EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62019CC0393
Opinion of Advocate General Campos Sánchez-Bordona delivered on 25 June 2020.#Criminal proceedings against OM.#Request for a preliminary ruling from the Apelativen sad - Plovdiv.#Reference for a preliminary ruling – Article 17 of the Charter of Fundamental Rights of the European Union – Right to property – Article 47 of the Charter of Fundamental Rights – Right to an effective remedy – Framework Decision 2005/212/JHA – Confiscation of crime-related proceeds, instrumentalities and property – Directive 2014/42/EU – Freezing and confiscation of instrumentalities and proceeds of crime in the European Union – National legislation providing for the confiscation, for the benefit of the State, of property used to commit the offence of smuggling – Property belonging to a third party acting in good faith.#Case C-393/19.
Generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvada, pateikta 2020 m. birželio 25 d.
Baudžiamoji byla prieš OM.
Apelativen sad – Plovdiv prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis – Teisė į nuosavybę – Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę – Pamatinis sprendimas 2005/212/TVR – Nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimas – Direktyva 2014/42/ES – Nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymas ir konfiskavimas Europos Sąjungoje – Nacionalinės teisės nuostatos, numatančios turto, naudoto stambaus masto kontrabandai vykdyti, konfiskavimą valstybės naudai – Sąžiningam trečiajam asmeniui priklausantis turtas.
Byla C-393/19.
Generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvada, pateikta 2020 m. birželio 25 d.
Baudžiamoji byla prieš OM.
Apelativen sad – Plovdiv prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis – Teisė į nuosavybę – Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę – Pamatinis sprendimas 2005/212/TVR – Nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimas – Direktyva 2014/42/ES – Nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymas ir konfiskavimas Europos Sąjungoje – Nacionalinės teisės nuostatos, numatančios turto, naudoto stambaus masto kontrabandai vykdyti, konfiskavimą valstybės naudai – Sąžiningam trečiajam asmeniui priklausantis turtas.
Byla C-393/19.
ECLI identifier: ECLI:EU:C:2020:491
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2020 m. birželio 25 d. ( 1 )
Byla C‑393/19
Okrazhna prokuratura – Haskovo,
Apelativen sad – Plovdiv
prieš
OM
(Apelativen sad – Plovdiv (Plovdivo apeliacinis teismas, Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Procesas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis – Teisė į nuosavybę – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas vykdant kontrabandą naudotos transporto priemonės konfiskavimas valstybės naudai – Sąžiningam trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė – Pamatinis sprendimas 2005/212/TVR – 2 straipsnio 1 dalis – Direktyva 2014/42/ES – 6 straipsnis“
1. |
Vairuotojas, sunkvežimiu važiavęs tarptautiniu maršrutu iš Turkijos į Vokietiją ir suimtas Bulgarijoje radus šioje transporto priemonėje paslėptą monetų lobį, toje šalyje buvo apkaltintas kontrabanda ir pripažintas kaltu. Priėmus šį apkaltinamąjį nuosprendį leista konfiskuoti, be kito turto, sunkvežimio vilkiką; kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, įmonė, kuriai priklauso šis vilkikas, „nei žinojo, nei turėjo ar galėjo žinoti, kad [jos] darbuotojas daro nusikalstamą veiką“. |
2. |
Šis teismas klausia, kokį poveikį nagrinėjamoje byloje taikomoms nacionalinės teisės nuostatoms turi du Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) straipsniai. Konkrečiai kalbant, jis abejoja, ar šios teisės aktų nuostatos atitinka:
|
3. |
Teisingumo Teismo nurodymu analizuosiu tik pirmąjį klausimą. |
I. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
1. Chartija
4. |
17 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.“ |
2. Pamatinis sprendimas 2005/212/TVR ( 2 )
5. |
1 straipsnyje „Sąvokų apibrėžimai“ įtvirtinta: „Šiame pamatiniame sprendime: <…>
<…>“ |
6. |
2 straipsnyje „Konfiskavimas“ numatyta: „1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad galėtų konfiskuoti visas arba dalį nusikaltimo priemonių ir lėšų, įgytų iš nusikaltimų, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu daugiau kaip vien[iems] metams, arba turtą, kurio vertė atitinka tokias lėšas. 2. Mokesčių teisės pažeidimų atvejais valstybės narės gali naudoti kitas nei baudžiamąsias procedūras, skirtas iš pažeidėjo atimti nusikalstamu būdu įgytas lėšas.“ |
7. |
4 straipsnyje „Teisės gynimo priemonės“ nustatyta: „Kiekviena Šalis imasi reikalingų priemonių užtikrinti, kad suinteresuotos šalys, kurioms taikomos 2 ir 3 straipsniuose numatytos priemonės, turėtų veiksmingas priemones apginti savo teises.“ |
3. Direktyva 2014/42/ES ( 3 )
8. |
2 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ numatyta: „Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys: <…>
<…>“ |
9. |
4 straipsnyje „Konfiskavimas“ nustatyta: „1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė visiškai arba iš dalies konfiskuoti nusikaltimo priemones ir pajamas arba turtą, kurio vertė atitinka tokias nusikaltimo priemones arba pajamas, jeigu yra priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, kuris taip pat gali būti priimtas pritaikius in absentia procedūrą. 2. Jeigu konfiskavimas pagal 1 dalį neįmanomas, bent jau tais atvejais, kai jis neįmanomas dėl įtariamojo arba kaltinamojo ligos arba slapstymosi, valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė konfiskuoti nusikaltimo priemones ir pajamas tais atvejais, kai baudžiamasis procesas pradėtas dėl nusikalstamos veikos, kuri gali tiesiogiai arba netiesiogiai duoti ekonominės naudos, ir pagal tą procesą būtų buvę galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu įtariamasis arba kaltinamasis būtų galėjęs dalyvauti procese.“ |
10. |
5 straipsnyje „Išplėstas konfiskavimas“ įtvirtinta: „1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė visiškai ar iš dalies konfiskuoti turtą, priklausantį dėl nusikalstamos veikos nuteistam asmeniui ir galintį tiesiogiai ar netiesiogiai duoti ekonominės naudos, kai teismas, remdamasis bylos aplinkybėmis, įskaitant konkrečius faktus ir turimus įrodymus, pavyzdžiui, tai, kad turto vertė yra neproporcinga nuteistojo teisėtoms pajamoms, yra įsitikinęs, jog tas turtas įgytas iš nusikalstamos veikos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje „nusikalstamos veikos“ sąvoka apima bent: <…>
<…>
|
11. |
6 straipsnyje „Konfiskavimas iš trečiųjų asmenų“ numatyta: „1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų sudaryta galimybė konfiskuoti pajamas arba kitą turtą, kurio vertė atitinka tokias pajamas, kuriuos įtariamasis arba kaltinamasis tiesiogiai arba netiesiogiai perdavė tretiesiems asmenims arba kuriuos tretieji asmenys įsigijo iš įtariamojo arba kaltinamojo, bent tuo atveju, jei, remiantis konkrečiais faktais ir aplinkybėmis, įskaitant tai, kad perleista ar įgyta neatlygintinai arba už gerokai žemesnę nei rinkos kainą, tie tretieji asmenys žinojo arba turėjo žinoti, kad perdavimo arba įsigijimo tikslas buvo išvengti konfiskavimo. 2. 1 dalimi nedaromas poveikis bona fide trečiųjų asmenų teisėms.“ |
4. Bulgarijos teisė. „Nakazatelen kodeks“ ( 4 )
12. |
53 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „1. Neatsižvelgiant į baudžiamąją atsakomybę, valstybės naudai konfiskuojami:
2. Valstybės naudai taip pat konfiskuojami:
|
13. |
242 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad transporto priemonė, kuria buvo vežamos kontrabanda gabenamos prekės, konfiskuojama valstybės naudai, net jei nepriklauso nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nebent jos vertė akivaizdžiai neatitinka nusikalstamos veikos sunkumo. |
II. Faktinės aplinkybės (pagal nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą) ir prejudiciniai klausimai
14. |
OM dirbo tarptautiniais maršrutais krovinius vežančioje Turkijos bendrovėje, kuriai priklauso vilkikas su priekaba; šiuo vilkiku jis važiavo į paskirties vietą per įvairias Sąjungos šalis. |
15. |
2018 m. birželio mėn. pradžioje nepažįstamas asmuo susisiekė su OM ir jam pasiūlė už atlygį nuvežti į Vokietiją kontrabandą – iš viso 2940 senovinių monetų ( 5 ), naudodamasis tuo, kad OM turėjo važiuoti iš Stambulo Turkijoje į Delmenhorstą Vokietijoje. |
16. |
OM sutiko ir gautas monetas padėjo į dėtuvę, kuri paprastai montuojama po vairuotojo sėdyne ir yra skirta bagažui, įrankiams ir kitiems reikmenims; jis paslėpė monetas tarp įvairių daiktų. |
17. |
2018 m. birželio 12 d. rytą jis pravažiavo Turkijos pasienio kontrolės punktą „Kapakule“ ir per pasienio kontrolės punktą „Kapitan Andreevo“ įvažiavo į Bulgarijos Respublikos teritoriją. Šiame punkte sunkvežimis buvo patikrintas ir muitinės policija aptiko monetas. |
18. |
Senovinės monetos, vilkikas, priekaba, transporto priemonės užvedimo rakteliai ir registracijos pažymėjimas buvo areštuoti. |
19. |
Vykstant ikiteisminiam tyrimui įmonės, kuriai priklauso transporto priemonė, direktorius paprašė grąžinti vilkiką ir priekabą. Prašymą visų pirma atmetė tyrimui vadovaujantis prokuroras, paskui, pateikus skundą, jis buvo atmestas ir Okrazhen sad – Haskovo (Chaskovo apygardos teismas, Bulgarija) 2018 m. spalio 19 d. nutartimi. |
20. |
2019 m. kovo 22 d. šio teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu OM už NK 242 straipsnio 1 dalies e punkte numatytą nusikalstamą veiką – monetų lobio kontrabandą stambiu mastu (šio lobio vertė atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymį „stambiu mastu“) – buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme ir turėjo sumokėti 20000 Bulgarijos levų (BGN) baudą. |
21. |
Areštuotos monetos konfiskuotos valstybės naudai pagal NK 242 straipsnio 7 dalį. Pagal NK 242 straipsnio 8 dalį valstybės naudai taip pat buvo konfiskuotas vilkikas, kuriuo vežtos monetos. Tiesiogiai su vežimu nesusijusi priekaba grąžinta savininkei. |
22. |
OM Apelativen sad- Plovdiv (Plovdivo apeliacinis teismas, Bulgarija) apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek, kiek jis susijęs su vilkiko konfiskavimu. |
23. |
Apeliacinis teismas nurodo, kad konfiskavimas nėra bausmė; pagal NK 242 straipsnio 8 dalį konfiskavimas būtinai taikomas, kiek tai susiję su turtu, panaudotu vykdant kontrabandą. |
24. |
Nors yra teisinis pagrindas, pagal kurį leista konfiskuoti turtą, minėtas teismas abejoja, ar šis NK straipsnis, priimtas prieš Bulgarijai įstojant į Europos Sąjungą, atitinka Chartijos 17 straipsnio 1 dalį. |
25. |
Konkrečiai kalbant, jis mano, kad transporto priemonės, naudotos kaip priemonė kontrabandai vykdyti, konfiskavimas valstybės naudai, kai jos savininkas nedalyvavo vykdant šią veiką, gali iškreipti savininko, nežinojusio apie tokios veikos vykdymą, interesų ir valstybės intereso konfiskuoti vykdant nusikalstamą veiką naudotas priemones pusiausvyrą. |
26. |
Be to, šis teismas pabrėžia, kad nacionalinės teisės aktuose nėra numatyta per procesą, kurio pasekmė gali būti konfiskavimas, apklausti transporto priemonės savininką, todėl šie teisės aktai gali neatitikti Chartijos 47 straipsnio ir pažeisti teisę į veiksmingą teisinę gynybą. |
27. |
Šiomis aplinkybėmis Apelativen sad- Plovdiv (Plovdivo apeliacinis teismas) pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
|
III. Procesas Teisingumo Teisme
28. |
Teisingumo Teismas nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą gavo 2019 m. gegužės 21 d. |
29. |
Rašytines pastabas pateikė Chaskovo ir Plovdivo prokuratūros, Graikijos vyriausybė ir Europos Komisija. |
IV. Vertinimas
A. Dėl priimtinumo
30. |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, ar pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalį ir 47 straipsnį draudžiama nacionalinės teisės nuostata (NK 242 straipsnio 8 dalis), pagal kurią galima konfiskuoti kontrabandai vykdyti naudotą turtą, nors šis turtas priklauso trečiajam asmeniui, nedalyvavusiam vykdant šią veiką. |
31. |
Kadangi Chartija valstybėms narėms skirta „[tik] tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę“ (51 straipsnis), siekiant pagrįsti prejudicinį klausimą neužtenka atskirai pacituoti vieną iš jos straipsnių, jei nėra sąsajos su kitomis Sąjungos teisės nuostatomis. |
32. |
Tiesa, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą vis dėlto nurodoma Direktyvos 2014/42 33 konstatuojamoji dalis. Ši direktyva susijusi su byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis, nes: a) joje nustatytos būtiniausios taisyklės dėl nusikalstamos veikos priemonių konfiskavimo; ir b) numatyta, kad nustatomos teisminės teisių gynimo priemonės siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų teises. |
33. |
Vis dėlto kyla abejonių, ar Direktyva 2014/42 šioje byloje taikytina, atsižvelgiant į konvencijoje, pamatiniuose sprendimuose ir direktyvose, nurodytose jos 3 straipsnyje pateiktame išsamiame sąraše, numatytas nusikalstamas veikas. Nurodytos faktinės aplinkybės nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, nebent monetų kontrabanda, už kurią nubausta aptariamu atveju, galėtų būti priskirta prie kurios nors iš šių nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, tų, kurioms taikomas Pamatinis sprendimas 2008/841/TVR ( 6 )). |
34. |
Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui gali pateikti Sąjungos teisės aiškinimo aspektų, apie kuriuos šis neužsiminė savo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ( 7 ). Neseniai Teisingumo Teismas taip padarė, atsakydamas į klausimą kitame Bulgarijos teismo prašyme priimti prejudicinį sprendimą ( 8 ) dėl Direktyvos 2014/42 išaiškinimo. Toje byloje Teisingumo Teismas pasirinko išaiškinti Pamatinį sprendimą 2005/212, nes Direktyva 2014/42 buvo netaikytina ( 9 ). |
35. |
Pamatinis sprendimas 2005/212 buvo iš dalies pakeistas Direktyva 2014/42, tačiau šis pakeitimas neturi poveikio jo 2, 4 ir 5 straipsniams, kurie vis dar galioja ( 10 ). Kaip nurodo Komisija, Direktyvos 2014/42 taikymo srities apribojimas yra priežastis, dėl kurios tam tikros Pamatinio sprendimo 2005/212 nuostatos šia direktyva nebuvo pakeistos. |
36. |
Taigi Pamatiniame sprendime 2005/212 (2 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad „[k]iekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad galėtų konfiskuoti visas arba dalį nusikaltimo priemonių ir lėšų, įgytų iš nusikaltimų, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu daugiau kaip vien[iems] metams, arba turtą, kurio vertė atitinka tokias lėšas“. |
37. |
Kitaip nei Direktyvos 2014/42 nuostatos, pagal kurias ribojama direktyvos taikymo sritis, kaip nurodyta pirma, Pamatinis sprendimas 2005/212 Bulgarijoje įvykdytai kontrabandai gali būti taikomas, nes pagal NK už šią veiką baudžiama nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausme. |
38. |
Taigi manau, kad, siekiant išsklaidyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejones, šioje byloje turi būti išaiškintas Pamatinis sprendimas 2005/212 ( 11 ). Kartu dėl šio sprendimo taikytinumo galima pripažinti, kad egzistuoja „tam tikro lygio [tiesioginė] sąsaja, kuri išeina už sričių panašumo arba vienos srities netiesioginio poveikio kitai ribų“ ( 12 ), su antrinės teisės aktu, todėl galima remtis Chartija. |
B. Dėl esmės
39. |
Teismas a quo pažymi, kad įmonė, kuriai priklauso (sunkvežimio) vilkikas, „nei žinojo, nei turėjo ar galėjo žinoti, kad [jos] darbuotojas daro nusikalstamą veiką“. Taigi ji yra sąžiningas trečiasis asmuo, iš kurio atimtas jam priklausantis turtas, nors jis nedalyvavo darant nusikalstamą veiką. Šią transporto priemonę, kaip priemonę monetų lobio kontrabandai vykdyti, naudojo tik tikrasis nusikalstamos veikos vykdytojas. |
40. |
Siekiant nustatyti, ar savininkas šiomis aplinkybėmis gali remtis Chartijos 17 straipsnio 1 dalimi, reikia visų pirma atsižvelgti į Pamatinio sprendimo 2005/212 turinį. |
41. |
Šio pamatinio sprendimo 1 straipsnio ketvirtoje įtraukoje konfiskavimas apibrėžiamas kaip „byloje dėl nusikaltimo arba nusikaltimų teismo numatyta turto galutinio atėmimo bausmė arba priemonė“. |
42. |
Šioje nuostatoje nekalbama apie konfiskuoto turto savininką. Iš esmės joje neatmetama galimybė, kad turtas gali priklausyti ne nusikaltimo vykdytojui ar kitiems jį vykdant dalyvaujantiems asmenims, o trečiajam asmeniui. |
43. |
Atsižvelgiant į tam tikras Pamatinio sprendimo 2005/212 nuostatas galima patikslinti subjektus, kuriems taikomas konfiskavimas:
|
44. |
Taigi Pamatinis sprendimas 2005/212 yra pakankamas pagrindas teigti, kad iš esmės turi būti konfiskuojamas turtas, priklausantis nusikalstamos veikos vykdytojui, tačiau kartu pagal šį sprendimą konfiskavimą galima taikyti platesniu mastu ir konfiskuoti trečiųjų asmenų turtą. |
45. |
Trečiųjų asmenų situacija gali būti labai skirtinga. Būtų naivu neatsižvelgti į tai, kad tikrieji nusikalstamos veikos vykdytojai (dalyviai, įtariamieji ar kaltinamieji) dažnai siekia įtraukti trečiąjį asmenį būtent tam, kad išvengtų jų turto konfiskavimo ( 13 ). |
46. |
Taigi gali būti, kad tretieji asmenys, net ir nebūdami tikrieji nusikalstamos veikos vykdytojai:
|
47. |
Šiais atvejais (ir galbūt tam tikrais kitais panašiais atvejais) nėra jokių kliūčių konfiskuoti areštuotą turtą, nors jis ir priklauso ne tikrajam nusikaltimo vykdytojui, o kitiems asmenims. |
48. |
Kitaip yra tuo atveju, kai tretieji asmenys yra sąžiningi; jiems taikomos taisyklės turi būti išnagrinėtos konkrečiai. |
1. Sąžiningo trečiojo asmens teisės, kiek tai susiję su jo turto konfiskavimu
49. |
Kaip matyti iš Pamatinio sprendimo 2005/212 3 konstatuojamosios dalies ir kaip nurodyta Direktyvoje 2014/42, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti sąžiningų trečiųjų asmenų teisių apsaugą (procesinę ir materialinę). |
50. |
Ši apsauga susijusi ir su (materialine) teise į nuosavybę, įtvirtinta Chartijos 17 straipsnyje, ir su (procesine) teise kreiptis į teismą, kad teisė į nuosavybę būtų apginta pagal Chartijos 47 straipsnį. Nagrinėsiu tik pirmąją teisę ( 14 ). |
51. |
Nors Direktyvos 2014/42 nuostatos dėl sąžiningų trečiųjų asmenų šiai bylai netaikomos, į jas galima atsižvelgti siekiant išaiškinti Pamatinį sprendimą 2005/212, nes abiem teisės aktais siekiama tų pačių tikslų (juos jau galima numanyti pamatiniame sprendime). |
52. |
Direktyvos 2014/42 33 konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad „ši direktyva daro didelį poveikį asmenų teisėms – ne tik įtariamųjų ar kaltinamųjų, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nėra persekiojami“. Šie tretieji asmenys, teigiantys, kad yra „atitinkamo turto savininkai arba <…> [turi] kitų nuosavybės teisių (daiktinių teisių, ius in re) <…> [privalo turėti] teisę būti išklausyt[i]“. |
53. |
Atsižvelgiant į šią konstatuojamąją dalį viena Direktyvos 2014/42 nuostata (6 straipsnis) skirta trečiųjų asmenų turto konfiskavimui; šios nuostatos:
|
54. |
Šia teisės norma pakeistas Pamatinio sprendimo 2005/212 3 straipsnis. Nors tas straipsnis nebegalioja, manau, kad būtų neteisinga daryti išvadą, jog nebėra galimybės trečiųjų asmenų turtą konfiskuoti Pamatiniame sprendime 2005/212 reguliuojamais atvejais. |
55. |
Priešingai, laikausi nuomonės, kad Direktyvoje 2014/42 pateikiamas trečiųjų asmenų turto konfiskavimo vertinimas gali padėti suprasti Pamatinio sprendimo 2005/212 taikymo sritį, nors formaliai direktyvos nuostatos yra atskiros nuo tame sprendime pateikiamų nuostatų ( 16 ). |
56. |
Taigi nėra jokių kliūčių Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnio 1 dalį aiškinti taip, kad pagal ją leidžiama konfiskuoti trečiųjų asmenų turtą, išskyrus atvejus, kai šie asmenys yra sąžiningi. |
57. |
Remiantis šia prielaida, Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje užtikrinamos teisės į nuosavybę aspektai buvo įtvirtinti 2019 m. gegužės 21 d. sprendime ( 17 ); jame Teisingumo Teismas:
|
58. |
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad apskritai negalima konfiskuoti sąžiningam trečiajam asmeniui priklausančio turto, kuris buvo naudojamas kaip nusikaltimo priemonė. |
59. |
Vis dėlto galėtų būti šios taisyklės išimčių, dėl visuomenės poreikių taikomų pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis siekiama teisėtų bendrojo intereso tikslų ir kurios yra tinkamos jiems pasiekti ir neviršija to, kas būtina jiems įgyvendinti ( 20 ). Be to, būtina, kad per pagrįstą laikotarpį būtų sumokėta teisinga kompensacija už atimtą nuosavybę ( 21 ). |
60. |
Bet kuriuo atveju manau, kad šiomis aplinkybėmis reikia papildomai išnagrinėti sąvoką „sąžiningas“. Pripažįstu, kad tai yra labai kazuistinė sritis ir kad teismas a quo turi įvertinti, ar asmuo buvo sąžiningas (šioje byloje jis neabejodamas patvirtina asmens sąžiningumą, kaip nurodyta pirma) ( 22 ). Noriu pabrėžti, kad neužtenka to, jog nebuvo tyčinio ketinimo apgauti: tam tikromis aplinkybėmis sąžiningumas taip pat gali būti paneigtas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. |
61. |
Pavyzdžiui, trečiojo asmens elgesį sunkiai būtų galima laikyti sąžiningu tokiu atveju, kai net nežinodamas, ar kitam asmeniui jo paskolinta transporto priemonė bus naudojama konkrečiai kontrabandai (arba prekybai narkotikais) vykdyti, jis perleidžia šią transporto priemonę, nors gali lengvai nuspėti, kad ją perėmęs asmuo paprastai vykdo šią veiką. |
2. Sąžiningo trečiojo asmens transporto priemonių atėmimas pagal nacionalinę teisę
62. |
Iš esmės konfiskavimo apimties išplėtimas įtraukiant į ją transporto priemones (automobilius, laivus ir orlaivius), naudotus vykdant nusikaltimą, turi būti reglamentuojamas kiekvienos valstybės teisės aktuose ( 23 ). Pagal Pamatinį sprendimą 2005/212 neprieštaraujama tam, kad šios transporto priemonės būtų priskiriamos prie priemonių, kurias naudojant įvykdyta nusikalstama veika arba ją pasikėsinta įvykdyti. |
63. |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatė, kad NK 242 straipsnio 8 dalis nagrinėjamu atveju yra taikoma, todėl sunkvežimio vilkikas turi būti konfiskuotas valstybės naudai, nors jis ir priklauso sąžiningam trečiajam asmeniui. |
64. |
Šis teismas primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2015 m. sprendime ( 24 ) pripažino, jog įvykdžius konfiskavimą, dėl kurio sprendimas Bulgarijoje priimtas pagal minėtą nuostatą, buvo pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolas Nr. 1, kurio turinys atitinka Chartijos 17 straipsnio 1 dalį (teisė į nuosavybę). |
65. |
Plovdivo prokuratūra, kuri savo pastabose remiasi tuo pačiu sprendimu, savo argumentams dėl konfiskavimo teisėtumo pagrįsti nurodo kitą, vėlesnį EŽTT sprendimą ( 25 ), susijusį su Bulgarijoje įvykdytu konfiskavimu pagal Zakon za mitnitsite (Muitinės įstatymas) ( 26 ) 233 straipsnio 6 dalį (anksčiau – 3 dalį), kuri, jos teigimu, muitinės srityje suformuluota analogiškai kaip NK 242 straipsnio 8 dalis ( 27 ). |
66. |
Iš tikrųjų abiejų sprendimų reikšmė siekiant pasiūlyti (pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį) Teisingumo Teismui atsakymą į pirmąjį prejudicinį klausimą yra nedidelė:
|
67. |
Sprendime Ünsped pažymėta, kad nacionalinės institucijos toje byloje turėjo išnagrinėti savininko kaltę ar pasirengimo veiksmus, susijusius su konfiskuotu turtu, arba bent veiksmų ir nusikaltimo ryšį ( 30 ). Kadangi jos to nepadarė, visų pirma nesuteikė savininkui galimybės užginčyti jo turto konfiskavimą, atliktą pasibaigus baudžiamajam procesui, buvo pažeista Protokolo Nr. 1 1 straipsniu saugoma teisė ( 31 ). |
68. |
Kadangi šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą procesiniai aspektai nurodyti antrajame prejudiciniame klausime, svarstant pirmąjį klausimą daugiausia dėmesio turi būti skiriama tam, ar kontrabandai naudotų transporto priemonių, priklausančių sąžiningam trečiajam asmeniui, konfiskavimas yra pakankamai ir proporcingai pagrįstas. |
69. |
Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nenurodoma, koks gali būti šis pagrindimas, o Bulgarijos vyriausybė neįstojo į bylą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kad apgintų šią poziciją. Bulgarijos prokurorai, pateikę pastabas šioje byloje, konfiskavimo pagrindimą pateikė. Be to, jie nurodė kitų argumentų teiginiui, kurį palaikė per baudžiamąjį procesą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pagrįsti. |
70. |
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad iš šių argumentų (pateiktų būtent Plovdivo prokuratūros) galima atmesti tą, pagal kurį konfiskavimas teisėtas, nes NK 242 straipsnio 8 dalis yra pakankamai prieinama, tiksli ir nuspėjama teisės norma, kuria siekiama bendrojo intereso tikslo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja būtent tuo, ar ta teisės norma (taip, kaip jis ją aiškina) atitinka Sąjungos teisę. |
71. |
Taip pat negalima pritarti palaikant taikytą teisės normą pateiktam argumentui, kad ji atitinka Bulgarijos tarptautinius įsipareigojimus ir kad konfiskavimas yra tam tikra ex lege nuosavybės įsigijimo (ir atitinkamai praradimo) forma, nepatenkanti į Sąjungos kompetencijos sritį. |
72. |
Šiuo klausimu tik priminsiu, kad Pamatinis sprendimas 2005/212 buvo priimtas Sąjungos kompetencijos srityje ir kad teisės į nuosavybę paisymas yra sudedamoji Chartijos 17 straipsnio, kuris valstybėms taikomas taip, kaip nurodyta pirma, dalis. Pagal nurodytus tarptautinius įsipareigojimus neprivaloma konfiskuoti sąžiningų trečiųjų asmenų turto. |
73. |
Kalbant apie argumentą, kad pagal Bulgarijos prievolių ir sutarčių įstatymą bendrovė, kuriai priklauso transporto priemonė, gali prašyti vairuotojo atlyginti dėl konfiskavimo patirtą žalą (todėl iš jos pačios neatimamos teisės, nes ji turi priemonę pareikalauti, kad kaltu pripažintas asmuo sumokėtų atitinkamą kompensaciją), užtenka nurodyti tai, ką Teisingumo Teismas išdėstė Sprendime Komisija / Vengrija (Žemės ūkio paskirties žemės uzufruktas), atsakydamas į panašius argumentus ( 32 ). |
74. |
Taigi grįžtant prie priemonės pagrindimo pažymėtina, kad, atsižvelgiant į konfiskavimo pobūdį, konfiskavimo tikslas yra neleisti nusikaltėliui įgyti turto ir atimti iš jo visą su nusikaltimu susijusį turtą, priemones ir prekes. Toks pagrindimas, siejamas su kova su nusikalstamumu, iš esmės netinkamas, jeigu areštuotas turtas priklauso sąžiningam trečiajam asmeniui. |
75. |
Chaskovo prokuratūra teigia, kad jeigu būtų panaikinta ši įstatyme įtvirtinta pasekmė, organizuoti nusikaltėliai būtų skatinami naudoti svetimas transporto priemones kontrabandai vykdyti. Siekiant atsakyti į šį (teisėtą) susirūpinimą keliantį klausimą, reikia ištirti ryšius, siejančius tokių transporto priemonių savininkus ir nusikaltimo vykdytojus, ir net sugriežtinti kriterijus, taikomus norint įvertinti šių savininkų sąžiningumą ( 33 ). |
76. |
Jeigu nacionaliniame įstatyme būtų pasirinkta besąlygiškai taikyti naudotų transporto priemonių konfiskavimą tuo atveju, kai jų savininkai iš tikrųjų veikė sąžiningai (ar net jie patys neteko transporto priemonės, pavyzdžiui, kai asmens automobilis pavagiamas siekiant vėliau jį panaudoti kontrabandai vykdyti), būtų taikoma netinkama teisinė priemonė norint tą turtą paimti valstybės nuosavybėn. |
77. |
Šiomis aplinkybėmis siekiant konfiskavimą pakeisti priverstiniu nuosavybės paėmimu turėtų būti pakankama tai pateisinanti priežastis ir galiausiai reikėtų taikyti Chartijos 17 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje įtvirtintą garantiją, kad už nuosavybę bus atlyginta. |
V. Išvada
78. |
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau pateikti Apelativen sad – Plovdiv (Plovdivo apeliacinis teismas, Bulgarija) tokį atsakymą į pirmąjį prejudicinį klausimą: 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo 2 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama kaip draudžianti nuostatą, pagal kurią leidžiama valstybės naudai konfiskuoti transporto priemonę, naudotą kontrabandai stambiu mastu vykdyti, kai šios transporto priemonės savininkas yra sąžiningas trečiasis asmuo, kuris nei žinojo, nei turėjo ar galėjo žinoti, kad transporto priemonė bus naudojama nusikaltimui vykdyti. |
( 1 ) Originalo kalba: ispanų.
( 2 ) 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (OL L 68, 2005, p. 49).
( 3 ) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL L 127, 2014, p. 39; klaidų ištaisymas OL L 138, 2014 5 13, p. 114).
( 4 ) Baudžiamasis kodeksas (toliau – NK).
( 5 ) Savo pastabose Plovdivo prokuratūra mini „senovinio miesto Amiso bronzines monetas, datuojamas II ir I a. prieš Kristų“. Kaip nurodoma nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, archeologinėje ir numizmatinėje vertinimo ataskaitoje patvirtinta, kad monetos yra tikros ir laikytinos archeologiniais radiniais. Ataskaitoje priduriama, kad tai istorijos mokslui labai vertingas radinys.
( 6 ) 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL L 300, 2008, p. 42).
( 7 ) „Vykstant SESV 267 straipsnyje įtvirtintai nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrai Teisingumo Teismas turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų nacionaliniam teismui išspręsti nagrinėjamą bylą. Net jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausime dėl išaiškinimo formaliai nurodė tik konkrečią Sąjungos teisės nuostatą, ši aplinkybė netrukdo Teisingumo Teismui pateikti jam visų Sąjungos teisės aiškinimo aspektų, kurie galėtų būti naudingi sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti, neatsižvelgiant į tai, ar nacionalinis teismas apie tai užsiminė savo pateiktuose klausimuose. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas turi iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos ir ypač iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies atrinkti šios teisės klausimus, aiškintinus atsižvelgiant į bylos dalyką“. 2019 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo VIPA (C‑222/18, EU:C:2019:751) 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 8 ) 2020 m. kovo 19 d. Sprendimo Agro In 2001 (C‑234/18, EU:C:2020:221) 46–50 punktai.
( 9 ) Ten pat, 47 punktas: „<…> nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytas lėšų pasisavinimas nėra vienas iš nusikaltimų, patenkančių į Direktyvos 2014/42 3 straipsnyje išsamiai išvardytų teisės aktų taikymo sritį, todėl nacionalinio proceso <…> dalykas nepatenka į šios direktyvos materialiąją taikymo sritį“.
( 10 ) Ten pat, 48 punktas.
( 11 ) Teisingumo Teismas pateikė klausimą bylos šalims ir procese dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą dalyvaujančioms valstybėms, kad jos pateiktų savo poziciją šiuo klausimu.
( 12 ) 2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Siragusa (C‑206/13, EU:C:2014:126) 24 punktas.
( 13 ) Žr. Direktyvos 2014/42 24 konstatuojamąją dalį.
( 14 ) Žr. šios išvados 3 punktą.
( 15 ) „<…> bent tuo atveju, jei, remiantis konkrečiais faktais ir aplinkybėmis <…> tie tretieji asmenys žinojo arba turėjo žinoti, kad perdavimo arba įsigijimo tikslas buvo išvengti konfiskavimo“. Reikalaujama atlikti trejopą patikrą: i) įtariamasis ar kaltinamasis turi atitikti sąlygas, taikomas siekiant leisti konfiskuoti turtą; ii) įtariamasis ar kaltinamasis turi būti perdavęs turtą trečiajam asmeniui; ir iii) trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kad perdavimo tikslas – išvengti konfiskavimo (D. Nitu „Extended and third party confiscation in the European Union“, F. Rossi (red.), Improving confiscation procedures in the European Union, Jovene Editore, Nápoles, 2019, p. 78).
( 16 ) Direktyvos 2014/42 25 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „valstybės narės gali atitinkamai pagal nacionalinę teisę savo nuožiūra apibrėžti, kad konfiskavimas iš trečiųjų asmenų yra tiesioginiam konfiskavimui subsidiari arba alternatyvi priemonė“.
( 17 ) 2019 m. gegužės 21 d. Sprendimas Komisija / Vengrija (Žemės ūkio paskirties žemės uzufruktas) (C‑235/17, EU:C:2019:432).
( 18 ) Ten pat, 87 ir 88 punktai.
( 19 ) Ten pat, 89 punktas.
( 20 ) Ten pat, 94 punktas: „Pateisinamosios priežastys, kuriomis valstybė narė gali remtis, turi būti patvirtintos tinkamais šios valstybės priimtos ribojamosios priemonės tinkamumo ir proporcingumo įrodymais ar analize, taip pat konkrečiais dokumentais, pagrindžiančiais jos argumentus“.
( 21 ) Ten pat, 126 punktas: „<…> nacionalinės teisės aktuose, kuriuose numatytas nuosavybės atėmimas, turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyta, kad toks atėmimas suteikia teisę į kompensaciją, ir numatytos jos sąlygos“.
( 22 ) Šios išvados 1 ir 39 punktai.
( 23 ) Tam tikrose šalyse konfiskuoti leidžiama tik tada, kai transporto priemonė naudojama kaip priemonė nusikaltimui vykdyti, o tai savaime reiškia, kad turi būti vežamos tam tikros prekės (pavyzdžiui, transporto priemonėje slepiami narkotikai), taigi ši transporto priemonė yra būtinas veiksnys vykdant nusikaltimą.
( 24 ) 2015 m. spalio 13 d. Sprendimas Ünsped Paket Servisi San. VE TİC. A.Ş. prieš Bulgariją (CE:ECHR:2015:1013JUD000350308; toliau – Sprendimas Ünsped).
( 25 ) Faktinės aplinkybės buvo tokios: transporto priemonė importuota nesilaikant muitinės formalumų, todėl ji konfiskuota, pripažinus ją kontrabandos dalyku.
( 26 ) 1998 m. vasario 6 d. Muitinės įstatymas DV Nr. 15. Pagal šį straipsnį „prekės, kurios yra kontrabandos dalykas, konfiskuojamos neatsižvelgiant į tai, kam jos priklauso nuosavybės teise. Jeigu jų nebeliko ar jos buvo parduotos, nustatoma jų vertė, importo atveju atitinkanti jų muitinę vertę, o eksporto – jų prekinę vertę“.
( 27 ) 2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimas Atanasov prieš Bulgariją (CE:ECHR:2017:1207JUD000604608; toliau – Sprendimas Atanasov).
( 28 ) Ten pat, 38–49 punktai. Sprendime nurodyta, kad toje byloje Bulgarijos muitinės institucijos turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog ieškovas išvengė muitinės atliekamos transporto priemonės patikros ir neteisėtai ją įvežė į Bulgarijos teritoriją, todėl negalima šių institucijų kaltinti tuo, kad jos transporto priemonę laiko kontrabandos dalyku. Be to, sprendime įvertintos profesinės ieškovo aplinkybės siekiant pagrįsti jam taikytą reikalavimą žinoti administracines procedūras ir jų nevykdymo pasekmes.
( 29 ) EŽTT nagrinėjo, ar užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp teisės ribojimo ir siekiamo tikslo įgyvendinimo, ir nors pripažino, kad tikslas teisėtas, tvirtino, jog nebuvo laikomasi proporcingumo principo, nes pagal Bulgarijos teisės aktus savininkui nesuteikiama galimybė veiksmingai užginčyti jam priklausančio turto konfiskavimą.
( 30 ) Sprendimo Ünsped 45 punktas: „Nor did [the national courts] examine the conduct of the confiscated lorry’s owner or the relationship between the conduct of the latter and the offence. There is no evidence before this Court suggesting that the owner could or should have known of an offence being committed and the owner was clearly not given an opportunity to put its case“.
( 31 ) Ten pat, 38 punktas: nors Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje nepateikiama procesinio reikalavimo, jurisprudencijoje yra nustatyta, kad asmenys, kuriems taikomos jų nuosavybei įtakos turinčios priemonės, privalo turėti tinkamą galimybę ginti savo teisinę poziciją prieš kompetentingas institucijas.
( 32 ) 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo (C‑235/17, EU:C:2019:432) 127 ir 128 punktai. „Šiuo atžvilgiu <…> nuoroda į bendrąsias civilinės teisės normas negali atitikti Chartijos 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Maža to, net jeigu, atsižvelgiant į šią nuostatą, valstybei narei teisiškai būtų galima numatyti, kad dėl kompensacijos už atimtą nuosavybę sumokėjimo yra atsakingi privatūs asmenys, nors už atėmimą atsakinga vien ši valstybė narė, reikia konstatuoti, kad tokia nuoroda <…> reikštų, kad atlygintinų sumų <…> išieškojimą iš turto savininko turėtų pradėti minėtų teisių turėtojai, pasinaudodami procedūromis, kurios gali būti ilgos ir brangios. Tokios civilinės teisės normos nesuteikia galimybės lengvai ir pakankamai tiksliai ar nuspėjamai nustatyti, ar pasibaigus tokioms procedūroms tikrai bus galima gauti kompensaciją, ir prireikus – koks bus tokių kompensacijų pobūdis ir dydis“.
( 33 ) Pavyzdžiui, tokių veiksmų būtų galima imtis tuo atveju, kai dėl savo savybių transporto priemonės taptų ypač tinkamos kontrabandai vykdyti (kaip antai laivai, kuriais teikiamos paslaugos, leidžiančios išvengti muitinės priežiūros jūroje). Tokiais atvejais nebūtų jokių kliūčių įtvirtinti prezumpcijos (iuris tantum), pagal kurią subjektas, perleidęs šį laivą trečiajam asmeniui, elgiasi nesąžiningai, todėl įrodinėjimo pareiga būtų perkelta.