1.

Pagal Sąjungos teisę tuo atveju, kai tam tikros viešojo pirkimo sutartys turi būti sudaromos su konkurso dalyviu, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba pasiūlymą, kuriame numatyta kaina yra mažiausia, perkančioji organizacija gali atmesti nepakankamai pagrįstus „pasiūlymus, kuriuose nurodyta neįprastai maža kaina“.

2.

Šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą keliami keli klausimai, susiję su viešojo pirkimo sutartimi, sudaryta dėl Bulgarijos asmens tapatybės dokumentų išdavimo sistemos planavimo, kūrimo ir valdymo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti:

3.

90 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„[S]utartys turėtų būti skiriamos [sudaromos] remiantis objektyviais kriterijais, kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, siekiant užtikrinti galimybę objektyviai palyginti santykinę pasiūlymų vertę, kad būtų galima veiksmingos konkurencijos sąlygomis nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. <…>

Siekiant paskatinti, kad viešuosiuose pirkimuose būtų labiau orientuojamasi į kokybę, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama drausti arba riboti taikymą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo remiantis tik kaina arba tik išlaidomis [drausti arba riboti galimybę remtis tik kaina arba tik išlaidomis vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą], kai jos mano, kad tai tikslinga.

Siekiant užtikrinti, kad skiriant [sudarant] sutartis būtų laikomasi lygiateisiškumo [vienodo požiūrio] principo, perkančiosios organizacijos turėtų būti įpareigotos sukurti reikiamą skaidrumą, kad visi konkurso dalyviai būtų tinkamai informuojami apie kriterijus ir priemones, kurie bus taikomi priimant sprendimą dėl sutarties skyrimo [sudarymo]. Todėl perkančiosios organizacijos turėtų būti įpareigotos nurodyti sutarties skyrimo [sudarymo] kriterijus ir kiekvieno šių kriterijų santykinį lyginamąjį svorį. <…>“

4.

92 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„[N]ustatydamos geriausią kainos ir kokybės santykį, perkančiosios organizacijos turėtų apibrėžti su sutarties dalyku susijusius ekonominius ir kokybinius kriterijus, kuriuos jos naudos tuo tikslu. Todėl remiantis tais kriterijais turėtų būti sudaryta galimybė atlikti kiekvieno pasiūlymo sutarties įvykdymo lygio palyginamąjį įvertinimą, atsižvelgiant į sutarties dalyką, kaip apibrėžta techninėse specifikacijose. Kalbant apie geriausią kainos ir kokybės santykį, šioje direktyvoje pateikiamas nebaigtinis galimų skyrimo [sutarties sudarymo] kriterijų, kurie, be kita ko, apima aplinkosauginius ir socialinius aspektus, sąrašas. Perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos pasirinkti tokius sutarties skyrimo [sudarymo] kriterijus, kurie sudarytų joms galimybes pirkti aukštos kokybės darbus, prekes ir paslaugas, kuo geriau atitinkančius jų poreikius.

Pasirinktais sutarties skyrimo [sudarymo] kriterijais perkančiajai organizacijai neturėtų būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jais turėtų būti užtikrinama veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos galimybė ir jie turėtų būti pateikiami kartu su priemonėmis, pagal kurias galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją.

<…>“

5.

56 straipsnyje „Bendrieji principai“ įtvirtinta:

„1.   Sutartys skiriamos [sudaromos] remiantis kriterijais, nustatytais pagal 67–69 straipsnius, su sąlyga, kad perkančioji organizacija yra patikrinusi pagal 59–61 straipsnius, jog įvykdytos visos šios sąlygos:

<…>“

6.

69 straipsnyje „Pasiūlyta [Pasiūlymai, kuriuose nurodyta] neįprastai maža kaina“ numatyta:

„1.   Perkančiosios organizacijos reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai paaiškintų pasiūlyme nurodytą kainą arba išlaidas, kai pasiūlyta kaina atrodo neįprastai maža darbų, prekių ar paslaugų atžvilgiu.

<…>

3.   Perkančioji organizacija įvertina pateiktą informaciją, kreipdamasi į konkurso dalyvį. Ji gali atmesti pasiūlymą tik tuo atveju, kai pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti pasiūlytą mažą kainą arba sąnaudas. <…>“

7.

15 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Sutartys, sudarytos valstybėse narėse su perkančiaisiais subjektais [perkančiųjų subjektų], kaip nurodyta [Direktyvoje 2004/17/EB], ir su perkančiomis organizacijomis [perkančiųjų organizacijų], kaip nurodyta [Direktyvoje 2004/18/EB], turi atitikti Sutartyje numatytus principus, ypač laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo, bei iš jų kylančius principus, pavyzdžiui, lygiateisiškumo [vienodo požiūrio], nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus.

<…>“

8.

69 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Pirkimo sutartys turėtų būti sudaromos remiantis objektyviais kriterijais, kurie užtikrina skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodų sąlygų taikymo [vienodo požiūrio] principų laikymąsi ir garantuoja skaidrų bei objektyvų pasiūlymų svarstymą realios konkurencijos sąlygomis. Todėl tikslinga leisti taikyti tik du kriterijus, kuriais remiantis nusprendžiama sudaryti sutartį: „mažiausios kainos“ ir „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ kriterijus.“

9.

38 straipsnyje „Dalyvių tinkamumo įvertinimas, jų atranka ir sutarčių sudarymas“ nurodyta:

„1.   Pirkimo sutartys sudaromos remiantis 47 ir 49 straipsniuose numatytais kriterijais, atsižvelgiant į 19 straipsnį, perkančiosioms organizacijoms (subjektams) patikrinus ūkio subjektų, kurie nebuvo atmesti pagal 39 ir 40 straipsnius, tinkamumą atsižvelgiant į ekonominių ir finansinių pajėgumų kriterijus, 41–46 straipsniuose apibrėžtas profesines ir technines žinias ar pajėgumus, ir prireikus į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas nediskriminuojančias taisykles ir kriterijus.

<…>“

10.

49 straipsnyje „Pasiūlymai, kuriuose nurodoma neįprastai maža kaina“ numatyta:

„1.   Jei konkretaus pirkimo atveju pateiktuose pasiūlymuose nurodytos kainos yra neįprastai mažos[,] palyginti su prekių, darbų ar paslaugų kainomis, perkančioji organizacija (subjektas) prieš atmesdama tokius pasiūlymus raštu paprašo pateikti išsamesnės informacijos apie, jos nuomone, svarbias pasiūlymo sudedamąsias dalis.

<…>

2.   Perkančioji organizacija (subjektas) patikrina tas sudedamąsias dalis, kreipdamasi į dalyvį pateikti papildomą informaciją ir atsižvelgdama į pateiktus įrodymus.

<…>“

11.

55 straipsnio „Peržiūros procedūrų taikymo sritis ir galimybė jomis pasinaudoti“ 2 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad perkančiųjų organizacijų (subjektų) priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai peržiūrėti, o svarbiausia kuo greičiau [peržiūrėti] pagal 56–62 straipsniuose išdėstytas sąlygas, remiantis tuo, kad tokie sprendimai pažeidė [Sąjungos] teisės aktus pirkimų srityje arba nacionalin[es] taisykl[es], kuriomis tie teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę.“

12.

Zakon za obshtestvenite porachki (Viešųjų pirkimų įstatymas) 72 straipsnyje „Pasiūlymai, kuriuose nurodyta neįprastai maža kaina“ numatyta:

„1.   Jei konkurso dalyvio pasiūlyme nurodyta kaina arba išlaidos pagal tą patį vertinimo koeficientą yra daugiau kaip 20 % mažesnės už kitų dalyvių pasiūlytų kainų vidurkį, perkančioji organizacija atitinkamą dalyvį paprašo per penkias dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikti išsamų rašytinį paaiškinimą, kaip buvo parengtas šis pasiūlymas.“

13.

Bulgarijos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kaip perkančioji organizacija, pradėjo pirkimo procedūrą, kurios dalykas – „2019 m. kartos Bulgarijos asmens tapatybės dokumentų išdavimo sistemos planavimas, kūrimas ir valdymas“ ( 4 ).

14.

Po atitinkamos išankstinės atrankos Veridos GmbH (toliau – Veridos) ir konsorciumas Mühlbauer ID Services GmbH-S&T (toliau – Mühlbauer) buvo pakviesti teikti pasiūlymus.

15.

Galiausiai sutartį nuspręsta sudaryti su Mühlbauer ( 5 ).

16.

Veridos dėl sutarties sudarymo pateikė skundą Komisia za zashtita na konkurentsiata (Konkurencijos tarnyba, Bulgarija); ji tvirtino, kad laimėjusiame pasiūlyme nurodyta kaina buvo neįprastai maža ( 6 ).

17.

Konkurencijos tarnyba 2020 m. birželio 25 d. sprendimu atmetė Veridos skundą. Jos manymu, Viešųjų pirkimų įstatymo 72 straipsnis netaikytinas, nes buvo pateikti tik du pasiūlymai, todėl neįmanoma apskaičiuoti šioje nuostatoje numatyto vidurkio siekiant nustatyti, ar viename iš pasiūlymų nurodyta kaina yra neįprastai maža.

18.

Veridos2020 m. birželio 25 d. sprendimą apskundė Varhoven administrativen sad (Vyriausiasis administracinis teismas, Bulgarija), šis Teisingumo Teismui pateikė tokius prejudicinius klausimus:

19.

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme užregistruotas 2020 m. gruodžio 8 d.

20.

2021 m. vasario 1 d. Teisingumo Teismo pirmininkas nusprendė netenkinti prašymo taikyti pagreitintą procedūrą.

21.

Pastabas pateikė Veridos, Mühlbauer, Austrijos, Bulgarijos, Čekijos ir Prancūzijos vyriausybės bei Europos Komisija.

22.

Buvo nuspręsta, kad teismo posėdžio rengti nebūtina.

23.

Šioje byloje taikoma Direktyva 2009/81, nes nagrinėjama viešojo pirkimo sutartis dėl asmens tapatybės dokumentų išdavimo, patenkanti į „gynybos ir saugumo sritis“ ( 7 ). Kaip nurodyta nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, būtent remdamasi šia direktyva perkančioji organizacija paskelbė konkursą dėl vienintelės sutarties ( 8 ).

24.

Vis dėlto nacionalinis teismas pateikė klausimų dėl atitinkamų Direktyvos 2009/81 ir Direktyvos 2014/24 straipsnių. Tai jis pateisina tuo, kad „abiejų direktyvų atitinkamų nuostatų turinys sutampa ir jų funkcija yra analogiška“ ( 9 ). Klausimus dėl tų straipsnių galima pateikti, nes abiejų direktyvų nuostatos, kurios turi būti išaiškintos, iš esmės sutampa, taigi Teisingumo Teismo atsakymas vienodai bus taikomas dėl abiejų šių nuostatų ( 10 ).

25.

Teisingumo Teismo jurisprudencija šioje srityje, net jei susijusi su analogiškomis kitų viešųjų pirkimų direktyvų (išskyrus dvi pirma minėtas) nuostatomis, taip pat gali būti taikoma nagrinėjamai bylai, kaip paaiškinsiu toliau.

26.

Pagal jų turinį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus galima suskirstyti į dvi dalis:

27.

Kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ginčas susijęs tik su nacionalinės teisės aktų leidėjo įgaliojimais, kuriais jis naudojosi reglamentuodamas pasiūlymų, kuriuose nurodyta neįprastai maža kaina, vertinimo kriterijų Viešųjų pirkimų įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje ( 11 ).

28.

Jeigu gerai suprantu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo argumentus, remiantis nacionalinės nuostatos aiškinimu, regis, galima daryti išvadą, kad vienintelis kriterijus siekiant pasiūlyme nurodytą kainą laikyti „neįprastai maža“ yra toks: ši kaina turi būti 20 % mažesnė už kitų dalyvių pasiūlymuose numatytų kainų vidurkį. Jeigu šis kriterijus nebūtų taikomas dėl to, kad pateikti tik du pasiūlymai, perkančioji organizacija negalėtų įvertinti, ar kuriame nors iš jų pateikta kaina yra neįprastai maža ( 12 ).

29.

Prieš nagrinėdamas, ar taip aiškinama nacionalinė nuostata ( 13 ) atitinka direktyvas 2009/81 ir 2014/24 (visų pirma pirmosios direktyvos 49 straipsnį ir antrosios direktyvos 69 straipsnį), priminsiu, kad:

30.

Kaip minėjau, šios nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nes jose Sąjungos teisės aktų leidėjas neapibrėžė sąvokos „pasiūlymas, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina“ ir nenumatė konkretaus metodo, taikomo siekiant apskaičiuoti neįprastai mažą ribą ( 14 ). Taigi, reikia pažymėti, kad yra svarbus jurisprudencijoje pateiktas aiškinimas, kuris bėgant laikui šiuo klausimu akivaizdžiai nebuvo keičiamas ( 15 ).

31.

Teisingumo Teismas pripažino:

32.

Dėl Direktyvos 2014/24 69 straipsnio Teisingumo Teismas patvirtino, kad:

33.

Galiausiai pagal Sąjungos teisės aktus perkančiosios organizacijos bet kuriuo atveju privalo patikrinti, ar kuriame nors iš konkurse pateiktų pasiūlymų nurodyta kaina prima facie neatrodo neįprastai maža.

34.

Šiuo tikslu nėra svarbu, kad neįmanoma „taikyti nacionalinės teisės aktuose nustatyto pasiūlytos neįprastai mažos kainos vertinimo kriterijaus“ ir kad apie kitą perkančiosios organizacijos pasirinktą kriterijų nebuvo pranešta iš anksto. Kartoju, perkančioji organizacija negali netikrinti, ar pasiūlymas (visi pasiūlymai) nėra įtartinas dėl to, kad parengtas neapdairiai.

35.

Taip pat nesvarbu, kad sutarties sudarymo procedūroje dalyvavo tik du kandidatai: perkančioji organizacija turi išnagrinėti kiekvieną iš dviejų pasiūlymų ir įvertinti, ar jie gali būti įtartini.

36.

Kaip paaiškinau, iš esmės valstybės narės ir perkančiosios organizacijos turi nustatyti, kaip apskaičiuoti neįprastai mažą ribą, lemiančią, kad pasiūlymas laikomas „pasiūlymu, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina“. Bet kuriuo atveju Sąjungos teisėje nurodytos taisyklės, kaip nustatyti informaciją, kurios turi būti reikalaujama iš įtartiną pasiūlymą pateikusio subjekto ( 22 ).

37.

Bulgarijos vyriausybė teigia, kad pasiūlymai, kuriuose nurodyta neįprastai maža kaina, gali būti nustatyti remiantis tik aritmetiniais skaičiavimais, pavyzdžiui, tokiu, kaip numatytas nacionalinės teisės aktuose. Ji mano, kad taip užtikrinamas objektyvumas, kurio neįmanoma garantuoti, jei įtartini pasiūlymai nustatomi pagal subjektyvų perkančiosios organizacijos vertinimą ( 23 ).

38.

Nepritariu tokiam argumentui. Perkančioji organizacija turi nustatyti akivaizdžiai įtartinus pasiūlymus (todėl šiems pasiūlymams taikoma rungimosi principu pagrįsta tikrinimo procedūra), atsižvelgdama į visus konkurso dalyko ypatumus. Lyginimas su kitais konkurentų pasiūlymais, nors tam tikrais atvejais ir naudingas siekiant nustatyti neįprastai mažą kainą, negali būti vienintelis perkančiosios organizacijos taikomas kriterijus. Išnagrinėjusi visus pasiūlymo elementus (kiekvieną atskirai) perkančioji organizacija gali nustatyti, ar įtartinas pasiūlymas yra gana rimtas, nepaisant pasiūlymo nuostatų ir nurodytų kainų atotrūkio nuo kitų konkurso dalyvių kainų ( 24 ).

39.

Be to, Teisingumo Teismas jau pripažino, kad vien matematinio kriterijaus taikymas gali prieštarauti veiksmingai konkurencijai viešųjų pirkimų srityje. Jis tai nurodė nagrinėdamas bylas, kuriose priimti sprendimai Fratelli Costanzo ir Lombardini ir Mantovani:

40.

Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad taikant „matematinį kriterijų, pagal kurį pasiūlymai dėl kainos, 10 % mažesnės už visuose priimtinais pripažintuose pasiūlymuose nurodytą vidutiniškai padidintą kainą, palyginti su numatyta projekto suma, laikomi neįprastai mažų kainų pasiūlymais ir dėl to pašalinami iš sutarties sudarymo procedūros, konkurso dalyviai, pateikę itin mažos kainos pasiūlymus, neturi galimybės įrodyti, kad jų pasiūlymai rimti, todėl tokio kriterijaus taikymas prieštarauja Direktyvos 71/305 tikslui skatinti veiksmingą konkurenciją viešųjų pirkimų srityje“ ( 27 ).

41.

Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad nacionalinės teisės norma, pagal kurią vienintelis kriterijus siekiant įvertinti, ar pasiūlyme numatyta kaina neįprastai maža, yra tas, kad jame nurodyta suma yra 20 % mažesnė už kitų konkurso dalyvių pasiūlymuose pateiktų sumų vidurkį, neatitinka Sąjungos teisės.

42.

Taikant įpareigojimą tikrinti, ar visi konkurentų pasiūlymai yra rimti, siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, pagal kuriuos turi būti sudaromos viešojo pirkimo sutartys ( 28 ).

43.

Šiam tikslui būtų pakenkta, jei nacionalinės teisės aktuose atvejai, kai pasiūlymas gali būti laikomas „neįprastai mažos kainos“ pasiūlymu, būtų susiję tik su procentiniais dydžiais (atliekant lyginimą su kitais konkurentų pasiūlymais), nes taip būtų pakeistos Direktyvos 2009/81 49 straipsnio ir Direktyvos 2014/24 69 straipsnio nuostatos.

44.

Direktyvos 2009/81 55 straipsnio 2 dalyje yra numatyta teisė į tai, kad perkančiosios organizacijos priimti sprendimai būtų peržiūrėti ( 29 ). Ši nuostata atitinka Direktyvoje 89/665/EB numatytą taisyklę ( 30 ) ir, kaip pažymi Komisija, užtikrina, kad būtų paisoma Chartijos 47 straipsnyje nustatytų teisių ( 31 ).

45.

Apskritai pagal Direktyvos 2009/81 55 straipsnio 4 dalį valstybės narės privalo užtikrinti, kad „būtų peržiūros procedūros, kuriomis <…> galėtų pasinaudoti bent bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti konkrečią sutartį ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika“.

46.

Dėl pasiūlymų, kuriuose nurodyta neįprastai maža kaina, pažymėtina, kad atsakymas į antrosios grupės klausimus turi būti pateiktas atsižvelgiant į du aspektus:

47.

Direktyvos 2009/81 49 straipsnyje, darant nuorodą į pasiūlymus, kuriuose nurodoma neįprastai maža kaina, perkančiajai organizacijai nenustatyta visuotinė pareiga aiškiai nuspręsti, ar atitinkamame pasiūlyme numatyta kaina yra neįprastai maža.

48.

Vis dėlto tokia pareiga atsiranda, jei „konkretaus pirkimo atveju“ perkančioji organizacija mano, kad „pateiktuose pasiūlymuose“ nurodytos „kainos yra neįprastai mažos, palyginti su prekių, darbų ar paslaugų kainomis“.

49.

Kaip minėjau, „perkančioji organizacija visų pirma privalo nustatyti įtartinus pasiūlymus“ ( 32 ), atsižvelgdama į visus konkurso dalyko ypatumus ir prireikus į kiekvieno iš jų ryšį su kitais ypatumais.

50.

Jeigu perkančioji organizacija mano, kad nė viename įvertintame pasiūlyme nurodyta kaina nėra neįprastai maža, ji neprivalo dėl to pareikšti nuomonės ad hoc. Šiuo klausimu pritariu Mühlbauer ir Prancūzijos vyriausybei: vien tai, kad perkančioji organizacija pasiūlymą pripažįsta priimtinu, netiesiogiai rodo jos įsitikinimą, kad jame numatyta kaina nėra neįprastai maža.

51.

Sprendimas ad hoc yra būtinas tik tuo atveju, kai pastebėjusi, kad pasiūlyme nurodyta kaina gali būti neįprastai maža, perkančioji organizacija pasiūlymą pateikusiam dalyviui suteikė galimybę (pagal Direktyvos 2009/81 49 straipsnio 1 dalį) įrodyti, jog pasiūlymas rimtas, pareikalavusi pateikti informaciją, kurią laiko reikalinga.

52.

Pasibaigus tokiai rungimosi principu pagrįstai procedūrai, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją perkančioji organizacija turi nustatyti „suinteresuotųjų asmenų pateiktų paaiškinimų svarbą“, siekdama priimti „sprendimą pripažinti priimtinais arba atmesti <…> pasiūlymus“, kurie iš pradžių buvo įtartini ( 33 ). Logiška, kad šis sprendimas turi būti pakankamai motyvuotas.

53.

Taigi, jei įtariama, kad pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija turi nuspręsti, ar pasiūlymą pripažinti priimtinu, ar jį atmesti, atlikusi atitinkamą rungimosi principu pagrįstą tikrinimo procedūrą. Vykdydama šiuos veiksmus ir siekdama gerbti atitinkamo subjekto teises ji turi priimti motyvuotą sprendimą ( 34 ).

54.

Tai nurodyta Direktyvos 2009/81 35 straipsnyje, pagal kurį perkančioji organizacija turi „kuo greičiau praneš[ti] kandidatams ir dalyviams apie priimtus sprendimus dėl sutarties sudarymo“.

55.

Priešingai, jeigu perkančioji organizacija prima facie nemano, kad kuriame nors pasiūlyme nurodyta kaina gali būti neįprastai maža, rungimosi principu pagrįsta tikrinimo procedūra nevykdoma ir šiuo klausimu aiškaus sprendimo nepriimama.

56.

Tokiomis aplinkybėmis sprendimas užbaigti sutarties sudarymo procedūrą netiesiogiai reiškia sprendimą, kad nė viename iš pateiktų pasiūlymų nurodyta kaina nelaikoma neįprastai maža. Pastarasis sprendimas motyvuojamas tik tuo, kad nebuvo įrodymų, dėl kurių reikėtų konkrečiai ištirti įtartiną pasiūlymą.

57.

Siekiant nustatyti, kaip vykdoma privaloma teisminė perkančiosios organizacijos sprendimo kontrolė, reikia atskirti du minėtus atvejus: arba perkančioji organizacija aiškiai nurodė turinti įtarimų dėl konkretaus pasiūlymo, arba ji priėmė sprendimą netiesiogiai, užbaigdama sutarties sudarymo procedūrą ir neišreikšdama jokių abejonių, ar šis arba kiti pasiūlymai yra rimti.

58.

Nors Direktyva 2009/81 taikoma tiesiogiai, remsiuosi Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusia su Direktyva 89/665 ( 35 ), nes, kaip minėjau, pirmojoje direktyvoje nustatyta taisyklė dėl peržiūros panaši į numatytą antrojoje.

59.

Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje įtvirtintoje bendroje nuostatoje nurodyta kontrolė apima visus perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriuose taikoma šios srities Sąjungos teisė ( 36 ).

60.

Logiška, kad vienas iš tokių perkančiosios organizacijos sprendimų, kuriuos galima peržiūrėti, yra ne tik sprendimas sudaryti sutartį pasirinkus vieną iš pasiūlymų, bet ir kitokio pobūdžio sprendimai, turintys poveikį teisinei suinteresuotųjų asmenų situacijai ( 37 ).

61.

Direktyvoje 89/665 „aiškiai nenumatytas momentas, nuo kurio gali būti pradėta 1 straipsnio 1 dalyje numatyta peržiūros procedūra“ ( 38 ). Teisingumo Teismas reikalauja, kad perkančiųjų organizacijų sprendimus būtų galima peržiūrėti veiksmingai ir kuo greičiau ( 39 ).

62.

Sąjungos teisės aktų leidėjas įpareigojo valstybes nares nustatyti perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūrų „išsamias taisykles“ (Direktyvos 89/665 1 straipsnio 3 dalis) ( 40 ).

63.

Taigi valstybės narės iš esmės gali perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūrą reglamentuoti taip, kad būtų galima pateikti ir bendrą, ir atskirąjį skundą (atskirai nuo pagrindinio skundo). Direktyvoje 89/665 nei įpareigojama, nei draudžiama taikyti kurį nors iš šių mechanizmų.

64.

Jeigu naudodamosi procesine autonomija valstybės narės nusprendžia, kad turi būti pateikiamas bendras skundas, tai turi būti daroma nepažeidžiant Direktyvos 89/665 tikslų, susijusių su būtinu veiksmingumu ir greitumu. Be to, jos turi atsižvelgti į tai, kad:

65.

Vis dėlto nereikia pamiršti, kad teisinio saugumo principo užtikrinimui „kiltų pavojus, jei kandidatams ir konkurso dalyviams būtų leidžiama bet kuriuo sutarties sudarymo procedūros momentu nurodyti sutarčių sudarymo taisyklių pažeidimus, taip perkančiąją organizaciją įpareigojant iš naujo pakartoti visą procedūrą tam, kad būtų pašalinti šie pažeidimai“ ( 43 ).

66.

Pastarajame sprendime įtvirtinta jurisprudencija susijusi su Teisingumo Teismo jurisprudencija, suformuota dėl SESV 263 straipsnyje numatyto ieškinio dėl panaikinimo.

67.

Kaip nurodė Prancūzijos vyriausybė, teisės aktai ar sprendimai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, yra tik priemonės, sukeliančios privalomų teisinių padarinių, galinčių turėti įtakos ieškovo interesams dėl to, kad iš esmės pakeičia jo teisinę situaciją ( 44 ).

68.

Kai teisės aktai ar sprendimai parengti skirtingais etapais, galima ginčyti priemones, kuriomis galutinai nustatoma sprendimus priimančios institucijos pozicija „pasibaigus administracinei procedūrai ir kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių <…>, išskyrus tarpines priemones, kuriomis siekiama parengti galutinį sprendimą <…>“ ( 45 ).

69.

Pasak Teisingumo Teismo, taikant Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą sąvoka „perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai“ turi būti aiškinama plačiai, nes šios nuostatos formuluotė, kurioje „bendrai nurod[yti] perkančiosios organizacijos sprendim[ai], neskiriant šių sprendimų pagal jų turinį ar priėmimo laiką, ir nenumat[yta] jokių apribojimų, susijusių su atitinkamų sprendimų pobūdžiu ir turiniu“, „reiškia, kad bet kuriam perkančiosios organizacijos sprendimui, kuriam taikomos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklės ir kuriuo jos gali būti pažeistos, taikoma <…> teisminė kontrolė“ ( 46 ).

70.

Toks sprendimų, kuriems gali būti taikoma peržiūros procedūra, aiškinimas paskatino Teisingumo Teismą tokiu laikyti sprendimą, kuriame ūkio subjektui leidžiama dalyvauti viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūroje ( 47 ).

71.

Vis dėlto platus aiškinimas ( 48 ) bet kuriuo atveju apėmė tik perkančiosios organizacijos faktiškai priimtus pozityvius sprendimus. Tokie sprendimai – tai sprendimai, kuriuose išreiškiama perkančiosios organizacijos valia ir pozicija, kai pagal teisės aktą ji privalo priimti sprendimą.

72.

Kaip minėjau, reikia atskirti:

73.

Kiek tai aktualu nagrinėjamoje byloje, iš turimos informacijos matyti, kad perkančiajai organizacijai nekilo abejonių, leidžiančių įtarti, jog kuriame nors pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža. Taigi ji neprivalėjo pradėti atitinkamos tikrinimo procedūros.

74.

Taip veikdama perkančioji organizacija nepriėmė jokio sprendimo, dėl kurio Direktyvoje 2009/81 yra numatyta galimybė tuo metu atlikti atskirą peržiūrą. Reikia pažymėti, kad pagal šios direktyvos 49 straipsnį perkančioji organizacija įpareigota ne aiškiai nuspręsti, ar visuose pasiūlymuose numatyta neįprastai maža kaina, o tik laikytis tam tikros procedūros prieš atmetant pasiūlymą, kuriame nurodytą kainą ji „laiko“ neįprastai maža.

75.

Kaip teigia Prancūzijos vyriausybė, pagal šį straipsnį ir kartu Direktyvos 2014/24 69 straipsnį, siejamą su Chartijos 47 straipsniu, konkurso nelaimėjęs dalyvis, norėdamas pateikti skundą dėl sutarties sudarymo, šį sudarymą gali ginčyti, remdamasis tuo, kad atrinktame pasiūlyme numatyta kaina yra neįprastai maža ( 49 ).

76.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui pateikti Varhoven administrativen sad (Vyriausiasis administracinis teismas, Bulgarija) tokį atsakymą: