1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovės Kambodžos Karalystė ir Cambodia Rice Federation (CRF) prašo panaikinti 2019 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/67, kuriuo importuojamiems Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės Indica ryžiams nustatomos apsaugos priemonės (OL L 15, 2019, p. 5), kuriuo Europos Komisija šiems importuojamiems ryžiams vėl nustatė Bendrojo muitų tarifo muitus trejų metų laikotarpiui ir numatė laipsniškai mažinti taikytinų muitų normas (toliau – ginčijamas reglamentas).

2

Pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012, p. 1; toliau – BLS reglamentas), Europos Sąjunga besivystančioms šalims suteikia lengvatinę galimybę patekti į jos rinką, sumažindama Bendrojo muitų tarifo sistemos įprastus muitus, o šį mechanizmą sudaro bendroji programa ir dvi specialiosios programos.

3

Pagal specialiąją programą „Viskas, išskyrus ginklus“ į Sąjungą importuojamiems Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės Indica ryžiams (toliau – nagrinėjamasis produktas) pagal BLS reglamento 18 straipsnio 1 dalį buvo visiškai sustabdytas Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas.

4

2018 m. vasario 16 d. Italijos Respublika, vėliau palaikoma kitų valstybių narių, pagal BLS reglamento 22 straipsnį ir 24 straipsnio 2 dalį pateikė Komisijai prašymą nustatyti apsaugos priemones nagrinėjamam produktui.

5

2018 m. kovo 16 d. Komisija pradėjo su nagrinėjamojo produkto importu susijusį apsaugos priemonių tyrimą, kad surinktų išsamiam vertinimui atlikti reikalingą informaciją.

6

Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas pastarųjų penkerių prekybos metų laikotarpis, t. y. 2012 m. rugsėjo 1 d.–2017 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis).

7

2018 m. lapkričio 5 d. Komisija pateikė bendrąjį faktų atskleidimo dokumentą, kuriuo siekta informuoti suinteresuotąsias šalis, įskaitant Kambodžos vyriausybę, apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis, atlikus apsaugos priemonių tyrimą pagal BLS reglamento 22 straipsnį, buvo numatoma importuojamam nagrinėjamajam produktui laikinai vėl nustatyti Bendrojo muitų tarifo muitus (toliau – bendrasis faktų atskleidimo dokumentas).

8

Kalbant konkrečiai, bendrajame faktų atskleidimo dokumente Komisija pirmiausia apibrėžė nagrinėjamąjį produktą kaip Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės iš dalies arba visiškai išlukštentus Indica ryžius, importuojamus nesupakuotus arba pakuotėmis, kurie tuo metu buvo priskiriami prie Kombinuotosios nomenklatūros (KN) subpozicijų 10063027, 10063048, 10063067 ir 10063098.

9

Be to, Komisija nustatė, kad Sąjungoje pagaminti visiškai arba iš dalies išlukštenti Indica ryžiai yra į nagrinėjamąjį produktą panašus arba su juo tiesiogiai konkuruojantis produktas, nes turi tokias pačias pagrindines fizines, technines ir chemines savybes, tokią pačią naudojimo paskirtį ir yra parduodami per panašius arba identiškus pardavimo kanalus to paties tipo pirkėjams, mažmenininkams arba perdirbėjams, įsisteigusiems Sąjungoje.

10

Dėl Sąjungos pramonės apibrėžties Komisija nurodė, kad ją sudaro ryžių perdirbėjai, kurie perdirba Sąjungoje užaugintus / pagamintus ryžius, kurie tiesiogiai konkuruoja su nagrinėjamuoju produktu. Priešingai, nei prašė Italijos Respublika, ji neįtraukė ryžių augintojų į šią apibrėžtį ir į žalos vertinimą, nes juos laikė žaliavų tiekėjais, o ne panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų perdirbėjais, nors ir pažymėjo, kad nagrinėjamojo produkto importas gali stipriai paveikti ir jų padėtį. Ji taip pat pabrėžė, kad tam tikriems ryžių augintojams buvo išsiųsti klausimynai, tačiau dėl didelio sektoriaus susiskaidymo jų padėties vaizdas nėra pakankamas.

11

Paskui Komisija, remdamasi iš valstybių narių surinktais duomenimis, perskaičiuotais į išlukštentų ryžių ekvivalentą, ir Eurostato turimais importo statistiniais duomenimis, nustatė Indica ryžių suvartojimo Sąjungoje raidą. Ji konstatavo, kad per tiriamąjį laikotarpį šis suvartojimas sumažėjo 6 %.

12

Analizuodama nagrinėjamojo produkto importo raidą, ji nustatė, kad labai padidėjo importo iš Kambodžos apimtis, taip pat 9,7 procentiniais punktais padidėjo Kambodžai tenkančios rinkos dalys, ir nurodė, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje importas iš Kambodžos sudarė 25 % viso importo.

13

Lygindama kainas Komisija atliko priverstinio kainų mažinimo analizę. Ji atsižvelgė į vidutines importo iš Kambodžos kainas bei į Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainas ir nustatė, kad dėl minėto importo kainų Sąjungos kainos buvo priverstinai gerokai sumažintos, t. y. 22 %.

14

Taigi Komisija nusprendė, kad importas iš Kambodžos per tiriamąjį laikotarpį gerokai padidėjo absoliučiaisiais skaičiais ir pagal rinkos dalį. Ji pridūrė, kad bendra vidutinė svertinė importo kaina tyrimo laikotarpiu sumažėjo, o tai rodo, kad Sąjungos kainos buvo priverstinai gerokai sumažintos.

15

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonė patyrė rimtų sunkumų, Komisija įvertino makroekonominius rodiklius, kaip antai Sąjungos pramonės rinkos dalių, kurios sumažėjo daugiau nei 20 procentinių punktų, raidą, gamybos apimtį, kuri sumažėjo beveik 40 %, atsargas, kurios padidėjo 4 %, ir Indica ryžiams auginti skirtą plotą, kuris sumažėjo 37 %.

16

Komisija taip pat nurodė, kad įvertino mikroekonominius rodiklius, kaip antai gamybos pajėgumų raidą, kurią sunku įvertinti, nes perdirbėjai gali naudoti savo pajėgumus tiek Indica, tiek Japonica ryžiams, nesvarbu, ar jie užauginti Sąjungoje, ar importuoti, Sąjungos perdirbėjų pelningumą, kuris išliko pastovus, nors ir mažas, ir atrinktų perdirbėjų Indica ryžių vieneto kainas, kurios padidėjo 7 %. Ji pažymėjo, kad, esant spaudimui dėl nagrinėjamojo produkto importo mažomis kainomis, Sąjungos perdirbėjai savo pardavimą koncentravo į mažesnius iš dalies ir visiškai išlukštentų Indica ryžių kiekius ir sutelkė dėmesį į prekių ženklo produktus, dėl ko galėjo išlaikyti pastovų pelningumo lygį, tačiau dėl to nukentėjo rinkos dalis.

17

Galiausiai Komisija atmetė galimybę, kad kiti veiksniai, kaip antai importas iš trečiųjų šalių ir struktūriniai sunkumai, kurių patyrė Italijos ryžių sektorius, susilpnino Sąjungos pramonės patirtų rimtų sunkumų ir nagrinėjamojo produkto importo priežastinį ryšį.

18

2018 m. lapkričio 16 d. pastabose dėl bendrojo faktų atskleidimo dokumento Kambodžos vyriausybė, be kita ko, ginčijo Komisijos skaičiavimus dėl priverstinio kainų mažinimo analizės. Ji, be kita ko, teigė, kad apskaičiuojant Kambodžos Karalystės eksporto kainą nebuvo įtrauktos išlaidos po importo ir kad priverstinis kainų mažinimas buvo grindžiamas vidutinių kainų palyginimu neatsižvelgiant į prekybos lygio skirtumus.

19

Atlikdama apsaugos priemonių tyrimą Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamasis produktas importuojamas tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonei kyla rimtų sunkumų. Ji priėmė ginčijamą reglamentą remdamasi ne tik bendrajame faktų atskleidimo dokumente pateiktomis ir į tą reglamentą perkeltomis apibrėžtimis ir informacija, bet ir toliau nurodytomis aplinkybėmis.

20

Visų pirma, atsakydama į suinteresuotųjų šalių pastabas, gautas po to, kai buvo pateiktas bendrasis faktų atskleidimo dokumentas, Komisija pažymėjo, kad, kalbant apie panašaus arba tiesiogiai konkuruojančio produkto apibrėžtį, į tyrimo aprėptį taip pat turi būti įtraukti aromatiniai arba kvapieji Indica ryžiai.

21

Paskui, kiek tai susiję su priverstinio kainų mažinimo analize, ginčijamo reglamento 35–39 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad peržiūrėjo priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus siekdama atsižvelgti į Kambodžos Karalystės pastabas, gautas pateikus bendrąjį faktų atskleidimo dokumentą. Taigi ji pakoregavo Sąjungos pramonės kainas, kad būtų atsižvelgta į ryžių vežimo iš Pietų Europos (jos teigimu, tai yra Italija ir Ispanija) į Šiaurės Europą sąnaudas, nes, jos nuomone, būtent Šiaurės Europoje yra didžiausia iš dalies ir visiškai išlukštentų Indica ryžių konkurencija. Ji atsižvelgė į 49 EUR už toną sumą, kurią apskaičiavo remdamasi Italijos Respublikos skunde pateikta ir per patikrinimą vietoje patikrinta informacija. Ji taip pat pakoregavo importo kainas atsižvelgdama į išlaidas po importo, kurios, kaip apskaičiuota remiantis duomenimis, gautais atliekant ankstesnį tyrimą dėl kito maisto produkto (likerinių mandarinų), sudaro 2 % importo kainos. Komisija pridūrė, kad atsižvelgė į prekybos lygio skirtumus ir palygino nesupakuotų ir pakuotėmis parduodamų išlukštentų ryžių pardavimo kainas. Ji padarė išvadą, kad priverstinis kainų mažinimas parduodant nesupakuotus produktus sudarė 13 %, o parduodant pakuotėmis – 14 %.

22

Galiausiai dėl Sąjungos ryžių augintojų padėties ginčijamo reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, jog nors tiesa, kad šie augintojai gali rinktis, kuriuos ryžius – Indica ar Japonica – auginti, tokį pasirinkimą lemia ekonominiai sumetimai, įskaitant paklausą ir rinkos kainą. Šiomis aplinkybėmis ji nurodė, jog atlikus tyrimą patvirtinta, kad, padidėjus konkurencijai dėl maža kaina importuojamo nagrinėjamojo produkto, kai kurie ryžių augintojai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pereiti prie Japonica ryžių auginimo, todėl tai nėra nei cikliškas perėjimas, nei apgalvotas pasirinkimas, o yra savigynos veiksmas. Komisijos teigimu, vidutinės trukmės laikotarpiu tai nėra perspektyvi galimybė, nes dėl to, kad buvo pereita nuo Indica prie Japonica ryžių auginimo, Japonica ryžių pasiūla rinkoje tapo perteklinė, o šios rūšies ryžių kainoms pradėtas daryti spaudimas. Tuo remdamasi ji padarė išvadą, kad apskritai ūkininkų padėtis yra sunki, nors ši išvada nėra labai svarbi, nes Sąjungos pramonę sudaro ryžių perdirbėjai, o ne augintojai, kurie yra žaliavos tiekėjai.

23

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

24

Komisija, palaikoma Italijos Respublikos ir Ente Nazionale Risi, Bendrojo Teismo prašo:

25

Grįsdamos ieškinį ieškovės nurodo šešis pagrindus.

26

Pirmasis, antrasis ir trečiasis pagrindai grindžiami BLS reglamento 22 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 23 straipsnio pažeidimu, nes, pirma, Komisija klaidingai aiškino sąvoką „Sąjungos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojai“, antra, veiksniai ir skaičiavimai, kuriais remiantis padaryta išvada dėl Sąjungos pramonei kilusių „rimtų sunkumų“, yra klaidingi ir, trečia, priverstinio kainų mažinimo analizė ir jos koregavimai yra klaidingi.

27

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas BLS reglamento 22 straipsnio pažeidimu, nes Komisijai atliekant aptariamo importo ir Sąjungos pramonei kilusių rimtų sunkumų priežastinio ryšio analizę padaryta pažeidimų.

28

Penktasis ir šeštasis pagrindai grindžiami ieškovių teisės į gynybą ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1083/2013, kuriuo nustatomos taisyklės, susijusios su laikino muitų tarifų lengvatų atšaukimo ir bendrųjų apsaugos priemonių priėmimo procedūra pagal BLS reglamentą (OL L 293, 2013, p. 16; toliau – deleguotasis reglamentas), siejamo su BLS reglamento 38 straipsniu, 14 ir 17 straipsnių pažeidimu, nes Komisija nepranešė apie tam tikrus esminius faktus ir aplinkybes arba juos pagrindžiančius duomenis, kuriais remdamasi priėmė sprendimą vėl nustatyti Bendrojo muitų tarifo muitus importuojamam nagrinėjamajam produktui.

29

Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti ieškovių argumentus, grindžiamus, pirma, klaidingu sąvokos „Sąjungos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojai“ aiškinimu, antra, klaidomis, padarytomis atliekant priverstinio kainų mažinimo analizę ir jos koregavimus, ir, trečia, teisės į gynybą ir deleguotojo reglamento 17 straipsnio pažeidimu.

30

Ieškovės teigia, kad buvo pažeistos BLS reglamento 22 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 23 straipsnis, nes Komisija klaidingai aiškino sąvoką „Sąjungos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojai“, kai ją apribojo nuoroda į žaliavų kilmę. Taigi ji atsižvelgė tik į iš dalies arba visiškai išlukštentų Indica ryžių, perdirbtų iš Sąjungoje pagamintų ar užaugintų žaliavinių ryžių, gamintojus.

31

Ieškovių teigimu, nors produktas, kuriam gali būti taikomos apsaugos priemonės, yra „šalies, besinaudojančios <...> lengvatomis <...>, kilmės“ produktas“, taip nėra „panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų“ atveju. BLS reglamento 22 straipsnio 1 dalimi nepateisinamas joks apribojimas, grindžiamas žaliava, naudojama gaminant panašų arba tiesiogiai konkuruojantį produktą. Komisija turėjo atsižvelgti tik į esmines nagrinėjamojo produkto fizines, technines ir chemines savybes, jo naudojimą, pardavimo kanalus ir pirkėjų tipus.

32

Taigi tai yra visi ryžių perdirbėjai, įskaitant tuos, kurie gamina iš dalies arba visiškai išlukštentus ryžius iš ne Sąjungos kilmės žaliavinių ryžių. Atsižvelgdama tik į Sąjungos gamintojus, gaminančius panašius arba tiesiogiai konkuruojančius produktus iš Sąjungoje pagamintų žaliavų, Komisija surinko informaciją apie rimtus sunkumus tik iš dalies atitinkamų gamintojų.

33

Komisija tvirtina, kad pagal BLS reglamento 22 straipsnio 2 dalį „panašūs arba tiesiogiai konkuruojantys produktai“ nustatomi remiantis „nagrinėjamuoju produktu“.

34

„Nagrinėjamasis produktas“ yra Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės iš dalies arba visiškai išlukštenti Indica ryžiai. Tam, kad ryžiai būtų laikomi tam tikros šalies kilmės, jie turi būti joje užauginti arba nuimti. Todėl „nagrinėjamojo produkto“ rezultatas yra iš dalies arba visiškai išlukštenti Indica ryžiai, pagaminti Sąjungoje iš joje užaugintų ar nuimtų ryžių. Taigi ieškovių argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

35

Komisija priduria, kad net jei ji būti padariusi klaidą apibrėždama Sąjungos pramonę ir būtų nusprendusi, kad iš importuotų ryžių pagamintų iš dalies arba visiškai išlukštentų Indica ryžių Sąjungos gamintojai turi būti įtraukti į Sąjungos pramonės apibrėžtį, atlikus tyrimą būtų buvusi padaryta tokia pati išvada.

36

Italijos Respublika teigia, kad pagal BLS reglamento 22 straipsnio 3 dalį sąvoka „Sąjungos gamintojai“ yra vien ekonominė. Todėl reikia sutelkti dėmesį į gamintojus, kurių ekonominė ar finansinė padėtis pablogėja. Taigi pirminės žaliavos kilmė yra labai svarbi. Be to, ji tvirtina, kad ieškovių argumentas šiuo klausimu yra naujas, nes nebuvo pateiktas per administracinę procedūrą, todėl yra nepriimtinas.

37

Ente Nazionale Risi iš esmės nurodo Komisijos argumentus.

38

Pirmiausia, kalbant apie Italijos Respublikos teiginį, jog kai kurie ieškovių argumentai turi būti atmesti, nes buvo pirmą kartą pateikti Bendrajame Teisme, Bendrasis Teismas primena, kad pagal jurisprudenciją niekas netrukdo suinteresuotajam asmeniui skundžiant ginčijamą sprendimą suformuluoti teisinį pagrindą, kuris nebuvo nurodytas per administracinę procedūrą (pagal analogiją žr. 2005 m. gegužės 11 d. Sprendimo Saxonia Edelmetalle ir ZEMAG / Komisija, T‑111/01 ir T‑133/01, EU:T:2005:166, 67 ir 68 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

39

Taigi ieškovių argumentai, susiję su atsižvelgimu į Sąjungos gamintojus, kurie naudoja ne Sąjungoje pagamintus ar užaugintus žaliavinius ryžius, negali būti atmesti kaip nepriimtini.

40

Be to, Bendrasis Teismas pažymi, kad, kaip, beje, matyti iš Komisijos pateikto pranešimo apie apsaugos priemonių tyrimo inicijavimą, šiuo atveju nagrinėjamos apsaugos priemonės yra SESV 207 straipsnio 1 dalyje nurodytų prekybos apsaugos priemonių dalis (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo nuomonės 2/15 (Laisvosios prekybos susitarimas su Singapūru), EU:C:2017:376, 10, 42 ir 43 punktus ir 2021 m. spalio 20 d. Sprendimo Novolipetsk Steel / Komisija, T‑790/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:706, 43, 44, 68 ir 76 punktus).

41

Bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekybos apsaugos priemonėmis, iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos institucijos dėl ekonominių ir politinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo turi plačią diskreciją, todėl šios plačios diskrecijos teisminė kontrolė turi apsiriboti procedūrinių taisyklių laikymosi, faktinių aplinkybių tikslumo, akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes nebuvimo ar piktnaudžiavimo įgaliojimais patikrinimu (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Hubei Xinyegang Special Tube, C‑891/19 P, EU:C:2022:38, 35 ir 36 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

42

Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Bendrojo Teismo atliekama įrodymų, kuriais Sąjungos institucijos grindžia savo išvadas, kontrolė nėra naujas faktinių aplinkybių vertinimas, pakeičiantis šių institucijų vertinimą. Ši kontrolė nepažeidžia institucijų plačios diskrecijos prekybos politikos srityje, o tik apsiriboja patikrinimu, ar šios aplinkybės gali pagrįsti jų padarytas išvadas. Todėl Bendrasis Teismas turi patikrinti ne tik pateikiamų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (žr. 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Hubei Xinyegang Special Tube, C‑891/19 P, EU:C:2022:38, 37 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; pagal analogiją taip pat žr. 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Tetra Laval, C‑12/03 P, EU:C:2005:87, 39 punktą).

43

Pagal BLS reglamento 22 straipsnio 1 dalį, jeigu šalies, kuri naudojasi muitų tarifų lengvatomis pagal bet kurią iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų lengvatinių priemonių, kilmės produktas importuojamas tokiu kiekiu ir (arba) tokiomis kainomis, dėl kurių kyla arba gali kilti rimtų sunkumų Sąjungos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojams, tam produktui gali būti vėl nustatyti Bendrojo muitų tarifo muitai.

44

Iš šios nuostatos matyti, kad nustatant, ar Sąjungos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojams kyla arba gali kilti rimtų sunkumų, remiamasi tiesioginiais įrodymais ir objektyviai tiriama, viena vertus, nagrinėjamojo produkto importo apimtis ir (arba) kainos ir, kita vertus, šio importo poveikis tiems gamintojams.

45

BLS reglamento 22 straipsnyje nurodyta sąvoka „Sąjungos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojai“ yra teisinė ir turi būti aiškinama vadovaujantis objektyviais kriterijais. Kalbant apie teisės klausimą, pažymėtina, kad Sąjungos teismas turi vykdyti visapusišką kontrolę, kiek tai susiję su jo aiškinimu.

46

Šiuo aspektu Bendrasis Teismas pažymi, kad nors sąvoka „Sąjungos gamintojai“ nėra aiškiai apibrėžta BLS reglamente, ji iš karto pateikiama nurodant konkrečius produktus, kuriuos turi gaminti atitinkama pramonė. Taigi minėto reglamento 22 straipsnyje nurodyti tik Sąjungos gamintojai, gaminantys į produktus, importuojamus iš šalies, kuri naudojasi muitų tarifų lengvatomis pagal vieną iš lengvatinių priemonių, „panaši[us] arba tiesiogiai [su jais] konkuruojanči[us] produkt[us]“.

47

Taigi užsienio produkto, dėl kurio atliekamas apsaugos priemonių tyrimas, pasirinkimas lemia vidaus pramonės arba, kitaip tariant, į importuojamus produktus panašių ar su jais tiesiogiai konkuruojančių produktų analizės apimtį, o tai savo ruožtu leidžia nustatyti šių produktų „gamintojus“. Taigi tarp importuojamų produktų ir Sąjungos gamintojų, kuriems taikomas apsaugos mechanizmas, yra ryšys. Tuo remdamasi Komisija nustato, ar dėl importuojamų produktų, kuriems taikomos apsaugos priemonės, Sąjungos gamintojams kilo ar gali kilti rimtų sunkumų.

48

Tokiomis aplinkybėmis Komisijos pateiktos Sąjungos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojų apibrėžties pagrįstumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į Komisijos apibrėžtas importuojamo produkto savybes.

49

Taigi Bendrasis Teismas nagrinės, pirma, atliekant apsaugos priemonių tyrimą Komisijos taikytą importuojamo produkto apibrėžtį ir, antra, Komisijos taikyto sąvokų „panašūs arba tiesiogiai konkuruojantys produktai“ ir „Sąjungos gamintojai“ aiškinimo atitiktį atsižvelgiant į BLS reglamento 22 straipsnį.

50

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo reglamento 13 ir 14 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija apibrėžė importuojamą nagrinėjamąjį produktą kaip Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės iš dalies arba visiškai išlukštentus Indica ryžius, priskiriamus prie KN subpozicijų 10063027, 10063048, 10063067 ir 10063098.

51

Šiuo klausimu, pirma, Bendrasis Teismas pažymi, kad ginčijamame reglamente vartojama sąvoka „nagrinėjamasis produktas“ yra BLS reglamento 22 straipsnio 2 dalyje pateiktos bendrosios sąvokos „nagrinėjamasis produktas“ konkreti išraiška, nes ginčijamu reglamentu siekiama įgyvendinti šį straipsnį aptariamoje srityje. Darytina išvada, kad iš sąvokos „nagrinėjamasis produktas“, kaip ji suprantama pagal BLS reglamentą, sudedamųjų dalių būtinai nustatoma tai, kas priskirtina prie „nagrinėjamojo produkto“, kaip jis suprantamas pagal ginčijamą reglamentą (pagal analogiją žr. 2016 m. kovo 17 d. Sprendimo Portmeirion Group, C‑232/14, EU:C:2016:180, 38 ir 39 punktus).

52

Nors BLS reglamente nėra aiškiai apibrėžta sąvokos „nagrinėjamasis produktas“ apimtis, iš jo 22 straipsnio 1 dalies matyti, kad apsaugos priemonių taikymo pradžia yra rimti sunkumai, kurių kyla arba gali kilti dėl „šalies, besinaudojančios <...> lengvatomis pagal bet kurią iš [tame reglamente nurodytų] lengvatinių priemonių, kilmės produkto“ importo tam tikru kiekiu ir (arba) tam tikromis kainomis. Taigi BLS reglamento 22 straipsnio 2 dalyje pateikta sąvoka „nagrinėjamasis produktas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį.

53

BLS reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje ir 33 straipsnyje numatyta, kad taisyklės, pagal kurias apibrėžiama kilmės statusą turinčių produktų sąvoka, nustatytos 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 t., 6 sk., p. 3).

54

Kadangi Reglamentas Nr. 2454/93 buvo panaikintas, šios nuostatos turi būti suprantamos kaip aktualios nuorodos į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1), kuris turi būti siejamas su 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/2446, kuriuo Reglamentas Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015, p. 1), ir su 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Reglamento Nr. 952/2013 nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015, p. 558). Pastaruosiuose reglamentuose, be kita ko, apibrėžiama tai, ką reiškia šalies „kilmės“ produktas.

55

Taigi pagal Deleguotojo reglamento 2015/2446 41 straipsnį šalies, kuri naudojasi lengvatomis pagal bendrąją lengvatų sistemą, kilmės produktais laikomi tik toje šalyje gauti produktai, kaip jie suprantami pagal šio reglamento 44 straipsnį, ir toje šalyje gauti produktai, kuriuose yra ne vien tik joje gautų medžiagų, jeigu tos medžiagos buvo pakankamai apdorotos arba perdirbtos, kaip jie suprantami pagal šio reglamento 45 straipsnį.

56

Deleguotojo reglamento 2015/2446 44 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad gautais tik lengvatomis besinaudojančioje šalyje laikomi joje išauginti arba surinkti augalai ir augaliniai produktai.

57

Vis dėlto Deleguotojo reglamento 2015/2446 47 straipsnio 1 dalies f punkte pridėta, kad, neatsižvelgiant į tai, ar šio reglamento 45 straipsnio reikalavimai įvykdyti, ryžių lukštenimas ir dalinis ar visiškas malimas bei grūdų ir ryžių poliravimas ir glazūravimas yra nepakankamo apdorojimo ar perdirbimo operacijos, dėl kurių kilmės statusas nesuteikiamas.

58

Iš šių nuostatų matyti, jog tam, kad ryžiai būtų laikomi šalies, kuri naudojasi lengvatomis pagal vieną iš lengvatinių priemonių, kilmės, jie turi būti joje užauginti ar nuimti arba tam tikru būdu perdirbti ar apdoroti, išskyrus lukštenimą, dalinį ar visišką balinimą, poliravimą ir glazūravimą.

59

Antra, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad iš esmės yra trys ryžių rūšys. Trumpagrūdžiai ryžiai, vidutinių grūdų ryžiai, dar vadinami Japonica, ir ilgagrūdžiai ryžiai, dar vadinami Indica.

60

Kad būtų galima vartoti, įvairių rūšių ryžiai turi būti perdirbti. Kaip matyti iš 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) 10 skyriaus, paprastai skiriami keturi ryžių perdirbimo etapai:

61

Taigi ir visiškai išlukštenti ryžiai, ir iš dalies išlukštenti ryžiai gaunami perdirbant žaliavinius ryžius. Kadangi žaliaviniai ryžiai yra ką tik nuimti ryžiai ir dar tebeturi luobelę, atliekant šį perdirbimą bent jau būtinas lukštenimas.

62

Kadangi, kaip matyti iš Deleguotojo reglamento 2015/2446 47 straipsnio 1 dalies f punkto ir šio sprendimo 57 punkto, lukštenimas laikomas nepakankama operacija, dėl kurios kilmės statusas nesuteikiamas, iš dalies arba visiškai išlukštenti Indica ryžiai turi būti pagaminti šalyje, kuri naudojasi lengvatomis, iš šioje šalyje užaugintų ar nuimtų žaliavinių ryžių, kad būtų laikomi tos šalies „kilmės“ produktu, kaip tai suprantama pagal BLS reglamento 22 straipsnio 1 dalį ir 33 straipsnį.

63

Taigi šiuo atveju nagrinėjamasis produktas yra Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės Indica ryžiai, pagaminti iš šiose šalyse užaugintų ar nuimtų ryžių.

64

Pirmiausia Bendrasis Teismas pažymi, kad, kitaip nei antidempingo ar antisubsidijų srityse, apsaugos priemonių tyrimai neapsiriboja Sąjungos „panašių produktų“ gamintojais. Taip pat reikia atsižvelgti į „tiesiogiai konkuruojančių“ produktų gamintojus.

65

Bet kuriuo atveju net ir anditempingo srityje Bendrasis Teismas nėra niekada pritaręs argumentams, kuriais siekiama įrodyti, kad tiriamas „nagrinėjamasis produktas“ turi apimti tik „panašius produktus“, kaip jie suprantami pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21; toliau – antidempingo reglamentas) 1 straipsnio 4 dalį, t. y. „produkt[us], visais atžvilgiais panaš[i]us į nagrinėjamąjį produktą, o jeigu identišk[ų] produkt[ų] nėra – kit[u]s produkt[u]s, kuri[e] nors ne visais atžvilgiais, tačiau panašiomis nagrinėjamojo produkto savybėmis pasižymin[čiu]s produkt[u]s“ (generalinio advokato M. Wathelet išvados byloje Portmeirion Group, C‑232/14, EU:C:2015:583, 49 punktas).

66

Taigi, kadangi jurisprudencijoje patvirtinta, kad atliekant antidempingo tyrimą sąvoka „panašus produktas“ turi būti suprantama plačiai, taip pat turi būti ir dėl sąvokos „panašus arba tiesiogiai konkuruojantis produktas“ susijusioje apsaugos priemonių srityje.

67

Nagrinėjamu atveju iš to, kas išdėstyta ginčijamo reglamento 2.2 skyriuje, ir bylos medžiagos matyti, jog Komisija konstatavo, kad iš dalies arba visiškai išlukštenti Indica ryžiai, perdirbti iš Sąjungoje užaugintų arba nuimtų žaliavinių ryžių, yra „panašus arba tiesiogiai konkuruojantis produktas“, į kurį ji atsižvelgė vertindama, ar Sąjungos gamintojams kilo rimtų sunkumų.

68

Nustatydama į nagrinėjamąjį produktą panašius arba su juo konkuruojančius produktus Komisija rėmėsi esminėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis produktų savybėmis, jų galutiniu naudojimu ir platinimo kanalais. Vis dėlto ji pridėjo papildomą kriterijų, t. y. žaliavos kilmę.

69

Visiems panašiems arba tiesiogiai konkuruojantiems produktams pritaikiusi kilmės kriterijų, ginčijamo reglamento 22 ir 23 konstatuojamosiose dalyse Komisija apibrėžė Sąjungos pramonę remdamasi Sąjungos perdirbėjams tiekiamų žaliavinių ryžių, skirtų perdirbimo operacijoms, kilme ir neįtraukė ryžių augintojų, nes juos laikė tik žaliavos tiekėjais. Procesiniuose dokumentuose ir per teismo posėdį Komisija nurodė, kad į žalos analizę neįtraukė tų Sąjungos perdirbėjų, kurie gamina iš dalies arba visiškai išlukštentus Indica ryžius iš importuojamų žaliavinių ryžių.

70

Šiuo klausimu, pirma, dėl sąvokos „panašūs arba tiesiogiai konkuruojantys produktai“ Bendrasis Teismas konstatuoja, kad BLS reglamento 22 straipsnio 2 dalyje tik apibrėžta sąvoka „panašus produktas“ kaip identiškas produktas, t. y. produktas, visais atžvilgiais panašus į nagrinėjamąjį produktą, o jeigu identiško produkto nėra – kitas produktas, kuris nors ne visais atžvilgiais, tačiau pasižymi savybėmis, panašiomis į nagrinėjamojo produkto.

71

Atsižvelgiant į BLS reglamento 22 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotę, šalies, kuri naudojasi lengvatomis, kilmės produktas arba nagrinėjamasis produktas yra atskaitos taškas apibrėžiant „panašų produktą“. Kaip matyti iš šio sprendimo 64 punkto, kadangi BLS reglamentas susijęs tiek su „panašiais produktais“, tiek su „tiesiogiai konkuruojančiais“ produktais, nustatant „panašius arba tiesiogiai konkuruojančius produktus“ reikia taikyti kriterijus, kurie yra lygiaverčiai kriterijams, reikšmingiems nustatant nagrinėjamąjį produktą.

72

Vis dėlto šios nuostatos nereikia suprasti taip, kad pagal ją panašiems arba tiesiogiai konkuruojantiems produktams taikomos nagrinėjamojo produkto kilmės taisyklės.

73

Iš tiesų reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai teigia ieškovės, nors Sąjungos teisės aktų leidėjas pasistengė aiškiai nurodyti kilmės kriterijaus svarbą šalies, kuri naudojasi muitų tarifų lengvatomis pagal vieną iš lengvatinių priemonių, kilmės produktams, jis to nepadarė dėl Sąjungos gamintojų gaminamų produktų. Aiški nuoroda į kilmės taisykles tik dėl importuojamų produktų labai skiriasi nuo to, kad šiuo aspektu nėra paaiškinimo dėl panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų.

74

Be to, iš BLS reglamento 23 konstatuojamosios dalies 33 straipsnio aiškiai matyti, kad importuojamiems produktams taikomomis kilmės taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema naudotųsi tik tos šalys, kurioms ji skirta.

75

BLS reglamento 22 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotės yra visiškai kitokios, nes jose nei nurodyta, nei teigiama, kad atliekant šalies, kuri naudojasi lengvatomis, kilmės produkto importo poveikio Sąjungos gamintojų ekonominei ir finansinei padėčiai analizę bet kokiomis aplinkybėmis turi būti atsižvelgiama į šių gamintojų pagamintų produktų kilmę ir taip apribojami tie Sąjungos gamintojai, kuriems gali būti taikoma šioje nuostatoje numatyta apsauga.

76

Jei būtų vadovaujamasi Komisijos aiškinimu, kad Sąjungos gamintojų pagamintų produktų kilmė yra esminis veiksnys nustatant „panašius arba tiesiogiai konkuruojančius produktus“, kai kurie iš šių gamintojų, gaminantys produktus, kurių viena iš sudedamųjų dalių yra importuojama arba kurių žaliava buvo perdirbta taip, kad jie negali būti laikomi „kilmės statusą turinčiais produktais“, kaip jie suprantami pagal Deleguotąjį reglamentą 2015/2446, netektų galimybės prašyti nustatyti apsaugos priemones arba įtraukti juos į apsaugos priemonių tyrimą vien dėl to, kad jų produktas nėra Sąjungos „kilmės“, kaip nagrinėjamieji produktai. Negalima sutikti su tuo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė tokio apribojimo.

77

Taigi Komisija klaidingai mano, kad „panašiems arba tiesiogiai konkuruojantiems produktams“ turi būti taikoma iš šalies, kuri naudojasi muitų tarifų lengvatomis, importuojamų produktų kilmės sąlyga, kaip tai suprantama pagal BLS reglamento 33 straipsnį ir Deleguotąjį reglamentą 2015/2446.

78

Antra, siekiant nustatyti, ką reiškia „panašūs arba tiesiogiai konkuruojantys produktai“ pagal BLS reglamentą, reikia remtis kriterijais, kurie yra reikšmingi, be kita ko, nustatant „panašų produktą“ ar „nagrinėjamą produktą“ pagal antidempingo reglamentą, nes, kaip ir antidempingo srityje, atliekant apsaugos priemonių tyrimą nustatymo kriterijais iš esmės siekiama užtikrinti pakankamą konkurencijos tarp nagrinėjamo produkto ir panašaus arba tiesiogiai konkuruojančio produkto lygį (pagal analogiją žr. 2017 m. sausio 25 d. Sprendimo Rusal Armenal / Taryba, T‑512/09 RENV, EU:T:2017:26, 150 punktą).

79

Šiuo atveju taip juo labiau yra todėl, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 64 ir 65 punktuose, apsaugos priemonių tyrimai neapsiriboja vien „panašių produktų“ Sąjungos gamintojais, nes reikia atsižvelgti ir į „tiesiogiai konkuruojančių“ produktų gamintojus.

80

Panašaus arba tiesiogiai konkuruojančio produkto apibrėžimu atliekant apsaugos priemonių tyrimą siekiama padėti sudaryti Sąjungos gamintojų gaminamų produktų, dėl kurių prireikus bus atliktas žalos vertinimas, sąrašą. Apibrėždama tą produktą Komisija gali atsižvelgti į įvairius veiksnius, kaip antai fizines, technines ir chemines produktų savybes, jų naudojimo paskirtį, tarpusavio pakeičiamumą, vartotojo požiūrį į juos, platinimo kanalus, gamybos procesą, gamybos sąnaudas ir kokybę (pagal analogiją žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Hangzhou Duralamp Electronics / Taryba, T‑459/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:369, 69 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. sausio 25 d. Sprendimo Rusal Armenal / Taryba, T‑512/09 RENV, EU:T:2017:26, 151 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

81

Tuo remiantis neišvengiamai darytina išvada, kad produktai, kurie nėra identiški nagrinėjamajam produktui, gali kartu patekti į panašaus arba tiesiogiai konkuruojančio produkto apibrėžtį ir dėl jų gali būti kartu atliekamas apsaugos priemonių tyrimas (pagal analogiją žr. 2017 m. vasario 28 d. Sprendimo JingAo Solar ir kt. / Taryba, T‑158/14, T‑161/14 ir T‑163/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:126, 86 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

82

Produktų panašumas turi būti vertinamas, be kita ko, atsižvelgiant į galutinių naudotojų poreikius, nes perdirbimo įmonių pagrindinio produkto paklausa priklauso nuo galutinių naudotojų paklausos (pagal analogiją žr. 1998 m. spalio 15 d. Sprendimo Industrie des poudres sphériques / Taryba, T‑2/95, EU:T:1998:242, 213 punktas).

83

Būtent atsižvelgiant į šiuos svarstymus turi būti nagrinėjamas konkretaus produkto įtraukimo į panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų sąrašą arba jo išbraukimo iš šio sąrašo pagrįstumas.

84

Taigi šiuo atveju lemiamas klausimas yra tas, ar Sąjungoje pagaminti visiškai arba iš dalies išlukštenti Indica ryžiai, nepaisant žaliavinių ryžių kilmės, iš kurių jie yra perdirbti, yra panašūs į Kambodžos kilmės iš dalies ar visiškai išlukštentus Indica ryžius arba su jais konkuruoja. Kaip matyti iš šio sprendimo 71 ir 78–82 punktų, tam reikia išnagrinėti keletą veiksnių, kaip antai šių ryžių savybes, naudojimo paskirtį ir platinimo kanalus, palyginti su Kambodžos kilmės iš dalies ar visiškai išlukštentais Indica ryžiais, ir jų tarpusavio pakeičiamumą.

85

Kadangi Komisija jau konstatavo, kad taip yra iš dalies arba visiškai išlukštentų Indica ryžių, perdirbtų iš Sąjungoje užaugintų arba nuimtų žaliavinių ryžių, atveju, reikia išnagrinėti, ar tas pats pasakytina apie iš dalies arba visiškai išlukštentus Indica ryžius, pagamintus Sąjungoje iš importuotų žaliavinių ryžių.

86

Šiuo aspektu Bendrasis Teismas konstatuoja, kad iš dalies arba visiškai išlukštenti Indica ryžiai, perdirbti iš į Sąjungą importuotų žaliavinių ryžių, turi tokias pačias pagrindines fizines, technines ir chemines savybes, tą pačią galutinio naudojimo paskirtį, yra lukštenami tų pačių perdirbėjų, parduodami per tuos pačius komercinius kanalus ir konkuruoja su iš dalies arba visiškai išlukštentais Indica ryžiais, perdirbtais iš Sąjungoje užaugintų arba nuimtų žaliavinių ryžių.

87

Iš tiesų, viena vertus, ginčijamo reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad vartotojai paprastai nesirenka pagal tai, ar tai Sąjungos, ar importuoti produktai, ir kad vartotojams, perkantiems ryžius mažmeninės prekybos vietose, ryžių kilmė iš esmės nežinoma.

88

Be to, ginčijamo reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad Sąjungoje pagaminti ir į ją importuojami visiškai arba iš dalies išlukštenti Indica ryžiai turi tokias pačias pagrindines fizines, technines ir chemines savybes, tokią pačią naudojimo paskirtį ir yra parduodami per panašius arba identiškus pardavimo kanalus to paties tipo pirkėjams. Reikia pažymėti, kad jei Indica ryžiai, pagaminti trečiojoje šalyje iš tos šalies kilmės žaliavinių ryžių, turi tokias pačias pagrindines savybes kaip Indica ryžiai, pagaminti Sąjungoje iš Sąjungos kilmės žaliavinių ryžių, tas pats turi būti taikoma ir Indica ryžiams, pagamintiems Sąjungoje iš trečiosios šalies importuotų žaliavinių ryžių.

89

Kita vertus, kaip matyti iš atsakymų į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus ir iš posėdžio protokolo, šiuo atveju neginčijama, kad, perdirbėjų požiūriu, visiškai arba iš dalies išlukštenti Indica ryžiai yra lygiaverčiai kitiems visiškai arba iš dalies išlukštentiems Indica ryžiams arba yra vieni kitais pakeičiami, neatsižvelgiant į jų kilmę, nes perdirbėjai gali perdirbti tiek Sąjungoje pagamintus, tiek importuotus ryžius. Be to, per posėdį Komisija taip pat nurodė, kad tai yra tas pats produktas, skiriasi tik kilmė.

90

Taigi visiškai arba iš dalies išlukštenti Indica ryžiai, neatsižvelgiant į perdirbimui naudotos žaliavos kilmę, turi tokias pačias pagrindines fizines, technines bei chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, vieni visiškai arba iš dalies išlukštenti Indica ryžiai, tiek Sąjungos perdirbėjų, tiek vartotojų požiūriu, yra lygiaverčiai kitiems visiškai arba iš dalies išlukštentiems Indica ryžiams arba vieni kitus pakeičiantys.

91

Taigi, kad ir kokia būtų žaliavos, iš kurios buvo perdirbti Sąjungoje pagaminti visiškai arba iš dalies išlukštenti Indica ryžiai, kilmė, jie turi būti laikomi produktu, panašiu į Kambodžos kilmės visiškai arba iš dalies išlukštentus Indica ryžius arba tiesiogiai su jais konkuruojančiu.

92

Kadangi atlikdama analizę Komisija turi atsižvelgti į visus Sąjungos gamintojus, gaminančius panašius arba tiesiogiai konkuruojančius produktus, kad joje būtų patikimai atspindėta jų ekonominė padėtis, Komisija, analizuodama Indica ryžių importo iš Kambodžos poveikį Sąjungos pramonės kainoms, turėjo atsižvelgti į visus Sąjungos perdirbėjus, gaminančius visiškai arba iš dalies išlukštentus Indica ryžius, kad ir kokia būtų jų perdirbamų žaliavinių ryžių kilmė. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta.

93

Kaip teisingai nurodo ieškovės, dėl klaidingos Sąjungos gamintojų apibrėžties taip pat buvo padaryta klaida analizuojant, ar esama rimtų sunkumų, nes Komisija į žalos vertinimą neįtraukė dalies gamintojų.

94

Bet koks kitas aiškinimas reikštų, kad Komisijai būtų suteikta galimybė savavališkai daryti įtaką priverstinio kainų mažinimo skirtumų apskaičiavimo rezultatui, neįtraukiant vienos ar daugiau nagrinėjamojo produkto rūšies, taigi ir tam tikrų Sąjungos gamintojų.

95

Trečia, Bendrasis Teismas pažymi, kad Komisijai sąvoką „Sąjungos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojai“ apribojus tik Sąjungos perdirbėjais, perdirbančiais Sąjungos kilmės Indica ryžius, iš tikrųjų siekiama į ryžių perdirbėjams priskiriamos žalos analizę netiesiogiai įtraukti Sąjungos ryžių augintojus. Iš tiesų, apribodama Sąjungos gamintojų, į kuriuos turi būti atsižvelgta vertinant žalą, apibrėžtį atsižvelgdama į žaliavos, perdirbamos į visiškai arba iš dalies išlukštentus Indica ryžius, kilmę, Komisija faktiškai išplėtė apsaugos sritį ir į ją įtraukė Sąjungos ryžių augintojus, nes tik jie iš tikrųjų yra susiję su Sąjungoje užaugintais ryžiais. Toks aiškinimas negali būti pateisinamas atsižvelgiant į ginčijamo reglamento 22 ir 23 konstatuojamosiose dalyse pateiktą Sąjungos pramonės apibrėžtį, kurioje aiškiai nurodyti tik Sąjungos perdirbėjai.

96

Komisija, naudodamasi savo plačia diskrecija, galėjo aiškiai išplėsti Sąjungos pramonės apibrėžtį ir į ją įtraukti ryžių augintojus, auginančius panašius arba tiesiogiai konkuruojančius produktus, kaip per tyrimą prašė Italijos Respublika. Vis dėlto tuomet ji turėjo juos aiškiai įtraukti į žalos analizę ir pateikti įrodymų, kad jiems kilo arba gali kilti rimtų sunkumų.

97

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą, kai savavališkai apribojo savo tyrimo dėl Sąjungos pramonei padarytos žalos aprėptį tik iš dalies arba visiškai išlukštentų Indica ryžių, perdirbtų iš Sąjungoje užaugintų arba nuimtų žaliavinių ryžių, perdirbėjais.

98

Be to, negalima pritarti Komisijos argumentams, kad, nepaisant šių klaidų, atlikus apsaugos priemonių tyrimą būtų buvusi padaryta tokia pati išvada.

99

Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo momentu susiklosčiusias faktines ir teisines aplinkybes, todėl Bendrasis Teismas negali tyrimo metu pateiktų motyvų pakeisti kitais motyvais, išdėstytais pirmą kartą Bendrajame Teisme (žr. 2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, C‑398/13 P, EU:C:2015:535, 22 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. birželio 1 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Taryba, T‑442/12, EU:T:2017:372, 153 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Tokie pirmą kartą Bendrajame Teisme išdėstyti motyvai yra procesiniuose dokumentuose ir per posėdį pateikti Komisijos vertinimai, kad Indica ryžių importo į Sąjungą apimtis buvo nedidelė.

100

Taigi turi būti pritarta ieškovių priekaištams dėl klaidingo sąvokos „Sąjungos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojai“ aiškinimo.

101

Vis dėlto Bendrasis Teismas papildomai išnagrinės ieškovių argumentus dėl priverstinio kainų mažinimo analizės bei jos koregavimų ir dėl jų teisės į gynybą pažeidimo.

102

Ieškovės iš esmės teigia, kad buvo pažeistos BLS reglamento 22 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 23 straipsnis, nes lygindama importo iš Kambodžos kainą su Sąjungos kainomis Komisija klaidingai atliko Sąjungos kainų koregavimus ir rėmėsi neaiškiais duomenimis, kad pakoreguotų išlaidas po importo.

103

Šiuo aspektu ieškovės tvirtina, jog nėra įrodymų, pagrindžiančių Komisijos teiginį, kad, nors visiškai arba iš dalies išlukštentų Indica ryžių gamyba vykdoma Pietų Europoje, su jais susijusi konkurencija iš esmės vyksta Šiaurėje. Iš Eurostato duomenų apie importą iš Kambodžos ir kai kurių atsakymų į Komisijos išsiųstus klausimynus matyti, kad didelė importo dalis susijusi su Pietų Europa. Taigi, pakoregavus visas Sąjungos kainas, palyginimas su importo iš Kambodžos kainomis būtų nesąžiningas, nes pastarosioms nebuvo taikomas toks pat koregavimas. Todėl, ieškovių teigimu, Komisija turėjo palyginti Kambodžos Karalystės kainas po importo su Sąjungos perdirbėjų ex‑works kainomis.

104

Ieškovės priduria, kad antidempingo srityje transporto išlaidas galima koreguoti tik išimtinėmis aplinkybėmis ir koregavimas turi būti taikomas tik pardavimui, konkrečiai susijusiam su tomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju nėra jokios išimtinės aplinkybės, kuri pateisintų nukrypimą nuo įprasto priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo metodo. Bet kuriuo atveju Komisija turėjo nustatyti Sąjungos pramonės pardavimo dalį, kuri pateisintų koregavimą.

105

Be to, ieškovės ginčija šaltinio duomenų, kuriais remdamasi Komisija nustatė, kad vežimo į Sąjungą išlaidos sudaro fiksuotą 49 EUR už toną sumą ir kad išlaidos po importo iš Kambodžos sudaro apie 2 % importo kainos, pagrįstumą ir patikimumą. Dėl šių išlaidų jos nurodo, jog, darant prielaidą, kad Komisija rėmėsi duomenimis, surinktais per 2004 m. vykdytą su likeriniais mandarinais susijusį apsaugos priemonių tyrimą, atitinkamos išlaidos nėra dabartinės, o likerinių mandarinų vežimo sąlygos skiriasi nuo ryžių vežimo sąlygų.

106

Komisija tvirtina, kad BLS reglamente nereikalaujama atlikti priverstinio kainų mažinimo analizės, nes jo 22 straipsnio 1 dalyje kalbama tik apie importą „tokiu kiekiu ir (arba) tokiomis kainomis“, dėl kurių kyla rimtų sunkumų. Todėl atliekant tyrimą pagal BLS reglamentą reikalavimas pateikti įrodymus ir tokios analizės išsamumas yra mažesnis nei atliekant antidempingo tyrimą.

107

Dėl Sąjungos kainų koregavimo Komisija tvirtina, kad Sąjungos kilmės Indica ryžių ir Kambodžos kilmės ryžių konkurencija vyksta Šiaurės Europoje, neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjamo atvejo aplinkybės būtų laikomos išimtinėmis, ar ne. Tai, kad Pietų Europoje daugiausia vartojama Japonica ryžių, o Šiaurėje pirmenybė teikiama Indica ryžiams, yra akivaizdus faktas, kurį rodo geografinis Indica ryžių eksporto iš Kambodžos į Sąjungą pasiskirstymas. Be to, šis 49 EUR už toną koregavimas grindžiamas objektyviais įrodymais ir yra įprasta praktika, taip pat ir atliekant antidempingo tyrimus.

108

Ji priduria, kad, net jei nebūtų buvę atsižvelgta į vežimo į Sąjungą išlaidų koregavimą, dėl Kambodžos kainų bet kuriuo atveju Sąjungos gamintojų kainos būtų buvusios priverstinai sumažintos bent 5,4 %, kiek tai susiję su nesupakuotų produktų pardavimu, ir 8,5 %, kiek tai susiję su pardavimu pakuotėmis, o to kartu su kitais Komisijos išnagrinėtais veiksniais pakanka įrodyti, kad esama rimtų sunkumų, kaip tai suprantama pagal BLS reglamento 22 straipsnį.

109

Dėl importo kainų koregavimo Komisija pažymi, jog, kadangi ieškovės nenurodė konkrečios išlaidų po importo sumos, ji rėmėsi 2014 m. duomenimis, gautais atlikus antidempingo priemonių, nustatytų tam tikriems paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams, galiojimo termino peržiūrą.

110

Italijos Respublika sutinka su Komisijos argumentais ir priduria, kad didelių sunkumų vertinimas gali būti grindžiamas tik kiekiais ir rinkos dalimis. Be to, BLS reglamento 22 straipsnyje nereikalaujama, kad Komisijos nustatytų rimtų sunkumų priežastis būtų išimtinė ar aiški.

111

Ente Nazionale Risi iš esmės sutinka su Komisijos argumentams.

112

Bendrasis Teismas konstatuoja, jog iš siejamų BLS reglamento 22 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio j punkto matyti, kad importuojamų produktų ir panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų kainos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, į kuriuos Komisija, be kita ko, gali atsižvelgti atlikdama analizę, kai siekia nustatyti, ar esama rimtų sunkumų, kurių dėl atitinkamo importo kilo ar gali kilti Sąjungos gamintojams.

113

BLS reglamente nepateikta kainos sąvokos apibrėžtis ir nenumatyta aiški pareiga atlikti priverstinio kainų mažinimo analizę ir skaičiavimo metodas, kurį taikant nustatomas nagrinėjamojo produkto importo poveikis Sąjungos pramonei.

114

Tačiau BLS 22 ir 23 straipsniuose nurodytos sąlygos, leidžiančios nustatyti, kad nagrinėjamojo produkto importo apimtis ir (arba) kainos yra tokios, kad kyla arba gali kilti rimtų sunkumų Sąjungos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojams, ir galiausiai vėl nustatyti Bendrojo muitų tarifo muitus, siekiant laikinai sustabdyti Sąjungos gamintojų ekonominės ir (arba) finansinės padėties blogėjimą.

115

Taigi reikia konstatuoti, kad egzistuoja ne vienas, o keli analizės metodai, kuriuos taikant galima išnagrinėti, ar įvykdytos BLS reglamento 22 ir 23 straipsniuose nustatytos sąlygos. Renkantis iš įvairių skaičiavimo metodų reikia įvertinti sudėtingas ekonomines situacijas, todėl Komisija turi tam tikrą diskreciją pasirinkti metodą, pagal kurį turi būti patikrinta, ar šios sąlygos yra įvykdytos.

116

Vis dėlto Bendrasis Teismas primena, jog nors Teisingumo Teismas pripažįsta, kad Komisija turi plačią diskreciją sudėtingais ekonominiais klausimais, tai nereiškia, kad Sąjungos teismas turi susilaikyti nuo Komisijos atlikto ekonominių duomenų aiškinimo kontrolės.

117

Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 42 punkte nurodytos jurisprudencijos, Sąjungos teismas, be kita ko, turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų materialinį tikslumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai yra visų reikšmingų duomenų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant kompleksinę padėtį, visuma ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas.

118

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo reglamento 61, 64, 76 ir 77 konstatuojamųjų dalių matyti, jog Komisija, darydama išvadą, kad dėl Kambodžos kilmės iš dalies arba visiškai išlukštentų Indica ryžių importo Sąjungos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojams kyla didelių sunkumų, rėmėsi šio importo apimtimi ir kainomis, o tai, beje, ji patvirtino per posėdį.

119

Šiuo atžvilgiu, kaip nurodyta šio sprendimo 13–21 punktuose, Komisija atliko priverstinio kainų mažinimo analizę, po kurios bendrajame faktų atskleidimo dokumente nustatė, kad dėl importo iš Kambodžos kainų Sąjungos kainos buvo priverstinai sumažintos 22 %.

120

Pateikus šį dokumentą, Kambodžos Karalystė, be kita ko, paklausė, ar apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo skirtumą buvo atsižvelgta į išlaidas po importo. Atsakydama į suinteresuotųjų šalių pastabas, įskaitant Kambodžos Karalystės pastabas, Komisija peržiūrėjo priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus ir pakoregavo, viena vertus, Sąjungos pramonės kainas, kad atsižvelgtų į fiksuotą 49 EUR už toną sumą, skirtą ryžių vežimo iš Pietų Europos į Šiaurės Europą išlaidoms padengti, ir, kita vertus, importo kainas, atsižvelgdama į išlaidas po importo, sudarančias maždaug 2 % importo kainos. Nurodžiusi, kad taip pat atsižvelgė į prekybos lygio skirtumus ir palygino nesupakuotų ir pakuotėmis parduodamų išlukštentų ryžių pardavimo kainas, Komisija padarė išvadą, kad priverstinis kainų mažinimas parduodant nesupakuotus produktus sudarė 13 %, o parduodant pakuotėmis – 14 %.

121

Pirma, Bendrasis Teismas konstatuoja, jog, nepaisant tokių per administracinę procedūrą atliktų koregavimų, Komisijos išvados dėl Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimo dėl Indica ryžių importo iš Kambodžos grindžiamos priverstiniu kainų mažinimu prieš koregavimus, t. y. 22 % priverstiniu kainų mažinimu, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 56, 60 ir 63 konstatuojamosios dalies.

122

Tiesa, atsakymuose į Bendrojo Teismo klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, Komisija nurodė, kad neištaisė šių nuorodų į 22 % priverstinį kainų mažinimą ir kad ginčijamo reglamento 56, 60 ir 63 konstatuojamosiose dalyse numatyti priverstinio kainų mažinimo skirtumai turi būti suprantami kaip 13 % dėl nesupakuotų produktų pardavimo ir 14 % dėl pardavimo pakuotėmis. Vis dėlto Bendrasis Teismas pažymi, kad, nors ginčijamo reglamento 56 ir 60 konstatuojamosios dalys yra identiškos bendrojo faktų atskleidimo dokumento 41 ir 44 konstatuojamosios dalims, ginčijamo reglamento 63 konstatuojamoji dalis buvo įtraukta vėliau ir kad Komisija į 22 % priverstinį kainų mažinimą atsižvelgė priimdama ginčijamą reglamentą.

123

Taigi Komisija padarė fakto klaidą, kai ginčijamame reglamente padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis ekonominiu požiūriu pablogėjo, nes ši pramonė patyrė didelį 22 % priverstinį kainų mažinimą.

124

Antra, Bendrasis Teismas primena, jog, kaip teisingai nurodo Komisija, jei šalis prašo atlikti koregavimą, kad būtų galima palyginti importo ir Sąjungos pramonės kainas siekiant nustatyti priverstinio kainų mažinimo skirtumą, ši šalis turi pateikti įrodymų, kad jos prašymas yra pagrįstas. Taigi, kai gamintojas teigia, kad turi būti taikomas koregavimas (iš principo sumažinant), šis subjektas ir turi nurodyti ir įrodyti, kad įvykdytos tokiam koregavimui atlikti taikomos sąlygos (pagal analogiją žr. 2016 m. spalio 26 d. Sprendimo PT Musim Mas / Taryba, C‑468/15 P, EU:C:2016:803, 82 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. generalinio advokato P. Mengozzi išvados sujungtose bylose Changshu City Standard Parts Factory ir Ningbo Jinding Fastener / Taryba, C‑376/15 P ir C‑377/15 P, EU:C:2016:928, 97 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

125

Be to, Komisija, nusprendusi atlikti koregavimą, turi remtis įrodymais arba bent neprieštaraujančiais duomenimis, leidžiančiais nustatyti, kad yra veiksnys, dėl kurio atliekamas koregavimas, ir jo poveikį kainų palyginamumui (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 58 ir 61 punktus ir nurodytą jurisprudenciją bei 2009 m. kovo 10 d. Sprendimo Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP / Taryba, T‑249/06, EU:T:2009:62, 180 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

126

Nagrinėjamu atveju ginčijamo reglamento 34 ir 35 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad Kambodžos Karalystė „pareiškė abejojanti metodika, kurią [ji] naudojo priverstinio kainų mažinimo skirtumams apskaičiuoti“, kad „[j]i teigė, kad apskaičiuojant Kambodžos eksporto kainą nebuvo įtrauktos išlaidos po importo“, ir kad, „[a]tsižvelgdama į <...> gautus argumentus, [ji] nusprendė peržiūrėti savo priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą, kad būtų įtrauktos atitinkamos išlaidos po importo arba vežimo išlaidos“.

127

Taigi reikia konstatuoti, kad atsižvelgusi į dėl bendrojo faktų atskleidimo dokumento pateiktas pastabas Komisija pripažino, kad reikia atlikti priverstinio kainų mažinimo analizės koregavimus. Taigi pagal šio sprendimo 42 ir 125 punktuose nurodytą jurisprudenciją ji turėjo remtis įrodymais arba neprieštaraujančiais duomenimis, leidžiančiais nustatyti, kad yra veiksnių, dėl kurių atlikti koregavimai, ir jų poveikį kainų palyginamumui, o Bendrasis Teismas turi išnagrinėti įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija grįsdama savo išvadas, patikimumą, nuoseklumą ir reikšmingumą.

128

Šiuo atžvilgiu priverstinio importo kainų mažinimas skaičiuojamas siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonė patyrė žalos dėl šio importo, o tas skaičiavimas plačiau naudojamas siekiant įvertinti tą žalą ir nustatyti žalos skirtumą, t. y. tokios žalos pašalinimo lygį. Siekiant objektyviai išnagrinėti importo poveikį, reikia sąžiningai palyginti nagrinėjamojo produkto ir tos pramonės panašaus produkto kainas, kai pardavimas vykdomas Sąjungos teritorijoje. Siekiant užtikrinti šio palyginimo teisingumą, kainos turi būti lyginamos toje pačioje prekybos stadijoje. Skirtingose prekybos stadijose nustatytų kainų, t. y. neįtraukus visų su prekybos stadija susijusių sąnaudų, į kurias reikia atsižvelgti, palyginimas neišvengiamai lemtų dirbtinius rezultatus, kuriais remiantis nebus galima teisingai įvertinti žalos Sąjungos pramonei. Toks sąžiningas palyginimas yra žalos šiai pramonei apskaičiavimo teisėtumo sąlyga (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑300/16, EU:T:2019:235, 239 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

129

Pirma, dėl Sąjungos kainų koregavimo siekiant atsižvelgti į fiksuotą 49 EUR už toną vežimo iš Pietų Europos į Šiaurės Europą išlaidų sumą Bendrasis Teismas primena, jog jurisprudencijoje ne kartą buvo pripažinta praktika, kai Sąjungos produktų ex‑works kainos be transporto išlaidų lyginamos su importo CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kaina Sąjungos pasienyje (pagal analogiją žr. 2011 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Transnational Company Kazchrome ir ENRC Marketing / Taryba ir Komisija, T‑107/08, EU:T:2011:704, 55 punktą ir 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑300/16, EU:T:2019:235, 243–249 punktus; generalinio advokato G. Slynn išvados byloje Prancūzija / Komisija, 181/85, EU:C:1986:491, p. 708 ir 709).

130

Per procesą Bendrajame Teisme Komisija remiasi išimtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis tokį koregavimą, kuriuo siekta atsižvelgti į išlaidas, būtinas produktui nuvežti į vietą, kur vyksta konkurencija, t. y. Šiaurės Europą, ir daro nuorodą į savo praktiką, kurią taikė 2019 m. spalio 8 d. Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1688, kuriuo importuojamiems Rusijos, Trinidado ir Tobago ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės karbamido ir amonio nitrato mišiniams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir jiems nustatyto laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 258, 2019, p. 21), ir 2019 m. balandžio 10 d. Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/576, kuriuo importuojamiems Rusijos, Trinidado ir Tobago ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės karbamido ir amonio nitrato mišiniams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 100, 2019, p. 7).

131

Kaip teisingai tvirtina ieškovės, Įgyvendinimo reglamento 2019/1688 108–110 konstatuojamosiose dalyse ir Įgyvendinimo reglamento 2019/576 127 ir 129 konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymėjo, kad jos įprasta praktika yra lyginti eksportuojančių gamintojų CIF kainą Sąjungos pasienyje su Sąjungos gamintojų ex‑works kaina. Iš šių konstatuojamųjų dalių taip pat matyti, kad Komisija nukrypsta nuo šio standartinio požiūrio ir pakoreguoja tam tikrus Sąjungos pramonės pardavimus, kai tai pateisina išimtinės aplinkybės. Ji nurodo, kad gali atlikti koregavimą tik dėl išimtinės aplinkybės paveiktų pardavimų dalies.

132

Nagrinėjamu atveju Komisija neteigia, jog ginčijamame reglamente nurodytos išimtinės aplinkybės, kurios pateisintų tai, kad, kalbant apie Indica ryžių pardavimus Sąjungoje, reikia atsižvelgti į vežimo iš Pietų Europos į Šiaurės Europą išlaidas. Ji nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis remiasi tik triplike, nors tokiomis ypatingomis aplinkybėmis rėmėsi pačiame jos nurodytų įgyvendinimo reglamentų tekste.

133

Be to, Komisija nepateikė jokių patikimų ir reikšmingų įrodymų ar duomenų, pagrindžiančių jos teiginį, jog tai yra „akivaizdus faktas“, kad vieta, kur vyksta Indica ryžių konkurencija Sąjungoje, yra Šiaurės Europa, todėl buvo būtina atsižvelgti į Sąjungos pramonės kainas po visų visiškai ir iš dalies išlukštentų Indica ryžių pervežimo iš Pietų į Šiaurės Europą, o ne koreguoti transporto išlaidas pagal ryžių pardavimo įvairiose Sąjungos geografinėse vietovėse dalį.

134

Visų pirma, nors ginčijamo reglamento 36 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad „Pietų“ Europą sudaro Italija ir Ispanija, atsiliepime į ieškinį ji ją apibrėžė kaip sudarytą iš Italijos, Ispanijos ir Graikijos, vėliau prie jos pridėjo Portugaliją.

135

Paskui, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, Komisija pateikė du leidinius, kuriuose šis „akivaizdus“ faktas paminėtas ir paaiškintas statistiniais duomenimis.

136

Viena vertus, Bendrasis Teismas konstatuoja, jog tai yra Komisijos informacinis dokumentas, susijęs su ryžiais, kuriame teigiama (nors šis teiginys nepatvirtintas įrodymais), kad „Indica ryžiai (ilgagrūdžiai) yra „tradiciniai“ Azijos ryžiai, sudarantys [maždaug] 25 % ryžių produkcijos Sąjungoje ir daugiausia vartojami Šiaurės Europoje“.

137

Kita vertus, Komisija pateikė 1995 m. gruodžio mėn. straipsnyje paskelbtą lentelę, susijusią su ryžių kokybe Sąjungoje; joje pateiktas kiekybinis Indica ryžių ir Japonica ryžių suvartojimo 1993 m. ir 1994 m. įvertinimas dėl kiekvienos iš dvylikos tuometinių Sąjungos narių.

138

Nors šioje lentelėje pateikiama informacija apie ryžių vartojimo Sąjungoje įpročius prieš 30 metų, tikėtina, kad tokie įpročiai labai pasikeitė, kaip teisingai nurodė ieškovės savo pastabose dėl Komisijos atsakymų ir per posėdį. Iš šio dokumento taip pat matyti, kad Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir Portugalijoje suvartojama maždaug 11,8 % viso Sąjungoje suvartojamo Indica ryžių kiekio, o pati Komisija pripažino, kad 12 % importo iš Kambodžos patenka į šias „Pietų“ šalis.

139

Galiausiai, nors ginčijamo reglamento 36 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, jog rėmėsi skunde pateikta informacija, patikrinta per patikrinimą vietoje, reikia konstatuoti, kad Italijos Respublikos skunde nėra jokios informacijos, susijusios su vežimo į Sąjungą išlaidomis, ir kad per patikrinimą vietoje Komisijos atlikti patikrinimai nėra bylos medžiagos dalis.

140

Atsiliepimo į ieškinį etape Komisija paaiškino, kad bylos medžiagoje yra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių 49 EUR už toną dydžio vežimo į Sąjungą išlaidų koregavimą, t. y. Italijos ryžių perdirbėjų asociacijos (AIRI) pareiškimas, kuris buvo patikrintas vietoje dviejų atrinktų Italijos perdirbėjų patalpose, tačiau ieškovės negalėjo su jais susipažinti dėl prašymo laikyti informaciją konfidencialia. Ji pridūrė, kad net jei transporto išlaidos nebūtų buvusios pakoreguotos, analizė būtų parodžiusi, kad Sąjungos gamintojų kainos buvo priverstinai sumažintos ne mažiau kaip 5,4 %, kiek tai susiję su nesupakuotų produktų pardavimu, ir 8,5 %, kiek tai susiję su pardavimu pakuotėmis.

141

Žinoma, šalių galimybė susipažinti su informacija apie Komisijos sprendimus pagal deleguotojo reglamento 17 straipsnio 3 dalį, kaip matyti iš šio sprendimo 171 punkto, yra aiškiai ribojama dėl konfidencialaus šios informacijos pobūdžio. Todėl šalių teisę į informaciją reglamentuojantys principai turi būti suderinami su konfidencialumo reikalavimais ir, be kita ko, su Sąjungos institucijų pareiga saugoti verslo paslaptį (pagal analogiją žr. generalinio advokato G. Pitruzzella išvados byloje Donex Shipping and Forwarding, C‑104/19, EU:C:2020:159, 61 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

142

Vis dėlto pagal šio sprendimo 99 punkte nurodytą jurisprudenciją Sąjungos akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo momentu buvusias faktines ir teisines aplinkybes, todėl Bendrasis Teismas negali tyrimo metu pateiktų motyvų pakeisti kitais motyvais, išdėstytais pirmą kartą Bendrajame Teisme. Taip yra kalbant apie procesiniuose dokumentuose Komisijos pateiktus vertinimus, kuriuose ji, nepateikdama išsamesnių paaiškinimų, teigia, kad, jei transporto išlaidos nebūtų buvusios koreguotos, dėl importo iš Kambodžos kainų Sąjungos gamintojų kainos vis tiek būtų buvusios priverstinai sumažintos ne mažiau kaip 5,4 %, kiek tai susiję su nesupakuotų produktų pardavimu, ir 8,4 %, kiek tai susiję su pardavimu pakuotėmis.

143

Be to, atsisakymas atskleisti aptariamą informaciją negali būti pateisintas per procesą Bendrajame Teisme (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 1 d.Changmao Biochemical Engineering / Taryba, T‑442/12, EU:T:2017:372, 153 punktą).

144

Bet kuriuo atveju jau buvo nuspręsta, kad informacija, būtina siekiant įvertinti, ar, atsižvelgiant į rinkos struktūrą, ginčijamas koregavimas buvo tinkamas, nėra konfidencialūs duomenys, nes reikia apibrėžti, nurodant to motyvus, Sąjungos produktų prekybos lygį, atitinkantį importuojamų produktų prekybos lygį, ir atlikti tinkamą koregavimą, kad būtų atsižvelgta į visas su tuo susijusias išlaidas (pagal analogiją žr. 2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Zhejiang Xinshiji Foods ir Hubei Xinshiji Foods / Taryba, T‑122/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:46, 86 punktą).

145

Taigi Komisija negali pagrįstai remtis visos informacijos, kuria remiantis padaryta išvada, kad fiksuoto 49 EUR už toną dydžio transporto išlaidos Sąjungoje turi būti pakoreguotos, konfidencialumu.

146

Be to, Bendrasis Teismas pažymi, kad 2022 m. vasario 8 d., taikant proceso organizavimo priemones gavusi Bendrojo Teismo klausimus ir prašymą pateikti dokumentą, Komisija pakartojo, kad AIRI pareiškimas yra konfidencialus.

147

Vis dėlto 2022 m. vasario 10 d. ji nurodė gavusi AIRI patvirtinimą, kad, atsižvelgiant į nuo administracinės procedūros praėjusį laiką, prašymas laikyti pareiškimą dėl transporto išlaidų konfidencialiu atsiimamas. Ji pridūrė, kad šį pareiškimą pateiks 2022 m. vasario 18 d., atsakydama į Bendrojo Teismo klausimus, ir kad visos šalys galės su juo susipažinti.

148

Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija pateikė tik jos ir Ente Nazionale Risi korespondenciją elektroniniais laiškais, kurioje yra ekrano kopija, kurioje matyti nesupakuotų ryžių ir ryžių dideliuose maišuose vežimo išlaidų lentelė. Joje nurodyta 49 EUR suma, atitinkanti ryžių vežimo dideliuose maišuose iš Italijos į Belgiją išlaidas. Tačiau Bendrajam Teismui nebuvo pateiktas dokumentas, iš kurio gauti šie duomenys, arba skaičiavimai, kuriais remiantis jie buvo gauti.

149

Taigi geografinis pasiskirstymas, kuriuo grindžiamas „akivaizdus faktas“, kad iš dalies arba visiškai išlukštentų Indica ryžių konkurencija Sąjungoje vyksta Šiaurės Europoje, nėra pagrįstas patikimais ir reikšmingais įrodymais. Tas pats pasakytina apie Komisijos pasirinkimą visai Indica ryžių gamybai Sąjungoje taikyti fiksuotą 49 EUR už toną transporto išlaidų normą, neapribojant koregavimo tam tikra Sąjungos iš dalies arba visiškai išlukštentų Indica ryžių, kuriuos iš tikrųjų reikia pervežti iš Pietų į Šiaurės Europą, pardavimo dalimi.

150

Antra, dėl importo kainų koregavimo Komisija ginčijamo reglamento 36 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad rėmėsi „duomenimis, gautais atliekant ankstesnį tyrimą dėl kito maisto produkto, t. y. likerinių mandarinų“. Tačiau ji nepateikė patikimų ir nuoseklių įrodymų ar neprieštaraujančios informacijos dėl aptariamo tyrimo ir duomenų, kuriais remiantis padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti apskaičiuota, kad išlaidos po importo sudaro maždaug 2 % importo kainos.

151

Iš tiesų, nors ieškovės iškėlė prielaidą, kad tai buvo 2003–2004 m. tyrimas, ir pareiškė priekaištus dėl tokių ankstesnių duomenų naudojimo, atsiliepimo į ieškinį etape Komisija paneigė šią prielaidą ir paaiškino, kad tai yra 2014 m. duomenys, gauti atlikus antidempingo priemonių, nustatytų tam tikriems paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams, galiojimo termino peržiūrą.

152

Tiesa, byloje dėl Kinijos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių importo jau buvo konstatuota, kad 2 % importo kainos koregavimas yra nedidelis, todėl pagrįsta manyti, kad jis apima tik išlaidas, patirtas iki prekių pristatymo į importuotojo sandėlį (2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Zhejiang Xinshiji Foods ir Hubei Xinshiji Foods / Taryba, T‑122/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:46, 85 punktas).

153

Tačiau, net darant prielaidą, jog ieškovės turėjo suprasti, kad nagrinėjamas koregavimas grindžiamas 2014 m. tyrimu ir apima tik išlaidas, patirtas iki prekių pristatymo į importuotojo sandėlį, nė vienas iš joms per administracinę procedūrą arba ginčijamame reglamente pateiktų duomenų nėra susijęs su klausimu, kodėl šis importuojamų produktų platinimo grandinės etapas yra Sąjungos pramonės „Šiaurės Europos“ lygmens atitikmuo ar kaip likerinių mandarinų vežimo kainos yra lygiavertės ryžių, kurie yra sausi ir mažiau gendantys produktai, kainoms, taigi ir kodėl nagrinėjamu atveju šis koregavimas yra tinkamas.

154

Taigi Bendrasis Teismas konstatuoja, kad informacija, kuria rėmėsi Komisija grįsdama šį koregavimą, nėra pakankamai įtikinama arba jos iš viso nėra ir ji negali būti laikoma įrodymais ar neprieštaraujančiais duomenimis, leidžiančiais nustatyti, kad yra veiksnys, dėl kurio buvo pakoreguotos importo kainos, ir jo poveikį kainų palyginamumui.

155

Trečia, dėl priverstinio kainų mažinimo analizės koregavimo siekiant atsižvelgti į prekybos lygio skirtumus ir visiškai išlukštentų ryžių, kurie parduodami nesupakuoti, kainas, palyginti su pakuotėmis parduodamų ryžių kainomis, reikia pažymėti, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį koregavimą, ir jokių duomenų, leidžiančių nustatyti, kad yra veiksnių, dėl kurių buvo atliktas šis koregavimas, ir jo poveikį kainų palyginamumui.

156

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija nesirėmė patikimais ir reikšmingais įrodymais ar duomenimis, kuriais būtų galima pagrįsti jos sprendimą atlikti koregavimus vykdant priverstinio kainų mažinimo analizę.

157

Taigi taip pat reikia pritarti ieškovių priekaištams, grindžiamiems akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, kiek Komisija pakoregavo Sąjungos kainas ir importo kainas.

158

Ieškovės iš esmės teigia, kad pažeista jų teisė į gynybą ir deleguotojo reglamento 17 straipsnio 1–4 dalys, siejamos su BLS reglamento 38 straipsnio 3 dalimi, nes prieš priimdama sprendimą vėl nustatyti Bendrojo muitų tarifo muitus importuojamiems Kambodžos kilmės Indica ryžiams Komisija neatskleidė tam tikrų esminių faktų ir aplinkybių ar juos pagrindžiančių duomenų, kuriais remdamasi priėmė galutinį sprendimą.

159

Visų pirma ieškovės tvirtina, kad Komisija joms nepateikė priverstinio kainų mažinimo analizės ar koregavimų, atliktų gavus pastabas po to, kai buvo pateiktas bendrasis faktų atskleidimo dokumentas, taip pat su tuo susijusių šaltinio duomenų apie išlaidas po importo, ryžių vežimo iš Pietų į Šiaurės Europą išlaidas ir nesupakuotų ryžių pardavimo kainų ir pakuotėmis parduodamų ryžių kainų skirtumą.

160

Be to, Komisija nepateikė duomenų, kuriais remiantis apskaičiuoti suvartojimo ir žalos rodikliai, kaip antai rinkos dalių ir pardavimo apimties, Sąjungos gamybos, importo ir jo kainų raidos, įskaitant iš valstybių narių bei Eurostato gautus duomenis ir jų pagrindu nustatytus skaičius, ir analizės, kurią atlikusi ji pritaikė iš dalies išlukštentų ryžių perskaičiavimo į išlukštentų ryžių ekvivalentą koeficientą.

161

Akivaizdu, kad ši informacija yra esminiai faktai ir aplinkybės, o šiuo aspektu panaudoti duomenys – juos pagrindžiantys duomenys, todėl pagal deleguotojo reglamento 17 straipsnio 1–4 dalis Komisija privalėjo ją atskleisti, įskaitant viešai prieinamus duomenis.

162

Be to, ieškovės teigia, kad, nors dėl jų pastabų, išdėstytų po to, kai buvo pateiktas bendrasis faktų atskleidimo dokumentas, priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo gerokai sumažintas – nuo 22 % iki 13 %, kiek tai susiję su nesupakuotų produktų pardavimu, ir iki 14 %, kiek tai susiję su pardavimu pakuotėmis, negalima atmesti galimybės, kad, pateikus priverstinio kainų mažinimo analizę ir jos koregavimus, su tuo susijusius šaltinio duomenis ir kitą svarbią informaciją, jos būtų galėjusios pateikti papildomų pastabų. Komisija, nepateikdama šios informacijos, o tai pati pripažino, atėmė iš ieškovių galimybę pateikti savo pastabas šiuo aspektu, dėl ko ji būtų galėjusi pakeisti kai kurias savo išvadas ir dar labiau sumažinti priverstinio kainų mažinimo skirtumą ar net suabejoti nurodytų rimtų sunkumų ir importuojamų iš dalies arba visiškai išlukštentų Kambodžos kilmės Indica ryžių priežastinio ryšio analize.

163

Galiausiai, ieškovių teigimu, jokia neatskleista informacija nebuvo konfidenciali. Net darant prielaidą, kad tam tikra informacija buvo konfidenciali, pagal BLS reglamento 38 straipsnio 3 ir 5 dalis turėjo būti pateiktas prašymas laikyti informaciją konfidencialia, ir bet kuriuo atveju ji turėjo būti pateikta apibendrintai ar santraukos forma.

164

Pirmiausia Komisija teigia, kad priverstinio kainų mažinimo analizę ir ją pagrindžiančius duomenis ieškovės galėjo suprasti atsižvelgdamos į bendrojo faktų atskleidimo dokumente pateiktą informaciją, susijusią su importo iš Kambodžos kaina ir atrinktų Sąjungos perdirbėjų vieneto kainomis. Nors Komisija pripažįsta, kad neatskleidė minėtos analizės koregavimų ir juos pagrindžiančių duomenų, ji priduria, kad šie koregavimai buvo atlikti atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pastabas dėl bendrojo faktų atskleidimo dokumento ir dėl jų sumažėjo priverstinis kainų mažinimas, todėl jie yra palankūs ieškovėms. Be to, ji pažymi, kad priverstinis kainų mažinimas yra tik vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgta vertinant Sąjungos pramonei kilusius rimtus sunkumus.

165

Komisija priduria, kad ieškovės negalėjo susipažinti su duomenimis, kuriais grindžiamas koregavimas, susijęs su vežimo iš Pietų į Šiaurės Europą išlaidomis, dėl prašymo laikyti informaciją konfidencialia.

166

Be to, kalbant apie suvartojimo ir žalos rodiklius, pažymėtina, jog nors Komisija pripažįsta, kad tai yra esminiai faktai, ji teigia, kad jie buvo nurodyti bendrajame faktų atskleidimo dokumente. O duomenys, kuriais remiantis buvo apskaičiuoti šie rodikliai, nėra esminiai faktai ar aplinkybės, kurie turėjo būti pateikti ieškovėms. Be to, jos galėjo atlikti savo skaičiavimus remdamosi bendrajame faktų atskleidimo dokumente pateikta arba viešai prieinama informacija.

167

Šiuo aspektu Komisija taip pat remiasi deleguotojo reglamento 16 straipsnio 1 dalimi ir 2019 m. vasario 21 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo (ES) 2019/339 dėl bylas nagrinėjančio pareigūno funkcijų ir įgaliojimų atliekant tam tikrus prekybos tyrimus (OL L 60, 2019, p. 20) 12 straipsnio 1 dalimi, kuriose numatyta galimybė bylas nagrinėjančiam pareigūnui įsitraukti į tyrimą šalių prašymu siekiant, be kita ko, išnagrinėti atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su parengta byla atvejus ir ginčus dėl dokumentų konfidencialumo.

168

Iš šių nuostatų matyti, kad ieškovės per administracinę procedūrą turėjo prašyti suteikti galimybę susipažinti su duomenimis, kuriais grindžiami suvartojimo bei žalos rodikliai ir ryžių perskaičiavimo koeficiento apskaičiavimas. Todėl jos nebeturi pagrindo skųstis, kad jie nebuvo atskleisti per procesą Bendrajame Teisme.

169

Galiausiai, Komisija teigia, jog galimi pažeidimai, padaryti dėl tam tikros informacijos neatskleidimo ieškovėms, negali lemti ginčijamo reglamento panaikinimo, nes ieškovės neįrodė, kad administracinės procedūros rezultatas galėjo būti kitoks, jei tokia informacija joms būtų buvusi atskleista.

170

Italijos Respublika ir Ente Nationale Risi iš esmės nurodo Komisijos argumentus.

171

Deleguotojo reglamento 17 straipsnyje „Informacijos atskleidimas“ nurodyta:

„1.   Komisija praneša apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis priimami Komisijos sprendimai.

2.   Pranešama raštu. Pranešime pateikiamos Komisijos išvados ir nurodoma, ar ketinama vėl nustatyti įprastus Bendrojo muitų tarifo muitus.

3.   Deramai saugant konfidencialią informaciją, informacija atskleidžiama kuo skubiau, paprastai ne vėliau kaip prieš 45 dienas iki Komisijos galutinio sprendimo pateikti galutinio veiksmo pasiūlymą, tačiau bet kuriuo atveju skiriant pakankamai laiko, kad šalys galėtų pateikti pastabas ir kad Komisija galėtų tas pastabas apsvarstyti. Jei tuo metu Komisija negali atskleisti tam tikrų faktų ar aplinkybių, jie kuo skubiau atskleidžiami vėliau.

4.   Atskleista informacija nedaro poveikio jokiam vėlesniam sprendimui, kuris gali būti priimtas, tačiau jei toks sprendimas grindžiamas kitais faktais ir aplinkybėmis, jie atskleidžiami kuo skubiau.

5.   Į pastabas, pateiktas po informacijos atskleidimo, atsižvelgiama tiktai tuo atveju, jei jos gaunamos per Komisijos kiekvienu atveju atskirai nustatomą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 14 dienų, deramai atsižvelgiant į reikalo skubumą.“

172

Visų pirma Bendrasis Teismas pažymi, kad šioje nuostatoje Komisijos pareiga atskleisti informaciją nėra siejama su suinteresuotųjų šalių prašymu pateikti išsamią informaciją apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis numatoma nustatyti apsaugos priemonę ir su kuriais ieškovės norėtų susipažinti.

173

Komisijos pateiktas šios nuostatos aiškinimas, kad ieškovės turėjo prašyti suteikti galimybę susipažinti su aptariamais duomenimis, grindžiamas antidempingo procedūros sistema, pagal kurią antidempingo reglamentu tam tikriems suinteresuotiesiems asmenims suteikiamos procedūrinės teisės ir garantijos, kurių įgyvendinimas vis dėlto priklauso nuo aktyvaus šių asmenų dalyvavimo pačioje procedūroje, kuri turi būti įgyvendinama bent jau per nustatytą terminą pateikiant raštišką prašymą (2020 m. liepos 9 d. Sprendimo Donex Shipping and Forwarding, C‑104/19, EU:C:2020:539, 70 punktas).

174

Nors galimybė gauti galutinę informaciją ir vėliau dėl to pateikti pastabas pagal antidempingo reglamentą suteikiama su sąlyga, kad pateikiamas prašymas Komisijai, deleguotojo reglamento 17 straipsnyje nereikalaujama pateikti tokio prašymo.

175

Be to, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad deleguotojo reglamento 16 straipsnis ir Sprendimo 2019/339 12 straipsnio 1 dalis susiję su bylas nagrinėjančio pareigūno įsitraukimu į tyrimą administraciniame etape ir su konkrečia situacija, kai atitinkamos šalys pateikė prašymą suteikti galimybę susipažinti su parengta byla arba konkrečiu dokumentu, Komisija atsisakė suteikti šią galimybę ir, be kita ko, reikia spręsti ginčą dėl tam tikrų dokumentų konfidencialumo.

176

Ši suinteresuotųjų asmenų teisė raštu prašyti suteikti galimybę susipažinti su byla administraciniame etape ir klausimas dėl galimo bylas nagrinėjančio pareigūno įsitraukimo į tyrimą atsisakius suteikti tokią galimybę arba kilus ginčui dėl tam tikrų dokumentų konfidencialumo skiriasi nuo Komisijos pareigos atskleisti išsamią informaciją apie faktus ir aplinkybės, kuriais ji grindžia savo galutinį sprendimą, kaip tai suprantama pagal deleguotojo reglamento 17 straipsnį.

177

Todėl, priešingai, nei tvirtina Komisija, ieškovės neturėjo jokios išankstinės pareigos per administracinę procedūrą prašyti suteikti galimybę susipažinti su deleguotojo reglamento 17 straipsnyje nurodyta informacija, kad Bendrajame Teisme galėtų remtis šios nuostatos ir jų teisės į gynybą pažeidimu.

178

Galiausiai Bendrasis Teismas primena, kad pagal jurisprudenciją teisė į gynybą apima tiek teisę būti išklausytam, tiek teisę susipažinti su bylos medžiaga ir yra viena iš pagrindinių teisių, kurios yra sudedamoji Sąjungos teisės sistemos dalis ir įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijoje (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Kamino International Logistics ir Datema Hellmann Worldwide Logistics, C‑129/13 ir C‑130/13, EU:C:2014:2041, 28 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

179

Kadangi vykdant tyrimo procedūras prieš priimant reglamentus, kuriais nustatomos apsaugos priemonės, gali būti daromas tiesioginis ir konkretus poveikis susijusioms šalims ir sukelti joms nepalankūs padariniai, Komisija privalo laikytis tam tikrų principų ir procedūrinių garantijų (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija, T‑300/16, EU:T:2019:235, 74 ir 76 punktus).

180

Taigi iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, vykdydamos pareigą informuoti, Sąjungos institucijos privalo veikti deramai rūpestingai, siekdamos teikti susijusioms įmonėms – su sąlyga, kad lieka užtikrinta komercinės paslapties apsauga – jų interesų gynybai naudingus duomenis ir pasirinkdamos, prireikus savo iniciatyva, tinkamą tokio pateikimo tvarką. Bet kuriuo atveju suinteresuotosioms įmonėms per administracinę procedūrą turi būti suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo ir svarbos bei dėl esminių faktų ir aplinkybių, kuriais remdamasi Komisija priima sprendimą ir vertina, ar yra rimtų sunkumų, kurių kyla ar gali kilti Sąjungos pramonei dėl šalies, kuri naudojasi lengvatomis, kilmės produkto importo (pagal analogiją žr. 2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 76 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

181

Kalbant konkrečiai, teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti nuomonę per administracinę procedūrą iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo OZ / BEI, C‑558/17 P, EU:C:2019:289, 53 punktas ir 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo HF / Parlementas, C‑570/18 P, EU:C:2020:490, 58 punktas).

182

Taigi tam, kad suinteresuotosios šalies pareikšta nuomonė būtų veiksminga, reikia, jog ši nuomonė būtų pareikšta laiku, kad Komisija galėtų su ja susipažinti ir atidžiai įvertinti jos reikšmę priimtino akto turiniui.

183

Dėl apsaugos priemonių, patvirtintų remiantis BLS reglamentu, deleguotojo reglamento 17 straipsnyje nustatyta tam tikra suinteresuotųjų šalių teisės teikti pastabas įgyvendinimo tvarka ir taip išreiškiama jų teisė būti išklausytoms. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta Komisijos pareiga pranešti apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji priima sprendimus.

184

Tokia pareiga a fortiori taikoma dėl pačių esminių faktų ir aplinkybių, juolab kad deleguotojo reglamento 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse aiškiai nurodytas „faktų ir aplinkybių“ atskleidimas.

185

Be to, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija atskleidžiama kuo skubiau ir iš esmės ne vėliau kaip prieš 45 dienas iki Komisijos galutinio sprendimo priėmimo. Bet kuriuo atveju tam turi būti skirta pakankamai laiko, kad šalys galėtų pateikti pastabas, o Komisija – jas apsvarstyti. Be to, šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jei Komisija ketina vėliau priimti sprendimą remdamasi faktais ir aplinkybėmis, kurie skiriasi nuo tų, apie kuriuos pranešta anksčiau, ji turi juos atskleisti kuo skubiau.

186

Deleguotojo reglamento 17 straipsnio formuluotėje nenurodyta nieko, kuo remiantis būtų galima teigti, kad šis atskleidimas yra tik orientacinio pobūdžio. Kai kuriose šios nuostatos kalbinėse versijose, kaip antai versijose anglų ir prancūzų kalbomis, kuriose atitinkamai vartojami žodžiai „shall“ ir „doivent“ arba tiesioginė nuosaka esamuoju laiku, aiškiai nurodoma Komisijos pareiga laiku pranešti apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji priima sprendimus.

187

Būtent atsižvelgiant į šiuos principus turi būti nagrinėjami ieškovių priekaištai dėl informacijos, kurios Komisija neatskleidė. Todėl Bendrasis Teismas nusprendžia išnagrinėti šiuos du priekaištus dėl to, kad nebuvo atskleisti, pirma, duomenys, kuriais grindžiami suvartojimo ir žalos rodikliai, ir, antra, informacija apie priverstinio kainų mažinimo analizę ir jos koregavimus, kurie buvo padaryti suinteresuotosioms šalims pateikus pastabas dėl bendrojo faktų atskleidimo dokumento.

188

Nagrinėjamu atveju bendrajame faktų atskleidimo dokumente Komisija pateikė suinteresuotosioms šalims faktus ir aplinkybes, kurias laikė esminėmis ir kuriomis remdamasi numatė importuojamiems Kambodžos kilmės Indica ryžiams laikinai vėl nustatyti Bendrojo muitų tarifo muitus, įskaitant duomenis apie suvartojimo ir žalos rodiklius, bei šių rodiklių rodomų tendencijų analizę, kaip matyti iš šio sprendimo 11–16 punktų.

189

Bendrasis Teismas primena, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 172–186 punktų, deleguotojo reglamento 17 straipsnyje Komisijos pareiga atskleisti informaciją nesiejama su aktyviu suinteresuotųjų šalių dalyvavimu administracinėje procedūroje. Be to, teisė į gynybą, kurios laikymąsi Komisija privalo užtikrinti atlikdama tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti apsaugos priemones remiantis BLS reglamentu, deleguotajame reglamente įgyvendinama taikant išsamią procedūrinių garantijų sistemą, kuria, be kita ko, siekiama suteikti galimybę suinteresuotosioms šalims veiksmingai ginti savo interesus.

190

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad deleguotojo reglamento 17 straipsnio 1 dalyje Komisijos pareiga atskleisti informaciją neapribojama esminiais faktais ir aplinkybėmis, kuriais remdamasi ji priima sprendimus, bet joje aiškiai nurodomi juos pagrindžiantys duomenys.

191

Komisija pripažino, kad suvartojimo ir žalos rodikliai yra esminiai faktai. Taigi informacija ir duomenys, kuriais grindžiami šie rodikliai, yra esminius faktus ir aplinkybes pagrindžianti išsami informacija, kuri turėjo būti pateikta ieškovėms pagal deleguotojo reglamento 17 straipsnį.

192

Pirmiausia dėl iš dalies išlukštentų ryžių perskaičiavimo į išlukštentų ryžių ekvivalentą koeficiento iš bendrojo faktų atskleidimo dokumento 5 išnašos matyti, jog Komisija nurodė, kad šis perskaičiavimo koeficientas nustatytas 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1312/2008, nustatančiame perskaičiavimo koeficientus, perdirbimo išlaidas ir šalutinių produktų vertę įvairiems ryžių perdirbimo etapams (OL L 344, 2008, p. 56), ir kad jis taikomas tiek importuojamiems produktams, tiek Sąjungoje pagamintam kiekiui. Iš dalies išlukštentų ryžių perskaičiavimo į išlukštentus ryžius koeficientas nustatytas šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje, todėl ieškovės galėjo susipažinti su šia informacija. Šiuo aspektu negalima konstatuoti jokio teisės į gynybą pažeidimo.

193

Be to, dėl informacijos, kuria remdamasi Komisija galėjo parengti duomenis apie suvartojimą Sąjungoje, Sąjungos pramonei ir Kambodžos Karalystei tenkančias rinkos dalis, Kambodžos kilmės Indica ryžių importo raidą bei gamybą, atsargas ir plotą, kurį Sąjungos pramonė naudoja Indica ryžiams auginti, nurodytus bendrojo faktų atskleidimo dokumento 19, 21, 24, 26, 33, 35, 36 ir 38 konstatuojamosiose dalyse ir ginčijamo reglamento 25, 27, 30, 32, 47, 49, 52 ir 53 konstatuojamosiose dalyse, reikia pažymėti, kad iš šios informacijos tik matyti, jog šiuos duomenis Komisija parengė remdamasi iš valstybių narių gautais duomenimis arba Eurostato duomenimis.

194

Vis dėlto aptariamų Eurostato duomenų ar iš valstybių narių gautų duomenų nebuvo ieškovėms pateiktoje bylos medžiagoje, o bendrojo faktų atskleidimo dokumento 4 išnašoje esantis saitas nukreipia į Komisijos interneto svetainėje pateiktą Sąjungos bendros žemės ūkio politikos apžvalgą dėl „grūdų, aliejinių augalų sėklų, baltyminių augalų ir ryžių“.

195

Šiuo aspektu Komisija negali remtis 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Archer Daniels Midland / Komisija (T‑329/01, EU:T:2006:268) 372 punktu. Iš tiesų iš to sprendimo matyti, kad toje byloje aptartas viešai prieinamas leidinys buvo konkretus leidinys ir buvo aiškiai paminėtas pranešimo apie priekaištus išnašoje. Tačiau nagrinėjamu atveju bendrojo informacinio dokumento 4 išnašoje pateiktas saitas tiesiogiai nenukreipia į Eurostato pateiktus duomenis ir šie duomenys, kaip ir iš valstybių narių gauti duomenys, nebuvo pateikti ieškovėms kitu būdu.

196

Bet kuriuo atveju, net jei būtų laikomasi nuomonės, kad Eurostato duomenys buvo viešai prieinami ir kad ieškovės turėjo galimybę susipažinti su bendrajame faktų atskleidimo dokumente pateiktais galutiniais duomenimis, susijusiais su suvartojimo ir žalos rodikliais, Komisija nepaaiškino, kokia metodika, jei tokia buvo, buvo vadovaujamasi derinant iš valstybių narių gautus duomenis su Eurostato statistiniais duomenimis, siekiant nustatyti galutinius duomenis, pateiktus bendrajame faktų atskleidimo dokumente ir ginčijamame reglamente.

197

Todėl Komisija pažeidė deleguotojo reglamento 17 straipsnį, nes suinteresuotosioms šalims laiku nepateikė Eurostato informacijos ir valstybių narių duomenų, gautų atliekant tyrimą ir apskaičiuojant suvartojimo ir žalos rodiklius.

198

Galiausiai, kiek tai konkrečiai susiję su duomenimis, naudotais Sąjungos gamybai nustatyti, Komisija pripažino, kad pateikė tik dalinį skaičiavimą, nes duomenys neatspindi laikotarpio pradžios atsargų ar ryžių kaip sėklos naudojimo. Vis dėlto ji pridūrė, kad šis apskaičiavimas atitinka balanso apskaičiavimą ir kad ieškovės galėjo jį suprasti iš ryžių balanso, su kuriuo jos turėjo galimybę susipažinti.

199

Iš ryžių balansų, pridėtų prie ieškovių procesinių dokumentų, matyti, kad laikotarpio pabaigos atsargų duomenys, nurodyti bendrojo faktų atskleidimo dokumento 36 konstatuojamojoje dalyje ir ginčijamo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje, atitinka skirtumą tarp, viena vertus, laikotarpio pradžios atsargų, naudotinos produkcijos ir importo sumos ir, kita vertus, bendro vidaus naudojimo ir eksporto. Vis dėlto, nors pagal šią apskaitos formulę galima apskaičiuoti laikotarpio pabaigos atsargas, Komisija ją išsamiai išdėstė tik Bendrajam Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau iš bendrojo faktų atskleidimo dokumento jos visiškai nematyti, ir Komisija neteigia, kad ją pateikė ieškovėms per administracinę procedūrą.

200

Be to, nors ieškovės turėjo galimybę susipažinti su dviem tyrimo laikotarpio ryžių balansais, iš Komisijos atsakymų į Bendrojo Teismo taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus matyti, kad ji rėmėsi kitu 2018 m. balansu, kurio duomenys gauti Komisijai surinkus duomenis, kurie kai kuriais aspektais skiriasi nuo ieškovių turimų ryžių balansuose nurodytų skaičių. Šis balansas nebuvo pateiktas ieškovėms per administracinę procedūrą, taip pat nebuvo atskleisti jį pagrindžiantys duomenys ir Komisijos šiems duomenims surinkti naudojama metodika.

201

Be to, nors Komisija teigia, jog bendrojo faktų atskleidimo dokumento 18 konstatuojamojoje dalyje buvo aiškiai nurodyta, kad duomenys apie Sąjungos gamintojų pardavimą buvo apskaičiuoti remiantis ryžių balansais, pridėjus laikotarpio pradžios atsargas bei naudotiną produkciją ir atėmus sėklas, eksportą ir laikotarpio pabaigos atsargas, ir tai yra „visuotinai pripažįstama apskaitos formulė“, Bendrais Teismas pažymi, jog šioje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „Indica ryžių suvartojimas Sąjungoje buvo nustatytas remiantis Komisijos iš valstybių narių surinktais duomenimis ir turimais Eurostato importo statistiniais duomenimis“. Jame neminima pardavimo apimtis ar Komisijos naudota apskaitos formulė.

202

Be to, iš bendrojo faktų atskleidimo dokumento nematyti skaičiavimo metodo, kurį Komisija naudojo galutiniams skaičiams, susijusiems su suvartojimu Sąjungoje, nurodytiems bendrojo faktų atskleidimo dokumento 19 konstatuojamojoje dalyje ir pakartotiems ginčijamo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje, gauti.

203

Taigi ieškovės neturėjo duomenų, kuriais grindžiami suvartojimo ir žalos rodikliai, ar naudingos informacijos, kuria remdamosi būtų galėjusios suprasti Komisijos skaičiavimus šiuo atžvilgiu, nes Komisija neįvykdė pareigos atskleisti informacijos, kaip tai suprantama pagal deleguotojo reglamento 17 straipsnį.

204

Negalima atmesti galimybės, kad ieškovės būtų galėjusios geriau užtikrinti savo gynybą nesant šių pažeidimų.

205

Iš tiesų pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nors iš ieškovo negalima reikalauti įrodyti, kad nesant nagrinėjamo procedūros pažeidimo Komisijos sprendimas būtų buvęs kitoks – jam tik reikia įrodyti tai, kad tokia prielaida nėra visiškai atmestina, nes ši šalis būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą nesant šio pažeidimo, – vis dėlto su teise į gynybą susijusio pažeidimo buvimas gali lemti atitinkamo akto panaikinimą tik tuomet, jeigu yra galimybė, kad dėl šio pažeidimo administracinės procedūros rezultatas galėjo būti kitoks, taigi konkrečiai pažeidžiama teisė į gynybą (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 78 ir 79 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

206

Jau buvo nuspręsta, kad šis reikalavimas yra įvykdytas, kai ieškovas, neturėdamas galimybės susipažinti su dokumentais, kurie jam turėjo būti pateikti paisant teisės į gynybą, negalėjo tinkamai pateikti pastabų, ir taip iš jo atimta galimybė, nors ir nedidelė, užtikrinti geresnę savo gynybą (šiuo klausimu žr. 2019 m. sausio 16 d. Sprendimo Komisija / United Parcel Service, C‑265/17 P, EU:C:2019:23, 56 punktą).

207

Tokiu atveju bylos medžiagos, kuria rėmėsi administracija ar Sąjungos institucija, nepateikimas iš tikrųjų neišvengiamai turi įtakos aktų, priimtų pasibaigus procedūrai, galinčiai turėti neigiamą poveikį ieškovui, teisėtumui, atsižvelgiant į teisei į gynybą suteikiamą apsaugą (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo OZ / EIB, C‑558/17 P, EU:C:2019:289, 78 punktą ir 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo HF / Parlamentas, C‑570/18 P, EU:C:2020:490, 73 punktą).

208

Taigi konkrečiomis nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis dėl to, kad ieškovės neturėjo galimybės susipažinti su duomenų apie suvartojimą ir rimtų sunkumų rodiklių skaičiavimais, galėjo būti apribota jų galimybė pateikti reikšmingų pastabų. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju jos neturėjo tam tikros informacijos apie skaičiavimo metodiką, yra reikšminga vertinant, ar procedūros baigtis būtų galėjusi būti kitokia, jei Komisija būtų atskleidusi šiuos skaičiavimus.

209

Dėl to, kad turima visa informacija apie suvartojimo bei žalos rodiklius ir Komisijos atlikti išsamūs skaičiavimai, o ne tik atliekant šiuos skaičiavimus panaudoti duomenys, ieškovai paprastai gali pateikti savo gynybai vertingesnių pastabų. Tuomet jie gali konkrečiai patikrinti, kaip Komisija panaudojo šiuos duomenis, ir juos palyginti su savo skaičiavimais, o tai leidžia jiems nustatyti tariamas Komisijos klaidas, kurios kitaip nebūtų nustatytos (pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Jinan Meide Casting / Taryba, T‑424/13, EU:T:2016:378, 208 punktą ir 2017 m. birželio 1 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Taryba, T‑442/12, EU:T:2017:372, 156 punktą).

210

Kaip matyti iš šio sprendimo 196 ir 199–202 punktų, gavusios duomenis ir skaičiavimo metodus, kuriais grindžiami suvartojimo ir žalos rodikliai, ieškovės šia informacija būtų galėjusios veiksmingai pasinaudoti, todėl, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, būtų galėjusios pateikti tinkamesnes pastabas, nei buvo pateikusios anksčiau, be kita ko, po to, kai buvo pateiktas bendrasis faktų atskleidimo dokumentas.

211

Taigi gali būti, kad dėl šio pažeidimo administracinės procedūros rezultatas galėjo būti kitoks, ir taip konkrečiai pažeista ieškovių teisė į gynybą.

212

Iš ginčijamo reglamento 33–42 konstatuojamųjų dalių matyti, kad priverstinio kainų mažinimo analizė ir Komisijos atlikti koregavimai yra esminiai priverstinio kainų mažinimo skaičiavimų veiksniai. Be to, procesiniuose dokumentuose Komisija nurodė, jog priverstinis kainų mažinimas yra vienas iš veiksnių, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, kad Sąjungos pramonei kilo rimtų sunkumų. Per posėdį ji taip pat patvirtino, jog darydama išvadą, kad yra Sąjungos pramonei kilusių rimtų sunkumų ir importuojamų iš dalies arba visiškai išlukštentų Kambodžos kilmės Indica ryžių priežastinis ryšys, rėmėsi priverstinio kainų mažinimo analize.

213

Pirma, kiek tai susiję su priverstinio kainų mažinimo analize, reikia pažymėti, kad bendrojo faktų atskleidimo dokumente Komisija nurodė importo iš Kambodžos kainas ir atrinktų Sąjungos perdirbėjų vieneto kainas.

214

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės teisingai suprato šios informacijos apimtį ir galėjo pačios atlikti skaičiavimus dėl 22 % priverstinio kainų mažinimo skirtumo. Taigi dėl to, kad ieškovėms nebuvo pateiktas priverstinio kainų mažinimo skirtumo, kaip antai nurodyto bendrajame faktų atskleidimo dokumente, apskaičiavimas, iš jų nebuvo atimta bet kokia galimybė pateikti tam tikras reikšmingas pastabas.

215

Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 194–196 punktų, Komisija neatskleidė Eurostato duomenų, įskaitant tuos, kuriais remdamasi ji nustatė skaičius, susijusius su importo iš Kambodžos kainų raida, ir taip pažeidė pareigą atskleisti informaciją, kaip tai suprantama pagal deleguotojo reglamento 17 straipsnį.

216

Kalbant apie skaičius, iš kurių matyti Sąjungos kainų raida, pažymėtina, jog iš bendrojo faktų atskleidimo dokumento 39 konstatuojamosios dalies ir ginčijamo reglamento 54 konstatuojamosios dalies matyti, kad jie buvo nustatyti remiantis atrinktų Sąjungos perdirbėjų atsakymais į klausimynus. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės turėjo galimybę susipažinti su šiais atsakymais, reikia pažymėti, kad su kainomis susijusios dalys buvo nurodytos kaip konfidencialios. Kaip teisingai nurodo ieškovės, Sąjungos perdirbėjų suvestiniai duomenys nėra konfidencialūs ir yra pateikti bendrojo faktų atskleidimo dokumento 39 konstatuojamojoje dalyje, kuri pakartota ginčijamo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau ieškovės neteigia, kad joms turėjo būti pateikti individualūs perdirbėjų duomenys, todėl jos negali remtis teisės į gynybą pažeidimu šiuo aspektu.

217

Antra, kiek tai susiję su atliktais priverstinio kainų mažinimo analizės koregavimais, reikia konstatuoti, kad tai pirmą kartą buvo paminėta ginčijamame reglamente. Be to, iš to reglamento 34–37 konstatuojamųjų dalių matyti, kad jas Komisija priėmė siekdama atsakyti į suinteresuotųjų šalių, įskaitant Kambodžos Karalystę, pastabas, gautas po to, kai buvo pateiktas bendrasis faktų atskleidimo dokumentas, ir užtikrinti teisingą palyginimą.

218

Taigi priverstinio kainų mažinimo analizės koregavimai yra ne tik esminiai faktai ir aplinkybės, kuriais remdamasi Komisija priėmė sprendimą laikinai vėl nustatyti Bendrojo muitų tarifo muitus importuojamiems Kambodžos kilmės Indica ryžiams, bet dėl jų taip pat buvo pakeisti priverstinio kainų mažinimo skirtumai ir galutinės išvados, kurios prieš tai buvo pateiktos suinteresuotosioms šalims bendrajame faktų atskleidimo dokumente.

219

Koregavimai taip pat lėmė tendencijų, kuriomis buvo pagrįstas žalos vertinimas, pokyčius, nes ginčijamame reglamente Komisija, be bendro 22 % priverstinio kainų mažinimo skirtumo, kuris jau buvo nurodytas bendrajame faktų atskleidimo dokumente, paminėjo naują 13 % skirtumą dėl nesupakuotų produktų pardavimo ir 14 % skirtumą dėl pardavimo pakuotėmis.

220

Pagal deleguotojo reglamento 17 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgiant į ieškovių teisę būti išklausytoms, kadangi Komisijos sprendimas buvo grindžiamas kitais faktais ir aplinkybėmis, nei buvo atskleisti anksčiau, ji privalėjo kuo greičiau atskleisti ieškovėms informaciją apie priverstinio kainų mažinimo analizės koregavimus ir a fortiori apie priverstinio kainų mažinimo analizę po koregavimo. Komisija pripažįsta, kad nepateikė jokių duomenų, kuriais remdamosi ieškovės būtų galėjusios susipažinti su informacija apie šiuos koregavimus ir analize prieš priimant ginčijamą reglamentą ir pareikšti savo nuomonę dėl jų.

221

Žinoma, kaip nurodyta šio sprendimo 141 punkte, informacija turi būti atskleidžiama saugant konfidencialią informaciją. Tačiau nei per administracinę procedūrą, nei ginčijamame reglamente Komisija visiškai neteigė, kad tai yra konfidencialūs duomenys, su kuriais ji negalėjo leisti susipažinti ieškovėms.

222

Ji tik rėmėsi įrodymų, pagrindžiančių Sąjungos kainų koregavimą, konfidencialumu atsiliepimo į ieškinį etape. Bet kuriuo atveju iš 145 punkto matyti, jog Komisija negalėjo pagrįstai remtis visos informacijos, kuria remiantis padaryta išvada, kad fiksuoto 49 EUR už toną dydžio vežimo į Sąjungą išlaidos turi būti pakoreguotos, konfidencialumu.

223

Be to, nors pagal deleguotojo reglamento 17 straipsnio 3 dalį informacija atskleidžiama saugant konfidencialią informaciją, dėl šios konfidencialios informacijos saugojimo teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę apsaugą negali tapti beprasmės (šiuo klausimu žr. 1985 m. kovo 20 d. Sprendimo Timex / Taryba ir Komisija, 264/82, EU:C:1985:119, 29 punktą).

224

Be to, BLS reglamento 38 straipsnio 5 dalyje iš esmės nurodyta, kad to straipsnio 1–4 dalimis, susijusiomis su informacijos naudojimu, įskaitant informaciją, kurią prašoma laikyti konfidencialia, nedraudžiama Komisijai pateikti apibendrintą informaciją ir, be kita ko, motyvus, kuriais grindžiami pagal BLS reglamentą priimami sprendimai, tačiau turi būti atsižvelgiama į atitinkamų fizinių ir juridinių asmenų teisėtus interesus, kad nebūtų atskleistos jų verslo paslaptys.

225

Pagal jurisprudenciją Sąjungos institucijų teikiamos informacijos pakankamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant būtent į prašomos informacijos specifiką (pagal analogiją žr. 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Ajinomoto ir NutraSweet / Taryba, T‑159/94 ir T‑160/94, EU:T:1997:209, 93 punktą ir 2017 m. birželio 1 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Taryba, T‑442/12, EU:T:2017:372, 143 punktą).

226

Atsižvelgiant į tai, Komisija turi siekti, kiek tai suderinama su komercinės paslapties apsauga, suinteresuotosioms šalims teikti jų gynybai naudingus duomenis, prireikus sava iniciatyva pasirinkdama tinkamą tokio pateikimo tvarką (pagal analogiją žr. 1985 m. kovo 20 d. Sprendimo Timex / Taryba ir Komisija, 264/82, EU:C:1985:119, 30 punktą ir 2017 m. birželio 1 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Taryba, T‑442/12, EU:T:2017:372, 141 punktą).

227

Šioje byloje neginčijama, kad per administracinę procedūrą Komisija nepateikė jokios informacijos apie Sąjungos kainų koregavimą.

228

Tas pats pasakytina apie importo kainų koregavimą bei koregavimą siekiant atsižvelgti į prekybos lygio skirtumus ir visiškai išlukštentų ryžių, kurie parduodami nesupakuoti, kainas, palyginti su pakuotėmis parduodamų ryžių kainomis, kurios buvo nurodytos ginčijamame reglamente, tačiau Komisija nepateikė jokios informacijos apie atliktus skaičiavimus ir atliekant tokius koregavimus naudotus duomenis. Be to, ginčijamame reglamente nenurodytas joks pagrįstas galimo atsisakymo juos pateikti pagrindas.

229

Kadangi priverstinio kainų mažinimo analizės koregavimai yra esminiai faktai ir aplinkybės, kuriais remdamasi Komisija priėmė sprendimą vėl nustatyti Bendrojo muitų tarifo muitus importuojamiems Kambodžos kilmės Indica ryžiams, Komisija privalėjo juos pateikti ieškovėms, taip pat ir juos pagrindžiančius duomenis. Taigi buvo pažeistas deleguotojo reglamento 17 straipsnis ir ieškovių teisė būti išklausytoms.

230

Kaip matyti iš šio sprendimo 205–207 punktuose nurodytos jurisprudencijos, dėl teisės į gynybą pažeidimo gali būti panaikintas sprendimas, priimtas pasibaigus procedūrai, jei yra galimybė, kad dėl šio pažeidimo administracinės procedūros rezultatas galėjo būti kitoks, ir iš ieškovių buvo atimta galimybė, nors ir nedidelė, užtikrinti geresnę savo gynybą.

231

Nagrinėjamu atveju per tyrimą ieškovės, remdamosi jau turima informacija, pateikė kelias pastabas, ir dėl kai kurių iš jų buvo pakeisti priverstinio kainų mažinimo skirtumo skaičiavimai.

232

Iš tiesų iš ginčijamo reglamento 34 ir 35 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Kambodžos Karalystė ginčijo metodą, kurį Komisija taikė apskaičiuodama priverstinio kainų mažinimo skirtumą, nurodytą bendrajame faktų atskleidimo dokumente, ir teigė, kad importo kainos turi būti pakoreguotos įtraukiant išlaidas po importo. Atsižvelgdama į šias pastabas Komisija nusprendė peržiūrėti savo skaičiavimus, kad atsižvelgtų ne tik į išlaidas po importo, bet ir į atitinkamas vežimo į Sąjungą išlaidas, taip pat į prekybos lygio skirtumus, darančius poveikį kainų palyginamumui, kaip jau nurodyta šio sprendimo 119, 120 ir 126 punktuose.

233

Be to, kaip per posėdį nurodė pačios ieškovės, savo pastabose dėl Komisijos atsakymų į Bendrojo Teismo klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, visų pirma atsakydamos į Komisijos lentelę, kurioje pateiktas kiekybinis Indica ryžių ir Japonica ryžių suvartojimo Sąjungoje 1993 m. ir 1994 m. įvertinimas, jos pateikė lentelę, susijusią su 1995 m. ir 1996 m., kurioje buvo nurodyti skirtingi vartojimo įpročiai, be kita ko, Italijoje ir Portugalijoje.

234

Taigi akivaizdu, kad ieškovės būtų galėjusios geriau užtikrinti savo gynybą, jei nebūtų buvę procedūrinių pažeidimų, susijusių su priverstinio kainų mažinimo analizę ir ginčijamus koregavimus pagrindžiančių duomenų neatskleidimu, ir negalima atmesti galimybės, kad jų argumentai šiuo klausimu būtų galėję turėti įtakos Komisijos sprendimo turiniui, ypač atsižvelgiant į tai, kad Komisija jau pakeitė savo poziciją ir priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus dėl pastabų, kurias jai pateikė suinteresuotosios šalys po to, kai buvo pateiktas bendrasis faktų atskleidimo dokumentas (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware / Taryba, C‑141/08 P, EU:C:2009:598, 92 punktą).

235

Be to, kadangi sąžiningas, t. y. tuo pačiu prekybos lygiu, importo kainos ir Sąjungos pramonės kainos palyginimas yra priverstinio kainų mažinimo skaičiavimų, leidusių nustatyti, kad esama didelių sunkumų, teisėtumo sąlyga, negalima konstatuoti, jog ieškovės galėjo veiksmingai pareikšti nuomonę, jei joms nebuvo pateikta jokių šį sąžiningumą pagrindžiančių duomenų (pagal analogiją žr. 2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Zhejiang Xinshiji Foods ir Hubei Xinshiji Foods / Taryba, T‑122/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:46, 85 punktą).

236

Kaip per posėdį iš esmės pažymėjo ieškovės, aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju jos neturėjo informacijos apie priverstinį kainų mažinimą ir priverstinio kainų mažinimo skirtumų skaičiavimus, yra reikšminga vertinant, ar procedūros baigtis būtų galėjusi būti kitokia, jei Komisija būtų ją atskleidusi. Iš tiesų ginčijamo reglamento priėmimo dieną ieškovės tik bendrai žinojo, kad buvo apskaičiuotas 22 % priverstinis kainų mažinimas. Visų pirma iki tos dienos jos nežinojo, kad Komisija pakoregavo importo kainas ir Sąjungos pramonės kainas. Nė vienas iš joms per administracinę procedūrą pateiktų duomenų nėra susijęs su klausimu, kaip buvo peržiūrėti priverstinio kainų mažinimo skaičiavimai, kad būtų nustatytas 13 % priverstinis kainų mažinimas, kiek tai susiję su nesupakuotų produktų pardavimu, ir 14 %, kiek tai susiję su pardavimu pakuotėmis, ir su priežastimis, dėl kurių buvo pasirinkta taikyti 2 % importo kainos dydžio importo koregavimą ir fiksuoto 49 EUR už toną dydžio Sąjungos pramonės kainų koregavimą.

237

Jei ieškovės būtų turėjusios priverstinio kainų mažinimo analizę ir informaciją apie jos koregavimus, taip pat priverstinio kainų mažinimo skirtumų skaičiavimus, jos būtų galėjusios bent jau pateikti pastabas dėl Komisijos gautų rezultatų. Taigi prireikus ieškovės būtų galėjusios palyginti šiuos rezultatus su savo rezultatais. Todėl prireikus jos būtų galėjusios tiksliau ginčyti Komisijos taikytą metodą, ir būtų buvusi didesnė tikimybė, kad Komisija atsižvelgs į jų prieštaravimus.

238

Taigi akivaizdu, kad, gavusios informaciją apie koregavimus ir naujų priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus, taip pat apie Komisijos atliktus išsamius skaičiavimus, ieškovės būtų galėjusios veiksmingai pasinaudoti šia informacija, todėl, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, būtų galėjusios pateikti tinkamesnes pastabas, nei pateikė Kambodžos Karalystė.

239

Todėl negalima atmesti galimybės, kad jei ieškovės būtų turėjusios priverstinio kainų mažinimo skirtumo skaičiavimus, jos būtų galėjusios naudingai pasinaudoti šia informacija įgyvendindamos savo teisę į gynybą.

240

Taigi ieškovės pagrįstai teigia, jog buvo pažeista jų teisė į gynybą ir deleguotojo reglamento 17 straipsnis, ir gali būti, kad administracinės procedūros rezultatas galėjo būti kitoks, ir taip konkrečiai pažeista jų teisė į gynybą.

241

Nagrinėjant, ar buvo pažeista teisė į gynybą, negalima atsižvelgti į Komisijos nurodytą aplinkybę, kad po to, kai buvo pateiktas bendrasis faktų atskleidimo dokumentas, ieškovės galėjo jos prašyti atsižvelgti į išlaidas po importo. Iš tiesų tokia aplinkybė prireikus negalėtų turėti įtakos klausimui, ar buvo pažeista teisė į gynybą. Siekiant užtikrinti teisę į gynybą svarbu, kad suinteresuotasis asmuo galėtų žinoti esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi Komisija priėmė sprendimą vėl nustatyti Bendrojo muitų tarifo muitus. Dėl tų pačių priežasčių duomenys, kurie įrodo, kad importo kaina ir Sąjungos pramonės kaina buvo palygintos tuo pačiu prekybos lygiu, yra itin svarbūs siekiant veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą (pagal analogiją žr. 2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Zhejiang Xinshiji Foods ir Hubei Xinshiji Foods / Taryba, T‑122/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:46, 90 ir 91 punktus).

242

Taigi tai, kad ginčijamo reglamento priėmimo etape atlikti koregavimai buvo palankūs ieškovėms, nes priverstinis kainų sumažinimas sumažėjo nuo 22 % iki atitinkamai 13 %, kiek tai susiję su nesupakuotų produktų pardavimu, ir iki 14 %, kiek tai susiję su pardavimu pakuotėmis, neturi reikšmės.

243

Taigi reikia pritarti ieškovių priekaištams, grindžiamiems jų teisės į gynybą ir deleguotojo reglamento 17 straipsnio pažeidimu.

244

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamas reglamentas turi būti panaikintas.

245

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos turi būti priteistos ieškovių bylinėjimosi išlaidos pagal jų reikalavimus.

246

Be to, pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis, kuri nenurodyta to straipsnio 1 dalyje, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

247

Taigi reikia nuspręsti, kad Italijos Respublika ir Ente Nazionale Risi padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: