–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman, C. Schillemans ir J. Langer,

–

Danijos vyriausybės, atstovaujamos J. Nymann‑Lindegren, padedamo advokat P. Biering,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos D. Klebs ir J. Möller,

–

Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Falk, H. Eklinder, C. Meyer‑Seitz ir H. Shev,

–

Europos Parlamento, atstovaujamo G. Mendola ir R. van de Westelaken,

–

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos D. Kornilaki, S. Boelaert ir F. Naert,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Haasbeek ir A. Sauka,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl, pirma, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549, klaidų ištaisymas OL L 130, 2016, p. 13), 99 straipsnio 1 dalies ir, antra, 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL L 227, 2014, p. 69), 73 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkto galiojimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant De Ruiter vof ir minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit (žemės ūkio, gamtos ir maisto produktų kokybės ministras, Nyderlandai; toliau – ministras) ginčą dėl to, kad buvo sumažintos tiesioginės išmokos už 2016 m., nes nesilaikyta kompleksinės paramos, gautos pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), taisyklių; šis taisyklių nesilaikymas buvo konstatuotas tais pačiais metais, bet, be kita ko, yra susijęs su nesilaikymo atvejais 2015 m.

3

Reglamento Nr. 1306/2013 53 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„[2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančiu Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, 2003, p. 1)], kuris buvo pakeistas [2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009, p. 16)], nustatytas principas, pagal kurį visas tam tikros BŽŪP numatytos paramos išmokėjimas gavėjui turėtų būti siejamas su taisyklių, taikomų žemės valdymui, žemės ūkio gamybai ir veiklai, laikymusi. Tas principas vėliau buvo įtrauktas į [2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005, p. 1)] ir [2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007, p. 1)].

Pagal vadinamąją kompleksinės paramos sistemą valstybės narės turi taikyti sankcijas, kuriomis sumažinama arba neskiriama visa pagal BŽŪP gaunama parama arba jos dalis“.

4

Šio reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„kompleksinės paramos sistema numatyti tam tikri administraciniai reikalavimai tiek paramos gavėjams, tiek nacionalinėms administracijoms, nes turi būti užtikrinamas duomenų registravimas, atliekamos patikros ir prireikus taikomos sankcijos. Tos sankcijos turėtų būti proporcingos, veiksmingos ir atgrasomos. Jomis neturėtų būti daromas poveikis kitoms kitomis Sąjungos arba nacionalinės teisės nuostatomis numatytoms sankcijoms. Siekiant nuoseklumo tikslinga atitinkamas Sąjungos nuostatas sujungti į vieną teisinį dokumentą. <…>“

5

Minėto reglamento 91 straipsnio „Bendrasis principas“ 1 dalyje nurodyta:

„Kai 92 straipsnyje nurodytas paramos gavėjas nesilaiko 93 straipsnyje nustatytų kompleksinės paramos taisyklių, tam paramos gavėjui skiriama administracinė nuobauda.“

6

To paties reglamento 92 straipsnio „Paramos gavėjai“ pirmoje pastraipoje numatyta:

„91 straipsnis taikomas paramos gavėjams, kurie gauna tiesiogines išmokas <…>“

7

Reglamento Nr. 1306/2013 97 straipsnis „Administracinių nuobaudų taikymas“ suformuluotas taip:

„1.   91 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda taikoma tais atvejais, kai kuriuo nors atitinkamų vienų kalendorinių metų (toliau – atitinkami kalendoriniai metai) laiku nesilaikoma kompleksinės paramos taisyklių ir dėl šio nesilaikymo yra tiesiogiai atsakingas paramos gavėjas, atitinkamais kalendoriniais metais pateikęs paramos paraišką arba mokėjimo prašymą.

<…>

2.   Tais atvejais, kai atitinkamais kalendoriniais metais arba atitinkamais metais žemė buvo perleista, 1 dalis taip pat taikoma, kai reikalavimų nesilaikoma dėl veikimo ar neveikimo, dėl kurių tiesiogiai atsakingas asmuo, kuris perleido tą žemės ūkio paskirties žemę arba kuriam ji buvo perleista. Nukrypstant nuo pirmo sakinio, jei asmuo, kuris yra tiesiogiai atsakingas dėl to veikimo ar neveikimo, atitinkamais kalendoriniais metais arba atitinkamais metais pateikė paramos paraišką arba mokėjimo prašymą, administracinė nuobauda taikoma remiantis visa 92 straipsnyje nurodytų išmokų suma, skirta arba numatyta skirti tam asmeniui.

Šioje dalyje „perleidimas“ – tai bet kokios rūšies sandoris, kuriuo žemės ūkio paskirties žemė nustoja priklausyti perleidėjui.

3.   Nepaisant 1 dalies ir atsižvelgiant į taisykles, kurios turi būti priimtos pagal 101 straipsnį, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti administracinės nuobaudos, jei ji sudaro 100 EUR arba mažiau vienam paramos gavėjui per kalendorinius metus.

Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti pirmoje pastraipoje numatyta galimybe, vėlesniais metais kompetentinga institucija, atrinkusi paramos gavėjų grupę, imasi būtinų veiksmų, kad patikrintų, ar paramos gavėjai ištaisė tai, ko buvo nesilaikoma. Apie tai, kad nesilaikoma taisyklių, ir pareigos imtis taisomųjų veiksmų pranešama paramos gavėjui.

<…>“

8

Šio reglamento 99 straipsnyje „Administracinės nuobaudos dydžio apskaičiavimas“ nustatyta:

„1.   91 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda yra 92 straipsnyje išvardytų išmokų, kurios atitinkamais kalendoriniais metais arba atitinkamais metais skiriamos arba numatytos skirti atitinkamam paramos gavėjui [pagal] paramos paraišk[as], kurias jis pateikė arba pateiks kalendoriniais metais, kuriais reikalavimų nesilaikymas nustatytas, sumažinimas arba visos sumos neskyrimas.

<…>“

9

Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 73 straipsnio „Bendrieji principai“ 4 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta:

„Administracinė nuobauda taikoma bendrai sumai Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 92 straipsnyje nurodytų išmokų, skirtų arba skirsimų tam gavėjui pagal:

10

2016 m. kovo 3 d.Nederlandse Voedsel- en Warenautoriteit (Nyderlandų maisto produktų ir vartojimo prekių kontrolės institucija) atlikus veterinarinį patikrinimą, 2017 m. sausio 12 d. ministras pranešė ieškovei pagrindinėje byloje apie ketinimą 5 % sumažinti jai tiesiogines išmokas už 2016 m. dėl to, kad pažeistos kompleksinės paramos taisyklės, nes 2015 m. dviem atvejais nesilaikyta reikalavimų sveikatos srityje, o 2016 m. vienu atveju nesilaikyta reikalavimų gyvūnų gerovės srityje.

11

College van Beroep voor het Bedrijfsleven (Administracinis apeliacinis ekonominių bylų teismas, Nyderlandai), į kurį kreipėsi ieškovė pagrindinėje byloje, pažymi, kad pirmųjų dviejų kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymo atvejų metai, t. y. 2015 m., nėra tie patys metai, kuriais įvyko trečiasis taisyklių nesilaikymo atvejis ir kuriais buvo nustatyti du pirmieji atvejai, t. y. 2016 m.

12

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal Reglamento Nr. 1306/2013 99 straipsnio 1 dalį ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 73 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą, kurių tekstas, kaip teigia tas teismas, tiek nyderlandų, tiek anglų ir prancūzų kalbomis yra aiškus, ministras pritaikė sumažinimą dėl kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymo už metus, kuriais buvo nustatyti reikalavimų nesilaikymo atvejai.

13

Tas teismas abejoja dėl šių dviejų nuostatų galiojimo atsižvelgiant į 2018 m. liepos 25 d. Sprendimą Teglgaard ir Fløjstrupgård (C‑239/17, EU:C:2018:597, 34–59 punktai), susijusį su teisės aktais, galiojusiais iki nagrinėjamu atveju taikytinų reglamentų, ir pažymi, kad šių reglamentų kalbinės versijos skiriasi nuo tų teisės aktų kalbinių versijų.

14

Susipažinęs su tuo sprendimu, minėtas teismas kelia klausimą, ar Reglamente Nr. 1306/2013 ir Įgyvendinimo reglamente Nr. 809/2014 nurodydamas taisyklių nesilaikymo nustatymo metus, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant tiesioginių išmokų sumažinimą, Sąjungos teisės aktų leidėjas nepadarė pasirinkimo, prieštaraujančio vienodo požiūrio, proporcingumo ir teisinio saugumo principams.

15

Iš tiesų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad minėtame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, jog, pirma, dėl atsižvelgimo į kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymo nustatymo metus, siekiant apskaičiuoti tiesioginių išmokų sumažinimą, kyla rizika, kad išmokų, kurioms taikomas sumažinimas, suma bus gerokai didesnė už išmokų už metus, kuriais nesilaikyta šių taisyklių, sumą arba kad, priešingai, taikomas sumažinimas bus daug mažesnis, jei tiesioginių išmokų suma būtų sumažinta nuo metų, kuriais nesilaikyta taisyklių, iki šio nesilaikymo nustatymo metų; antra, šiuo atsižvelgimu negali būti užtikrintas ryšys tarp ūkininko elgesio, dėl kurio taikomas toks sumažinimas arba panaikinimas, ir šio sumažinimo arba panaikinimo; trečia, dėl tokio atsižvelgimo ūkininkui gali būti sunku numatyti finansines pasekmes, kurias jis turės prisiimti.

16

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad siekiant nustatyti, ar Reglamento Nr. 1306/2013 99 straipsnio 1 dalis ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 73 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktas galioja, būtina pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

17

Todėl jis kelia klausimą, ar pagal Sąjungos teisę yra pagrindas sumažinti tiesiogines išmokas už 2016 m. dėl to, kad 2015 m. nesilaikyta kompleksinės paramos taisyklių. Jis pažymi, kad tokio pagrindo nebuvimas pakenktų Reglamento Nr. 1306/2013 tikslui, kiek tai susiję su kompleksinės paramos taisyklių laikymusi, nurodytu šio reglamento 53 ir 54 konstatuojamosiose dalyse.

18

Šiomis aplinkybėmis College van Beroep voor het Bedrijfsleven (Administracinis apeliacinis ekonominių bylų teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento Nr. 1306/2013] 99 straipsnio 1 dalis bei [Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014] 73 straipsnio 4 dalies [pirmos pastraipos] a punktas, kuriuose numatyta, kad siekiant nustatyti metus, kuriais apskaičiuojamas kompleksinės paramos sumažinimas, remiamasi metais, kuriais nustatomas kompleksinės paramos taisyklių pažeidimas, galioja tais atvejais, kai pažeidimo metai nesutampa su pažeidimo nustatymo metais?“

19

2020 m. kovo 11 d. numatytas teismo posėdis buvo atšauktas dėl su koronaviruso pandemija susijusios rizikos.

20

Todėl 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu klausimai, į kuriuos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodytų suinteresuotųjų asmenų buvo paprašyta atsakyti per teismo posėdį, buvo pakeisti klausimais raštu.

21

Danijos, Vokietijos, Nyderlandų bei Švedijos vyriausybės ir Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija atsakė į Teisingumo Teismo raštu pateiktus klausimus.

22

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrą, įtvirtintą SESV 267 straipsnyje, Teisingumo Teismas nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išspręsti šio nagrinėjamą ginčą, ir, atsižvelgdamas į tai, jis turi performuluoti pateiktus klausimus arba išnagrinėti, ar klausimas, susijęs su Sąjungos teisės normos galiojimu, grindžiamas teisingu nagrinėjamo teisės akto aiškinimu (1997 m. liepos 17 d. Sprendimo Krüger, C‑334/95, EU:C:1997:378, 22 ir 23 punktai).

23

Be to, siekiant pateikti tokį naudingą atsakymą, Teisingumo Teismui gali tekti atsižvelgti į Sąjungos teisės normas, kurių nacionalinis teismas nebuvo nurodęs savo klausime (2020 m. gegužės 14 d. Sprendimo T‑Systems Magyarország, C‑263/19, EU:C:2020:373, 45 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

24

Šiuo aspektu pažymėtina, jog į Reglamento Nr. 1306/2013 99 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, dėl kurios galiojimo kreiptasi į Teisingumo Teismą, negali būti atsižvelgta nepaisant jos konteksto, visų pirma šio reglamento 97 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, kurioje nurodyta, kad minėto reglamento 91 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda taikoma, kai kuriuo nors atitinkamų vienų kalendorinių metų, vadinamųjų „atitinkamų kalendorinių metų“, laiku nesilaikoma kompleksinės paramos taisyklių, ir kad dėl šio nesilaikymo yra tiesiogiai atsakingas paramos gavėjas, atitinkamais kalendoriniais metais pateikęs paramos paraišką arba mokėjimo prašymą.

25

Reglamento Nr. 1306/2013 99 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad šio reglamento 91 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda yra to reglamento 92 straipsnyje išvardytų išmokų, kurios skiriamos arba numatytos skirti atitinkamam paramos gavėjui pagal paramos paraiškas, kurias jis pateikė arba pateiks kalendoriniais metais, kuriais reikalavimų nesilaikymas nustatytas, sumažinimas arba visos sumos neskyrimas.

26

Taigi iš siejamų Reglamento Nr. 1306/2013 97 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir 99 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos aiškiai nematyti, kad, priešingai prielaidai, kuria kreipdamasis į Teisingumo Teismą dėl antrosios iš šių nuostatų ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 73 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkto galiojimo remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tiesioginių išmokų sumažinimas dėl kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymo turi būti apskaičiuotas atsižvelgiant į išmokas, suteiktas arba numatytas suteikti už šio taisyklių nesilaikymo nustatymo metus.

27

Darytina išvada, jog tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui būtų pateiktas naudingas atsakymas, grindžiamas teisingu jo nurodytų nuostatų aiškinimu, prejudicinį klausimą reikia performuluoti.

28

Taigi prejudiciniu klausimu jį pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1306/2013 97 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa bei 99 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 73 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktas turi būti aiškinami taip, kad tiesioginių išmokų sumažinimas dėl kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymo turi būti apskaičiuojamas remiantis išmokomis, suteiktomis arba numatytomis suteikti už metus, kuriais nustatomas toks taisyklių nesilaikymas, ar remiantis išmokomis, suteiktomis arba numatytomis suteikti už metus, kuriais nesilaikyta tų taisyklių, ir, jei Teisingumo Teismas pritartų pirmajam iš šių aiškinimo variantų, ar pastarosios dvi nuostatos galioja.

29

Pirma, reikia pažymėti, kad 2018 m. liepos 25 d. Sprendime Teglgaard ir Fløjstrupgård (C‑239/17, EU:C:2018:597) Teisingumo Teismas, be kita ko, aiškino Reglamento Nr. 73/2009 nuostatas, taip pat 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Reglamento Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės (OL L 316, 2009, p. 65), nuostatas, kurios buvo Reglamento Nr. 1306/2013 97 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos bei 99 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 73 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkto pirmtakės.

30

Toks aiškinimas buvo būtinas siekiant nustatyti, ar tiesioginių išmokų sumažinimas dėl kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymo turėjo būti taikomas išmokoms, suteiktoms arba numatytoms suteikti už metus, kuriais nesilaikyta šių taisyklių, ar išmokoms, suteiktoms arba numatytoms suteikti už šio taisyklių nesilaikymo nustatymo metus.

31

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas, pirma, nusprendė, kad Reglamentu Nr. 73/2009 nustatytas reikalavimas ūkininkams kiekvienais veiklos metais laikytis teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės sąlygų, kurie sudaro kompleksinės paramos taisykles (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård, C‑239/17, EU:C:2018:597, 42 punktas).

32

Teisingumo Teismo teigimu, šių taisyklių laikymasis turi prasmę, tik jeigu už jų nesilaikymą dėl neatsargumo ar tyčia būtų taikoma sankcija sumažinant arba panaikinant kalendoriniais metais, kuriais nesilaikyta šių taisyklių, suteiktas arba numatytas suteikti tiesiogines išmokas, nes tik dėl tokios atitikties gali būti išlaikytas ūkininko elgesio, už kurį taikoma sankcija, ir šios sankcijos ryšys (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård, C‑239/17, EU:C:2018:597, 43 punktas).

33

Antra, aiškindamas Reglamento Nr. 73/2009 23 straipsnio 1 dalį, kurioje buvo nurodyta, kad jei kuriuo nors atitinkamų vienų kalendorinių metų, vadinamųjų „atitinkamų kalendorinių metų“, laiku nesilaikoma kompleksinės paramos taisyklių ir šis taisyklių nesilaikymas yra veikimo arba neveikimo, už kurį tiesiogiai atsakingas atitinkamais kalendoriniais metais paramos paraišką pateikęs ūkininkas, rezultatas, visa šiam ūkininkui suteiktų ar numatytų suteikti tiesioginių išmokų suma yra sumažinama, Teisingumo Teismas atsisakė remtis Reglamento Nr. 1122/2009 70 straipsnio 8 dalies a punkto formuluote, nes įgyvendinimo reglamentu, kaip antai pastaruoju reglamentu, priimtu pagal teisę suteikiančią pagrindinio reglamento nuostatą, negalima nukrypti nuo pagrindinio reglamento nuostatų, kurias jis privalo atitikti (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård, C‑239/17, EU:C:2018:597, 45, 56 ir 57 punktus).

34

Teisingumo Teismas paaiškino, kad pastarojoje nuostatoje iš tikrųjų nurodyta tiesioginių išmokų sumažinimo už kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymą taikymo tvarka, o ne tokio sumažinimo apskaičiavimo taisyklės (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård, C‑239/17, EU:C:2018:597, 46 ir 58 punktai).

35

Trečia, Teisingumo Teismas konstatavo, kad tokį jo nagrinėjamo teisinio pagrindo aiškinimą patvirtina vienodo požiūrio, proporcingumo ir teisinio saugumo principai (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård, C‑239/17, EU:C:2018:597, 47 punktas).

36

Kalbant apie pirmąjį iš šių principų, pažymėtina, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tiesioginių išmokų sumažinimo apskaičiavimo pagrindu laikant tiesiogines išmokas, suteiktas arba suteiktinas už metus, kuriais nesilaikyta kompleksinės paramos taisyklių, sudaromos sąlygos išvengti rizikos, kad išmokų, kurioms taikomas sumažinimas, suma būtų gerokai didesnė už išmokų sumą tais metais arba, priešingai, kad taikomas sumažinimas būtų gerokai mažesnis tuo atveju, jeigu nuo šio taisyklių nesilaikymo metų iki jo nustatymo metų būtų sumažinta tiesioginių išmokų suma, taigi tai gali užtikrinti vienodą požiūrį į ūkininkus (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård, C‑239/17, EU:C:2018:597, 48 punktą).

37

Kalbant apie proporcingumo principą, pažymėtina, jog Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad šio principo laikymasis vis tiek užtikrinamas, jeigu tiesioginių išmokų sumažinimas arba panaikinimas skaičiuojamas nuo tiesioginių išmokų, suteiktų arba numatytų suteikti už kalendorinius metus, kuriais nesilaikyta kompleksinės paramos taisyklių, sumos, nes išsaugomas ūkininko elgesio, už kurį taikomas toks sumažinimas arba panaikinimas, ir šio sumažinimo arba panaikinimo ryšys, o taip apskaičiuojamas sumažinimas arba panaikinimas yra tinkamas pasiekti šią sritį reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų tikslą – taikyti sankcijas už kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymą – ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti (žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård, C‑239/17, EU:C:2018:597, 51 punktą).

38

Galiausiai, dėl teisinio saugumo principo Teisingumo Teismas pabrėžė, kad kai tiesioginių išmokų sumažinimas arba panaikinimas apskaičiuojamas remiantis šių išmokų, suteiktų arba numatytų suteikti už kalendorinius metus, kuriais nesilaikyta kompleksinės paramos taisyklių, suma, nekyla rizikos, kad gali būti sunku numatyti finansines pasekmes atitinkamam ūkininkui, nes faktinių aplinkybių, atsižvelgiant į kurias suteikiamos minėtos išmokos, galimas pasikeitimas po šio nesilaikymo neturi poveikio finansinėms pasekmėms, kurias jis turi prisiimti (žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård, C‑239/17, EU:C:2018:597, 53 punktą).

39

Antra, pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård, C‑239/17, EU:C:2018:597, 35 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

40

Pirma, kalbant apie atitinkamas Reglamento Nr. 1306/2013 97 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir 99 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos formuluotes, pažymėtina, kad abiejose šiose nuostatose vartojamas žodis „taikoma“ arba kai kuriose kalbinėse versijose – žodis „skiriama“, kiek tai susiję su šio reglamento 91 straipsnyje numatyta administracine nuobauda. Kaip savo išvados 61 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tai yra plačios reikšmės žodžiai, kurie gali reikšti ir „apskaičiuoti“ nuobaudą, ir ją „skirti“ atsižvelgiant į Teisingumo Teismo 2018 m. liepos 25 d. Sprendime Teglgaard ir Fløjstrupgård (C‑239/17, EU:C:2018:597, 46 punktas) nurodytą skirtumą.

41

Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1306/2013 97 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje aplinkybė, kad kompleksinės paramos taisyklių nesilaikoma kuriuo nors atitinkamų vienų kalendorinių metų, vadinamųjų „atitinkamų kalendorinių metų“, laiku, nurodoma kaip įvykis, kuriam nutikus sumažinamos arba panaikinamos tiesioginės išmokos, ir kad ši nuostata suformuluota labai panašiai į Reglamento Nr. 73/2009 23 straipsnio 1 dalį, kuri buvo išaiškinta taip, kad joje numatyta, kad tiesioginių išmokų sumažinimas dėl kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymo turi būti apskaičiuojamas remiantis išmokomis, suteiktomis arba numatytomis suteikti už kalendorinius metus, kuriais nesilaikyta šių taisyklių (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård, C‑239/17, EU:C:2018:597, 54–56 punktai).

42

Be to, kaip išvados 62 ir 63 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, iš 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Reglamentas Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608), XI priede pateiktos atitikties lentelės matyti, kad Reglamento Nr. 1306/2013 97 straipsniu pakeistas Reglamento Nr. 73/2009 23 straipsnis.

43

Dar daugiau, pažymėtina, jog iš šios atitikties lentelės taip pat matyti, kad Reglamento Nr. 1306/2013 99 straipsniu pakeistas Reglamento Nr. 73/2009 24 straipsnis „Išsamios išmokų sumažinimo ir neskyrimo taisyklės, kai nesilaikoma kompleksinio paramos susiejimo taisyklių“, kuriame, be kita ko, buvo numatytos aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos taikytino sumažinimo procentiniam dydžiui.

44

Vis dėlto nė viena Reglamento Nr. 73/2009 24 straipsnio nuostata neatitinka Reglamento Nr. 1306/2013 99 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos formuluotės, kuri išdėstyta panašiai kaip Reglamento Nr. 1122/2009 70 straipsnio 8 dalies a punktas, kuris buvo priimtas siekiant įgyvendinti Reglamentą Nr. 73/2009 ir kuriame buvo nurodyta, kad „[m]ažinimo procentinis dydis taikomas <…> visos tiesioginių išmokų sumos, kuri išmokėta arba turi būti išmokėta ūkininkui, kai jis pateikia paraišką ar ją pateiks tais kalendoriniais metais, kuriais nustatytas pažeidimas, [bendrai sumai]“.

45

Teisingumo Teismas pastarąją nuostatą yra paaiškinęs taip, kad joje iš tikrųjų nurodyta tiesioginių išmokų sumažinimo už kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymą taikymo tvarka, o ne tokio sumažinimo apskaičiavimo taisyklės (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård, C‑239/17, EU:C:2018:597, 46 ir 58 punktus).

46

Aplinkybė, kad Reglamento Nr. 1306/2013 99 straipsnio antraštė yra „Administracinės nuobaudos dydžio apskaičiavimas“, negali turėti reikšmės, nes, viena vertus, šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje iš tikrųjų nurodyta tiesioginių išmokų sumažinimo už kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymą taikymo tvarka ir, kita vertus, kitos šiame 99 straipsnyje išdėstytos nuostatos susijusios su tam tikrais tokios nuobaudos apskaičiavimo būdais, kaip, be kita ko, šio reglamento 99 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatytų maksimalių sumažinimo dydžių nustatymu tuo atveju, jei taisyklių nesilaikyta dėl aplaidumo, arba pakartotinio nesilaikymo atveju.

47

Todėl iš Reglamento Nr. 1306/2013 97 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir 99 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos atitinkamų formuluočių matyti, kad pirmoji iš šių nuostatų susijusi su šio reglamento 91 straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos apskaičiavimu, o antroji – su šios nuobaudos skyrimu.

48

Antra, Reglamento Nr. 1306/2013 97 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos kontekstas patvirtina, kad ši nuostata susijusi su tiesioginių išmokų sumažinimo apskaičiavimu.

49

Taigi keliose Reglamento Nr. 1306/2013 97 straipsnio nuostatose nurodyti metai, kai nesilaikyta kompleksinės paramos taisyklių. Viena vertus, šio reglamento 97 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje nurodyta, kad jei asmuo, kuris yra tiesiogiai atsakingas dėl veikimo ar neveikimo, atitinkamais kalendoriniais metais pateikė paramos paraišką arba mokėjimo prašymą, administracinė nuobauda taikoma remiantis visa minėto reglamento 92 straipsnyje nurodytų išmokų suma, ir taip primenamas ryšys tarp metų, kai nesilaikyta taisyklių, ir išmokų, kuriomis remiantis apskaičiuojama administracinė nuobauda, t. y. išmokų, atitinkančių už tuos metus pateiktas paramos paraiškas. Kita vertus, to paties reglamento 97 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad valstybės narės gali nuspręsti netaikyti administracinės nuobaudos, jei ji sudaro 100 EUR arba mažiau vienam paramos gavėjui per kalendorinius metus, ir pabrėžiama taisyklė, pagal kurią administracinė nuobauda apskaičiuojama atsižvelgiant į metų, kai nesilaikyta taisyklių, tiesiogines išmokas.

50

Trečia, Reglamento Nr. 1306/2013 tikslas – užtikrinti tiesioginių išmokų ir kompleksinės paramos taisyklių laikymosi ryšį, o jei šių taisyklių nesilaikoma, sumažinama arba neskiriama visa ši parama arba jos dalis, kaip nurodyta šio reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgdamas į tai, kad ankstesniuose teisės aktuose egzistavo toks ryšys, Teisingumo Teismas konstatavo, jog minėtų taisyklių laikymasis turi prasmę, tik jeigu už jų nesilaikymą būtų taikoma sankcija sumažinant arba panaikinant kalendoriniais metais, kuriais nesilaikyta šių taisyklių, suteiktas arba numatytas suteikti tiesiogines išmokas (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård, C‑239/17, EU:C:2018:597, 43 punktas).

51

Šiai išvadai taip pat turi būti teikiama pirmenybė aiškinant Reglamento Nr. 1306/2013 97 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą bei 99 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 73 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą siekiant kuo geriau užtikrinti ne tik tiesioginių išmokų ir kompleksinės paramos taisyklių ryšį, bet ir vienodo požiūrio, proporcingumo ir teisinio saugumo principų laikymąsi (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård, C‑239/17, EU:C:2018:597, 47–52 punktus).

52

Žinoma, Reglamento Nr. 1306/2013 57 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad už kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymą skiriamos sankcijos turi būti veiksmingos ir atgrasomosios. Vis dėlto tokiam reikalavimui derama vieta skiriama sankcijų sistemoje, kaip antai numatytoje šiame reglamente. Iš tiesų, viena vertus, pagal minėto reglamento 97 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą nuobauda apskaičiuojama remiantis tiesioginėmis išmokomis, skirtomis arba numatytomis skirti už kalendorinius metus, kuriais nesilaikyta taisyklių, o tai leidžia užtikrinti ryšį tarp ūkininko elgesio ir nuobaudos, taigi ir jos proporcingumą; šis principas taip pat nurodytas minėtoje 57 konstatuojamojoje dalyje. Kita vertus, pagal to paties reglamento 99 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą sankcija priskiriama remiantis tiesioginėmis išmokomis, skirtomis arba numatytomis skirti už taisyklių nesilaikymo nustatymo metus, o tai užtikrina nuobaudos veiksmingumą ir atgrasomąjį pobūdį, nes ji taikoma už tuos metus ūkininkui mokėtinoms išmokoms ir nebūtina vykdyti procedūros, kuri būtų nepriklausoma nuo šių išmokų mokėjimo procedūros.

53

Ketvirta, pažymėtina, kaip išvados 79–84 punktuose tai padarė generalinis advokatas, jog parengiamuosiuose dokumentuose, po kurių buvo priimtas Reglamentas Nr. 1306/2013, nėra nieko, kuo remiantis būtų galima teigti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų norėjęs priimti taisyklę, pagal kurią tiesioginių išmokų sumažinimas, taikytinas nesilaikant kompleksinės paramos taisyklių, turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į išmokas, suteiktas arba numatytas suteikti už šių taisyklių nesilaikymo atvejų nustatymo metus.

54

Visų pirma nė vienoje Reglamento Nr. 1306/2013 konstatuojamojoje dalyje toks noras nėra nurodytas. Priešingai, šio reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad juo ketinama „[s]iekiant nuoseklumo <…> atitinkamas Sąjungos nuostatas sujungti į vieną teisinį dokumentą“ ir, kadangi tame reglamente nėra jokios priešingos nuorodos, jame tik perimta sankcijų už kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymą sistema, kuri buvo įtvirtinta ankstesniuose teisės aktuose, be pakeitimų.

55

Be to, priešingai, nei teigia Komisija, iš Reglamento Nr. 1306/2013 parengiamųjų dokumentų nematyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų ketinęs priimti taisyklę, pagal kurią sumažinimas, taikytinas tiesioginėms išmokoms kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymo atveju, turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į išmokas, suteiktas arba numatytas suteikti už metus, kuriais nustatyti šie taisyklių nesilaikymo atvejai. Iš tiesų nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Komisijos siūlymu atliktu reglamento projekto, tapusio Reglamentu Nr. 1306/2013, 99 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pakeitimu buvo siekiama iš dalies pakeisti šio sumažinimo apskaičiavimo taisyklę, kaip antai nustatytą Reglamente Nr. 73/2009 ir Reglamente Nr. 1122/2009.

56

Galiausiai, nors Teisingumo Teismui pateiktuose Komisijos vidaus dokumentuose kaip šio pakeitimo motyvas nurodytas pasirinkimas apskaičiuojant minėtą sumažinimą atsižvelgti į metus, kuriais nustatomi taisyklių nesilaikymo atvejai, nes sunku nustatyti šių atvejų metus, reikia pažymėti, kad, kaip pabrėžia Parlamentas ir Taryba, nė vienoje iš paskelbtų parengiamųjų dokumentų dalyje neminimas toks motyvas.

57

Trečia, negalima pritarti argumentui, kurį, be kita ko, pateikė Nyderlandų ir Vokietijos vyriausybės ir pagal kurį dėl praktinių sunkumų būtina apskaičiuojant tiesioginių išmokų sumažinimą taikyti paprastą taisyklę, t. y. taisyklę, grindžiamą kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymo atvejų nustatymo metais.

58

Viena vertus, valstybė narė negali remtis praktiniais sunkumais, kad pateisintų nuostatų, kuriose numatyta nuobaudų už kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymą sistema, aiškinimą, kuris prieštarautų pačiam šių nuostatų tekstui (pagal analogiją žr. 1991 m. vasario 21 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑28/89, EU:C:1991:67, 18 punktą ir 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑468/02, nepaskelbtas Rink., EU:C:2005:221, 44 punktą).

59

Kita vertus, tiek iš Reglamento Nr. 1306/2013 konstatuojamųjų dalių, tiek iš jo parengiamųjų dokumentų analizės matyti, kad, kaip jau pažymėta šio sprendimo 56 punkte, Sąjungos teisės aktų leidėjas, prieš patvirtindamas minėtą nuobaudų sistemą ir prieš priimdamas, be kita ko, Reglamento Nr. 1306/2013 97 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir 99 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, neatsižvelgė į tokius sunkumus.

60

Kalbant apie Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 73 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkto aiškinimą, reikia konstatuoti, kad šios nuostatos formuluotė iš esmės tapati Reglamento Nr. 1306/2013 99 straipsnio 1 dalies formuluotei, nes Įgyvendinimo reglamentu Nr. 809/2014 nustatytos Reglamento Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės. Tokiomis aplinkybėmis šio sprendimo 24–59 punktuose išdėstyti samprotavimai dėl Reglamento Nr. 1306/2013 99 straipsnio 1 dalies taip pat reikšmingi aiškinant Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 73 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

61

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, jog Reglamento Nr. 1306/2013 97 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa bei 99 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 73 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktas turi būti aiškinami taip, kad tiesioginių išmokų sumažinimas dėl kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymo turi būti apskaičiuojamas remiantis išmokomis, suteiktomis arba numatytomis suteikti už metus, kuriais nesilaikyta tų taisyklių.

62

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, 97 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa bei 99 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės, 73 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktas turi būti aiškinami taip, kad tiesioginių išmokų sumažinimas dėl kompleksinės paramos taisyklių nesilaikymo turi būti apskaičiuojamas remiantis išmokomis, suteiktomis arba numatytomis suteikti už metus, kuriais nesilaikyta tų taisyklių.