1

2020 m. balandžio 11 d. Europos Komisija priėmė Sprendimą C(2020) 2366 final dėl valstybės pagalbos SA.56812 (2020/N) – Švedija – COVID‑19: paskolų garantijų sistema oro transporto bendrovėms ir jame konstatavo, kad pagalbos priemonė – paskolų garantijų sistema tam tikroms oro transporto bendrovėms (toliau – Švedijos pagalbos sistema), apie kurią Švedijos Karalystė, vadovaudamasi SESV 108 straipsnio 3 dalimi, pranešė 2020 m. balandžio 3 d., viena vertus, yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir, kita vertus, yra suderinama su vidaus rinka remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu. Šia sistema siekiama užtikrinti pakankamą oro transporto bendrovių, kurios yra svarbios siekiant garantuoti Švedijos susisiekimą ir kurioms Švedijos institucijos yra išdavusios licenciją oro susisiekimui vykdyti, likvidumą, suteikiant valstybės garantiją, kad būtų išsaugota jų ekonominė veikla per COVID‑19 pandemiją ir po jos.

2

2020 m. balandžio 21 d. Švedijos Karalystė, vadovaudamasi SESV 108 straipsnio 3 dalimi, pranešė Komisijai apie pagalbos priemonę (toliau – nagrinėjama priemonė) – SAS AB suteiktą garantiją atnaujinamajai kredito linijai, kurios maksimalus dydis – 1,5 mlrd. Švedijos kronų (SEK), nes šiai įmonei kilo sunkumų gauti paskolų iš kredito įstaigų pagal Švedijos pagalbos sistemą. Šia priemone siekiama iš dalies kompensuoti SAS žalą, patirtą dėl jos skrydžių atšaukimo ar jų tvarkaraščio pakeitimo nustačius kelionių apribojimus dėl COVID‑19 pandemijos.

3

2020 m. balandžio 24 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2020) 2784 final dėl valstybės pagalbos SA.57061 (2020/N) – Švedija – Žalos, kurią SAS patyrė dėl COVID‑19 pandemijos, kompensavimas (toliau – ginčijamas sprendimas) ir jame konstatavo, kad nagrinėjama priemonė, viena vertus, yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir, kita vertus, yra nesuderinama su vidaus rinka remiantis SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu.

4

2020 m. birželio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį Ryanair DAC ieškinį.

5

Aktu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną, ieškovė paprašė, kad ieškinys būtų nagrinėjamas taikant pagreitintą procedūrą pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 151 ir 152 straipsnius. 2020 m. liepos 15 d. sprendimu Bendrasis Teismas (dešimtoji kolegija) patenkino prašymą taikyti pagreitintą bylos nagrinėjimo procedūrą.

6

Dešimtosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, vadovaudamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

7

2020 m. liepos 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos atsiliepimą į ieškinį.

8

2020 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė, vadovaudamasi Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalimi, pateikė motyvuotą prašymą surengti teismo posėdį.

9

Aktais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2020 m. rugpjūčio 4, 7 ir 21 d., SAS, Švedijos Karalystė ir Prancūzijos Respublika paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. Aktais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2020 m. rugsėjo 9, 15 ir 30 d., ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 144 straipsnio 7 dalimi, paprašė, kad tam tikri ieškinyje pateikti duomenys ir jo sutrumpinta versija nebūtų perduoti SAS, Švedijos Karalystei ir Prancūzijos Respublikai.

10

2020 m. spalio 7 d. nutartimis Bendrojo Teismo dešimtosios išplėstinės kolegijos pirmininkas leido Prancūzijos Respublikai, Švedijos Karalystei ir SAS įstoti į bylą ir nusprendė laikinai perduoti joms tik ieškovės pateiktas nekonfidencialias ieškinio ir sutrumpinto ieškinio versijas, laukdamas galimų Prancūzijos Respublikos, Švedijos Karalystės ir SAS pastabų dėl prašymo užtikrinti konfidencialumą.

11

2020 m. spalio 7 d. taikant proceso organizavimo priemones Prancūzijos Respublikai, Švedijos Karalystei ir SAS buvo leista pateikti įstojimo į bylą paaiškinimus pagal Procedūros reglamento 154 straipsnio 3 dalį.

12

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

13

Komisija ir SAS Bendrojo Teismo prašo:

14

Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį.

15

Reikia priminti, kad Europos Sąjungos teismas, atsižvelgdamas į kiekvienos bylos aplinkybes, turi teisę įvertinti, ar gero teisingumo vykdymo sumetimai gali pateisinti ieškinio atmetimą dėl su esme susijusių priežasčių, prieš tai neišnagrinėjęs jo priimtinumo klausimo (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 26 d. Sprendimo Taryba / Boehringer, C‑23/00 P, EU:C:2002:118, 51 ir 52 punktus ir 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Trajektna luka Split / Komisija, T‑57/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:470, 84 punktą). Todėl, visų pirma atsižvelgiant į argumentus, kuriais remiantis buvo nuspręsta šią bylą nagrinėti taikant pagreitintą procedūrą, ir į tai, koks svarbus tiek ieškovei, tiek Komisijai ir Švedijos Karalystei yra greitas atsakymas dėl esmės, pirmiausia reikia išnagrinėti ieškinio pagrįstumą, prieš tai nepriėmus sprendimo dėl jo priimtinumo.

16

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo penkis pagrindus: pirma, Komisija pažeidė reikalavimą, pagal kurį remiantis SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu teikiama pagalba nėra skirta vieno nukentėjusio asmens patirtai žalai atitaisyti; antra, nagrinėjama priemonė nėra pagrįsta SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu ir Komisija klaidingai nusprendė, kad nagrinėjama priemonė yra proporcinga atsižvelgiant į žalą, kurią SAS sukėlė COVID‑19 pandemija; trečia, Komisija pažeidė įvairias nuostatas, susijusias su Sąjungos vidaus oro susisiekimo liberalizavimu; ketvirta, Komisija pažeidė jos procesines teises, kai, nepaisydama didelių sunkumų, atsisakė pradėti oficialią tyrimo procedūrą; penkta, Komisija pažeidė SESV 296 straipsnio antrą pastraipą.

17

Ieškovė tvirtina, kad ypatingi įvykiai, kaip jie suprantami pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, iš esmės daro poveikį visiems regionams arba sektoriams ar net visai ekonomikai. Taigi šia nuostata siekiama atlyginti visų nuo šių įvykių nukentėjusių asmenų, o ne tik kai kurių iš jų patirtą žalą.

18

Komisija, Prancūzijos Respublika, Švedijos Karalystė ir SAS ginčija ieškovės argumentus.

19

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą su vidaus rinka suderinama pagalba, skirta gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti.

20

Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija ginčijamame sprendime Komisijos pateikto vertinimo, pagal kurį COVID‑19 pandemija turi būti laikoma „ypatingu įvykiu“, kaip jis suprantamas pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Be to, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad dėl COVID‑19 pandemijos nutrūko didžioji dalis keleivių susisiekimo oro transportu, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad kelios Sąjungos valstybės narės buvo uždariusios sienas, ir į Švedijos valdžios institucijų rekomendaciją vengti nebūtinų kelionių.

21

Darytina išvada, jog ieškovė teisingai teigia, kad SAS nėra vienintelė įmonė ar vienintelė oro transporto bendrovė, kurią paveikė nagrinėjamas ypatingas įvykis.

22

Vis dėlto, kaip atsiliepime į ieškinį teisingai teigia Komisija, nėra jokio įpareigojimo valstybėms narėms suteikti pagalbą ypatingo įvykio padarytai žalai atitaisyti, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą.

23

Kalbant konkrečiai, viena vertus, nors SESV 108 straipsnio 3 dalyje valstybės narės įpareigojamos pranešti Komisijai apie savo valstybės pagalbos projektus iki jų įgyvendinimo, joje jos neįpareigojamos suteikti pagalbos (2018 m. gegužės 30 d. Nutarties Yanchev, C‑481/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:352, 22 punktas).

24

Kita vertus, pagalba gali būti skirta ypatingo įvykio padarytai žalai atitaisyti pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, nepaisant to, kad ja nėra atlyginama visa ši žala.

25

Taigi nei iš SESV 108 straipsnio 3 dalies, nei iš SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto nematyti, kad valstybės narės privalo atitaisyti visą ypatingo atvejo padarytą žalą, todėl jos taip pat neprivalo suteikti pagalbos visiems šią žalą patyrusiems asmenims.

26

Tokiomis aplinkybėmis ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog Komisija padarė teisės klaidą vien dėl to, kad nagrinėjama priemonė nebuvo suteikta visiems asmenims, kurie patyrė žalos dėl COVID‑19 pandemijos.

27

Vadinasi, ieškovės nurodytas pirmasis pagrindas turi būti atmestas.

28

Ieškovės nurodytą antrąjį pagrindą iš esmės sudaro dvi dalys: pirma dalis grindžiama tuo, kad nagrinėjama priemonė nėra pagrįsta SESV 107 straipsnio 2 dalimi, antra – tuo, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog nagrinėjama priemonė yra proporcinga atsižvelgiant į žalą, kurią SAS sukėlė COVID‑19 pandemija.

29

Ieškovė pažymi, kad pagal Švedijos pagalbos sistemą, kaip ir pagal nagrinėjamą priemonę, numatyta SAS suteikti banko garantiją, kurios dydis negali viršyti 1,5 mlrd. SEK, ir teigia, kad ši priemonė yra papildoma tos sistemos atžvilgiu. Kadangi šia sistema siekiama atitaisyti didelius ekonomikos sutrikimus, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, minėta priemone nesiekiama atitaisyti ypatingo įvykio padarytą žalą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą.

30

Komisija, Prancūzijos Respublika, Švedijos Karalystė ir SAS ginčija ieškovės argumentus.

31

Šiuo klausimu šio sprendimo 1 punkte nurodytame 2020 m. balandžio 11 d. Sprendime C(2020) 2366 final, kuriuo Švedijos pagalbos sistema pripažinta suderinama su vidaus rinka ir kuris pagrįstas SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, Komisija pažymėjo, kad iš 5 mlrd. SEK, dėl kurių gali būti suteikta valstybės garantija, SAS gali pasinaudoti tik 1,5 mlrd. SEK dydžio valstybės garantija. Kaip teisingai pažymi ieškovė, ši suma atitinka nagrinėjamos priemonės dydį.

32

Ginčijamame sprendime Komisija paaiškino, kad Švedijos Karalystė ketino teikti individualią pagalbą oro transporto bendrovėms, kurioms gali būti taikoma Švedijos pagalbos sistema, jeigu, atsižvelgiant į paklausos sumažėjimą, jų finansinė padėtis nebūtų pakankamai palanki, kad galėtų susiderėti dėl paskolų su atitinkamomis kredito įstaigomis. Nagrinėjama priemonė yra viena iš šios individualios pagalbos priemonių. Komisija pažymėjo, kad SAS negali būti taikoma ir minėta sistema, ir minėta priemonė. Ši priemonė buvo patvirtinta remiantis SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu.

33

Taigi iš ginčijamo sprendimo ir šio sprendimo 31 punkte nurodyto sprendimo matyti, kad, kaip teisingai teigia ieškovė, nagrinėjama priemonė yra papildoma Švedijos pagalbos sistemos atžvilgiu, nors ši priemonė ir ši sistema nėra grindžiamos SESV 107 straipsnio nuostatomis.

34

Vis dėlto pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą vidaus rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma pagalba, skirta kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti. SESV nedraudžiama kartu taikyti SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir 107 straipsnio 3 dalies b punktą, jeigu tenkinamos kiekvienos iš šių dviejų nuostatų sąlygos. Taip, be kita ko, yra tuo atveju, kai faktai ir aplinkybės, dėl kurių atsiranda dideli ekonomikai sutrikimai, susiklosto dėl ypatingo įvykio.

35

Darytina išvada, jog negalima laikyti, kad Komisija padarė teisės klaidą vien dėl to, kad Švedijos pagalbos sistema ir nagrinėjama priemonė buvo pripažintos suderinamomis su vidaus rinka atitinkamai remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu ir SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu.

36

Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti ieškovės nurodyto antrojo pagrindo pirmą dalį.

37

Ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, nes leido prireikus skirti pernelyg didelę kompensaciją už SAS patirtą žalą.

38

Komisija, Prancūzijos Respublika, Švedijos Karalystė ir SAS ginčija ieškovės argumentus.

39

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kalbant apie SESV 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bendrojo valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka principo išimtį, SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas siaurai. Todėl pagal šią nuostatą galima kompensuoti tik tuos ekonominius nuostolius, kuriuos tiesiogiai sukėlė gaivalinės nelaimės ar kiti ypatingi įvykiai (2006 m. vasario 23 d. Sprendimo Atzeni ir kt., C‑346/03 ir C‑529/03, EU:C:2006:130, 79 punktas).

40

Darytina išvada, kad pagalba, kuri gali būti didesnė už jos gavėjų patirtus nuostolius, nepatenka į SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2004 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑73/03, nepaskelbtas Rink., EU:C:2004:711, 40 ir 41 punktus).

41

Ginčijamame sprendime Komisija konstatavo, kad nagrinėjama priemone siekiama iš dalies atlyginti SAS žalą, patirtą dėl jos skrydžių atšaukimo ar jų tvarkaraščio pakeitimo nustačius kelionių apribojimus dėl COVID‑19 pandemijos. Nors Komisija nurodė, kad, priimant šį sprendimą, SAS patirtos žalos mastas dar nebuvo žinomas, ji pažymėjo, jog tai yra „pridėtinės vertės praradimas“, kurį sudaro laikotarpio nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. pajamų ir laikotarpio nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. vasario mėn. pajamų skirtumas, iš kurio buvo atimtos, viena vertus, išvengtos kintamosios sąnaudos, apskaičiuotos remiantis sąnaudomis, patirtomis nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. vasario mėn., ir, kita vertus, pelno marža, susijusi su pajamų praradimu. Žalos dydis buvo preliminariai įvertintas atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. vasario mėn. oro eismas sumažėjo 50–60 %, palyginti su laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. vasario mėn., ir sudarė 5–15 mlrd. SEK.

42

Tokiomis aplinkybėmis Komisija konstatavo, kad net ir tuo atveju, jei nagrinėjama priemone suteiktos pagalbos suma atitiktų garantuojamą sumą, t. y. 1,5 mlrd. SEK, ši suma būtų mažesnė už SAS patirtą žalą. Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad taip pat būtų ir tuo atveju, jei ši suma būtų sudėta su pagalbos, kuri iš esmės yra identiška nagrinėjamai priemonei ir kurią Danijos Karalystė anksčiau suteikė SAS, suma, todėl visa SAS suteiktos pagalbos suma siekia 3 mlrd. SEK. Be to, Komisija pažymėjo, kad Švedijos Karalystė įsipareigojo ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. atlikti SAS faktiškai patirtos žalos ex post vertinimą ir pareikalauti grąžinti gautą pagalbą, kiek ji viršys minėtą žalą, atsižvelgiant į visą pagalbą, kuri gali būti suteikta SAS dėl COVID‑19 pandemijos, įskaitant užsienio valstybių valdžios institucijų suteiktą pagalbą.

43

Pirmiausia ieškovė, viena vertus, tvirtina, kad ginčijamame sprendime pateiktas SAS patirtos žalos apskaičiavimo metodas nėra pakankamai tikslus ir jį taikant negalima teisingai įvertinti šios įmonės patirtos žalos. Konkrečiai ji priekaištauja Komisijai nepaaiškinus referencinio laikotarpio (nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. vasario mėn.) pasirinkimo priežasčių, nenustačius sąnaudų, kurios turi būti laikomos kintamosiomis ar pastoviosiomis, ir nenurodžius, kas sudarė sąlygas užtikrinti, kad prarastos pajamos būtų tiesiogiai susijusios su COVID‑19 pandemija, o ne su SAS sprendimais sumažinti srautą, grindžiamais kitomis finansinėmis priežastimis. Ji teigia, kad tokiomis aplinkybėmis Komisija padarė teisės klaidą ir vertinimo klaidą.

44

Kita vertus, ieškovė tvirtina, kad Komisija turėjo atsižvelgti į kitų oro transporto bendrovių Švedijoje patirtą žalą.

45

Pirma, kalbant apie SAS patirtos žalos įvertinimą, pažymėtina, jog iš šio sprendimo 41 punkto matyti, kad ginčijamame sprendime Komisija nustatė aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant kiekybiškai įvertinti žalą, t. y. prarastas pajamas, išvengtas kintamąsias sąnaudas ir pelno maržos koregavimą, taip pat laikotarpį, per kurį ši žala galėjo atsirasti. Be to, ji pabrėžė, kad pajamų praradimas turi būti nustatomas atsižvelgiant į visas SAS pajamas, o ne tik į pajamas, gautas iš keleivių vežimo oro transportu, ir pateikė nebaigtinį SAS patirtų išlaidų sąrašą. Be to, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 35–38 punktų, Komisija atkreipė dėmesį į Švedijos valdžios institucijų įsipareigojimą, viena vertus, atlikti išsamų ir konkretų SAS patirtos žalos ir galiausiai jos gautos pagalbos sumos ex post kiekybinį vertinimą ir, kita vertus, užtikrinti, kad SAS grąžintų galimą pernelyg didelę minėtos žalos kompensaciją.

46

Taigi reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, kurioms būdingas ypatingas įvykis, kaip jis suprantamas pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir koks yra COVID‑19 pandemija, jo kintamąjį pobūdį ir neišvengiamai į ateitį orientuotą padarytos žalos ir galiausiai suteiktos pagalbos sumos kiekybinio įvertinimo pobūdį, ginčijamame sprendime Komisija pateikė pakankamai tikslų apskaičiavimo metodą SAS patirtai žalai įvertinti.

47

Be to, reikia konstatuoti, jog ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad taikant apskaičiavimo metodą, kaip antai apibrėžtą ginčijamame sprendime, būtų galima išmokėti valstybės pagalbą, kuri būtų didesnė už SAS realiai patirtą žalą. Šiuo aspektu ieškovės nurodyta aplinkybė, kad dokumente „Pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti. SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktas. Valstybių narių veiksmų kontrolinis sąrašas“ valstybių narių prašoma pateikti „išsamią programą, kurioje nustatytas žalos apskaičiavimo metodas“, jeigu toks metodas jau nustatytas atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje, neįrodo, kad ginčijamame sprendime apibrėžtas apskaičiavimo metodas yra nepakankamai tikslus siekiant taikyti SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą.

48

Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog dėl to, kad siekdama įvertinti SAS patirtą žalą Komisija atsižvelgė į dvylika mėnesių iki apribojimų dėl COVID‑19 pandemijos nustatymo, ji galėjo pervertinti šią žalą. Be to, nors ieškovė priekaištauja Komisijai ginčijamame sprendime tiksliai nenustačius pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų ir nors šios sąnaudos iš tiesų yra svarbūs duomenys siekiant apskaičiuoti SAS patirtą žalą, kaip antai apibrėžtą ginčijamame sprendime, ji nepaaiškina, kaip dėl šio netikslumo gali būti išmokėta už SAS faktiškai patirtą žalą didesnė pagalba.

49

Galiausiai, nors reikia atkreipti dėmesį į tai, jog taikant Komisijos apibrėžtą metodą negalima visiškai išvengti, kad į minėtos žalos vertinimą taip pat nebūtų įtrauktos SAS sprendimų, tiesiogiai nesusijusių su COVID‑19 pandemija, pasekmės, reikia pažymėti, jog ieškovė nepateikia jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad, nesant šios pandemijos, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. vasario mėn. SAS pajamos tikriausiai būtų sumažėjusios, palyginti su laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2020 m. vasario mėn.

50

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Komisija nepadarė teisės klaidos ar vertinimo klaidos, kiek tai susiję su SAS patirtos žalos įvertinimu.

51

Antra, dėl kitų oro transporto bendrovių Švedijoje patirtos žalos ieškovė, remdamasi nurodant pirmąjį ieškinio pagrindą pateiktais argumentais, teigia, kad Komisija turėjo atsižvelgti į visus dėl SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto nagrinėjamo ypatingo įvykio nukentėjusius asmenis. Tačiau reikia priminti, kad, kaip minėta šio sprendimo 25 punkte, valstybės narės neprivalo suteikti pagalbos visiems asmenims, kurie patyrė žalos dėl tokio ypatingo įvykio. Todėl, priešingai, nei teigia ieškovė, pagalbos suteikimas tik SAS nepriklausė nuo to, ar Komisija įrodė, kad šio įvykio padaryta žala buvo susijusi tik su šia įmone.

52

Be to, ieškovė tvirtina, kad Komisija iki 2021 m. kovo mėn. negali patikrinti nagrinėjamos priemonės proporcingumo. Ji teigia, kad SAS gavo visą pagalbą beveik iš karto po ginčijamo sprendimo priėmimo, o SAS patirta žala atsirado tik laipsniškai iki 2021 m. kovo mėn. ir kad šios žalos dydis lieka hipotetinis, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad nėra žalos apskaičiavimo metodo.

53

Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad nagrinėjama priemonė yra garantija atnaujinamajai kredito linijai. Darytina išvada, kad didžiausia pagalbos suma, t. y. 1,5 mlrd. SEK garantuota suma, bus išmokėta tik tuo atveju, jei SAS negalės grąžinti visų jai paskolintų sumų. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tuo metu, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, Komisija turėjo žinoti, jog SAS neišvengiamai negalės grąžinti tų sumų.

54

Darytina išvada, kad, kaip, beje, matyti iš Komisijos pranešimo dėl [SESV 107] ir [108] straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 155, 2008, p. 10), SAS suteiktos pagalbos suma iš tikrųjų atitinka palūkanų normos, kuri jai taikoma esant nagrinėjamai priemonei ar jos nesant, skirtumą ginčijamo sprendimo priėmimo dieną.

55

Komisija nustatė, kad, nesant nagrinėjamos priemonės, didžiausia palūkanų norma būtų 10,26 %, ir ieškovė to neginčijo. Todėl SAS suteikta pagalba pirmaisiais metais negali viršyti 153,9 mln. SEK, iš kurių taip pat reikia atimti šios priemonės kainą, kuri, remiantis ginčijamu sprendimu, yra bent 15 mln. SEK per metus, taip pat SAS suderėtą palūkanų normą atsižvelgiant į tos priemonės patvirtinimą.

56

Darytina išvada, jog ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad SAS gali gauti visą pagalbą nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos.

57

Antra, Komisija bet kuriuo atveju konstatavo, kad SAS patirta žala, įvertinta bent 5 mlrd. SEK suma, yra didesnė už nagrinėjama priemone garantuojamą sumą, t. y. 1,5 mlrd. SEK. Nors žalos apskaičiavimas priklauso nuo prognozių, susijusių su oro eismo sumažėjimu, ieškovė nepateikia jokių įrodymų, galinčių paneigti šį vertinimą. Kalbant konkrečiai, ji neginčija Komisijos padarytos prielaidos, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. vasario mėn. oro eismas sumažėjo 50–60 %, palyginti su laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. Ji taip pat neginčija, kad žala, kurią SAS patyrė dėl COVID‑19 pandemijos, siekia bent 5 mlrd. SEK.

58

Šiomis aplinkybėmis ieškovė nepagrįstai ginčija nagrinėjamos priemonės proporcingumą.

59

Ieškovė taip pat tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė nei į Norvegijos Karalystės ir Danijos Karalystės suteiktą pagalbą, nei į pagalbą, kuri gali būti suteikta iki 2021 m. kovo mėnesio.

60

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, jog, viena vertus, ginčijamame sprendime Komisija konstatavo, kad SAS patirta žala, įvertinta bent 5 mlrd. SEK suma, yra didesnė už bendras sumas, garantuojamas pagal nagrinėjamą priemonę ir pagal Danijos Karalystės anksčiau patvirtintą SAS skirtą priemonę, t. y. 3 mlrd. SEK. Kita vertus, Komisija aiškiai nurodė visą pagalbą, kuri gali būti suteikta SAS dėl žalos, sukeltos COVID‑19 pandemijos iki 2021 m. ketvirčio. Taigi Švedijos Karalystė įsipareigojo pareikalauti grąžinti nagrinėjama priemone suteiktą pagalbą tiek, kiek ji kartu su kitomis priemonėmis, įskaitant suteiktą užsienio valstybių valdžios institucijų, viršija faktiškai SAS patirtą žalą.

61

Vadinasi, ieškovė nepagrįstai teigia, kad Komisija neatsižvelgė į Norvegijos Karalystės ir Danijos Karalystės suteiktą pagalbą ir į pagalbą, kuri galėjo būti suteikta iki 2021 m. kovo mėn.

62

Galiausiai ieškovė tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė į konkurencinį pranašumą, atsirandantį dėl nagrinėjamos priemonės diskriminuojamojo pobūdžio.

63

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad vertinant pagalbos suderinamumą su vidaus rinka šios pagalbos gavėjui suteiktas pranašumas neapima galimos ekonominės naudos, kurią jis gavo pasinaudojęs šiuo pranašumu. Tokia nauda gali nesutapti su dėl minėtos pagalbos suteikiamu pranašumu arba jos gali visai nebūti, tačiau ši aplinkybė negali pateisinti kitokio šios pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimo (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Komisija / Aer Lingus ir Ryanair Designated Activity, C‑164/15 P ir C‑165/15 P, EU:C:2016:990, 92 punktą).

64

Taigi reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 52–58 punktų, Komisija teisingai atsižvelgė į SAS nagrinėjama pagalba suteiktą pranašumą. Tačiau Komisijai negalima priekaištauti dėl to, kad ji nenustatė dėl šio pranašumo gaunamos galimos ekonominės naudos buvimo.

65

Tokiomis aplinkybėmis ieškovė nepagrįstai priekaištauja Komisijai, kad neatsižvelgė į galimą konkurencinį pranašumą, atsirandantį dėl jos nurodomo diskriminuojamojo pobūdžio.

66

Vadinasi, reikia atmesti ieškovės nurodyto antrojo pagrindo antrą dalį, todėl ir visą šį pagrindą.

67

Ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė nediskriminavimo principą, laisvę teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvę, nes nagrinėjama priemone sudaromos palankesnės sąlygos, taikomos tik Švedijoje įsteigtoms įmonėms.

68

Komisija, Prancūzijos Respublika, Švedijos Karalystė ir SAS ginčija ieškovės argumentus.

69

Reikia priminti, kad valstybės pagalba, kuria pažeidžiamos Sąjungos teisės nuostatos ar bendrieji principai, negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka (2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Austrija / Komisija, C‑594/18 P, EU:C:2020:742, 44 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Nuova Agricast, C‑390/06, EU:C:2008:224, 50 ir 51 punktus).

70

Pagal nediskriminavimo principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pagrįstas (2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Nuova Agricast, C‑390/06, EU:C:2008:224, 66 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Montero Mateos, C‑677/16, EU:C:2018:393, 49 punktą).

71

Skirtingas situacijas apibūdinančius elementus ir jų panašumus, be kita ko, reikia apibrėžti ir įvertinti atsižvelgiant į Sąjungos teisės akto, kuriuo nustatytas nagrinėjamas skirtumas, dalyką ir tikslą. Be to, reikia atsižvelgti į srities, kuriai nagrinėjamas aktas priklauso, principus ir tikslus (2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Arcelor Atlantique ir Lorraine ir kt., C‑127/07, EU:C:2008:728, 26 punktas).

72

Taip pat primintina, kad pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti (1984 m. gegužės 17 d. Sprendimo Denkavit Nederland, 15/83, EU:C:1984:183, 25 punktas), todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 55 punktas).

73

Ieškovė tvirtina, kad ginčijamu sprendimu leidžiamas diskriminacinis požiūris, kuris nėra būtinas nagrinėjamos priemonės tikslui pasiekti, t. y. atlyginti COVID‑19 pandemijos sukeltą žalą. Ji teigia, kad tikslas išsaugoti susisiekimą Švedijoje, taip pat susisiekimą Skandinavijos viduje, kuris taip pat nurodytas ginčijamame sprendime, pažeidžia SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Be to, siekiant šio tikslo ir tikslo išsaugoti rinkos struktūrą reikia atsižvelgti į kitas oro transporto bendroves, nes SAS tenka mažiau nei pusė viso Švedijos vidaus ir tarptautinio keleivių oro eismo. Ieškovė taip pat pažymi, kad Švedijos pagalbos sistema užtikrinamas Švedijos susisiekimas ir kad nagrinėjama priemone SAS naudai sukuriama diskriminacija, palyginti su kitomis oro transporto bendrovėmis, galinčiomis pasinaudoti minėta sistema. Galiausiai tikslas išsaugoti susisiekimą Skandinavijos viduje yra diskriminacija dėl pilietybės.

74

Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė, nagrinėjama priemone siekiama iš dalies atlyginti SAS dėl COVID‑19 pandemijos patirtą žalą, bet ne išsaugoti susisiekimą Švedijoje, „pasiekiamumą Skandinavijos viduje“ ar Švedijos ekonomiką.

75

Iš tiesų, viena vertus, reikia pažymėti, kad šiuo klausimu ieškovė daro nuorodą į ginčijamo sprendimo 26 konstatuojamąją dalį. Ši konstatuojamoji dalis išdėstyta punkte „Pagalbos gavėjas“, kuriame tik apibūdinama nagrinėjamos pagalbos gavėja, t. y. SAS. Kita vertus, iš to sprendimo punkto „Priemonės tikslas“, visų pirma iš jame išdėstytos 9 konstatuojamosios dalies, matyti, kad nagrinėjama priemone siekiama tik iš dalies atlyginti SAS žalą, patirtą dėl jos skrydžių atšaukimo ar jų tvarkaraščio pakeitimo nustačius kelionių apribojimus dėl COVID‑19 pandemijos.

76

Darytina išvada, jog ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamos priemonės tikslas yra išlaikyti rinkos struktūrą. Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog dokumento „Valstybės pagalbos ir viešųjų paslaugų įsipareigojimų taisyklių, taikomų oro transporto sektoriui COVID‑19 protrūkio metu, apžvalga“ pirmame puslapyje Komisija paaiškina, kad, „[p]aisant Sąjungos ekonomikos ir vartotojų interesų, valstybės narės turėtų rengti savo priemones kiek įmanoma nediskriminuodamos ir tokiu būdu, kad būtų išsaugotos prieš krizę buvusios rinkos struktūros ir atvertas kelias ekonomikos atsigavimui“. Vis dėlto, nors konkurencijos požiūriu galbūt būtų geriau padėti visiems ūkio subjektams siekiant, kad nesumažėtų jų skaičius, reikia priminti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 25 punkte, valstybės narės neprivalo atitaisyti visos SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto ypatingo atvejo padarytos žalą, todėl ir suteikti pagalbos visiems šią žalą patyrusiems asmenims.

77

Antra, reikia pažymėti, kad individualią pagalbą, kaip antai nagrinėjamą šioje byloje, iš esmės gauna tik viena įmonė, o ne visos kitos įmonės, įskaitant tas, kurių padėtis panaši į šios pagalbos gavėjo padėtį. Taigi dėl savo pobūdžio tokia individualia pagalba įtvirtinamas skirtingas požiūris ar net diskriminacija, kuri vis dėlto būdinga tos priemonės individualumui. Tvirtinant, kaip tai daro ieškovė, kad nagrinėjama individuali pagalba prieštarauja nediskriminavimo principui, iš esmės siekiama sistemingai ginčyti bet kokios individualios pagalbos suderinamumą su vidaus rinka vien dėl jai būdingo išimtinio, todėl ir diskriminacinio, pobūdžio, nors pagal Sąjungos teisę valstybėms narėms leidžiama teikti individualią pagalbą, jeigu tenkinamos visos SESV 107 straipsnyje numatytos sąlygos.

78

Beje, šiuo klausimu šio sprendimo 25 punkte pažymėta, kad, konkrečiai kalbant apie SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, valstybės narės neprivalo atitaisyti visos ypatingo atvejo padarytos žalos, todėl ir suteikti pagalbos visiems šią žalą patyrusiems asmenims.

79

Trečia, reikia pažymėti, jog, atsižvelgiant į šio sprendimo 71 punkte nurodytą jurisprudenciją, ieškovė teisingai teigia, kad visas Švedijoje veikiančias oro transporto bendroves paveikė apribojimai, susiję su COVID‑19 pandemija, todėl visos jos, kaip ir SAS, patyrė žalą dėl jų skrydžių atšaukimo ar jų tvarkaraščio pakeitimo nustačius kelionių apribojimus dėl COVID‑19 pandemijos.

80

Vis dėlto, darant prielaidą, kad, kaip teigia ieškovė, skirtingas požiūris, įtvirtintas nagrinėjama priemone, kiek ji taikoma tik SAS, gali būti prilyginamas diskriminacijai, reikia patikrinti, ar jis pateisinamas teisėtu tikslu ir yra būtinas, tinkamas ir proporcingas siekiant to tikslo (žr. Šio sprendimo 70 ir 72 punktus). Be to, kadangi ieškovė nurodo SESV 18 straipsnio pirmą pastraipą, reikia pažymėti, kad pagal šią nuostatą Sutarčių taikymo srityje, „nepažeidžiant jose esančių specialių nuostatų“, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės. Taigi reikia patikrinti, ar toks skirtingas vertinimas leidžiamas atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, kuris yra ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas. Šis patikrinimas reiškia, kad, viena vertus, nagrinėjamos priemonės tikslas atitinka šioje nuostatoje numatytus reikalavimus ir, kita vertus, nagrinėjamos priemonės skyrimo tvarka, t. y. šiuo atveju tai, kad ji taikoma tik SAS, turi sudaryti sąlygas pasiekti šį tikslą ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti.

81

Kalbant apie nagrinėjamos priemonės tikslą, pažymėtina, jog ieškovė neginčija, kad žalos, patirtos dėl oro transporto bendrovės skrydžių atšaukimo ar jų tvarkaraščio pakeitimo nustačius kelionių apribojimus dėl COVID‑19 pandemijos, kompensavimas sudaro sąlygas atitaisyti šios pandemijos sukeltą žalą. Kaip nurodyta šio sprendimo 20 punkte, ieškovė taip pat neginčija to, kad COVID‑19 pandemija yra ypatingas įvykis, kaip jis suprantamas pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą.

82

Dėl nagrinėjamos priemonės skyrimo tvarkos Komisija ginčijamame sprendime pažymėjo, kad SAS veikla, kuri daugiausia vykdoma Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje, sudaro 67 % oro eismo Skandinavijos viduje ir beveik pusę vidaus eismo Švedijoje (49,2 %). Pati ieškovė pripažįsta, kad „[r]inkos dalis yra priimtinas oro transporto bendrovių patirtos žalos rodiklis“.

83

Vis dėlto ieškovė teigia, kad tokia aplinkybė neleidžia pateisinti iš nagrinėjamos priemonės kylančio skirtingo požiūrio. Iš tiesų ji teigia, kad šis skirtingas požiūris nėra proporcingas, nes pagal šią priemonę SAS suteikiama visa pagalba COVID‑19 pandemijos padarytai žalai atitaisyti, nors SAS patyrė tik 35 % šios žalos.

84

Šiuo klausimu iš ginčijamo sprendimo matyti, kad dėl SAS užimamų didesnių rinkos dalių su COVID‑19 pandemija susiję apribojimai šią bendrovę paveikė labiau nei kitas Švedijoje veikiančias oro transporto bendroves. Be to, tai patvirtina ieškinio A.3.2 priede pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad SAS užima didžiausią rinkos dalį Švedijoje – 35 % ir kad ši rinkos dalis yra gerokai didesnė už artimiausios konkurentės ir ieškovės, kurios atitinkamai užima tik 19 % ir 5 % rinkos dalies.

85

Be to, iš šio sprendimo 82 punkte nurodytų duomenų konkrečiai matyti, kad šie apribojimai SAS paveikė proporcingai gerokai labiau nei ieškovę, kuri, kaip matyti iš ieškinio A.3.2 priedo, skirtingai nuo SAS, tik nežymią savo veiklos dalį vykdo iš Švedijos ir į šią valstybę, o SAS ši dalis yra daug didesnė.

86

Taigi reikia konstatuoti, kad SAS naudai taikomas skirtingas vertinimas yra tinkamas siekiant ištaisyti dėl šių apribojimų atsiradusią žalą ir, remiantis šio sprendimo 52–61 punktuose jau nurodytais motyvais, neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

87

Be to, ieškovė neįrodė, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 55 punkte nurodytą nedidelę nagrinėjamos priemonės sumą, palyginti su šio sprendimo 41 punkte nurodytu SAS patirtos žalos įvertinimu, minėtą sumą paskirsčius visoms Švedijoje veikiančioms oro transporto bendrovėms ta priemonė nebūtų praradusi veiksmingumo.

88

Galiausiai, nors iš ginčijamo sprendimo iš tiesų matyti, jog nagrinėjama priemonė buvo suteikta SAS, be kita ko, remiantis tuo, kad jai taip pat galėjo būti taikoma Švedijos pagalbos sistema, todėl ir tuo, kad ji turėjo Švedijos Karalystės išduotą licenciją, reikia pažymėti, kad šios priemonės tikslas yra atitaisyti tik SAS patirtą žalą, o ne visų oro transporto bendrovių, kurioms gali būti taikoma minėta sistema, patirtą žalą. Kadangi su COVID‑19 pandemija susiję apribojimai SAS paveikė labiau nei visas kitas Švedijoje veikiančias oro transporto bendroves, įskaitant bendroves, turinčias kitos valstybės narės nei Švedija išduotą licenciją, reikia konstatuoti, kad dėl tinkamumo Švedijos pagalbos sistemai kriterijų negali būti paneigtas ginčijamo sprendimo teisėtumas.

89

Darytina išvada, kad buvo pateisinama nagrinėjamos priemonės naudą suteikti tik SAS ir kad nagrinėjama priemone nepažeidžiamas nediskriminavimo principas.

90

Reikia priminti, jog, viena vertus, SESV nuostatos dėl įsisteigimo laisvės skirtos tam, kad užtikrintų naudojimąsi priimančiojoje valstybėje narėje tomis pačiomis kaip ir nacionalinių subjektų teisėmis (žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Finanzamt Linz, C‑66/14, EU:C:2015:661, 26 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

91

Kita vertus, laisvė teikti paslaugas draudžia taikyti bet kokį nacionalinės teisės aktą, dėl kurio teikti paslaugas tarp valstybių narių tampa sudėtingiau nei vienos valstybės narės teritorijoje, nepaisant to, ar yra diskriminacija dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos (šiuo klausimu žr. 2003 m. vasario 6 d. Sprendimo Stylianakis, C‑92/01, EU:C:2003:72, 25 punktą). Tačiau reikia konstatuoti, kad pagal SESV 58 straipsnio 1 dalį laisvę teikti paslaugas transporto srityje reglamentuoja transportui skirtos antraštinės dalies, t. y. SESV VI antraštinės dalies, nuostatos. Taigi pirminėje teisėje laisvei teikti paslaugas transporto srityje nustatyta speciali teisinė tvarka (2014 m. kovo 18 d. Sprendimo International Jet Management, C‑628/11, EU:C:2014:171, 36 punktas). Todėl SESV 56 straipsnis, kuriame įtvirtinta laisvė teikti paslaugas, netaikomas oro transporto srityje (2011 m. sausio 25 d. Sprendimo Neukirchinger, C‑382/08, EU:C:2011:27, 22 punktas).

92

Dėl to oro susisiekimo paslaugų liberalizavimo priemonių galima imtis tik SESV 100 straipsnio 2 dalies pagrindu (2014 m. kovo 18 d. Sprendimo International Jet Management, C‑628/11, EU:C:2014:171, 38 punktas). Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, Sąjungos teisės aktų leidėjas, remdamasis šia nuostata, priėmė 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008, p. 3), kuriuo būtent siekiama nustatyti laisvės teikti paslaugas principo taikymo oro transporto sektoriuje sąlygas (pagal analogiją žr. 2003 m. vasario 6 d. Sprendimo Stylianakis, C‑92/01, EU:C:2003:72, 23 ir 24 punktus).

93

Šiuo atveju reikia pažymėti, jog ieškovė iš esmės tvirtina, kad nagrinėjama priemonė dėl jos diskriminuojamojo pobūdžio yra įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas kliūtis.

94

Nors nagrinėjama priemonė iš tiesų susijusi su individualia pagalba, kuri suteikiama tik SAS, ieškovė neįrodo, kaip dėl šio išimtinio pobūdžio gali būti atgrasyta nuo įsisteigimo Švedijoje arba paslaugų teikimo iš šios šalies ir į ją. Ieškovė, be kita ko, nenurodė faktinių ar teisinių aplinkybių, dėl kurių ši priemonė turėtų ribojamąjį poveikį, viršijantį tas priemones, dėl kurių atsirado SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, tačiau kurios, kaip buvo nuspręsta šio sprendimo 70–89 punktuose, vis dėlto yra būtinos ir proporcingos ypatingo įvykio, koks yra COVID‑19 pandemija, SAS sukeltai žalai atitaisyti, vadovaujantis SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte numatytais reikalavimais.

95

Taigi nagrinėjama priemonė negali būti įsisteigimo laisvės ar laisvės teikti paslaugas kliūtis. Darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai priekaištauja Komisijai, kad neišnagrinėjo šios priemonės suderinamumo su įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas.

96

Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti ieškovės nurodytą trečiąjį pagrindą.

97

Ieškovė tvirtina, kad Komisijos atliktas tyrimas buvo nepakankamas, be kita ko, kiek tai susiję su nagrinėjamos priemonės proporcingumu ir jos suderinamumu su nediskriminavimo principu bei principais, susijusiais su laisve teikti paslaugas ir įsisteigimo laisve. Šio tyrimo nepakankamumas rodo, kad buvo didelių sunkumų, dėl kurių Komisija turėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą, sudaryti sąlygas ieškovei pateikti pastabas ir taip daryti įtaką minėtam tyrimui.

98

Komisija, Prancūzijos Respublika, Švedijos Karalystė ir SAS ginčija ieškovės argumentus.

99

Reikia pažymėti, kad, kaip iš esmės teigia Komisija, ieškovės nurodytas ketvirtasis pagrindas iš tikrųjų yra papildomas, skirtas tam atvejui, jei Bendrasis Teismas nenagrinėtų paties pagalbos vertinimo pagrįstumo. Iš tiesų iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad tokiu pagrindu siekiama leisti suinteresuotajai šaliai pateikti ieškinį, remiantis šiuo statusu, ir jis būtų priimtinas pagal SESV 263 straipsnį, nors kitu atveju būtų atmestas (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 48 punktą ir 2011 m. spalio 27 d. Sprendimo Austrija / Scheucher‑Fleisch ir kt., C‑47/10 P, EU:C:2011:698, 44 punktą). Bendrasis Teismas išnagrinėjo tris pirmuosius ieškinio pagrindus, susijusius su pačios pagalbos vertinimo pagrįstumu, todėl šis pagrindas netenka juo siekiamo tikslo.

100

Be to, reikia konstatuoti, kad šio pagrindo turinys nėra savarankiškas. Iš tiesų, kiek tai susiję su tokiu ieškinio pagrindu, ieškovas, siekdamas, kad būtų apsaugotos procesinės teisės, kurias jis turi per oficialią tyrimo procedūrą, gali remtis tik tokiais pagrindais, kuriais galima įrodyti, kad, vertinant informaciją ir įrodymus, Komisijos turimus arba galimus turėti preliminariu priemonės, apie kurią pranešta, tyrimo etapu, turėjo kilti abejonių dėl jos suderinamumo su vidaus rinka (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 81 punktą; 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 35 punktą ir 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 59 punktą), pavyzdžiui, dėl per preliminarų tyrimo etapą Komisijos atlikto tyrimo nepakankamo ar neišsamaus pobūdžio arba trečiųjų šalių skundų. Reikia pažymėti, kad nurodant ketvirtąjį pagrindą glaustai pakartojami pirmajame ir trečiajame pagrinduose pateikti argumentai, nenurodant konkrečių įrodymų, susijusių su galimais dideliais sunkumais.

101

Dėl šių priežasčių reikia konstatuoti: kadangi Bendrasis Teismas išnagrinėjo minėtus pagrindus iš esmės, nereikia nagrinėti šio pagrindo pagrįstumo.

102

Ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė SESV 296 straipsnio antrą pastraipą, nes nepaaiškino, kaip nustatė nagrinėjamos priemonės dydį, neįvertino SAS suteikto konkurencinio pranašumo bei COVID‑19 pandemijos padarytos žalos, nepatikrino, ar ši priemonė atitinka nediskriminavimo principą ir principus, susijusius su laisve teikti paslaugas ir įsisteigimo laisve, ir ar ji suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, taip pat neatsižvelgė į tai, kad ši priemonė yra papildoma Švedijos pagalbos sistemos atžvilgiu. Taigi Komisijos argumentų arba nėra, arba jie tautologiniai ir prieštaringi.

103

Per teismo posėdį ieškovė iš esmės pridūrė, kad šioje byloje nagrinėjamas ypatingas įvykis, kaip jis suprantamas pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, nebuvo aiškiai nurodytas ginčijamame sprendime. Ji teigė, kad ginčijamo sprendimo 9 konstatuojamojoje dalyje nurodyti kelionių apribojimai buvo panaikinti 2020 m. birželio mėn. viduryje, o to sprendimo 29 konstatuojamojoje dalyje nurodyta COVID‑19 pandemija apskritai ir numatyta žala, kuri atsirastų iki 2021 m. kovo mėn. Galiausiai ji pažymi, kad Komisija ne tik pažeidė pareigą motyvuoti, bet ir nesilaikė esminio procedūrinio reikalavimo.

104

Komisija, Prancūzijos Respublika, Švedijos Karalystė ir SAS ginčija ieškovės argumentus.

105

Šiuo klausimu reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas yra esminis procedūrinis reikalavimas (2015 m. birželio 18 d. Sprendimo Ipatau / Taryba, C‑535/14 P, EU:C:2015:407, 37 punktas) ir turi atitikti atitinkamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti patvirtintą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. į akto turinį, nurodytų priežasčių pobūdį ir asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnyje numatytus reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo tekstą, bet ir priėmimo aplinkybes bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 63 punktas; 2004 m. birželio 22 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑42/01, EU:C:2004:379, 66 punktas ir 2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Nuova Agricast, C‑390/06, EU:C:2008:224, 79 punktas).

106

Šiuo atveju, kalbant apie nagrinėjamo akto pobūdį, pažymėtina, kad ginčijamas sprendimas priimtas pabaigus SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytą pirminį pagalbos patikrinimo etapą, kurio tikslas yra tik leisti Komisijai susidaryti pirmąją nuomonę apie dalinį ar visišką atitinkamos pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, dar nepradėjus to straipsnio 2 dalyje numatytos formalios tyrimo procedūros, skirtos tam, kad Komisijai būtų sudarytos sąlygos gauti išsamią informaciją apie visus su šia pagalba susijusius duomenis.

107

Tokiame per trumpą terminą priimame sprendime turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių Komisija mano, kad nėra didelių atitinkamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimo sunkumų (2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 65 punktas).

108

Šiuo klausimu, pirma, dėl konkurencinio pranašumo vertės ir pagalbos dydžio reikia pažymėti, jog ginčijamame sprendime Komisija paaiškino, kad Švedijos Karalystė negalėjo nustatyti nagrinėjamos priemonės dydžio, nes to sprendimo priėmimo dieną SAS dar nebuvo suderėjusi dėl atnaujinamosios kredito linijos pasinaudodama šia priemone. Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 55 punkte, ji įvertino, kokia norma jai būtų buvusi nustatyta nesant minėtos priemonės. Be to, ji įvertino ir šios priemonės suderinamumą su vidaus rinka, atsižvelgdama į jos nominaliąją vertę.

109

Be to, kiek ieškovė nurodo konkurencinį pranašumą, atsirandantį dėl nagrinėjamos priemonės diskriminuojamojo pobūdžio, pakanka konstatuoti, jog, kaip matyti iš šio sprendimo 64 punkto, Komisija neturėjo atsižvelgti į tokį pranašumą, kad įvertintų šios priemonės suderinamumą su vidaus rinka, todėl ji to taip pat neturėjo nurodyti ginčijamame sprendime.

110

Galiausiai Komisija, viena vertus, įvertino SAS patirtą žalą nuo 5 iki 15 mlrd. SEK ir, kita vertus, nurodė šio sprendimo 45 punkte primintus aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti Švedijos Karalystei apskaičiuojant šią žalą.

111

Antra, kalbant apie nediskriminavimo principą ir principus, susijusius su laisve teikti paslaugas ir įsisteigimo laisve, reikia priminti, kad jei, viena vertus, asmenų, kuriems skirtas aktas, ir, kita vertus, kitų ūkio subjektų, kuriems jis netaikomas, padėtis yra panaši, aktą priėmusi Sąjungos institucija, nurodydama konkrečius motyvus, turi paaiškinti, kodėl taip įtvirtintas skirtingas vertinimas yra objektyviai pateisinamas (2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Nuova Agricast, C‑390/06, EU:C:2008:224, 82 punktas). Vis dėlto nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, jog ginčijamame sprendime išdėstytos šio sprendimo 82 punkte nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis galima suprasti priežastį, dėl ko Komisija konstatavo, kad SAS pagrįstai yra vienintelė įmonė, galinti pasinaudoti nagrinėjama priemone.

112

Trečia, kalbant apie nagrinėjamos priemonės suderinamumą su SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, pakanka konstatuoti, kad ši priemonė buvo pripažinta suderinama su vidaus rinka remiantis SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu. Ginčijamas sprendimas būtų nepakankamai motyvuotas, tik jei Komisija būtų turėjusi taikyti SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2017 m. kovo 8 d.Viasat Broadcasting UK / Komisija, C‑660/15 P, EU:C:2017:178, 45 punktą); kaip pažymėta šio sprendimo 34 punkte, nagrinėjamu atveju taip nebuvo.

113

Ketvirta, kalbant apie šioje byloje nagrinėjamą ypatingą įvykį, reikia pažymėti, jog, kaip nurodyta šio sprendimo 20 punkte ir kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 53–58 konstatuojamųjų dalių, Komisija konstatavo, kad COVID‑19 pandemija yra toks įvykis.

114

Be to, nors ginčijamo sprendimo 3 konstatuojamojoje dalyje iš tiesų nurodyta, kad Švedijos valdžios institucijų rekomendacija vengti nebūtinų kelionių bus taikoma „bent iki 2020 m. birželio 15 d.“, reikia pažymėti, kad to sprendimo 9 konstatuojamojoje dalyje nurodytas nagrinėjamos priemonės tikslas yra iš dalies kompensuoti SAS žalą, patirtą dėl jos skrydžių atšaukimo ar jų tvarkaraščio pakeitimo nustačius kelionių apribojimus dėl COVID‑19 pandemijos, tačiau tie apribojimai nebuvo aiškiai nurodyti. Todėl iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad SAS patirta žala negalėtų taip pat atsirasti dėl apribojimų, kurie būtų taikomi toliau arba kurie būtų priimti atšaukus Švedijos valdžios institucijų rekomendaciją, kuri, beje, kaip matyti iš aiškios to sprendimo 3 konstatuojamosios dalies formuluotės, galėjo būti toliau taikoma po 2020 m. birželio 15 d. Todėl reikia pažymėti, jog nebuvo prieštaringa konstatuoti, kad žala, kurią patyrė SAS, kilo dėl kelionių apribojimų dėl COVID‑19 pandemijos ir kad ši žala galėjo atsirasti po 2020 m. birželio 15 d. ir iki 2021 m.

115

Darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, todėl reikia atmesti ieškovės nurodytą penktąjį pagrindą.

116

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad visas ieškinys turi būti atmestas ir nėra reikalo priimti sprendimo dėl jo priimtinumo.

117

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal šios reikalavimus, įskaitant išlaidas, susijusias su prašymu užtikrinti konfidencialumą.

118

Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį.

119

SAS padengia savo bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: