–

A Oy ir B Oy, atstovaujamų varatuomari J. Hopsu,

–

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos M. Pere,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato A. Maddalo,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos C. Perrin, I. Koskinen ir M. Huttunen,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo (OL L 316, 1992, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 206) 4 straipsnio 2 dalies antro sakinio išaiškinimo.

2

Šie prašymai buvo pateikti nagrinėjant bylas, kurias pradėjo aludarystės veiklą vykdančios bendrovės A Oy (C‑221/20) ir B Oy (C‑223/20) dėl atsisakymo pripažinti jas nepriklausoma maža alaus darykla, siekiant, kad būtų taikomi sumažinti akcizai.

3

Direktyvos 92/83 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Valstybės narės gali taikyti sumažintus akcizo tarifus, kuriuos galima diferencijuoti pagal tam tikrų alaus daryklų metinės produkcijos apimtis ir mažų nepriklausomų alaus daryklų pagaminamo alaus kiekį tokiose ribose:

2.   Kalbant apie sumažintus tarifus, terminas „nepriklausoma maža alaus darykla“, reiškia alaus daryklą, kuri yra teisiškai ir ekonomiškai nepriklausoma nuo jokios kitos alaus daryklos, kurios gamybinės patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alaus daryklos ir kuri nevykdo savo veiklos pagal licenciją. Tačiau tais atvejais, kai dvi ar daugiau mažų alaus daryklų bendradarbiauja ir jų bendra metinės produkcijos apimtis neviršija 200000 hl, tokios alaus daryklos gali būti laikomos viena nepriklausoma maža alaus darykla.“

4

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo (OL L 316, 1992, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 2 t., p. 108) septintoje konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„[K]adangi valstybėse narėse yra taikomi skirtingi akcizo už alų nustatymo būdai ir galima leisti ir toliau skirtingais būdais nustatyti akcizą už alų, ypač nustatant minimalų akcizo tarifą, išreikštą kaip mokestis, susijęs tiek su pradiniu sunkiu, tiek su produkto alkoholio koncentracija.“

5

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos alkoholi- ja alkoholijuomaverolaki (1471/1994) (Alkoholio ir alkoholinių gėrimų mokesčio įstatymas (1471/1994)) 9 straipsnio pirmoje ir trečioje pastraipose nustatyta:

„Jei apmokestinamasis asmuo gali pagrįstai įrodyti, kad alus yra pagamintas įmonėje, kuri yra teisiškai ir ekonomiškai nepriklausoma nuo kitų to paties sektoriaus įmonių ir kurioje per kalendorinius metus pagaminto alaus kiekis neviršija 10000000 litrų, alui taikoma tokia alkoholinių gėrimų mokesčio lengvata:

<…>

Jei dvi ar daugiau pirmoje pastraipoje nurodytų įmonių bendradarbiauja gamybos ar veiklos lygiu, tai nereiškia, kad tarp jų egzistuoja teisinė ar ekonominė priklausomybė. Bendradarbiavimas gamybos arba eksploataciniu lygiu yra apsirūpinimas žaliavomis ir įranga, reikalinga alui gaminti, pakuoti, prekiauti ir platinti. Vis dėlto ši pastraipa taikoma su sąlyga, kad bendras alaus kiekis, kurį įmonės pagamina per kalendorinius metus, neviršija 10000000 litrų.“

6

Nuo 2015 m. sausio 1 d. taikytinos redakcijos Alkoholio ir alkoholinių gėrimų mokesčio įstatymo 9 straipsnio pirmoje ir trečioje pastraipose numatyta:

„Jei apmokestinamasis asmuo gali pagrįstai įrodyti, kad alus pagamintas alaus darykloje, kuri yra teisiškai ir ekonomiškai nepriklausoma nuo kitų alaus daryklų, kuri yra fiziškai atskira nuo kitų alaus daryklų, kurioje nevykdoma licencijuota gamyba ir kurioje per kalendorinius metus pagaminto alaus kiekis neviršija 15000000 litrų, alui taikoma tokia alkoholinių gėrimų mokesčio lengvata:

<…>

Jei dvi ar daugiau pirmoje pastraipoje nurodytų alaus daryklų bendradarbiauja gamybos ar veiklos lygiu, tai nereiškia, kad tarp jų egzistuoja teisinė ar ekonominė priklausomybė. Bendradarbiavimas gamybos ir eksploataciniu lygiu yra apsirūpinimas žaliavomis ir įranga, reikalinga alui gaminti, pakuoti, prekiauti ir platinti. Vis dėlto ši pastraipa taikoma su sąlyga, kad bendras alaus kiekis, kurį alaus daryklos pagamina per kalendorinius metus, neviršija 15000000 litrų.“

7

2015 ir 2016 m. Tulli (Muitų ir akcizų administratorius, Suomija) atliko patikrinimus A ir B, bendrovių, vykdančių, be kita ko, alaus gamybą, patalpose, kiek tai susiję su šių bendrovių mokėtinu alkoholio ir alkoholinių gėrimų mokesčiu už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (A atveju) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (B atveju).

8

Nors A ir B savo deklaracijose dėl alkoholio ir alkoholinių gėrimų mokesčio nurodė apmokestinamo alaus tiekimą prie prekių kategorijos, kuriai taikomas 50 % sumažintas mokestis, muitų ir akcizų administratorius nusprendė, kad šios bendrovės negalėjo pasinaudoti šiuo sumažinimu, nes negalėjo būti laikomos teisiškai ir ekonomiškai nepriklausomomis alaus daryklomis, kaip tai suprantama pagal Alkoholio ir alkoholinių gėrimų mokesčio įstatymo 9 straipsnį, ypač dėl to, kad abi priklausė tretiesiems asmenims, kurie buvo jų valdytojai. Be to, šis administratorius dėl bendro A ir B apmokestinimo priminė, kad Suomijos įstatymų leidėjas šiame 9 straipsnyje sąmoningai nusprendė nenumatyti galimybės dvi ar daugiau mažų alaus daryklų laikyti viena alaus darykla. Todėl 2016 m. gruodžio 9 d. pranešime apie mokesčio perskaičiavimą šis administratorius pritaikė A ir B didesnius mokesčius ir baudas.

9

Kadangi administraciniai skundai buvo atmesti, A ir B pateikė skundus Helsingin hallinto-oikeus (Helsinkio administracinis teismas, Suomija). 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimais šis teismas atmetė skundus, motyvuodamas tuo, kad, pirma, A ir B neturėjo teisės į Alkoholio ir alkoholinių gėrimų mokesčio įstatymo 9 straipsnyje numatytą sumažintą akcizo tarifą ir, antra, kiek tai susiję su bendru apmokestinimu, Suomijos Respublika neperkėlė Direktyvos 92/83 4 straipsnio 2 dalies antro sakinio ir neprivalėjo to padaryti.

10

A ir B pateikė skundus Korkein hallinto-oikeus (Vyriausiasis administracinis teismas, Suomija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

11

Šio teismo nuomone, niekur nėra pateikiama aiškaus atsakymo į klausimą, ar valstybė narė, taikanti mažų nepriklausomų alaus daryklų, kaip apibrėžta Direktyvos 92/83 4 straipsnyje, pagamintam alui sumažintą akcizo tarifą, privalo taikyti ir 4 straipsnio 2 dalies antro sakinio nuostatą dėl bendro mažų alaus daryklų apmokestinimo, ar šios nuostatos taikymas paliekamas atitinkamos valstybės narės diskrecijai.

12

Šiomis aplinkybėmis Korkein hallinto-oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus, vienodai suformuluotus bylose C‑221/20 ir C‑223/20:

13

2020 m. liepos 14 d. sprendimu Teisingumo Teismo pirmininkas nusprendė sujungti bylas C‑221/20 ir C‑223/20, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas galutinis sprendimas.

14

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 92/83 4 straipsnio 2 dalies antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad šią nuostatą būtinai turi įgyvendinti valstybė narė, kuri pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies pirmą sakinį taiko sumažintą akcizo tarifą nepriklausomose mažose alaus daryklose pagamintam alui.

15

Pirmiausia reikia pažymėti, kad formaliai neginčydamos šių prašymų priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo ieškovės pagrindinėse bylose savo pastabose iš esmės tvirtino, kad, priešingai, nei konstatuota 2016 m. gruodžio 9 d. pranešimuose apie mokesčio perskaičiavimą, nurodytuose šio sprendimo 8 punkte, iš teisėkūros dokumentų, kuriais remiantis priimtos šio sprendimo 5 ir 6 punktuose pakartotos nuostatos, nematyti, kad Direktyvos 92/83 4 straipsnio 2 dalies antras sakinys nebuvo perkeltas į Suomijos teisę. Be to, savo rašytinėse pastabose Europos Komisija kėlė klausimą, ar šiomis nuostatomis, atsižvelgiant į jų formuluotę, galėjo būti perkeltas šio 4 straipsnio 2 dalies antras sakinys.

16

Primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismas neturi išdėstyti savo pozicijos dėl nacionalinės teisės nuostatų aiškinimo, nes toks aiškinimas iš tiesų priklauso išimtinei nacionalinio teismo jurisdikcijai (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Grupo Norte Facility, C‑574/16, EU:C:2018:390, 32 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

17

Taigi Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl klausimo, ar iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos ir dabar galiojančios redakcijos Alkoholio ir alkoholinių gėrimų mokesčio įstatymo 9 straipsnio trečios pastraipos nuostatomis į nacionalinę teisę perkeltas Direktyvos 92/83 4 straipsnio 2 dalies antras sakinys.

18

Vis dėlto jis turi atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą, remdamasis šio teismo prielaida, kad Direktyvos 92/83 4 straipsnio 2 dalies antras sakinys nebuvo perkeltas į Suomijos teisę.

19

Reikia priminti, kad aiškinant Sąjungos teisės nuostatą būtina atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į jos kontekstą ir reglamentavimo, kurio dalis ji yra, bendrą sistemą ir ja siekiamus tikslus (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Tim, C‑395/18, EU:C:2020:58, 36 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

20

Pagal Direktyvos 92/83 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės gali taikyti sumažintus akcizo tarifus už nepriklausomų mažų alaus daryklų pagamintą alų, jei pagamina ne daugiau negu 200000 hektolitrų alaus per metus, o šie sumažinti tarifai negali būti nustatomi daugiau negu 50 % mažesni už nacionalinį standartinį akcizo tarifą.

21

Šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje patikslinama, kad maža nepriklausoma alaus darykla yra tokia, kuri teisiškai ir ekonomiškai nepriklauso nuo jokios kitos alaus daryklos, kurios gamybinės patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alaus daryklos ir kuri nevykdo savo veiklos pagal licenciją, o antrame sakinyje priduriama, kad „[t]ačiau tais atvejais, kai dvi ar daugiau mažų alaus daryklų bendradarbiauja ir jų bendra metinės produkcijos apimtis neviršija 200000 hl, tokios alaus daryklos gali būti laikomos viena nepriklausoma maža alaus darykla“.

22

Iš Direktyvos 92/83 4 straipsnio 2 dalies formuluotės, ypač iš šios dalies antrame sakinyje esančios dalelytės „tačiau“, kuria nustatoma šios direktyvos pirmame sakinyje pateikto apibrėžimo išimtis, matyti, kad dvi ar kelios bendradarbiaujančios mažos alaus daryklos, nepaisant šio pirmojo sakinio formuluotės, gali būti laikomos viena nepriklausoma maža alaus darykla, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, neatsižvelgiant į tai, ar tarp jų yra teisinės, ar ekonominės priklausomybės santykis, jeigu šios mažos daryklos faktiškai nesudaro ekonominės grupės, kurios gamyba viršija minėtos direktyvos 4 straipsnyje nustatytas ribas. Nepriklausomybės požymio tikslas yra užtikrinti, kad šis sumažintas akcizo tarifas būtų taikomas iš tiesų ne grupei priklausančioms alaus darykloms, o toms, kurios yra mažos ir kurioms dydis kliudo (2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Glückauf Brauerei, C‑83/08, EU:C:2009:228, 29 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

23

Be to, Teisingumo Teismas priminė, kad Direktyva 92/83 siekiama išvengti, kad sumažinti akcizai nebūtų taikomi alaus darykloms, kurių dydis ir produkcijos apimtys galėtų iškreipti vidaus rinką (2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Glückauf Brauerei, C‑83/08, EU:C:2009:228, 26 punktas). Taikant sumažintą akcizo tarifą dviem ar daugiau mažų alaus daryklų, kurių bendra gamyba neviršija šios direktyvos 4 straipsnyje nustatytų ribų, toks tikslas visiškai nepažeidžiamas.

24

Iš to, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad Direktyvos 92/83 4 straipsnio 2 dalies antrą sakinį būtinai turi įgyvendinti valstybė narė, kuri pagal 4 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį taiko sumažintą akcizo tarifą nepriklausomose mažose alaus daryklose pagamintam alui.

25

Iš tiesų iš Direktyvos 92/83 4 straipsnio 2 dalies antro sakinio formuluotės, ypač iš jame esančio žodžių junginio „gali būti laikomos“, matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė galimybę, o ne pareigą valstybei narei laikyti dvi ar daugiau mažas alaus daryklas, kurios bendradarbiauja ir kurių bendra metinės alaus produkcijos apimtis neviršija 200000 hektolitrų, viena nepriklausoma maža alaus darykla, nors ši valstybė narė įgyvendino šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje numatytą galimybę, ir taikyti sumažintus akcizo tarifus alui, pagamintam nepriklausomose mažose alaus daryklose, kurios pagamina mažiau nei 200000 hektolitrų per metus.

26

Tokį pažodinį Direktyvos 92/83 4 straipsnio 2 dalies antro sakinio aiškinimą patvirtina viso šio 4 straipsnio struktūra. Iš tiesų, nors minėto straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė valstybėms narėms taikyti sumažintus akcizo tarifus nepriklausomų mažų alaus daryklų, kaip jos apibrėžtos to paties straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje, pagamintam alui, antras sakinys nustato 1 dalies apribojimą: valstybės narės taip pat gali laikyti dvi ar daugiau mažų alaus daryklų, kurios bendradarbiauja, viena nepriklausoma maža alaus darykla, jeigu jų bendra metinė produkcija neviršija 200000 hektolitrų ir neatsižvelgiant į tai, kad jos nepatenka į pirmame sakinyje įtvirtintą sąvoką „nepriklausoma maža alaus darykla“.

27

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Direktyvos 92/83 4 straipsnis, kuriame numatyta tam tikromis sąlygomis taikyti sumažintą akcizo tarifą mažų nepriklausomų alaus daryklų pagamintam alui, yra nuo standartinio akcizo tarifo taikymo alui nukrypti leidžianti nuostata, todėl šio sumažinto akcizo tarifo taikymo sąlygos turi būti aiškinamos siaurai (2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Brasserie Bouquet, C‑285/14, EU:C:2015:353, 19 punktas).

28

Pagal tokį reikalavimą būtina, kad šios direktyvos 4 straipsnio taikymo sritis nebūtų privalomai išplėsta situacijoms, kurioms jis netaikomas, išskyrus atvejus, kai valstybės narės pasinaudojo šiame straipsnyje joms suteikta galimybe.

29

Taigi šio sprendimo 25 punkte nurodytas aiškinimas atitinka Direktyvos 92/83 4 straipsnio kontekstą. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad pateisinama tai, kad būtų atsižvelgiama į Direktyvą 92/84, kuria nustatomas minimalus akcizo tarifas už alų ir kurios struktūrą lėmė pirmoji iš šių direktyvų (šiuo klausimu žr. 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimo Kompania Piwowarska, C‑30/17, EU:C:2018:325, 34 punktą). Direktyvos 92/84 septintoje konstatuojamojoje dalyje skelbiama, kad įvairiose valstybėse narėse alaus apmokestinimo metodai skiriasi, ir nurodoma, kad reikia leisti toliau išlaikyti šiuos skirtumus.

30

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 92/83 4 straipsnio 2 dalies antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybė narė, kuri įgyvendina šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje numatytą galimybę taikyti sumažintą akcizo tarifą nepriklausomų mažų alaus daryklų gaminamam alui, neprivalo laikyti viena nepriklausoma maža alaus darykla dviejų ar daugiau mažų alaus daryklų, kurios bendradarbiauja ir kurių bendra metinė produkcijos apimtis neviršija 200000 hektolitrų.

31

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį prejudicinį klausimą.

32

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Kitų šalių, kurios pateikė Teisingumo Teismui savo pastabas, bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo 4 straipsnio 2 dalies antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybė narė, kuri įgyvendina šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje numatytą galimybę taikyti sumažintą akcizo tarifą nepriklausomų mažų alaus daryklų gaminamam alui, neprivalo laikyti viena nepriklausoma maža alaus darykla dviejų ar daugiau mažų alaus daryklų, kurios bendradarbiauja ir kurių bendra metinė produkcijos apimtis neviršija 200000 hektolitrų.