18

2018 m. balandžio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės ieškinį; prie jo buvo pridėtas atskiras dokumentas, kuriuo ji prašė viešai neatskleisti tam tikrų duomenų.

19

Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną ir įregistravo numeriu T‑228/18 R) ieškovė pagal SESV 278 ir 279 straipsnius pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo iš esmės prašo Bendrojo Teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą arba laikinai įpareigoti Komisiją priskirti ją kartu su konsorciumu, kuriam vadovavo, prie pirkimo dalies Nr. 3 laimėtojų.

20

2018 m. gegužės 17 d. Nutartimi Transtec / Komisija (T‑228/18 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:281) Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą. Po to, kai buvo priimta ši nutartis, Komisija pradėjo dešimties bendrųjų sutarčių dėl pirkimo dalies Nr. 3 pasirašymo procedūrą.

21

Per tą laiką 2018 m. balandžio 26 d. laišku ieškovė pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį ir 85 straipsnio 3 dalį pateikė naują ieškinio pagrindą ir įrodymą. Tą pačią dieną atskiru dokumentu pagal Procedūros reglamento 66 straipsnį ji pateikė prašymą su byla susijusiuose visuomenei prieinamuose dokumentuose neminėti prie 2018 m. balandžio 26 d. laiško pridėtų tam tikrų dokumentų turinio.

22

2018 m. birželio 18 d. Komisija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame taip pat pateikė savo pastabas dėl ieškovės pateikto įrodymo ir nurodyto naujo pagrindo.

23

2018 m. rugsėjo 4 d. ieškovė pateikė dubliką.

24

2018 m. spalio 17 d. Komisija pateikė tripliką.

25

Teisėjo pranešėjo pasiūlymu Bendrasis Teismas (devintoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

26

Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2019 m. vasario 13 d. posėdį.

27

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

28

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

29

Komisija taip pat teigia, kad nebereikia priimti sprendimo dėl prašymo taikyti proceso organizavimo priemones, nes šio prašymo dalykas toks pat kaip 2018 m. kovo 27 d. rašto, į kurį buvo atsakyta 2018 m. balandžio 13 d. raštu.

42

Ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė Finansinio reglamento 106 straipsnio 2 dalį ir Nurodymų konkurso dalyviams 4 punktą, kuriame daroma nuoroda į Sutarčių sudarymo procedūrų vykdant Europos Sąjungos išorės veiksmus praktinio vadovo 2.3.3 punktą (jo nuostatos panašios į Finansinio reglamento 106 straipsnio 2 dalį), nes iš konkurso nepašalino vieno laimėtojo. Ieškovės teigimu, jeigu vykstant konkursui perkančiajai organizacijai pranešama apie vieno iš dalyvių tariamai padarytą sunkų profesinį nusižengimą, ji privalo patikrinti su tuo susijusią informaciją ir, jeigu toks sunkus nusižengimas pakankamai teisiškai įrodomas, pašalinti atitinkamą dalyvį iš konkurso.

43

Nagrinėjamoje byloje aptariamai konkursą laimėjusiai bendrovei Jungtinės Karalystės institucijos pareiškė įtarimus „dėl turto iššvaistymo ir abejotino viešojo pirkimo sutarčių laimėjimo“.

44

Grįsdama savo teiginius, ieškovė pateikė tris dokumentus, kuriuos jau buvo pateikusi Komisijai, t. y. ištrauką iš Jungtinės Karalystės vyriausybės Department for International Development (DFID, Tarptautinio vystymosi departamentas, Jungtinė Karalystė) „Media“ komandos interneto dienoraščio ir du ministrų atsakymus į Jungtinės Karalystės Parlamento narių pateiktus klausimus, iš kurių matyti, kad DFID ir Foreign and Commonwealth Office (FCO, Užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministerija, Jungtinė Karalystė) nebesudarė naujų sutarčių su aptariama konkursą laimėjusia bendrove. Remiantis minėtuose dokumentuose pateiktais duomenimis ir atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės institucijų atliekamą tyrimą, 2017 m. Jungtinės Karalystės institucijos su šia bendrove nebesudarė jokių naujų sutarčių.

45

Ieškovė tvirtina, kad iš šio sprendimo 44 punkte nurodytų dokumentų matyti, jog pildydama į konkurso dokumentus įtrauktą ir Nurodymų konkurso dalyviams 4 punkte numatytą savideklaracijos formą dėl draudimo dalyvauti ir atrankos kriterijų konkursą laimėjusi bendrovė nenurodė, kad Jungtinės Karalystės institucijos jai yra pareiškusios įtarimus. Nenurodžius šio fakto, savideklaraciją galima laikyti klaidinančia, todėl priėmusi šios bendrovės savideklaraciją ir nepašalinusi iš konkurso konsorciumo, kuriam ji priklausė, Komisija pažeidė Nurodymų konkurso dalyviams 4 punktą ir Finansinio reglamento 106 straipsnį.

46

Komisija ginčija ieškovės argumentus.

47

Pirma, primintina, kad pagal Finansinio reglamento 106 straipsnio 1 dalies c punktą „[p]erkančioji organizacija draudžia ekonominės veiklos vykdytojui dalyvauti šiuo reglamentu reglamentuojamose viešųjų pirkimų procedūrose, [jeigu] galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu yra nustatyta, kad ekonominės veiklos vykdytojas yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, padaryto pažeidžiant taikytinus įstatymus ar kitus teisės aktus, arba profesijos, kurios atstovas yra ekonominės veiklos vykdytojas, etikos standartus, arba padaryto bet kuriais kitais neteisėtais veiksmais, kurie daro poveikį jo profesiniam patikimumui, kai tokie veiksmai rodo blogus ketinimus ar didelį aplaidumą“.

48

Nagrinėjamoje byloje šalys per posėdį pripažino, kad tuo metu, kai vyko viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūra, dėl aptariamos konkursą laimėjusios bendrovės nebuvo priimto jokio galutinio teismo sprendimo ar galutinio administracinio sprendimo, kaip tai suprantama pagal Finansinio reglamento 106 straipsnio 1 dalies c punktą.

49

Antra, Finansinio reglamento 106 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta, kad „[j]ei 1 dalies c <…> punkt[e] nurodytais atvejais <…> nėra galutinio teismo sprendimo arba, kai taikoma, galutinio administracinio sprendimo, perkančioji organizacija draudžia ekonominės veiklos vykdytojui dalyvauti procedūroje, remdamasi [jame] nurodytų veiksmų preliminariu teisiniu kvalifikavimu, atsižvelgdama į nustatytus faktus ar kitas išvadas, išdėstytus 108 straipsnyje nurodytos komisijos rekomendacijoje“.

50

Šiuo klausimu dėl Finansinio reglamento 108 straipsnyje „Greito aptikimo ir draudimo dalyvauti sistema“ nurodytos komisijos reikia priminti to paties reglamento 105a straipsnio „Sąjungos finansinių interesų apsauga nustatant riziką ir skiriant administracines sankcijas“ formuluotę.

51

Finansinio reglamento 105a straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, jog tam, „[k]ad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, Komisija sukuria ir administruoja ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą“. Pagal Finansinio reglamento 105a straipsnio 1 dalies antrą pastraipą šios sistemos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad būtų: „a) iš anksto nustatyta rizika, kelianti grėsmę Sąjungos finansiniams interesams“; ir „b) draudžiama dalyvauti procedūroje ekonominės veiklos vykdytojui, kuris yra patekęs į vieną iš situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje, kurios išvardytos 106 straipsnio 1 dalyje“. Finansinio reglamento 105a straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad „<…> esant 106 straipsnio 2 dalyje nurodytoms situacijoms perkančioji organizacija praneša apie atvejį 108 straipsnyje nurodytai komisijai siekdama užtikrinti, kad tos situacijos būtų įvertintos centralizuotai“ ir kad „[t]okiais atvejais perkančioji organizacija priima sprendimą, remdamasi preliminariu teisiniu kvalifikavimu, atsižvelgusi į komisijos rekomendaciją“.

52

Dėl kreipimosi į Finansinio reglamento 108 straipsnyje numatytą komisiją pažymėtina, jog iš šios nuostatos 2 dalies b ir c punktų matyti, kad įtariamo sunkaus profesinio nusižengimo, pažeidimo, sukčiavimo, korupcijos arba rimto sutarties pažeidimo atvejais ankstyvas rizikos, keliančios grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, nustatymas, kaip nurodyta to reglamento 105a straipsnio 1 dalies a punkte, grindžiamas informacijos perdavimu Komisijai, kurį atlieka Komisijos, Komisijos įsteigtos Europos įstaigos ar vykdomosios agentūros leidimus suteikiantis pareigūnas arba Sąjungos institucija, įstaiga ar agentūra.

53

Iš visų minėtų nuostatų matyti, kad tuo atveju, kai dėl konkurso laimėtojo nėra priimto galutinio teismo sprendimo arba galutinio administracinio sprendimo, jeigu perkančioji organizacija turi pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtarimą, kad toks konkurso laimėtojas yra kaltas dėl, be kita ko, sunkaus profesinio nusižengimo, ji privalo kreiptis į Finansinio reglamento 108 straipsnyje nurodytą komisiją, kad ši pateiktų rekomendaciją, kurioje prireikus būtų išdėstytas preliminarus teisinis ginčijamų veiksmų kvalifikavimas.

54

Šiuo atveju, priešingai, nei per posėdį tvirtino Komisija, tai, kad remiantis finansinio reglamento 106 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa kreipiamasi į to reglamento 108 straipsnyje nurodytą komisiją, nereiškia, kad turi būti priimtas teismo sprendimas ar administracinis sprendimas. Pagal Finansinio reglamento 105a straipsnio 2 dalį, siejamą su to reglamento 106 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, perkančioji organizacija kreipiasi į šią komisiją tuo atveju, kai tokio sprendimo nėra, jeigu konstatuoja, kad dėl galimai padaryto finansinio pažeidimo, numatyto, be kita ko, Finansinio reglamento 106 straipsnio 1 dalies c punkte, gali atsirasti „rizika, kelianti grėsmę Sąjungos finansiniams interesams“, kaip numatyta to reglamento 105a straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte. Toks yra ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos tikslas. Tačiau prieš kreipdamasi į Finansinio reglamento 108 straipsnyje nurodytą komisiją, perkančioji organizacija turi įvertinti, ar tokia rizika yra, ir prireikus – ar ji gali kelti grėsmę Sąjungos finansiniams interesams.

55

Tad šiame etape reikia patikrinti, ar Komisija, kaip perkančioji organizacija, šios bylos aplinkybėmis privalėjo kreiptis į Finansinio reglamento 108 straipsnyje numatytą komisiją, nes galėjo manyti turinti pakankamai įrodymų, kad aptariamos konkursą laimėjusios bendrovės veiksmai galėjo būti sunkus profesinis nusižengimas, keliantis grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, kaip iš esmės tvirtina ieškovė.

56

Šiuo klausimu laikytini priimtinais šio sprendimo 44 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos ieškovė pateikė, siekdama įrodyti, kad Jungtinės Karalystės institucijos pareiškė įtarimus dėl konkursą laimėjusios bendrovės tariamo „turto iššvaistymo ir abejotino viešojo pirkimo sutarčių laimėjimo“, t. y. ištrauka iš DFID „Media“ komandos interneto dienoraščio ir du ministrų atsakymai į Jungtinės Karalystės Parlamento narių pateiktus klausimus.

57

Pirma, 2017 m. gruodžio 4 d. ištraukoje iš DFID „Media“ komandos interneto dienoraščio teigiama, kad 2016 m. gruodžio mėn. aptariamai konkursą laimėjusiai bendrovei buvo pareikšti įtarimai dėl pasiūlymų IDC klastojimo ir neteisėtai gautų DFID dokumentų naudojimo. Šioje ištraukoje nurodyta, kad po minėtos datos aptariama konkursą laimėjusi bendrovė savanoriškai atsisakė dalyvauti DFID organizuojamose viešojo pirkimo procedūrose. Antra, 2017 m. rugsėjo 13 d. ir gruodžio 13 d. ministrų atsakymuose atitinkamai nurodyta, kad nuo 2017 m. kovo mėn. DFIF nebesudarė su aptariama konkursą laimėjusia bendrove viešojo pirkimo sutarčių, ir kad per 2017 m. FCO su ja nesudarė viešojo pirkimo sutarčių.

58

Vis dėlto, kaip pabrėžia Komisija, šiuose dokumentuose tik pranešama apie tai, kad aptarimai konkursą laimėjusiai bendrovei „pareikšti įtarimai“ dėl pažeidimų Jungtinėje Karalystėje sudarant viešojo pirkimo sutartis, tačiau konkrečiai nenurodyta, kas juos pareiškė, ir nenurodytos konkrečios aplinkybės, kuriomis minėti pažeidimai padaryti.

59

Tad dokumentų, ieškovės pateiktų pirmajam ieškinio pagrindui pagrįsti, nepakanka nustatyti, kad aptariamos konkursą laimėjusios bendrovės veiksmai galėjo būti sunkus profesinis nusižengimas, keliantis grėsmę Sąjungos finansiniams interesams. Darytina išvada, kad šios bylos aplinkybėmis Komisija neprivalėjo kreiptis į Finansinio reglamento 108 straipsnyje nurodytą komisiją, todėl ji negali būti kaltinama pažeidusi Finansinio reglamento 106 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.

60

Trečia, ieškovės pateiktais dokumentais neįrodyta, kad aptariamos konkursą laimėjusios bendrovės pateikta savideklaracija buvo klaidinanti. Šiuo klausimu pažymėtina, kad Nurodymų konkurso dalyviams 4 punkte nurodyta, kad kiekvienas konkurso dalyvis privalo pasirašyti savideklaraciją, kuria patvirtina, kad nėra patekęs į Sutarčių sudarymo procedūrų vykdant Europos Sąjungos išorės veiksmus praktinio vadovo 2.3.3 punkte nurodytą situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad jam netaikomas nė vienas draudimo dalyvauti procedūroje kriterijus. Tačiau išnagrinėjus savideklaracijos formos I dalies g punkto ii papunktyje pateiktą sąrašą matyti, kad joje nurodyti draudimo dalyvauti procedūroje kriterijai iš esmės identiški nurodytiems Finansinio reglamento 106 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje. Todėl minėtą sąrašą ir Nurodymų konkurso dalyviams 4 punktą reikia aiškinti atsižvelgiant į Finansinio reglamento 106 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą.

61

Dėl Finansinio reglamento 106 straipsnio 2 dalies pažymėtina: kadangi jos ketvirtoje pastraipoje daroma nuoroda į jos pirmą pastraipą, šias dvi pastraipas reikia aiškinti kartu. Kaip nurodyta šio sprendimo 59 punkte, nagrinėjamu atveju Komisija neprivalėjo pagal Finansinio reglamento 106 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą kreiptis į jo 108 straipsnyje nurodytą komisiją. Tad ieškovė neįrodė, jog dėl to, kad Komisija priėmė aptariamos konkursą laimėjusios bendrovės savideklaraciją, buvo pažeistas Nurodymų konkurso dalyviams 4 punktas, aiškinamas atsižvelgiant į Finansinio reglamento 106 straipsnio 2 dalį.

62

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

(Praleista)

89

Ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu Komisija tik informavo, kad ji nepasiekė geriausio ekonominio rezultato, kiek tai susiję su pirkimo dalimi Nr. 3, ir pateikė lentelę su laimėjusių dalyvių balais. Tačiau ginčijamame sprendime nepateikta jokio paaiškinimo dėl jai skirtų balų apskaičiavimo sistemos. Todėl Komisija neįvykdė savo pareigos motyvuoti ir pažeidė Finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalį ir Įgyvendinimo reglamento 161 straipsnio 1 dalį.

90

Komisija ginčija šiuos argumentus.

91

Pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą administracija privalo pagrįsti savo sprendimus. Pagal suformuotą jurisprudenciją ši pareiga motyvuoti reiškia, kad pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą akto rengėjas privalo aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti to akto priėmimo motyvus, kad, pirma, suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priemonės priėmimo priežastis ir apginti savo teises, ir, antra, teismas galėtų vykdyti kontrolę (2003 m. vasario 25 d. Sprendimo Strabag Benelux / Taryba, T‑183/00, EU:T:2003:36, 55 punktas; 2013 m. balandžio 24 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑32/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:213, 37 punktas ir 2016 m. birželio 28 d. Sprendimo AF Steelcase / EUIPO, T‑652/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:370, 43 punktas).

92

Be to, reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma atitinkamo akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį bei akto adresatų ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo tekstą, bet ir kontekstą bei visas atitinkamą klausimą reglamentuojančias teisės nuostatas (2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 150 punktas ir 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 116 punktas.

93

Dėl Sąjungos institucijų sudaromų viešojo pirkimo sutarčių pažymėtina, kad, pirma, Finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija visiems konkurso dalyviams, kurių pasiūlymai buvo atmesti, praneša apie pasiūlymo atmetimo priežastis. Antra, pagal 113 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktą perkančioji organizacija informuoja kiekvieną konkurso dalyvį, kuris nėra patekęs į situaciją, dėl ko draudžiama dalyvauti procedūroje, kurio pasiūlymas atitinka atrankos kriterijus ir kuris raštu pateikia prašymą, apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus bei laimėtojo vardą, pavardę (pavadinimą). Šiuo klausimu įgyvendinimo reglamento 161 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „[perkančioji organizacija] praneša informaciją, numatytą Finansinio reglamento 113 straipsnio 3 dalyje, kuo greičiau, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo raštiško prašymo gavimo dienos“.

94

Taigi Finansinio reglamento 113 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir Įgyvendinimo reglamento 161 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų etapų pranešimas apie motyvus pralaimėjusiems konkurso dalyviams. Iš pradžių perkančioji organizacija visiems pralaimėjusiems konkurso dalyviams praneša, kad jų pasiūlymai buvo atmesti ir kokie atmetimo motyvai. Šie motyvai gali būti išdėstyti trumpai, atsižvelgiant į galimybę pralaimėjusiems konkurso dalyviams prašyti tikslesnio motyvavimo. Vėliau, remiantis tomis pačiomis nuostatomis, jeigu pralaimėjęs konkurso dalyvis, kuris neatitinka draudimo dalyvauti kriterijų ir atitinka atrankos kriterijus, pateikia prašymą raštu, perkančioji organizacija kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per penkiolika dienų nuo šio prašymo gavimo pateikia konkursą laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus bei laimėtojo pavadinimą (žr. 2018 m. balandžio 26 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑752/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:233, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

95

Šiuo požiūriu negalima reikalauti, kad Komisija konkurso nelaimėjusiam dalyviui ne tik praneštų pasiūlymo atmetimo motyvus, bet ir pateiktų išsamią santrauką apie tai, kaip vertinant pasiūlymą buvo atsižvelgta į kiekvieną jo detalę, o kartu su laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais – išsamią to pasiūlymo ir konkurso nelaimėjusio dalyvio pasiūlymo lyginamąją analizę (žr. 2012 m. spalio 4 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑629/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2012:617, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Perkančioji organizacija taip pat neprivalo konkurso nelaimėjusiam dalyviui jo rašytiniu prašymu pateikti išsamios vertinimo ataskaitos kopijos (žr. 2012 m. spalio 4 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑629/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2012:617, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją)

96

Galiausiai svarbu pabrėžti, kad iš principo pareigos motyvuoti laikymasis turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią ieškovas turi ieškinio pareiškimo momentu (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 13 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑165/12, EU:T:2013:646, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

97

Nagrinėjamoje byloje 2018 m. balandžio 5 d., t. y. ieškinio pareiškimo dieną, ieškovė turėjo tik perkančiosios organizacijos priimtą ginčijamą 2018 m. kovo 26 d. sprendimą, kuriame buvo pateikta informacija apie tai, kad jos pasiūlymas atmestas ir sutartis bus sudaryta su kitais konkurso dalyviais, taip pat nurodyti šių dalyvių pavadinimai.

98

Tad iš tiesų, remiantis šio sprendimo 96 punkte nurodyta jurisprudencija, vertinti, ar Komisija įvykdė savo pareigą motyvuoti, reikia atsižvelgiant tik į šį sprendimą.

99

Vis dėlto taip pat tiesa, kad teisės aktų leidėjas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą ir sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu motyvų nurodymo numatė, kad juos galima nurodyti dviem etapais: pirmiausia, pateikiant pasiūlymo atmetimo motyvų santrauką, paskui per penkiolika dienų nuo konkurso nelaimėjusio dalyvio prašymo – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus bei laimėtojo pavadinimą (žr. šio sprendimo 94 punktą).

100

Nagrinėjamoje byloje 2018 m. kovo 27 d. laišku ieškovė paprašė Komisijos, be kita ko, pateikti informacijos apie dešimties konkurso laimėtojų pasiūlymų charakteristikas ir santykinius pranašumus. Komisija atsakė į ieškovės prašymą nagrinėjant šią bylą – 2018 m. balandžio 13 d. raštu.

101

Tačiau, pirma, pažymėtina, kad ieškovė pareiškė nagrinėjamą ieškinį 2018 m. balandžio 5 d., t. y. prieš sueinant penkiolikos dienų terminui, per kurį Komisija turėjo atsakyti į 2018 m. kovo 27 d. laišką.

102

Antra, pati ieškovė, nagrinėjant šią bylą, 2018 m. balandžio 26 d. pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį pateikė 2018 m. balandžio 13 d. raštą. Tuo pat metu, kai pateikė šį įrodymą, ieškovė pateikė savo nuomonę dėl 2018 m. balandžio 13 d. rašto prie ieškinio pridėtame papildomame pareiškime, kuriame tam tikri ieškinyje nurodyti klausimai buvo išdėstyti atsižvelgiant į minėtą raštą, ir pateikė naują pagrindą pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį. Komisija neginčijo šio papildomo pareiškimo ir naujo pagrindo priimtinumo. Taigi jie šiame sprendime laikomi priimtinais.

103

Šiomis aplinkybėmis išnagrinėti, ar Komisija įvykdė savo pareigą motyvuoti, reikia atsižvelgiant į ginčijamą 2018 m. kovo 26 d. sprendimą ir jį papildantį 2018 m. balandžio 13 d. raštą.

104

Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad ginčijamu sprendimu Komisija informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas dėl pirkimo dalies Nr. 3 nebuvo priskirtas prie dešimties geriausių, atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį. Ginčijamame sprendime, be kita ko, pateikta lyginamoji lentelė, kurioje nurodyti ieškovei, pirmajam ir paskutiniam konkurso laimėtojui skirti balai. Lentelėje, be kita ko, pateikti balai, skirti už šešis punkto „Bendra organizacija ir metodika“ papunkčius, bendras techninis balas, techninių ir finansinių balų lyginamieji svoriai ir bendras balas.

105

Iš šios informacijos ieškovė jau galėjo padaryti išvadą, kad jos pasiūlymui buvo skirta vienuolikta vieta pagal finansinį, bet ne techninį balą. Ieškovė galėjo suprasti, kad jos pasiūlymo atmetimą lėmė didesnė nei kitų konkurso dalyvių pasiūlyta kaina. Be to, kadangi buvo pateikti balai už kiekvieną techninės dalies punktą, ieškovė galėjo bent abstrakčiai suprasti, kurios jos pasiūlymo dalys perkančiajai organizacijai atrodė silpnesnės.

106

Taip pat 2018 m. balandžio 13 d. raštu Komisija pateikė ieškovei lentelę su jos ir dešimties konkurso laimėtojų balais už šešis techninės dalies punktus. Iš šios lentelės ieškovė galėjo suprasti, kad jos pasiūlymas techniniais aspektais buvo įvertintas kaip vienuoliktas, kiek tai susiję su pirmuoju punktu „Organizacija ir metodika“ – šis punktas buvo svarbiausias, nes už jį buvo skiriami 35 balai iš 100, ir kaip aštuntas, kiek tai susiję su antruoju punktu „Valdymo komanda: siūlomi profiliai“; šis punktas buvo antras pagal svarbą, nes už jį buvo skiriami 25 balai iš 100.

107

Antra, prie šios pasiūlymų techninių balų lentelės buvo pridėta komentarų rubrika, su trumpai apibendrinta vertinimo komisijos pozicija dėl kiekvieno pasiūlymo.

108

Konkrečiau dėl ieškovės pasiūlymo buvo pateiktas šis vertinimo komisijos komentaras:

„Gera bendra vadybos metodika – komandos ir konsorciumo nariai turi patirties su [bendrosiomis sutartimis] – teorinis kokybės kontrolės metodikos pristatymas – vietos ekspertų įtraukimas – dalyvavimas visose šalyse ir regionuose[, tačiau] nepakanka informacijos apie ekspertų dalyvavimo užtikrinimą – valdymo komanda turi mažai patirties sektoriuje – konsorciumo narių vaidmuo, papildomumas ir pridėtinė vertė aiškiai neapibrėžta.“

109

Tad iš vertinimo komisijos komentaro ir iš informacijos apie balus, skirtus ieškovei ir kiekvienam konkurso laimėtojui pagal kiekvieną techninės dalies punktą, galima suprasti, dėl kokių priežasčių Komisija nusprendė, kad ieškovės pasiūlymas ne toks tinkamas kaip atrinktų dalyvių. Iš tiesų savo 2018 m. balandžio 26 d. papildomame pareiškime pati ieškovė nurodė, kad pastabos „nepakanka informacijos, kad būtų galima užtikrinti ekspertų dalyvavimą“ ir „valdymo komanda turi mažai patirties sektoriuje“, „jos manymu, atitinka“ punktus „Organizacija ir metodika“ ir „Valdymo komanda: siūlomi profiliai“.

110

Šiuo klausimu konstatuotina, kad nė vienas konkurso laimėtojas nesulaukė tokios pačios kritikos, kokią vertinimo komisija pateikė dėl ieškovės pasiūlymo.

111

Pirma, kaip nurodė ieškovė, iš komentarų, kuriuose apibūdinta vertinimo komisijos pozicija, iš tiesų matyti, kad ši komisija kai kuriuos konkurso dalyvius kritikavo dėl „nepakankamos informacijos apie papildomas priemones tuo atveju, jeigu ekspertai negalėtų dalyvauti“, arba dėl „mažai informacijos apie vidaus ekspertus“. Vis dėlto ši kritika nesusijusi su informacijos apie ekspertų dalyvavimą stoka per se. Antra, dėl kritikos „valdymo komanda turi mažai patirties sektoriuje“, išreikštos dėl ieškovės pasiūlymo, pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad „nė vienam kitam konkurso dalyviui nepateikta jokių pastabų dėl šio aspekto, susijusio su valdymo komandos patirtimi“.

112

Tad, priešingai, nei teigia ieškovė, tai, kad dėl kitų konkurso dalyvių taip pat buvo pateikti komentarai, apibūdinantys neigiamus jų pasiūlymų aspektus, nereiškia, kad 2018 m. balandžio 13 d. rašte pateikti motyvai yra nenuoseklūs.

113

Taigi ieškovė iš ginčijamo sprendimo ir 2018 m. balandžio 13 d. rašto galėjo suprasti motyvus, kuriais buvo pagrįsta pasiūlymų eilės tvarka pagal techninius reikalavimus. Šiuo aspektu, kaip priminta šio sprendimo 95 punkte, negalima reikalauti, kad perkančioji organizacija konkurso nelaimėjusiam dalyviui ne tik praneštų pasiūlymo atmetimo motyvus, bet ir pateiktų išsamią santrauką apie tai, kaip vertinant pasiūlymą buvo atsižvelgta į kiekvieną jo detalę, o kartu su laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais – išsamią to pasiūlymo ir konkurso nelaimėjusio dalyvio pasiūlymo lyginamąją analizę.

114

Galiausiai, kiek tai susiję su pasiūlymų finansiniu vertinimu, 2018 m. balandžio 13 d. rašte buvo pateikta lentelė, kurioje nurodyti ieškovės ir kiekvieno iš dešimties konkurso laimėtojų bendri finansiniai balai, bendri techniniai balai ir galutiniai balai. Pagal šią lentelę pirmąją vietą užėmęs laimėtojas, kiek tai susiję su jo pasiūlymo finansiniu vertinimu, gavo ne 100, o 99,36 balo.

115

Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip savo atsiliepime į ieškinį pabrėžė Komisija, pagal Nurodymų konkurso dalyviams 15.3 punktą galutinis finansinis balas buvo apskaičiuotas sudėjus keturis lyginamojo svorio balus, susijusius su kiekviena ekspertų kategorija, nurodyta šio sprendimo 6 punkte. Šie keturi lyginamojo svorio balai buvo apskaičiuoti, padalijus mažiausią kainą iš vertinamo pasiūlymo kainos ir rezultatą padauginus iš 100. Taikant šią formulę, konkurso dalyviui, pateikusiam apskritai pigiausią pasiūlymą, tačiau nepateikusiam pigiausio pasiūlymo kiekvienai ekspertų kategorijai, negalėjo būti skirtas bendras 100 balų iš 100 įvertinimas.

116

Taigi ieškovė galėjo suprasti, kad nagrinėjamu atveju buvo taip, kad, kaip nurodė Komisija, pirmąją vietą pagal finansinį balą užėmęs laimėtojas pasiūlė mažiausias kainas I ir III ekspertų kategorijoms ir administraciniam asistentui, o II ekspertų kategorijai pasiūlė antrą mažiausią kainą. Kadangi šio dalyvio pasiūlymas nebuvo pigiausias visose keturiose kategorijose, jam skirtas bendras finansinis balas negalėjo būti 100 balų iš 100.

117

Kadangi nė vienas argumentas, ieškovės pateiktas siekiant pagrįsti trečiąjį pagrindą, nepagrįstas, pagrindą reikia atmesti.

(Praleista)

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)

nusprendžia: