EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62020CJ0022

2021 m. rugsėjo 2 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas.
Europos Komisija prieš Švedijos Karalystę.
Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 91/271/EEB – 4, 5, 10 ir 15 straipsniai – Miesto nuotekų valymas – Antrinio arba jam prilygstančio miesto nuotekų iš tam tikro dydžio aglomeracijų valymo nebuvimas – Į jautrias zonas išleidžiamų nuotekų valymas pagal griežtesnius reikalavimus – ESS 4 straipsnio 3 dalis – Valstybių narių pateiktų duomenų patikrinimas – Lojalaus bendradarbiavimo pareiga.
Byla C-22/20.

Court reports – general

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2021:669

 TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. rugsėjo 2 d. ( *1 )

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 91/271/EEB – 4, 5, 10 ir 15 straipsniai – Miesto nuotekų valymas – Antrinio arba jam prilygstančio miesto nuotekų iš tam tikro dydžio aglomeracijų valymo nebuvimas – Į jautrias zonas išleidžiamų nuotekų valymas pagal griežtesnius reikalavimus – ESS 4 straipsnio 3 dalis – Valstybių narių pateiktų duomenų patikrinimas – Lojalaus bendradarbiavimo pareiga“

Byloje C‑22/20

dėl 2020 m. sausio 17 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo

Europos Komisija, atstovaujama E. Manhaeve, C. Hermes, K. Simonsson ir E. Ljung Rasmussen,

ieškovė,

prieš

Švedijos Karalystę, atstovaujamą O. Simonsson, R. Shahsavan Eriksson, C. Meyer-Seitz, M. Salborn Hodgson, H. Shev ir H. Eklinder,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Vilaras, teisėjai N. Piçarra, D. Šváby, S. Rodin (pranešėjas) ir K. Jürimäe,

generalinė advokatė J. Kokott,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

susipažinęs su 2021 m. kovo 25 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Švedijos Karalystė:

neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį, nes nepateikė Komisijai informacijos, reikalingos įvertinti teiginių teisingumui, kad Habo ir Töreboda aglomeracijos atitinka 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 91/271/EEB dėl miesto nuot[e]kų valymo (OL L 135, 1991, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 26), iš dalies pakeistoje 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL L 311, 2008, p. 1, toliau – Direktyva 91/271), nustatytus reikalavimus,

neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį, siejamą su 10 ir 15 straipsniais, nes neužtikrino, kad pagal direktyvoje nustatytus reikalavimus prieš išleidžiant į vandens telkinius Lycksele, Malå, Mockfjärd, Pajala, Robertsfors ir Tänndalen aglomeracijų miesto nuotekas būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas,

neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 5 straipsnį, siejamą su 10 ir 15 straipsniais, nes neužtikrino, kad pagal direktyvoje nustatytus reikalavimus Borås, Skoghall, Habo ir Töreboda aglomeracijų miesto nuotekos prieš išleidimą į vandens telkinius būtų valomos pagal griežtesnius, negu aprašyta šios direktyvos 4 straipsnyje, reikalavimus ir atitiktų šios direktyvos reikalavimus.

Teisinis pagrindas

2

Direktyvos 91/271 1 straipsnyje nurodyta:

„Ši direktyva taikoma miesto nuot[e]kų surinkimui, valymui bei išleidimui ir nuot[e]kų iš tam tikrų pramonės sektorių valymui bei išleidimui.

Šios direktyvos tikslas – apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų minėtųjų nuot[e]kų žalingo poveikio.“

3

Minėtos direktyvos 4 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad į nuot[e]kų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuot[e]koms, prieš jas išleidžiant į vandens telkinius, būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas tokia tvarka:

iš aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 15000 [gyventojų ekvivalentų (g. e.)], visiems išleidžiamiesiems vandenims – ne vėliau kaip nuo 2000 m. gruodžio 31 d.,

iš aglomeracijų, turinčių nuo 10000 iki 15000 g. e., visiems išleidžiamiesiems vandenims – ne vėliau kaip nuo 2005 m. gruodžio 31 d.,

iš aglomeracijų, turinčių nuo 2000 iki 10000 g. e., išleidžiamiesiems į gėlo vandens telkinius ir estuarijas – ne vėliau kaip nuo 2005 m. gruodžio 31 d.

<…>

2.   Miesto nuot[e]koms, kurios išleidžiamos į paviršinius vandens telkinius, esančius aukštų kalnų rajonuose (daugiau kaip 1500 m virš jūros lygio), kur veiksmingą biologinį valymą sunku taikyti dėl žemų temperatūrų, gali būti taikomi ne tokie griežti valymo reikalavimai, kaip numatyta 1 dalyje, jei detalūs tyrimai patvirtina, kad tokie išleidžiamieji vandenys nepakenks aplinkai.

3.   Išleidžiamos iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse aprašytų miesto nuot[e]kų valymo įrenginių nuot[e]kos atitinka I priedo B dalies reikalavimus. Komisija gali iš dalies keisti šiuos reikalavimus. Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti, tvirtinamos laikantis 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

4.   Gyventojų ekvivalentais išreikšta apkrova yra apskaičiuojama pagal maksimalią vidutinę savaitės apkrovą, kuri per metus patenka į nuot[e]kų valymo įrenginius, neatsižvelgiant į neįprastas situacijas, kylančias, pavyzdžiui, dėl smarkių liūčių.“

4

Minėtos direktyvos 5 straipsnyje numatyta:

„1.   Kad būtų įvykdyta šio straipsnio 2 dalis, valstybės narės iki 1993 m. gruodžio 31 d. pagal II priede išdėstytus kriterijus nustato jautrias zonas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad miesto nuot[e]kos, patenkančios į nuot[e]kų surinkimo sistemas iš aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 10000 g. e., prieš išleidžiant į jautrias zonas ne vėliau kaip nuo 1998 m. gruodžio 31 d. būtų pradėtos valyti pagal griežtesnius negu aprašyta 4 straipsnyje reikalavimus.

3.   Išleidžiamos iš šio straipsnio 2 dalyje aprašytų miesto nuot[e]kų valymo įrenginių nuot[e]kos atitinka I priedo B dalies reikalavimus. Komisija gali iš dalies keisti šiuos reikalavimus. Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti, tvirtinamos laikantis 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

4.   Jautriose zonose, kur galima įrodyti, kad į visus toje zonoje esančius miesto nuot[e]kų valymo įrenginius patenkančiose nuot[e]kose bendras fosforo kiekis sumažinamas bent 75 % bei bendras azoto kiekis sumažinamas bent 75 %, individualiems nuot[e]kų valymo įrenginiams nebūtina taikyti reikalavimų, išdėstytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

5.   Išleidimams iš miesto nuot[e]kų valymo įrenginių, kurie yra atitinkamuose jautrių zonų nuot[e]kų surinkimo rajonuose ir kurie taip pat teršia šias zonas, privalo būti taikomi šio straipsnio 2, 3, ir 4 dalių nuostatai.

Tais atvejais, kai visas minėtasis nuot[e]kų surinkimo rajonas ar kuri nors jo dalis yra kitoje valstybėje narėje, taikomas 9 straipsnis.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad jautrių zonų nustatymas būtų peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketveri metai.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad zonos, kurios po peržiūrėjimo pagal 6 dalį yra laikomos jautriomis, per septynerius metus pradėtų atitikti ankščiau nurodytus reikalavimus.

8.   Valstybei narei nereikia nustatyti jautrių zonų įgyvendinant šią direktyvą, jei ji visoje savo teritorijoje vykdo 2, 3 ir 4 dalyse nustatytą nuot[e]kų valymą.“

5

Šios direktyvos 10 straipsnis suformuluotas taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad miesto nuot[e]kų valymo įrenginiai, pastatyti taip, kad atitiktų 4, 5, 6 ir 7 straipsnių reikalavimus, būtų suprojektuoti, pastatyti, eksploatuojami ir prižiūrimi taip, kad jų veiklos rezultatai būtų pakankamai geri esant įprastinėms vietos klimato sąlygoms. Projektuojant nuot[e]kų valymo įrenginius, atsižvelgiama į sezoninius apkrovos kitimus.“

6

Direktyvos 91/271 15 straipsnyje numatyta:

„1.   Kompetentingos institucijos ar atitinkamos įstaigos stebi ir kontroliuoja:

nuot[e]kas iš miesto nuot[e]kų valymo įrenginių, kad I priedo D dalyje nustatyta kontrolės tvarka, galėtų tikrinti, kaip laikomasi I priedo B dalies reikalavimų,

dumblo, išleidžiamo į paviršinius vandenis, kiekius ir sudėtį.

2.   Kompetentingos institucijos arba atitinkamos įstaigos vykdo nuot[e]kų, išleidžiamų iš miesto nuot[e]kų valymo įrenginių bei tiesiogiai išleidžiamų nuot[e]kų, kaip [jos] aprašyt[os] 13 straipsnyje[,] monitoringą, tais atvejais, kai tikėtina, kad nuot[e]kas priimančiai aplinkai dėl to bus padarytas didelis poveikis.

3.   Valstybės narės privalo stebėti ir kontroliuoti išleidžiamų nuot[e]kų, kurioms taikomos 6 straipsnio nuostatos, ir išleidžiamą į paviršinius vandenis dumblą, bei vykdyti kitus atitinkamus tyrimus, kad įsitikintų, ar nuot[e]kos ir dumblas nekenkia aplinkai.

4.   Kompetentingų institucijų arba atitinkamų įstaigų surinkta informacija pagal 1, 2 ir 3 dalis privalo būti laikoma valstybėje narėje ir, Komisijai paprašius, jai pateikiama per šešis mėnesius po tokio prašymo gavimo.

5.   Komisija gali formuluoti stebėsenos gaires, minimas šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, laikydamasi 18 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros.“

7

Šios direktyvos I priedo B dalis suformuluota taip:

„Vandens išleidimas iš miesto nuot[e]kų valymo įrenginių į priimančiuosius vandenis [paviršinius vandens telkinius priimtuvus] <…>

1.

Miesto nuot[e]kų valymo įrenginiai yra projektuojami arba modifikuojami taip, kad būtų galima imti kontrolinius atitekančių bei išvalytų nuot[e]kų tipinius mėginius prieš jas išleidžiant į paviršinius vandens telkinius priimtuvus.

2.

Iš miesto nuot[e]kų valymo įrenginių išleidžiamos nuot[e]kos, kurios turi būti valomos laikantis 4 ir 5 straipsnių, atitinka 1 lentelėje pateiktus reikalavimus.

3.

Be to, nuot[e]kos iš miesto nuot[e]kų valymo įrenginių išleidžiamos į eutrofikacijos paveiktas jautrias zonas, nurodytas II priedo A dalies a punkte, privalo atitikti ir šio priedo 2 lentelėje pateiktus reikalavimus.

4.

Griežtesni nei 1 lentelėje ir (arba) 2 lentelėje pateiktieji reikalavimai taikomi tais atvejais, kai reikalinga užtikrinti, kad priimantieji vandenys [paviršiniai vandens telkiniai priimtuvai] atitiktų kurią kitą atitinkamą direktyvą.

5.

Nuot[e]kų išleidimo iš miesto nuot[e]kų valymo įrenginių vietos, jei tik įmanoma, parenkamos taip, kad jų poveikis priimantiesiems vandenims [paviršiniams vandens telkiniams priimtuvams] būtų kuo mažesnis.“

8

Minėtos direktyvos I priedo D dalyje nustatyta:

„Kontrolei [stebėjimui] ir rezultatų vertinimui taikomi pamatiniai metodai

1.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomas toks kontrolės [stebėjimo] metodas, kuris atitinka bent tą reikalavimų lygį, kuris yra aprašytas toliau.

Galima naudoti ne tik 2, 3 ir 4 dalyse minimus metodus, bet ir kitus alternatyvius metodus, jei galima įrodyti, kad gaunami rezultatai yra lygiaverčiai.

Valstybės narės teikia Komisijai visą informaciją apie taikomus metodus. Jei Komisija mano, kad nėra laikomasi 2, 3, ir 4 dalyse išdėstytų sąlygų, ji pateikia Tarybai atitinkamą pasiūlymą.

2.

Tam, kad galima būtų tikrinti, kaip laikomasi šioje direktyvoje išleidžiamoms nuot[e]koms nustatytų reikalavimų, vidutiniai arba vidutiniai srautui proporcingi paros mėginiai imami toje pačioje tiksliai nustatytoje vandenų išleidimo iš nuot[e]kų valymo įrenginių, o jei būtina – ir jų įtekėjimo į valymo įrenginius vietoje.

Laboratorijos darbas atitinka tarptautines gerą praktiką turinčios laboratorijos normas ir juo siekiama, kad mėginiai nuo jų paėmimo iki analizės nuvertėtų kuo mažiau.

3.

Minimalus metinis mėginių skaičius yra nustatomas pagal nuot[e]kų valymo įrenginių dydį, ir per metus jie yra reguliariai imami:

– nuo 2 000 iki 9 999 g. e.:

12 mėginių per pirmuosius metus;

4 mėginius vėlesniais metais, jei galima įrodyti, kad nuot[e]kos pirmaisiais metais atitiko šios direktyvos nuostatas; jei vienas iš keturių mėginių neatitinka normų, kitais metais reikia imti 12 mėginių,

– nuo 10 000 iki 49 999 g. e.:

12 mėginių.

– 50 000 g. e. ir daugiau:

24 mėginių.

4.

Išvalytos nuot[e]kos laikomos atitinkančiomis tam tikrus atitinkamus parametrus, jei analizuojant mėginius pagal kiekvieną parametrą atskirai nustatoma, kad nuot[e]kų mėginiai taip atitinka parametrų vertes:

a) 1 lentelėje ir 2 straipsnio 7 punkte nurodytiems parametrams maksimalus mėginių skaičius, kuris gali neatitikti reikalavimų, išreikštų 1 lentelėje ir 2 straipsnio 7 punkte koncentracijos rodikliais ir (arba) minimaliu išvalymu (%), yra nurodytas 3 lentelėje;

b) 1 lentelės parametrams, išreikštiems koncentracijos rodikliais, normaliomis darbo sąlygomis imti parametrų neatitinkantys mėginiai neturi nukrypti nuo parametrų dydžių daugiau negu 100 %. Parametro dydžiai, nurodantys suspenduotų medžiagų koncentraciją, gali turėti nukrypimus iki 150 %;

c) parametrams, nurodytiems 2 lentelėje, metinis mėginių vidurkis kiekvienam parametrui privalo atitikti atitinkamas parametrų vertes.

5.

Į kraštutines vandens kokybės reikšmes galima neatsižvelgti, kai jas lėmė neįprastos aplinkybės, pavyzdžiui, liūtys.“

9

Tos pačios direktyvos I priedo 1–3 lentelėse nurodyta:

„1 lentelė. Reikalavimai vandenims, išleidžiamiems iš nuot[e]kų valymo įrenginių, kuriems taikomi šios direktyvos 4 ir 5 straipsniai. Taikomos koncentracijos vertės arba minimalus išvalymas (%).

Parametrai

Koncentracija

Minimalus išvalymas (%) (1)

Pamatinis matavimo metodas

Biocheminis deguonies suvartojimas (BSD [BDS]5 prie 20 °C) be nitrifikacijos (2)

25 mg/l O2

70–90

40 pagal 4 straipsnio 2 dalį

Homogenizuotas, nefiltruotas, nedekantuotas mėginys. Ištirpęs deguonis nustatomas prieš ir po penkių dienų inkubacijos 20 °C ± 1 °C temperatūroje, visiškoje tamsoje. Pridedamas nitrifikacijos inhibitorius

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)

125 mg/l O2

75

Homogenizuotas, nefiltruotas, nedekantuotas mėginys kalio dichromatas.

Bendras suspenduotų medžiagų kiekis

35 mg/l (3)

35 pagal 4 straipsnio 2 dalį (daugiau kaip 10 000 g. e.)

60 pagal 4 straipsnio 2 dalį (2 000–10 000 g. e.)

90 (3)

90 pagal 4 straipsnio 2 dalį (daugiau kaip 10 000 g. e.)

70 pagal 4 straipsnio 2 dalį (2 000–10 000 g. e.)

Tipinio mėginio filtravimas per 0,45 μm filtravimo membraną. Džiovinimas prie 105 °C ir svėrimas.

Tipinio mėginio centrifugavimas (bent 5 min. 2 800–3 200 g vidutiniu greičiu), džiovinimas prie 105 °C ir svėrimas.

(1) Išvalymas atitekančių vandenų apkrovos atžvilgiu.

(2) Šį parametrą galima pakeisti kitu parametru: bendrąja organine anglimi (TOC) arba bendruoju deguonies poreikiu (TOD), jei galima nustatyti santykį tarp BDS5 ir pakeičiančiojo parametro.

(3) Šis reikalavimas nėra privalomas.

Analizuojant iš biologinių tvenkinių leidžiamus vandenis, mėginiai yra filtruojami, tačiau bendras suspenduotų medžiagų kiekis nefiltruotuose vandens mėginiuose neturi viršyti 150 mg/l.

2 lentelė. Reikalavimai vandenims, išleidžiamiems iš miesto nuotekų valymo įrenginių į jautrias zonas, kuriose pastebima eutrofikacija, nurodyta II priedo A dalies a punkte. Galima taikyti vieną ar abu parametrus, priklausomai nuo vietinės situacijos. Taikomi koncentracijos dydžiai arba minimalus išvalymas procentais.

Parametrai

Koncentracija

Minimalus išvalymas (procentais) (1)

Pamatinis matavimo metodas

Bendras fosforas

2 mg/l P (10 000–10 0000 g. e.)

80

Molekulinės absorbcijos spektrofotometrija

1 mg/l P (daugiau kaip 100 000 g. e.)

Bendras azotas (2)

15 mg/l N (10 000–100 000 g. e.) (3)

70–80

Molekulinės absorbcijos spektrofotometrija

10 mg/l N (daugiau kaip 100 000 g. e.) (3)

(1) Išvalymas atitekančių vandenų apkrovos atžvilgiu.

(2) Bendras azotas – tai bendro Kjeldahl-azoto (organinio ir amoniakinio azoto) nitrato-azoto ir nitrito-azoto suma.

(3) Šios koncentracijos vertės – tai metinis vidurkis, kaip nurodyta I priedo D dalies 4 punkto c papunktyje. Tačiau azotui taikomi reikalavimai gali būti tikrinami naudojant dienos vidurkius, kai pagal I priedo D dalies 1 punktą įrodoma, kad pasiektas toks pat apsaugos lygis. Tokiu atveju dienos vidurkis neturi viršyti 20 mg/l bendro azoto visuose mėginiuose, kai biologinio reaktoriaus nuotekų temperatūra yra aukštesnė arba lygi 12 °C. Temperatūros sąlygos galėtų būti pakeistos ribojant veikimo laiką, atsižvelgiant į regionines klimato sąlygas.

3 lentelė

Mėginių skaičius per metus

Leidžiamas maksimalus parametrų neatitinkančių mėginių skaičius

4–7

1

8–16

2

17–28

3

29–40

4

41–53

5

54–67

6

68–81

7

82–95

8

96–110

9

111–125

10

126–140

11

141–155

12

156–171

13

172–187

14

188–203

15

204–219

16

220–235

17

236–251

18

252–268

19

269–284

20

285–300

21

301–317

22

318–334

23

335–350

24

351–365

25“

Ikiteisminė procedūra

10

2010 m. sausio 29 d. Komisija išsiuntė Švedijos Karalystei oficialų pranešimą, jame pasiteiravo šios valstybės narės apie jos miesto nuotekų valymo sistemos atitiktį Direktyvai 91/271.

11

Konkrečiau kalbant, Komisija manė, pirma, kad minėta valstybė narė neužtikrino, jog nuotekoms iš trylikos aglomeracijų būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Antra, ši institucija nusprendė, kad ta pati valstybė narė neužtikrino, jog nuotekos iš trijų aglomeracijų būtų valomos pagal griežtesnius reikalavimus, negu aprašyta šios direktyvos 4 straipsnyje, ir laikantis jos 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų.

12

Švedijos Karalystė į šį oficialų pranešimą atsakė 2010 m. balandžio 1 d. ir lapkričio 4 d. raštais.

13

Kadangi šios valstybės narės pateikti paaiškinimai Komisijos netenkino, ji 2015 m. rugsėjo 25 d. nusprendė pateikti jai papildomą oficialų pranešimą; jame nurodė 11 papildomų aglomeracijų, kuriose nėra papildomos ar lygiavertės valymo sistemos, ir 26 papildomas aglomeracijas, kuriose ši valstybė narė neužtikrino, kad nuotekos būtų pradėtos valyti pagal griežtesnius reikalavimus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 91/271 5 straipsnio 2 ir 3 dalis. Be to, Komisija paprašė Švedijos Karalystės pateikti paaiškinimų dėl padėties dviejose aglomeracijose, kuriose, institucijos manymu, ši valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnio 1 ir 3 dalis.

14

2015 m. lapkričio 25 d. Švedijos Karalystė atsakė į papildomą oficialų pranešimą.

15

Gavusi pagal Direktyvos 91/271 15 straipsnį parengtą ataskaitą (ją Švedijos Karalystė pateikė 2016 m.) Komisija konstatavo, kad minėtos direktyvos reikalavimų neatitinka dar daugiau šios valstybės narės aglomeracijų.

16

2017 m. balandžio 28 d. Komisija išsiuntė Švedijos Karalystei antrą papildomą oficialų pranešimą; jame ši institucija, pirma, patikslino, kad Direktyvos 91/271 15 straipsnis yra papildomas teisinis pagrindas, susijęs su valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymu pagal šią direktyvą, ir, antra, nurodė papildomas aglomeracijas, kurios, paskelbus metinę ataskaitą, buvo pripažintos kaip neatitinkančios Direktyvos 91/271 reikalavimų.

17

2017 m. birželio 28 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d. raštais Švedijos Karalystė atsakė į antrąjį papildomą oficialų pranešimą. Be to, per 2017 m. ir 2018 m. vykusius Komisijos ir Švedijos valdžios institucijų posėdžius buvo aptarta bylos dėl įsipareigojimų neįvykdymo medžiaga.

18

2018 m. lapkričio 8 d. Komisija išsiuntė Švedijos Karalystei pagrįstą nuomonę; joje pripažino, kad ši valstybė narė pažeidė Direktyvos 91/271 4 straipsnį, siejamą su jos 10 ir 15 straipsniais, kiek tai susiję su 12 aglomeracijų, ir šios direktyvos 5 straipsnį, siejamą su jos 10 ir 15 straipsniais, kiek tai susiję su 9 aglomeracijomis. Atsižvelgiant į tai, kad vienoje iš aglomeracijų įrenginiai neatitiko iš karto dviejų straipsnių, bendras atitinkamų aglomeracijų skaičius buvo 20. Be to, Komisija konstatavo, kad Švedijos Karalystė taip pat pažeidė ESS 4 straipsnio 3 dalį, kiek tai susiję su 4 aglomeracijomis, dėl kurių ši valstybė narė ėmėsi su natūralia išlika susijusių priemonių, nepateikdama informacijos, kuri pagrįstų antrajame papildomame oficialiame pranešime nurodytus teiginius.

19

Švedijos Karalystė į šią pagrįstą nuomonę atsakė 2019 m. sausio 11 ir 21 d. raštais.

20

Kadangi šie atsakymai Komisijos netenkino, ji pareiškė šį ieškinį.

Dėl ieškinio

21

Grįsdama savo ieškinį Komisija iš esmės nurodo tris pagrindus; pirmasis pagrindas grindžiamas Direktyvos 91/271 4 straipsnio, siejamo su šios direktyvos 10 ir 15 straipsniais, pažeidimu, antrasis – Direktyvos 91/271 5 straipsnio, siejamo su minėtos direktyvos 10 ir 15 straipsniais, pažeidimu, o trečiasis – ESS 4 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Švedijos Karalystės įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį, siejamą su jos 10 ir 15 straipsniais, neįvykdymu

Šalių argumentai

22

Pirma, Komisija mano, kad Direktyvos 91/271 4 straipsnis pažeidžiamas, kai pažeidžiamas šios direktyvos 15 straipsnis, kuriame numatytas paimtinų mėginių skaičius ir jų paėmimo intervalai, nes, nesilaikant šio straipsnio, neįmanoma patikrinti, ar laikomasi Direktyvos 91/271 4 straipsnio reikalavimų. Antra, Komisija mano, kad Direktyvos 91/271 4 straipsnio, siejamo su šios direktyvos 15 straipsniu, laikymasis yra sąlyga tam, kad būtų tenkinami šios direktyvos 10 straipsnio reikalavimai, susiję su nuotekų valymo įrenginių projektavimu, statyba, eksploatacija ir priežiūra.

23

Pirma, Komisija tvirtina, kad Direktyvos 91/271 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik tuo atveju, kai įvykdytos keturios kumuliacinės sąlygos, kurios šioje byloje nepatikrintos. Šios institucijos teigimu, kad aglomeracija būtų atleista nuo antrinio nuotekų valymo reikalavimo, reikia, pirma, kad tai būtų miesto nuotekos, išleidžiamos į paviršinius vandens telkinius, esančius aukštų kalnų rajonuose, kurie apibrėžti kaip rajonai, esantys daugiau kaip 1500 m virš jūros lygio, antra, būtų sunku taikyti veiksmingą biologinį valymą, trečia, būtų sunku taikyti veiksmingą biologinį valymą dėl žemų temperatūrų, ketvirta, detalūs tyrimai patvirtintų, kad išleidžiamieji vandenys nepakenks aplinkai.

24

Antra, Komisija tvirtina, kad iš Direktyvos 91/271 4 straipsnio 3 dalies matyti, jog išleidžiamos miesto nuotekos iš aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 2000 g. e., turi atitikti šios direktyvos I priedo B dalyje nustatytus reikalavimus. Minėto priedo B dalies 2 punkte daroma nuoroda į 1 lentelėje nustatytus reikalavimus, iš kurių matyti, kad maksimalus leidžiamas biocheminio deguonies suvartojimo (toliau – (BDS5) koncentracijos dydis yra 25 mg/l ir kad BDS5 minimalus išvalymas (%) yra 70–90, arba 40, jei taikoma minėtos direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata. Ši institucija tvirtina, kad maksimalus leidžiamas cheminio deguonies suvartojimo (toliau – ChDS) koncentracijos dydis yra 125 mg/l, o ChDS minimalus išvalymas (%) yra 75. Abu parametrai, susiję su šiomis vertėmis, yra alternatyvūs, todėl galima tenkinti kiekvieną reikalavimą arba laikantis maksimalios koncentracijos vertės, arba minimalaus išvalymo procentinės dalies.

25

Trečia, dėl stebėjimo reikalavimų, numatytų Direktyvos 91/271 15 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su šios direktyvos I priedo D dalimi, Komisija teigia, kad iš jos I priedo D dalies 3 punkto antros įtraukos matyti, jog aglomeracijose, turinčiose nuo 10000 iki 49999 g e. apkrovą, per visus metus reguliariai turi būti paimama 12 mėginių, o aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 15000 g. e. apkrovą – 24 ar daugiau mėginių. Jei apkrova yra nuo 2000 iki 9999 g. e., pirmaisiais metais reikia paimti 12 mėginių. Taigi, jei laikomasi Direktyvos 91/271 reikalavimų, vėliau pakaktų paimti keturis mėginius per metus.

26

Ketvirta, Komisija primena, kad pagal Direktyvos 91/271 I priedo D dalies 4 punktą preziumuojama, jog išvalytos nuotekos atitinka reikalavimus, susijusius su šio priedo 1 lentelėje nurodytais parametrais, jei reikalavimų neatitinkančių mėginių skaičius, kaip numatyta šio priedo 3 lentelėje, yra 1, kai paimta nuo 4 iki 7 mėginių, 2 – kai paimta nuo 8 iki 16 mėginių, 3 – kai paimta nuo 17 iki 28 mėginių, 4 – kai paimta nuo 29 iki 40 mėginių, ir 5 – kai paimta nuo 41 iki 53 mėginių. Be to, mėginiai, kiek tai susiję su BDS5 ir ChDS, išreikštais koncentracijos vertėmis, nuo ribinių verčių neturi nukrypti daugiau kaip 100 %.

27

Komisija teigia, kad iki datos, iki kurios reikia įvykdyti nuomonėje išdėstytą sprendimą, t. y. 2019 m. sausio 9 d., Švedijos Karalystė pažeidė Direktyvos 91/271 4 straipsnį, siejamą su jos 10 ir 15 straipsniais, kiek tai susiję su šešiomis aglomeracijomis, konkrečiai Lycksele, Malå, Mockfjärd, Pajala, Robertsfors ir Tänndalen.

28

Pirma, dėl Lycksele aglomeracijos, kurios nuotekų valymo įrenginių galia atitinka 14000 g e., Komisija tvirtina, kad atsakydama į pagrįstą nuomonę Švedijos Karalystė pripažino, jog minėta aglomeracija neatitiko reikalavimų nei dėl BDS5, nei dėl ChDS, tačiau nurodė, kad šių reikalavimų bus laikomasi 2020 m. pabaigoje. Komisija teigia, kad 24 mėginiai buvo paimti iš Lycksele nuotekų valymo įrenginio laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., kad BDS5 koncentracija visuose mėginiuose viršijo 25 mg/l ribinę vertę, o ChDS koncentracija 10 mėginių viršijo 125 mg/l ribinę vertę, nors leidžiamas maksimalus parametrų neatitinkančių mėginių skaičius yra 4.

29

Antra, dėl Malå aglomeracijos, kurios nuotekų valymo įrenginio galia atitinka 5000 g. e., Komisija tvirtina, kad iš Švedijos Karalystės atsakymo į pagrįstą nuomonę matyti, jog minėta aglomeracija neatitiko maksimalių koncentracijos verčių reikalavimų, nei kiek tai susiję su BDS5, nei su ChDS. Komisija teigia, kad, viena vertus, 25 mėginiai buvo paimti siekiant patikrinti ChDS koncentraciją išleidžiamuose vandenyse laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. ir kad ji 4 mėginiuose viršijo 125 mg/l ribinę vertę, nors leidžiamas maksimalus parametrų neatitinkančių mėginių skaičius buvo 3. Kita vertus, 13 mėginių buvo paimta siekiant patikrinti ChDS išvalymo procentinę dalį laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. lapkričio 7 d.; iš jų buvo nustatyta, kad šis išvalymas trimis atvejais buvo mažesnis už minimalaus išvalymo procentinę dalį, konkrečiai 70 %, nors leidžiamas maksimalus parametrų neatitinkančių mėginių skaičius buvo 2.

30

Dėl BDS5 koncentracijos Komisija teigia, kad ji buvo išmatuota 25 kartus ir kad 19 mėginiuose buvo viršyta maksimali 25 mg/l koncentracija, nors leidžiamas maksimalus parametrų neatitinkančių mėginių skaičius yra 3. Ji priduria, kad 7 mėginiai nuo ribinės vertės nukrypo daugiau kaip 100 %. Šiuo klausimu Komisija ginčija Švedijos Karalystės argumentą, kad minėtai aglomeracijai taikoma Direktyvos 91/271 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata, nes ji nėra daugiau kaip 1500 m virš jūros lygio.

31

Trečia, dėl Mockfjärd aglomeracijos, kurios nuotekų valymo įrenginio galia atitinka 3000 g. e., Komisija teigia, kad iš Švedijos Karalystės atsakymo į pagrįstą nuomonę matyti, jog 19 mėginių buvo paimta siekiant patikrinti BDS5 koncentraciją išleistuose vandenyse ir 17 mėginių – siekiant patikrinti ChDS koncentraciją laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki gruodžio 27 d. Nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki spalio 17 d. nebuvo paimta jokio mėginio. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos 91/271 I priedo D dalies 3 punktą reikalaujama, kad mėginiai būtų reguliariai imami per visus metus, Komisija mano, jog, nesant tokio mėginių paėmimo per penkių mėnesių laikotarpį, nebuvo laikomasi nei su kontrole susijusių reikalavimų, nei su BDS5 ir ChDS koncentracijos vertėmis susijusių reikalavimų.

32

Ketvirta, dėl Pajala aglomeracijos, kurios nuotekų valymo įrenginių galia atitinka 2400 g. e., Komisija teigia, kad iš Švedijos Karalystės atsakymo į pagrįstą nuomonę matyti, jog nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. buvo paimti 29 mėginiai. Kalbant apie ChDS koncentraciją, pasakytina, kad 11 mėginių ji viršijo 125 mg/l, nors leidžiamas maksimalus parametrų neatitinkančių mėginių skaičius yra 4.

33

Dėl BDS5 koncentracijos Komisija, viena vertus, pažymi, kad 20 mėginių buvo viršyta maksimali 25 mg/l koncentracija, nors leidžiamas maksimalus parametrų neatitinkančių mėginių skaičius yra 4. Kita vertus, 9 mėginiai nuo ribinės vertės nukrypo daugiau kaip 100 %. Be to, ši institucija priduria, kad esančio BDS5 išvalymas išleidžiamuose vandenyse buvo matuojamas 25 kartus ir kad 12 mėginiuose buvo gautas mažesnis nei minimalaus išvalymo – 70 % – rezultatas, nors leidžiamas maksimalus parametrų neatitinkančių mėginių skaičius yra 3. Šiuo klausimu Komisija ginčija Švedijos Karalystės argumentą, kad minėtai aglomeracijai taikoma Direktyvos 91/271 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata, nes ji nėra daugiau kaip 1500 m virš jūros lygio.

34

Penkta, dėl Robertsfors aglomeracijos, kurios nuotekų valymo įrenginio galia atitinka 2800 g. e., Komisija teigia, kad iš Švedijos Karalystės atsakymo į pagrįstą nuomonę matyti, jog 2018 m. minėta aglomeracija patyrė tam tikrų sunkumų, tačiau nuo 2018 m. spalio 23 d. laikėsi Direktyvos 91/271 reikalavimų. Komisija teigia, kad iš minėto atsakymo matyti, jog 30 mėginių buvo paimta siekiant laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. patikrinti BDS5 koncentracijos parametrus Töreboda valymo įrenginyje. Buvo paimtas 21 mėginys ir, viena vertus, 2018 m. 7 atvejais BDS5 išvalymas buvo mažesnis nei 70 % ribinė vertė, nors leidžiamas maksimalus parametrų neatitinkančių mėginių skaičius yra 3. Kita vertus, BDS5 koncentracija 20 atvejų viršijo 25 mg/l viršijo ribinę vertę, nors leidžiamas maksimalus parametrų neatitinkančių mėginių skaičius yra 4; be to, 8 atvejais minėtas parametras buvo viršytas daugiau nei 100 %. Šiuo klausimu Komisija ginčija Švedijos Karalystės argumentą, kad minėtai aglomeracijai taikoma Direktyvos 91/271 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata, nes ji nėra daugiau kaip 1500 m virš jūros lygio.

35

Šešta, kiek tai susiję su Tänndalen aglomeracija, kurios nuotekų valymo įrenginio galia atitinka 6000 g. e., Komisija teigia, kad iš Švedijos Karalystės atsakymo į pagrįstą nuomonę matyti, jog 35 mėginiai buvo paimti siekiant patikrinti BDS5 parametrus laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki gruodžio 12 d., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad visi duomenys buvo susiję su BDS5 koncentracija nuotekose, nėra prieinama jokia informacija, susijusi su išvalymo procentine dalimi. Komisija priduria, kad BDS5 koncentracija 6 mėginiuose viršijo 25 mg/l ribinę vertę, o leidžiamas maksimalus parametrų neatitinkančių mėginių skaičius yra 4; be to, 1 mėginys viršijo maksimalią koncentraciją daugiau kaip 100 %.

36

Komisijos manymu, 2018 m. gruodžio 20 d. Härjedalen savivaldybės, kuriai priklauso Tänndalen aglomeracija, raštas prieštarauja Švedijos Karalystės teiginiams, nes iš jų matyti, kad 2018 m. vykdytas stebėjimas parodė, jog negali būti laikomasi reikalavimo išleidžiamiesiems vandenims, kiek tai susiję su BDS5 koncentracija.

37

Švedijos Karalystė tvirtina, kad Komisijos pozicija, jog yra padarytas Direktyvos 91/271 4 straipsnio pažeidimas, nes pažeistas šios direktyvos 15 straipsnis, yra nepriimtina, kadangi Direktyvos 91/271 I priedo B ir D dalyse numatyta tik glausta informacija apie valymo įrenginių konstrukciją ir mėginių paėmimą, o ne konkretūs kriterijai.

38

Švedijos Karalystė tvirtina, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog siekiant įrodyti, kad atitinkama valstybė narė laikėsi įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnį, pakanka tik vieno mėginio, atitinkančio Direktyvos 91/271 I priedo B dalies reikalavimus. Švedijos Karalystė mano, jog negalima pritarti Komisijos argumentui, kad siekiant laikyti, jog Direktyvos 91/271 4 straipsnio, siejamo su jos 15 straipsniu, reikalavimai išleidžiamiesiems vandenims yra įvykdyti, valstybė narė turi įrodyti, jog per dvylikos mėnesių laikotarpį buvo paimti reikalavimus atitinkantys mėginiai.

39

Švedijos Karalystė tvirtina, kad toks aiškinimas kliudytų pasiekti ikiteisminės procedūros tikslą, nes Komisija suteikia atitinkamai valstybei narei terminą, paprastai du mėnesius, per kurį reikalaujama atsižvelgti į pagrįstą nuomonę. Vis dėlto, jeigu ji turi įrodyti, kad per 12 mėnesių laikotarpį paėmė reikalavimus atitinkančių mėginių, ji neturi galimybių laikytis tokio reikalavimo.

40

Švedijos Karalystė mano, kad Komisija klaidingai aiškina Direktyvos 91/271 4 straipsnio 2 dalį, nes ši institucija mano, kad minėta nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik rajonams, esantiems daugiau kaip 1500 m virš jūros lygio. Ši valstybė narė mano, kad lemiamas veiksnys, leidžiantis taikyti šią nukrypti leidžiančią nuostatą, yra žemos temperatūros, dėl kurių sunku taikyti veiksmingą valymą, kaip aiškiai matyti iš Direktyvos 91/271 4 straipsnio 2 dalies formuluotės.

41

Pirma, kiek tai susiję su Lycksele aglomeracija, nors Švedijos Karalystė neginčija, kad valymo įrenginiuose BDS5 ir ChDS konstatuotos ribinės vertės neatitinka Direktyvos 91/271 reikalavimų, ji patikslina, kad vykdomi darbai siekiant ištaisyti šią padėtį ir kad ne vėliau kaip 2020 m. pabaigoje arba 2021 m. pradžioje bus tenkinami šios direktyvos reikalavimai.

42

Antra, kiek tai susiję su Malå aglomeracija, Švedijos Karalystė neginčija, kad ji neatitinka Direktyvos 91/271 reikalavimų, susijusių su Direktyvoje 91/271 nustatytomis ChDS koncentracijos vertėmis. Kita vertus, kiek tai susiję su BDS5 koncentracijos vertėmis, Švedijos Karalystė mano, kad šiai aglomeracijai turi būti taikoma minėtos direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata, atsižvelgiant į žemas temperatūras minėtoje aglomeracijoje. Bet kuriuo atveju ši valstybė narė teigia, jog buvo numatyta, kad Malå valymo įrenginys vėliausiai 2021 m. pavasarį atitiks Direktyvos 91/271 4 straipsnio reikalavimus.

43

Trečia, dėl Mockfjärd aglomeracijos Švedijos Karalystė teigia, kad iš BDS5 koncentracijos verčių kontrolės, atliktos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki gruodžio 27 d., rezultatų ir ChDS koncentracijos verčių kontrolės, atliktos laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., rezultatų matyti, kad minėta aglomeracija laikėsi Direktyvos 91/271 reikalavimų. Ši valstybė narė teigia, kad, viena vertus, kiek tai susiję su BDS5, 3 iš 19 mėginių koncentracija buvo didesnė negu 25 mg/l O2, o tai atitinka leidžiamą maksimalų parametrų neatitinkančių mėginių skaičių. Kita vertus, kalbant apie reikalavimus dėl ChDS koncentracijos, pažymėtina, kad visi mėginiai, išskyrus vieną, juos atitiko, nes nustatyta koncentracija buvo mažesnė negu 125 mg/l O2.

44

Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki spalio 17 d. dėl valymo įrenginiuose vykdomų darbų mėginių nebuvo paimta. Švedijos Karalystės teigimu, 2018 m., kad būtų įvykdyti Direktyvos 91/271 reikalavimai, šioje aglomeracijoje turėjo būti paimti tik keturi mėginiai, nes, remiantis 2017 m. paimtais mėginiais, stebėjimo rezultatai parodė, kad valymo įrenginys atitinka šios direktyvos reikalavimus tiek dėl BDS5, tiek dėl ChDS.

45

Ketvirta, dėl Pajala aglomeracijos Švedijos Karalystė neginčija, kad jos valymo įrenginys neatitinka Direktyvos 91/271 reikalavimų dėl leidžiamų ChDS verčių, tačiau ji laikosi reikalavimų dėl BDS5 verčių. Šiuo klausimu dėl žemų temperatūrų ir atsižvelgiant į tai, kad pagal esamus dokumentus iš Pajala valymo įrenginių išleidžiama sąlygiškai nedaug nuotekų ir jos nekenkia aplinkai, turėtų būti taikoma Direktyvos 91/271 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata. Bet kuriuo atveju Švedijos Karalystė tvirtina, kad šioje aglomeracijoje bus pastatytas naujas valymo įrenginys ir numatyta, jog 2022 m. pavasarį arba vasarą bus įvykdyti minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies reikalavimai dėl nuotekų.

46

Penkta, dėl Robertsfors aglomeracijos Švedijos Karalystė mano, kad ji atitinka Direktyvos 91/271 reikalavimus dėl maksimalių BDS5 koncentracijos verčių, nes jai taikytina šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata. Be to, ši valstybė narė teigia, kad 2018 m. Robertsfors valymo įrenginiuose įvyko įvairių veikimo sutrikimų, kurie buvo pašalinti. Iš rezultatų, gautų nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., buvo matyti, kad nuo 2018 m. spalio 23 d. šie valymo įrenginiai atitiko Direktyvos 91/271 4 straipsnio reikalavimus dėl BDS5 koncentracijos, nes visuose šešiuose po šios datos paimtuose mėginiuose minimalus išvalymas viršijo 70 %.

47

Galiausiai, šešta, dėl Tänndalen aglomeracijos Švedijos Karalystė teigia, kad, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki gruodžio 12 d., Tänndalen valymo įrenginio išleidžiamieji vandenys iki 2018 m. balandžio 18 d. viršijo didžiausias BDS5 koncentracijos vertes. Vis dėlto nuo 2018 m. gegužės 16 d., remiantis visais paimtais mėginiais, buvo galima konstatuoti, kad išleidžiamų nuotekų koncentracijos vertės mažesnės negu maksimali leidžiama 25 mg/l O2 vertė. Švedijos Karalystė mano, kad atsižvelgiant į tai, kad visų mėginių, paimtų laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., koncentracijos vertės yra mažesnės negu maksimali leidžiama 25 mg/l O2 vertė, minėta aglomeracija atitinka Direktyvos 91/271 reikalavimus.

Teisingumo Teismo vertinimas

– Pirminės pastabos

48

Pirmiausia primintina, kad pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį valstybės narės užtikrina, kad į nuotekų surinkimo sistemas patenkančioms miesto nuotekoms prieš išleidimą į vandens telkinius būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas. Be to, pagal šios direktyvos 5 straipsnio 2 ir 3 dalis jos užtikrina, kad miesto nuotekos, patenkančios į nuotekų surinkimo sistemas prieš išleidžiant jas jautriose zonose, būtų valomos pagal griežtesnius reikalavimus, negu aprašyti šios direktyvos 4 straipsnyje. Tiek vienu, tiek kitu atveju išleidžiamos nuotekos turi atitikti tos pačios direktyvos I priedo B dalies reikalavimus.

49

Antra, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, jeigu valstybė narė gali pateikti mėginį, atitinkantį Direktyvos 91/271 I priedo B dalies reikalavimus, įsipareigojimai pagal šios direktyvos 4 straipsnį turi būti laikomi įvykdytais, nes pagal šį straipsnį nereikalaujama, kad mėginiai būtų imami per visus metus, kaip numatyta šios direktyvos I priedo D dalyje. Niekas neleidžia manyti, kad kitaip yra įsipareigojimų, kylančių iš Direktyvos 91/271 5 straipsnio, kuriame taip pat nėra nuorodos į Direktyvos 91/271 I priedo D dalies nuostatas, laikymosi aspektu (2016 m. kovo 10 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑38/15, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:156, 24 punktas).

50

Trečia, reikia atskirti valstybėms narėms pagal Direktyvos 91/271 4 ir 5 straipsnius tenkančias pareigas pasiekti rezultatą, kad būtų galima patikrinti miesto nuotekų valymo įrenginių išleidžiamų nuotekų atitiktį šios direktyvos I priedo B dalies reikalavimams, nuo tęstinės pareigos, kuri joms tenka pagal minėtos direktyvos 15 straipsnį, pagal kurią siekiama užtikrinti, kad šios išleidžiamos nuotekos visą laiką atitiktų kokybės reikalavimus, taikytinus nuo valymo įrenginio funkcionavimo pradžios (2016 m. kovo 10 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑38/15, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:156, 25 punktas).

51

Darytina išvada, kad Direktyvos 91/271 15 straipsnis turi savarankišką reikšmę ir skirtingą tikslą, palyginti su šios direktyvos 4 ir 5 straipsniais. Todėl galimas iš šio straipsnio išplaukiančių kontrolės įsipareigojimų pažeidimas automatiškai nereiškia, kad buvo pažeisti minėtuose 4 ir 5 straipsniuose numatyti reikalavimai.

52

Taigi negalima pritarti Komisijos teiginiui, kad Direktyvos 91/271 4 ir 5 straipsniai yra pažeidžiami, kai pažeidžiamas šios direktyvos 15 straipsnis.

53

Be to, kalbant apie Direktyvos 91/271 4 straipsnio 2 dalies aiškinimą, pažymėtina, kad, kaip savo išvados 32 punkte pabrėžė generalinė advokatė, šios nuostatos taikymo sritis nedviprasmiškai apima tik aiškiai apibrėžtus aukštų kalnų rajonus, esančius daugiau kaip 1500 m virš jūros lygio. Todėl šios nuostatos aiškinimas, kurį palaiko Švedijos Karalystė, kaip priminta šio sprendimo 40 punkte, lemtų šios nuostatos aiškinimą contra legem, taigi jam negalima pritarti (šiuo klausimu žr. 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Entoma, C‑526/19, EU:C:2020:769, 43 punktą).

54

Vadinasi, reikia atmesti Švedijos Karalystės argumentą, grindžiamą Direktyvos 91/271 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata.

55

Atsižvelgiant būtent į šias pastabas reikia įvertinti, ar buvo, ar nebuvo įvykdyti įsipareigojimai, kiek tai susiję su šiame ieškinyje aptariamomis aglomeracijomis.

– Dėl Malå, Pajala ir Lycksele aglomeracijų

56

Kiek tai susiję su Malå, Pajala ir Lycksele aglomeracijomis, pažymėtina, kad šalys sutaria dėl to, kad ChDS koncentracijos vertės viršija pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnio 3 dalį ir I priedo B dalį leidžiamas koncentracijos vertes. Dėl paskutinės aglomeracijos šalys taip pat neginčija, kad BDS5 koncentracija viršija pagal šias nuostatas leidžiamą koncentracijos normą.

57

Siekdama pateisinti nurodytą įsipareigojimų neįvykdymą Švedijos Karalystė nurodė, pirma, kiek tai susiję su Lycksele aglomeracija, kad 2020 m. pabaigoje bus laikomasi reikalavimų dėl ChDS ir BDS5 koncentracijos. Antra, dėl BDS5 koncentracijos Malå ir Pajala aglomeracijose Švedijos Karalystė, neginčydama aplinkybės, kad BDS5 koncentracija viršija pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnio 3 dalį ir I priedo B dalį leidžiamas koncentracijos vertes, vis dėlto rėmėsi šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata.

58

Šiuo klausimu, pirma, primintina, kad įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į padėtį valstybėje narėje pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui, o į vėlesnius pakeitimus Teisingumo Teismas atsižvelgti negali (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 5 d. Sprendimo Komisija / Kipras (Miesto nuotekų surinkimas ir valymas), C‑248/19, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:171, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

59

Šiuo atveju, kadangi pagrįstoje nuomonėje nustatytas terminas yra 2019 m. sausio 8 d., negalima atsižvelgti į galimą Direktyvos 91/271 reikalavimų laikymąsi po šios datos.

60

Kita vertus, kaip matyti iš šio sprendimo 53 ir 54 punktų, ši valstybė narė negali veiksmingai remtis Direktyvos 91/271 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, todėl konstatuotina, kad įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį neįvykdymas yra pagrįstas.

61

Be to, kiek tai susiję su šios direktyvos 10 straipsnyje numatytu įpareigojimu, pagal kurį nuotekų valymo įrenginiai turi būti suprojektuoti, pastatyti, eksploatuojami ir prižiūrimi taip, kad jų veiklos rezultatai būtų pakankamai geri esant įprastoms vietos klimato sąlygoms, pažymėtina, jog tam, kad būtų laikomasi šios direktyvos 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų, reikia, be kita ko, kad būtų įvykdyti šios direktyvos 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai (2020 m. kovo 5 d. Sprendimo Komisija / Kipras (Miesto nuotekų surinkimas ir valymas), C‑248/19, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:171, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

62

Taigi ši pareiga negali būti laikoma įvykdyta aglomeracijose, kuriose neįvykdyta Direktyvos 91/271 4 straipsnyje numatyta pareiga visoms miesto nuotekoms taikyti antrinį arba jam prilygstantį valymą (2020 m. kovo 5 d. Sprendimo Komisija / Kipras (Miesto nuotekų surinkimas ir valymas), C‑248/19, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:171, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

63

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Švedijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį, siejamą su 10 straipsniu, nes neužtikrino, kad prieš į vandens telkinius išleidžiamoms Lycksele, Malå ir Pajala aglomeracijų nuotekoms būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas.

– Dėl Mockfjärd aglomeracijos

64

Dėl Mockfjärd aglomeracijos pažymėtina, kad Komisija mano, jog dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki spalio 18 d. nebuvo paimta mėginių pagal Direktyvos 91/271 I priedo D dalies 3 punktą, Švedijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį, siejamą su jos 10 ir 15 straipsniais.

65

Viena vertus, dėl BDS5 koncentracijos Komisija neginčija, kad nuo 2018 m. sausio 11 d. iki gruodžio 27 d. tik 3 iš 19 paimtų mėginių koncentracija viršijo pagal Direktyvą 91/271 leidžiamą koncentracijos normą. Kita vertus, dėl ChDS koncentracijos Komisija taip pat neginčija, kad nuo2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. visi mėginiai, išskyrus vieną, atitiko Direktyvos 91/271 I priedo 3 lentelės reikalavimus, pagal kuriuos leidžiama ne didesnė kaip 3 iš 17–28 per metus paimtų mėginių neatitiktis.

66

Darytina išvada, kad Komisija siekia įrodyti įsipareigojimų pagal minėtos direktyvos 4 straipsnį neįvykdymą tik dėl vienintelės priežasties, susijusios su tuo, kad nebuvo reguliariai imami mėginiai pagal šios direktyvos 15 straipsnį, siejamą su jos I priedo D dalies 3 punktu.

67

Vis dėlto Komisijos teiginys, kad Direktyvos 91/271 15 straipsnio pažeidimas automatiškai reiškia jos 4 straipsnio pažeidimą, buvo atmestas šio sprendimo 51 punkte.

68

Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 49 punkto, jeigu valstybė narė gali pateikti mėginį, atitinkantį Direktyvos 91/271 I priedo B dalies reikalavimus, iš jos 4 straipsnio kylantys įpareigojimai turi būti laikomi įvykdytais, nes šis straipsnis neįpareigoja, kad mėginiai būtų imami per visus metus, kaip numatyta šios direktyvos I priedo D dalyje.

69

Šiomis aplinkybėmis Komisijos ieškinį tiek, kiek jis susijęs su Mockfjärd aglomeracija, reikia atmesti.

– Dėl Robertsfors aglomeracijos

70

Dėl Robertsfors aglomeracijos pažymėtina, kad Švedijos Karalystė neginčija, jog 2018 m. minėtos aglomeracijos valymo įrenginyje buvo nustatyti keli veikimo sutrikimai, kurie buvo pašalinti. Komisija taip pat neginčija, kad nuo 2018 m. spalio 23 d. visuose šešiuose mėginiuose, paimtuose siekiant patikrinti BDS5 koncentraciją, buvo nustatytas ne mažesnis kaip 70 % išvalymas, o tai atitiko Direktyvos 91/271 4 straipsnio reikalavimus.

71

Visų pirma, kaip matyti iš šio sprendimo 53 ir 54 punktų, reikia atmesti Švedijos Karalystės argumentą, susijusį su Direktyvos 91/271 4 straipsnio 2 dalyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymu.

72

Be to, Komisijos teiginys, kad Direktyvos 91/271 15 straipsnio pažeidimas automatiškai reiškia minėtos direktyvos 4 straipsnio pažeidimą, buvo atmestas šio sprendimo 51 punkte.

73

Kaip matyti iš šio sprendimo 48–52 punktų, Direktyvos 91/271 4 straipsnyje nedaroma nuorodos į jos I priedo D dalį, todėl, atsižvelgiant į tai, kad Švedijos Karalystė gali pateikti mėginį, atitinkantį šios direktyvos I priedo B dalies reikalavimus šiame ieškinyje nurodytu laikotarpiu, turi būti laikoma, kad jos 4 straipsnyje nustatyti įpareigojimai įvykdyti.

74

Šiuo atveju šalys neginčija, kad nuo 2018 m. spalio 23 d. visi šeši mėginiai, paimti siekiant patikrinti BDS5 koncentraciją, atitiko Direktyvos 91/271 reikalavimus.

75

Taigi reikia atmesti Komisijos ieškinį, kiek jis susijęs su Robertsfors aglomeracija.

– Dėl Tänndalen aglomeracijos

76

Dėl Tänndalen aglomeracijos šalys neginčija, kad 35 mėginiai buvo paimti siekiant patikrinti BDS5 koncentraciją laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki gruodžio 12 d. ir kad 6 iš šių mėginių viršijo pagal Direktyvą 91/271 leidžiamą koncentracijos normą, todėl iki 2018 m. balandžio 18 d. šios aglomeracijos valymo įrenginys neatitiko šios direktyvos reikalavimų.

77

Švedijos Karalystė teigia, kad visi mėginiai, paimti nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., leido konstatuoti, kad išleidžiamų nuotekų koncentracijos vertės buvo žemesnės negu maksimali leidžiama koncentracijos riba.

78

Kaip priminta šio sprendimo 58 ir 59 punktuose, kadangi pagrįstoje nuomonėje nustatytas terminas pasibaigė 2019 m. sausio 8 d., negalima atsižvelgti į galimą Direktyvos 91/271 reikalavimų laikymąsi po šios datos.

79

Vis dėlto Komisijos teiginys, kad Direktyvos 91/271 15 straipsnio pažeidimas automatiškai reiškia jos 4 straipsnio pažeidimą, buvo atmestas šio sprendimo 51 punkte.

80

Be to, kaip matyti ir iš šio sprendimo 48–52 punktų, Direktyvos 91/271 4 straipsnyje nedaroma nuorodos į jos I priedo D dalį, todėl, atsižvelgiant į tai, kad šiame ieškinyje nurodytu laikotarpiu Švedijos Karalystė gali pateikti mėginį, atitinkantį šios direktyvos I priedo B dalies reikalavimus, šiai valstybei narei pagal šios direktyvos 4 straipsnį tenkantys įsipareigojimai turi būti laikomi įvykdytais.

81

Nagrinėjamu atveju visi mėginiai, paimti laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. sausio 8 d., atitiko Direktyvoje 91/271 nustatytus reikalavimus.

82

Taigi reikia atmesti Komisijos ieškinį, kiek jis susijęs su Tänndalen aglomeracija.

Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo Švedijos Karalystės įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 5 straipsnį, siejamą su jos 10 ir 15 straipsniais, neįvykdymu

Šalių argumentai

83

Komisija mano, kad Direktyvos 91/271 5 straipsnis pažeidžiamas, kai pažeidžiamas šios direktyvos 15 straipsnis, kuriame numatytas paimtinų mėginių skaičius ir jų paėmimo intervalai, nes, nesilaikant šio straipsnio, neįmanoma patikrinti, ar buvo laikytasi Direktyvos 91/271 5 straipsnio reikalavimų. Be to, Komisija mano, kad šios nuostatos, siejamos su šios direktyvos 15 straipsniu, laikymasis yra sąlyga, kad minėtos direktyvos 10 straipsnio reikalavimai dėl nuotekų valymo įrenginių projektavimo, statybos, eksploatavimo ir priežiūros galėtų būti laikomi įvykdytais.

84

Komisija teigia, kad iš Direktyvos 91/271 5 straipsnio 2 dalies išplaukia, kad visos aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 10000 EG, išleidžiamos nuotekos turi būti valomos pagal griežtesnius reikalavimus, negu numatyta direktyvos 4 straipsnyje. Iš minėtos direktyvos 5 straipsnio 3 dalies matyti, kad tokios išleidžiamos nuotekos turi atitikti atitinkamus jos I priedo B dalies, kurioje daroma nuoroda į šio priedo 1 ir 2 lenteles, reikalavimus.

85

Komisija primena, kad du kriterijai, kurie taikomi alternatyviai, yra susiję su išleidžiamuose vandenyse esančiu azotu, t. y. maksimalia leidžiama azoto koncentracija, kuri yra 15 mg/l aglomeracijoms, turinčioms nuo 10000 iki 100000 g. e., ir 10 mg/l aglomeracijoms, turinčioms daugiau kaip 100000 g. e., ir minimalaus azoto išvalymo procentine dalimi, kuri turi būti nuo 70 % iki 80 %. Be to, Komisija tvirtina, kad Direktyvos 91/271 I priedo D dalies 4 punkto a papunktyje numatyta, jog preziumuojama, kad išleidžiami vandenys atitinka šio priedo 2 lentelėje nurodytus reikalavimus, kiek tai susiję su azotu, jei metinis azoto koncentracijos vidurkis mėginiuose neviršija taikomos ribinės vertės.

86

Komisija tvirtina, kad, kiek tai susiję su Borås, Skoghall, Habo ir Töreboda aglomeracijomis, Švedijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 5 straipsnį, siejamą su jos 10 ir 15 straipsniais.

87

Pirma, dėl Borås aglomeracijos, kurioje nuotekų valymo įrenginiai valė arba tebevalo nuotekas iš aglomeracijų, turinčių atitinkamai 110000 ir 150000 g. e., iš Švedijos Karalystės atsakymo į pagrįstą nuomonę matyti, kad ankstesnis nuotekų valymo įrenginys, kurio veikla buvo sustabdyta 2018 m. gegužės 28 d., netenkino Direktyvos 91/271 reikalavimų, tačiau naujasis įrenginys tenkina šiuos reikalavimus nuo 2018 m. rugsėjo 17 d.

88

Komisija tvirtina, kad Švedijos Karalystės pateikta su azoto koncentracija susijusių rezultatų lentelė neleidžia nustatyti, kokie rezultatai gaunami iš atitinkamų nuotekų valymo įrenginių, ir kad bet kuriuo atveju iš minėtos lentelės matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. nebuvo laikomasi Direktyvos 91/271 reikalavimų dėl maksimalios leidžiamos azoto koncentracijos. Iš tiesų per šį vienų metų laikotarpį metinis azoto koncentracijos mėginiuose vidurkis buvo 18 mg/l, nors ribinė vertė yra 10 mg/l.

89

Antra, kiek tai susiję su Skoghall aglomeracija, kurios nuotekų valymo įrenginių galia atitinka 5457 ir 15000 g. e., Komisija teigia, kad iš atsakymo į pagrįstą nuomonę matyti, jog viename iš dviejų valymo įrenginių ribinė azoto koncentracija buvo viršyta dvylikos mėnesių laikotarpiu, konkrečiai nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. – to Švedijos Karalystė neginčijo. Šiuo klausimu Komisija nurodo, kad metinis koncentracijos mėginiuose vidurkis pasiekė 17 mg/l, nors ribinė vertė yra 15 mg/l.

90

Trečia, dėl Habo aglomeracijos, kurios nuotekų valymo įrenginio galia atitinka 17000 g. e., Komisija mano, kad minėtas įrenginys pašalino tik 33 % azoto ir kad Švedijos Karalystė niekaip nepagrindė savo teiginių, jog azoto išvalymas tarp Habo ir Baltijos jūros buvo 78–87 %. Komisijos teigimu, remiantis Hydrological Predictions for the Environment (Aplinkos hidrologinės prognozės, toliau – HYPE modelis) modeliu negalima nustatyti, ar Habo aglomeracija atitinka Direktyvos 91/271 reikalavimus. Iš HYPE modelio matyti, kad azoto koncentracijos sumažinimas visuose ežeruose ir upėse tarp Habo ir Baltijos jūros siekia 87 %, kol nuotekos pasiekia jautrią pakrantės zoną. Be to, Švedijos meteorologijos ir hidrologinio instituto (toliau – ŠMHI) oficialiame pranešime nurodyta, kad bendras azoto išvalymas, kuriame atsižvelgiama ir į natūralią išliką, siekia 91 %.

91

Komisija tvirtina, kad iš Švedijos Karalystės atsakymo į pagrįstą nuomonę matyti, pirma, kad Habo nuotekų valymo įrenginyje nustatytas metinis koncentracijos vidurkis yra tik 32 %, ir, antra, kad šis valymo įrenginys net neįrengtas tam, kad būtų išvalomas azotas. Komisija mano, kad, nors Švedijos Karalystė remiasi HYPE modeliu, ji nepateikė reikšmingos informacijos, kad būtų galima patikrinti nurodytus duomenis, todėl, jos nuomone, azoto išvalymas Habo aglomeracijoje yra 32 %, nors minimali išvalymo procentinė dalis turi būti nuo 70 % iki 80 %.

92

Ketvirta, dėl Töreboda aglomeracijos, kurios nuotekų valymo įrenginio galia atitinka 35500 g. e., Komisija tvirtina, kad iš Švedijos Karalystės atsakymo į pagrįstą nuomonę matyti, jog ši valstybė narė teigė, kad buvo laikomasi reikalavimų, susijusių su BDS5 koncentracija. Be to, iš esmės dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos dėl Habo aglomeracijos, ji teigė, kad Töreboda valymo įrenginys užtikrino azoto išvalymą 43 % – šis procentas, atsižvelgiant į natūralią išliką prieš nuotekoms pasiekiant jautrias jūros pakrančių zonas, siekė 71 %.

93

Komisija teigia, kad iš minėto atsakymo matyti, jog 50 mėginių buvo paimti siekiant laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. patikrinti BDS5 koncentraciją Töreboda valymo įrenginyje. Vis dėlto ši institucija tvirtina, kad nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. sausio 3 d. iš atitekančių ir išvalytų vandenų mėginių nebuvo paimta, todėl šiuo laikotarpiu apie sumažinimą nebuvo pranešta ir nebuvo laikytasi Direktyvos 91/271 I priedo D dalies 3 punkte nustatytų kontrolės reikalavimų.

94

Be to, Komisija tvirtina, kad maksimali 25 mg/l koncentracijos vertė buvo viršyta 18 mėginių atveju, nors leidžiamas maksimalus parametrų neatitinkančių mėginių skaičius buvo 5, ir kad 3 mėginiai viršijo šią ribinę vertę daugiau kaip 100 %. Kadangi ši aglomeracija nesilaikė Direktyvos 91/271 4 straipsnio reikalavimų, ji taip pat pažeidė reikalavimus, numatytus šios direktyvos 5 straipsnyje, pagal kurį reikalaujama, kad aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 10000 g. e., nuotekos būtų pradėtos valyti pagal griežtesnius reikalavimus.

95

Dėl azoto koncentracijos sumažinimo Komisija tvirtina, kad iš Švedijos Karalystės atsakymo į pagrįstą nuomonę matyti, jog, pirma, metinis į nuotekų valymo įrenginį patenkančio azoto koncentracijos sumažinimo vidurkis yra 43 %, o minimalaus išvalymo procentinė dalis turi būti nuo 70 % iki 80 %, ir, antra, kad šis valymo įrenginys neįrengtas tam, kad būtų išvalomas azotas. Komisija teigia, kad jai nebuvo pateikta jokios informacijos, leidžiančios patikrinti Švedijos Karalystės pateiktus duomenis ar duomenis, gautus po 2013 m.

96

Visų pirma dėl tų pačių priežasčių, nurodytų nagrinėjant pagrindą, grindžiamą įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį, siejamą su jos 10 ir 15 straipsniais, neįvykdymu, Švedijos Karalystė ginčija Komisijos teiginį, kad 15 straipsnio pažeidimas lemia šios direktyvos 5 ir 10 straipsnių pažeidimą.

97

Pirma, dėl Borås aglomeracijos Švedijos Karalystė mano, kad negalima pritarti Komisijos argumentams, jog neįmanoma nustatyti nuotekų valymo įrenginio, dėl kurio ji pateikė rezultatus. Iš tiesų iš jos atsakymo į pagrįstą nuomonę matyti, kad Gässlösa nuotekų valymo įrenginys veikė iki 2018 m. gegužės 28 d., o nuo šios datos buvo pradėta Sobacken valymo įrenginio eksploatacija. Šiuo klausimu Švedijos Karalystė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. iš šio įrenginio išleidžiamų nuotekų azoto koncentracija buvo mažesnė negu 10 mg/l metinės ribinės vertės vidurkis, todėl šis įrenginys atitinka Direktyvos 91/271 reikalavimus.

98

Antra, dėl Skoghall aglomeracijos, kurioje naudojami du valymo įrenginiai, Švedijos Karalystė tvirtina, kad dėl sunkumų, kurių sukėlė sniego, kuris dėl žemų temperatūrų ilgą laiką buvo įšalęs, tirpimas, iš Sättersviken valymo įrenginių paimtuose mėginiuose buvo nustatyta 17 mg/l azoto koncentracija. Buvo imtasi priemonių šiai problemai spręsti ir jau laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. Sättersviken nuotekų valymo įrenginio išleidžiamose nuotekose esanti azoto koncentracija buvo mažesnė negu 15 mg/l metinės ribinės vertės vidurkis.

99

Trečia, dėl Habo aglomeracijos Švedijos Karalystė teigia, kad 26 mėginių, paimtų nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., analizė rodo, kad Habo aglomeracijos nuotekų valymo įrenginyje vidutiniškai buvo išvalyta 32% azoto. Vis dėlto Švedijos Karalystė teigia, kad azoto koncentracija šio valymo įrenginio išleidžiamuose vandenyse buvo sumažinta 87 % dėl natūralios išlikos, į kurią pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją galima atsižvelgti apskaičiuojant apkrovos azotu sumažinimą.

100

Iš ŠMHI pranešimo, grindžiamo Sveriges lantbruksuniversitet (Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas, toliau – SLU) interneto svetainėje pateiktais duomenimis, matyti, kad HYPE modelis įrodo, jog nuo nuotekų valymo įrenginių iki jūros apkrova azotu natūraliai sumažėja iki 87 %. Kadangi Habo nuotekų valymo įrenginiai išvalo 32 % azoto, o natūrali išlika yra 87 %, bendra išlika siekia 91 %, todėl Švedijos Karalystė mano, kad šiuo aspektu ji įvykdo Direktyvos 91/271 reikalavimus.

101

Ketvirta, kiek tai susiję su Töreboda aglomeracija, Švedijos Karalystė dėl BDS5 koncentracijos teigia, kad, viena vertus, iš Direktyvos 91/271 I priedo 2 lentelės matyti, jog koncentracijos vertės ir išvalymo procentinės dalys taikomos alternatyviai. Kita vertus, iš šiame priede pateiktos 3 lentelės matyti, kad per vienus atitinkamus metus imant nuo 17 iki 28 mėginių gali būti nustatyti ne daugiau kaip 3 parametrų verčių neatitinkantys mėginiai. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d. iki spalio 11 d. 22 iš 23 mėginių reguliariai atitiko minimalaus išvalymo procentinės dalies reikalavimus, nors per tuos metus iš minėto nuotekų valymo įrenginio buvo paimta tik 12 mėginių.

102

Dėl azoto išlikos Švedijos Karalystė teigia, kad nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. Töreboda nuotekų valymo įrenginių nuotekų apkrovos azotu sumažinimo procentinė dalis, nustatyta remiantis 54 mėginiais, buvo 32 %, o dėl natūralios išlikos įvykusio išvalymo ši nuotekų apkrova azotu galiausiai sumažėjo 50 %.

103

Iš ŠMHI pranešimo, grindžiamo SLU interneto svetainėje pateiktais duomenimis, matyti, kad HYPE modelis įrodo, jog nuo nuotekų valymo įrenginių iki jūros apkrova azotu natūraliai sumažėja 50 %. Atsižvelgiant į tai, kad nuotekų valymo įrenginiuose išvaloma 43 % azoto, bendra azoto išlika (procentais) yra 71 %.

Teisingumo Teismo vertinimas

104

Pirmiausia pažymėtina, kad reikia išnagrinėti įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 5 straipsnį, siejamą su jos 10 ir 15 straipsniais, neįvykdymą, atsižvelgiant į šio sprendimo 48–52 punktus.

– Dėl Töreboda aglomeracijos

105

Komisija iš esmės kaltina Švedijos Karalystę pažeidus Direktyvos 91/271 5 straipsnį, siejamą su jos 10 ir 15 straipsniais, nes, viena vertus, minėtos aglomeracijos nuotekų valymo įrenginys neatitinka šios direktyvos 4 straipsnio reikalavimų dėl BDS5 koncentracijos, todėl ji a fortiori negali atitikti ir griežtesnių šios direktyvos 5 straipsnio reikalavimų. Kita vertus, Komisija mano, kad netenkinami ir reikalavimai dėl azoto kiekio išvalytose nuotekose.

106

Šiuo klausimu pažymėtina, kad šio sprendimo 51 punkte buvo atmestas Komisijos teiginys, jog Direktyvos 91/271 15 straipsnio pažeidimas automatiškai reiškia ir minėtos direktyvos 5 straipsnio pažeidimą.

107

Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 48–52 punktų, Direktyvos 91/271 5 straipsnyje nedaroma nuorodos į jos I priedo D dalį, todėl atsižvelgiant į tai, kad Švedijos Karalystė gali pateikti mėginį, atitinkantį šios direktyvos I priedo B dalies reikalavimus per šiame ieškinyje nurodytą laikotarpį, laikytina, kad buvo laikomasi šios direktyvos 5 straipsnyje nustatytų įpareigojimų.

108

Šiuo klausimu pažymėtina, jog, nors šalys neginčija, kad Švedijos Karalystė pateikė 50 mėginių už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., ši valstybė narė ginčija tai, kad 9 leidžiamų parametrų neatitinkantys mėginiai per 2018 m. pirmąjį pusmetį rodo, jog šios aglomeracijos valymo įrenginys nepakankamai sumažina BDS5 koncentraciją.

109

Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad siekdama įvykdyti įsipareigojimus pagal Direktyvos 91/271 5 straipsnį ši valstybė narė gali pateikti tik vieną mėginį, atitinkantį Direktyvos 91/271 I priedo B dalies reikalavimus, tikslus reikalavimų neatitinkančių mėginių skaičius neturi reikšmės vertinant įsipareigojimų pagal šį straipsnį neįvykdymą.

110

Kadangi Komisija neginčija, kad Švedijos Karalystė pateikė bent vieną mėginį, atitinkantį Direktyvos 91/271 I priedo B dalies reikalavimus, ieškinys turi būti atmestas tiek, kiek jis susijęs su BDS5 koncentracija Töreboda aglomeracijoje.

111

Dėl šiuose vandenyse esančios azoto koncentracijos sumažinimo procentinės dalies primintina, viena vertus, kad pagal Direktyvos 91/271 5 straipsnio 2 dalį kompetentingos institucijos privalo imtis reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad miesto nuotekos, patenkančios į surinkimo sistemas iš aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 10000 g. e., prieš išleidimą į jautrias zonas ne vėliau kaip nuo 1998 m. gruodžio 31 d. būtų pradėtos valyti pagal griežtesnius reikalavimus, negu aprašyta direktyvos 4 straipsnyje.

112

Antra vertus, Direktyvos 91/271 5 straipsnio 3 dalyje daroma nuoroda į I priedo B dalį, o joje savo ruožtu daroma nuoroda į šios direktyvos I priedo 2 lentelėje pateiktus reikalavimus. Šioje lentelėje, kiek tai susiję su azotu, reikalaujama arba sumažinti jo kiekį taip, kad būtų pasiekta 15 mg/l koncentracijos vertė aglomeracijose, turinčiose 10 000–100 000 g. e., arba minimalaus 70–80 % išvalymo.

113

Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad nė viena Direktyvos 91/271 nuostata nedraudžia natūralią azoto išliką laikyti azoto šalinimo iš miesto nuotekų metodu (2009 m. spalio 6 d. Sprendimo Komisija / Suomija, C‑335/07, EU:C:2009:612, 86 punktas ir 2009 m. spalio 6 d. Sprendimo Komisija / Švedija, C‑438/07, EU:C:2009:613, 97 punktas).

114

Šiuo atveju, nors Švedijos Karalystė neginčija, kad Töreboda aglomeracijos valymo įrenginyje nėra jokios specialios įrangos, leidžiančios sumažinti azoto koncentraciją nuotekose, ir jis pašalina tik apie 43 % azoto, ši valstybė narė teigia, kad reikia atsižvelgti į 50 % papildomą natūralią išliką, todėl azoto kiekis prieš nuotekoms pasiekiant jautrius jūros pakrančių vandenis iš viso sumažinamas 71 %.

115

Šiuo klausimu pasakytina, kad, pirma, kaip savo išvados 109 ir 110 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, nors Komisija teigė, kad Švedijos Karalystė nepateikė reikšmingų duomenų, leidžiančių patikrinti teiginius dėl azoto natūralios išlikos, ji nei pagrįstoje nuomonėje, nei procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokių jai reikėjo matavimo verčių, kad patvirtintų HYPE modelį, todėl Švedijos Karalystė negalėjo tiksliai pateikti Komisijos prašomų duomenų.

116

Antra, kadangi Švedijos Karalystė rėmėsi SLU interneto svetainėje pateiktais duomenimis, ji iš esmės ir išsamiai užginčijo Komisijos pateiktus duomenis ir iš jų kylančias pasekmes (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2012 m. spalio 18 d. Sprendimo Komisija / JungtinėKaralystė, C‑301/10, EU:C:2012:633, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

117

Tokiomis aplinkybėmis, kaip savo išvados 111 punkte nurodė generalinė advokatė, Komisija turėjo išnagrinėti aptariamoje interneto svetainėje pateiktų duomenų turinį ir prireikus prašyti pratęsti terminą arba sustabdyti procesą.

118

Kadangi Komisija aiškiai ir konkrečiai nepaprašė specialių priemonių, skirtų HYPE modeliui patikrinti, ir negali įtikinamai paneigti Švedijos Karalystės argumentų, susijusių su natūralia azoto išlika, konstatuotina, kad jai nepavyko įrodyti Direktyvos 91/271 5 straipsnio pažeidimo, kiek tai susiję su azoto išleidimu iš Töreboda nuotekų valymo įrenginio.

119

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo tiek, kiek jis susijęs su Töreboda aglomeracija, turi būti atmestas.

– Dėl Borås aglomeracijos

120

Kiek tai susiję su Borås aglomeracija, atsižvelgiant į šio sprendimo 111–113 punktus, reikia išnagrinėti, ar įvykdyti Direktyvos 91/271 5 straipsnyje, siejamame su jos 10 ir 15 straipsniais, numatyti įsipareigojimai, susiję su ribinėmis vertėmis ir azoto koncentracijos sumažinimu nuotekose.

121

Šiuo atveju konstatuotina, kad, kaip savo išvados 95–97 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, nors Švedijos Karalystė dėl šios aglomeracijos seno nuotekų valymo įrenginio pakeitimo 2018 m. gegužės 28 d. iš pradžių dėl abiejų įrenginių pranešė apie 18 mg/l metinį azoto koncentracijos vidurkį, vis dėlto savo atsiliepime į ieškinį ji pateikė papildomus duomenis, susijusius su laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. paimtais mėginiais, kuriuose nustatyti 9 mg/l metinis azoto koncentracijos vidurkis ir 70 % azoto išvalymo vidurkis.

122

Kaip matyti iš šio sprendimo 58 ir 59 punktų, kadangi pagrįstoje nuomonėje nustatytas terminas yra 2019 m. sausio 8 d., negalima atsižvelgti į galimą Direktyvos 91/271 reikalavimų laikymąsi po šios datos.

123

Šiomis aplinkybėmis pažymėtina: pirma, kadangi Komisijos teiginys, jog Direktyvos 91/271 15 straipsnio pažeidimas automatiškai reiškia šios direktyvos 5 straipsnio pažeidimą, šio sprendimo 51 punkte buvo atmestas, ir, antra, Švedijos Karalystė pateikė mėginius, atitinkančius minėtos direktyvos reikalavimus laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. sausio 8 d., konstatuotina, kad Borås aglomeracijos valymo įrenginys atitiko toje pačioje direktyvoje nustatytus 5 ir 10 straipsnius.

124

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo tiek, kiek jis susijęs su Borås aglomeracija, turi būti atmestas.

– Dėl Skoghall aglomeracijos

125

Kiek tai susiję su Skoghall aglomeracija, atsižvelgiant į šio sprendimo 111–113 punktus, reikia išnagrinėti Direktyvos 91/271 5 straipsnyje, siejamame su jos 10 ir 15 straipsniais, numatytų įsipareigojimų, susijusių su ribinėmis vertėmis ir azoto koncentracijos sumažinimu nuotekose, neįvykdymą.

126

Šiuo atveju konstatuotina, kad, kaip savo išvados 102 ir 103 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, nors Švedijos Karalystė pripažino, jog vieno iš minėtos aglomeracijos valymo įrenginių azoto koncentracijos vidurkis nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. per metus padidėjo iki 17 mg/l, savo atsiliepime į ieškinį ji pateikė papildomų duomenų, gautų iš laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. paimtų mėginių, kuriuose nustatytas 12 mg/l metinis azoto koncentracijos vidurkis ir 73 % dydžio azoto koncentracijos sumažinimo vidurkis.

127

Kaip matyti iš šio sprendimo 58 ir 59 punktų, kadangi pagrįstoje nuomonėje nustatytas terminas yra 2019 m. sausio 8 d., negalima atsižvelgti į galimą Direktyvos 91/271 reikalavimų laikymąsi po šios datos.

128

Taigi, pirma, kadangi Komisijos teiginys, kad Direktyvos 91/271 15 straipsnio pažeidimas automatiškai reiškia šios direktyvos 5 straipsnio pažeidimą, šio sprendimo 51 punkte buvo atmestas, ir, antra, Švedijos Karalystė pateikė minėtos direktyvos reikalavimus atitinkančius mėginius, paimtus nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. sausio 8 d., konstatuotina, kad Skoghall aglomeracijos valymo įrenginys atitiko tos pačios direktyvos 5 straipsnyje numatytus reikalavimus.

129

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kiek jis susijęs su Skoghall aglomeracija, turi būti atmestas.

– Dėl Habo aglomeracijos

130

Dėl Habo aglomeracijos, atsižvelgiant į šio sprendimo 111–113 punktus, reikia išnagrinėti įsipareigojimų, susijusių su ribinėmis vertėmis ir azoto koncentracijos sumažinimu nuotekose, numatytų Direktyvos 91/271 5 straipsnyje, siejamame su jos 10 ir 15 straipsniais, neįvykdymą.

131

Šiuo atveju pažymėtina, jog, nors Švedijos Karalystė neginčija, kad Habo aglomeracijoje esantys valymo įrenginiai neturi jokio specialaus įrenginio, mažinančio azoto kiekį nuotekose, todėl pašalina tik apie 30 % azoto, o tai lemia 40 mg/l metinį jo koncentracijos vidurkį, ji nurodo, kad turi būti atsižvelgta į papildomą 87 % natūralią išliką, dėl kurios azoto kiekis prieš nuotekoms pasiekiant jautrius jūros pakrančių vandenis iš viso sumažinamas 91 %.

132

Šiuo klausimu konstatuotina, kad, kaip savo išvados 109 ir 110 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, nors Komisija nurodė, kad Švedijos Karalystė jai nepateikė reikšmingų duomenų, leidžiančių patikrinti šios valstybės narės teiginius, susijusius su azoto natūralia išlika, ji nei pagrįstoje nuomonėje, nei vykstant teismo procesui konkrečiai nenurodė, kokių jai reikėjo matavimo verčių, kad patvirtintų HYPE modelį, todėl Švedijos Karalystė negalėjo tiksliai pateikti Komisijos prašomų duomenų.

133

Be to, kaip nurodyta minėtos išvados 110 ir 111 punktuose, Švedijos Karalystė nurodė SLU interneto svetainėje pateiktus duomenis, todėl Komisija turėjo išnagrinėti šių duomenų, prieinamų minėtoje interneto svetainėje, turinį ir prireikus paprašyti pratęsti terminą arba sustabdyti procesą.

134

Kadangi Komisija aiškiai ir konkrečiai nepaprašė taikyti specialių matavimo verčių, kuriomis vadovaujantis būtų galima patikrinti HYPE modelį, ir negali įtikinamai paneigti Švedijos Karalystės argumentų, susijusių su azoto natūralia išlika, konstatuotina, kad jai nepavyko įrodyti Direktyvos 91/271 5 straipsnio pažeidimo, kiek tai susiję su azoto išleidimu Habo aglomeracijoje.

135

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kiek jis susijęs su Habo aglomeracija, turi būti atmestas.

Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo Švedijos Karalystės įsipareigojimų pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį neįvykdymu

Šalių argumentai

136

Komisija tvirtina, kad nepateikusi reikšmingų duomenų, susijusių su Habo ir Töreboda aglomeracijomis, kad ji galėtų patikrinti Švedijos Karalystės teiginius dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kuriuo kaltinama, kiek tai susiję su šiomis dviem aglomeracijomis, ši valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį.

137

Šiuo klausimu Komisija tvirtina, jog nepakanka, kad valstybė narė pateiktų paprastų teiginių, nenurodydama šiai institucijai pagrindų, kuriais remdamasi ji galėtų patikrinti jų teisingumą. Be to, Komisija teigia, kad, nors Švedijos Karalystė tvirtina, jog HYPE modelis, kuris naudojamas apskaičiuojant azoto išliką, grindžiamas realiomis vertėmis, ji iš tos valstybės narės negavo duomenų dėl individualiai apskaičiuotos išlikos kiekvienoje aglomeracijoje, todėl negalėjo patikrinti šių teiginių.

138

Konkrečiau kalbant, ši institucija negalėjo nei patikrinti, ar azoto natūrali išlika buvo pasiekta tokiomis proporcijomis, kaip nurodyta, nei objektyviai moksliškai įvertinti Švedijos Karalystės teiginių dėl tvarkos, leidusios nustatyti išlikos procentinę dalį, teisingumo. Šiomis aplinkybėmis Komisija teigia: kadangi ji pati neturi įgaliojimų atlikti tyrimą šiuo klausimu, pagal lojalaus bendradarbiavimo principą reikalaujama, kad valstybė narė jai pateiktų duomenų, reikalingų siekiant patikrinti, ar direktyvos nuostatos buvo tinkamai įgyvendintos.

139

Šioje byloje Komisijai pateikti duomenys, kuriais grindžiamas oficialus ŠMHI pranešimas, yra gauti iš duomenų bazės, kurios ŠMHI neadministruoja ir kurioje konkrečiai nenurodoma, koks buvo azoto kiekis upėse po 2013 m. Komisija priduria, kad net iš minėtos bazės gauti duomenys neleidžia nustatyti azoto išlikos apimties.

140

Švedijos Karalystė atsikerta, kad tikrai pateikė reikšmingą informaciją ir kad ją sudaro duomenys, gauti atlikus aplinkos stebėjimą; šie duomenys yra laisvai prieinami SLU svetainėje, kuri, vykdydama aplinkos stebėseną, rinko duomenis apie gėlą vandenį. ŠMHI naudoja šiuos duomenis savo su patvirtinimu ir kalibravimu susijusiuose darbuose.

141

Be to, Švedijos Karalystė tvirtina, kad tiek HYPE modelis, tiek ankstesni modeliai, kuriais jis remiasi, buvo pagrįsti dokumentais ir dėl jų buvo atlikti mokslo tyrimai ir bandymai, o rezultatai paskelbti keliuose mokslo darbuose ir straipsniuose. Ši valstybė narė nurodo, kad du mokslo darbai įrodo, jog tai yra patikimas modelis, ir pabrėžia, kad, viena vertus, patvirtinimai ir kalibravimai atliekami atsižvelgiant į SLU išmatuotus duomenis, ir, kita vertus, minėtuose darbuose patvirtinama, kad ŠMHI interneto svetainėje yra įrankis, leidžiantis vizualizuoti modelio verčių ir išmatuotų duomenų skirtumo vidurkį (procentais).

142

Be to, atsakydama į 2017 m. birželio 28 d. oficialų pranešimą Švedijos Karalystė pateikė Komisijai išsamių paaiškinimų dėl HYPE modelio ir ŠMHI informaciją, kurioje nurodyta, kaip azotas pernešamas ir prarandamas, taip pat, kaip gaunama galutinė natūrali išlika, pavyzdžiui, Habo ir Töreboda aglomeracijose. Todėl ši valstybė narė daro išvadą, kad siekdama bendradarbiauti su Komisija ji padarė viską, kas jai buvo įmanoma.

Teisingumo Teismo vertinimas

143

Primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, susijusią su įrodinėjimo pareiga procese dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį, Komisija turi įrodyti tvirtinamą įsipareigojimų neįvykdymą. Būtent ji turi Teisingumo Teismui pateikti įrodymų, kad šis galėtų patikrinti tokio įsipareigojimo neįvykdymo buvimą, nesiremdamas jokia prezumpcija (2021 m. sausio 14 d. Sprendimo Komisija / Italija (Kompensacija degalams įsigyti), C‑63/19, EU:C:2021:18, 74 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

144

Vis dėlto valstybės narės pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį turi padėti Komisijai įgyvendinti jos uždavinius, prie kurių, be kita ko, pagal ES sutarties 17 straipsnio 1 dalį priskiriamas SESV nuostatų ir ja vadovaujantis institucijų priimtų nuostatų taikymo užtikrinimas. Konkrečiai kalbant, reikia atsižvelgti į tai, kad tikrindama direktyvai veiksmingai įgyvendinti skirtų nacionalinių nuostatų tinkamą taikymą praktiškai Komisija, kuri neturi įgaliojimų atlikti tyrimo šioje srityje, yra visiškai priklausoma nuo galinčių skundą pateikti asmenų bei atitinkamos valstybės narės pateiktų įrodymų (2012 m. spalio 18 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė, C‑301/10, EU:C:2012:633, 71 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

145

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Švedijos Karalystė atsakė į Komisijos prašymą pateikti jai naujausių matavimų, susijusių su azoto sumažinimu Habo ir Töreboda aglomeracijose, rezultatus, darydama nuorodą į ŠMHI pranešimą, kuriame nurodyta, kad jis iš tikrųjų buvo grindžiamas naujausiomis azoto kiekio vertėmis, tačiau šios vertės nebuvo pateiktos jo interneto svetainėje dėl to, kad jos buvo nurodytos kitos institucijos duomenų bazėje.

146

Tik vykstant procesui Teisingumo Teisme, konkrečiai atsiliepime į ieškinį, Švedijos Karalystė informavo Komisiją, kad šie duomenys saugomi SLU ir kad jie laisvai prieinami šio universiteto interneto svetainėje.

147

Pažymėtina, kad taip Švedijos Karalystė per ikiteisminę procedūrą pateikė Komisijai neišsamią informaciją ir sudarė kliūčių sklandžiai šios procedūros eigai.

148

Kaip savo išvados 123 punkte pažymėjo generalinė advokatė, nors Komisija kritikavo specifinių duomenų trūkumą, ši valstybė narė trūkstamų duomenų nepateikė ir nenurodė naujesnių duomenų šaltinio ar nuorodos internete. Šis trūkumas pakenkė Komisijai rengiant šį ieškinį.

149

Darytina išvada, kad Švedijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį, nes per ikiteisminę procedūrą nepateikė Komisijai informacijos, reikalingos siekiant įvertinti, ar Habo ir Töreboda aglomeracijų nuotekų valymo įrenginiai atitiko Direktyvoje 91/271 nustatytus reikalavimus.

150

Iš viso to, kas išdėstyta, išplaukia, kad:

Švedijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271 4 straipsnį, siejamą su jos 10 straipsniu, nes neužtikrino, kad prieš išleidžiant į vandens telkinius Lycksele, Malå ir Pajala aglomeracijų miesto nuotekas būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas,

Švedijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį, nes per ikiteisminę procedūrą nepateikė Komisijai informacijos, reikalingos siekiant įvertinti, ar Habo ir Töreboda aglomeracijų nuotekų valymo įrenginiai atitiko Direktyvoje 91/271 nustatytus reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

151

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Komisija ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas, nes šalių dalis reikalavimų buvo patenkinta, o dalis atmesta.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

 

1.

Švedijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuot[e]kų valymo, iš dalies pakeistos 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008, 4 straipsnį, siejamą su Direktyvos 91/271, iš dalies pakeistos Reglamentu Nr. 1137/2008, 10 straipsniu, nes neužtikrino, kad prieš išleidžiant į vandens telkinius Lycksele, Malå ir Pajala aglomeracijų miesto nuotekas būtų taikomas antrinis arba jam prilygstantis valymas, ir

Švedijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį, nes per ikiteisminę procedūrą nepateikė Europos Komisijai informacijos, reikalingos siekiant įvertinti, ar Habo ir Töreboda aglomeracijų nuotekų valymo įrenginiai atitiko Direktyvoje 91/271, iš dalies pakeistoje Reglamentu Nr. 1137/2008, nustatytus reikalavimus.

 

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

 

3.

Europos Komisija ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: švedų.

Top