–

Prokuratura Rejonowa Łódź-Bałuty, atstovaujamos Prokurator Regionalny J. Szubert,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos K. Bulterman, P. Huurnink ir J. Langer,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Rynkowski ir M. Wasmeier,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio [tarpusavio] pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (OL L 76, 2005, p. 16), iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (OL L 81, 2009, p. 24; toliau – pamatinis sprendimas 2005/214), 20 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą, inicijuotą Centraal Justitieel Incassobureau, Ministerie van Veiligheid en Justitie (CJIB) (Saugumo ir teisingumo ministerijos centrinė baudų išieškojimo tarnyba (CJIB), Nyderlandai), siekiant, kad Lenkijoje būtų pripažinta ir įvykdyta finansinė bauda, skirta D. P. Nyderlanduose už kelių eismo taisyklių pažeidimą.

3

Pamatinio sprendimo 2005/214 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

4

Pamatinio sprendimo 1 straipsnyje „Sąvokų apibrėžimai“ nustatyta:

„Šiame pamatiniame sprendime:

<…>“

5

Pamatinio sprendimo 3 straipsnyje „Pagrindinės teisės“ numatyta:

„Šis pamatinis sprendimas nekeičia įsipareigojimo gerbti [ES] Sutarties 6 straipsnyje įtvirtintas pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus.“

6

Pamatinio sprendimo 4 straipsnio „Sprendimų perdavimas ir kreipimasis į centrinę instituciją“ 1 dalyje nustatyta:

„Sprendimą kartu su šiame straipsnyje numatytu liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė, kompetentingoms institucijoms.“

7

Pamatinio sprendimo 2005/214 5 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta:

„Pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo, sprendimai pripažįstami ir vykdomi už šiuos nusikaltimus, jeigu už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie yra apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės:

<…>

<…>“

8

Šio pamatinio sprendimo 6 straipsnis suformuluotas taip:

„Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.“

9

Minėto pamatinio sprendimo 7 straipsnyje „Pagrindas nepripažinti ir nevykdyti sprendimo“ nustatyta:

„<…>

2.   Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad:

<…>

<…>

3.   1 dalyje ir 2 dalies c, g, i ir j punktuose nurodytais atvejais, prieš nuspręsdama visiškai ar iš dalies nepripažinti ir nevykdyti sprendimo, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija bet kuriuo tinkamu būdu konsultuojasi su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija ir atitinkamais atvejais prašo jos nedelsiant pateikti visą būtiną informaciją.“

10

To paties pamatinio sprendimo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta:

„Kai dėl 4 straipsnyje nurodyto liudijimo kyla klausimas, kad galėjo būti pažeistos Sutarties 6 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės ar pagrindiniai teisės principai, kiekviena valstybė narė gali prieštarauti sprendimų pripažinimui ir vykdymui. Taikoma 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra.“

11

Pagrindinei bylai taikytinos redakcijos Kodeks postępowania karnego (Baudžiamojo proceso kodeksas) (toliau – BPK) 611ff straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Kai Sąjungos valstybė narė, šiame skyriuje vadinama „sprendimą priėmusia valstybe“, prašo įvykdyti galutinį sprendimą, kuriuo skirtos finansinės baudos, tokį sprendimą turi įvykdyti apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje pažeidėjas turi nekilnojamojo turto, gauna pajamas arba kurio veiklos teritorijoje yra pažeidėjo nuolatinė arba laikina gyvenamoji vieta.“

12

Pagal pagrindinei bylai taikytinos redakcijos Baudžiamojo proceso kodekso 611fg straipsnio 1 dalies 9 punktą Lenkijos teismui suteikiama teisė atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, jeigu iš liudijimo turinio matyti, kad asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas, nebuvo tinkamai informuotas apie galimybę ir teisę minėtą sprendimą apskųsti.

13

Kaip nurodyta nutartyje pateikti prejudicinį sprendimą, CJIB yra centrinė administracinė institucija, atsakinga už baudų, skirtų už Nyderlandų Karalystės teritorijoje įvykdytas nusikalstamas veikas, surinkimą ir išieškojimą.

14

CJIB skirta bauda per 6 savaites gali būti apskųsta L. prokuratūrai.

15

2020 m. sausio 21 d. CJIB kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą Sąd Rejonowy dla Łodzi-Śródmieścia w Łodzi (Lodzės miesto centro apylinkės teismas, Lenkija) su prašymu pripažinti ir vykdyti 2019 m. liepos 22 d. sprendimą, įsigaliojusį 2019 m. rugsėjo 2 d., kuriuo D.P., gyvenančiam Lenkijoje, buvo skirta 210 EUR dydžio bauda už 2019 m. liepos 11 d. padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę su dviem padangomis, kurios neatitiko nustatytų reikalavimų.

16

Atsakydamas į prašymą pateikti informaciją, kurį šis teismas pateikė CJIB, šis nurodė, kad 2019 m. liepos 22 d. sprendimas adresatui nebuvo įteiktas kartu su jo vertimu į lenkų kalbą. Jis pridūrė, kad šis sprendimas buvo parengtas nyderlandų kalba ir kad kartu su juo buvo pateikti papildomi paaiškinimai anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, taip pat nuoroda į interneto svetainę www.cjib.nl, kurioje ir lenkų kalba pateikta informacija, be kita ko, apie tai, kaip suinteresuotasis asmuo gali sumokėti baudą, pateikti skundą dėl šios baudos ir susisiekti su CJIB, kad galėtų pateikti klausimų arba gauti papildomų paaiškinimų.

17

Per posėdį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme D. P. paaiškino, kad maždaug 2019 m. gruodžio mėn. pradžioje jis gavo laišką iš Nyderlandų, kuriame nebuvo vertimo į lenkų kalbą, todėl jis jo nesuprato ir negalėjo atsakyti.

18

Pripažindamas, kad Pamatiniame sprendime 2005/214 nėra jokios nuostatos, iš kurios aiškiai būtų matyti, kad sprendimo skirti finansinę baudą adresatui turi būti įteiktas šio sprendimo vertimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vis dėlto mano, kad, kaip ir pranešimai apie pažeidimus, patenkančius į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (OL L 68, 2015, p. 9), ir 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, 2010, p. 1) taikymo sritį, apie bet kokį sprendimą skirti finansinę baudą, kaip apibrėžta Pamatiniame sprendime 2005/214, nuteistajam turi būti pranešta jam suprantama kalba, kad jis galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą ir būtų užtikrinta jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

19

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, susijusia su 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsniu, visų pirma 2018 m. rugpjūčio 28 d. EŽTT sprendimais Vizgirda prieš Slovėniją (CE:ECHR:2018:0828JUD005986808) ir 1984 m. vasario 21 d. EŽTT sprendimu Öztürk prieš Vokietiją (CE:ECHR:1984:1023JUD000854479), iš kurių matyti, kad, viena vertus, teisė gauti teismo sprendimo vertimą ir informaciją apie galimybę pateikti skundą yra vienas iš esminių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą elementų, kita vertus, EŽTK 6 straipsnyje garantuojamos teisės taip pat taikomos mažesnio sunkumo bylose, įskaitant bylas dėl nesunkių nusikaltimų. Pats Teisingumo Teismas 2017 m. spalio 12 d. Sprendime Sleutjes (C‑278/16, EU:C:2017:757) nusprendė, kad vertimo pareiga taikoma net bylose dėl baudžiamųjų nusižengimų.

20

Šiomis aplinkybėmis Sąd Rejonowy dla Łodzi-Śródmieścia w Łodzi (Lodzės miesto centro apylinkės teismas, Lenkija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar teismo sprendimo, kuriuo skiriama finansinė bauda, įteikimas nubaustam asmeniui nepateikus vertimo į adresatui suprantamą kalbą suteikia vykdančiosios valstybės institucijai teisę atsisakyti jį vykdyti remiantis nuostatomis, kuriomis perkeliama Pamatinio sprendimo [2005/214] 20 straipsnio 3 dalis, dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo?“

21

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Pamatinio sprendimo 2005/214 20 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją vykdančiosios valstybės narės institucijai leidžiama atsisakyti vykdyti sprendimą, kaip jis suprantamas pagal šio pamatinio sprendimo 1 straipsnio a punktą, kuriuo skiriama finansinė bauda, jeigu šis sprendimas adresatui buvo įteiktas neišvertus į kalbą, kurią jis supranta.

22

Pirmiausia reikia priminti, kad, kaip tai pirmiausia matyti iš Pamatinio sprendimo 2005/214 1 ir 6 straipsnių, taip pat iš jo 1 ir 2 konstatuojamųjų dalių, juo siekiama įdiegti veiksmingą sprendimų, kuriais galutinai skiriama finansinė bauda fiziniam ar juridiniam asmeniui už vieną iš jo 5 straipsnyje išvardytų pažeidimų, tarpvalstybinio pripažinimo ir vykdymo sistemą (2020 m. kovo 4 d. Sprendimo Bank BGŻ BNP Paribas, C‑183/18, EU:C:2020:153, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

23

Iš tiesų Pamatiniu sprendimu 2005/214 nederinant valstybių narių baudžiamosios teisės aktų siekiama užtikrinti finansinių baudų vykdymą šiose valstybėse, taikant tarpusavio pripažinimo principą (2020 m. kovo 4 d. Sprendimo Bank BGŻ BNP Paribas, C‑183/18, EU:C:2020:153, 49 punktas).

24

Tarpusavio pripažinimo principas, kuriuo pagrįsta Pamatinio sprendimo 2005/214 bendra struktūra, kaip matyti iš jo 6 straipsnio, reiškia, kad valstybės narės iš principo privalo pripažinti pagal pamatinio sprendimo 4 straipsnį perduotą sprendimą skirti finansinę baudą be jokių kitų formalumų ir nedelsdamos imtis visų jam įvykdyti būtinų priemonių, o atsisakymo pripažinti ir vykdyti tokį sprendimą pagrindai turi būti aiškinami siaurai (2020 m. kovo 4 d. Sprendimo Bank BGŻ BNP Paribas, C‑183/18, EU:C:2020:153, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

25

Kalbant, be kita ko, apie tokius atsisakymo pagrindus, Pamatinio sprendimo 2005/214 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse aiškiai išvardyti į jo taikymo sritį patenkančių sprendimų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindai.

26

Be to, reikia pažymėti, kad Pamatinio sprendimo 2005/214 3 straipsnyje numatyta, jog jis nekeičia įsipareigojimo gerbti ESS 6 straipsnyje įtvirtintas pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus. Dėl šios priežasties šio pamatinio sprendimo 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad vykdančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą skirti finansinę baudą, jeigu juo pažeidžiamos ESS 6 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės ar pagrindiniai teisės principai (2019 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Centraal Justitieel Incassobureau (Finansinių baudų pripažinimas ir vykdymas), C‑671/18, EU:C:2019:1054, 37 punktas).

27

Taigi, jeigu Pamatinio sprendimo 2005/214 4 straipsnyje nurodytas liudijimas, kuris pridedamas prie sprendimo skirti finansinę baudą, suteikia pagrindo manyti, kad galėjo būti pažeistos ESS 6 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės ar pagrindiniai teisės principai, kompetentingos vykdančiosios valstybės narės institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti tokį sprendimą, esant vienam iš nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų, išvardytų šio pamatinio sprendimo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat remdamosi jo 20 straipsnio 3 dalimi (2019 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Centraal Justitieel Incassobureau (Finansinių baudų pripažinimas ir vykdymas), C‑671/18, EU:C:2019:1054, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

28

Prie šių pagrindinių teisių priskiriama, pirma, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri yra sudedamoji teisės į veiksmingą teisminę gynybą dalis, ir, antra, teisė į gynybą, atitinkamai įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje ir 48 straipsnio 2 dalyje, kurios, remiantis su Chartija susijusiais paaiškinimais (OL C 303, 2007, p. 17), atitinkamai įtvirtintos EŽTK 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

29

Iš tiesų, kaip savo išvados 75 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Teisingumo Teismas pripažino, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas yra „baudžiamosios teisės pažeidimas“ (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudžiamųjų baudų dydžiai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 86–93 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Todėl, kaip matyti iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, susijusios su EŽTK 6 straipsniu, į kurį reikia atsižvelgti pagal Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 3 dalį, aiškinant pastarosios 47 straipsnio antrą pastraipą ir 48 straipsnio 2 dalį, procesas, susijęs su finansinėmis baudomis už tokį pažeidimą, įskaitant laikotarpį iki nuosprendžio priėmimo, patenka į EŽTK 6 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 19 d. EŽTT sprendimą Falk prieš Nyderlandus, CE:ECHR:2004:1019DEC006627301 ir 2015 m. spalio 20 d. EŽTT sprendimo Dvorski prieš Kroatiją, CE:ECHR:2015:1020JUD0025, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30

Taigi sprendimo, patenkančio į Pamatinio sprendimo 2005/214 taikymo sritį, adresatai gali remtis Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje ir 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis, o valstybių narių valdžios institucijos turi užtikrinti, kad šių teisių būtų paisoma.

31

Vadinasi, reikia nustatyti galimas vertimo raštu pareigas, kurios pagal šias nuostatas tenka išduodančiosios valstybės narės institucijoms įteikiant tokį sprendimą.

32

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Pamatiniame sprendime 2005/214 nenumatyta konkrečios tvarkos, kaip sprendimo, kaip tai suprantama pagal šio pamatinio sprendimo 1 straipsnio a punktą, kuriuo skiriama finansinė bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą, adresatas turi būti apie jį informuotas. Iš tiesų minėto pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies g punkte tik nurodyta, kad vykdančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti tokį sprendimą, jei nustatoma, kad pagal to paties pamatinio sprendimo 4 straipsnyje numatytą liudijimą yra patvirtinta, kad atitinkamas asmuo rašytinės procedūros atveju pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę pateikti skundą ir pasinaudojimo tokia teise terminus.

33

Darydamas nuorodą į valstybių narių teisę Sąjungos teisės aktų leidėjas paliko joms galimybę spręsti, kaip atitinkamą asmenį informuoti apie jo teisę apskųsti sprendimą, tokio apskundimo terminą ir šio termino eigos pradžią, su sąlyga, kad sprendimas įteikiamas tinkamai ir užtikrinama teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisė į gynybą (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Centraal Justitieel Incassobureau (Finansinių baudų pripažinimas ir vykdymas), C‑671/18, EU:C:2019:1054, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

34

Šiame kontekste reikėtų priminti, kad teisė į veiksmingą teisminę gynybą turi būti gerbiama ne tik užtikrinant realų ir veiksmingą sprendimo gavimą, t. y. pranešant apie jį jo adresatui (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Centraal Justitieel Incassobureau (Finansinių baudų pripažinimas ir vykdymas), C‑671/18, EU:C:2019:1054, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), bet ir tai, kad toks pranešimas leistų šiam asmeniui tiksliai žinoti motyvus, kuriais grindžiamas dėl jo priimtas sprendimas, taip pat tokio sprendimo apskundimo būdus ir terminą, kad jis galėtų veiksmingai ginti savo teises ir visapusiškai pagrįstai nuspręsti, ar ginčyti sprendimą teisme (pagal analogiją žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 100 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

35

Be to, pagal EŽTK 6 straipsnio 3 dalį pagarba teisei į gynybą apima suinteresuotojo asmens teisę būti skubiai ir išsamiai „jam suprantama kalba“ informuotam apie jam pareikštų kaltinimų pobūdį ir pagrindą.

36

Šiuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad šia nuostata pripažįstama kaltinamojo teisė būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, t. y. apie esminius faktus, kuriais grindžiamas kaltinimas, bet ir apie šių faktų teisinį kvalifikavimą, ir tai turi būti padaryta labai išsamiai, pateikiant tikslią ir išsamią informaciją apie kaltinamajam pareikštus kaltinimus; taigi teismo teisinis veikų, kuriomis asmuo kaltinamas, kvalifikavimas yra esminė teisingo bylos nagrinėjimo sąlyga (šiuo klausimu žr. 1999 m. kovo 25 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Pélissier ir Sassi prieš Prancūziją, CE:ECHR:1999:0325JUD002544494, 51 ir 52 punktus).

37

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad nors EŽTK 6 straipsnio 3 dalyje nenumatyta pareigos pateikti kaltinamajam visų dokumentinių įrodymų ar bylos dokumentų vertimo raštu, šioje nuostatoje vis dėlto reikalaujama, kad būtų ypač daug dėmesio skirta „kaltinimų“ įteikimui tokiam asmeniui. Šio teismo teigimu, kaltinamasis aktas turi lemiamą reikšmę baudžiamajame procese, nes nuo jo įteikimo kaltinamajam oficialiai raštu pranešama apie jam inkriminuojamų veikų teisinį ir faktinį pagrindą. Remiantis tuo darytina išvada, kad kaltinamasis, kuris nesupranta teismo vartojamos kalbos, praktiškai tuo atveju, jeigu jam neįteikiamas kaltinamojo akto vertimas raštu į jam suprantamą kalbą, patenka į nepalankesnę situaciją (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugpjūčio 28 d. EŽTT sprendimo Vizgirda prieš Slovėniją, CE:ECHR:2018:0828JUD005986808, 75–78 punktus).

38

Be to, nacionalinės valdžios institucijos turi patikrinti kaltinamojo, kuris pakankamai nemoka proceso kalbos, kalbos žinias, kad būtų galima nustatyti, ar jam reikalinga vertėjo pagalba, atsižvelgdamos į įvairius veiksnius, kaip antai į nusikalstamos veikos pobūdį ir vidaus valdžios institucijų pranešimus kaltinamajam, nes minėtam poreikiui nustatyti gali pakakti kelių atvirų klausimų (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugpjūčio 28 d. EŽTT sprendimo Vizgirda prieš Slovėniją, CE:ECHR:2018:0828JUD005986808, 84 punktą).

39

Taigi iš šio sprendimo 34–38 punktų matyti, kad užtikrindamos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę į gynybą valstybių narių valdžios institucijos, skiriančios finansinę baudą, kaip tai suprantama pagal Pamatinio sprendimo 2005/214 1 straipsnio a punktą, privalo užtikrinti, kad, įteikiant sprendimą, kuriuo skiriama tokia bauda, suinteresuotasis asmuo būtų jam suprantama kalba informuotas apie svarbiausias minėto sprendimo dalis, iš kurių galėtų suprasti, kuo yra kaltinamas, taip pat pasinaudoti visomis gynybos teisėmis, arba apie galimybę prireikus gauti šių dalių vertimą raštu. Šiose dalyse, be kita ko, nurodomos veikos, kuriomis grindžiamas įteikiamas sprendimas, konstatuotas pažeidimas, paskirta sankcija, teisė pateikti skundą dėl šio sprendimo, šiuo tikslu numatytas terminas ir institucija, kuriai turi būti pateiktas skundas. Tuo atveju, kai atitinkamas asmuo nurodo, kad jam reikia vertimo, išduodančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos turi imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jis būtų atliktas kuo greičiau.

40

Taigi vykdančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, remdamasi Pamatinio sprendimo 2005/214 20 straipsnio 3 dalimi, gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, kaip jis suprantamas pagal šio pamatinio sprendimo 1 straipsnio a punktą, kuriuo jo adresatui skiriama finansinė bauda, jeigu šis sprendimas jam įteikiamas kartu nepateikiant pirmesniame punkte nurodytų sprendimo dalių vertimo į jo suprantamą kalbą ir nesuteikiama galimybė prireikus gauti tokio vertimo.

41

Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad, pirma, ši institucija turi konkrečiai ir tiksliai, atsižvelgdama, be kita ko, į pažeidimo pobūdį, nacionalinių valdžios institucijų minėtam adresatui nusiųstus pranešimus ir faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas įteikiamas sprendimas, patikrinti, ar asmuo, kuriam jis skirtas, supranta kalbą, kuria parengtas sprendimas jam buvo įteiktas.

42

Iš tiesų, kaip Teisingumo Teismas jau nusprendė, vertinti, ar yra teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas, reikia atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno nagrinėjamo atvejo aplinkybes, visų pirma į nagrinėjamo akto pobūdį, jo priėmimo aplinkybes ir atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Sacko, C‑348/16, EU:C:2017:591, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43

Kita vertus, kaip savo rašytinėse pastabose teisingai pažymėjo Europos Komisija, prieš atsisakydama pripažinti ir vykdyti sprendimą, kaip apibrėžta Pamatinio sprendimo 2005/214 1 straipsnio a punkte, vykdančiosios valstybės narės institucija pagal šio pamatinio sprendimo 7 straipsnio 3 dalį privalo reikalauti iš išduodančiosios institucijos visos būtinos informacijos, o išduodančioji institucija privalo ją perduoti (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Centraal Justitieel Incassobureau (Finansinių baudų pripažinimas ir vykdymas), C‑671/18, EU:C:2019:1054, 44 ir 45 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

44

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Pamatinio sprendimo 2005/214 20 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją vykdančiosios valstybės narės institucijai leidžiama atsisakyti vykdyti sprendimą, kaip tai suprantama pagal šio pamatinio sprendimo 1 straipsnio a punktą, kuriuo skiriama finansinė bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kai šis sprendimas jo adresatui įteiktas be svarbiausių sprendimo dalių, leidžiančių jam suprasti, kuo yra kaltinamas, taip pat pasinaudoti visomis gynybos teisėmis, vertimo į jam suprantamą kalbą ir nesuteikiant galimybės paprašius gauti tokį vertimą.

45

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio [tarpusavio] pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 20 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją vykdančiosios valstybės narės institucijai leidžiama atsisakyti vykdyti sprendimą, kaip tai suprantama pagal šio pamatinio sprendimo 1 straipsnio a punktą, kuriuo skiriama finansinė bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kai šis sprendimas jo adresatui įteiktas be svarbiausių sprendimo dalių, leidžiančių jam suprasti, kuo yra kaltinamas, taip pat pasinaudoti visomis gynybos teisėmis, vertimo į jam suprantamą kalbą ir nesuteikiant galimybės paprašius gauti tokį vertimą.