–

Confederación Nacional de Centros Especiales de Empleo (Conacee), atstovaujamos Procurador F. Toll Musteros, padedamo abogados L. García Del Río ir A. Larrañaga Ysasi-Ysasmendi,

–

Diputación Foral de Gipuzkoa, atstovaujamos Procuradora B. Urizar Arancibia,

–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos J. Rodríguez de la Rúa Puig,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Jáuregui Gómez, L. Haasbeek ir P. Ondrůšek,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65), 20 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Confederación Nacional de Centros Especiales de Empleo (Conacee) (Nacionalinė specialių darbo centrų konfederacija, Ispanija) ir Diputación Foral de Gipuzkoa (Gipuskoa regioninė taryba, Ispanija) ginčą dėl 2018 m. gegužės 15 d. regioninės tarybos valdančiosios tarybos sprendimo patvirtinti savo perkančiosioms organizacijoms skirtus nurodymus dėl tam tikrų rezervuotų sutarčių.

3

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132; klaidų ištaisymas OL L 339, 2014, p. 14) yra panaikinta nuo 2016 m. balandžio 18 d. Šios direktyvos 19 straipsnio pirmoje pastraipoje buvo nustatyta:

„Valstybės narės gali rezervuoti teisę dalyvauti viešųjų sutarčių sudarymo procedūrose globojamoms darbo grupėms arba numatyti, kad tokios sutartys gali būti vykdomos pagal globojamas įdarbinimo programas, kuriose dauguma darbuotojų yra asmenys su negalia, dėl savo negalios pobūdžio arba rimtumo negalintys dirbti įprastomis sąlygomis.“

4

Direktyvos 2014/24 1 ir 36 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

5

Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktuose nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

<…>

6

Minėtos direktyvos 18 straipsnio „Pirkimų principai“ 1 dalyje numatyta:

„Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu.

Pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams.“

7

Tos pačios direktyvos 20 straipsnyje „Rezervuotos sutartys“ numatyta:

„1.   Valstybės narės gali rezervuoti teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose globojamoms darbo grupėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas – socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija, arba gali numatyti, kad tokios sutartys būtų vykdomos pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 30 % tų grupių, ekonominės veiklos vykdytojų ar programų darbuotojų yra neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys.

2.   Kvietime dalyvauti konkurse daroma nuoroda į šį straipsnį.“

8

Direktyva 2014/24 į Ispanijos teisę perkelta 2017 m. lapkričio 8 d.Contratos del Sector Público por la que se transponen al ordenamiento jurídico español las Directivas del Parlamento Europeo y del Consejo 2014/23/UE y 2014/24/UE, de 26 de febrero de 2014 (Viešojo sektoriaus sutarčių įstatymas 9/2017, kuriuo į Ispanijos teisės sistemą perkeliamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES ir 2014/24/ES, BOE, Nr. 272, 2017 m. lapkričio 9 d., p. 107714, toliau – Viešojo sektoriaus sutarčių įstatymas). Šio įstatymo 4 papildomoje nuostatoje „Rezervuotos sutartys“ numatyta:

„1. Ministrų Tarybos ar autonominių regionų kompetentingos įstaigos arba vietos valdžios institucijų sprendimu nustatomi minimalūs procentiniai dydžiai, parodantys kiek teisė dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl tam tikrų sutarčių arba jų dalių sudarymo rezervuojama socialinės iniciatyvos specialiems užimtumo centrams bei integracijos į darbo rinką socialinėms įmonėms, reglamentuojamiems atitinkamai Real Decreto Legislativo 1/2013 por el que se aprueba el Texto Refundido de la Ley General de derechos de las personas con discapacidad y de su inclusión social [(2013 m. lapkričio 29 d. Karaliaus įstatyminis dekretas 1/2013, kuriuo patvirtinta Bendrojo įstatymo dėl neįgaliųjų teisių ir jų socialinės integracijos nauja redakcija, toliau – Karaliaus įstatyminis dekretas 1/2013)] ir 2007 m. gruodžio 13 d.Ley 44/2007 para la regulación del régimen de las empresas de inserción [(Įstatymas 44/2007 dėl integracijos į darbo rinką socialinių įmonių reglamentavimo)] ir atitinkantiems minėtuose teisės aktuose nustatytus tinkamumo kriterijus, arba minimalūs šių sutarčių vykdymo pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas procentiniai dydžiai, su sąlyga, kad specialių užimtumo centrų, integracijos į darbo rinką socialinių įmonių ar programų darbuotojų, kurie yra neįgalūs ar jaučia socialinę atskirtį, procentas yra toks, koks numatytas atitinkamuose teisės aktuose, ir bet kuriuo atveju ne mažesnis kaip 30 %.

Šiame Ministrų Tarybos ar kompetentingos autonominių regionų arba vietos valdžios institucijų įstaigos sprendime nustatomi būtiniausi reikalavimai, kad būtų užtikrintas ankstesnės pastraipos nuostatų laikymasis.

<…>

2. Skelbime apie pirkimą turi būti nuoroda į šią nuostatą.

<…>“

9

Viešojo sektoriaus sutarčių įstatymo 14 baigiamojoje nuostatoje, apibrėžiančioje sąvoką „socialinės iniciatyvos specialūs užimtumo centrai“, kuriems šio įstatymo 4 papildomoje nuostatoje numatyta galimybė rezervuoti sutartis, nustatyta:

„<…> Socialinės iniciatyvos specialūs užimtumo centrai – tai centrai, atitinkantys [nauja redakcija išdėstyto Bendrojo įstatymo dėl neįgaliųjų teisių ir jų socialinės integracijos 43] straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, kuriuos tiesiogiai arba netiesiogiai remia ir daugiau kaip 50 % jų akcijų nuosavybės teise turi vienas ar daugiau viešų ar privačių subjektų, kurie nesiekia pelno arba kurių socialinis pobūdis yra nurodytas jų įstatuose, neatsižvelgiant į tai, ar tie subjektai yra asociacijos, fondai, viešosios teisės reglamentuojami juridiniai asmenys, socialinės iniciatyvos kooperatyvai, ar kiti socialinės ekonomikos subjektai, taip pat centrai, valdomi komercinių bendrovių, kurių akcijų dauguma tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso vienam iš pirma nurodytų subjektų (kaip patronuojančiajai bendrovei, kaip ji suprantama pagal Prekybos kodekso 42 straipsnį), su sąlyga, kad jų įstatuose ar akcininkų nutarimuose įsipareigojama visą pelną investuoti siekiant kurti darbo vietas neįgaliesiems ir didinti jų konkurencingumą bei socialinę ekonominę veiklą, visais atvejais paliekant galimybę nuspręsti, ar pelną reinvestuoti į patį specialų užimtumo centrą, ar į kitus socialinės iniciatyvos specialius užimtumo centrus.“

10

Nauja redakcija išdėstyto Bendrojo įstatymo dėl neįgaliųjų teisių ir jų socialinės integracijos 43 straipsnio, kuriame apibrėžiami specialūs užimtumo centrai, 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta:

„1.   Pagrindinis specialių užimtumo centrų tikslas – vykdyti prekių gamybos ar paslaugų teikimo veiklą, reguliariai dalyvaujant rinkos veikloje, ir siekti užtikrinti neįgaliesiems apmokamą darbą; jie taip pat yra priemonė įtraukti kuo daugiau šių asmenų į įprastą darbo rinką. <…>

2.   Specialių užimtumo centrų personalą turi sudaryti kuo daugiau neįgalių darbuotojų, kad būtų užtikrintas gamybos proceso pobūdis, bet kuriuo atveju –70 % darbuotojų.

<…>

4.   [Šioje dalyje atkartojama socialinės iniciatyvos specialių užimtumo centrų apibrėžtis, pateikta Viešojo sektoriaus sutarčių įstatymo 14 baigiamojoje nuostatoje].“

11

Conacee yra pagal Ispanijos teisę įsteigta ne pelno asociacija, vienijanti specialių užimtumo centrų federacijas ir asociacijas.

12

2018 m. liepos 23 d.Conacee pateikė Tribunal Superior de Justicia del País Vasco (Baskų krašto aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) administracinį skundą ir prašė panaikinti 2018 m. gegužės 15 d.Diputación Foral de Gipuzkoa sprendimą, kuriuo patvirtinti šios institucijos perkančiosioms organizacijoms skirti nurodymai ir socialinės iniciatyvos specialiems užimtumo centrams ar integracijos į darbo rinką socialinėms įmonėms rezervuota teisė dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl tam tikrų sutarčių arba jų dalių sudarymo ir dalį šių sutarčių vykdyti pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas.

13

Šiuose nurodymuose nustatytų sutarčių išlyga atitinka numatytąją Viešojo sektoriaus sutarčių įstatymo 4 papildomoje nuostatoje ir 14 galutinėje nuostatoje, kuriomis į Ispanijos teisės sistemą perkeltas Direktyvos 2014/24 20 straipsnis.

14

Pagal šias nuostatas teisė rezervuoti sutartis, nurodytas 20 straipsnyje, suteikiama socialinės iniciatyvos specialiems užimtumo centrams ir integracijos į darbo rinką socialinėms įmonėms, todėl minėtos nuostatos, taigi, ir teisė rezervuoti tas sutartis, netaikomos antrepreneriniams specialiems užimtumo centrams, kuriems Conacee atstovauja nacionaliniu lygmeniu.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad apribodamos rezervuotų sutarčių taikymo sritį ratione personae minėtos nuostatos numato papildomas sąlygas, palyginti su nustatytomis Direktyvos 2014/24 20 straipsnyje. Apribojus šio straipsnio taikymą tik „socialinės iniciatyvos specialiems užimtumo centrams“, rezervuotos teisės dalyvauti pirkimuose netektų įmonės ar ekonominės veiklos vykdytojai, nors ir atitinka 20 straipsnyje numatytas sąlygas, kad ne mažiau kaip 30 % jų darbuotojų būtų neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys, o jų pagrindinis tikslas būtų socialinė ir profesinė tokių asmenų integracija.

16

Šiomis aplinkybėmis Tribunal Superior de Justicia del País Vasco (Baskų krašto aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Direktyvos [2014/24] 20 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame numatytos rezervuotos teisės dalyvauti pirkimuose taikymo sritis ratione personae negali būti apibrėžta taip, kad į ją nepatenka įmonės ar ekonominės veiklos vykdytojai, kurie atitinka sąlygą, kad ne mažiau nei 30 % jų darbuotojų būtų neįgalieji, ir kurių tikslas ar uždavinys – šių asmenų socialinė ir profesinė integracija, nustatant papildomus su minėtų subjektų steigimu, pobūdžiu ir tikslais, jų veikla ar investicijomis susijusius ar kitus reikalavimus?“

17

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti valstybei narei nustatyti papildomas sąlygas, palyginti su įtvirtintomis šioje nuostatoje, ir taip tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems minėtoje nuostatoje numatytas sąlygas, netaikyti viešojo pirkimo procedūros dėl rezervuotų sutarčių sudarymo.

18

Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms suteikiama galimybė rezervuoti viešojo pirkimo procedūras tik tam tikriems subjektams ir ta galimybė susiejama su reikalavimu tenkinti dvi joje išvardytas kumuliacines sąlygas, t. y. pirma, kad procedūros dalyviai būtų globojamos darbo grupės ar ekonominės veiklos vykdytojai, kurių pagrindinis tikslas – socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija, ir, antra, kad bent 30 % šių darbo grupių ar ekonominės veiklos vykdytojų sudarytų pirma minėti asmenys.

19

Siekiant atsakyti į pateiktą klausimą, reikia nustatyti, ar šios dvi 20 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos sudaro baigtinį sąrašą, todėl pagal šią nuostatą valstybėms narėms draudžiama nustatyti papildomas sąlygas ir minėtoje nuostatoje numatytų viešojo pirkimo procedūrų dėl rezervuotų sutarčių sudarymo netaikyti ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems joje įtvirtintas sąlygas, bet neatitinkantiems nacionalinėje teisėje nustatytų papildomų sąlygų.

20

Pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus ir į šio akto priėmimo aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Verbraucherzentrale Baden-Württemberg, C‑330/17, EU:C:2018:916, 23 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

21

Pirmiausia, dėl Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalies formuluotės konstatuotina, kad pagal šią nuostatą valstybėms narėms suteikiama galimybė rezervuoti globojamoms darbo grupėms ir tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose ir nustatomos tokiai galimybei keliamos sąlygos. Kaip savo išvados 41 ir 42 punktuose iš esmės nurodė generalinis advokatas, ši nuostata suformuluota taip, kad ji jokiu būdu nereiškia, jog šia teise gali pasinaudoti visi minėtas sąlygas atitinkantys subjektai.

22

Antra, šioje nuostatoje įtvirtinta antroji sąlyga, pagal kurią bent 30 % joje nurodytų subjektų darbuotojų turi būti neįgalieji ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys, yra tik minimalus reikalavimas.

23

Trečia, svarbu pabrėžti, kad nuoroda į „ekonominės veiklos vykdytojus“, atsižvelgiant į šios direktyvos 2 straipsnio 10 punkte pateiktą šios sąvokos apibrėžtį, rodo, kaip savo išvados 42 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, tam tikrą abstraktumą ir neapibrėžtumą, kalbant apie subjektus, galinčius pasinaudoti 20 straipsnio 1 dalyje nurodytomis viešojo pirkimo procedūromis, jeigu šių subjektų pagrindinis tikslas – neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų socialinė ir profesinė integracija.

24

Taigi iš Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad valstybėms narėms pagal šią nuostatą nusprendus tam tikriems subjektams rezervuoti teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, jos turi tam tikrą laisvę įgyvendinti toje nuostatoje įtvirtintas sąlygas.

25

Toliau dėl Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalimi siekiamo tikslo pasakytina, kad, kaip matyti iš šios direktyvos 36 konstatuojamosios dalies, tam, kad užimtumas ir profesija padėtų integruotis į visuomenę ir užtikrintų visiems lygias galimybes, šioje nuostatoje numatyta galimybė turi būti taikoma globojamoms darbo grupėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas – remti socialinę ir profesinę neįgaliųjų ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų, kaip antai bedarbių, nepalankioje padėtyje esančių mažumų ar kitų socialiai marginalizuotų grupių narių, integraciją arba reintegraciją, ir kurie nėra pajėgūs laimėti konkursų įprastinėmis konkurencijos sąlygomis.

26

Tai reiškia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užimtumo ir profesinėje srityje skatinti neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integraciją į visuomenę, leisdamas valstybėms narėms rezervuoti teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl tam tikrų sutarčių ar jų dalių sudarymo globojamoms darbo grupėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurie, atsižvelgiant į jų siekiamą socialinį tikslą, veikia rinkoje būdami nepalankioje konkurencinėje padėtyje.

27

Taigi Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalimi užimtumo srityje siekiama socialinės politikos tikslo. Pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę valstybės narės turi didelę diskreciją nustatyti priemones, kurios būtų tinkamos pasiekti konkretų socialinės ir užimtumo politikos tikslą (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Bedi, C‑312/17, EU:C:2018:734, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28

Pagal Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalį siekiamo tikslo analizė leidžia patvirtinti iš šios nuostatos formuluotės išplaukiantį aiškinimą, kad, atsižvelgiant į valstybių narių diskreciją, jos turi tam tikrą laisvę įgyvendinti minėtą nuostatą. Tai reiškia, kad Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalyje nėra pateikta baigtinio sąlygų sąrašo, o valstybėms narėms paliekama galimybė nustatyti papildomas sąlygas, kurias turi atitikti šioje nuostatoje nurodyti subjektai, kad jiems būtų leista dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl rezervuotų sutarčių sudarymo pagal minėtą nuostatą, jeigu šios papildomos sąlygos padeda užtikrinti šia nuostata siekiamus socialinės ir užimtumo politikos tikslus.

29

Tokį aiškinimą patvirtina ir Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalies genezė. Direktyvos 2004/18 19 straipsnio 1 dalyje, kuri rezervuotoms sutartims buvo taikoma iki šios direktyvos panaikinimo Direktyva 2014/24, buvo nustatyti griežtesni dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose reikalavimai, kuriuos valstybės narės galėjo pasirinkti, kiek tai susiję tiek su šiose procedūrose galinčiais dalyvauti subjektais, kurie buvo apriboti iki globojamų darbo grupių, tiek su tų subjektų įdarbintais asmenimis, kurie daugiausia turėjo būti neįgalieji, dėl savo negalios pobūdžio arba sunkumo negalintys dirbti įprastomis sąlygomis.

30

Pažymėtina, kad iš Direktyvos 2014/24 ar jos genezės nematyti, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas, Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalyje išplėsdamas viešojo pirkimo procedūrų dėl rezervuotų sutarčių sudarymo taikymo sritį ratione personae, ketino pasiekti, kad toje nuostatoje nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai, įdarbinantys mažiau neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų, nukonkuruotų ekonominės veiklos vykdytojus, atitinkančius griežtesnius Direktyvos 2004/18 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Beje, toks padarinys prieštarautų pagal Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalį siekiamam tikslui, išplaukiančiam iš šio sprendimo 26 punkto – užimtumo ir darbo priemonėmis į visuomenę integruoti neįgaliuosius ar nepalankioje padėtyje esančius asmenis.

31

Vis dėlto, kaip savo išvados 51 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, būtent taip atsitiktų, jei valstybės narės privalėtų leisti visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl rezervuotų sutarčių sudarymo. Kiltų pavojus, kad esant tokiai situacijai, ekonominės veiklos vykdytojai, atitinkantys griežtesnius reikalavimus, nustatytus Direktyvos 2004/18 19 straipsnio 1 dalyje, bus priversti atleisti kai kuriuos nenašiausius neįgalius ar nepalankioje padėtyje esančius darbuotojus, kad galėtų dalyvauti šiose viešojo pirkimo procedūrose tokiomis pat konkurencinėmis sąlygomis kaip ir ekonominės veiklos vykdytojai, kurių tik 30 % personalo yra neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys darbuotojai.

32

Taigi Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad joje išvardytų sąlygų sąrašas nėra baigtinis ir kad valstybės narės prireikus gali nustatyti papildomas sąlygas, kurias turi tenkinti toje nuostatoje nurodyti subjektai, kad jiems būtų leista dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl rezervuotų sutarčių sudarymo.

33

Vis dėlto pažymėtina, kad naudodamosi šia galimybe valstybės narės turi laikytis pagrindinių SESV nuostatų, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų teikimo, taip pat iš jų išplaukiančių principų, kaip antai vienodo požiūrio ir proporcingumo (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 3 d. Sprendimo Irgita, C‑285/18, EU:C:2019:829, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), kurie, beje, atsispindi Direktyvos 2014/24 18 straipsnyje.

34

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar šiuos principus atitinka pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinė reglamentavimo tvarka, pagal kurią vykstant Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalyje numatytoms viešojo pirkimo procedūroms dėl rezervuotų sutarčių sudarymo specialūs užimtumo centrai turi, pirma, tiesiogiai ar netiesiogiai būti remiami pelno nesiekiančių subjektų, turinčių daugiau nei 50% jų akcijų, ir, antra, visą pelną reinvestuoti į savo įstaigą ar į kitą panašaus pobūdžio centrą.

35

Siekiant šiam teismui pateikti tokiai analizei atlikti būtinas gaires, reikia nurodyti toliau išdėstytus aspektus.

36

Pirmiausia primintina, kad pagal vienodo požiūrio principą, kuris yra pagrindinių Sąjungos teisės principų dalis, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pagrįstas (šiuo klausimu žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Centraal Israëlitisch Consistorie van België ir kt., C‑336/19, EU:C:2020:1031, 85 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37

Visų pirma Sąjungos viešųjų pirkimų teisės srityje vienodo požiūrio principas, kuriuo grindžiamos Sąjungos viešojo pirkimo procedūras reglamentuojančios taisyklės, be kita ko, reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus, o jo tikslas – skatinti sveiką ir veiksmingą konkurenciją tarp viešajame pirkime dalyvaujančių įmonių (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 11 d. Sprendimo Telecom Italia, C‑697/17, EU:C:2019:599, 32 ir 33 punktus ir ten nurodytą jurisprudenciją).

38

Taigi nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės, be kita ko, nustatyti, ar socialinės iniciatyvos specialių centrų padėtis, kiek tai susiję su Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalimi siekiamu tikslu, yra tokia pati kaip ir antreprenerinių specialių užimtumo centrų.

39

Siekdamas tai nustatyti šis teismas ypač turės atsižvelgti, pirma, į tai, kad iš nacionalinės reglamentavimo tvarkos matyti, jog specialaus užimtumo centro, nesvarbu, ar jis būtų socialinės iniciatyvos, ar antreprenerinis, tikslas – užtikrinti apmokamą darbą neįgaliesiems ir jis laikomas priemone, skirta kuo daugiau šių asmenų įtraukti į įprastą darbo rinką, ir, antra, ne mažiau kaip 70 % specialaus užimtumo centro personalo sudaro neįgalieji.

40

Taigi (su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) antrepreneriniai specialūs užimtumo centrai, kaip ir socialinės iniciatyvos specialūs užimtumo centrai, yra tokioje situacijoje, kad nėra pajėgūs dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose įprastomis konkurencijos sąlygomis.

41

Vis dėlto šis teismas taip pat turės patikrinti, ar, kaip Ispanijos vyriausybė iš esmės nurodė savo rašytinėse pastabose, socialinės iniciatyvos specialūs centrai dėl jiems būdingų ypatumų yra pajėgūs veiksmingiau įgyvendinti pagal Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalį siekiamą socialinės integracijos tikslą, o tai objektyviai galėtų pateisinti skirtingą požiūrį, palyginti su antrepreneriniais specialiais centrais. Šiuo klausimu minėta vyriausybė patikslina, kad socialinės iniciatyvos specialūs užimtumo centrai maksimizuoja socialinę, o ne ekonominę vertę, nes, pirma, nesiekia pelno ir visą savo pelną reinvestuoja siekdami socialinių tikslų, antra, pasižymi tuo, kad valdymui taiko demokratinius ir bendro dalyvavimo principus, ir, trečia, pasiekia didesnį socialinį poveikį, siūlydami kokybiškesnes darbo vietas ir geresnes socialinės ir profesinės integracijos bei reintegracijos galimybes neįgaliesiems ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims.

42

Antra, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, valstybių narių arba perkančiųjų organizacijų nustatytos taisyklės įgyvendinant Direktyvos 2014/24 nuostatas, pavyzdžiui, taisyklės, skirtos šios direktyvos 20 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygoms apibrėžti, neturi viršyti to, kas būtina šioje direktyvoje nurodytiems tikslams pasiekti (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Tim, C‑395/18, EU:C:2020:58, 45 punktą jame nurodytą jurisprudenciją).

43

Šiuo klausimu pažymėtina, kad tiek sąlyga, susijusi su tiesioginiu ar netiesioginiu pelno nesiekiančių subjektų, valdančių daugiau nei 50% akcijų, parama, tiek sąlyga, susijusi su pareiga reinvestuoti visą pelną į socialinės iniciatyvos specialius užimtumo centrus, nurodytos šio sprendimo 34 punkte, yra tinkamos užtikrinti, kad tokių specialių užimtumo centrų pagrindinis tikslas būtų integruoti neįgaliuosius arba nepalankioje padėtyje esančius asmenis, kaip to reikalaujama pagal Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalį.

44

[Ištaisyta 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi] Kalbant apie tai, ar šie reikalavimai neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti, pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar tiek aplinkybė, kad pelno siekiantis subjektas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo didžiąją dalį specialaus užimtumo centro akcijų, tiek tik dalies pelno reinvestavimas į minėtus centrus gali užtikrinti, kad tie centrai galės pasiekti nurodytą tikslą taip pat veiksmingai, kaip ir taikant ankstesniame punkte nurodytas sąlygas.

45

Trečia, pritariant Ispanijos vyriausybei ir Europos Komisijai, reikia pridurti, kad iš Ispanijos reglamentavimo tvarkos analizės, kurią Ispanijos vyriausybė pateikė raštu atsakydama į Teisingumo Teismo užduotus klausimus, nematyti, kad pagal kitų valstybių narių teisę įsteigtiems ekonominės veiklos vykdytojams būtų netaikoma šioje Ispanijos reglamentavimo tvarkoje numatyta teisė dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl rezervuotų sutarčių sudarymo, jeigu jie atitinka toje tvarkoje socialinės iniciatyvos specialiems užimtumo centrams aiškiai numatytas sąlygas. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti visa tai, kas reikalinga šiuo klausimu.

46

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą atsakytina, kad Direktyvos 2014/24 20 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip nedraudžianti valstybei narei nustatyti papildomų sąlygų, palyginti su įtvirtintomis šioje nuostatoje, ir taip tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems minėtoje nuostatoje numatytas sąlygas, netaikyti viešojo pirkimo procedūrų dėl rezervuotų sutarčių sudarymo, su sąlyga, kad ši valstybė narė laikosi vienodo požiūrio ir proporcingumo principų.

47

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 20 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip nedraudžianti valstybei narei nustatyti papildomų sąlygų, palyginti su įtvirtintomis šioje nuostatoje, ir taip tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems minėtoje nuostatoje numatytas sąlygas, netaikyti viešojo pirkimo procedūrų dėl rezervuotų sutarčių sudarymo, su sąlyga, kad ši valstybė narė laikosi vienodo požiūrio ir proporcingumo principų.