1

Apeliaciniu skundu Solar Ileias Bompaina AE prašo panaikinti 2020 m. liepos 3 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Solar IleiasBompaina / Komisija (T‑143/19, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:301; toliau – skundžiama nutartis); ja šis teismas kaip nepriimtiną atmetė jos ieškinį, kuriuo iš esmės prašoma iš dalies panaikinti 2018 m. spalio 10 d. Komisijos sprendimą C(2018) 6777 final dėl valstybės pagalbos SA.38967 (2014/NN–2) – Graikija – Nacionalinė veiklos pagalbos schema, skirta įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius, ir didelio naudingumo šilumos ir elektros energijos bendros gamybos įrenginiams (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias [SESV] 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 1 straipsnio h punkte nurodyta:

„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

3

Reglamento Nr. 2015/1589 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Bet kuri suinteresuotoji šalis gali pateikti skundą, kad praneštų [Europos] Komisijai apie įtariamą neteisėtą pagalbą ar įtariamą netinkamą pagalbos taikymą. Tuo tikslu suinteresuotoji šalis tinkamai užpildo formą, kuri nustatyta 33 straipsnyje nurodytoje įgyvendinimo nuostatoje, ir pateikia joje nurodytą būtiną informaciją.

<…>“

4

Pagal Graikijos teisę įsteigta bendrovė Solar Ileias Bompaina yra elektros energijos gamintoja, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius ir veikianti Graikijos elektros energijos rinkoje.

5

2014 m. gruodžio 31 d. Graikijos Respublika, remdamasi SESV 108 straipsnio 3 dalimi, pranešė Komisijai apie veiklos pagalbos teisinės schemos, skirtos gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI gamintojai), ir gamintojams, kurie šilumą ir elektros energiją gamina taikydami didelio naudingumo kogeneraciją (toliau – ŠEK gamintojai), sukūrimą pagal Nomos 4254/2014, Metra stirixis kai anaptyxis tis ellinikis oikonomias sto plaisio efarmogis tou n. 4046/2012 kai alles diataxeis (Įstatymas Nr. 4254/2014 dėl priemonių Graikijos ekonomikai remti ir plėtoti įgyvendinant Įstatymą Nr. 4046/2012, taip pat kitas nuostatas, FEK A 85/7.4.2014) (toliau – naujasis AEI susitarimas), įsigaliojusį2014 m. balandžio mėn.

6

Graikijos elektros energijos rinkoje, kaip ji buvo organizuota prieš įsigaliojant naujajam AEI susitarimui, buvo šios rinkos dalyvių kategorijos:

7

Šiomis aplinkybėmis AEI ir ŠEK gamintojams už pagamintą elektros energiją buvo atlyginama fiksuotomis kainomis, taikant supirkimo tarifus. Tiekėjų atlygis nebuvo fiksuotas ir priklausė nuo rinkos sąlygų.

8

Siekiant finansuoti AEI ir ŠEK gamintojams taikomus supirkimo tarifus, pagal Nomos 2773/1999, Apeleftherosi tis agoras ilektrikis energeias – Rythmisi thematon energeiakis politikis kai loipes diataxeis (Įstatymas Nr. 2773/1999 dėl elektros energijos rinkos liberalizavimo, klausimų, susijusių su energetikos politika, ir kitų nuostatų, FEK A 286/22.12.99) buvo sukurta „specialioji AEI sąskaita“. Ji daugiausiai buvo finansuojama iš specialios šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įmokos, kurią vartotojai turėjo mokėti už kiekvieną suvartotos elektros energijos vienetą, ir iš papildomų šaltinių, pavyzdžiui, AEI ir ŠEK rinkos dalyvių pajamų.

9

Naujuoju AEI susitarimu buvo pakeisti AEI ir ŠEK gamintojų pagamintai elektros energijai taikomi supirkimo tarifai. Taigi tam tikriems įrenginių tipams buvo numatytos konkrečios technologinės ribos, nustatančios maksimalų AEI gamintojų tiekiamos elektros energijos kiekį, už kurį atitinkamais metais buvo galima gauti pagalbą. Šių ribų tikslas buvo apriboti bendrą pagalbos, teikiamos tam tikroms AEI technologijoms, sumą.

10

Remiantis Įstatymo Nr. 4254/2014 aiškinamuoju raštu, naujuoju AEI susitarimu buvo siekiama pašalinti specialiosios AEI sąskaitos deficitą ir užtikrinti jos tvarumą. Iš tiesų laikotarpiu iki šio įstatymo įsigaliojimo šioje sąskaitoje buvo susidaręs deficitas, o tai paaiškinama tuo, kad, viena vertus, smarkiai padidėjo išlaidos, susijusios su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių ir kogeneracinių jėgainių plėtra, ir, kita vertus, tuo pat metu dėl ekonominės krizės sumažėjo pajamos, nes buvo sumažinta prieš tai vartotojams taikyta speciali įmoka, taip pat sumažėjo pajamos iš elektros energijos pardavimo.

11

Siekiant pašalinti šį deficitą, naujuoju AEI susitarimu sukurtu mechanizmu, pirma, buvo sumažinti elektros energijos pardavimo sutartyse numatyti supirkimo tarifai ir, antra, nustatytos nuolaidos už bendrą elektros energijos, kurią 2013 m. į tinklą tiekė AEI ir ŠEK gamintojai, vertę, siekiant atsverti anksčiau tiems gamintojams suteiktą kompensacijos permoką.

12

2015 m. gegužės 6 d.Solar Ileias Bompaina ir kita bendrovė, remdamosi Reglamento 2015/1589 24 straipsnio 2 dalimi, pateikė Komisijai skundą dėl naujojo AEI susitarimo priemonių ir tvirtino, kad šios priemonės reiškia neteisėtą pagalbą tiekėjams. Šis skundas buvo užregistruotas numeriu SA.41794.

13

Skunde Solar Ileias Bompaina teigė, kad tiekėjams buvo suteiktas atrankusis pranašumas dėl to, kad pagal Įstatymą Nr. 4254/2014 tik AEI gamintojai patiria išlaidų, susijusių su specialiosios AEI sąskaitos deficito mažinimu pagal naująjį AEI susitarimą. Vis dėlto tiekėjai taip pat prisidėjo prie šios specialiosios sąskaitos deficito, nes rinkos taisyklės ir nustatytos elektros energijos kainos jiems leidžia didmeninėje rinkoje pirkti elektros energiją už sumažintą kainą, ir dėl to, kad ši kaina yra mažesnė, į minėtą specialiąją sąskaitą gaunama mažiau įplaukų. Kitaip tariant, gamintojų ir tiekėjų padėtis iš tikrųjų yra panaši, atsižvelgiant į tikslą pašalinti specialiosios AEI sąskaitos deficitą. Taigi šis susitarimas yra atrankusis, nes į jo taikymo sritį nėra įtraukti tiekėjai ir jie neprivalo prisidėti prie specialiosios AEI sąskaitos deficito padengimo.

14

2015 m. gruodžio 10 d. Komisija gavo antrą skundą, pateiktą saulės energijos gamintojų vardu, o 2017 m. gruodžio 22 d. – trečią skundą, pateiktą Pan-Hellenic Rooftop Photovoltaic Association vardu.

15

2016 m. kovo 10 d. Komisija perdavė pirmuosius du skundus Graikijos valdžios institucijoms ir paprašė jų pateikti pastabas šiuo klausimu. Šios pastabos buvo pateiktos 2016 m. liepos 27 d. Trečiasis skundas Graikijos valdžios institucijoms nebuvo perduotas, nes Komisija konstatavo, kad iškelti klausimai jau buvo pateikti pirmuosiuose dviejuose skunduose.

16

Ginčijamame sprendime Komisija nusprendė nepateikti jokių prieštaravimų dėl Įstatyme Nr. 4254/2014 nustatytos schemos, susijusios su naujuoju AEI susitarimu, kuriame numatyta AEI ir ŠEK gamintojams taikomų supirkimo tarifų korekcija.

17

Ginčijamo sprendimo 111–121 konstatuojamosiose dalyse Komisija išnagrinėjo skunduose suformuluotus teiginius, įskaitant Solar Ileias Bompaina teiginius, ir padarė išvadą, kad:

18

Trumpas pranešimas apie šį sprendimą buvo paskelbtas 2018 m. gruodžio 7 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19

2018 m. gruodžio 18 d.Solar Ileias Bompaina nusiuntė raštą Komisijai, jame teiravosi, ar ši institucija ginčijamą sprendimą laiko oficialiu skundo, pateikto byloje SA.41794, atmetimu, ar, priešingai, šis skundas vis dar laikomas nagrinėjamu.

20

2019 m. vasario 8 d. raštu Komisija suinteresuotajam asmeniui atsakė, kad ginčijamas sprendimas apima jo skundą, dėl to ji yra užbaigusi jo nagrinėjimą.

21

2019 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Solar Ileias Bompaina pagal SESV 263 straipsnį pareikštą ieškinį, juo ši, be kita ko, prašė panaikinti ginčijamo sprendimo 111–121 konstatuojamąsias dalis.

22

Dėl skundžiamos nutarties 31–48 punktuose nurodytų motyvų Bendrasis Teismas nusprendė, kad Solar Ileias Bompaina neįrodė, jog yra „suinteresuotoji šalis“, kaip tai suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 2015/1589 1 straipsnio h punktą, kad galėtų remtis savo procesinių teisių pažeidimu, nes ginčijamame sprendime Komisija, nepradėjusi oficialios tyrimo procedūros, padarė išvadą, kad Įstatymu Nr. 4254/2014 tiekėjams nebuvo suteikta jokios pagalbos.

23

Taigi Bendrasis Teismas atmetė ieškinį kaip nepriimtiną.

24

Apeliaciniu skundu Solar Ileais Bompaina Teisingumo Teismo prašo:

25

Komisija Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

26

Grįsdama savo apeliacinį skundą apeliantė nurodo du pagrindus, kuriuos reikia nagrinėti kartu ir kuriuos pateikdama ji iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai atsisakė pripažinti jai „suinteresuotosios šalies“ statusą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2015/1589 1 straipsnio h punktą, nes jos ieškinio priimtinumas siejamas su šio statuso pripažinimu.

27

Nors apeliantė pripažįsta, kad skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas teisingai aiškino skundo, kurį ji pateikė Komisijai, turinį ir gerai suprato jos prieštaravimų turinį, visų pirma kiek tai susiję su tuo, kad tik AEI gamintojai turėjo prisiimti finansinę naštą dėl specialiosios AEI sąskaitos deficito pašalinimo, vis dėlto ji mano, kad Bendrasis Teismas turėjo jai pripažinti „suinteresuotosios šalies“ statusą. Konkrečiai kalbant, ji laikosi nuomonės, kad nors skundžiamos nutarties 10 punkte Bendrasis Teismas tinkamai apibendrino jos prieštaravimų dalyką, tos nutarties 44 punkte jis nepadarė tinkamų išvadų, nes neatsižvelgė į tai, kad AEI tiekėjų ir gamintojų padėtis buvo panaši pagal referencinę sistemą, kurią sudaro specialioji AEI sąskaita ir naujuoju AEI susitarimu siekiamas tikslas panaikinti šios specialiosios sąskaitos deficitą. Be to, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog tiekėjai taip pat galėjo būti laikomi iš dalies atsakingi už šį deficitą.

28

Iš tiesų, apeliantės teigimu, jei tiekėjai taip pat būtų įpareigoti prisidėti prie šio deficito pašalinimo, jos turtinė padėtis būtų geresnė. Egzistuoja ryšys tarp, viena vertus, tariamos pagalbos, kurią tiekėjai gavo, nes buvo atleisti nuo pareigos prisidėti prie to deficito panaikinimo, ir, kita vertus, AEI gamintojams, kaip antai apeliantei, mokamų supirkimo tarifų sumažėjimo, todėl buvo padaryta neigiama įtaka apeliantės interesams ir jos padėčiai rinkoje.

29

Šiuo klausimu atlikdamas analizę Bendrasis Teismas pažeidė taisykles, susijusias su „suinteresuotosios šalies“ statuso, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą, įrodymu.

30

Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas laikėsi klaidingos nuomonės, jog tam, kad būtų pripažintas toks apeliantės statusas, ji turėjo įrodyti nurodytos pagalbos poveikį jos padėčiai rinkoje arba ekonominiams interesams. Taigi, apeliantės teigimu, 2011 m. gegužės 24 d. Sprendime Komisija / Kronoply ir Kronotex (C‑83/09 P, EU:C:2011:341) Teisingumo Teismas tokį statusą apeliantėms pripažino remdamasis tik jų argumentu, kad negalima atmesti galimybės, jog toje byloje nagrinėjama pagalba turėjo įtakos jų interesams, nereikalaudamas, kad jos pateiktų konkrečių tokios galimybės egzistavimo įrodymų.

31

Taigi, apeliantės nuomone, negalima reikalauti, kad ji įrodytų, koks būtų konkretus supirkimo tarifų peržiūros poveikis AEI gamintojams, jei specialiosios AEI sąskaitos deficito panaikinimo našta būtų paskirstyta tarp šių gamintojų ir tiekėjų. Pakanka konstatuoti, kad negalima atmesti to, jog šie supirkimo tarifai galėtų būti palankesni AEI gamintojams, jei tiekėjai taip pat turėtų prisidėti prie specialiosios AEI sąskaitos refinansavimo.

32

Komisija mano, kad šį argumentą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

33

Pirmiausia reikia priminti, kad Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punkte sąvoka „suinteresuotoji šalis“ apibrėžta kaip „kiekviena valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurios interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, ypač pagalbos gavėjas, konkuruojančios įmonės ir prekybinės asociacijos“. Reikia pažymėti, kad ši nuostata pakeitė identiškai suformuluotą 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 1 straipsnio h punktą. Taigi jurisprudencijoje, susijusioje su pastarąja nuostata, nustatyti principai, kuriuos Bendrasis Teismas priminė visų pirma skundžiamos nutarties 31 punkte, taikytini aiškinant Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą.

34

Pagal šią nuostatą „suinteresuotoji šalis“ – tai, be kita ko, bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurių interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, t. y. visų pirma su šios pagalbos gavėju konkuruojančios įmonės. Kitaip tariant, tai yra neapibrėžta asmenų grupė (žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

35

Vadinasi, pagal šią nuostatą negalima atmesti to, kad įmonė, kuri tiesiogiai nekonkuruoja su pagalbos gavėja, gali būti laikoma suinteresuotąja šalimi, jeigu ji tvirtina, kad pagalbos suteikimas gali paveikti jos interesus. Šiuo tikslu svarbu, kad ši įmonė teisiškai įrodytų, jog pagalba gali turėti konkrečios įtakos jos padėčiai (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 64 ir 65 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Taigi, nors šios įmonės interesams gali būti pakenkta tik potencialiai, turi būti galima teisiškai įrodyti konkretaus poveikio šiems interesams pavojų.

36

Šiuo atveju iš skundžiamos nutarties 6–8 punktuose Bendrojo Teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, kurių apeliantė neginčijo, matyti, kad Graikijos teisės aktų leidėjo patvirtintu naujuoju AEI susitarimu sumažinami apeliantei, kaip AEI gamintojai, mokami supirkimo tarifai. Šiuo susitarimu siekiama sumažinti specialiosios AEI sąskaitos, kurios tikslas – finansuoti AEI gamintojų veiklą, deficitą.

37

Apeliantės teigimu, kadangi Graikijos teisės aktų leidėjas tiekėjams nenustatė prievolės prisidėti, nors, jo nuomone, jie galėjo būti laikomi iš dalies atsakingi už šį deficitą, ji nepagrįstai atsiduria blogesnėje padėtyje finansiniu požiūriu. Iš tiesų apeliantė teigia, kad jei Graikijos įstatymų leidėjas būtų įpareigojęs tiekėjus prisidėti prie šio deficito padengimo, jos finansinė padėtis būtų buvusi geresnė, nes nebūtų reikėję mažinti jai mokamų supirkimo tarifų. Taigi ji iš esmės mano, kad Graikijos teisės aktų leidėjo neveikimas turėjo įtakos jos interesams, todėl egzistuoja ryšys tarp tiekėjų atleidimo nuo pareigos ir šių supirkimo tarifų sumažinimo.

38

Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, Bendrasis Teismas teisingai taikė šio sprendimo 34 ir 35 punktuose primintoje jurisprudencijoje nustatytus kriterijus, kai skundžiamos nutarties 37 punkte nurodė, jog tam, kad galėtų būti laikoma „suinteresuotąja šalimi“, apeliantė turėjo įrodyti, kad tiesiogiai ar netiesiogiai konkuravo su nurodytos pagalbos gavėjais arba kad ši pagalba galėjo daryti konkretų poveikį jos padėčiai.

39

Skundžiamos nutarties 39–41 punktuose Bendrasis Teismas visų pirma konstatavo, kad tiekėjai ir AEI gamintojai tarpusavyje nekonkuravo, nes veikė skirtingais Graikijos elektros energijos rinkos lygmenimis.

40

Toliau Bendrasis Teismas patikrino, ar nurodyta pagalba galėjo turėti konkretų poveikį apeliantės padėčiai ir ar ji teisiškai įrodė tokį potencialų poveikį.

41

Šiuo klausimu iš skundžiamos nutarties matyti, kad pagal Įstatymą Nr. 4254/2014 buvo tik sumažinta anksčiau AEI gamintojams teikta parama; Graikijos teisės aktų leidėjas priėmė tokį sprendimą siekdamas išspręsti tai, kad AEI gamintojams skirta paramos schema tapo per brangi ir reikėjo ją refinansuoti. Šiomis aplinkybėmis skundžiamos nutarties 44 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad, nors nekyla abejonių, kad Įstatymas Nr. 4254/2014, kuriame yra nustatyti mažesni iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos tarifai, priimtas siekiant sumažinti specialiosios AEI sąskaitos deficitą ir turėjo poveikį AEI gamintojams, vis dėlto apeliantė neįrodė, kad esama ryšio tarp mažesnių tarifų atsinaujinantiems energijos ištekliams ir elektros energijos tiekėjų įmokų į specialiąją AEI sąskaitą nemokėjimo ar kad tariama pagalba elektros energijos tiekėjams galėjo paveikti jos padėtį rinkoje arba interesus. Konkrečiai kalbant, apeliantė nepaaiškino, kaip Įstatyme Nr. 4254/2014 numatyta vadinamoji elektros energijos tiekėjų išimtis galėjo turėti įtakos nustatant naujus AEI gamintojams taikomus supirkimo tarifus ir nuolaidas, atsižvelgiant į tai, kad taip atliktomis korekcijomis iš esmės buvo siekiama atsverti tiems gamintojams anksčiau suteiktą kompensacijos permoką.

42

Galiausiai konkrečiai atsižvelgdamas į šį faktinių aplinkybių vertinimą Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 48 punkte nusprendė, kad apeliantė neįrodė turinti „suinteresuotosios šalies“ statusą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2015/1589 1 straipsnio h punktą.

43

Kadangi Bendrasis Teismas tinkamai taikė šio sprendimo 34 ir 35 punktuose primintoje reikšmingoje jurisprudencijoje nustatytus kriterijus, nėra pagrindo jo kaltinti padarius teisės klaidą. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į nagrinėjamas faktines aplinkybes, kurių vertinimas, beje, priklauso išimtinei Bendrojo Teismo kompetencijai, reikšmingas kriterijus, į kurį jis turėjo atsižvelgti, yra teisiškai įrodyto potencialaus priežastinio ryšio tarp nurodytos pagalbos ir konkrečios žalos atitinkamos įmonės interesams ar padėčiai rinkoje egzistavimas. Kita vertus, klausimas, ar pagal minėtą pagalbos schemą prie deficito atsiradimo galėjo prisidėti kita ūkio subjektų kategorija, neturi reikšmės. Be to, tai, kad AEI gamintojai ir tiekėjai galėjo būti panašioje padėtyje, atsižvelgiant į tikslą sumažinti specialiosios AEI sąskaitos deficitą, neturi jokios reikšmės vertinant „suinteresuotosios šalies“ statusą, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą.

44

Taigi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai atsisakė pripažinti apeliantei „suinteresuotosios šalies“ statusą, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą, ir atmetė jos ieškinį kaip nepriimtiną.

45

Kadangi abu apeliacinio skundo pagrindai yra nepagrįsti, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

46

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

47

Kadangi Komisija reikalavo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, o pastaroji pralaimėjo bylą, ji turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia: