nagrinėjamame ženkliuke, emblemoje ar herbe daroma nuoroda (2013 m. liepos 10 d. Sprendimo MEMBER OF €e euro experts, T‑3/12, EU:T:2013:364, 40 ir 77 punktą).

27

Šiuo klausimu buvo patikslinta, kad, atsižvelgiant į plačią Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkto formuluotę, pagal šią nuostatą taip pat saugomi ženkliukai, emblemos ar herbai, kurie, nors ir nenurodo visų Sąjungos veiklos sričių, turi ypatingą ryšį su viena iš šių veiklos sričių. Iš tiesų to, kad ženkliukas, emblema ar herbas yra susiję su viena iš Sąjungos veiklos sričių, pakanka įrodyti, kad jų apsauga yra reikšminga visuomenei (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 10 d. Sprendimo MEMBER OF €e euro experts, T‑3/12, EU:T:2013:364, 44 punktą).

28

Taigi ši apsauga suteikta pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktą ir visų pirma taikoma tada, kai nagrinėjamas prekių ženklas klaidina visuomenę dėl juo žymimų prekių ar paslaugų kilmės ir skatina ją manyti, kad šios prekės ar paslaugos priklauso valdžios institucijai, į kurią daroma nuoroda ženkliuke, emblemoje ar herbe, kurie atkartojami ar mėgdžiojami prekių ženkle. Tokia apsauga turi būti taikoma ir tada, kai dėl to, kad ženkliukas, emblema ar herbas atkartojami ar mėgdžiojami šiame prekių ženkle, visuomenė gali manyti, jog šioms prekėms ar paslaugoms buvo suteiktas valdžios institucijos, į kurią teikiama nuoroda tame ženkliuke, emblemoje ar herbe, patvirtinimas ar garantija arba jos kitaip susijusios su šia institucija (2013 m. liepos 10 d. Sprendimo MEMBER OF €e euro experts, T‑3/12, EU:T:2013:364, 78 ir 97 punktai; pagal analogiją taip pat žr. 2013 m. sausio 15 d. Sprendimo Welte-Wenu / EUIPO – Komisija (EUROPEAN DRIVESHAFT SERVICES), T‑413/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:12, 61 punktą).

29

Būtent atsižvelgiant į šias pastabas reikia išnagrinėti argumentus dėl ginčijamo sprendimo.

30

Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba nusprendė atmesti apeliaciją dėl sprendimo panaikinti ginčijamą prekių ženklą, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktu, ir konstatavo, kad buvo įvykdytos abi šio sprendimo 21 punkte nurodytos sąlygos.

31

Pirma, ginčijamo sprendimo 24 punkte ji nusprendė, kad SGN simbolis yra reikšmingas visuomenei, nes juo turi būti ženklinamos prekės, atitinkančios saugomą geografinę nuorodą, ir ieškovė to neginčijo. Antra, to sprendimo 25 punkte ji pažymėjo, kad ginčijamame prekių ženkle yra visas SNG simbolis ir kad ieškovė neįrodė, jog Komisija leido šį simbolį naudoti pagal prekių ženklų teisę, be to, tokio leidimo taip pat nenumatyta Reglamente Nr. 1151/2012, o to ieškovė taip pat neginčijo.

32

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba neišnagrinėjo trečiosios sąlygos, į kurią atsižvelgiant, remiantis šio sprendimo 26-28 punktuose nurodyta jurisprudencija, galima remtis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkte numatytu atsisakymo registruoti pagrindu.

33

Iš tiesų, kaip pažymi ieškovė, nė vienoje ginčijamo sprendimo dalyje nekalbama apie tai, ar dėl to, kad ginčijamame prekių ženkle pavaizduotas SGN simbolis, visuomenė gali manyti, kad šiuo prekių ženklu žymimoms prekėms suteiktas valdžios institucijos, į kurią daroma nuoroda minėtoje emblemoje, t. y. Sąjungos, patvirtinimas arba garantija, arba kad jos kitaip susijusios su Sąjungos institucija. Konkrečiai kalbant, ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba nenagrinėjo klausimo, ar dėl to, kaip SGN simbolis buvo integruotas į ginčijamą prekių ženklą, ši visuomenė galėjo manyti, kad šiuo prekių ženklu žymimoms prekėms suteikta Sąjungos garantija, kad šios prekės turi tam tikrą kilmę ir savybes, atitinkančias Reglamente Nr. 1151/2012 nustatytas saugomų geografinių nuorodų apsaugos sąlygas.

34

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, priešingai, nei per posėdį nurodė EUIPO, negalima teigti, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba netiesiogiai nagrinėjo, ar ginčijamas prekių ženklas visuomenei sukuria įspūdį dėl ryšio tarp jo savininko ir Sąjungos. Ginčijamo sprendimo 19 ir 25 punktuose vien konstatuodama, kad šiame prekių ženkle buvo įtrauktas visas SGN simbolis, o minėto sprendimo 26 punkte nurodydama, kad net jei ginčijamas prekių ženklas nebūtų toks pats kaip SGN simbolis, tai nepakeistų jos vertinimo, Apeliacinė taryba visiškai neįvertino, kaip visuomenė suvoks šį simbolį kaip minėto prekių ženklo, vertinamo kaip visuma, elementą ir ar dėl šio suvokimo manys, kad tokiu prekių ženklu žymimoms prekėms yra suteikta Sąjungos garantija.

35

Taigi Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą, nes nepriėmė sprendimo dėl vienos iš trijų kumuliacinių sąlygų, taikomų įgyvendinant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punkte numatytą apsaugą.

36

Nė vienas EUIPO ir įstojusios į bylą šalies nurodytas argumentas nepaneigia šios išvados.

37

Pirma, EUIPO argumentas, kad paraiškos įregistruoti ginčijamą prekių ženklą padavimo dieną SGN simbolis jau buvo apibrėžtas atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, tik įrodo, kad šis simbolis yra Sąjungos kilmės.

38

Šiuo klausimu šalys pripažįsta, kad SGN simbolis yra reikšmingas visuomenei, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktą. Vis dėlto, jei tai yra viena iš šioje nuostatoje suteikiamos apsaugos įgyvendinimo sąlygų, ji yra atskira ir išankstinė sąlyga, susijusi su tuo, kad visuomenė gali manyti, jog prekių ženklu, kuriame yra toks simbolis, žymimoms prekėms suteiktas Sąjungos patvirtinimas ar garantija arba kad jos yra kitaip susijusios su Sąjunga.

39

Antra, reikia pripažinti, kad, kaip teigia EUIPO, prekių ženklų teisės apsaugos suteikimas tokiam Sąjungos simboliui, kaip SGN, paprastai gali pakenkti Sąjungos sukurtai saugomų geografinių nuorodų sistemai ir jos tinkamam veikimui. Iš tiesų toks apsaugos suteikimas prekių ženklo, kuriame yra SNG simbolis, savininkui gali suteikti šio simbolio naudojimo monopolį, leidžiantį jam uždrausti bet kuriam kitam asmeniui naudoti šį simbolį. Pagal Reglamento Nr. 1151/2012 12 straipsnį kiekvienas gamintojas turi galėti naudoti šį simbolį ženklinant savo prekes, jeigu šios atitinka saugomos geografinės nuorodos taikymo sąlygas.

40

Vis dėlto pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktą reikia konkrečiai ir visapusiškai įvertinti 38 punkte nurodytą riziką, susijusią su ginčijamu prekių ženklu, nes kiti šio prekių ženklo elementai gali lemti tai, kad jis, kaip visuma, negalės sukelti visuomenei įspūdžio dėl ryšio tarp jo savininko ar naudotojo ir atitinkamos valdžios institucijos, kuriai priklauso šį prekių ženklą sudaranti emblema arba kuri ją naudoja, arba suklaidinti visuomenės šiuo požiūriu (2013 m. liepos 10 d. Sprendimo MEMBER OF €e euro experts, T‑3/12, EU:T:2013:364, 107 punktas).

41

Šiuo klausimu sprendimus priimančios EUIPO institucijos turi ne tik patikrinti, ar atitinkama emblema visiškai arba iš dalies pakartojama prekių ženkle, į kurį ji įtraukta. Jos taip pat turi įvertinti, ar, be kita ko, atsižvelgdama į emblemos dydį ir vietą tokiame prekių ženkle visuomenė suvokia šią emblemą kaip tokią, ar jos spalvų ar formų konfigūracija yra paprasta, ar sudėtinga, ar ją papildo kiti žodinio arba vaizdinio pobūdžio elementai, kurie sumažina arba pakeičia visuomenės suvokimą apie šią emblemą, ar kiti nagrinėjamo prekių ženklo elementai dominuoja bendrame to prekių ženklo sukuriamame įspūdyje.

42

Tik atlikus šį įvertinimą galima manyti, kad tuo atveju, kai visuomenė susieja atitinkamo prekių ženklo savininką ar naudotoją su valdžios institucija, kuriai priklauso šį prekių ženklą sudaranti emblema arba kuri ją naudoja, arba kai šiuo požiūriu visuomenė yra klaidinama, kyla pavojus, kad bus pažeista Sąjungos nustatyta saugomų geografinių nuorodų sistema.

43

Trečia, priešingai, nei teigia įstojusi į bylą šalis, atsisakymas įregistruoti prekių ženklą, kuriame yra SGN simbolis, remiantis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies i punktu, negali išplaukti vien iš aplinkybės, kad kompetentinga valdžios institucija neleido jo naudoti. Iš tiesų tokio leidimo nebuvimas yra tik viena iš šioje nuostatoje numatytos apsaugos įgyvendinimo sąlygų.

44

Ketvirta, dėl įstojusios į bylą šalies argumentų, kad SGN simbolis dominuoja ginčijamame prekių ženkle, kad vartotojai nelaiko šio simbolio kaip simbolio, panašaus į Sąjungos suteiktą kokybės ženklą, ir visuomenė įžvelgs ryšį tarp šio prekių ženklo ir Sąjungos – atsižvelgiant į tai, kad minėtą prekių ženklą patvirtino EUIPO, – reikia konstatuoti, kad tokie argumentai susiję su vertinimu, kaip visuomenė suvokia tą patį prekių ženklą. Tačiau ginčijamame sprendime toks vertinimas nebuvo atliktas. Taigi tokie argumentai neleidžia paneigti išvados, kad neatlikusi tokio vertinimo Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą.

45

Šiomis aplinkybėmis išsamumo sumetimais reikia pridurti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, aplinkybė (darant prielaidą, kad ji teisinga), kad paraiškos įregistruoti prekių ženklą padavimo dieną ginčijamu prekių ženklu žymimos prekės atitiko Reglamente Nr. 1151/2012 nustatytas apsaugos pagal saugomas geografines nuorodas sąlygas, neturi įtakos šiam vertinimui. Pirma, tokia aplinkybė reiškia tik tai, kad pagal Reglamento Nr. 1151/2012 12 straipsnį šiomis prekėmis prekiaujantis ūkio subjektas gali naudoti nagrinėjamą geografinę nuorodą, tačiau tai nesuteikia jam teisės naudoti tokią nuorodą kaip prekių ženklą. Antra, nagrinėjamos prekės ateityje gali nebeatitikti minėtų sąlygų. Net ir tokiu atveju atitinkamame prekių ženkle ir toliau būtų naudojamas SGN simbolis ir prireikus galėtų klaidinti visuomenę dėl juo žymimų prekių kilmės ar savybių.

46

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.

47

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Šioje byloje EUIPO ir įstojusi į bylą šalis pralaimėjo bylą, o ieškovė prašė priteisti tik iš EUIPO bylinėjimosi šiame procese išlaidas. Taigi EUIPO turi padengti ne tik savo, bet ir ieškovės šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalimi, įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi šiame procese išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji kolegija)

nusprendžia: