1.

Teisingumo Teismas jau nagrinėjo klausimą, kokiomis aplinkybėmis Europos arešto orderį (toliau – EAO), nagrinėjamą pagal Pagrindų sprendimą 2002/584/TVR ( 2 ), vykdanti teisminė institucija gali sustabdyti prašomo perduoti asmens perdavimą, jeigu įrodyta, kad yra realus pavojus pažeisti pagrindines jo teises.

2.

Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) pripažino, kad vienas iš šių teisių pažeidimų, kuriais galima pateisinti prašomo perduoti asmens neperdavimą, yra teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnis). Toks pažeidimas galėjo būti padarytas, kai dėl sisteminių ar bendrų trūkumų, susijusių su EAO išduodančios valstybės teismų nepriklausomumu, buvo paneigta minėta pagrindinė teisė ( 3 ).

3.

Darydamas tokią išvadą Teisingumo Teismas Sprendime Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai) rėmėsi tuo pačiu metodu, kurį anksčiau taikė atsižvelgdamas į sisteminius ar bendrus trūkumus, susijusius ne su teismų nepriklausomumu, o su kalėjimų situacija, galėjusia lemti asmens, kurį perduoti nuspręsta pagal EAO, orumo pažeidimą ( 4 ).

4.

Pagal šį metodą EAO vykdanti teisminė institucija turi konkrečiai ir tiksliai patikrinti būtent tai, ar yra ne tik sisteminių ir bendrų trūkumų, susijusių su išduodančiosios valstybės teismų nepriklausomumu, bet ir rimtų bei pagrįstų priežasčių manyti, kad prašomo perduoti asmens teisė, jam suteikiama pagal Chartijos 47 straipsnį, gali būti pažeista jį perdavus.

5.

Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo pirmosios instancijos teismas, Nyderlandai) klausia, ar atsižvelgiant į tai, kad priėmus Sprendimą Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai) padidėjo bendri trūkumai, susiję su teisingumo vykdymu Lenkijoje, galima neperduoti tos šalies teismo prašomo perduoti asmens ir nereikia išsamiai nagrinėti konkrečių su EAO susijusių aplinkybių.

6.

Dėl toliau nurodytų priežasčių siūlysiu Teisingumo Teismui patvirtinti Sprendime Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai) suformuotą jurisprudenciją. Taigi pritariu pozicijai, kurią šioje byloje palaikė Openbaar Ministerie (Prokuratūra, Nyderlandai), Belgijos ir Airijos vyriausybės, taip pat Komisija ( 5 ).

7.

7 straipsnyje nustatyta:

„1.   Remdamasi pagrįstu vieno trečdalio valstybių narių, Europos Parlamento arba Europos Komisijos pasiūlymu, Taryba, spręsdama keturių penktadalių savo narių balsų dauguma ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali nutarti, jog iškilo aiškus pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti 2 straipsnyje nurodytas vertybes. Prieš priimdama tokį nutarimą, Taryba išklauso tą valstybę narę ir, spręsdama ta pačia tvarka, gali teikti jai rekomendacijas.

Taryba reguliariai tikrina, ar toliau yra vadovaujamasi tais motyvais, kuriais buvo grindžiamas toks nutarimas.

2.   Europos Vadovų Taryba, remdamasi trečdalio valstybių narių arba Europos Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali vieningai nuspręsti, kad kuri nors valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia 2 straipsnyje nurodytas vertybes; prieš tai Taryba paprašo atitinkamą valstybę narę pateikti savo pastabas.

3.   Taryba, priėmusi sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti sustabdyti atitinkamos valstybės narės tam tikras Sutartis taikant atsirandančias teises, įskaitant tos valstybės narės vyriausybės atstovo Taryboje balsavimo teises. Taip darydama Taryba atsižvelgia į tokio teisių sustabdymo galimus padarinius fizinių ir juridinių asmenų teisėms bei pareigoms.

Atitinkamos valstybės narės įsipareigojimai pagal Sutartis visais atvejais išlieka tai valstybei privalomi.

<…>“

8.

47 straipsnyje „Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą“ nustatyta:

„Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas.

<…>“

9.

10 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu [dideliu] valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Jo įgyvendinimą galima sustabdyti tik tuo atveju, jei viena iš valstybių narių sunkiai ir nuolat pažeidinėja [ESS] 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytus principus, Tarybos nustatytus [kai Taryba tokį pažeidimą nustato] pagal minėtos sutarties 7 straipsnio 1 dalį, ir dėl to atsiranda jos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės.“

10.

1 straipsnyje „Europos arešto orderio apibrėžimas ir įpareigojimas jį vykdyti“ nustatyta:

„1.   Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas, kurį išduoda [priima] valstybė narė, kad kita valstybė narė areštuotų [suimtų] ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę [siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba laisvės atėmimo bausmę], arba sprendimą dėl įkalinimo.

2.   Valstybės narės vykdo Europos arešto orderį, remdamosi tarpusavio pripažinimo principu ir vadovaudamosi šio pagrindų sprendimo nuostatomis.

3.   Šis pagrindų sprendimas nekeičia pareigos gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus, įtvirtintus [ESS] 6 straipsnyje.“

11.

6 straipsnyje „Kompetentingų teisminių institucijų nustatymas“ įtvirtinta:

„1.   Išduodančioji teisminė institucija ‐ tai išduodančiosios valstybės narės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės teisę yra kompetentinga išduoti Europos arešto orderį.

2.   Vykdančioji teisminė institucija ‐ tai vykdančiosios valstybės narės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės teisę yra kompetentinga vykdyti Europos arešto orderį.

3.   Kiekviena valstybė narė Tarybos Generaliniam sekretoriatui praneša [apie] kompetentingą pagal jos teisę teisminę instituciją.“

12.

3, 4 ir 4a straipsniuose išvardijami EAO privalomojo ir neprivalomojo nevykdymo pagrindai.

13.

15 straipsnyje „Perdavimo sprendimas“ nustatyta:

„1.   Vykdančioji teisminė institucija, laikydamasi šiame pamatiniame [pagrindų] sprendime nustatytų terminų ir sąlygų, nusprendžia, ar asmuo turi būti perduotas.

2.   Jei vykdančioji teisminė institucija mano, kad išduodančiosios valstybės narės praneštos informacijos nepakanka sprendimui dėl perdavimo priimti, ji paprašo skubiai pateikti būtiną papildomą informaciją, ypač susijusią su 3–5 ir 8 straipsniais, ir, atsižvelgdama į tai, kad reikia laikytis 17 straipsnyje nustatytų terminų, gali nustatyti terminą, iki kurio ji turi gauti tokią informaciją.

3.   Išduodančioji teisminė institucija gali bet kuriuo metu vykdančiajai teisminei institucijai nusiųsti bet kokią papildomą naudingą informaciją.“

14.

Pagrindų sprendimas į Nyderlandų teisę buvo perkeltas Wet tot implementatie van het kaderbesluit van de Raad van de Europese Unie betreffende het Europees aanhoudingsbevel en de procedures van overlevering tussen de lidstaten van de Europese Unie ( 6 ), priimtu 2004 m. balandžio 29 d. ( 7 ) ir iš dalies pakeistu 2017 m. vasario 22 d. įstatymu ( 8 ).

15.

2020 m. vasario 7 d.officier van justitie (prokuroras, Nyderlandai) prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paprašė vykdyti EAO, kurį 2015 m. rugpjūčio 31 d. išdavė Sąd Rejonowy w Poznaniu (Poznanės apylinkės teismas, Lenkija), kad būtų suimtas ir perduotas nuolatinės ar įprastinės gyvenamosios vietos Nyderlanduose neturintis Lenkijos pilietis, siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už prekybą narkotikais ir padirbto asmens tapatybės dokumento turėjimą.

16.

2020 m. kovo 24 d.Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo pirmosios instancijos teismas) sustabdė bylos nagrinėjimą, kad prašomas perduoti asmuo ir Prokuratūra pateiktų informacijos apie naujausius pokyčius Lenkijoje, susijusius su teisine valstybe, taip pat apie galimas šių pokyčių pasekmes to asmens perdavimui pagal Sprendimą Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai).

17.

2020 m. birželio 12 d., pateikus šią informaciją, Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo pirmosios instancijos teismas) paprašė Prokuratūros išduodančiajam teismui pateikti tam tikrų klausimų. Šis teismas į pateiktus klausimus atsakė, išskyrus klausimus, skirtus Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija); išduodantysis teismas paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kreiptis tiesiogiai į patį Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), kad jis atsakytų į juos.

18.

Prokuratūra atitinkamus klausimus pateikė Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), tačiau atsakymo negavo.

19.

Šiomis aplinkybėmis Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo pirmosios instancijos teismas) Teisingumo Teismui pateikė tokius klausimus:

„1. Ar, vadovaujantis Pagrindų sprendimu <…>, ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir (arba) Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, vykdančiajai teisminei institucijai draudžiama vykdyti teismo išduotą EAO, jei išdavusios valstybės narės teisės aktai po šio EAO išdavimo buvo pakeisti taip, kad teismas nebeatitinka veiksmingos teisminės gynybos arba veiksmingos teisinės apsaugos užtikrinimo reikalavimų, nes šiais teisės aktais nebegarantuojamas jo nepriklausomumas?

2. Ar, vadovaujantis Pagrindų sprendimu <…> ir Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, vykdančiajai teisminei institucijai draudžiama vykdyti EAO, jeigu ji konstatuoja, kad jį išdavusioje valstybėje narėje kiekvienam įtariamajam, taigi ir prašomam perduoti asmeniui, nepriklausomai nuo šios valstybės narės teismų, įgaliotų nagrinėti bylas dėl prašomo perduoti asmens, jo asmeninės situacijos, baudžiamosios veikos, už kurią jis persekiojamas, pobūdžio ir faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis išduotas šis EAO, kyla realus jo pagrindinės teisės į tai, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas, pažeidimo pavojus, susijęs su tuo, kad EAO išdavusios valstybės narės teismai dėl sisteminių ir bendrų trūkumų nebėra nepriklausomi?

3. Ar, vadovaujantis Pagrindų sprendimu <…> ir Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, vykdančiajai teisminei institucijai draudžiama vykdyti EAO, jeigu ji nustatė, kad:

net ir tuo atveju, jei prašomas perduoti asmuo, nepriklausomai nuo šių sisteminių ir bendrų trūkumų, neišreiškė konkretaus susirūpinimo, o asmeninė jo situacija, baudžiamosios veikos, dėl kurios jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, pobūdis ir faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas EAO, nepriklausomai nuo šių sisteminių ir bendrų trūkumų, nesudaro pagrindo nuogąstauti, kad vykdomosios ir (arba) įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos vykstant šios baudžiamosios bylos nagrinėjimui iš tikrųjų darys spaudimą arba kišis į šią bylą?“

20.

2020 m. birželio 23 d.officier van justitie (prokuroras, Nyderlandai) prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paprašė vykdyti Sąd okręgowy w Sieradzu (Seradzo apygardos teismas, Lenkija) 2015 m. gegužės 26 d. išduotą EAO, kad būtų suimtas ir perduotas asmuo, kurį kitas Lenkijos teismas nuteisė laisvės atėmimo bausme ( 9 ).

21.

Prašomas perduoti asmuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. to teismo paprašė palaukti, kol Teisingumo Teismas pateiks atsakymą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C-354/20 PPU; Prokuratūra tam neprieštaravo.

22.

2020 m. rugpjūčio 20 d. surengus teismo posėdį Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo pirmosios instancijos teismas) sutiko byloje C-354/20 PPU pateiktus prejudicinius klausimus papildyti šiuo klausimu:

„Ar, vadovaujantis Pagrindų sprendimu <…>, [ESS] 19 straipsnio pirmos dalies antra pastraipa ir (arba) [Chartijos] 47 straipsnio antra pastraipa, vykdančiajai teisminei institucijai draudžiama vykdyti teismo išduotą EAO, jei tas teismas neatitinka ir EAO išdavimo momentu nebeatitiko veiksmingos teisminės gynybos arba veiksmingos teisinės apsaugos reikalavimų, nes išduodančiosios valstybės narės įstatymai neužtikrina ir EAO išdavimo momentu nebeužtikrino to teismo nepriklausomumo?“

23.

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme įregistruoti 2020 m. liepos 31 d. (byla C-354/20 PPU) ir 2020 m. rugsėjo 3 d. (byla C-412/20 PPU).

24.

Teisingumo Teismas sutiko prašymus priimti prejudicinį sprendimą nagrinėti skubos tvarka ir juos sujungė.

25.

Rašytines pastabas pateikė prašomų perduoti asmenų atstovai, Prokuratūra, Nyderlandų bei Lenkijos vyriausybės ir Komisija. Visų jų atstovai dalyvavo viešame teismo posėdyje, surengtame 2020 m. spalio 12 d.; jame taip pat dalyvavo Belgijos ir Airijos vyriausybių atstovai.

26.

Sprendimuose dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą – ir rezoliucinėje dalyje, ir pagrinduose – apskritai nurodomas Pagrindų sprendimas, neminint straipsnio, kurį prašoma išaiškinti.

27.

Vis dėlto remiantis tais sprendimais, kaip ir byloje, kurioje priimtas Sprendimas Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), darytina išvada, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo Pagrindų sprendimo 1 straipsnio 3 dalyje numatytą taisyklę.

28.

Sprendime byloje C-354/PPU Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo pirmosios instancijos teismas) teigia, kad nemato priežasčių, dėl kurių būtų galima nevykdyti EAO remiantis kuriuo nors iš pagrindų, nurodytų Pagrindų sprendimo 3–5 straipsniuose ( 10 ). Nors byloje C-412/20 PPU priimtame sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą panašios pastabos nepateikta, darytina prielaida, kad tokių priežasčių nėra ir šioje byloje.

29.

Vis dėlto tas teismas mano, kad „naujausi teisiniai pokyčiai Lenkijoje, susiję su Lenkijos teismų nepriklausomumu“ ( 11 ), gali būti pakankama priežastis nevykdyti EAO. Jis klausia, ar EAO vykdymą lemia vien šios teisinės reformos, atsižvelgiant į pavojų, kad gali būti pažeista prašomo perduoti asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame teisme, užtikrinama Chartijos 47 straipsnyje.

30.

Kaip paaiškinama sprendime byloje C-354/20, priėmus Sprendimą Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai) teismas a quo, atsižvelgdamas į minėtas reformas, padarė prielaidą, kad dėl sisteminių ar bendrų trūkumų, susijusių su Lenkijos teismų nepriklausomumu, šioje valstybėje narėje kyla realus pavojus pažeisti tą teisę.

31.

Remdamasis šia prielaida Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo pirmosios instancijos teismas) Lenkijos teismų išduotus EAO paprastai nagrinėdavo atsižvelgdamas į du aspektus, nustatytus Sprendime Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai). Pagal šį metodą buvo išsiaiškinama: a) ar tokie trūkumai galėjo turėti įtakos kompetentingiems teismams, siekiant išnagrinėti bylas dėl prašomo perduoti asmens; b) jeigu taip, ar buvo rimtų ir pagrįstų priežasčių manyti, kad šiam asmeniui kyla realus pavojus, jog bus pažeista jo teisė į tai, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas.

32.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad tokie veiksmai gali būti nebetinkami, atsižvelgiant į pastaraisiais mėnesiais Lenkijoje patvirtintas teisines reformas. Dėl šių pakeitimų atsirado tokių sisteminių ir bendrų trūkumų, susijusių su Lenkijos teismų nepriklausomumu, kad tuose teismuose nebeužtikrinama nė vieno kaltinamojo teisė į tai, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas, neatsižvelgiant į jo asmeninę situaciją, baudžiamosios veikos, už kurią jis persekiojamas, pobūdį ir faktines aplinkybes, kuriomis remiantis išduotas EAO.

33.

Susiklosčius šioms naujoms aplinkybėms galima nevykdyti EAO ir nereikia konkrečiai nagrinėti, ar sisteminiai trūkumai turi neigiamų pasekmių konkretiems teismams, turintiems nagrinėti prašomo perduoti asmens bylą, jeigu šiam asmeniui dėl asmeninės situacijos kyla realus pavojus, kad bus pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ( 12 ).

34.

Be to, byloje C-412/20 PPU priimtame sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pabrėžiama, kad, kitaip nei byloje C-354/20 PPU, EAO buvo: a) išduotas siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę; b) išduotas 2020 m. gegužės 26 d., t. y. vėliau, nei įvyko pokyčiai, dėl kurių padidėjo spaudimas Lenkijos teismų nepriklausomumui.

35.

Apskritai svarbiausi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai yra susiję su galimybe nevykdyti EAO atsižvelgiant į tai, kad išduodančiojoje valstybėje narėje teismai nėra nepriklausomi dėl sisteminių ar bendrų trūkumų, susijusių su jų nepriklausomumu (antrasis klausimas byloje C-354/20 PPU ir vienintelis klausimas byloje C-412/20 PPU).

36.

Esant tokiai bendrai situacijai, toliau reikėtų nuspręsti, ar galima nevykdyti EAO net ir tuo atveju, jei „prašomas perduoti asmuo <…> neišreiškė konkretaus susirūpinimo, o asmeninė jo situacija, baudžiamosios veikos, dėl kurios jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, pobūdis ir faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas EAO, <…> nesudaro pagrindo nuogąstauti, kad vykdomosios ir (arba) įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos vykstant šios baudžiamosios bylos nagrinėjimui iš tikrųjų darys spaudimą arba kišis į šią bylą“ (trečiasis klausimas byloje C-354/20 PPU).

37.

Atsakant į šiuos klausimus taip pat turi būti nurodyta, į kurį momentą reikia atsižvelgti siekiant konstatuoti, ar EAO išdavęs teismas yra nepriklausomas (pirmasis klausimas byloje C-354/20 PPU ir vienintelis klausimas byloje C-412/20 PPU).

38.

Manau, kad visiškai logiška prieš atsakant į pirmąjį klausimą atsakyti į antrąjį ir trečiąjį klausimus byloje C-354/20 PPU: tik pripažinus, kad EAO vykdanti teisminė institucija gali atsisakyti jį vykdyti dėl sisteminių ar bendrų trūkumų, susijusių su išduodančiosios valstybės narės teismų nepriklausomumu, klausimas, ar taip pat galima atsisakyti vykdyti EAO, išduotus prieš atsirandant tokiems prašymą priimti prejuducinį sprendimą pateikusio teismo aprašytiems trūkumams ar jiems atsiradus, įgis prasmę.

39.

Teisingumo Teismas pripažino, kad vykdyti EAO gali būti atsisakyta ne tik Pagrindų sprendime (3–5 straipsniuose) aiškiai numatytais atvejais, bet ir „išimtinėmis aplinkybėmis“, dėl kurių, atsižvelgiant į jų sunkumą, turi būti ribojami valstybių narių tarpusavio pripažinimo ir pasitikėjimo principai – teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose pagrindas.

40.

Šios „išimtinės aplinkybės“ apima aplinkybes, kurioms susiklosčius gali kilti nežmoniško arba žeminančio elgesio pavojus prašomam perduoti asmeniui, kaip tai suprantama pagal Chartijos 4 straipsnį ( 13 ), taip pat aplinkybes, dėl kurių kyla realus pavojus, kad bus pažeista tokio asmens pagrindinė teisė į tai, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas, ir galiausiai teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, pripažįstama Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje ( 14 ).

41.

Abiem atvejais (Teisingumo Teismas yra priėmęs sprendimą dėl jų abiejų) tam, kad būtų galima remtis „išimtinėmis aplinkybėmis“, turi būti įrodyta, jog išduodančiojoje valstybėje narėje yra „sisteminių ar bendrų trūkumų“, susijusių arba su jos teismų nepriklausomumu, arba su tam tikromis asmenų grupėmis ar tam tikrais sulaikymo centrais.

42.

Nustatyti, kad yra susiklosčiusios tokios „išimtinės aplinkybės“, privalo vykdančioji teisminė institucija; šiuo tikslu ji turi remtis „objektyviais, patikimais ir tinkamai atnaujintais duomenimis“ ( 15 ), patvirtinančiais tuos sisteminius ar bendrus trūkumus.

43.

Šie duomenys apima „duomen[is], kaip antai pateikt[us] Komisijos pagal ESS 7 straipsnio 1 dalį priimtame pagrįstame pasiūlyme, rodanč[ius], jog kyla realus pavojus, kad dėl sisteminių ar bendrų <…> teisminės valdžios nepriklausomumo trūkumų bus pažeista <…> pagrindinė teisė į teisingą bylos nagrinėjimą <…>“ – būtent jais visų pirma rėmėsi Teisingumo Teismas ( 16 ).

44.

Kadangi buvo susiklosčiusios tokios „išimtinės aplinkybės“, Teisingumo Teismas pripažino, kad vykdančioji teisminė institucija gali nutraukti Pagrindų sprendime nustatytą perdavimo procedūrą. Taigi atsižvelgiant į Pagrindų sprendimą šis atsakas yra išskirtinis; kartoju, sprendime nenumatyta kitų EAO nevykdymo pagrindų, tik nustatytieji 3–5 straipsniuose. Vadinasi, pagal Sąjungos teisę atsakas reaguojant į valstybėje narėje nustatytas išimtines aplinkybes taip pat yra išskirtinis ( 17 ).

45.

Vis dėlto toks išskirtinis atsakas yra ribojamas – jis taikomas, jeigu įvykdyti tam tikri reikalavimai. Išskirtinės aplinkybės nereiškia, kad turi būti automatiškai nevykdomas bet kuris EAO, išduotas valstybės narės, kurioje yra sisteminių ar bendrų trūkumų, teisminės institucijos. Pagal Sąjungos teisę reakcija, nors griežta, yra nuosaikesnė, nes vykdančioji teisminė institucija privalo patikrinti, ar susiklosčius tokioms aplinkybėms, kaip byloje, kurioje turi būti priimtas sprendimas, dėl tokių trūkumų gali būti realiai ir faktiškai pažeistos prašomo perduoti asmens pagrindinės teisės.

46.

Jeigu sisteminiai ar bendri trūkumai susiję su teismų nepriklausomumu, vykdančioji teisminė institucija, konstatavusi, kad dėl jų kyla realus pavojus, jog bus pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, „toliau turi konkrečiai ir tiksliai patikrinti, ar nagrinėjamu atveju yra svarių ir neginčijamų motyvų manyti, kad dėl prašomo išduoti asmens perdavimo išduodančiajai valstybei narei jam kils šis pavojus“ ( 18 ).

47.

Galiausiai atsisakyti vykdyti EAO dėl kitų priežasčių, nei numatytosios Pagrindų sprendimo 3–5 straipsniuose, galima atlikus kruopštų tyrimą; šį tyrimą turi atlikti vykdančioji teisminė institucija ir jį sudaro du etapai:

– per pirmąjį etapą atsižvelgiant į bendrą prašančiosios valstybės narės situaciją turi būti įvertintas realus pavojus, kad bus pažeistos pagrindinės teisės,

– per antrąjį etapą, konstatavus, kad toks pavojus kyla, turi būti „konkrečiai ir tiksliai“ patikrinta, ar atsižvelgiant į bylos aplinkybes prašomam išduoti asmeniui kils jo pagrindinės teisės pažeidimo pavojus.

48.

Nagrinėjamu atveju teismas a quo klausia, ar dėl padidėjusių sisteminių ar bendrų trūkumų išduodančiojoje valstybėje narėje gali būti nevykdomas antrasis šio dvejopo tyrimo etapas.

49.

Jeigu taip būtų, vykdančioji teisminė institucija neturėtų nagrinėti bylos aplinkybių: ji paprasčiausiai galėtų nutraukti perdavimo procedūrą, jei trūkumai būtų tokie dideli, kad prilygtų situacijai, kai išduodančiojoje valstybėje narėje nėra šio vardo vertos teisminės institucijos.

50.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo siūlomas sprendimas, nors ir gali atrodyti labai patrauklus ( 19 ), neatitinka Teisingumo Teismo jau pateikto sprendimo. Be to, kaip rašytinėse pastabose įspėja Komisija, tikėtina, kad atsisakius ( 20 ) vykdyti visus valstybės narės išduotus EAO tai lemtų daugelio nusikalstamų veikų nebaudžiamumą ( 21 ).

51.

Nyderlandų vyriausybė taip pat nurodo, kad privaloma užkirsti kelią nebaudžiamumui. Be to, per teismo posėdį Belgijos vyriausybė pažymėjo, kad taikant teismo a quo siūlomą sprendimą galėtų būti pažeistos asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, už kurių padarymą asmenį prašoma perduoti pagal dėl jo išduotą EAO, teisės ( 22 ).

52.

Vertinant kitu aspektu, pritarimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo argumentui būtų galima suprasti kaip visų Lenkijos Respublikos teismų, kurie stengiasi naudotis Pagrindų sprendime numatytais teismų bendradarbiavimo mechanizmais tokiose sudėtingose srityse, kaip su baudžiamąja teise susijusios sritys, profesinio darbo paneigimą. Be to, kad būtų patiriamas pavojus, šių teismų nepriklausomumui kylantis dėl pirma nurodytų sisteminių ar bendrų trūkumų, tie teismai, kaip išduodančiosios ar vykdančiosios institucijos, taip pat negalėtų dalyvauti vykdant Europos bendradarbiavimo mechanizmus.

53.

Sprendime Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai) Teisingumo Teismas pripažino, kad tai, jog Komisija pagal ESS 7 straipsnio 1 dalį pateikė pagrįstą pasiūlymą, siekdama, kad Taryba nutartų, jog kilo aiškus pavojus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti ESS 2 straipsnyje nurodytas vertybes, gali būti (kartu su kita informacija) pakankamas pagrindas įrodyti, kad toje valstybėje narėje buvo sisteminių arba bendrų trūkumų, susijusių su jos teismų nepriklausomumu ( 23 ).

54.

Nors tuo metu buvo didelių trūkumų, Teisingumo Teismas paneigė, kad vykdančioji teisminė institucija gali automatiškai ir beatodairiškai atsisakyti vykdyti bet kurį EAO, išduotą Lenkijos Respublikos teismų.

55.

Jis tai paneigė dėl to, kad toks bendras sprendimas priimamas tik tuo atveju, kai Europos Vadovų Taryba oficialiai konstatuoja, jog išduodančioji valstybė narė pažeidžia ESS 2 straipsnyje numatytas vertybes.

56.

Kaip teigia Teisingumo Teismas, „iš Pagrindų sprendimo <…> 10 konstatuojamosios dalies matyti, kad [EAO] mechanizmo įgyvendinimą galima sustabdyti tik tuo atveju, jei viena iš valstybių narių šiurkščiai ir nuolat pažeidžia ESS 2 straipsnyje išdėstytus principus, o Europos Vadovų Taryba tai konstatuoja pagal ESS 7 straipsnio 2 dalį, ir dėl to atsiranda to paties straipsnio 3 dalyje nurodytos pasekmės“ ( 24 ).

57.

Galiu pritarti prašymą priimti prejuducinį sprendimą pateikusiam teismui, kad jei priimant Sprendimą Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai) jau buvo nerimą keliančių aplinkybių, tai tos aplinkybės tapo dar sudėtingesnės – regis, tai matyti iš vėlesnės informacijos ( 25 ).

58.

Iš tiesų tai, kad dėl didelių sisteminių ar bendrų trūkumų, susijusių su Lenkijos Respublikos teismų nepriklausomumu, gali kilti pavojus pagrindinėms asmenų, kurių bylas turi nagrinėti tie teismai, teisėms, matyti ne tik iš teisinių reformų, nurodytų sprendime dėl prašymo priimti prejuducinį sprendimą byloje C-354/20 PPU, bet ir iš naujausių Teisingumo Teismo sprendimų, taip pat minimų tame sprendime ( 26 ).

59.

Bet kuriuo atveju teismas a quo, remdamasis prieinamais šaltiniais, turi nustatyti, ar padidėjo sisteminiai arba bendri trūkumai, dėl kurių Teisingumo Teismas 2018 m. išimties tvarka ir su tam tikromis sąlygomis pripažino, kad EAO vykdanti institucija gali atsisakyti jį vykdyti dėl kitų priežasčių, nei aiškiai numatytosios Pagrindų sprendime.

60.

Vis dėlto, nors pavojus Lenkijos teismų nepriklausomumui galėjo padidėti, be papildomos informacijos negalima automatiškai ir beatodairiškai sustabdyti Pagrindų sprendimo taikymo visiems tų teismų išduotiems EAO.

61.

Šis kraštutinis sprendimas priklauso ne tiek nuo įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad yra realus pavojus, jog teisės subjektų teisės bus pažeistos, kiekio ir reikšmės, kiek nuo institucijos, turinčios tai konstatuoti ir imtis atitinkamų veiksmų, pobūdžio.

62.

Sprendime Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai) nustatyta, jog patvirtinus, kad išduodančiojoje valstybėje narėje yra sisteminių ar bendrų trūkumų, EAO vykdanti teisminė institucija turi teisę neperduoti prašomo perduoti asmens, jeigu atsižvelgiant į šio asmens asmeninę situaciją, baudžiamosios veikos, už kurią jis persekiojamas, pobūdį ir faktines aplinkybes, kuriomis remiantis išduotas EAO, jai nekyla abejonių, kad Chartijos 47 straipsnyje užtikrinama pagrindinė to asmens teisė iš tiesų gali būti pažeista ( 27 ).

63.

Šiuo atveju vykdantysis teismas Pagrindų sprendimą taiko atsižvelgdamas į tai, kaip pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją šis sprendimas turi būti aiškinamas siekiant EAO mechanizmą suderinti su pagarba pagrindinėms Sąjungos teisėms.

64.

Pagal šį išaiškinimą perdavimo principas toliau taikomas, nors išimties tvarka ir yra pakoreguotas, nes asmenį atsisakoma perduoti, jeigu atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes kyla realus pavojus, kad jo teisės bus pažeistos.

65.

Priešingai, automatinis atsisakymas vykdyti visus EAO, įvertinus išduodančiojoje valstybėje narėje nustatytų sisteminių ar bendrų trūkumų rimtumą, reiškia, kad paprasčiausiai netaikomas pats Pagrindų sprendimas.

66.

Kaip jau pabrėžiau, pagal Pagrindų sprendimo 10 konstatuojamąją dalį ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją tokiais atvejais negalima paprasčiausiai nevykdyti EAO. Tam, kad jų būtų galima nevykdyti, reikia konkretaus teisės akto: taikant ESS 7 straipsnio 2 dalį priimto Europos Vadovų Tarybos nutarimo, kad išduodančioji valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia ESS 2 straipsnyje nurodytas teisinės valstybės vertybes.

67.

Nors EAO nevykdymą ad casum galima pateisinti remiantis sisteminių ar bendrų trūkumų vertinimu, beatodairiškas Pagrindų sprendimo netaikymas, taigi ir visų EAO, išduotų atitinkamos valstybės narės teismų, nevykdymas gali būti pateisinamas tik tada, kai Europos Vadovų Taryba oficialiai konstatuoja, kad šiurkščiai ir nuolat pažeidžiamos ESS 2 straipsnyje nurodytos vertybės.

68.

Kiekvienu iš šių atvejų taikoma iš esmės skirtinga tvarka.

69.

Pirmuoju atveju (sprendimą priima vykdančioji teisminė institucija) dėl trūkumų kyla pavojus, kurio mastas turi būti tikrinamas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl vykdantysis teismas privalo atsižvelgti į konkrečias nagrinėtinos bylos aplinkybes.

70.

Antruoju atveju (veiksmų imasi Europos Vadovų Taryba) galima kalbėti jau ne apie pavojų, o apie padarytą ESS 2 straipsnyje numatytų vertybių pažeidimą, dėl kurio apskritai netaikomas Pagrindų sprendimas.

71.

Nėra tik taip, kad vienu atveju kyla teisių pažeidimo pavojus, o kitu atveju pažeidžiami ESS 2 straipsnyje numatyti principai. Tiksliau kalbant, pirmuoju atveju yra sisteminių ar bendrų teisių užtikrinimo sistemos trūkumų, dėl kurių ta sistema neveikia taip, kaip siekiama taikant pačią teisės sistemą. Antruoju atveju, priešingai, nebėra pačių sąlygų, pagal kurias naudojantis teismų sistema galima apsaugoti teisinės valstybės principus, numatytus ESS 2 straipsnyje.

72.

Manau, kad dėl galimų sisteminių ar bendrų trūkumų, susijusių su Lenkijos teismų nepriklausomumu, šie teismai nepraranda savo, kaip teisminių institucijų, pobūdžio. Jie vis dar yra teismai ( 28 ), nors dėl valdymo struktūrų (ar net netinkamo drausminių funkcijų vykdymo) teisminių institucijų, suprantamų kaip visos jurisdikciją vykdančios institucijos, nepriklausomumui kyla pavojus. Šis teismų statusas negali būti panaikintas atlikus tokių trūkumų vertinimą, kad ir kokie rimti būtų tie trūkumai ( 29 ).

73.

Žinoma, šie sisteminiai ar bendri trūkumai gali būti tokie dideli, kad dėl jų neišvengiamai kiltų rimtų abejonių dėl pagrindinių teisių paisymo išduodančiojoje valstybėje narėje. Taip galėtų būti, jeigu Lenkijos teisėjų drausmės taisyklės būtų taikomos kaip nuolatinį pavojų kelianti priemonė siekiant užtikrinti, kad teismai taptų pavaldūs vykdomajai valdžiai, nes taikyti šias taisykles būtų patikėta tinkamų garantijų neturinčioms institucijoms, įskaitant teismus ( 30 ), arba drausminės priemonės būtų taikomos siekiant bausti už visiškai teisėtus teismų veiksmus, ir tai kenktų teismų nepriklausomumui ( 31 ).

74.

Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad vykdančiojo teismo jurisdikcija yra susijusi tik su EAO, dėl kurio jis turi nuspręsti; šio teismo nuomonė dėl sisteminių ar bendrų trūkumų turi būti pagrįsta galimu tų trūkumų poveikiu EAO. Taigi jo sprendimas gali būti susijęs tik su EAO vykdymu.

75.

Vis dėlto sprendimas dėl ESS 2 straipsnyje numatytų vertybių paisymo priimamas atsižvelgiant į bendrą atitinkamos valstybės narės situaciją, o išimtinę kompetenciją jį priimti turi Europos Vadovų Taryba, taigi jai oficialiai konstatavus, kad ta nuostata pažeista, tai turi įtakos viso Pagrindų sprendimo taikymui tai valstybei narei.

76.

Vadinasi, kadangi sisteminiai ar bendri trūkumai padidėjo ir Europos Vadovų Taryba nėra oficialiai konstatavusi, kad minėta nuostata pažeista, Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo pirmosios instancijos teismas) turi labai griežtai nagrinėti aplinkybes, susijusias su prašomu vykdyti EAO ( 32 ), tačiau nėra atleistas nuo pareigos jas nagrinėti kaip konkretaus atvejo.

77.

Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad informacija, kurią pagal Pagrindų sprendimo 15 straipsnio 2 dalį privalo pateikti išduodančioji teisminė institucija, turi būti ne tik reikšminga siekiant išnagrinėti šią konkrečią bylą, bet ir apimti vien informaciją, kurią išduodančioji teisminė institucija pagrįstai gali pateikti ( 33 ).

78.

Taigi pagal jurisprudenciją, suformuotą Sprendime Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), kol Europos Vadovų Taryba oficialiai nekonstatavo, kad išduodančiojoje valstybėje narėje šiurkščiai ir nuolat pažeidžiami ESS 2 straipsnyje numatyti principai, „vykdančioji teisminė institucija, remdamasi Pagrindų sprendimo <…> 1 straipsnio 3 dalimi, gali atsisakyti vykdyti [EAO] <…> tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai konkrečiai ir išsamiai įvertinusi atitinkamą atvejį konstatuoja, kad yra svarių ir neginčijamų motyvų manyti, jog asmenį, dėl kurio išduotas [EAO], perdavus išduodančiajai teisminei institucijai, kyla realus pavojus, kad bus pažeista jo pagrindinė teisė į tai, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas, ir atitinkamai jo pagrindin[ė] teis[ė] į teisingą bylos nagrinėjimą“ ( 34 ).

79.

Remiantis sprendimais dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą darytina išvada, kad teismas a quo mano, jog pagal jokį Pagrindų sprendime numatytą pagrindą nėra priežasčių neperduoti abiejų šiose bylose prašomų perduoti asmenų. Be to, atsižvelgdamas į jų asmeninę situaciją ir pažeidimo, už kurį tie asmenys persekiojami, pobūdį, taip pat faktines aplinkybes, kuriomis remiantis išduoti EAO, jis neigia, kad yra pavojus, jog į jų baudžiamąją bylą bus nederamai kišamasi.

80.

Jeigu taip yra, dėl galbūt padidėjusių sisteminių ar bendrų sistemos, pagal kurią užtikrinamas Lenkijos teismų nepriklausomumas, trūkumų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, negavęs papildomos informacijos, neturi teisės nevykdyti nagrinėjamų EAO.

81.

Jeigu, kaip tvirtinu, nustačius didelių sisteminių ar bendrų trūkumų, susijusių su išduodančiosios valstybės narės teismų nepriklausomumu, vykdantysis teismas negali nutraukti perdavimo procedūros, neišnagrinėjęs galimo realaus ir faktinio tokių trūkumų poveikio su kiekvienu konkrečiu EAO susijusioms aplinkybėms, manau, kad nesvarbu, ar šie trūkumai padidėjo prieš išduodant EAO, ar jį išdavus.

82.

Ir tuo atveju, jei trūkumai padidėjo prieš išduodant EAO, ir tuomet, kai jie padidėjo jį išdavus, svarbiausia yra tai, kad išduodantysis teismas (turintis nuspręsti dėl prašomo perduoti asmens likimo perdavus jį) liktų nepriklausomas ir sprendimą dėl to asmens situacijos priimtų be išorinio kišimosi ir nepatirdamas pavojaus ar spaudimo.

83.

Pagrindų sprendime numatytos procedūros teisminis pobūdis išlieka, todėl institucija, išdavusi EAO, turi prašyti perduoti prašomą išduoti asmenį.

84.

Kaip matyti iš Pagrindų sprendimo 15 straipsnio, vykdančioji teisminė institucija turi turėti galimybę bet kada susisiekti su išduodančiosios valstybės narės teismine institucija, kad galėtų nuspręsti dėl asmens perdavimo, remdamasi pakankama ir patikima informacija, kurią tiesiogiai pateikė išduodančioji teisminė institucija.

85.

Iš tiesų atsižvelgiant į tai, kad vykdoma perdavimo procedūra turi didelį poveikį asmens laisvei ( 35 ), gali prireikti prašyti papildomos informacijos, leisiančios vykdančiajai teisminei institucijai nustatyti tikslias aplinkybes, kuriomis remiantis išduotas EAO, visų pirma prašomo perduoti asmens situaciją, į kurią jis pateks jį perdavus.

86.

Spręsdama, ar galima perduoti asmenį, vykdančioji teisminė institucija turi labai pasitikėti informacija ir tokį pasitikėjimą gali užtikrinti tik išduodančioji institucija, per tą laiką nepraradusi savo, kaip teismo, nepriklausomumo.

87.

Taigi vykdančioji teisminė institucija turi patikrinti, ar atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su kiekvienu konkrečiu išduotu EAO, prašomo perduoti asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą iš tiesų gali būti šiurkščiai ir faktiškai paneigta. Kartoju, taip gali būti ir tuomet, jei sisteminių ar bendrų trūkumų jau buvo išduodant EAO, ir tuomet, jei šių trūkumų atsirado jį išdavus ir liko tuo metu, kai prašomas išduoti asmuo gali būti perduotas.

88.

Pirmuoju atveju vykdančiajam teismui teisėtai gali kilti abejonių dėl EAO išdavimo teisėtumo. Antruoju atveju jis gali abejoti dėl veiksmų, kurių gali būti imtasi dėl prašomo perduoti asmens jį perdavus išduodančiajam teismui.

89.

Abiem atvejais svarbiausia yra tai, kad vykdantysis teismas įvertintų, kokio masto faktinis pavojus dėl vienokios ar kitokios aplinkybės gali kilti prašomo perduoti asmens teisėms, jeigu jis būtų perduotas.

90.

Vis dėlto neabejotina, kad konkretus pavojus, jog dėl nepakankamo išduodančiosios teisminės institucijos nepriklausomumo bus pažeistas Chartijos 47 straipsnis, labai sumažėja tuo atveju, jeigu ši institucija buvo nepriklausoma, kai išdavė EAO, nors paskui (teoriškai) tokia nebebuvo.

91.

Šis pavojus taip pat sumažėja, jeigu EAO išduotas siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, skirtą prašomam perduoti asmeniui tuo metu, kai abejonių dėl bausmę skyrusio baudžiamojo teismo nepriklausomumo nebuvo.

92.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui pateikti Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo pirmosios instancijos teismas, Nyderlandai) tokį atsakymą:

2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pagrindų sprendimu 2009/299/TVR, 1 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip:

jeigu pagal ESS 7 straipsnio 2 dalį Europos Vadovų Taryba nėra oficialiai konstatavusi, kad išduodančioji valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia ESS 2 straipsnyje numatytas vertybes, vykdančioji teisminė institucija atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį gali tik konkrečiai ir tiksliai įrodžius, kad atsižvelgiant į prašomo perduoti asmens situaciją, baudžiamosios veikos, už kurią jis persekiojamas, pobūdį ir faktines aplinkybes, kuriomis remiantis išduotas Europos arešto orderis, yra rimtų bei pagrįstų priežasčių manyti, kad perdavus prašomą išduoti asmenį jam kils realus pavojus, jog bus pažeista Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje užtikrinama jo pagrindinė teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Šis pavojus gali kilti ir tuomet, jei sisteminių ar bendrų trūkumų buvo išduodant Europos arešto orderį, ir tuomet, jei šių trūkumų atsirado jį išdavus ir liko tuo metu, kai prašomas išduoti asmuo gali būti perduotas.