–

Latvijos vyriausybės, atstovaujamos V. Soņeca ir V. Kalniņa,

–

Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos E. Kalniņš, A. Caeiros, L. Ozola ir M. Salyková, vėliau – E. Kalniņš, L. Ozola ir M. Salyková,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382), iš dalies pakeisto 2011 m. rugsėjo 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1006/2011 (OL L 282, 2011, p. 1), I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 7407 tarifinės pozicijos išaiškinimo.

2

Prašymas pateiktas nagrinėjant Valsts ieņēmumu dienests (Valstybinė mokesčių inspekcija, Latvija, toliau – VID) ir „Hydro Energo“ SIA ginčą dėl karšto valcavimo vario ar vario lydinio luitų tarifinio klasifikavimo.

3

Muitinių bendradarbiavimo taryba (dabar – Pasaulio muitinių organizacija (PMO)) buvo įsteigta pagal 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje sudarytą Muitinių bendradarbiavimo tarybos steigimo konvenciją. PMO parengta Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS) buvo įtvirtinta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje sudarytoje Tarptautinėje suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijoje (toliau – SS konvencija), kuri kartu su 1986 m. birželio 24 d. Briuselyje priimtu jos pakeitimo protokolu Europos ekonominės bendrijos vardu buvo patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288).

4

Pagal SS konvencijos 3 straipsnio 1 dalį kiekviena susitariančioji šalis įsipareigoja, be kita ko, užtikrinti, kad jos muitų tarifų ir statistikos nomenklatūra atitiks SS, taip pat be papildymų ar pakeitimų naudoti visas SS pozicijas ir subpozicijas kartu su jas atitinkančiais skaitmeniniais kodais ir laikytis šios sistemos numeracijos tvarkos. Pagal tą pačią nuostatą susitariančiosios šalys įpareigojamos taikyti bendrąsias SS aiškinimo taisykles ir visas SS skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabas, taip pat nekeisti jų apimties.

5

SS konvencijos 8 straipsnyje nustatytomis sąlygomis PMO patvirtino SS komiteto priimtas aiškinamąsias pastabas ir klasifikavimo nuomones.

6

SS aiškinamojoje pastaboje dėl šios sistemos 74 skirsnio „Varis ir vario gaminiai“ nurodyta:

„Šiame skirsnyje toliau pateiktos sąvokos apibrėžiamos taip:

<…>

<…>

Šiame skirsnyje toliau pateiktos sąvokos apibrėžiamos taip:

<…>“

7

SS aiškinamojoje pastaboje dėl 7403 pozicijos, be kita ko, teigiama:

„Prie šios pozicijos taip pat priskiriami lieti, formuoti ar sukepinti plokštieji lakštai, bagetai, strypai ir juostos, luitai ir pan. su sąlyga, kad pagaminti jie niekaip kitaip nebuvo apdoroti (išskyrus paprastą šerpetų arba dzindrų sudaromo viršutinio sluoksnio (kuriame yra daug vario oksido) pašalinimą) arba nugrandyti, nukalti, nušveisti ir pan., siekiant pašalinti sukietėjimus ar kitus liejimo defektus, arba tie, kurių viena pusė buvo apdorota (kokybės) kontrolės tikslais.

Sukepinti gaminiai presavimo (suspaudimo) ir sukepinimo (kaitinimas tam tikroje temperatūroje, žemesnėje už metalų lydymosi tašką) būdais gaunami iš vario ar vario lydinio miltelių arba iš vario miltelių, sumaišytų su kitų metalų milteliais. Sukepinti gaminiai yra porėti ir mechaniškai nepatvarūs, ir paprastai būna valcuojami, tempiami, kalami ir pan., kad įgytų reikiamą tankį. Šie valcuoti gaminiai ir pan. nepriskiriami prie jokios kitos pozicijos (pavyzdžiui, prie 74.07, 74.09 pozicijų).

Prie šios pozicijos taip pat priskiriami vielos strypai, juostos ir kiti ruošiniai, kurių galai kūgiškai nusmailinti arba apdoroti kitu paprastu būdu tam, kad juos būtų lengviau įdėti į mechaninius įrenginius, kurie šiuos ruošinius perdirba, pavyzdžiui, į temptus gaminius (vielos gamybai skirtus strypus) arba vamzdžius.

Nepažeidžiant ankstesnių nuostatų dėl pagamintų gaminių apdorojimo, šios pozicijos strypai ir juostos gali apimti, visų pirma:

Kokiliuose išlieti gaminiai, taip pat strypai ir juostos, pagaminti ištisinio liejimo būdu, dažnai naudojami tuo pačiu tikslu kaip ir valcuoti arba tempti strypai ir juostos.“

8

SS aiškinamojoje pastaboje dėl 7407 pozicijos nurodyta:

„<…>

Strypų ir juostų apibrėžtis pateikta šio skirsnio 1 pastabos d punkte, o profilių –1 pastabos e punkte.

Paprastai šie gaminiai gaminami valcuojant, išspaudžiant ar tempiant, kartais nukalant (presu arba kūju). Jie gali būti šaltai apdorojami (jei to reikia po atkaitinimo) šaltojo tempimo, tiesinimo arba kitais būdais, leidžiančiais gauti aukščiausios kokybės gaminį. Jie taip pat gali būti mechaniškai apdorojami (pavyzdžiui, gręžiant, užsukant, gofruojant), jeigu dėl to neįgauna savybių, būdingų gaminiams arba produktams, priskiriamiems kitoms pozicijoms. Prie šios pozicijos taip pat priskiriami uždarieji (tuščiaviduriai) profiliai. Ji taip pat apima ekstruzijos būdu pagamintus briaunuotus vamzdžius ir vamzdelius. Tačiau vamzdžiai ir vamzdeliai, kurių briaunos buvo pritvirtintos, pavyzdžiui, suvirinimo būdu, prie šios pozicijos nepriskiriami (paprastai priskiriami prie 74.19 pozicijos).

Strypai ir juostos, taip pat bagetai, gauti liejimo (įskaitant kokiliuose išlietus gaminius, taip pat strypus ir juostas, pagamintus ištisinio liejimo būdu) arba sukepinimo būdais, priskiriami prie 74.03 pozicijos su sąlyga, kad pagaminti jie nebuvo toliau apdorojami (išskyrus paprastą šerpetų arba dzindrų pašalinimą). Kitaip apdoroti gaminiai priskiriami prie šios pozicijos, jeigu dėl to neįgauna savybių, būdingų gaminiams arba produktams, priskiriamiems prie kitų pozicijų.

Tačiau vielos gamybai skirt[i strypai], juostos ir kiti ruošiniai, kurių galai kūgiškai nusmailinti arba apdoroti kitu paprastu būdu tam, kad juos būtų lengviau įdėti į mechaninius įrenginius, kurie šiuos ruošinius perdirba, pavyzdžiui, į temptus gaminius (vielos gamybai skirtus strypus) arba vamzdžius, priskiriami prie 74.03 pozicijos.“

9

Į Europos Sąjungą importuojamų prekių muitinis klasifikavimas reglamentuojamas KN, kuri grindžiama SS.

10

Pagal Reglamento Nr. 2658/87 12 straipsnio 1 dalį Europos Komisija kiekvienais metais priima reglamentą, jame pateikia tikslią KN redakciją kartu su muito tarifais, nustatytais pagal Europos Sąjungos Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Tas reglamentas taikomas nuo kitų metų sausio 1 d.

11

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, pagrindinėje byloje taikytina 2012 m. skirta KN redakcija, įtvirtinta Reglamente Nr. 1006/2011.

12

KN pirma dalis, kurioje pateiktos preliminarios nuostatos, apima I skyrių, kuriame įtvirtintos bendrosios taisyklės; to skyriaus A skirsnyje „Bendrosios [KN] aiškinimo taisyklės“ nustatyta:

„Klasifikuojant prekes pagal [KN], turi būti vadovaujamasi šiais principais.

<…>

13

KN antra dalis „Muitų sąrašas“, be kita ko, apima XV skyrių „Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai“.

14

Šis skyrius apima 74 skirsnį „Varis ir vario gaminiai“, jo 1 pastaboje numatyta:

„Šiame skirsnyje toliau pateiktos sąvokos apibrėžiamos taip:

<…>

<…>

15

KN 74 skirsnyje esančios 7403 pozicijos struktūra yra tokia:

16

Šis skirsnis taip pat apima 7407 poziciją, kurios struktūra yra tokia:

17

2012 m. balandžio mėn. Hydro Energo išleidimo į laisvą apyvartą tikslais deklaravo karšto valcavimo žalvario lakštus; ji priskyrė juos prie KN 74032100 subpozicijos, kuri apima vario-cinko netauriuosius lydinius (žalvarį) ir kuriai priskirti gaminiai neapmuitinami.

18

Atlikusi muitinės patikrinimą VID nusprendė, kad Hydro Energo deklaruotas gaminys turėjo būti priskirtas ne prie 74032100 subpozicijos, nes 7403 pozicija neapima valcuotų gaminių, o prie KN 74072110 subpozicijos, apimančios vario-cinko netauriųjų lydinių (žalvario) strypus ir juostas, kuriems taikomas 4,8 % muitų tarifas. Remdamasi šia išvada VID 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nurodė Hydro Energo už šią prekę sumokėti muitą ir delspinigius.

19

Hydro Energo apskundė tą sprendimą Administratīvā apgabaltiesa (Apygardos administracinis teismas, Latvija); 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu jis panaikino minėtą sprendimą.

20

Pirmiausia šis teismas nusprendė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas gaminys negali būti priskirtas prie kurios nors iš 7407 pozicijos subpozicijų. Iš tiesų, atsižvelgiant į pjūvio plokštumoje matomas poras, kiaurymes ir įtrūkimus, darytina išvada, kad tai nėra baigtas gaminys, jo viso ilgio skerspjūvis nėra vientisas ir netuščiaviduris, todėl jo negalima laikyti strypu ar juosta, kaip tai suprantama pagal KN 74 skirsnį.

21

Tada minėtas teismas pabrėžė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės sudėtyje esantis metalas, atsižvelgiant į atitinkamas vario ir cinko mases, atitinka rafinuotojo vario, o ne vario lydinio (žalvario) apibrėžtį.

22

Dėl šio sprendimo VID pateikė kasacinį skundą Augstākā tiesa (Aukščiausiasis Teismas, Latvija).

23

VID visų pirma pažymi, kad nustatant, prie kurios KN pozicijos reikia priskirti šią prekę, lemiamos reikšmės neturi tai, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama prekė pagaminta iš rafinuotojo vario, ar iš varinio lydinio, nes iš pradžių reikia nustatyti, ar ši prekė atitinka 7403 arba 7407 pozicijų apibrėžtį. Tai darant gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos.

24

VID tvirtina, kad pats faktas, jog pagrindinėje byloje nagrinėjama prekė yra karštojo valcavimo, pašalina galimybę priskirti ją prie kurios nors iš KN 7403 pozicijos subpozicijų.

25

Be to, VID nuomone, priešingai, nei nusprendė Administratīvā apgabaltiesa (Apygardos administracinis teismas), tai, kad KN 74 skirsnio 1 pastabos d punkte apibrėžiant sąvoką „strypai ir juostos“ daroma nuoroda į „vientiso ir netuščiavidurio viso ilgio skerspjūvio“ reikalavimą, nereiškia, kad atitinkamas gaminys visada turi būti tobulos formos ir neturi turėti trūkumų. Beje, šioje apibrėžtyje nenurodyta priimtinų variantų, kuriems esant būtų galima laikyti, kad gaminio skerspjūvis yra stačiakampio formos.

26

Galiausiai tiek kokiliuose išlieti gaminiai, tiek ištisiniu liejimu pagaminti strypai ir juostos dažnai naudojami tais pačiais tikslais kaip valcuoti, tempti ar išspausti strypai ir juostos. Todėl vėlesnis prekės panaudojimas neturi lemiamos reikšmės.

27

Savo ruožtu Hydro Energo teigia, kad sąvoka „strypai ir juostos“ pagal KN neapima pagrindinėje byloje nagrinėjamo gaminio, nes dėl pjūvio plokštumoje matomų didelių porų, kiaurymių ir įtrūkimų negali būti laikoma, kad jis turi vientisą ir netuščiavidurį skerspjūvį per visą ilgį. Be to, gaminys buvo valcuotas suteikiant stačiakampio formą tik tam, kad būtų lengviau jį transportuoti, ir jo neketinama naudoti niekam kitam, tik išlydyti. Hydro Energo šiuo klausimu remiasi KN 74 skirsnio 1 pastabos d punkto antra pastraipa ir mano, kad gaminio priskyrimas prie KN 7403 arba 7407 pozicijos priklauso ne tik nuo formos ar ankstesnio apdorojimo, bet ir nuo jo apdorojimo laipsnio ir galimo panaudojimo. Dėl šios priežasties Hydro Energo mano, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas gaminys turėtų būti priskirtas prie KN 74032100 subpozicijos.

28

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, nors klausimas dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamo gaminio cheminės sudėties susijęs su bylos faktinių aplinkybių nustatymu, o tai – nacionalinio teismo užduotis, šiuo atveju lemiamą reikšmę turi tai, ar šis gaminys gali būti laikomas strypu ar juosta, kaip tai suprantama pagal KN 74 skirsnį.

29

Nors, kaip pažymi VID, kai kurie pagrindinėje byloje nagrinėjamo gaminio požymiai iš tikrųjų atitinka požymius, kurių turėtų turėti strypas ar juosta, o tai leidžia jį priskirti prie KN 7407 pozicijos, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar šio gaminio skerspjūvis yra vientisas ir netuščiaviduris per visą ilgį, kaip reikalaujama pagal KN 74 skirsnio 1 pastabos d punktą.

30

Nors tai, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas gaminys yra valcuotas, pagal SS aiškinamąsias pastabas galėtų būti papildomas nagrinėjamo gaminio klasifikavimo priskiriant prie KN 7407 pozicijos pagrindas, vis dėlto šių aiškinamųjų pastabų nepakanka norint išsklaidyti abejones dėl klausimo, ar šio gaminio skerspjūvis yra vientisas ir netuščiaviduris per visą ilgį.

31

Šiomis aplinkybėmis Augstākā tiesa (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [KN] turi būti aiškinama taip, kad 7407 pozicija (vario strypai, juostos ir profiliai) apima tokius stačiakampio formos vario arba vario lydinio luitus, kurių storis yra didesnis už vieną dešimtąją dalį jų pločio ir kurie yra karšto valcavimo, bet kurių skerspjūvyje yra netaisyklingų porų, kiaurymių ir įtrūkimų?“

32

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori išsiaiškinti, ar KN 7407 pozicija turi būti aiškinama kaip apimanti stačiakampio formos vario arba vario lydinio luitus, kurių storis yra didesnis už vieną dešimtąją dalį jų pločio ir kurie yra karšto valcavimo, bet kurių skerspjūvyje yra netaisyklingų porų, kiaurymių ir įtrūkimų.

33

Iš karto reikia priminti, kad kai Teisingumo Teismui pateikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl tarifinės klasifikacijos, jis turi išaiškinti nacionaliniams teismams kriterijus, kurių taikymas leistų jiems teisingai klasifikuoti nagrinėjamus gaminius pagal KN, o ne pats klasifikuoti prekes, juo labiau kad jis nebūtinai turi visą šiuo klausimu reikalingą informaciją. Nacionaliniai teismai bet kuriuo atveju tai gali padaryti geriau, todėl jie turi atlikti pagrindinėje byloje nagrinėjamų prekių tarifinį klasifikavimą, atsižvelgdami į informaciją, kurią Teisingumo Teismas pateikė jiems, atsakydamas į jų užduotus klausimus (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 15 d. Sprendimo Korado, C‑306/18, EU:C:2019:414, 33 ir 34 punktus; 2019 m. gegužės 16 d. Sprendimo Estron, C‑138/18, EU:C:2019:419, 67–69 punktus, taip pat 2020 m. vasario 27 d. Nutarties GardiniaHome Decor, C‑670/19, EU:C:2020:117, 35 punktą).

34

Taip pat primintina, jog pagal bendrąsias KN aiškinimo taisykles numatyta, kad, pirma, prekių klasifikavimas nustatomas pagal pozicijų pavadinimus ir skyrių ar skirsnių pastabas ir, antra, skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti. Be to, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir patikrinimų paprastumą, lemiamas prekių tarifinio klasifikavimo kriterijus paprastai turi būti nustatytas pagal šių prekių objektyvius požymius ir objektyvias savybes, išvardytas KN pozicijos aprašyme ir skyriaus ar skirsnio pastabose (šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 3 d. Sprendimo Customs Support Holland, C‑144/15, EU:C:2016:133, 26 ir 27 punktus; 2019 m. gegužės 16 d. Sprendimo Estron, C‑138/18, EU:C:2019:419, 50 ir 51 punktus ir 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo TDK-Lambda Germany, C‑559/18, EU:C:2019:667, 26 punktą).

35

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad, jei klasifikuoti neįmanoma remiantis tik objektyviais atitinkamo gaminio požymiais ir savybėmis, šio gaminio paskirtis gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jeigu ji būdinga šiam gaminiui; pažymėtina, kad pakanka atsižvelgti į pagrindinę šio gaminio paskirtį, o būdingumą turi būti galima įvertinti remiantis jo objektyviais požymiais ir savybėmis (2020 m. vasario 27 d. Nutarties Gardinia Home Decor, C‑670/19, EU:C:2020:117, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Be to, Teisingumo Teismas neseniai nusprendė, kad nors KN ir SS aiškinamosios pastabos neturi privalomos galios, jos yra svarbios priemonės užtikrinant vienodą Bendrojo muitų tarifo taikymą ir jose pateikiama jam aiškinti reikiamos medžiagos (šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Lutz, C‑556/16, EU:C:2017:777, 40 punktą; 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Baby Dan, C‑592/17, EU:C:2018:913, 55 punktą ir 2019 m. gegužės 15 d. Sprendimo Korado, C‑306/18, EU:C:2019:414, 35 punktą). Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad KN perimamos šešių skaitmenų SS pozicijos ir subpozicijos ir tik septintas ir aštuntas skaitmenys sudaro jai būdingą skirstymą (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 13 d. Sprendimo B. S. (Į alaus sudėtį įeinantis salyklas), C‑195/18, EU:C:2019:197, 10 punktą ir 2019 m. gegužės 16 d. Sprendimo Estron, C‑138/18, EU:C:2019:419, 44 punktą).

37

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma teiraujasi, ar pagrindinėje byloje nagrinėjami luitai laikytini strypais ir juostomis, kaip tai suprantama pagal KN 74 skirsnį, todėl gali būti priskirti prie KN 7407 pozicijos „Vario strypai, juostos ir profiliai“.

38

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad KN 74 skirsnio 1 pastabos d punkte numatyta, jog strypai ir juostos, kaip jie suprantami pagal šį skirsnį, yra valcuoti gaminiai, kurių viso ilgio skerspjūvis vientisas ir netuščiaviduris, skritulių, ovalų, stačiakampių (įskaitant kvadratus), lygiakraščių trikampių arba iškilių taisyklingų daugiakampių formos.

39

Kaip rašytinėse pastabose teigia Komisija, reikalavimu, pagal kurį skerspjūvis turi būti „vientisas“, daroma nuoroda į atitinkamo gaminio formą ir skersinius matmenis, todėl šį reikalavimą atitinka stačiakampio formos luitai, kurių skersiniai matmenys visuose taškuose yra vienodi per visą ilgį.

40

Reikalavimas, kad skerspjūvis būtų „netuščiaviduris“, turi būti suprantamas kaip netaikomas tik tuščiaviduriams gaminiams. Iš tiesų iš KN 74 skirsnio 1 pastabos h punkto matyti, kad vamzdis arba vamzdelis, kaip jie suprantami pagal šį skirsnį, tai tuščiaviduris gaminys, kurio skerspjūvis per visą ilgį yra vienodas.

41

Taigi, kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nors pagrindinėje byloje nagrinėjamų luitų skerspjūvyje yra netaisyklingų porų, kiaurymių ir įtrūkimų, vis dėlto dėl tokių vidinių trūkumų šie luitai netampa tuščiaviduriais gaminiais, todėl negalima atmesti galimybės, kad karštai valcuoti luitai, laikytini strypais ar juostomis, kaip tai suprantama pagal KN 74 skirsnį, ir dėl šios priežasties priskiriami prie KN 7407 pozicijos „vario strypai, juostos ir profiliai“.

42

Taip pat reikia pažymėti, kad KN 74 skirsnio 1 pastabos d punkte, kiek tai susiję su sąvokos „strypas ir juosta“, kaip ji suprantama pagal šį skirsnį, apibrėžtimi, nustatyta, kad stačiakampio formos skerspjūvio gaminių storis turi būti didesnis už vieną dešimtąją dalį jų pločio, o taip yra pagrindinėje byloje nagrinėjamų luitų atveju.

43

Be to, iš SS aiškinamųjų pastabų dėl 7403 pozicijos matyti, kad valcuoti gaminiai nepriskiriami prie šios pozicijos, o priskiriami, pavyzdžiui, prie SS 7407 arba 7409 pozicijų, o tai, kaip nurodo pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, yra papildomas galimo tokių luitų, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, klasifikavimo priskiriant prie KN 7407 pozicijos pagrindas.

44

Aiškinimą, pagal kurį tokie luitai, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, gali būti priskirti prie KN 7407 pozicijos, taip pat patvirtina SS aiškinamoji pastaba dėl 7407 pozicijos.

45

Iš tiesų, viena vertus, nors šioje aiškinamojoje pastaboje nurodyta, kad strypai ir juostos yra apibrėžti SS 74 skirsnio 1 pastabos d punkte, neginčijama, kad šios pastabos formuluotė sutampa su KN 74 skirsnio 1 pastabos d punkto formuluote.

46

Kita vertus, SS aiškinamojoje pastaboje dėl 7407 pozicijos nurodyta, kad paprastai šie gaminiai gaminami valcavimo būdu, taikant ir kitus metodus. Iš šios pastabos taip pat matyti, kad strypai ir juostos, pagaminti liejimo ar sukepinimo būdais, priskirtini prie SS 7403 pozicijos su sąlyga, kad pagaminti jie nebuvo toliau apdorojami (išskyrus paprastą šerpetų arba dzindrų pašalinimą); kitaip apdoroti gaminiai iš esmės klasifikuojami priskiriant prie SS 7407 pozicijos. Šiuo atveju pagrindinėje byloje nagrinėjami luitai yra karšto valcavimo.

47

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad KN 7407 pozicija turi būti aiškinama taip, kad stačiakampio formos vario arba vario lydinio luitai, kurių storis yra didesnis už vieną dešimtąją dalį jų pločio ir kurie yra karšto valcavimo, bet kurių skerspjūvyje yra netaisyklingų porų, kiaurymių ir įtrūkimų, gali būti priskiriami prie šios pozicijos.

48

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:

Į 1987 m. liepos 23 d. Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, kuris iš dalies pakeistas 2011 m. rugsėjo 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1006/2011, I priedą įtrauktos Kombinuotosios nomenklatūros 7407 poziciją reikia aiškinti taip: stačiakampio formos vario arba vario lydinio luitai, kurių storis yra didesnis už vieną dešimtąją dalį jų pločio ir kurie yra karšto valcavimo, bet kurių skerspjūvyje yra netaisyklingų porų, kiaurymių ir įtrūkimų, gali būti priskiriami prie šios pozicijos.