1

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, atsižvelgdami į Europos Sąjungos nustatytą tikslą sumažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekį, kartu užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą, priėmė 2009 m. balandžio 23 d. Reglamentą (EB) Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009, p. 1).

2

Siekiant šio tikslo Reglamento Nr. 443/2009 4 straipsnyje numatyta, kad kalendoriniais metais, prasidedančiais 2012 m. sausio 1 d., ir kiekvienais vėlesniais kalendoriniais metais kiekvienas keleivinių automobilių gamintojas užtikrina, kad jo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis neviršytų pagal to reglamento I priedą arba, jeigu gamintojui pagal to paties reglamento 11 straipsnį taikoma nukrypti leidžianti nuostata, pagal tą nukrypti leidžiančią nuostatą nustatytos savitosios teršalų išmetimo normos.

3

Gamintojo savitoji teršalų išmetimo norma nustatoma pagal Reglamento Nr. 443/2009 4 straipsnį, siejamą su to reglamento I priedu. Be to, valstybės narės, siekdamos nustatyti gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, identifikuoja Reglamento Nr. 443/2009 8 straipsnyje, siejamame su to reglamento II priedu, nurodytus duomenis, pirmiausia visų naujų keleivinių automobilių, įregistruotų tų valstybių narių teritorijoje praėjusiais metais, išmetamą CO2 kiekį, nustatytą transporto priemonių tipo patvirtinimo tikslu ir nurodytą atitikties liudijime, kuris numatytas 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007, p. 1), 18 straipsnyje.

4

Šiuos duomenis Europos Komisija įtraukia į viešąjį registrą. Pagal Reglamento Nr. 443/2009 8 straipsnio 4 dalį ji ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. preliminariai apskaičiuoja kiekvieno gamintojo praėjusių kalendorinių metų vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, savitąją teršalų išmetimo normą ir šių dviejų verčių skirtumą ir pateikia šiuos duomenis minėtiems gamintojams.

5

Po šių duomenų pateikimo praėjus trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį gamintojai gali pranešti apie galimas klaidas, Komisija patvirtina arba pakeičia preliminariai apskaičiuotus duomenis ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d., kaip numatyta Reglamento Nr. 443/2009 8 straipsnio 5 dalyje. Galutinius duomenis ji nurodo oficialiame sprendime ir paskelbia jį minėto reglamento 10 straipsnyje nurodyto sąrašo forma; jame nurodo nustatytą kiekvieno gamintojo praėjusių kalendorinių metų normą, praėjusių kalendorinių metų vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį ir šių dviejų verčių skirtumą.

6

Jeigu gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis viršija šiam gamintojui nustatytą tų pačių kalendorinių metų normą, Komisija nurodo sumokėti mokestį už viršytą taršos normą, kuris numatytas Reglamento Nr. 443/2009 9 straipsnyje. Rinkdama šį mokestį Komisija remiasi pagal minėto reglamento 8 straipsnio 5 dalį apibrėžtais ir oficialiai nustatytais duomenimis.

7

Mažinant naujų keleivinių automobilių išmetamą CO2 kiekį, kaip numatyta Reglamente Nr. 443/2009, siekiama ne tik aplinkos apsaugos, bet ir gero vidaus rinkos veikimo ir visų pirma siekiama skatinti investicijas į naujas technologijas. Todėl, siekiant Europos automobilių pramonės konkurencingumo ilguoju laikotarpiu, reglamente „aktyviai skatinamos ekologinės naujovės ir jame atsižvelgiama į būsimas technologijos naujoves“ (žr. Reglamento Nr. 443/2009 13 konstatuojamąją dalį).

8

Taigi Reglamento Nr. 443/2009 12 straipsnyje, susijusiame su ekologinėmis naujovėmis, numatyta, kad atsižvelgiama į išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą naudojant naujoviškas technologijas. Šiuo tikslu, apskaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, tas sumažėjimas atskaitomas iš transporto priemonių, kuriose šios technologijos naudojamos, savitojo išmetamo CO2 kiekio.

9

Tam 2011 m. liepos 25 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 725/2011, kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009 nustatoma keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo naujoviškų technologijų pripažinimo ir patvirtinimo sistema (OL L 194, 2011, p. 19).

10

Kad nustatant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį šis gamintojas galėtų pasinaudoti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimu dėl naujoviškos technologijos, jis gali prašyti Komisijos naujovišką technologiją pripažinti ekologine naujove. Tam jis turi pateikti naujoviškos technologijos pripažinimo ekologine naujove paraišką, kurioje pateikiama Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 4 straipsnyje išvardyta informacija. Komisija įvertina paraišką pagal to paties reglamento 10 straipsnį ir, jei reikia, priima sprendimą dėl naujoviškos technologijos pripažinimo ekologine naujove. Tame sprendime nurodoma informacija, kurios reikia išmetamo CO2 kiekio sumažėjimui patvirtinti pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 11 straipsnį, taikant 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43) numatytas teisės visuomenei susipažinti su dokumentais išimtis.

11

Transporto priemonių gamintojas, kuris, kad pasiektų savitąją teršalų išmetimo normą, nori pasinaudoti savo vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio sumažinimu remdamasis išmetamo CO2 kiekio sumažėjimu dėl ekologinės naujovės, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 443/2009 12 straipsnį, vėliau gali, remdamasis Komisijos sprendimu dėl konkrečios ekologinės naujovės pripažinimo, prašyti įgaliotosios nacionalinės institucijos, nurodytos Direktyvoje 2007/46, patvirtinti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą naudojant jo transporto priemonėse šią ekologinę naujovę, remiantis Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 11 straipsnio 1 dalimi. Išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas, patvirtintas tam tikrų tipų transporto priemonėms, yra nurodomas atitinkamo tipo patvirtinimo dokumentuose, kuriuos išduoda nacionalinė įgaliotoji institucija, ir gamintojo pateikiamame atitinkamų transporto priemonių atitikties liudijime.

12

Kiek tai susiję su nacionalinių įgaliotųjų institucijų atliekamu išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo patvirtinimu ir atsižvelgimu į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą siekiant nustatyti gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnyje numatyta, kad Komisija atlieka patvirtinimo persvarstymą ad hoc. Šios ad hoc patikros tvarka ir galimos pasekmės yra nustatytos šio straipsnio 1–3 dalyse.

13

2015 m. sausio 30 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/158, kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009 du „Robert Bosch GmbH“ našieji kintamosios srovės generatoriai patvirtinami kaip naujoviškos keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologijos (OL L 26, 2015, p. 31).

14

Ieškovė Daimler AG yra Vokietijos automobilių gamintoja, kuri tam tikruose keleiviniuose automobiliuose montuoja „Robert Bosch“ našiuosius kintamosios srovės generatorius (toliau – ginčijamos ekologinės naujovės).

15

Pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 11 straipsnį, susijusį su išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo naudojant ekologines naujoves patvirtinimu, ieškovė pateikė Kraftfahrt – Bundesamt (KBA, Federalinė motorinių transporto priemonių eismo tarnyba, Vokietija) prašymą patvirtinti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą naudojant ginčijamas ekologines naujoves tam tikrose ieškovės transporto priemonėse; šis patvirtinimas buvo suteiktas.

16

2017 m. Komisija pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnį, susijusį su patvirtinimo persvarstymu, atliko ieškovės išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo naudojant ginčijamas ekologines naujoves patvirtinimo ad hoc persvarstymą.

17

Komisija konstatavo, kad KBA patvirtintas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas buvo gerokai didesnis už išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, kuris gali būti įrodytas taikant Įgyvendinimo sprendimo 2015/158 1 straipsnio 3 dalyje, siejamoje su 2013 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/341/ES, kuriuo pagal Reglamentą Nr. 443/2009 kintamosios srovės generatorius „Valeo Efficient Generation Alternator“ patvirtinamas kaip naujoviška keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologija (OL L 179, 2013, p. 98), priedu, nurodytą bandymo metodą.

18

2018 m. kovo 7 d. raštu Komisija informavo ieškovę apie konstatuotus neatitikimus ir jai nustatė 60 dienų terminą pateikti įrodymų, kad patvirtintas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas yra teisingas.

19

2018 m. kovo 16 d. ieškovė patvirtino gavusi 2018 m. kovo 7 d. raštą ir pasiūlė Komisijai aptarti situaciją telefonu.

20

2018 m. balandžio 6 d. įvyko pirmasis pokalbis telefonu, per kurį ieškovė nurodė ketinanti išdėstyti faktines aplinkybes, leidžiančias paaiškinti skirtumą, kuri Komisija nustatė, atlikusi persvarstymą ad hoc.

21

Po pasikeitimo informacija, pirma, tarp ieškovės ir ginčijamų ekologinių inovacijų gamintojos ir, antra, tarp ieškovės ir Komisijos 2018 m. gegužės 28 d. Komisija apžvelgė situaciją ir paprašė ieškovės pateikti jai naujų pastabų ir tam tikrus dokumentus.

22

Po papildomo pasikeitimo informacija tarp ieškovės ir Komisijos antrasis ieškovės, ginčijamų ekologinių naujovių gamintojos ir Komisijos pokalbis telefonu įvyko 2018 m. liepos 24 d.; per jį buvo daug diskutuota apie priežastis, dėl kurių susidarė skirtumas tarp patvirtinto išmetamo CO2 kiekio ir Komisijai atlikus persvarstymą ad hoc nustatyto kiekio.

23

2018 m. spalio 22 d. raštu Ares(2018) 5413709, kuriuo pranešama apie išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo naudojant ekologines naujoves patvirtinimo Daimler AG transporto priemonėms, kuriose sumontuoti našieji kintamosios srovės generatoriai „Bosch HED EL 7-150“ ir „175 plus“, atšaukimą (toliau – ginčijamas aktas), Komisija iš esmės informavo ieškovę, kad pasikeitusi informacija su ja ir ginčijamų ekologinių inovacijų gamintoja ji padarė išvadą, jog nustatyti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo lygio skirtumai atsirado dėl taikytų skirtingų bandymo metodų. Todėl Komisija pranešė ieškovei, kad apskaičiuojant 2017 m. jai taikytiną vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį negali būti atsižvelgiama į pagal Įgyvendinimo sprendimą 2015/158 patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą. Galiausiai Komisija paprašė ieškovės patikrinti atitinkamų transporto priemonių sąrašą ir per vieną mėnesį nuo minėto rašto gavimo pranešti jai apie klaidas ar praleidimus.

24

2018 m. lapkričio 22 d. raštu ieškovė patvirtino atitinkamų transporto priemonių sąrašą ir nesutiko su ginčijamame akte Komisijos padarytomis išvadomis.

25

2019 m. vasario 7 d. raštu Komisija atsakė į ieškovės 2018 m. lapkričio 22 d. rašte pateiktas pastabas.

26

Be to, 2019 m. balandžio 3 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2019/583, kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009 patvirtinamas arba patikslinamas keleivinių automobilių gamintojams preliminariai apskaičiuotas 2017 kalendorinių metų, o tam tikriems bendram fondui „Volkswagen“ priklausantiems gamintojams – 2014, 2015 ir 2016 kalendorinių metų vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis ir savitosios teršalų išmetimo normos (OL L 100, 2019, p. 66). To įgyvendinimo sprendimo 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad apskaičiuojant vidutinį savitąjį ieškovei taikomą išmetamų teršalų kiekį neturėtų būti atsižvelgiama į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, siejamą su ginčijamomis ekologinėmis inovacijomis, kuriuo remiasi ieškovė.

27

2018 m. gruodžio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

28

2019 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai Komisija pateikė atskirą aktą, kuriuo pareiškė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį.

29

2019 m. gegužės 6 d. ieškovė pateikė pastabas dėl šio prieštaravimo.

30

Ieškinyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

31

Nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Komisija Bendrojo Teismo prašo:

32

Pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

33

Taikydamas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas (buvusi septintoji kolegija) paprašė Komisijos raštu atsakyti į tris klausimus. Komisija šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.

34

Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, taikant Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį, ši byla perskirta antrajai kolegijai.

35

Pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 ir 7 dalis, jeigu atsakovas prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo arba kompetencijos nebuvimo nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės. Šioje byloje Komisija prašė priimti sprendimą dėl nepriimtinumo, ir Bendrasis Teismas mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, todėl nusprendžia priimti sprendimą ir netęsti proceso.

36

Grįsdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, Komisija iš esmės teigia, pirma, kad ginčijamas aktas nesukelia ieškovei jokių privalomų teisinių pasekmių, todėl, nesant asmens nenaudai priimto akto, nėra tinkamo ieškinio dalyko, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnį. Šiuo klausimu Komisija iš esmės teigia, kad tik Įgyvendinimo sprendimas 2019/583, kuriuo ji nustatė teisiškai privalomą ieškovės 2017 m. vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, sukelia teisinių pasekmių. Antra, ji tvirtina, kad ieškovė neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį, net jei būtų atsižvelgta į jos teisę į veiksmingą teisminę gynybą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį.

37

Ieškovė nesutinka su Komisijos argumentais. Ji teigia, kad jau pačiu ginčijamu aktu, nevertinant Įgyvendinimo sprendimo 2019/583, tiesiogiai daromas neigiamas poveikis jos teisinei padėčiai. Komisija ginčijamame akte iš principo ir teisiškai įpareigojančiu būdu nusprendė, kad neturėtų būti ieškovės naudai atsižvelgiama į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą. Todėl jai negali būti siūloma ginčyti šio sprendimo įgyvendinimo ginčijant Įgyvendinimo sprendimą 2019/583.

38

Pagal SESV 263 straipsnį ieškinį dėl panaikinimo galima pareikšti dėl aktų, išskyrus rekomendacijas ir nuomones, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims.

39

Siekiant nustatyti, ar dėl akto galima pareikšti tokį ieškinį, reikia remtis pačiu šio akto turiniu, o akto priėmimo forma iš esmės nesvarbi. Šiuo klausimu pažymėtina, kad ieškinį dėl panaikinimo galima pareikšti tik dėl teisės aktų ir sprendimų, kuriais siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių, kurios turi įtakos ieškovės interesams aiškiai pakeisdamos jos teisinę padėtį (2017 m. sausio 19 d. Sprendimo Komisija / Total ir Elf Aquitaine, C‑351/15 P, EU:C:2017:27, 35 ir 36 punktai).

40

Konkrečiau kalbant apie aktus ar dokumentus, kurių rengimas apima kelis vidaus procedūros etapus, pažymėtina, kad tik priemonės, galutinai išreiškiančios institucijos poziciją procedūros pabaigoje, laikytinos aktais, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, bet ne tarpinės priemonės, kuriomis siekiama pasirengti galutiniam sprendimui (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 10 punktas ir 1995 m. birželio 27 d. Sprendimo Guérin automobiles / Komisija, T‑186/94, EU:T:1995:114, 39 punktas).

41

Kitaip būtų tik tuo atveju, jei pačiais per parengiamąją procedūrą priimamais aktais arba sprendimais būtų užbaigiama speciali procedūra, kuri skiriasi nuo tos, kuria siekiama padėti institucijai priimti sprendimą dėl esmės (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 11 punktas ir 2004 m. birželio 9 d. Nutarties Camós Grau / Komisija, T‑96/03, Rink., EU:T:2004:172, 30 punktas).

42

Be to, dėl tarpinio akto negalima pareikšti ieškinio, jei nustatyta, jog šiame akte esantys pažeidimai gali būti nurodyti grindžiant ieškinį dėl galutinio sprendimo, kurio parengiamasis aktas jis yra. Tokiomis aplinkybėmis ieškinys, pareikštas dėl sprendimo, kuriuo užbaigiama procedūra, užtikrins pakankamą teisminę gynybą (2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 53 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 12 punktą ir 1986 m. birželio 24 d. Sprendimo AKZO Chemie ir AKZO Chemie UK / Komisija, 53/85, EU:C:1986:256, 19 punktą).

43

Todėl reikia išnagrinėti, ar ginčijamas aktas daro poveikį ieškovės interesams, iš esmės pakeisdamas jos teisinę padėtį, ir yra jos nenaudai priimtas aktas.

44

Siekiant atsakyti į šį klausimą, pirma, reikia išnagrinėti reglamentavimo sistemą, kurios dalis yra ginčijamas aktas ir Įgyvendinimo sprendimas 2019/583, ir paskui, antra, išnagrinėti šio akto esmę.

45

Pirma, kiek tai susiję su reglamentavimo sistema, reikia pabrėžti, kad šiuo atveju kalbama apie Reglamento Nr. 443/2009 12 straipsnyje nustatytą ir Įgyvendinimo reglamente Nr. 725/2011 įtvirtintą ekologinių inovacijų sistemą.

46

Kaip buvo priminta šio sprendimo 7 ir 8 punktuose, Reglamentu Nr. 443/2009 skatinama ekologinių inovacijų plėtra, jo 12 straipsnyje numatant gamintojams galimybę sumažinti savo vidutinius savituosius išmetamo CO2 kiekius, kai savo transporto priemonėse jie taiko naujoviškas technologijas, leidžiančias sumažinti išmetamą CO2 kiekį. Taigi tai yra skatinamojo pobūdžio sistema, skirta kurti palankesnes sąlygas į ekologines inovacijas investuojantiems gamintojams. Be to, Reglamento Nr. 443/2009 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija įgyvendinimo aktais nustato išsamias nuostatas dėl naujoviškų technologijų, leidžiančių sumažinti keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekį, pripažinimo procedūros.

47

Tokiomis aplinkybėmis buvo priimtas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 725/2011. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 1 straipsnį šio reglamento tikslas – nustatyti keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo naujoviškų technologijų pripažinimo paraiškų teikimo ir šių technologijų vertinimo, pripažinimo bei patvirtinimo tvarką pagal Reglamento (EB) Nr. 443/2009 12 straipsnį.

48

Todėl naujoviškos technologijos pripažinimo ekologine inovacija procedūra ir išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo naudojant ekologines inovacijas patvirtinimo procedūra, numatytos Įgyvendinimo reglamente Nr. 725/2011, yra neatsiejamos nuo gamintojų vidutinių savitųjų išmetamo CO2 kiekių apskaičiavimo, kaip apibrėžta Reglamente Nr. 443/2009. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pripažįstant ekologine naujove ir patvirtinant gamintojo pasiektą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą pagal Įgyvendinimo reglamentą Nr. 725/2011 nesiekiama kito tikslo, nei mažinti gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį, ir šios procedūros nėra naudojamos kitokiomis nei Reglamente Nr. 443/2009 numatytomis aplinkybėmis.

49

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad po Įgyvendinimo reglamente Nr. 725/2011 numatytos pripažinimo procedūros Komisijos priimti įgyvendinimo sprendimai yra pagrįsti Reglamento Nr. 443/2009 12 straipsnio 4 dalimi ir jų pavadinimuose aiškiai nurodyta, kad jais siekiama pripažinti technologiją naujoviška technologija, leidžiančia sumažinti keleivinių automobilių išmetamą CO2 kiekį.

50

Taigi Įgyvendinimo reglamente Nr. 725/2011 yra nustatytas ekologinių inovacijų sistemos taikant Reglamentą Nr. 443/2009 ir, konkrečiau kalbant, gamintojų vidutinių savitųjų išmetamo CO2 kiekių apskaičiavimo teisinis pagrindas.

51

Antra, dėl ginčijamo akto esmės reikia pažymėti, kad, kaip priminta šio sprendimo 16–23 punktuose, šis aktas buvo išsiųstas ieškovei po to, kai pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnį Komisija atliko persvarstymą ad hoc. Šiuo aktu Komisija iš esmės informavo ieškovę, kad, pasikeitusi informacija su ja ir su ginčijamų ekologinių inovacijų gamintoja, ji padarė išvadą, jog nustatyti išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo lygio skirtumai atsirado dėl naudotų skirtingų bandymo metodų. Todėl Komisija pranešė ieškovei, kad apskaičiuojant 2017 m. jai taikytiną vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį negali būti atsižvelgiama į pagal Įgyvendinimo sprendimą 2015/158 patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą. Galiausiai Komisija paprašė ieškovės patikrinti atitinkamų transporto priemonių sąrašą ir per vieną mėnesį nuo minėto akto gavimo pranešti jai apie klaidas ar praleidimus.

52

Ieškovė pažymi, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsniu, kuriuo grindžiamas ginčijamas aktas, Komisijai sudaryta galimybė taikyti specialią ad hoc patikros procedūrą ir suteikti įgaliojimai, apskaičiuojant gamintojo kitų kalendorinių metų vidutinį išmetamo CO2 kiekį, nuspręsti neatsižvelgti į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą. Taigi, remiantis bendra teisės akto sistema, įgaliojimai nuspręsti neatsižvelgti į patvirtintą sumažėjimą yra Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnyje numatytos patikrinimo procedūros, kuri skiriasi nuo numatytosios Reglamento Nr. 443/2009 12 straipsnyje, baigiamasis etapas. Todėl ginčijamame akte Komisijos pateikta nuoroda į Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnį kartu su pareiškimu, kad negali būti atsižvelgiama į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, turi būti laikoma sprendimu, priimtu remiantis Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 2 dalimi, kuria būtent šie įgaliojimai Komisijai suteikti.

53

Konkrečiai kalbant, ji pabrėžia, kad žodžių junginį „may not“, pavartotą ginčijamo akto ketvirtos pastraipos sakinyje „As a result, the Commission hereby notifies you of the eco-innovation CO2 savings certified by reference to Implementing Decision (EU) 2015/158 that may not be taken into account for the calculation of the average specific emissions of Daimler AG in 2017“ (Todėl Komisija Jums praneša apie išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, gautą dėl ekologinių naujovių ir patvirtintą pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/158, į kurį negali būti atsižvelgiama apskaičiuojant 2017 m. Daimler AG vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį), atsižvelgiant į kontekstą ir nuorodą į Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnį, reikėtų suprasti kaip principinį teiginį, o ne vien kaip „pranešimą“ ar tik galimybę taikyti priemonę ateityje.

54

Vis dėlto šiems argumentams negalima pritarti.

55

Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnyje nustatyta:

„1.   Komisija užtikrina, kad būtų vykdomos su atskiromis transporto priemonėmis susijusių patvirtinimų ir išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo ad hoc patikros.

Jei Komisija nustato, kad skiriasi patvirtintas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas ir per patikras taikant atitinkamą bandymo metodiką ar metodikas nustatytas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas, ji apie tai praneša gamintojui.

Komisija taip pat gali, nustačiusi arba informuota apie bandymo metodikos arba naujoviškos technologijos nukrypimus arba nenuoseklumą, palyginti su informacija, kurią gavo naujoviškos technologijos pripažinimo ekologine naujove paraiškoje, pranešti apie tai gamintojui.

Gamintojas per 60 dienų nuo pranešimo gavimo dienos gali pateikti Komisijai įrodymus, kad patvirtintas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas yra teisingas. Komisijos prašymu pateikiama 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įvairių ekologinių naujovių sąveikos ataskaita.

2.   Jei 1 dalyje nurodyti įrodymai nepateikiami per nurodytą laikotarpį arba jei Komisija nustato, kad pateiktų įrodymų nepakanka, apskaičiuodama to gamintojo kitų kalendorinių metų vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, ji gali nuspręsti neatsižvelgti į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą.

3.   Gamintojas, į kurio patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą nebeatsižvelgiama, gali pateikti paraišką iš naujo sertifikuoti atitinkamas transporto priemones pagal 11 straipsnyje nustatytą procedūrą arba, kai tinkama, prašyti iš dalies pakeisti pripažinimo sprendimą pagal 12a straipsnį; toks prašymas pagrindžiamas duomenimis, būtinais siekiant įrodyti bandymo metodikos tinkamumą ir išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą dėl naujoviškos technologijos.“

56

Antra, reikia pažymėti, kad kalbant apie ginčijamą 2018 m. spalio 22 d. aktą, būtent dėl ieškovės 2017 m. vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio apskaičiavimo Komisija nurodė, kad, atlikusi su ginčijamomis ekologinėmis naujovėmis susijusio sumažėjimo patikrinimą, ji negavo tokių pačių rezultatų, kokius pateikė ieškovė, todėl turės neatsižvelgti į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą.

57

Be to, nors ginčijamu aktu ieškovei pranešama apie Komisijos dėl 2017 m. padarytų išvadų pasekmes, vis dėlto, kaip matyti ir iš ginčijamo akto, vienintelė šiuo atveju numatoma pasekmė, kai konstatuojami trūkumai, susiję su išmetamo CO2 kiekio sumažėjimu, yra tai, kad Komisija neatsižvelgs į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, apskaičiuodama gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį.

58

Taigi būtent tokio apskaičiavimo tikslais Komisija nustatys, ar reikia neatsižvelgti į minėtą sumažėjimą. Šiuo požiūriu patvirtintas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas yra tokie patys duomenys kaip ir kiti valstybių narių pagal Reglamento Nr. 443/2009 8 straipsnio 1 ir 2 dalis surinkti ir Komisijai perduoti duomenys. Taigi, kaip pabrėžė Komisija, atsakydama į taikant proceso organizavimo priemonę pateiktą klausimą, nagrinėjimas, ar, nustatant gamintojo teršalų išmetimo rodiklius, pagal Reglamento Nr. 443/2009 12 straipsnį buvo atsižvelgta į išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą dėl ekologinių naujovių naudojimo, yra sudedamoji atitinkamo gamintojo vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio apskaičiavimo, numatyto Reglamento Nr. 443/2009 8 straipsnyje, sudedamoji dalis. Todėl, kaip nurodė Komisija, sprendimas atsižvelgti arba neatsižvelgti į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą būtinai sutampa su Reglamento Nr. 443/2009 8 straipsnio 5 dalyje nurodyto sprendimo priėmimu.

59

Atsižvelgiant į tai, Reglamento Nr. 443/2009 8 straipsnyje numatytas apskaičiavimo procesas apima ir duomenų, į kuriuos bus atsižvelgta, nustatymą, ir matematinių formulių tokiems duomenims taikymą, todėl negalima teigti, kad Komisija priima vieną sprendimą dėl duomenų, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir kitą atskirą sprendimą dėl paties apskaičiavimo. Šiomis aplinkybėmis ginčijamas aktas, kiek jame numatyta neatsižvelgti į minėtą sumažinimą, yra tik parengiamoji priemonė procedūroje, kurioje, remiantis Reglamento Nr. 443/2009 8 straipsniu, priimamas sprendimas dėl gamintojo vidutinio savitojo išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimo.

60

Tai, kad iš ginčijamo akto iš tiesų matyti, jog Komisija padarė išvadą, susijusią su patvirtintu išmetamo CO2 kiekio sumažėjimu, kuri gali turėti įtakos ieškovės vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio apskaičiavimui, vis dėlto nereiškia, kad tai yra galutinis sprendimas, priimtas per kitą procedūrą nei ta, kurioje priimtas Įgyvendinimo sprendimas 2019/583. Tai, kad ginčijamame akte konkrečiai paminėtas būsimas atliktinas ieškovės vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio apskaičiavimas, rodo negalutinį ginčijamo akto, kuris yra tik vienas iš procedūros, kurioje apskaičiuojamas ieškovės vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis, etapų, pobūdį. Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 443/2009 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Komisija kiekvienam gamintojui praneša apie su juo susijusį preliminarų apskaičiavimą, kad jis galėtų pagal minėto reglamento 8 straipsnio 5 dalį pranešti jai apie duomenų, į kuriuos atsižvelgta atliekant apskaičiavimą, klaidas. Taigi ieškovei ginčijamu aktu pateiktas pranešimas yra atviro Komisijos ir gamintojų dialogo siekiant apskaičiuoti jų vidutinius savituosius išmetamų teršalų kiekius dalis.

61

Šiuo klausimu, be kita ko, reikia pabrėžti, kad Įgyvendinimo sprendimo 2019/583 11–13 konstatuojamosiose dalyse Komisija paminėjo persvarstymą ad hoc, kurį ji atliko dėl ieškovės naudojamų ekologinių naujovių, šio persvarstymo rezultatą, t. y. kad patvirtinto išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo dėl tam tikrose ieškovės pagamintose transporto priemonėse naudojamų dviejų našiųjų kintamosios srovės generatorių teisingumas nebuvo patvirtintas, ir galiausiai tokios išvados pasekmę – neatsižvelgimą į šį patvirtintą sumažėjimą apskaičiuojant ieškovės 2017 m. vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, šio įgyvendinimo sprendimo dalyką.

62

Be to, nors ginčijamame akte išreikšta Komisijos Klimato politikos generalinio direktorato pozicija, kurią jis susidarė baigęs patvirtinimų patikrą ad hoc, numatytą Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnyje, šiame akte nėra galutinai suformuota pačios Komisijos pozicija. Tik Įgyvendinimo sprendime 2019/583 jos išdėstyta pozicija gali iš esmės pakeisti jo adresatų ar bet kurio kito asmens, su kuriuo šis sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, kaip antai ieškovės, teisinę padėtį (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2007 m. lapkričio 22 d. Nutarties Investire Partecipazioni / Komisija, T‑418/05, nepaskelbta Rink., EU:T:2007:354, 39 punktą).

63

Todėl ginčijamas aktas, nors jame ir pateiktas vertinimas, susijęs su patvirtintu ieškovės išmetamo CO2 kiekio sumažėjimu, nėra galutinis sprendimas, nes galutinis sprendimas yra tas, kuriame pateikti gamintojų vidutiniai savitieji išmetamo CO2 kiekiai, šiuo atveju – Įgyvendinimo sprendimas 2019/583, kuriame konkrečiai nurodyta, kad neatsižvelgiama į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą. Taigi būtent Įgyvendinimo sprendimas 2019/583 yra vienintelė priemonė, kurioje aiškiai nustatyti vidutiniai savitieji gamintojų, tarp jų ir ieškovės, išmetami CO2 kiekiai ir kuri sukels pasekmių ieškovės teisinei padėčiai.

64

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovė galės remtis galimu ginčijamo akto neteisėtumu ieškinyje dėl Įgyvendinimo sprendimo 2019/583 panaikinimo, nes būtent tame sprendime aiškiai nurodytos Komisijos išvados, suformuluotos ginčijamus patvirtinimus patikrinus ad hoc.

65

Galiausiai, trečia, kalbant konkrečiau apie ieškovės argumentą, susijusį su tuo, kad ginčijamas aktas yra sprendimas, kuriuo įgyvendinami Komisijai pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 2 dalį suteikti įgaliojimai, reikia pažymėti, kad ši dalis susijusi tik su gamintojo vidutinio savitojo išmetamų teršalų kiekio paskesniais kalendoriniais metais apskaičiavimu, o ginčijamas aktas susijęs su 2017 m. minėto kiekio apskaičiavimu.

66

Be to, bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad net darant prielaidą, jog ginčijamas aktas gali turėti įtakos gamintojo vidutinio savitojo išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimui paskesniais kalendoriniais metais, t. y. 2019 m., ieškovė galėtų remtis galimu šio akto neteisėtumu ieškinyje dėl įgyvendinimo sprendimo, kuriuo patvirtinamas arba keičiamas preliminarus jos vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio tais metais apskaičiavimas, panaikinimo.

67

Taigi ginčijamas aktas turi būti laikomas procedūros, per kurią apskaičiuojamas ieškovės vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis, parengiamąja priemone, todėl negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas.

68

Šios išvados negali paneigti kiti ieškovės argumentai, išdėstyti siekiant įrodyti, kad ginčijamas aktas jau padarė poveikį jos teisinei padėčiai.

69

Pirma, ieškovė teigia, kad jau pats ginčijamas aktas daro neigiamą poveikį jos teisinei padėčiai, nevertinant Įgyvendinimo sprendimo 2019/583, nes ji nebeturi teisės patvirtinto išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo įtraukti į atitikties liudijimą, o KBA nebegali tipo patvirtinimo dokumentuose nurodyti patvirtinto ieškovės išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo.

70

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tokios pasekmės nėra aiškiai numatytos Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnyje ir nėra būtinai ar automatiškai išplaukiančios iš Komisijos padarytos išvados, dėl kurios, apskaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, neatsižvelgiama į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą. Šio straipsnio 3 dalyje, susijusioje su veiksmais, kurių gali imtis gamintojas tokioje situacijoje, numatyta, kad šis gamintojas gali pateikti paraišką atlikti naują sertifikavimą arba prašyti iš dalies pakeisti pripažinimo sprendimą. Taigi šiame etape nereikalaujama, kad būtų keičiami ar peržiūrimi gamintojo pateikiami atitikties liudijimai ar nacionalinės įgaliotosios institucijos išduodami tipo patvirtinimo dokumentai. Galiausiai, atsakydama į Bendrojo Teismo taikant proceso organizavimo priemonę pateiktą klausimą, Komisija patvirtino, kad, konstatavus, jog apskaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį negali būti atsižvelgiama į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, tipo dokumentai ir atitikties liudijimas netapo klaidingi.

71

Antra, ieškovė pažymi, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 3 dalis, pagal kurią gamintojui siūloma prašyti naujo sertifikavimo, įrodo teisiškai privalomą sprendimo, susijusio su neatsižvelgimu į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, pobūdį.

72

Šis argumentas yra nereikšmingas siekiant nustatyti, ar ginčijamas aktas yra parengiamoji priemonė, ar ne. Gamintojui pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 725/2011 12 straipsnio 3 dalį suteikta galimybė bet kuriuo atveju neturi įtakos jo vidutinio savitojo išmetamo CO2 kiekio apskaičiavimo procedūrai tais metais, kuriais nebuvo atsižvelgta į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą. Tai, kad minėtame straipsnyje minimas „[g]amintojas, į kurio patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą nebeatsižvelgiama“, rodo, jog galimybė prašyti naujo sertifikavimo suteikiama gamintojui, kurio padėtis yra galutinai nustatyta, kitaip tariant, kai yra aišku, kad į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą nebuvo atsižvelgta, o tai, kaip nurodyta ir šio sprendimo 58 ir 63 punktuose, išplaukia iš galutinio sprendimo, susijusio su gamintojų vidutinių savitųjų išmetamų teršalų kiekių apskaičiavimu.

73

Trečia, dėl ieškovės argumento, kad ginčijamas aktas tiesiogiai daro neigiamą poveikį jos teisinei padėčiai, nes ji nebegali parduoti savo transporto priemonių su atitikties liudijimu, patvirtinančiu išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą, reikia pažymėti, kad, viena vertus, kaip konstatuota šio sprendimo 70 punkte, atitikties liudijimas netampa klaidingas. Kita vertus, bet kuriuo atveju, net jeigu būtų pripažinta, kad, kaip teigia ieškovė, patvirtintas išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas gali būti komercinis argumentas dabartinėmis aplinkybėmis, kai vartotojai vis labiau kreipia dėmesį į keleivinių transporto priemonių poveikį aplinkai, tai nereiškia, kad tokio patvirtinimo atšaukimas šiuo požiūriu gali būti laikomas poveikiu ieškovės teisinei padėčiai. Negalėjimo remtis komerciniu argumentu negalima laikyti įrodančiu, kad pažeista ieškovės įgyta teisė. Be to, ieškovė gali laisvai parduoti savo transporto priemones. Taigi ji negali teigti, kad buvo paveikta jos teisinė padėtis.

74

Ketvirta, ieškovės teigimu, ginčijamame akte numatyta jos ir Komisijos keitimąsi informacija tęsti tik dėl atitinkamų transporto priemonių sąrašo. Taigi Komisija padarė galutinę išvadą dėl ginčijamo esminio klausimo, susijusio su neatsižvelgimu į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą. 2018 m. lapkričio 22 d. raštu ieškovė aiškiai paprašė panaikinti priimtą sprendimą ir netęsė prieš tai vykdyto keitimosi informacija.

75

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš ginčijamo akto išties matyti, jog Komisija laukė ieškovės pastabų tik dėl atitinkamų transporto priemonių sąrašo. Minėto akto penktoje pastraipoje paminėtos klaidos ar praleidimai, kurių gali būti atitinkamų transporto priemonių sąraše, ir tai patvirtina aplinkybė, kad šioje pastraipoje iš esmės padaryta išvada, jog, nesant ieškovės pastabų, sąrašas būtų laikomas teisingu. Tačiau, net jei Komisija tik prašė ieškovės patikrinti atitinkamų transporto priemonių sąrašą, negalima paneigti, kad tai darydama Komisija pranešė ieškovei apie savo ketinimą tęsti su ja dialogą. Ne tik ieškovė savo 2018 m. lapkričio 22 d. rašte paaiškino, kodėl ji nesutinka su Komisijos išvadomis dėl šioje byloje nagrinėjamo patvirtinto išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo patikros, bet ir Komisija 2019 m. vasario 7 d. rašte atsakė į ieškovės pastabas, o tai įrodo, kad dialogas šiuo klausimu su ja nebuvo baigtas. Galiausiai reikia pažymėti, kad 2019 m. vasario 7 d. rašte Komisija kaip išvadą iš esmės nurodė tai, kad ji baigia rengti Įgyvendinimo sprendimą 2019/583, kuriame, kaip ji paaiškino, ketina pateikti išsamias priežastis, dėl kurių neatsižvelgiama į patvirtintą išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą.

76

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad, kaip teigia Komisija, ginčijamas aktas yra parengiamoji priemonė, todėl nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį. Taigi ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtiną, nes nėra ieškovės nenaudai priimto akto.

77

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

78

Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas, taip pat Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nutaria: