1

Ieškovė Tokin Corp. yra Japonijoje įsteigta bendrovė, gaminanti ir parduodanti tantalo elektrolitinius kondensatorius. Iki 2017 m. balandžio 19 d. ji buvo veikė kaip NEC Tokin Corporation.

2

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. ieškovė 100 % buvo valdoma Nec Corp.

3

Nagrinėjamas pažeidimas susijęs su aliuminio ir tantalo elektrolitiniais kondensatoriais. Kondensatoriai yra elektriniai komponentai, kurie elektrostatiniu būdu kaupia energiją elektros lauke. Elektrolitiniai kondensatoriai naudojami beveik visuose elektronikos gaminiuose, kaip antai asmeniniuose kompiuteriuose, planšetėse, telefonuose, oro kondicionieriuose, šaldytuvuose, skalbimo mašinose, automobiliams skirtuose gaminiuose ir pramonės įrenginiuose. Taigi klientai yra labai įvairūs. Elektrolitiniai kondensatoriai, konkrečiau – aliuminio ir tantalo elektrolitiniai kondensatoriai, yra gaminiai, kurių svarbų konkurencinį parametrą sudaro kaina.

4

2013 m. spalio 4 d.Panasonic ir jos patronuojamosios įmonės kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu suteikti žymeklį pagal Komisijos pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (OL C 298, 2006, p. 17, toliau – 2006 m. pranešimas dėl bendradarbiavimo) 14 ir 15 punktus ir pateikė informacijos dėl įtariamo pažeidimo elektrolitinių kondensatorių sektoriuje.

5

2014 m. kovo 28 d. remdamasi 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 18 straipsniu Komisija paprašė elektrolitinių kondensatorių sektoriuje veikiančių įvairių įmonių, taip pat ieškovės, pateikti informacijos.

6

2014 m. gegužės 21 d. ieškovė kartu su Nec pateikė Komisijai prašymą sumažinti baudą pagal 2006 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo.

7

2015 m. lapkričio 4 d. Komisija priėmė pranešimą apie kaltinimus, kuris buvo skirtas, be kita ko, ieškovei.

8

Pranešimo apie kaltinimus adresates, taip pat ieškovę, Komisija išklausė per 2016 m. rugsėjo 12 ir 14 d. vykusią apklausą.

9

2018 m. kovo 21 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2018) 1768 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (AT.40136 – Kondensatoriai) (toliau – ginčijamas sprendimas).

10

Ginčijamame sprendime Komisija konstatavo, kad egzistuoja vienas ir tęstinis SESV 101 straipsnio ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnio pažeidimas elektrolitinių kondensatorių rinkoje, kurį darant dalyvavo devynios įmonės ar įmonių grupės, t. y. Elna, Hitachi AIC, Holy Stone, Matsuo, Nichicon, Nippon Chemi-Con, Rubycon, Sanyo (reiškianti Sanyo ir Panasonic kartu), Nec ir ieškovė, toliau kartu – NEC Tokin (toliau kartu – kartelio dalyviai) (ginčijamo sprendimo 1 konstatuojamoji dalis ir 1 straipsnis).

11

Komisija iš esmės pažymėjo, kad aptariamas pažeidimas buvo daromas nuo 1998 m. birželio 26 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. visoje EEE teritorijoje, o jo esmė buvo susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai, kuriais siekta derinti kainų politiką dėl aliuminio ir tantalo elektrolitinių kondensatorių tiekimo (ginčijamo sprendimo 1 konstatuojamoji dalis).

12

Kartelis iš esmės buvo organizuojamas daugiašaliais susitikimais, kurie įprastai vykdavo Japonijoje kiekvieną arba kas antrą mėnesį pardavimo vadovų lygmeniu, ir kas šešis mėnesius vadovų, įskaitant prezidentus, lygmeniu (ginčijamo sprendimo 63, 68 ir 738 konstatuojamosios dalys).

13

Iš pradžių, nuo 1998 m. iki 2003 m., daugiašaliai susitikimai buvo organizuojami juos vadinant „elektrolitinių kondensatorių susitikimais“, „elektrolitinių kondensatorių konferencijomis“ arba ECC susitikimais“. Vėliau, nuo 2003 m. iki 2005 m. jie buvo organizuojami kaip „aliuminio–tantalo konferencijos“, „aliuminio arba tantalo kondensatorių grupė“ arba „ATC susitikimai“. Galiausiai nuo 2005 m. iki 2012 m. tie susitikimai organizuoti kaip „rinkos tyrimo grupė“ arba „rinkodaros grupė“ (toliau – MK susitikimai). Lygiagrečiai su MK susitikimais ir juos papildant nuo 2006 m. iki 2008 m. buvo organizuojami „sąnaudų didėjimo“ arba „kondensatorių didėjimo“ susitikimai (toliau – CUP susitikimai) (ginčijamo sprendimo 69 konstatuojamoji dalis).

14

Be šių daugiašalių susitikimų, kartelio dalyviai prireikus taip pat organizavo dvišalius ir trišalius ad hoc susitikimus (ginčijamo sprendimo 63, 75 ir 739 konstatuojamosios dalys).

15

Per antikonkurencinius susitikimus kartelio dalyviai iš esmės keitėsi informacija apie kainas ir ateityje taikysimas kainas, apie būsimus kainų mažinimus ir tų mažinimų viršutinės ir apatines ribas, apie pasiūlą ir paklausą, įskaitant būsimą pasiūlą ir paklausą, ir tam tikrais atvejais sudarė, taikė ir laikėsi susitarimų dėl kainų (ginčijamo sprendimo 62, 715, 732 ir 741 konstatuojamosios dalys).

16

Komisija nusprendė, kad kartelio dalyvių veiksmai yra susitarimo ir (arba) suderintų veiksmų forma, kuria siekta bendro tikslo – išvengti konkurencijos kainomis ir derinti būsimus veiksmus dėl elektrolitinių kondensatorių pardavimo bei taip sumažinti netikrumą rinkoje (ginčijamo sprendimo 726 ir 731 konstatuojamosios dalys).

17

Komisija padarė išvadą, kad tais veiksmais buvo siekiama vieno antikonkurencinio tikslo (ginčijamo sprendimo 743 konstatuojamoji dalis).

18

Komisija pripažino ieškovę atsakinga už tiesioginį dalyvavimą kartelyje nuo 2003 m. sausio 29 d. iki 2012 m. balandžio 23 d., išskyrus dalyvavimą CUP susitikimuose (ginčijamo sprendimo 944 ir 1022 konstatuojamosios dalys ir 1 straipsnio e punktas).

19

Be to, Komisija pripažino, kad Nec, kaip patronuojančioji bendrovė, kuriai priklauso visas ieškovės kapitalas, atsakinga už pažeidimo laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 23 d., išskyrus dalyvavimą CUP susitikimuose (ginčijamo sprendimo 945 ir 1022 konstatuojamosios dalys ir 1 straipsnio e punktas).

20

Ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f ir g punktuose skirta, viena vertus, 5036000 eurų dydžio bauda ieškovei „solidariai“ su Nec ir, kita vertus, 8814000 eurų dydžio bauda ieškovei.

21

Apskaičiuodama baudų dydį Komisija taikė Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėse (OL C 210, 2006, p. 2, toliau – 2006 m. gairės) nustatytą metodą (ginčijamo sprendimo 980 konstatuojamoji dalis).

22

Pirma, nustatydama ieškovei skirtų baudų bazinį dydį Komisija atsižvelgė į pardavimų vertę paskutiniais visais dalyvavimo darant pažeidimą metais, kaip nustatyta 2006 m. gairių 13 punkte (ginčijamo sprendimo 989 konstatuojamoji dalis).

23

Pardavimų vertę Komisija skaičiavo remdamasi aliuminio ir tantalo elektrolitinių kondensatorių pardavimu, už kurį sąskaitos faktūros išrašytos EEE įsisteigusiems klientams (ginčijamo sprendimo 990 konstatuojamoji dalis).

24

Be to, Komisija atskirai apskaičiavo abiejų prekių kategorijų, t. y. aliuminio elektrolitinių kondensatorių ir tantalo elektrolitinių kondensatorių, reikšmės turinčią pardavimų vertę ir pritaikė skirtingus dauginimo koeficientus pagal trukmę (ginčijamo sprendimo 991 konstatuojamoji dalis).

25

Kiek tai susiję su ieškove, Komisija nustatė 9,23 dydžio dauginimo koeficientą už trukmę, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 29 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. (ginčijamo sprendimo 1007 konstatuojamojoje dalyje pateikta 1 lentelė).

26

Komisija nustatė, kad už pažeidimo sunkumą bus taikomas 16 % nuo pardavimo vertės procentinis dydis. Šiuo klausimu ji nusprendė, kad horizontalieji kainų koordinavimo „susitarimai“ dėl paties jų pobūdžio yra priskiriami prie sunkiausių SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimų ir kad kartelis apėmė visą EEE teritoriją (ginčijamo sprendimo 1001–1003 konstatuojamosios dalys).

27

Komisija pritaikė papildomą 16 % dydį pagal 2006 m. gairių 25 punktą, kad būtų užtikrintas pakankamas skirtos baudos atgrasantis poveikis (ginčijamo sprendimo 1009 konstatuojamoji dalis).

28

Todėl Komisija nustatė, kad ieškovei skirtinos baudos bazinis dydis yra 16799000 eurų, iš kurių 6108000 eurų yra ieškovei solidariai su Nec skirtos baudos bazinis dydis (ginčijamo sprendimo 1010 konstatuojamojoje dalyje pateikta 2 lentelė).

29

Antra, dėl baudų bazinio dydžio tikslinimo reikia pažymėti, kad, viena vertus, ieškovei ir Nec skirtos baudos bazinį dydį Komisija sumažino 3 % dėl lengvinančių aplinkybių, nes jų dalyvavimas CUP susitikimuose nebuvo įrodytas ir nėra jokių duomenų, kad apie tuos susitikimus joms buvo žinoma (ginčijamo sprendimo 1022 konstatuojamoji dalis).

30

Kita vertus, Komisija nusprendė, kad tuo metu, kai aptariamas pažeidimas buvo daromas, Nec jau buvo pripažinta atsakinga už antikonkurencinį elgesį, konstatuotą 2010 m. gegužės 19 d. Komisijos sprendime C(2011) 180/09 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38.511 – DRAM). Dėl tos priežasties Komisija nusprendė, kad Nec skirtos baudos bazinis dydis turi būti padidintas 50 % už sunkinančias aplinkybes dėl recidyvo (ginčijamo sprendimo 1011–1013 konstatuojamosios dalys).

31

Trečia, už bendradarbiavimą pagal 2006 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo Komisija 15 % sumažino ieškovei ir Nec skirtos baudos dydį, palyginti su bauda, kuri kitu atveju būtų skirta už pažeidimą (ginčijamo sprendimo 1104 ir 1105 konstatuojamosios dalys).

32

Taigi Komisija nustatė, kad ieškovei ir Nec bus skirta iš viso 16445000 eurų dydžio bauda (ginčijamo sprendimo 1139 konstatuojamojoje dalyje pateikta 3 lentelė).

[Praleista]

34

2018 m. birželio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

35

2018 m. rugsėjo 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos atsiliepimą į ieškinį.

36

Dublikas ir triplikas buvo pateikti Bendrojo Teismo kanceliarijai atitinkamai 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2019 m. sausio 29 d.

37

Antrosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

38

Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, remiantis Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalimi, teisėja pranešėja buvo paskirta į devintąją išplėstinę kolegiją ir jai dėl šios priežasties paskirta ši byla.

39

Teisėjos pranešėjos siūlymu Bendrasis Teismas (devintoji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, šalims raštu pateikė klausimus, prašydamas į juos atsakyti per teismo posėdį. Per 2020 m. spalio 12 d. posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

40

2021 m. rugpjūčio 1 d. mirus teisėjui B. Berke, trys šį sprendimą pasirašę teisėjai tęsė pasitarimus pagal Procedūros reglamento 22 straipsnį ir 24 straipsnio 1 dalį.

41

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

42

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

43

Pagrindiniam reikalavimui dėl jai skirtų baudų panaikinimo ir papildomam reikalavimui dėl tų baudų dydžio sumažinimo pagrįsti ieškovė pateikia du pagrindus. Tie pagrindai grindžiami įvairiomis Komisijos padarytomis klaidomis ir pažeidimais dėl atitinkamai, kiek tai susiję su pirmuoju pagrindu, su referenciniu laikotarpiu, pasirinktu pardavimų vertei nustatyti, kad būtų galima apskaičiuoti baudų bazinį dydį, ir, kiek tai susiję su antruoju pagrindu, su tuo, kad Komisija netaikė mažesnio koeficiento už sunkumą dėl to, kad ieškovė nedalyvavo CUP susitikimuose.

51

Dėstydama pirmojo pagrindo pirmąją dalį ieškovė teigia, kad Komisija nesilaikė pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį jai suteiktai diskrecijai nustatytų ribų ir pažeidė proporcingumo principą, nes baudos baziniam dydžiui apskaičiuoti naudojo ieškovės pardavimų vertę paskutiniais visais dalyvavimo darant pažeidimą metais.

[Praleista]

79

Trečia, reikia atmesti ieškovės argumentą, grindžiamą tuo, kad Komisija pakeitė pažeidimo pabaigos datą, žinodama, kad dėl to pakeitimo padidės ieškovės pardavimų vertė ir dėl tos priežasties – baudos dydis.

80

Šiuo atveju iš tiesų reikia priminti, kad Komisijos išsiųstame pranešime apie kaltinimus buvo nurodyta, kad ieškovė dalyvavo darant pažeidimą iki 2013 m. gruodžio 11 d. (žr. pranešimo apie kaltinimus 310 punktą), tačiau ginčijamame sprendime Komisija nurodo, viena vertus, kad įrodyta, jog aptariamas pažeidimas truko iki 2012 m. balandžio 23 d., ir, kita vertus, kad ieškovė iki tos datos dalyvavo jį darant (žr. ginčijamo sprendimo 971 konstatuojamąją dalį ir 1 straipsnio e punktą).

81

Vis dėlto reikia priminti, jog tam, kad per administracines procedūras konkurencijos politikos srityje būtų užtikrintas teisės į gynybą laikymasis, Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalims turi būti siunčiamas pranešimas apie kaltinimus. Kaip galima teigti remiantis suformuota jurisprudencija, šiame pranešime turi būti aiškiai nurodytos visos pagrindinės aplinkybės, kuriomis Komisija remiasi toje procedūros stadijoje. Tos aplinkybės gali būti išdėstytos glaustai, o sprendimas nebūtinai turi būti kaltinimų santraukos kopija, nes tas pranešimas yra parengiamasis dokumentas, kuriame pateiktas faktinių aplinkybių ir teisės klausimų vertinimas yra tik laikinas (žr. 2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo SNIA / Komisija, C‑448/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:801, 41 ir 42 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

82

Kadangi pranešime apie kaltinimus pateiktų faktinių aplinkybių vertinimas iš esmės gali būti tik laikinas, vėliau priimtas Komisijos sprendimas negali būti panaikintas tik todėl, kad tomis aplinkybėmis grindžiamos galutinės išvados tiksliai neatitinka laikino vertinimo (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo SNIA / Komisija, C‑448/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:801, 43 punktą).

83

Tokiomis aplinkybėmis Komisija privalo išklausyti pranešimo apie prieštaravimus adresatus ir prireikus atsižvelgti į jų pateiktas pastabas atsakant į pateiktus kaltinimus, taip pat pakoreguoti analizę būtent tam, kad būtų užtikrintą jų teisė į gynybą. Taip Komisijai turi būti suteikta galimybė galutiniame sprendime patikslinti vertinimą atsižvelgiant į per administracinę procedūrą nustatytus duomenis ir atsisakyti kaltinimų, kurie pasirodė nepagrįsti, arba faktiniu ir teisiniu aspektais performuluoti ir papildyti argumentus, kuriais grindžiami pateikti kaltinimai, tačiau su sąlyga, kad ji remiasi tik tomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių suinteresuotieji asmenys turėjo galimybę pareikšti savo poziciją, ir kad per administracinę procedūra ji pateikė visus jų gynybai reikalingus duomenis (žr. 2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo SNIA / Komisija, C‑448/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:801, 44 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

84

Kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, per įmonių koncentracijos operacijų kontrolės procedūrą Komisija neprivalo palikti tų pačių faktinių ar teisinių aplinkybių vertinimų, kurie pateikti pranešime apie kaltinimus. Priešingai, galutinį sprendimą ji turi motyvuoti pateikdama galutinius vertinimus, pagrįstus viso jos tyrimo rezultatais, turimais užbaigiant formalią procedūrą. Beje, Komisija neprivalo aiškinti galimų skirtumų, palyginti su pranešime apie kaltinimus pateiktais laikinais vertinimais (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 64 ir 65 punktai). Ši jurisprudencija gali būti taikoma ir šioje byloje nagrinėjamai procedūrai pagal SESV 101 straipsnį.

85

Šiuo klausimu riekia pažymėti, kad pranešime apie kaltinimus nurodyta pažeidimo pabaigos data buvo tik laikina ir kad Komisija vėliau dar galėjo ją keisti, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Taigi negalima prieštarauti Komisijai, kad ginčijamame sprendime atsižvelgė į kitą pažeidimo pabaigos datą, nei iš pradžių buvo nurodžiusi pranešime apie kaltinimus. Todėl ginčijamas sprendimas negali būti panaikintas tik dėl to, kad tame sprendime Komisija nustatė kitokią pažeidimo pabaigos datą, jei laikinai buvo nustačiusi pranešimo apie kaltinimus stadijoje.

86

Bet kuriuo atveju, pirma, remiantis ieškovės patektais raštais ir jos atsakymu į per teismo posėdį pateiktą klausimą darytina išvada, kad ieškovė neginčija ginčijamame sprendime nurodyto pažeidimo pabaigos datos. Taip pat ji neneigia, kad nuo 2003 m. sausio 29 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. dalyvavo darant tą pažeidimą ir kad dėl tos priežasties paskutiniai visi jos dalyvavimo darant tą pažeidimą metai atitinka laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d.

87

Taip pat reikia pažymėti, kad Komisijos sprendimas dėl pažeidimo pabaigos datos nustatymo neišvengiamai grindžiamas duomenimis apie patį pažeidimą, o ne baudų dydžiui apskaičiuoti taikomomis taisyklėmis. Dėl tos priežasties tokiu sprendimu šios taisyklės savaime negali būti pažeistos.

88

Galiausiai, net jeigu ieškovei skirta bauda yra didesnė dėl to, kad paskutinius visus dalyvavimo darant pažeidimą metus Komisija naudojo kaip referencinius metus pardavimų vertei apskaičiuoti, reikia pažymėti, kad bet kuriuo atveju tą padidėjimą lėmė Komisijos pritaikyta 2006 m. gairių 13 punkte nustatyta taisyklė ir dėl tos priežasties – tose gairėse nustatytas baudos skaičiavimo metodas.

89

Vis dėlto, kaip teigia Komisija, Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad pažeidimo trukmės sutrumpinimas gali lemti didesnę baudą, kai taip nutinka šiai institucijai pritaikius 2006 m. gairėse nustatyto baudos dydžio skaičiavimo metodą (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 20 d. Sprendimo Timab Industries ir CFPR / Komisija, T‑456/10, EU:T:2015:296, 81 ir 82 punktus).

90

Beje, reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikia jokio išsamaus argumento galimam proporcingumo principo pažeidimui pagrįsti. Bet kuriuo atveju, remiantis tuo, kas išdėstyta, negalima teigti, kad Komisija pažeidė proporcingumo principą, kaip jis suprantamas remiantis šio sprendimo 63 punkte nurodyta jurisprudencija, šioje byloje pritaikiusi 2006 m. gairių 13 punkte nustatytą taisyklę ir nustačiusi ankstesnę pažeidimo pabaigos datą, nei nurodytoji pranešime apie kaltinimus.

91

Taigi ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

92

Dėstydama pirmojo pagrindo antrą dalį ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą ir sukėlė diskriminacijos pavojų. Viena vertus, ieškovės pardavimų vertei apskaičiuoti ji panaudojo paskutinius visus dalyvavimo darant pažeidimą metus, nors žinojo, kad dėl to bus skirta gerokai didesnė bauda. Kita vertus, referenciniams metams pasirinkti ji taikė tris skirtingas metodikas, pagal kurias buvo nustatyti septini skirtingi referenciniai metai. Iš tiesų įvairiems ginčijamo sprendimo adresatams, t. y. Nippon, Hitachi, Nichicon, Elna ir Sanyo, Komisija naudojo skirtingus referencinius metus.

[Praleista]

99

Iš pradžių reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, vienodo požiūrio principas pažeidžiamas tik tuo atveju, jei panašios situacijos vertinamos skirtingai arba jei skirtingos situacijos vertinamos vienodai, nebent toks požiūris yra objektyviai pagrįstas (žr. 2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑455/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:796, 77 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2014 m. liepos 11 d. Sprendimo Esso ir kt. / Komisija, T‑540/08, EU:T:2014:630, 101 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

100

Taip pat reikia priminti, viena vertus, kad dėl to, jog nustatant santykį tarp skirtinų baudų reikia remtis darant tą patį pažeidimą dalyvavusių įmonių apyvarta, laikotarpį, į kurį turi būti atsižvelgta, reikia apibrėžti taip, kad gauti skaičiai būtų kuo panašesni. Tai reiškia, kad tik tuo atveju, jei tam tikra įmonė įrodo, jog tuo laikotarpiu pasiekta apyvarta dėl su ja susijusių aplinkybių neparodo nei jos tikrojo dydžio ir ekonominės galios, nei padaryto pažeidimo masto, ji gali reikalauti, kad Komisija jos atžvilgiu remtųsi kitokiu laikotarpiu nei tas, į kurį apskritai atsižvelgta (žr. 2014 m. liepos 11 d. Sprendimo Sasol ir kt. / Komisija, T‑541/08, EU:T:2014:628, 334 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

101

Kita vertus, reikia priminti, kad apskaičiuodama kartelyje dalyvavusioms įmonėms skirtinų baudų dydį Komisija, naudodamasi šioje srityje turimais įgaliojimais, nagrinėjamas įmones gali vertinti skirtingai. Naudodamasi turima diskrecija Komisija turi individualizuoti sankciją atsižvelgdama į tų įmonių veiksmus ir savybes, kad kiekvienu atveju būtų užtikrintas visiškas Sąjungos konkurencijos taisyklių veiksmingumas (žr. 2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Caffaro / Komisija, C‑447/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:797, 50 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

102

Šioje byloje remiantis ginčijamo sprendimo 989 konstatuojamąja dalimi darytina išvada, kad nustatydama skirtinų baudų dydį Komisija rėmėsi 2006 m. gairių 13 punkte nustatyta taisykle ir kaip referenciniu laikotarpiu visų kartelio dalyvių, išskyrus Elna ir Nippon Chemi-Con, pardavimų vertei apskaičiuoti naudojosi paskutiniais visais dalyvavimo darant pažeidimą metais (tiksliau sakant, paskutiniais visais ūkiniais metais).

103

Be to, remiantis ginčijamo sprendimo 991 konstatuojamąja dalimi darytina išvada, kad abiejų prekių rūšių, t. y. aliuminio elektrolitinių kondensatorių ir tantalo elektrolitinių kondensatorių, pardavimų vertę Komisija apskaičiavo atskirai (žr. šio sprendimo 24 punktą).

104

Be to, remiantis ginčijamo sprendimo 1007 konstatuojamojoje dalyje pateikta 1 lentele darytina išvada, kad, atsižvelgiant į skirtingus pažeidimo laikotarpius ir skirtingus nagrinėjamų įmonių ūkinius metus, paskutiniai visi dalyvavimo darant pažeidimą metai (ar net paskutiniai visi ūkiniai metai) ne visada buvo vienodi nagrinėjamoms įmonėms.

105

Konkrečiai kalbant, remiantis būtent ginčijamo sprendimo 987–991 ir 1007 konstatuojamosiomis dalimis darytina išvada, kad, kiek tai susiję su ieškove, Komisija nusprendė, kad ji dalyvavo darant pažeidimą iki 2012 m. balandžio 23 d. ir kad paskutiniai visi metai iki pažeidimo pabaigos truko nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2012 m. kovo mėn.

106

Dėl Nichicon Komisija nusprendė, kad darant su tantalo elektrolitiniais kondensatoriais susijusį pažeidimą ji dalyvavo iki 2010 m. kovo 9 d. ir kad su tais kondensatoriais susiję paskutiniai visi metai iki pažeidimo pabaigos truko nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. Be to, Komisija nusprendė, kad darant su aliuminio elektrolitiniais kondensatoriais susijusį pažeidimą ji dalyvavo iki 2010 m. gegužės 31 d. ir kad su tais kondensatoriais susiję paskutiniai visi metai iki pažeidimo pabaigos truko nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2010 m. kovo mėn.

107

Dėl Hitachi Komisija nusprendė, kad darant pažeidimą ji dalyvavo iki 2010 m. vasario 18 d. ir kad paskutiniai visi metai iki pažeidimo pabaigos truko nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. kovo mėn.

108

Dėl Sanyo Komisija nusprendė, kad darant pažeidimą jos dalyvavo iki 2011 m. balandžio 19 d. ir kad paskutiniai visi metai iki pažeidimo pabaigos truko nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2011 m. kovo mėn.

109

Beje, dėl Elna ir Nippon Chemi-Con Komisija nusprendė, kad dėl to, jog prekybą tantalo elektrolitiniais kondensatoriais Elna ir Nippon Chemi-Con nutraukė iki dalyvavimo darant pažeidimą pabaigos, reikia, kiek tai susiję su tais kondensatoriais, atsižvelgti į pardavimų vertę paskutiniais visais ūkiniais metais, kuriais šios įmonės juos pardavinėjo, kad pardavimų vertė nesumenkintų pažeidimo ekonominės svarbos. Dėl Elna Komisija nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad prekybą tantalo elektrolitiniais kondensatoriais ji nutraukė 2010 m. rugpjūčio 1 d., nustatant pardavimų vertę reikėjo atsižvelgti į 2009 m. Dėl Nippon Chemi-Con Komisija nusprendė, kad kaip į referencinius metus reikėjo atsižvelgti, viena vertus, į paskutinius visus dalyvavimo darant pažeidimą metus, t. y. 2011–2012 m., kiek tai susiję su aliuminio elektrolitinių kondensatorių pardavimo verte, ir, kita vertus, į paskutinius visus metus, t. y. 2003–2004 m., kuriais ta įmonė prekiavo tantalo elektrolitiniais kondensatoriais, kiek tai susiję su tų kondensatorių pardavimo verte (žr. ginčijamo sprendimo 9 ir 34 konstatuojamąsias dalis ir 1643 išnašą).

110

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, pirma, nustatydama skirtinų baudų bazinį dydį, viena vertus, Komisija visiems kartelio dalyviams, išskyrus Elna ir Nippon Chemi-Con, taikė 2006 m. gairių 13 punkte nustatytą kriterijų ir atsižvelgė į pardavimų vertę paskutiniais visais jų dalyvavimo darant pažeidimą metais. Kita vertus, Komisija atskirai apskaičiavo kiekvieno kartelio dalyvio abiejų aptariamų prekių rūšių, t. y. aliuminio ir tantalo elektrolitinių kondensatorių, pardavimų vertę, į kurią reikia atsižvelgti (žr. šio sprendimo 102 ir 103 punktus).

111

Tiesa, taikant 2006 m. gairių 13 punkte nustatytą kriterijų nebuvo taikomas tas pats metų laikotarpis visoms septynioms su tuo kriterijumi susijusioms įmonėms, nes buvo nustatyti skirtingi jų dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpiai (žr. šio sprendimo 105–108 punktus).

112

Vis dėlto reikia pažymėti, kad paskutinių visų dalyvavimo darant pažeidimą metų kriterijų Komisija taikė nuosekliai ir objektyviai visoms septynioms nagrinėjamoms įmonėms. Iš tiesų joms nustatytų metų laikotarpių skirtumas yra tik to kriterijaus, kuriame atsižvelgiama į skirtingus dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpius ir skirtingus aptariamų įmonių ūkinius metus, taikymo pasekmė (žr. šio sprendimo 105–108 punktus).

113

Be to, net jei aptariami metų laikotarpiai nesutampa su tai pačiais kalendoriniais metais ar tais pačiais ūkiniais metais, vis dėlto kiekvienos įmonės pasiekta apyvarta tai metais yra panaši. Iš tiesų, viena vertus, kiek tai susiję su visais kartelio dalyviais, išskyrus Elna ir Nippon Chemi-Con, tie metiniai laikotarpiai buvo pasirinkti pagal tą patį objektyvų paskutinių visų jų dalyvavimo darant pažeidimą metų kriterijų. Kita vertus, visiems kartelio dalyviams Komisija taikė tą patį skaičiavimo metodą ir atskirai atsižvelgė į kiekvienos iš dviejų aptariamų kondensatorių rūšių pardavimo vertę.

114

Taigi Komisijos taikytas pardavimų vertės skaičiavimo metodas nėra savavališkas ir savaime nelemia nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų pažeidimo.

115

Be to, kaip pažymėta šio sprendimo 78 punkte, ieškovė neįrodė, kad pagal minėtą vienodą kriterijų jai pritaikyti referenciniai metai neatspindi jos tikrojo dydžio ir ekonominio pajėgumo rinkoje arba padaryto pažeidimo masto.

116

Antra, tuo remiantis darytina išvada, kad tai, jog Komisija paskutinių visų dalyvavimo darant pažeidimą metų nenaudojo kaip kriterijaus Elna ir Nippon Chemi-Con tantalo elektrolitinių kondensatorių vertei nustatyti (žr. šio sprendimo 109 punktą), šiuo atveju objektyviai pagrįsta šių dviejų ir kitų septynių kartelio dalyvių skirtinga padėtimi. Iš tiesų, priešingai nei pastarieji, dvi pirmosios įmonės nutraukė prekybą šios rūšies kondensatoriais iki dalyvavimo darant pažeidimą pabaigos, o to ieškovė iš esmės neginčija.

117

Taigi, kaip galima teigti remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, kai tam tikros konkrečios įmonės apyvarta kitiems kartelio dalyviams nustatytais referenciniais metais naudingai ir patikimai neparodo tos įmonės realios ekonominės padėties pažeidimo laikotarpiu, Komisija turi teisę atsižvelgti į tos įmonės apyvartą kitais nei bendrai nustatytais referenciniais metais, kad būtų galima teisingai įvertinti tos įmonės finansinius išteklius ir užtikrinti pakankamą baudos atgrasomąjį poveikį, tačiau su sąlyga, kad metai bus pasirenkami taikant nuoseklų ir objektyviai pagrįstą kriterijų (žr. 2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Caffaro / Komisija, C‑447/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:797, 52 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

118

Tokiomis aplinkybėmis Komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad reikia atsižvelgti į pardavimų vertę paskutiniais visais ūkiniais metais, kuriais tos dvi įmonės prekiavo tantalo elektrolitiniais kondensatoriais, kad, viena vertus, būtų atsižvelgta į realią ekonominę tų įmonių padėtį pažeidimo darymo laikotarpiu ir, kita vertus, pardavimų vertė nesumenkintų pažeidimo ekonominės svarbos.

119

Beje, reikia pažymėti, kaip tai daro Komisija, jog tai, kad pardavimų vertės nustatymas tam tikriems kartelio dalyviams galėjo būti palankesnis nei ieškovei, savaime nėra diskriminacija. Ieškovės teiginys reiškia, kad Komisijos skiriamos baudos dydžio nustatymas yra tikslaus aritmetinio veiksmo rezultatas, galintis lemti kuo mažesnę skiriamą baudą, tačiau tokia prielaida yra klaidinga atsižvelgiant į 2006 m. gairių 6 dalį ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją (pagal analogiją žr. 2017 m. vasario 16 d. Sprendimo H&R ChemPharm / Komisija, C‑95/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:125, 78 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

120

Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, Komisija nesukėlė diskriminacijos pavojaus ir nepažeidė vienodo požiūrio principo, kai, viena vertus, nustatydama kartelio dalyvių pardavimo vertę pasirinko bendrąjį paskutinių visų dalyvavimo darant pažeidimą metų kriterijų ir, kita vertus, atskirai įvertinusi abiejų nagrinėjamų rūšių elektrolitinių kondensatorių pardavimo vertę pritaikė kitokį kriterijų dviem įmonėms, kurios, priešingai nei kiti dalyviai, prekybą viena iš šių dviejų kondensatorių rūšių baigė prieš daug metų iki dalyvavimo kartelyje pabaigos.

[Praleista]

126

Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad ieškovė taip ir neįrodė, kad Komisija viršijo jai suteiktos diskrecijos nustatyti baudų dydį ribas ir pažeidė nediskriminavimo bei vienodo požiūrio principus, nustatydama referencinius metus, kad apibrėžtų pardavimų dydį, į kurį reikia atsižvelgti apskaičiuojant baudų bazinį dydį.

127

Taigi pirmojo pagrindo antra dalis ir dėl tos priežasties – visas pirmasis pagrindas turi būti atmesti.

129

Komisija ginčija šiuos argumentus.

[Praleista]

131

Šiuo klausimu riekia priminti, kad, remiantis 2006 m. gairių 19–22 punktais, vienas iš dviejų veiksnių, kuriais grindžiamas bazinis baudos dydis, yra nustatytų pardavimų vertės procentinė dalis, nustatoma atsižvelgiant į pažeidimo sunkumo laipsnį. Pažeidimo sunkumas vertinamas atskirai kiekvienu konkrečiu pažeidimo atveju, atsižvelgiant į visas su juo susijusias aplinkybes. Siekdama nustatyti pardavimų vertės procentinę dalį, į kurią turi būti atsižvelgta konkrečiu atveju, Komisija atsižvelgia į tam tikrą skaičių veiksnių, kaip antai į pažeidimo pobūdį, visų suinteresuotų šalių bendrą rinkos dalį, pažeidimo geografinę apimtį ir pažeidimo įgyvendinimą.

132

Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, pažeidimo sunkumas turi būti vertinamas individualiai. Taigi nustatant baudų dydį reikia atsižvelgti į pažeidimo trukmę ir visus duomenis, į kuriuos atsižvelgiama vertinant jo sunkumą, kaip antai į kiekvienos įmonės elgesį, kiekvienos jų atliktą vaidmenį derinant veiksmus, iš tų veiksmų gautą pelną, jų dydį ir atitinkamų prekių vertę, taip pat pavojų, kurį šios rūšies pažeidimai kelia Sąjungai (žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo KME Germany ir kt. / Komisija, C‑272/09 P, EU:C:2011:810, 96 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Infineon Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 196 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Šie duomenys taip pat apima antikonkurencinių veiksmų skaičių ir intensyvumą (žr. 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Infineon Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 197 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

133

Šiuo klausimu riekia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, jog yra vienas ir tęstinis visą EEE teritoriją apimantis pažeidimas, kurį sudaro susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai, skirti derinti kainų politikai, kiek tai susiję su aliuminio ir tantalo elektrolitinių kondensatorių tiekimu (žr. šio sprendimo 10 ir 11 punktus). Komisija pripažino ieškovę atsakinga už šį vieną ir tęstinį pažeidimą, tačiau netaikė atsakomybės už dalyvavimą CUP susitikimuose, dėl kurių nusprendė, kad ieškovės dalyvavimas juose neįrodytas (žr. šio sprendimo 18 punktą).

134

Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir ypač į pažeidimo pobūdį bei geografinę apimtį Komisija nustatė, kad už pažeidimo sunkumą bus taikomas 16 % nuo pardavimo vertės procentinis dydis (žr. šio sprendimo 26 punktą).

135

Be to, ieškovei ir Nec skirtos baudos bazinį dydį Komisija sumažino 3 % dėl to, kad jų dalyvavimas CUP susitikimuose nebuvo įrodytas ir nėra jokių duomenų, kad apie tuos susitikimus joms buvo žinoma (žr. šio sprendimo 29 punktą).

136

Tuo remiantis darytina išvada, kad iš pradžių Komisija pritaikė 16 % koeficientą už pažeidimo sunkumą, paskui įvertino ieškovės individualų elgesį ir už lengvinančias aplinkybes 3 % sumažino jai skirtos baudos bazinį dydį, nes jos dalyvavimas CUP susitikimuose nebuvo įrodytas.

137

Šio Komisijos vertinimo negalima paneigti ieškovės argumentais.

138

Pirma, priešingai, nei teigia ieškovė, Komisijos sprendimas atsižvelgti į ieškovės nedalyvavimą CUP susitikimuose kaip į lengvinančias aplinkybes neprieštarauja jurisprudencijai.

139

Viena vertus, iš karto reikia pažymėti, kad, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, Komisija gali atsižvelgti į sąlyginį įmonės dalyvavimo darant pažeidimą sunkumą ir konkrečias bylos aplinkybes arba vertindama pažeidimo sunkumą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnį, arba koreguodama bazinį baudos dydį pagal lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Toks Komisijai suteiktas pasirinkimas neprieštarauja šio sprendimo 132 punkte primintai jurisprudencijai, nes bet kuriuo atveju tai reiškia, kad nustatant baudos dydį turi būti atsižvelgta į individualų nagrinėjamos įmonės elgesį (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Team Relocations ir kt. / Komisija, C‑444/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:464, 104 ir 105 punktus; taip pat 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Laufen Austria / Komisija, C‑637/13 P, EU:C:2017:51, 71 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

140

Tad net jeigu 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Sachsa Verpackung / Komisija (T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674) 135–138 punktai ir 2014 m. spalio 10 d. Sprendimo Soliver / Komisija (T‑68/09, EU:T:2014:867) 62, 63 ir 65–67 punktai patvirtina ieškovės poziciją, kad į nedalyvavimą CUP susitikimuose turėjo būti atsižvelgta nustatant pažeidimo sunkumo koeficientą, o ne kaip į lengvinančią aplinkybę, toks požiūris nepagrįstas šio sprendimo 139 punkte nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija, kuri vėliau patvirtinta skelbiant minėtus Bendrojo Teismo sprendimus. Iš tiesų remiantis ta jurisprudencija darytina išvada, kad Komisija turi diskreciją atsižvelgti į individualų konkrečios įmonės elgesį vienoje ar kitoje iš šių baudos dydžio apskaičiavimo stadijų.

141

Reikia pridurti, kad remiantis vienodo požiūrio principu, kaip jis suprantamas pagal šio sprendimo 99 punkte nurodytą jurisprudenciją, kai vertinamas pažeidimo sunkumas, į tame pačiame kartelyje dalyvavusių įmonių skirtumus, kaip antai į jų dalyvavimo geografinę apimtį, turi būti atsižvelgta nebūtinai toje stadijoje, kai nustatomas „pažeidimo sunkumas“ ir „papildomo dydžio“ koeficientas. Į tai gali būti atsižvelgta ir kitoje baudos dydžio apskaičiavimo stadijoje, kaip antai koreguojant bazinį dydį pagal lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kaip nustatyta 2006 m. gairių 28 ir 29 punktuose.

[Praleista]

145

Antra, reikia pažymėti, kad negalima pritarti ieškovės teiginiui, kad Komisija pripažino ją atsakinga už pažeidimą, „kurio ji nepadarė“.

146

Šiuo klausimu reikia priminti, kad ieškovė prašo panaikinti ginčijamą sprendimą ne dėl to, kad jame pripažinta jos atsakomybė už nagrinėjamą pažeidimą, o dėl to, kad tuo sprendimu jai skirtos baudos.

147

Paskui reikia konstatuoti, kad ieškovės nedalyvavimas CUP susitikimuose niekaip nekeičia aplinkybės, kad ieškovė dalyvavo darant tokio paties pobūdžio ir tokios pat geografinės apimties pažeidimą kaip ir kiti kartelio dalyviai.

148

Iš tiesų, remiantis šio sprendimo 12 ir 13 punktais, aptariamas kartelis buvo organizuojamas daugiašaliais susirinkimais, kurie vyko pardavimų vadovų ir įmonių direktorių lygmeniu, taip pat organizuojant dvišalius ir trišalius šalių ad hoc susitikimus. Tie daugiašaliai susitikimai, kurie nuo 1998 m. iki 2012 m. vyko kiekvieną arba kas antrą mėnesį, buvo organizuojami paeiliui juo pavadinant „ECC susitikimais“, „ATC susitikimais“, „MK susitikimais“ ir „CUP susitikimais“. CUP susitikimai vyko lygiagrečiai su MK susitikimais ir juos papildė; CUP susitikimai buvo laikomi MK susitikimų „neoficialiais susitikimais“, nes paprastai buvo organizuojami praėjus savaitei po MK susitikimų. Tačiau, nors ieškovės dalyvavimas CUP susitikimuose nebuvo įrodytas, neginčijama, kad ieškovė dalyvavo kituose susitikimuose, būtent MK susitikimuose.

149

Tokiomis aplinkybėms reikia pažymėti, kad dėl to, jog ieškovė dalyvavo didžiojoje daugumoje daugiašalių susitikimų, kurių pagrindu buvo organizuojamas aptariamas kartelis, paprasčiausia aplinkybė, kad ji nedalyvavo CUP susitikimuose, negali pakeisti jos padaryto pažeidimo pobūdžio ar geografinės apimties. Taigi ieškovė klysta, kai teigia, kad jai inkriminuota pažeidimo apimtis skiriasi nuo kietiems kartelio dalyviams inkriminuotos pažeidimo apimties.

150

Galiausiai dėl ginčijamame sprendime pritaikyto sunkumo koeficiento reikia priminti, kad pagal bendrąją taisyklę pardavimų procentinė dalis, į kurią būtina atsižvelgti, siekia ne daugiau kaip 30 % (žr. 2006 m. gairių 21 punktą). Be to, spręsdama, į kokią pardavimų vertės procentinę dalį reikia atsižvelgti konkrečiu atveju ir neviršijant 30 % ribos, Komisija turi paisyti tam tikrų veiksnių, kaip antai pažeidimo pobūdžio, visų suinteresuotų šalių bendros rinkos dalies, pažeidimo geografinę apimties ir pažeidimo (ne)įgyvendinimo (2006 m. gairių 22 punktas). Kadangi už sunkiausius konkurencijos teisės pažeidimus, kaip antai už horizontaliuosius susitarimus dėl kainų nustatymo, turi būti baudžiama griežtai, nustatyta pardavimų procentinė dalis, į kurią atsižvelgiama tokių pažeidimų atveju, dažniausiai bus viršutinėje skalės dalyje (2006 m. gairių 23 punktas).

151

Šioje byloje Komisija nustatė 16 % dydžio sunkumo koeficientą, atsižvelgdama, viena vertus, į tai, kad horizontalieji kainų derinimo susitarimai dėl paties jų pobūdžio priskiriami prie sunkiausių SESV 101 straipsnio pažeidimų, ir, kita vertus, į tai, kad kartelis apėmė visą EEE teritoriją (žr. šio sprendimo 26 punktą). Taigi nustatyta procentinė dalis yra šiek tiek aukščiau nei sunkumo koeficiento skalės vidurys; tos skalės viršutinė riba gali būti ne daugiau kaip 30 % nuo pardavimų vertės. Tokiomis aplinkybėmis ir turint galvoje pažeidimo pobūdį bei geografinę apimtį, remiantis tik tuo, kad ieškovė nedalyvavo CUP susitikimuose, negalima teigti, kad 16 % dydžio sunkumo koeficientas yra netinkamas arba yra pernelyg didelis atsižvelgiant į jos padaryto pažeidimo sunkumą.

152

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tai, kad šioje byloje visiems kartelio dalyviams Komisija taikė 16 % dydžio koeficientą ir atsižvelgė į ieškovės nedalyvavimą CUP susitikimuose bei sumažino jai skirtos baudos bazinį dydį, laikydama tai kaip lengvinančia aplinkybe, negali būti laikoma nei Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalies, nei asmeninės atsakomybės principo pažeidimu.

153

Dėl tos priežasties antrąjį pagrindą reikia atmesti.

[Praleista]

156

Ieškovė papildomai Bendrojo Teismo prašo pasinaudoti neribota jurisdikcija ir perskaičiuoti, kitaip tariant, sumažinti jai skirtų baudų dydį. Ieškovė teigia, kad baudos turi būti perskaičiuotos, viena vertus, tuose skaičiavimuose naudojant jos pardavimų EEE vidurkį visu pažeidimo laikotarpiu, kurio duomenys turimi, ir, kita vertus, bent 3 % sumažinant sunkumo koeficientą.

[Praleista]

166

Pirma, dėl ieškovės prašymo, kad Bendrasis Teismas perskaičiuotų pardavimų vertę, į kurią turi būti atsižvelgta skaičiuojant baudos bazinį dydį, iš pradžių reikia pažymėti, kad ieškovė nepateikia tikros alternatyvos Komisijos taikytam 2006 m. gairių 13 punkte nurodytam kriterijui. Iš tiesų ieškovės nurodytas laikotarpis nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. „vidutinei“ pardavimų vertei nustatyti ieškovės pasirinktas dėl vienintelės priežasties, jog tai laikotarpis, kurio duomenys turimi.

167

Tokiomis aplinkybėmis negalima pritarti ieškovės siūlymui taikyti kriterijų pardavimų vertei nustatyti, kuris, viena vertus, nesuteikia jokios informacijos, leidžiančios įsitikinti, jog taip apskaičiuota pardavimų vertė atskleis ieškovės dydį ir ekonominį pajėgumą arba pažeidimo mastą, ir, kita vertus, yra nesuderinamas su vienodo požiūrio principu, kaip pripažįsta pati ieškovė (žr. šio sprendimo 49 punktą).

168

Kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 112 ir 113 punktais, paskutinių visų dalyvavimo darant pažeidimą metų kriterijus šioje byloje buvo taikytas nuosekliai ir objektyviai visiems kartelio dalyviams, kurių padėtis panaši ar tokia pati. Be to, reikia pažymėti, kad Elna ir Nippon Chemi-Con baigė prekybą tantalo elektrolitiniais kondensatoriais iki dalyvavimo darant pažeidimą pabaigos, todėl jų padėtis skiriasi nuo kitų septynių kartelio dalyvių padėties.

169

Dėl tos priežasties aplinkybė, kad Komisija panaudojo kitus metus Elna ir Nippon Chemi-Con tantalo elektrolitinių kondensatorių pardavimo vertei nustatyti, šiuo atveju yra objektyviai pagrįsta skirtinga šių dviejų įmonių padėtimi, nes prekybą šios rūšies kondensatoriais jos baigė iki dalyvavimo darant pažeidimą pabaigos. Tokiomis aplinkybėmis nei Komisija, nei Bendrasis Teismas negali taikyti tokių pačių kriterijų skirtingoms situacijoms, kad nustatyta pardavimų vertė nesumenkintų pažeidimo ekonominės svarbos (žr. šio sprendimo 116 ir 118 punktus).

170

Taigi būtų nepagrįsta remiantis būtent vienodu požiūriu ir proporcingumu keisti pardavimų vertės, į kurią turi būti atsižvelgta apskaičiuojant ieškovei skirtos baudos bazinį dydį, nustatymą, kuris pateiktas ginčijamame sprendime.

[Praleista]

182

Taigi reikalavimus sumažinti ieškovei skirtų baudų dydį reikia atmesti, o dėl tos priežasties – atmesti visą ieškinį.

[Praleista]

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: