62018CJ0477

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 62018CJ0477 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 62018CJ0477

Help

2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas.
Exportslachterij J. Gosschalk en Zn. BV ir kt. prieš Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit.
College van Beroep voor het Bedrijfsleven prašymai priimti prejudicinį sprendimą.
Prašymai priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 – 27 straipsnio 1 ir 4 dalys – VI priedo 1 ir 2 punktai – Pašarų ir maisto oficiali kontrolė – Finansavimas – Už oficialią kontrolę mokėtinos rinkliavos – Skaičiavimas – Sąvoka „vykdant oficialią kontrolę dalyvaujantys darbuotojai“ – Administracijos ir pagalbinių darbuotojų įtraukimas – Galimybė į sąskaitą faktūrą įtraukti oficialios kontrolės tikslais skerdyklos prašomus, tačiau nepanaudotus valandos ketvirčius – Sąlygos.
Sujungtos bylos C-477/18 ir C-478/18.

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2019:1126

Language of the case

HTML

PDF

Document published in the digital reports of cases. They have official status.

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. gruodžio 19 d. ( *1 )

„Prašymai priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 – 27 straipsnio 1 ir 4 dalys – VI priedo 1 ir 2 punktai – Pašarų ir maisto oficiali kontrolė – Finansavimas – Už oficialią kontrolę mokėtinos rinkliavos – Skaičiavimas – Sąvoka „vykdant oficialią kontrolę dalyvaujantys darbuotojai“ – Administracijos ir pagalbinių darbuotojų įtraukimas – Galimybė į sąskaitą faktūrą įtraukti oficialios kontrolės tikslais skerdyklos prašomus, tačiau nepanaudotus valandos ketvirčius – Sąlygos“

Sujungtose bylose C‑477/18 ir C‑478/18

dėl 2018 m. liepos 17 d.College van Beroep voor het bedrijfsleven (Administracinis apeliacinis ekonominių bylų teismas, Nyderlandai) sprendimais, kuriuos Teisingumo Teismas gavo 2018 m. liepos 23 d., pagal SESV 267 straipsnį pateiktų dviejų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose

Exportslachterij J. Gosschalk en Zn. BV (C‑477/18),

Compaxo Vlees Zevenaar BV,

Ekro BV,

Vion Apeldoorn BV,

Vitelco BV (C‑478/18)

prieš

Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Vilaras, teisėjai S. Rodin, D. Šváby (pranešėjas), K. Jürimäe ir N. Piçarra,

generalinis advokatas P. Pikamäe,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. liepos 4 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–	Exportslachterij J. Gosschalk en Zn. BV, atstovaujamos advokatų L. J. Steenbergen ir K. Horstman,

–	Compaxo Vlees Zevenaar BV, Ekro BV, Vion Apeldoorn BV ir Vitelco BV, atstovaujamų advokatų K. Defares ir J. Jansen,

–	Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir M. L. Noort,

–	Danijos vyriausybės, atstovaujamos J. Nymann-Lindegren, padedamo advokatų R. Holdgaard ir P. Biering,

–	Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Z. Fehér ir M. M. Tátrai,

–	Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Falk, C. Meyer-Seitz, H. Shev, J. Lundberg ir H. Eklinder,

–	Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Brandon ir D. Guðmundsdóttir, padedamų baristerio B. McGurk,

–	Europos Komisijos, atstovaujamos W. Roels ir B. Hofstötter,

susipažinęs su 2019 m. rugsėjo 18 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 45 t., p. 200 ir klaidų ištaisymas OL L 252, 2013, p. 51), 26 straipsnio, 27 straipsnio 4 dalies ir VI priedo išaiškinimo.

Šie prašymai pateikti nagrinėjant, pirma, Exportslachterij J. Gosschalk en Zn. BV (toliau – Gosschalk) ir, antra, Compaxo Vlees Zevenaar BV, Ekro BV, Vion Apeldoorn BV ir Vitelco BV (toliau – Compaxo ir kt.) ginčą su Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit (žemės ūkio, gamtos ir maisto produktų kokybės ministras, Nyderlandai) (toliau – ministras) dėl rinkliavų už oficialią kontrolę, atliekamą Gosschalk ir Compaxo ir kt. skerdyklose, skaičiavimo tvarkos.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

Reglamentas Nr. 882/2004

Reglamento Nr. 882/2004 11, 13, 14 ir 32 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„(11)

Už oficialią kontrolę atsakingos kompetentingos institucijos turi atitikti tam tikrus darbinius kriterijus, kad būtų užtikrintas jų nešališkumas ir veiksmingumas. Jos turi turėti pakankamą skaičių tinkamos kvalifikacijos patyrusių darbuotojų bei tinkamas patalpas ir įrangą savo funkcijoms tinkamai atlikti.

<…>

(13)	Oficiali kontrolė turėtų būti rengiama periodiškai, o jos dažnumas turėtų būti proporcingas rizikos laipsniui <…>

(14)	Oficiali kontrolė turėtų būti rengiama laikantis dokumentais įformintų procedūrų, kad būtų užtikrinta, jog ši kontrolė būtų atliekama vienoda tvarka, ir būtų nuosekliai aukštos kokybės.

<…>

(32)

Reikia užtikrinti pakankamus finansinius išteklius oficialiai kontrolei organizuoti. Todėl valstybių narių kompetentingoms institucijoms reikia suteikti galimybę imti mokesčius ar privalomuosius mokėjimus, skirtas [skirtus] oficialios kontrolės išlaidoms padengti. Šio proceso metu valstybių narių kompetentingoms institucijoms reikia suteikti teisę laisvai nustatyti fiksuoto dydžio mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, atsižvelgiant į patirtas išlaidas bei į atitinkamų įstaigų konkrečią situaciją. Nustatant mokesčius operatoriams, reikia taikyti bendrus principus. Todėl tikslinga nustatyti kriterijus, pagal kuriuos nustatomi mokesčiai už patikrinimą. Kalbant apie mokesčius už importo kontrolę, tikslinga tiesiogiai nustatyti tarifus pagrindiniams importuojamiems gaminiams, kad būtų užtikrintas vieningas jų taikymas ir išvengta rinkos iškraipymų.“

To reglamento 1 straipsnio „Reguliavimo dalykas ir apimtis“ 1 dalyje nustatyta:

„Šis reglamentas pateikia bendras taisykles, pagal kurias atliekama oficiali kontrolė, siekiant nustatyti, ar laikomasi nustatytų taisyklių, kuriomis visų pirma siekiama:

a)	užkirsti kelią tiesiogiai ar per aplinką atsirasti pavojui žmonėms ir gyvūnams, likviduoti šį pavojų arba jį sumažinti iki priimtino laipsnio; ir

b)	garantuoti teisingą pašarų ir maisto prekybos praktiką ir ginti vartotojų interesus, įskaitant pašarų ir maisto ženklinimą ir kitas vartotojų informavimo priemones.“

To reglamento 2 straipsnyje, be kita ko, pateiktos šios apibrėžtys:

„1)	oficiali kontrolė – tai bet kokios formos kontrolė, kurią atlieka kompetentinga institucija ar [Europos Sąjunga], siekdama įvertinti atitikimą pašarus ir maistą reglamentuojantiems teisės aktams, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės taisyklėms;

<…>

4)	kompetentinga institucija – tai valstybės narės centrinė institucija, kompetentinga organizuoti oficialią kontrolę, arba bet kuri kita institucija, kuriai ši kompetencija buvo suteikta; tam tikrais atvejais ši sąvoka taip pat apima trečiosios šalies atitinkamą instituciją;

<…>

7)	patikrinimas – tai bet kurio pašarų, maisto, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės tyrimas, siekiant įsitikinti, kad tas (tie) aspektas (-ai) atitinka parašus ar maistą reglamentuojančių teisės aktų ir gyvūnų sveikatos bei gyvūnų gerovės taisyklių reikalavimus;

8)	stebėsena – tai suplanuota stebėjimų ar matavimų seka, siekiant apžvelgti parašus ar maistą reglamentuojančių teisės aktų ir gyvūnų sveikatos bei gyvūnų gerovės taisyklių atitikimo būklę;

<…>“

6	Reglamento Nr. 882/2004 3 straipsnio „Bendri įsipareigojimai, atsižvelgiant į oficialios kontrolės organizavimą“ 1 dalyje numatyta: „Valstybės narės užtikrina, kad oficiali kontrolė būtų atliekama reguliariai, rizikos pagrindu bei pakankamai dažnai, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai <…>“

To reglamento 4 straipsnio „Kompetentingų institucijų paskyrimas ir veiklos kriterijų nustatymas“ 2 dalyje nustatyta:

„Kompetentingos institucijos užtikrina:

a)	visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais atliekamų gyvų gyvūnų, pašarų ir maisto oficialios kontrolės bei pašarų naudojimo oficialios kontrolės efektyvumą ir proporcingumą;

<…>

c)	kad jos turėtų atitinkamus laboratorinius bandymų pajėgumus arba priėjimą prie jų bei pakankamą skaičių tinkamos kvalifikacijos patyrusių darbuotojų, kad oficialią kontrolę ir kontrolės pareigas būtų galima atlikti veiksmingai ir efektyviai;

d)	kad jos turėtų tinkamas ir gerai prižiūrimas patalpas ir įrangą, siekiant užtikrinti darbuotojams galimybę veiksmingai ir efektyviai atlikti oficialią kontrolę;

<…>“

To paties reglamento 6 straipsnyje „Oficialią kontrolę atliekantys darbuotojai“ nustatyta:

„Kompetentinga institucija užtikrina, kad visi jos darbuotojai, kurie atlieka oficialią kontrolę:

a)	būtų baigę savo kompetencijos srities mokymus, suteikiančius jiems galimybę kompetentingai vykdyti savo pareigas ir nuosekliai atlikti oficialią kontrolę. Šie mokymai apima tam tikras sritis, nurodytas II priedo I skyriuje;

b)	nuolat atnaujintų savo kompetencijos srities žinias, o prireikus – nuolat dalyvautų papildomuose mokymuose; ir

c)	turėtų gabumų bendradarbiauti įvairiose srityse.“

Reglamento Nr. 882/2004 8 straipsnio „Kontrolės ir įvertinimo procedūros“ 3 dalyje numatyta:

„Kompetentingos institucijos privalo turėti patvirtintas procedūras,

a)	pagal kurias įvertinamas jų atliktos oficialios kontrolės efektyvumas;

<…>“

10	Reglamento Nr. 882/2004 II antraštinėje dalyje, kurioje išdėstytos taisyklės dėl „Valstybių narių oficialios kontrolės“, yra, be kita ko, VI skyrius „Oficialios kontrolės finansavimas“, kurį sudaro 26–29 straipsniai.

To reglamento 26 straipsnyje „Bendras principas“ išdėstyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad būtiniems darbuotojų ir kitiems oficialios kontrolės ištekliams užtikrinti būtų skirtas pakankamas finansavimas, taikant bet kurias priemones, kurias, manoma, yra tikslinga taikyti, įskaitant finansavimą iš bendrų mokesčių arba nustatant privalomuosius mokėjimus ar mokesčius.“

To reglamento 27 straipsnyje „Mokesčiai ir privalomieji mokėjimai“ nustatyta:

1. Valstybės narės gali imti mokesčius ar privalomuosius mokėjimus, skirtus padengti oficialios kontrolės išlaidas.

<…>

4. Pagal straipsnio 1 ir 2 dalis už oficialią kontrolę imami mokesčiai:

a)	neturi viršyti atsakingųjų kompetentingų institucijų išlaidų, susijusių su VI priede išvardytais kriterijais; ir

b)	gali būti fiksuoto dydžio, kuris nustatomas atsižvelgiant į kompetentingų institucijų išlaidų sumą per tam tikrą laikotarpį, arba, tam tikrais atvejais – IV priedo B skirsnyje ir V priedo B skirsnyje nustatyto dydžio.

<…>

10. Nepažeidžiant išlaidų, susijusių su 28 straipsnyje nurodytomis išlaidomis, valstybės narės už šio reglamento įgyvendinimą neima jokių kitų mokesčių, išskyrus nurodytuosius šiame straipsnyje.

<…>“

Reglamento Nr. 882/2004 VI priede „Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti skaičiuojant mokesčius“ nurodyta:

„1. Oficialioje kontrolėje dalyvaujančių darbuotojų atlyginimai.

2. Oficialioje kontrolėje dalyvaujančių darbuotojų išlaidos, įskaitant patalpų, įrankių, įrangos, mokymo, kelionių ir su tuo susijusias išlaidas.

3. Laboratorinės analizės ir mėginių ėmimo išlaidos.“

Reglamentas (EB) Nr. 854/2004

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 854/2004, nustatančio specialias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004, p. 206, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 45 t., p. 75), 2 straipsnyje „Sąvokos“ nustatyta:

„1. Šiame reglamente naudojami tokie apibrėžimai:

<…>

f)	„oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas“ – tai veterinarijos gydytojas, pagal šį reglamentą turintis atitinkamą kompetenciją ir paskirtas kompetentingos institucijos;

<…>

h)	„oficialiai paskirtas padėjėjas“ – tai asmuo, pagal šį reglamentą turintis atitinkamą kompetenciją ir paskirtas kompetentingos institucijos, kurio darbą prižiūri ir už kurį atsako oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas;

<…>“

To reglamento 4 straipsnio „Bendrieji principai, taikomi visų šiame reglamente nurodytų gyvūninės kilmės produktų oficialiai kontrolei“ 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, jog maisto tvarkymo subjektai suteiks bet kokią reikalingą pagalbą, kad kompetentingų institucijų vykdoma oficiali kontrolė būtų veiksminga.

Ypač jos:

–	suteikia leidimą patikrinti visus pastatus, patalpas, įrangą ar kitą infrastruktūrą;

–	pateikia dokumentus ir įrašus, kaip to reikalauja šis reglamentas ar kompetentinga institucija, siekianti įvertinti situaciją.“

To paties reglamento 5 straipsnyje „Šviežia mėsa“ nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad oficiali šviežios mėsos kontrolė būtų vykdoma vadovaujantis I priedu.

Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas vykdo patikrinimą skerdyklose, medžiojamų gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėse ir pjaustymo įmonėse, tiekiančiose šviežią mėsą į rinką, vadovaudamasis I priedo I skirsnio II skyriuje apibrėžtais bendraisiais reikalavimais ir IV skirsnyje apibrėžtais specialiaisiais reikalavimais, ypač taikomais:

<…>

b)	patikrinimui prieš skerdimą;

<…>

d)	patikrinimui po skerdimo;

<…>

4.	Oficialiai paskirti padėjėjai gali padėti oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui atlikti oficialią kontrolę pagal I priedo I ir II skirsnius, kaip nurodyta I skyriaus III skirsnyje. Šiuo atveju jie dirba kaip nepriklausoma grupė.

5.	a) Valstybės narės užtikrina, kad būtų pakankamai darbuotojų, galinčių I priede nustatyt[ą] oficialią kontrolę atlikti III skirsnio II skyriuje nurodytu dažnumu. <…>

<…>

7.	Valstybės narės užtikrina, kad oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai ir oficialiai paskirti padėjėjai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir būtų tinkamai apmokyti vadovaujantis I priedo III skirsnio IV skyriumi.

Nyderlandų teisė

Nuo 2013 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. vasario 28 d. galiojusios redakcijos Regeling van de Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit Nr. 2164, houdende retributies betreffende werkzaamheden van de [Nederlandse Voedsel- en Warenautoriteit (NVWA)] en [Algemene Inspectiedienst (AID)] (Regeling retributies veterinaire en hygiënische aangelegenheden I) (2009 m. gegužės 4 d. Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministro įsakymas Nr. 2164 dėl išmokų, skirtų [Nyderlandų maisto gaminių ir produktų saugos tarnybos (NVWA)] ir [Bendrosios kontrolės tarnybos (AID)]) veiklos atlygui (Įsakymas dėl atlygio mokėjimo tvarkos už su veterinarijos ir higienos klausimais susijusius darbus I)) yra 5 skyrius dėl skerdimo, kuriame, be kita ko, nustatyta:

„1. Skerdžiant naminius kanopinius atliekama oficiali kontrolė

15 straipsnis

Už naminiams kanopiniams skersti numatytomis darbo valandomis oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo ar oficialiai paskirto NVWA įdarbinto padėjėjo atliekamą kontrolę, apie kurią kalbama kartu taikomose [Reglamento Nr. 854/2004] 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatose, tiekėjas moka atlygį, kurio sandara yra tokia:

a)	76,29 euro fiksuotas dydis ir

b)	29,06 euro už valandos ketvirtį, oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo ar oficialiai paskirto NVWA įdarbinto padėjėjo skirtą patikrinimui prieš skerdimą,

c)	20,54 euro už valandos ketvirtį, oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo ar jo vardu skirtą patikrinimui po skerdimo.

16 straipsnis

Už Reglamento Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio I skyriuje, II skyriuje, III skyriuje ir IV skyriaus B punkte nurodytus su naminiais kanopiniais susijusius patikrinimo darbus, kuriuos atlieka oficialiai paskirtas padėjėjas, vykdydamas sutartį dėl raudonos mėsos patikrinimo, tiekėjas moka atlygį, kurio sandara yra tokia:

a)	77,43 euro fiksuotas dydis ir

b)	13 eurų už valandos ketvirtį, kurį tas oficialiai paskirtas padėjėjas skiria patikrinimui.

<…>“

To įsakymo 10 skyriuje „Kitas papildomas atlygis“ nustatyta:

„50 straipsnis

Jei, dalyvaujančio NVWA atstovo nuomone, 3 straipsnio 2 dalyje arba 5, 8, 9, 10, 10a, 10b, 11, 13, 15, 19, 20, 21 ar 22 straipsniuose nurodyti darbai trunka ilgiau nei pagal 58 straipsnio 1 dalies c ir d punktus deklaruotą laiką, tiekėjas turi mokėti ne tik tame aptariamame straipsnyje nustatytą atlygį, bet ir atlygį už kiekvieną papildomo darbo, palyginti su deklaruotu laiku, valandos ketvirtį.

Atlygio dydis už 1 dalyje nurodytą valandos ketvirtį yra:

a)	27,52 euro už [3 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnyje] nurodytus darbus,

b)	27,52 euro už 5 straipsnyje nurodytus darbus,

c)	36,79 euro už 9, 10 ir 10a straipsniuose nurodytus darbus,

d)	34,75 euro už 10b, 11 ir 13 straipsniuose nurodytus darbus,

e)	29,06 euro už (15 straipsnio pradžioje ir b punkte, taip pat 21 ir 22 straipsniuose) nurodytus darbus,

f)	20,54 euro už 15 straipsnio pradžioje ir c punkte nurodytus darbus;

g)	28,66 euro už 19 ir 20 straipsniuose nurodytus darbus.

3.	Jei, dalyvaujančio NVWA atstovo nuomone, 17 straipsnyje nurodyti darbai trunka ilgiau nei pagal 58 straipsnio 1 dalies c ir d punktus deklaruotą laiką, tiekėjas turi mokėti ne tik tam aptariamame straipsnyje nustatytą atlygį, bet ir 19,05 euro dydžio atlygį.

51 straipsnis

1.	Jei [3 straipsnio 2 dalyje arba] 5, 8, 9, 10, 10a, 10b, 11, 13, 15, 19, 20, 21 ar 22 straipsniuose nurodyti darbai vykdomi nedarbo metu, tiekėjas turi mokėti ne tik tame aptariamame straipsnyje nustatytą atlygį, bet ir atlygį už kiekvieną darbo nedarbo metu valandos ketvirtį.

Atlygio dydis už 1 dalyje nurodytą valandos ketvirtį yra:

a)	8,26 euro už [3 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnyje] nurodytus darbus,

b)	8,26 euro už 5 straipsnyje nurodytus darbus,

c)	11,04 euro už 9, 10 ir 10a straipsniuose nurodytus darbus,

d)	10,43 euro už 10b, 11 ir 13 straipsniuose nurodytus darbus,

e)	8,72 euro už [15 straipsnio pradžioje ir b punkte, taip pat 21 ir 22 straipsniuose] nurodytus darbus,

f)	6,16 euro už 15 straipsnio pradžioje ir c punkte nurodytus darbus;

g)	8,60 euro už 19 ir 20 straipsniuose nurodytus darbus.

3.	Jei 17 straipsnyje nurodyti darbai vykdomi nedarbo metu, tiekėjas turi mokėti ne tik tame aptariamame straipsnyje nustatytą atlygį, bet ir 37,78 euro dydžio atlygį už kiekvieną darbo nedarbo metu valandos ketvirtį.

Jei, NVWA nuomone, siekiant tinkamai įvykdyti 47a straipsnyje numatytą papildomą oficialią kontrolę, ta kontrolė turi būti atliekama nedarbo metu, papildomą oficialią kontrolę vykdančiai įmonei tiekėjas turi sumokėti ne tik 47a straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nustatytą atlygį, bet ir atlygį, kurio dydis yra 30 % nuo 47a straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nustatyto atlygio už kiekvieną nedarbo laiku atliktos kontrolės valandos ketvirtį.

Jei, NVWA nuomone, siekiant tinkamai įvykdyti 48 straipsnyje numatytą papildomą oficialią kontrolę, ta kontrolė turi būti atliekama nedarbo metu, papildomą oficialią kontrolę vykdančiai įmonei tiekėjas turi sumokėti ne tik 48 straipsnyje nustatytą atlygį, bet ir atlygį, kurio dydis yra 30 % nuo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyto atlygio už kiekvieną papildomą oficialią kontrolę.

52 straipsnis

Jei [3 straipsnio 2 dalyje arba] 5, 8, 9, 10, 10a, 10b, 11, 13, 15, 19, 20, 21 ar 22 straipsniuose nurodyti darbai pertraukiami ar atidedami arba neatliekami visiškai ar iš dalies dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo už darbus atsakingo asmens ar asmenų, tiekėjas turi sumokėti rinkliavą, kurios dydis skaičiuojamas už valandos ketvirčius:

a)	už pertraukimo ar atidėjimo trukmės valandos ketvirtį darbus atlikti įpareigotam asmeniui arba

b)	už valandos ketvirtį, kurį būtų trukę darbai, jei juos būtų atlikęs asmuo, kuris (ministro) nurodymu būtų įpareigotas atlikti šiuos darbus pagal 57 straipsnyje nurodytą pranešimą.

Dydis už 1 dalyje nurodytą valandos ketvirtį yra:

a)	27,52 euro už [3 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnyje] nurodytus darbus,

b)	27,52 euro už 5 straipsnyje nurodytus darbus,

c)	36,79 euro už 9, 10 ir 10a straipsniuose nurodytus darbus,

d)	34,75 euro už 10b, 11 ir 13 straipsniuose nurodytus darbus,

e)	29,06 euro už [15 straipsnio pradžioje ir b punkte, taip pat 21 ir 22 straipsniuose] nurodytus darbus,

f)	20,54 euro už 15 straipsnio pradžioje ir c punkte nurodytus darbus;

g)	28,66 euro už 19 ir 20 straipsniuose nurodytus darbus.

3.	Jei 17 straipsnyje nurodyti darbai pertraukiami ar atidedami arba neatliekami visiškai ar iš dalies dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo už darbus atsakingo asmens ar asmenų, tiekėjas turi sumokėti 19,05 euro dydžio atlygį.

Tais atvejais, kai prašymas išduoti 14 straipsnyje nurodytus sertifikatą, lydraštį, sertifikato, lydraščio ar deklaracijos patvirtintą kopiją atsiimamas dėl aplinkybių, nesusijusių su už darbus atsakingu asmeniu ar asmenimis, tiekėjas privalo sumokėti atlygį, kurio dydis lygus pagal 14 straipsnį mokėtino atlygio dydžiui, jei minėti dokumentai būtų faktiškai išduoti.

5.	1, 2 ir 3 dalyse nurodytas atlygis priskaičiuojamas papildomai prie atlygio pagal aptariamus straipsnius, jeigu aptariami darbai atidedami ar buvo pradėti, tačiau vėliau nutraukti arba iš dalies buvo neatlikti.

6.	Šis straipsnis netaikomas, jei 58 straipsnio 3 dalyje nurodytas pranešimas buvo pateiktas per nustatytą terminą.

53 straipsnis

Jeigu dėl priežasčių, nesusijusių su asmeniu ar asmenimis, kurie turi atlikti darbus, tame straipsnyje nurodyti darbai pertraukiami arba atidedami arba jie visiškai ar iš dalies neatliekami, tiekėjas turi mokėti ne tik atlygį pagal 16 straipsnį, bet ir atlygį, kurio dydis lygus 16 straipsnyje taikytinam dydžiui už valandos ketvirtį,

a)	už pertraukimo ar atidėjimo trukmės valandos ketvirtį darbus atlikti įpareigotam asmeniui arba

b)	už valandos ketvirtį, kurį būtų trukę darbai, jei juos būtų atlikęs asmuo, kuris buvo įpareigotas atlikti šiuos darbus.

Be 16 straipsnyje nurodyto atlygio, už šiame straipsnyje nurodytus darbus tiekėjas turi mokėti 13 eurų už valandos ketvirtį, kurį šiame straipsnyje nurodytas oficialiai paskirtas padėjėjas skyrė tiems darbams po to, kai daugiau nei ketvirčiu valandos buvo viršyta trukmė, per kurią šiuos darbus prašyta atlikti pagal 57 straipsnį.

Be 16 straipsnyje nurodyto atlygio, už šiame straipsnyje numatytus darbus, vykdomus nedarbo metu, tiekėjas privalo mokėti:

a)	1,50 euro už 6 straipsnyje nurodyto oficialiai paskirto padėjėjo šiems darbams skirtą valandos ketvirtį darbo dienomis nuo 18.00 val. iki 22.00 val.;

b)	3,01 euro už 6 straipsnyje nurodyto oficialiai paskirto padėjėjo šiems darbams skirtą valandos ketvirtį darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 0.00 val.;

c)	3,01 euro už 6 straipsnyje nurodyto oficialiai paskirto padėjėjo šiems darbams skirtą valandos ketvirtį darbo dienomis nuo 0.00 val. iki 06.00 val.

<…>

8.	3 dalies taikymo tikslais darbo valandos yra nuo pirmadienio iki penktadienio imtinai, išskyrus valstybines šventes, nuo 06.00 val. iki 18.00 val.“

To paties įsakymo 11 skyriuje „Fiksuotas bazinis atlygis“ nustatyta:

„54 straipsnis

1.	Jeigu fiksuotas bazinis atlygis mokamas pagal šį įsakymą, jį vietoje moka tiekėjas už kiekvieno NVWA atstovo tą dieną atliktus darbus nepertraukiamu laikotarpiu, įskaitant teisės aktuose numatytas pertraukas.

2.	Nukrypstant nuo 1 dalies, kai fiksuotas bazinis atlygis mokamas pagal 16 straipsnį, tą atlygį vietoje moka tiekėjas už tą dieną atliktus darbus nepertraukiamu laikotarpiu, įskaitant teisės aktuose numatytas pertraukas.“

2014 m. vasario 20 d.Regeling van de Staatssecretaris van Economische Zaken nr. WJZ/14033284, houdende vaststelling van tarieven voor werkzaamheden van de NVWA (Regeling NVWA-tarieven) (Ekonomikos reikalų valstybės sekretoriaus Įsakymas Nr. WJZ/14033284 dėl tarifų už NVWA atliekamus darbus nustatymo (Įsakymas dėl NVWA tarifų)), kuris įsigaliojo 2014 m. kovo 1 d., nustatyta nauja supaprastinta tarifų už patikrinimo ir kontrolės darbus, kuriuos NVWA pareigūnai atlieka būtent pagal veterinarijos ir higienos teisės aktus, sistema. Šiame įsakyme analogiškai pakartotos šio sprendimo 17–19 punktuose nurodytos Įsakymo dėl atlygio mokėjimo tvarkos už su veterinarijos ir higienos klausimais susijusius darbus I nuostatos.

Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai

Byla C‑477/18

21	Gosschalk eksploatuoja skerdyklą, kuri perdirba ir parduoda kiaulieną. Dėl to joje atliekama oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar ji laikosi Reglamento Nr. 882/2004 ir Įsakymo dėl NVWA tarifų.

Ši kontrolė vykdoma per ante mortem ir post mortem patikrinimus, kuriuos atlieka, pirma, NVWA, kuri yra paskirtoji kompetentinga institucija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, dirbantys oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai ir padėjėjai ir, antra, Kwaliteitskeuring Dierlijke Sector (KDS), kuri, pasak Nyderlandų vyriausybės, yra pelno nesiekianti privati bendrovė, laikinieji oficialiai paskirti padėjėjai.

23	Kad padengtų šių patikrinimų išlaidas, ministras iš skerdyklų renka rinkliavas, kaip numatyta Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 1 dalyje, 4 dalies a punkte ir VI priedo 1 ir 2 punktuose bei Įsakyme dėl NVWA tarifų.

24	Praktikoje skerdykla pateikia NVWA prašymą, kuriame nurodomi atliktini patikrinimai, reikalingas oficialiai paskirtų veterinarijos gydytojų ir oficialiai paskirtų padėjėjų skaičius ir tiems darbams atlikti reikalingas laikas, nurodomas valandos ketvirčiais.

Atlikus patikrinimo darbus, ministras pateikia skerdyklai sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytos už juos mokėtinos sumos. Už kiekvieną patikrinimus atlikusį oficialiai paskirtą veterinarijos gydytoją ir oficialiai paskirtą padėjėją skerdykla privalo sumokėti nustatytą bazinę sumą ir sumą už kiekvieną tiems patikrinimams atlikti skirtą valandos ketvirtį. Jei patikrinimo darbų trukmė yra ilgesnė, nei numatyta, už kiekvieną papildomą valandos ketvirtį skerdykla turi sumokėti papildomai. Tačiau jei patikrinimo darbai baigiami anksčiau, nei numatyta, skerdykla vis tiek privalo sumokėti už prašyme nurodytus, tačiau nedirbtus valandos ketvirčius.

Pagrindinėje byloje įmonė Gosschalk gavo keletą sąskaitų faktūrų, pagal kurias ji turėjo sumokėti rinkliavas, skirtas patikrinimo darbų, kuriuos 2013–2016 m. jos patalpose atliko NVWA ir KDS, išlaidoms padengti. Nusprendusi, kad šių rinkliavų rinkimo tvarka prieštarauja 2016 m. kovo 17 d. Sprendimui Kødbranchens Fællesråd (C‑112/15, EU:C:2016:185), Gosschalk pateikė skundus ministrui, o kai jie buvo atmesti, kreipėsi į College van Beroep voor het bedrijfsleven (Administracinis apeliacinis ekonominių bylų teismas, Nyderlandai).

Remdamasis, be kita ko, Reglamento Nr. 882/2004, ypač jo VI priedo 1 ir 2 punktų aiškinimo sunkumais ir pagrindinės bylos šalių nesutarimu šiuo klausimu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad siekiant gero teisingumo vykdymo reikia kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

Šis nesutarimas susijęs, pirma, su sąvokos „vykdant oficialią kontrolę dalyvaujantys darbuotojai“ apibrėžimu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, viena vertus, Reglamente Nr. 882/2004 nepatikslinta šios sąvokos, kuri vartojama VI priedo 1 ir 2 punktuose, reikšmė ir, kita vertus, priešingai, nei teigia Gosschalk, remiantis 2016 m. kovo 17 d. Sprendimu Kødbranchens Fællesråd (C‑112/15, EU:C:2016:185) negalima teigti, kad ši nuostata taikoma tik oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui ir oficialiai paskirtam padėjėjui, kurie faktiškai atlieka oficialią kontrolę. Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla abejonių dėl ministro pateikiamo platesnio aiškinimo, kad administracijos darbuotojų ir kitų darbuotojų atlyginimai ir išlaidos taip pat gali būti perkeltos skerdyklai.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad tiek 1985 m. sausio 29 d. Tarybos direktyvos 85/73/EEB dėl šviežios mėsos ir paukštienos veterinarinio patikrinimo ir kontrolės finansavimo (OL L 32, 1985, p. 14, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 6 t., p. 161) 5 straipsnio 1 dalyje, tiek 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017, p. 1), 81 straipsnio a punkte leidžiama imti atlygį už administracines išlaidas ir už pagalbinio bei administracinio personalo atlyginimus ir išlaidas. Siekiant palyginti, pažymėtina, kad dėl to, jog Reglamento Nr. 882/2004 VI priede kalbama tik apie oficialią kontrolę atliekančio personalo išlaidas, tuo remiantis galima daryti išvadą, kad administracijos ir pagalbinių darbuotojų išlaidos negali būti susigrąžintos.

Vis dėlto žodžių junginys „vykdant oficialią kontrolę dalyvaujantys darbuotojai“ lyg ir palieka pakankamą diskreciją įtraukti kitus asmenis nei oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas ir oficialiai paskirtas padėjėjas, nes jie taip pat prisideda prie oficialios kontrolės vykdymo skerdyklose. Beje, nėra jokių ženklų, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų norėjęs Reglamente Nr. 882/2004 nustatytą tvarką sugriežtinti, palyginti su Direktyvoje 85/73 nustatyta ankstesne tvarka, ar kad Reglamentu 2017/625 būtų ketinęs sušvelninti tariamai griežtesnę Reglamente Nr. 882/2004 įtvirtintą tvarką.

Antra, šalių nesutarimas susijęs su tuo, kaip reikia vertinti prašyme nurodytus, tačiau nedirbtus valandos ketvirčius, skirtus oficialiai kontrolei atlikti. Gosschalk teigia, kad jie neturi būti įtraukiami į sąskaitas faktūras, o ministras atsikerta, kad skerdykla atsakinga už tikslų valandų ketvirčių, kurie, kaip ji mano, reikalingi patikrinimo darbams, skaičių ir kad patikrinimo darbų, kuriuos turi atlikti NVWA atstovai, planavimas yra griežtas.

Trečia, pagrindinės bylos šalys nesutaria dėl laikiniesiems veterinarijos gydytojams taikomų tarifų aiškinimo. Viena vertus, kadangi NVWA patikrinimams atlikti kartais iš laikinojo įdarbinimo įmonių samdo oficialiai paskirtus veterinarijos gydytojus ir jiems moka gerokai mažesnį atlygį, nei pati gauna iš skerdyklų, Gosschalk teigia, kad ministras taip gavo apie 8500000 eurų pelno. Kita vertus, KDS arba laikinojo įdarbinimo agentūrų laikiniesiems oficialiai paskirtiems padėjėjams mokama tik už realiai išdirbtus valandos ketvirčius, nors prašymuose nurodyti, tačiau neišdirbti valandos ketvirčiai įtraukiami į skerdyklai skirtą sąskaitą faktūrą. Ministro teigimu, tokia praktika vis dėlto stengiamasi išlaikyti vienodus tarifus visoms šalims, nes gautas perviršis naudojamas bendrosioms NVWA išlaidoms padengti.

33	Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl šios praktikos suderinamumo su Sąjungos teise, nes šiuo atveju jokiam NVWA pasamdytam darbuotojui nereikia mokėti.

Ketvirta, Gosschalk apgailestauja, kad laikiniesiems veterinarijos gydytojams taikomi tarifai leidžia KDS sudaryti rezervą, skirtą padengti galimoms išlaidoms, atsirandančioms dėl visuotinio masto nelaimių. Taigi rezervas neturi tiesioginio ryšio su konkrečiai atliekamais patikrinimo darbais, todėl tuo tikslu taikomos išlaidos negali būti laikomos susijusiomis su faktiškai patikrinimo darbus atliekančiais darbuotojais. Pasak ministro, reikia užtikrinti, kad nenumatytomis aplinkybėmis, kaip antai epizootijos atveju, dėl kurių ilgam sustabdomas gyvulių skerdimas, personalo ir mokymo išlaidos galėtų ir toliau būti dengiamos ir nereikėtų atleisti darbuotojų, net jeigu KDS nebegautų pajamų. Toks rezervas leistų atnaujinti patikrinimus pasibaigus krizei. Tuo remiantis galima teigti, kad rezerve numatytos reikiamos lėšos realiai patiriamoms išlaidoms padengti. Privalomu laikomo rezervo dydis yra pusė KDS vidutinės apyvartos per dvejus paskutinius metus iki rezervo sudarymo, prie kurio pridedama 500000 eurų suma.

Nors 2010 m. spalio 14 d. sprendime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažino, jog šis rezervas neprieštarauja Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsniui, dabar jam kyla abejonių dėl šio vertinimo tinkamumo. Jam kyla klausimas, kokiais kriterijais remiantis galima nustatyti šio rezervo viršutinę ribą ir kokią reikšmę turi aplinkybė, kad šis rezervas sudaromas privačioje bendrovėje, šiuo atveju KDS, į kurią NVWA kreipiasi dėl oficialiai paskirtų padėjėjų, nors pajamų praradimas turėtų būti savaime laikomas įprastos verslo patiriamos rizikos dalimi. Be to, neaišku, kas būtų jau sudaryto rezervo naudotojas KDS likvidavimo arba bankroto atveju.

Šiomis aplinkybėmis College van Beroep voor het bedrijfsleven (Administracinis apeliacinis ekonominių bylų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar [Reglamento Nr. 882/2004] VI priedo 1 punkte vartojama sąvoka „oficialioje kontrolėje [vykdant oficialią kontrolę] dalyvaujantys darbuotojai“ ir [to priedo] 2 punkte vartojama sąvoka „oficialioje kontrolėje [vykdant oficialią kontrolę] dalyvaujantys darbuotojai [oficialią kontrolę atliekantys darbuotojai]“ turi būti aiškinamos taip, kad (atlyginimo) išlaidos, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant mokesčius, taikomus už oficialios kontrolės atlikimą, yra tik oficialiai paskirtų veterinarijos gydytojų ir oficialiai paskirtų padėjėjų, atliekančių oficialią kontrolę, (atlyginimo) išlaidos, ar prie jų taip pat gali būti priskiriamos ir kitų [NVWA] ar [KDS] darbuotojų (atlyginimo) išlaidos?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta, kad į [Reglamento Nr. 882/2004] VI priedo 1 punkte vartojamą sąvoką „oficialioje kontrolėje [vykdant oficialią kontrolę] dalyvaujantys darbuotojai“ ir į [to priedo] 2 punkte vartojamą sąvoką „oficialioje kontrolėje [vykdant oficialią kontrolę] dalyvaujantys darbuotojai [oficialią kontrolę atliekantys darbuotojai]“ taip pat patenka ir kitų NVWA ar KDS darbuotojų (atlyginimo) išlaidos, kokiomis aplinkybėmis ir su kokiais apribojimais ryšys tarp dėl kitų darbuotojų patiriamų išlaidų ir oficialios kontrolės yra toks glaudus, kad šioms (atlyginimo) išlaidoms taikomi mokesčiai galėtų būti grindžiami Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalimi ir jo VI priedo 1 ir 2 punktais?

Ar Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a punktą ir VI priedo 1 ir 2 punktus reikia aiškinti taip, kad pagal šio 27 straipsnio 4 dalies a punktą ir VI priedo 1 ir 2 punktus draudžiama į skerdykloms pateiktą sąskaitą įtraukti rinkliavas už oficialios kontrolės valandų ketvirčius, kuriuos šios skerdyklos nurodė kompetentingai institucijai pateiktame prašyme, bet kuriais faktiškai nebuvo pasinaudota?

Ar atsakymas į trečiojo klausimo a punktą yra toks pat ir tuomet, kai kompetentingos institucijos pasitelkti laikinai įdarbinti veterinarijos gydytojai negauna jokio atlyginimo už valandos ketvirčius, kuriuos skerdykla nurodė prašyme kompetentingai institucijai, bet realiai per kuriuos nebuvo atlikta jokia su oficialia kontrole susijusi veikla, o į skerdyklai pateiktą sąskaitą įtraukta suma už prašytus, bet nepanaudotus valandos ketvirčius padengia kompetentingos institucijos bendrąsias administravimo išlaidas?

Ar Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a punktą ir VI priedo 1 ir 2 punktus reikia aiškinti taip, kad vadovaujantis 27 straipsnio 4 dalimi draudžiama už NVWA dirbančių veterinarijos gydytojų ir (mažiau apmokamų) laikinai įdarbintų veterinarijos gydytojų darbą atliekant oficialią kontrolę pateikti skerdykloms sąskaitą, kurioje nurodytas vidutinis tarifas, kai dėl to skerdykloms taikomas tarifas viršija tarifą, taikomą atlyginant už laikinai įdarbintų veterinarijos gydytojų darbą?

Ar Reglamento Nr. 882/2004 26 straipsnį ir 27 straipsnio 4 dalies a punktą bei VI priedo 1 ir 2 punktus reikia aiškinti taip, kad apskaičiuojant mokesčius už oficialią kontrolę reikia įtraukti išlaidas, skirtas privačios bendrovės (KDS), į kurią kompetentinga įstaiga kreipiasi dėl oficialių padėjėjų, rezervui sudaryti, kai tas rezervas krizės atveju gali būti naudojamas mokant atlyginimus ir padengiant mokymo išlaidas oficialią kontrolę faktiškai atliekantiems darbuotojams ir darbuotojams, sudarantiems sąlygas atlikti oficialią kontrolę?

6.	Jei į [ankstesnį] klausimą būtų atsakyta teigiamai, kokio dydžio rezervas gali būti sudaromas ir kokiam laikotarpiui padengti jis gali būti skirtas?“

Byla C‑478/18

37	Nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. išrašytomis keturiomis sąskaitomis faktūromis ministras įpareigojo Compaxo ir kt. sumokėti sumas nuo 15422,35 iki 49628,22 euro, skirtas visose jų skerdyklose atliktų patikrinimo darbų išlaidoms padengti.

38	Nesėkmingai teikusios skundus dėl šių sąskaitų faktūrų, Compaxo ir kt. pareiškė ieškinį College van Beroep voor het bedrijfsleven (Administracinis apeliacinis ekonominių bylų teismas), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje pateikęs teismas.

Manydamos, kad remiantis 2016 m. kovo 17 d. Sprendimu Kødbranchens Fællesråd (C‑112/15, EU:C:2016:185) galima teigti, jog gali būti atsižvelgta tik į tų asmenų, kurie realiai atlieka kontrolę, atlyginimus ir išlaidas, Compaxo ir kt. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme teigia, kad tam tikros sąnaudos, kaip antai, be kita ko, susijusios su vietiniais darbuotojais, bendrosios veiklos išlaidos, nusidėvėjimo sąnaudos, kanceliarinės išlaidos, specialiosios išlaidos (darbo drabužiai), kelionės iš namų į darbą ir atgal išlaidos arba subrangos personalo išlaidos, negali būti laikomos išlaidomis pagal Reglamento Nr. 882/2004 VI priedo 1 ir 2 punktus Beje, remiantis tomis sąskaitomis faktūromis neaišku, ką apima punktas „patikrinimo darbai.“ Ministras šiuo klausimu nurodo, kad šio išlaidų punkto valandinis įkainis apima techninio administravimo ir patikrinimo darbų planavimo išlaidas, kurias reikia kvalifikuoti kaip „kontrolėje [vykdant kontrolę] dalyvaujančių darbuotojų darbo užmokestį ir kitas išlaidas“, nes be tam tikros pagalbos, pavyzdžiui, be tokio plano sudarymo, patikrinimo darbai negali būti atliekami.

Būtent tokiomis aplinkybėmis College van Beroep voor het Bedrijfsleven (Administracinis apeliacinis ekonominių bylų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tris klausimus, kurie yra identiški pirmajam ir antrajam klausimams, taip pat trečiojo klausimo a punktui, to paties teismo pateiktiems Teisingumo Teismui byloje C‑477/18.

Dėl prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį

41	Generaliniam advokatui paskelbus išvadą, 2019 m. spalio 10 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo Gosschalk prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį.

Grįsdama prašymą Gosschalk iš esmės teigia, kad generalinis advokatas nagrinėjo Reglamento Nr. 882/2004 genezę, nors šis aspektas nebuvo aptartas per žodinę proceso Teisingumo Teisme dalį. Dėl tos priežasties ji mano, kad jai turi būti suteikta galimybė pateikti pastabas dėl šio aspekto, juo labiau kad, atlikdamas tyrimą, generalinis advokatas rėmėsi neišsamia informacija, nes jis nei paminėjo, nei atsižvelgė į Europos Parlamento padarytą pakeitimą, pateiktą Ataskaitoje dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pašarų ir maisto oficialios kontrolės pasiūlymo [2003/0030(COD)], turėjusį lemti siaurą Reglamento Nr. 882/2004 VI priedo aiškinimą.

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal SESV 252 straipsnio antrą pastraipą generalinio advokato pareiga – viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti motyvuotą išvadą dėl bylų, kuriose pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą jis turi dalyvauti. Teisingumo Teismo nesaisto nei ši išvada, nei ją pagrindžiantys generalinio advokato motyvai (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo MEO – Serviços de Comunicações e Multimédia, C‑295/17, EU:C:2018:942, 25 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

Taip pat reikia priminti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statute ir Procedūros reglamente suinteresuotiesiems asmenims nenumatyta galimybė atsakyti į generalinio advokato pateiktą išvadą. Todėl suinteresuotojo asmens nesutikimas su generalinio advokato išvada, nepaisant to, kokie klausimai joje nagrinėjami, savaime negali būti motyvas, pateisinantis žodinės proceso dalies atnaujinimą (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo MEO – Serviços de Comunicações e Multimédia, C‑295/17, EU:C:2018:942, 26 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

45	Vis dėlto prašyme atnaujinti žodinę proceso dalį Gosschalk ginčija generalinio advokato išvadoje pateiktą tyrimą dėl Reglamento Nr. 882/2004 genezės, nes apie tą tyrimą nebuvo diskutuota per žodinę proceso dalį, be to, šis tyrimas buvo grindžiamas neišsamia informacija.

Pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį – pirmiausia, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu baigus žodinę proceso dalį šalis pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas Teisingumo Teismui priimant sprendimą, arba jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio šalys ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys nepateikė nuomonės.

Taip nėra nagrinėjamu atveju. Iš tiesų šiame procese dalyvavusios suinteresuotosios šalys, konkrečiai Gosschalk, per rašytinę ir per žodinę to proceso dalį galėjo išdėstyti teisines aplinkybes, kurios, kaip jos mano, reikšmingos Teisingumo Teismui atsakant į prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, susijusius būtent su Reglamento Nr. 882/2004 VI priedo aiškinimu.

Todėl Teisingumo Teismas mano, kad turi visą būtiną informaciją sprendimui dėl jam pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą priimti ir kad nė vienas iš Gosschalk pateiktų argumentų, kuriais grindžiamas jos prašymas atnaujinti žodinę proceso dalį, nepagrindžia jos atnaujinimo pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį.

49	Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, mano, kad nereikia atnaujinti žodinės proceso dalies.

Dėl pirmojo ir antrojo klausimų bylose C‑477/18 ir C‑478/18

Pirmuoju ir antruoju klausimais bylose C‑477/18 ir C‑478/18, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 1 dalį ir 4 dalies a punktą, siejamus su to reglamento VI priedo 1 ir 2 punktais, reikia aiškinti taip, kad valstybės narės gali atlyginimus ir administracijos bei pagalbinių darbuotojų išlaidas laikyti priskiriamais išlaidoms, patirtoms vykdant oficialią kontrolę, kaip tai suprantama pagal tas nuostatas, ir neviršijančiais kompetentingų institucijų išlaidų, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 2 straipsnio 4 punktą.

Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konkrečiai kalba apie tam tikras susijusias išlaidas, kaip antai nurodytas šio sprendimo 39 punkte, iš pradžių reikia priminti, pirma, kad, kaip nustatyta suformuotoje jurisprudencijoje, SESV 267 straipsnyje įtvirtinta procedūra yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, kurią pasitelkdamas Teisingumo Teismas pateikia nacionaliniams teismams Sąjungos teisės aiškinimo gaires, kurios jiems reikalingos nagrinėjamiems ginčams išspręsti. Teisingumo Teismo funkcija iš tiesų yra išaiškinti nacionaliniam teismui Sąjungos teisės normų taikymo sritį, kad šis teismas galėtų teisingai taikyti šias taisykles faktinėms aplinkybėms, dėl kurių į jį kreiptasi, o ne pats jas taikyti (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 21 d. Sprendimo Omni Metal Service, C‑259/05, EU:C:2007:363, 15 punktą ir 2016 m. liepos 5 d. Sprendimo Ognyanov, C‑614/14, EU:C:2016:514, 16 punktą).

Antra, reikia pažymėti, kaip tai padarė generalinis advokatas išvados 40 punkte, kad Reglamente Nr. 882/2004 tik ribotai suderintos oficialiai kontrolei taikytinos taisyklės. Darytina išvada, kad valstybės narės turi tam tikrą diskreciją organizuoti, tarpininkaujamos „kompetentingos institucijos“, kaip tai suprantama pagal to reglamento 2 straipsnio 4 punktą, oficialią kontrolę, per kurią būtų tikrinama, kaip laikomasi taisyklių, skirtų, kaip numatyta to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, viena vertus, užkirsti kelią tiesiogiai ar per aplinką atsirasti pavojui žmonėms ir gyvūnams, likviduoti šiam pavojui arba jam sumažinti iki priimtino laipsnio ir, kita vertus, tinkamai pašarų ir maisto prekybos praktikai garantuoti ir vartotojų interesams, įskaitant pašarų ir maisto ženklinimą ir kitas vartotojų informavimo priemones, ginti.

Tokiomis aplinkybėmis, kol užtikrinamas oficialios kontrolės veiksmingumas, kompetentingos Nyderlandų valdžios institucijos sprendimas naudotis pelno nesiekiančios privačios bendrovės paslaugomis, šiuo atveju – KDS, kad ši jai parūpintų patikrinimo pagalbininkų, turinčių oficialiai paskirtų padėjėjų statusą, negali būti ginčijamas, nes toks sprendimas neatrodo galintis iškraipyti privačių ūkio subjektų konkurenciją.

Tai išsiaiškinus reikia priminti, kaip 2016 m. kovo 17 d. Sprendime Kødbranchens Fællesråd (C‑112/15, EU:C:2016:185, 34 punktas) pažymėjo Teisingumo Teismas, kad Reglamento Nr. 882/2004 kalbinės versijos skiriasi, kiek tai susiję su to reglamento VI priede vartojamais terminais, apibrėžiančiais asmenų, kurių išlaidos gali būti dengiamos iš rinkliavos, kategoriją. Šio reglamento versijose vokiečių (des für die amtlichen Kontrollen eingesetzten Personals) ir prancūzų (personnel chargé des contrôles officiels) kalbomis nurodyti kontrolę vykdantys darbuotojai, o versijose anglų (staff involved in the official controls) ir italų (personale partecipante ai controlli ufficiali) kalbomis vartojami žodžiai, kuriuos galima suprasti kaip reiškiančius platesnį asmenų ratą. To reglamento versijoje danų kalba šio priedo 1 punkte nurodyta, kad rinkliava gali būti skirta oficialią kontrolę atliekančių darbuotojų (lønninger til personale, der udfører offentlig kontrol) atlyginimams finansuoti, o to paties priedo 2 punkte vartojama abstraktesnė frazė, t. y. kad gali būti finansuojamos su oficialia kontrole susijusių darbuotojų (personaleudgifter i forbindelse med offentlig kontrol) išlaidos.

Savo ruožtu Reglamento Nr. 882/2004 VI priedo versijoje nyderlandų kalba atskiriami oficialią kontrolę vykdantys darbuotojai (het personeel dat betrokken is bij de officiële controles), apie kuriuos kalbama to priedo 1 punkte, ir už oficialios kontrolės vykdymą atsakingi darbuotojai (het personeel dat betrokken is bij de uitvoering van de officiële controles), apie kuriuos kalbama to priedo 2 punkte.

Kaip galima teigti remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, esant Sąjungos teisės akto skirtingų kalbinių versijų neatitikimų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės akto, kurio dalis ji yra, kontekstą, bendrą struktūrą ir tikslą. Sąjungos teisės akto nuostatos genezė taip pat gali turėti reikšmės jos aiškinimui (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 50 punktą ir 2016 m. kovo 17 d. Sprendimo Kødbranchens Fællesråd, C‑112/15, EU:C:2016:185, 36 punktą).

Visų pirma reikia pažymėti, kad oficialios kontrolės veiksmingumo reikalavimas, kuris kelis kartus pakartotas Reglamente Nr. 882/2004, yra pagrindinis Sąjungos teisės aktų leidėjo rūpestis. Taigi kompetentingos valdžios institucijos privalo, kaip nustatyta to reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais užtikrinti atliekamų gyvų gyvūnų, pašarų ir maisto oficialios kontrolės, taip pat pašarų naudojimo oficialios kontrolės efektyvumą ir proporcingumą. To reglamento 8 straipsnio 3 dalies a punkte taip pat nustatyta, kad kompetentingos valdžios institucijos privalo turėti patvirtintas procedūras, pagal kurias įvertinamas jų atliktos oficialios kontrolės efektyvumas. Be to, Reglamento Nr. 882/2004 11 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad už oficialią kontrolę atsakingos kompetentingos valdžios institucijos turi atitikti tam tikrus darbinius kriterijus, kad būtų užtikrintas jų nešališkumas ir veiksmingumas. Tos institucijos turi turėti pakankamą skaičių tinkamos kvalifikacijos patyrusių darbuotojų, taip pat tinkamas patalpas ir įrangą savo funkcijoms tinkamai atlikti. Reglamento Nr. 854/2004 4 straipsnio 1 dalyje dar nustatyta, jog maisto tvarkymo subjektai privalo suteikti bet kokią reikalingą pagalbą, kad kompetentingų institucijų, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, vykdoma oficiali kontrolė būtų veiksminga.

Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės, laikydamosi Reglamento Nr. 882/2004 26 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į to reglamento 32 konstatuojamąją dalį, turi užtikrinti, kad būtų skirti adekvatūs finansiniai ištekliai, kad būtų galima, be kita ko, turėti reikiamų darbuotojų oficialiai kontrolei organizuoti.

Šiuo tikslu to reglamento 27 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalies a punkte numatyta, kad valstybės narės gali imti mokesčius ar privalomuosius mokėjimus, skirtus dėl oficialios kontrolės patirtoms sąnaudoms padengti, jeigu už oficialią kontrolę renkamos rinkliavos neviršija atsakingų kompetentingų institucijų sąnaudų, susijusių su to reglamento VI priede išvardytais kriterijais.

60	Nors akivaizdu, kad oficialios kontrolės veiksmingumas visų pirma priklauso nuo visų oficialiai paskirtų veterinarijos gydytojų ir oficialiai paskirtų padėjėjų, administracijos ir pagalbiniai darbuotojai taip pat tam turi įtakos.

Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 49 punkte, pagalbinių ir administracijos darbuotojų paskirtis yra atlaisvinti oficialiai paskirtus veterinarijos gydytojus ir oficialiai paskirtus padėjėjus nuo logistinio patikrinimo darbų organizavimo ir prisidėti prie kontrolės stebėsenos, kuri apibrėžta Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 8 punkte.

Vykdant stebėseną visiškai užtikrinamas oficialios kontrolės veiksmingumas, būtent identifikuojant riziką keliančias skerdyklas ir taip nustatant oficialios kontrolės dažnumą, kuris, remiantis Reglamento Nr. 882/2004 3 straipsnio 1 dalimi, aiškinama atsižvelgiant į to reglamento 13 konstatuojamąją dalį, turi būti reguliarus ir proporcingas rizikai.

63	Taip administracijos ir pagalbiniai darbuotojai suteikia galimybę oficialiai paskirtiems veterinarijos gydytojams susikoncentruoti į patikrinimo, suprantamo siaurai, užduotį.

Kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 51 punkte, nurodydamas, kad valstybės narės turi sukurti finansavimo sistemą, kad užtikrintų, jog oficiali kontrolė būtų „organizuojama“, o ne vien „atliekama“, Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo, kad to finansavimo tikslas būtų leisti valstybėms narėms nustatyti bendrą oficialios kontrolės sistemą, kuri apsiribotų tik konkrečiu kontrolės užduoties vykdymu.

65	Tokiomis aplinkybėmis tas finansavimas taip pat gali apimti administracijos ir pagalbinių darbuotojų atlyginimus ir išlaidas.

Vis dėlto į rinkliavos skaičiavimą gali būti įtrauktas tik su oficialios kontrolės vykdymu neatsiejamai susijusiai veiklai administracijos ir pagalbinių darbuotojų skiriamas darbo laikas, nes kitaip gali būti viršytos atsakingų kompetentingų valdžios institucijų patirtos sąnaudos dėl Reglamento Nr. 882/2004 VI priede išvardytų aspektų ir pažeistas to reglamento 27 straipsnio 4 dalies a punktas bei proporcingumo principas.

Darytina išvada, kad Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 1 dalis ir 4 dalies a punktas, siejamas su to reglamento VI priedo 1 ir 2 punktais, turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės gali atlyginimus ir administracijos bei pagalbinių darbuotojų išlaidas laikyti priskiriamais išlaidoms, patirtoms vykdant oficialią kontrolę, ir neviršijančiais kompetentingų institucijų išlaidų, skaičiuojamų proporcingai laikui, kuris tiems darbuotojams objektyviai reikalingas su oficialios kontrolės vykdymu neatsiejamai susijusiai veiklai.

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 882/2004 VI priedo 2 punkte vartojama sąvoka „susijusios išlaidos“ turi būti aiškinama siaurai, nes priešingu atveju šiame priede pateiktas sąrašas taptų neveiksmingas. Iš tiesų, remiantis Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a punkto formuluote, galima teigti, kad tame priede pateiktas baigtinis sąrašas elementų, į kuriuos galima atsižvelgti apskaičiuojant rinkliavų, susijusių su oficialia skerdimo įmonių kontrole, sumą (2016 m. kovo 17 d. Sprendimo Kødbranchens Fællesråd, C‑112/15, EU:C:2016:185, 33 punktas).

Šio sprendimo 67 punkte pateiktą aiškinimą patvirtina istorinis Sąjungos teisės aktų dėl oficialios kontrolės kontekstas. Iš tiesų, kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir kaip buvo pažymėta šio sprendimo 30 punkte, nei Reglamento Nr. 2017/625 tekstas, nei parengiamieji darbai neleidžia nustatyti jokios Sąjungos teisės aktų leidėjo valios nutraukti pagal Reglamentą Nr. 882/2004 galiojančią tvarką. Be to, nei iš Reglamento Nr. 882/2004 teksto, nei iš jo parengiamųjų dokumentų nematyti, kad šis teisės aktų leidėjas ketino nukrypti nuo Direktyvoje 85/73 numatytų atlygintinų išlaidų aiškinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus bylose C‑477/18 ir C‑478/18 reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 1 dalis ir 4 dalies a punktas, siejamas su šio reglamento VI priedo 1 ir 2 punktais, turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės gali atlyginimus ir administracijos bei pagalbinių darbuotojų išlaidas laikyti priskiriamais išlaidoms, patirtoms vykdant oficialią kontrolę, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, ir neviršijančiais kompetentingų institucijų, kaip jos suprantamos pagal šio reglamento 2 straipsnio 4 punktą, išlaidų, skaičiuojamų proporcingai laikui, kuris tiems darbuotojams objektyviai reikalingas su oficialios kontrolės vykdymu neatsiejamai susijusiai veiklai.

Dėl trečiojo klausimo a punkto byloje C‑477/18 ir trečiojo klausimo byloje C‑478/18

Šiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a punktas, siejamas su to reglamento VI priedu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama skerdykloms taikyti rinkliavas už oficialios kontrolės valandos ketvirčius, kurių skerdyklos prašė kompetentingos institucijos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, tačiau kurie nebuvo realiai panaudoti.

Pirmiausia reikia pažymėti, kad remiantis sprendimu pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą galima teigti, jog tuo atveju, jei oficiali kontrolė baigiasi anksčiau, nei numatyta, pagrindinėje byloje nagrinėjamuose Nyderlandų teisės aktuose numatyta, kad NVWA oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai ir padėjėjai gauna atlyginimą už valandos ketvirčius, kurių prašė tikrinama skerdykla, nors jų nepanaudojo.

73	Tai išsiaiškinus galima teigti, kad remiantis Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a punktu darytina išvada, jog už oficialią kontrolę renkamos rinkliavos neviršija atsakingų kompetentingų valdžios institucijų patirtų sąnaudų, susijusių su to reglamento VI priede išvardytais elementais.

74	Ši nuostata, kurioje sukonkretinamas proporcingumo principas, patvirtina to reglamento 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, kad valstybės narės turi teisę rinkti tik tas rinkliavas ar mokesčius, kurie skirti dėl oficialios kontrolės patirtoms sąnaudoms padengti.

Tiesa, kaip rašytinėse pastabose teigė Europos Komisija, rinkliavos už darbo laiką, kurio prašė kontroliuojama skerdykla, tačiau kuris galiausiai nebuvo panaudotas, iš pirmo žvilgsnio atrodo viršija kompetentingos valdžios institucijos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, patirtas sąnaudas.

76	Vis dėlto, kaip pažymėta šio sprendimo 57 punkte, oficialios kontrolės veiksmingumas buvo pagrindinis Sąjungos teisės aktų leidėjo rūpestis rengiant Reglamentą Nr. 882/2004.

77	Taigi šiuo reglamentu nedraudžiama rinkliavas rinkti už skerdyklos paprašytą, tačiau nepanaudotą kontrolės laiką, jeigu tų rinkliavų nesurinkimas darytų neigiamos įtakos oficialios kontrolės sistemos veiksmingumui.

Vis dėlto sistemoje, kurioje tam tikri priežiūros darbai atliekami pačių skerdyklų prašymu, oficialios kontrolės veiksmingumo reikalavimas gali lemti tai, kad skerdykloms bus taikomos rinkliavos už nepanaudotą kontrolės laiką, jeigu kompetentinga valdžios institucija, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, negalėjo oficialiai paskirtų veterinarijos gydytojų ir padėjėjų perskirti kitos skerdyklos oficialiai kontrolei vykdyti.

Iš tiesų, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 62 punktu, to reglamento 2 straipsnio 8 punkte apibrėžta stebėsena prisidedama prie oficialios kontrolės veiksmingumo užtikrinimo, nes ta stebėsena leidžia nuosekliai planuoti kontrolę ir taip užtikrinti nuolatinį ir rizikai proporcingą kontrolės dažnumą, kaip nustatyta Reglamento Nr. 882/2004 3 straipsnio 1 dalyje, aiškinamoje atsižvelgiant į to reglamento 13 konstatuojamąją dalį.

80	Be to, šis kontrolės planavimas leidžia kompetentingai valdžios institucijai, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, užsitikrinti, kad jis turės reikiamų darbuotojų oficialiai kontrolei vykdyti, kaip to reikalaujama pagal Reglamento Nr. 882/2004 26 straipsnį.

Vis dėlto, laikantis proporcingumo principo ir nepažeidžiant oficialios kontrolės veiksmingumo reikalavimo, skerdykloms reikia suteikti galimybę šią kompetentingą valdžios instituciją pakankamai iš anksto prieš oficialios kontrolės atlikimą informuoti apie pageidavimą sutrumpinti tokios kontrolės trukmę, palyginti su pradžioje numatyta trukme.

Tuo tikslu kompetentinga valdžios institucija privalo numatyti ir skerdykloms pranešti, koks yra protingas terminas, iki kurio jos gali pasinaudoti galimybe sutrumpinti oficialią kontrolę ir kuriam pasibaigus visas pradžioje numatytas kontrolei skirtas laikas bus apmokestintas, neatsižvelgiant į tai, ar buvo visiškai panaudotas.

Tokiomis aplinkybėmis į trečiojo klausimo a punktą byloje C‑477/18 ir trečiąjį klausimą byloje C‑478/18 reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a punktas, siejamas su to reglamento VI priedu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama skerdykloms taikyti rinkliavų už oficialios kontrolės valandos ketvirčius, kurių skerdyklos prašė kompetentingos institucijos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, tačiau kurie nebuvo realiai panaudoti, jeigu skerdykla, kurioje atliekama ta kontrolė, pakankamai iš anksto neinformavo tos valdžios institucijos apie pageidavimą sutrumpinti kontrolės trukmę, palyginti su pradžioje numatyta trukme.

Dėl trečiojo klausimo b punkto byloje C‑477/18

Trečiojo klausimo b punktu byloje C‑477/18 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar į trečiojo klausimo a punktą toje pačioje byloje pateiktas atsakymas taip pat taikomas tuo atveju, jei, viena vertus, oficialią kontrolę atliko laikinai įdarbinti oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai, kuriems nemokamas atlygis už skerdyklų prašytus, tačiau nepanaudotus valandos ketvirčius, ir, kita vertus, rinkliavos dalis už prašytus, tačiau nepanaudotus valandos ketvirčius skiriama kompetentingos valdžios institucijos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, bendrosioms išlaidoms padengti.

Kaip pažymėta šio sprendimo 59 punkte, remiantis Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalies a punktu darytina išvada, kad rinkliavos gali būti renkamos tik išlaidoms, kurių kompetentinga valdžios institucija, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, realiai patiria atlikdama oficialią kontrolę, finansuoti.

Tuo remiantis teigtina, kad jeigu laikinai įdarbintiems oficialiai paskirtiems veterinarijos gydytojams nemokama už prašytus, tačiau nepanaudotus valandos ketvirčius, ta kompetentinga valdžios institucija negalėtų, nepažeisdama to reglamento 27 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies a punkto, kaip toje nuostatoje numatytą rinkliavą rinkti lėšas, atitinkančias atlygį, kurį tie veterinarijos gydytojai būtų gavę, jei prašyti valandos ketvirčiai būtų panaudoti, nes tos lėšos nesusijusios su sąnaudomis, kurių aptariama kompetentinga valdžios institucija patiria atlikdama oficialią kontrolę.

Taigi už kiekvieną prašytą, tačiau nepanaudotą valandos ketvirtį kompetentinga valdžios institucija, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, galėtų daugių daugiausia išrašyti kontroliuojamai skerdyklai tokią sąskaitą faktūrą, kurios suma atitiktų rinkliavos dydį be laikinai įdarbintų oficialiai paskirtų veterinarijos gydytojų atlyginimo sąnaudų, jei būtų įrodyta, kad taip gautas likutis iš tikrųjų atitinka bendrąsias išlaidas, priskiriamas vienai ar keliomis sąnaudų kategorijoms, nurodytoms Reglamento Nr. 882/2004 VI priede.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiojo klausimo b punktą byloje C‑477/18 reikia atsakyti taip, kad toje pačioje byloje pateiktas atsakymas į trečiojo klausimo a punktą gali būti taikomas tokiu atveju, jei, viena vertus, oficialią kontrolę atliko laikinai įdarbinti oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai, kuriems nemokamas atlygis už skerdyklų prašytus, tačiau nepanaudotus valandos ketvirčius, ir, kita vertus, rinkliavos dalis už prašytus, tačiau nepanaudotus valandos ketvirčius skiriama padengti bendrosioms kompetentingos valdžios institucijos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, išlaidoms, jei įrodyta, kad į rinkliavos už tuos valandos ketvirčius dalį neįtrauktos sąnaudos laikinai įdarbintų oficialiai paskirtų veterinarijos gydytojų, kuriems nemokama, atlyginimams padengti ir kad ta rinkliavos dalis iš tikrųjų atitinka bendrąsias išlaidas, priskiriamas vienai ar keliomis sąnaudų kategorijoms, nurodytoms Reglamento Nr. 882/2004 VI priede.

Dėl ketvirtojo klausimo byloje C‑477/18

Ketvirtuoju klausimu byloje C‑477/18 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a ir b punktai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiama skerdykloms taikyti vidutinį tarifą ne tik tada, kai oficialią kontrolę atlieka kompetentingos valdžios institucijos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, pasamdyti veterinarijos gydytojai, bet ir tada, kai ją atlieka laikinai įdarbinti oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai, kuriems mokamas mažesnis atlygis.

90	Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies b punkte nustatyta, kad už oficialią kontrolę renkama rinkliava gali būti nustatyta kaip fiksuotas dydis remiantis kompetentingų valdžios institucijų patiriamų sąnaudų dydžiu per tam tikrą laikotarpį.

Kompetentingai valdžios institucijai, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, suteikta galimybė pasirinkti taikyti fiksuoto dydžio rinkliavas reiškia, kad iš skerdyklos reikalaujamos rinkliavos dydis gali būti, nelygu atvejis, kartais mažesnis, o kartais didesnis už realiai šios valdžios institucijos patiriamas išlaidas atliekant konkrečią oficialią kontrolę.

Kaip rašytinėje pastabose pažymėjo Danijos vyriausybė, taikant vidutinį tarifą užtikrinamas vienodas požiūris į skerdyklas ir visiškas jų nediskriminavimas, nes vengiama, kad oficialios kontrolės sąnaudos varijuotų atsižvelgiant į oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo kategoriją ar darbo stažą arba į tai, kad tas veterinarijos gydytojas pasamdytas pačios kompetentingos valdžios institucijos ar veikia kaip laikinai įdarbintas oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas.

Vis dėlto atsižvelgiant į Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a punktą už oficialią kontrolę renkama rinkliava apskritai neturi viršyti atsakingų kompetentingų valdžios institucijų patiriamų sąnaudų dėl to reglamento VI priede išvardytų elementų. Todėl, jeigu kompetentinga valdžios institucija, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, konstatuoja, kad tam tikru laikotarpiu gavo pelno, kitu laikotarpiu ji turi sumažinti rinkliavos dydį, nes kitaip būtų pažeisti Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a ir b punktai.

Tokiomis aplinkybėmis į ketvirtąjį klausimą byloje C‑477/18 reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a ir b punktai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiama skerdykloms taikyti vidutinio tarifo ne tik tada, kai oficialią kontrolę atlieka kompetentingos valdžios institucijos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, pasamdyti veterinarijos gydytojai, bet ir tada, kai ją atlieka laikinai įdarbinti oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai, kuriems mokamas mažesnis atlygis, jeigu visos už oficialią kontrolę renkamos rinkliavos paprastai neviršija atsakingų kompetentingų valdžios institucijų patiriamų sąnaudų dėl to reglamento VI priede išvardytų elementų.

Dėl penktojo klausimo byloje C‑477/18

Penktuoju klausimu byloje C‑477/18 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama apskaičiuojant rinkliavas už oficialią kontrolę atsižvelgti į privačios bendrovės, į kurią kompetentinga valdžios institucija, kaip ji suprantama pagal to reglamento 2 straipsnio 4 punktą, kreipiasi samdydama oficialiai skiriamus padėjėjus, rezervo sudarymo išlaidas, nes šis rezervas skirtas mokėti atlyginimams ir dengti darbuotojų, kurie realiai vykdo oficialią kontrolę, ir darbuotojų, kurie padeda atlikti oficialią kontrolę, mokymosi išlaidoms tuo atveju, jei kiltų ligos protrūkis.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad KDS sudarė rezervą, kurio dydis atitinka pusę jos vidutinės apyvartos per paskutinius dvejus metus iki rezervo sudarymo, papildomai pridedant 500000 eurų, o tas rezervas turėtų būti skirtas mokėti atlyginimams, jei staiga neliktų darbo kilus ligos protrūkiui, būtent dėl epizootijos. Jei kiltų toks protrūkis, gyvuliai turėtų būti likviduoti, o skerdyklos nebeskerstų žmonėms vartoti skirtų gyvulių. Jei veterinarijos gydytojai būtų paskirti likviduoti gyvulių, patikrinimo pagalbininkai savo ruožtu nebeturėtų darbo ir negeneruotų jokių pajamų. Tačiau įveikus ligos protrūkį patikrinimo pagalbininkai vėl galėtų dirbti skerdyklose, o pastarosioms nereikėtų laukti, kol atsiras pakankamas apmokytų patikrinimo pagalbininkų skaičius.

97	Tokio rezervo sudarymas numatytas, kad aptariama bendrovė pasirengtų galimam ligos protrūkiui.

Remiantis Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a punktu darytina išvada, jog už oficialią kontrolę renkamomis rinkliavomis galima kompensuoti tik atsakingų kompetentingų valdžios institucijų patirtas sąnaudas, susijusias su to reglamento VI priede išvardytais elementais. Be to, to reglamento 27 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad valstybės narės nerenka jokios kitos rinkliavos nei nustatytoji tame straipsnyje tam reglamentui įgyvendinti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad rinkliavos už oficialią kontrolę gali būti skirtos padengti tik išlaidoms, kurių valstybės narės faktiškai patyrė vykdamos kontrolę maisto sektoriaus įmonėse (2016 m. kovo 17 d. Sprendimo Kødbranchens Fællesråd, C‑112/15, EU:C:2016:185, 39 punktas). Be to, kaip pažymėta šio sprendimo 68 punkte, Reglamento Nr. 882/2004 VI priede pateiktas išsamus sąrašas aspektų, į kuriuos galima atsižvelgti apskaičiuojant rinkliavų už skerdyklose vykdomą oficialią kontrolę dydį.

100	Šiomis aplinkybėmis toks rezervas, kaip aptariamas pagrindinėje byloje, negali būti finansuojamas pagal Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnį renkamomis rinkliavomis.

101

Taigi į penktąjį klausimą byloje C‑477/18 reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama apskaičiuojant rinkliavas už oficialią kontrolę atsižvelgti į privačios bendrovės, į kurią kompetentinga valdžios institucija, kaip ji suprantama pagal to reglamento 2 straipsnio 4 punktą, kreipiasi samdydama oficialiai skiriamus padėjėjus, rezervo sudarymo išlaidas, nes šis rezervas skirtas mokėti atlyginimams ir dengti darbuotojų, kurie realiai vykdo oficialią kontrolę, ir darbuotojų, kurie padeda atlikti oficialią kontrolę, mokymosi išlaidoms tuo atveju, jei kiltų ligos protrūkis.

Dėl šeštojo klausimo byloje C‑477/18

102	Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į penktąjį klausimą byloje C‑477/18, į šeštąjį klausimą toje pačioje byloje atsakyti nereikia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

103

Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamose bylose, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, 27 straipsnio 1 dalis ir 4 dalies a punktas, siejamas su to reglamento VI priedo 1 ir 2 punktais, turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės gali atlyginimus ir administracijos bei pagalbinių darbuotojų išlaidas laikyti priskiriamais išlaidoms, patirtoms vykdant oficialią kontrolę, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, ir neviršijančiais kompetentingų institucijų, kaip jos suprantamos pagal šio reglamento 2 straipsnio 4 punktą, išlaidų, skaičiuojamų proporcingai laikui, kuris tiems darbuotojams objektyviai reikalingas su oficialios kontrolės vykdymu neatsiejamai susijusiai veiklai.

Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a punktas, siejamas su to reglamento VI priedu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama skerdykloms taikyti rinkliavų už oficialios kontrolės valandos ketvirčius, kurių skerdyklos prašė kompetentingos institucijos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, tačiau kurie nebuvo realiai panaudoti, jeigu skerdykla, kurioje atliekama ta kontrolė, pakankamai iš anksto neinformavo tos valdžios institucijos apie pageidavimą sutrumpinti kontrolės trukmę, palyginti su pradžioje numatyta trukme.

Šio sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas gali būti taikomas tokiu atveju, jei, viena vertus, oficialią kontrolę atliko laikinai įdarbinti oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai, kuriems nemokamas atlygis už skerdyklų prašytus, tačiau nepanaudotus valandos ketvirčius, ir, kita vertus, rinkliavos dalis už prašytus, tačiau nepanaudotus valandos ketvirčius skiriama padengti bendrosioms kompetentingos valdžios institucijos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, išlaidoms, jei įrodyta, kad į rinkliavos už tuos valandos ketvirčius dalį neįtrauktos sąnaudos laikinai įdarbintų oficialiai paskirtų veterinarijos gydytojų, kuriems nemokama, atlyginimams padengti ir kad ta rinkliavos dalis iš tikrųjų atitinka bendrąsias išlaidas, priskiriamas vienai ar keliomis sąnaudų kategorijoms, nurodytoms Reglamento Nr. 882/2004 VI priede.

Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a ir b punktai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiama skerdykloms taikyti vidutinio tarifo ne tik tada, kai oficialią kontrolę atlieka kompetentingos valdžios institucijos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 882/2004 2 straipsnio 4 punktą, pasamdyti veterinarijos gydytojai, bet ir tada, kai ją atlieka laikinai įdarbinti oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai, kuriems mokamas mažesnis atlygis, jeigu visos už oficialią kontrolę renkamos rinkliavos paprastai neviršija atsakingų kompetentingų valdžios institucijų patiriamų sąnaudų dėl to reglamento VI priede išvardytų elementų.

Reglamento Nr. 882/2004 27 straipsnio 4 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama apskaičiuojant rinkliavas už oficialią kontrolę atsižvelgti į privačios bendrovės, į kurią kompetentinga valdžios institucija, kaip ji suprantama pagal to reglamento 2 straipsnio 4 punktą, kreipiasi samdydama oficialiai skiriamus padėjėjus, rezervo sudarymo išlaidas, nes šis rezervas skirtas mokėti atlyginimams ir dengti darbuotojų, kurie realiai vykdo oficialią kontrolę, ir darbuotojų, kurie padeda atlikti oficialią kontrolę, mokymosi išlaidoms tuo atveju, jei kiltų ligos protrūkis.

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: nyderlandų.

Top

Choose the experimental features you want to try