1

Apeliaciniu skundu Europos Centrinis Bankas (ECB) prašo panaikinti 2018 m. balandžio 26 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Espírito Santo Financial (Portugal) / ECB (T‑251/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:234; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas panaikino 2015 m. balandžio 1 d. ECB sprendimą iš dalies atsisakyti leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais, susijusiais su 2014 m. rugpjūčio 1 d. ECB sprendimu dėl Banco Espírito Santo SA (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

2004 m. kovo 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimo 2004/258/EB dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Centrinio Banko dokumentais (OL L 80, 2004, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 5 t., p. 51), iš dalies pakeisto 2015 m. sausio 21 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2015/529 (OL L 84, 2015, p. 64) (toliau – Sprendimas 2004/258), 3 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Platesnė susipažinimo su ECB dokumentais galimybė turėtų būti numatyta, tačiau tuo pačiu išsaugant Sutarties 108 straipsniu ir Statuto 7 straipsniu nustatytą ECB ir nacionalinių centrinių bankų (NCB) nepriklausomumą ir tam tikrų ECB uždaviniams atlikti būdingų klausimų konfidencialumą. Siekiant išsaugoti jo sprendimų priėmimo proceso veiksmingumą, įskaitant jo vidaus konsultacijas ir svarstymus, ECB sprendimus priimančių organų posėdžiai yra konfidencialūs, nebent atitinkamas organas nuspręstų viešai paskelbti savo svarstymų rezultatus.“

3

To sprendimo 4 straipsnyje nustatyta:

„1.   ECB nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:

4

Minėto sprendimo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „[p]er 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo arba gavus pagal 6 straipsnio 2 dalį prašomus patikslinimus, Sekretoriato generalinis direktorius arba duoda leidimą susipažinti su dokumentu ir suteikia tokią galimybę pagal 9 straipsnį, arba pareiškėjui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį bei informuoja pareiškėją apie jo teisę pateikti kartotinę paraišką pagal 2 dalį“.

5

Espírito Santo Financial (Portugal), SGPS, SA (toliau – ESF) yra pagal Portugalijos teisę įsteigta kontroliuojančioji bendrovė; ji buvo viena pagrindinių Banco Espírito Santo SA (toliau – BES) akcininkių.

6

Nuo 2014 m. gegužės mėn. BES pradėjo vykdyti Eurosistemos kredito operacijas ir nuo 2014 m. liepos 17 d. pradėjo gauti skubią Banco de Portugal (Portugalijos bankas) teikiamą paramą likvidumui padidinti.

7

2014 m. liepos 23 d. ECB valdančioji taryba (toliau – Valdančioji taryba) nusprendė iki kito eilinio posėdžio neprieštarauti, kad BES būtų teikiama skubi parama likvidumui padidinti neviršijant tam tikros ribos.

8

2014 m. liepos 28 d. ECB vykdomosios valdybos siūlymu (toliau – 2014 m. liepos 28 d. pasiūlymas) Valdančioji taryba tą pačią dieną nusprendė toliau leisti BES naudotis pinigų politikos kreditų priemonėmis (toliau – 2014 m. liepos 28 d. sprendimas). BES, jo filialams ir patronuojamosioms įmonėms teikiamo kredito sumai, kuri šiems subjektams teikta vykdant Eurosistemos kredito operacijas, buvo nustatyta riba, atitinkanti 2014 m. liepos 28 d. pasiektą lygį (toliau – aptariama kredito suma). Šis sprendimas buvo įtrauktas į posėdžio protokolą, kuriame taip pat buvo nurodyta ši suma.

9

Remdamasi 2014 m. rugpjūčio 1 d. ECB vykdomosios valdybos siūlymu (toliau – 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasiūlymas), Valdančioji taryba tą pačią dieną nusprendė, be kita ko, panaikinti galimybę BES naudotis pinigų politikos kredito priemonėmis dėl atsargumo ir nurodė BES grąžinti visus pagal Eurosistemą suteiktus kreditus (toliau – 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas). Šis sprendimas buvo užfiksuotas posėdžio protokole, kuriame taip pat buvo nurodyta skubios paramos likvidumui padidinti, kurią Portugalijos bankas galėjo teikti BES, riba.

10

Šiomis aplinkybėmis Portugalijos valdžios institucijos nusprendė pradėti BES pertvarkymo procedūrą, o 2014 m. spalio 27 d. buvo pradėta ESF bankroto byla.

11

2014 m. lapkričio 5 d. raštu ESF paprašė ECB leisti susipažinti su 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ir visais ECB turimais dokumentais, susijusiais su šiuo sprendimu.

12

2015 m. sausio 7 d. raštu ECB atsakė į šį prašymą ir suteikė ESF dalinę ar visišką galimybę susipažinti su jos prašomais dokumentais, tarp jų – iš dalies susipažinti su 2014 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 1 d. sprendimų protokolų ištraukomis ir 2014 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 1 d. pasiūlymais.

13

2015 m. vasario 4 d. raštu ESF pateikė ECB kartotinę paraišką, kurioje ji nurodė mananti, jog ECB pateikti motyvai, kuriais siekta pagrįsti atsisakymą suteikti visapusišką galimybę susipažinti su kai kuriais prašytais dokumentais, buvo pernelyg neaiškūs ir bendri.

14

Be to, ji paprašė leisti susipažinti su sumomis, kurios jai pateiktose 2014 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 1 d. sprendimų protokolų ištraukose nebuvo nurodytos, t. y. su aptariama kredito suma ir skubios paramos likvidumui padidinti, kurią Portugalijos bankas galėjo suteikti BES, riba, taip pat su tam tikra informacija, kuri 2014 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 1 d. pasiūlymuose buvo įslaptinta.

15

2015 m. vasario 5 d. ECB nurodė, kad atsakymas į jos kartotinę paraišką bus pateiktas iki 2015 m. kovo 4 d. Vis dėlto 2015 m. kovo 5 d. ECB pratęsė atsakymo į šį prašymą terminą.

16

2015 m. balandžio 1 d. ginčijamame sprendime ECB atskleidė ESF 2014 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 1 d. pasiūlymuose nurodytą papildomą informaciją. Dėl likusios dalies jis patvirtino atsisakymą leisti susipažinti su 2014 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 1 d. sprendimų protokolų ištraukose įslaptintomis sumomis ir tam tikromis iš 2014 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 1 d. pasiūlymų išbrauktomis ištraukomis.

17

2015 m. gegužės 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ESF ieškinį dėl 2015 m. kovo 4 d. ECB priimto netiesioginio sprendimo ir ginčijamo sprendimo panaikinimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ECB.

18

Prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą buvo grindžiamas keturiais pagrindais. Pirmieji trys pagrindai buvo susiję su sumomis, kurios nebuvo nurodytos 2014 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 1 d. sprendimų protokolų, kurie buvo pateikti ieškovei, ištraukose, ir buvo grindžiami atitinkamai pareigos motyvuoti pažeidimu, Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos, antros ir septintos įtraukų pažeidimu, taip pat to sprendimo 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimu. Ieškinio ketvirtasis pagrindas susijęs su informacija, kuri buvo įslaptinta 2014 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 1 d. ieškovei pateiktuose pasiūlymuose.

19

ECB prašė atmesti šį ieškinį ir priteisti iš ESF bylinėjimosi išlaidas.

20

Bendrasis Teismas, pirma, atmetė prašymą panaikinti netiesioginį sprendimą. Antra, jis atmetė ieškinio pagrindus dėl ECB atsisakymo leisti susipažinti su skubios paramos likvidumui padidinti ribine suma, nes nusprendė, kad šis atsisakymas yra pagrįstas Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antra ir septinta įtraukomis. Trečia, dėl ECB atsisakymo leisti susipažinti su aptariama kredito suma Bendrasis Teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje numatyta išimtimi, ir nusprendė, kad ieškinio antrasis ir trečiasis pagrindai, grindžiami atitinkamai Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antros ir septintos įtraukų bei šio sprendimo 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimu, buvo pagrįsti tiek, kiek jie susiję su minėta suma. Ketvirta, Bendrasis Teismas pritarė ieškinio ketvirtojo pagrindo pirmai daliai, susijusiai su įslaptinta informacija 2014 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 1 d. pasiūlymuose.

21

Taigi skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek ECB atsisakė leisti susipažinti su aptariama kredito suma ir 2014 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 1 d. pasiūlymuose įslaptinta informacija. Jis atmetė likusią ieškinio dalį ir nusprendė, kad ESF ir ECB padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

22

Apeliaciniame skunde ECB Teisingumo Teismo prašo:

23

ESF Teisingumo Teismo prašo:

24

Apeliaciniame skunde ECB pateikia vienintelį pagrindą, grindžiamą teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė aiškindamas Protokolo Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto (toliau – Protokolas dėl ECBS ir ECB) 10 straipsnio 4 dalį ir Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką.

25

ECB tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 124 ir 161 punktuose, siejamuose su jo 54–56 ir 75–81 punktais, padarė išvadą, kad Valdančiosios tarybos diskrecija, kurią ji turi, kiek tai susiję su jos posėdžių protokolų atskleidimu, turi būti vykdoma laikantis Sprendimo 2004/258 sąlygų ir apribojimų. Todėl Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad ECB turėjo pateikti motyvus, paaiškinančius, kaip galimybė susipažinti su Valdančiosios tarybos posėdžių protokoluose, kuriuose buvo įrašyti jos sprendimai, nurodyta informacija konkrečiai ir realiai kėlė pavojų visuomenės interesui, kiek tai susiję su ECB sprendimus priimančių organų posėdžių konfidencialumu.

26

ECB teigimu, Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas remiantis Protokolo dėl ECBS ir ECB 10 straipsnio 4 dalies pirmu sakiniu, kuriame įtvirtintas bendrasis Valdančiosios tarybos posėdžių konfidencialumo principas, ir šis konfidencialumas apima visus Valdančiosios tarybos posėdžių protokolus, įskaitant tuos, kurie atspindi svarstymų rezultatus.

27

ECB taip pat teigia, kad Protokolo dėl ECBS ir ECB 10 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje įtvirtinta bendrojo konfidencialumo principo išimtis, leidžianti Valdančiajai tarybai pozityviu ir diskreciniu sprendimu paviešinti savo svarstymų rezultatus. Ši Valdančiosios tarybos diskrecija negali būti ribojama Sprendimu 2004/258, kurio 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje tik dar kartą patvirtinamas konfidencialumo principas.

28

Be to, ECB tvirtina, kad šio protokolo 10 straipsnio 4 dalyje aiškiai numatyta, kad tik pati Valdančioji taryba gali nuspręsti atskleisti savo posėdžių protokolus, o pagal Sprendimą 2004/258 ECB dokumentų paskelbimas yra Sekretoriato generalinio direktoriaus ir Vykdomosios valdybos diskrecija.

29

ECB mano, kad jis neprivalo pateikti paaiškinimų dėl to, kodėl Valdančiosios tarybos posėdžių protokolų atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti visuomenės interesui, kiek tai susiję su Valdančiosios tarybos posėdžių konfidencialumu. Žinoma, ECB taikoma bendra pareiga motyvuoti savo sprendimus. Taigi jis turi paaiškinti, kad tam tikra prašoma informacija yra pateikta posėdžių protokoluose ir todėl patenka į minėto protokolo 10 straipsnio 4 dalies ir Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos taikymo sritį. Vis dėlto egzistuoja konfidencialumo prezumpcija, įtvirtinta to paties protokolo 10 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią posėdžių protokolų atskleidimas pakenktų ECB sprendimų priėmimo proceso nepriklausomumui ir veiksmingumui.

30

ESF teigia, kad apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami ECB Bendrajam Teismui pateikti argumentai. Todėl ji patikslina, kad jos pozicija yra tokia pati kaip ir ta, kurią ji išreiškė Bendrajame Teisme.

31

Visų pirma reikia priminti, kad iš SESV 256 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punkto matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą (2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Bayerische Motoren Werke ir Freistaat Sachsen / Komisija, C‑654/17 P, EU:C:2019:634, 71 punktas).

32

Nors ECB prašo panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriame konstatuota, kad ginčijamas sprendimas panaikinamas tiek, kiek juo atsisakyta leisti susipažinti su, pirma, aptariama kredito suma ir, antra, su 2014 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 1 d. ECB vykdomosios valdybos pasiūlymuose įslaptinta informacija, jis nepateikia jokio pagrindo ar argumento dėl to, kad Bendrasis Teismas panaikino šį sprendimą tiek, kiek juo atsisakoma leisti susipažinti su šiuose ECB vykdomosios valdybos pasiūlymuose įslaptinta informacija. Todėl ši apeliacinio skundo dalis turi būti laikoma nepriimtina.

33

Dėl apeliacinio skundo dalies, susijusios su Bendrojo Teismo analize dėl ginčijamo sprendimo, kiek juo atsisakoma leisti susipažinti su aptariama kredito suma, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 80 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog pagal Protokolo dėl ECBS ir ECB 10 straipsnio 4 dalies antrą sakinį Valdančioji taryba gali nuspręsti paviešinti savo svarstymų rezultatus. Be to, jis nusprendė, kad Valdančiosios tarybos priimtiems sprendimams, taigi ir jų protokolams, netaikoma absoliuti apsauga, kiek tai susiję su jų paviešinimu, ir kad šiuo atžvilgiu jos turima diskrecija turi būti įgyvendinama laikantis Sprendime 2004/258 nustatytų sąlygų ir apribojimų.

34

Be to, 122 ir 123 punktuose Bendrasis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad aptariama kredito suma buvo nurodyta 2014 m. liepos 28 d. sprendimo protokole ir kad ECB, atsisakydamas atskleisti šią sumą, rėmėsi Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka ir Protokolo dėl ECBS ir ECB 10 straipsnio 4 dalimi.

35

Skundžiamo sprendimo 124 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ECB nepakankamai motyvavo ginčijamą sprendimą, nes, pirma, turėjo paaiškinti priežastis, dėl kurių ieškovei neatskleista suma suteikiant galimybę iš dalies susipažinti su jos prašomu dokumentu patenka į Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje numatytos išimties taikymo sritį, ir, antra, nurodyti motyvus, kurie leistų suprasti ir patikrinti, kaip konkrečiai ir realiai galimybė susipažinti su šia informacija kėlė pavojų visuomenės interesui, kiek tai susiję su ECB sprendimus priimančių organų posėdžių konfidencialumu.

36

Reikia pažymėti, kad toks reikalavimas motyvuoti neišvengiamai išplaukia iš Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos aiškinimo, pagal kurį Valdančiosios tarybos svarstymų rezultatų konfidencialumas užtikrinamas tik tuo atveju, jei dėl jų atskleidimo nukentėtų visuomenės intereso apsauga.

37

Žinoma, to sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos formuluotė gali būti aiškinama taip, kaip ją aiškino Bendrasis Teismas, – kad joje numatyta, jog ECB neleidžia susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų visuomenės intereso, susijusio su ECB sprendimus priimančių organų, tarp kurių yra ir Valdančioji taryba, posėdžių konfidencialumu, apsauga.

38

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal minėto sprendimo 7 straipsnio 1 dalį ECB sekretoriato generaliniam direktoriui suteikiama galimybė arba duoti leidimą susipažinti su prašomu dokumentu, arba pareiškėjui raštu nurodyti visiško arba dalinio atsisakymo priežastį.

39

Todėl aiškinimas, kuriuo grindžiama Bendrojo Teismo išvada, reiškia, kad šis direktorius turi patikrinti, ar svarstymų rezultatų atskleidimas keltų pavojų visuomenės interesui, kiek tai susiję su šių svarstymų konfidencialumu, ir, jei tokio pavojaus nėra, leisti susipažinti su dokumentu, kuriame nurodytas šis rezultatas.

40

Vis dėlto iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos antrinės teisės aktą reikia aiškinti taip, kad jis kuo labiau atitiktų Sutarčių nuostatas (2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑540/13, EU:C:2015:224, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

41

Kaip pažymėjo ECB, Protokolo dėl ECBS ir ECB 10 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje numatyta, kad Valdančioji taryba turi nuspręsti, ar reikia viešai paskelbti savo svarstymų rezultatus, nors, kaip matyti iš šio sprendimo 38 punkto, Sprendimo 2004/258 7 straipsnio 1 dalimi ECB sekretoriato generaliniam direktoriui suteikiama galimybė arba duoti leidimą susipažinti su prašomu dokumentu, arba pareiškėjui raštu nurodyti visiško arba dalinio atsisakymo priežastį.

42

Šiomis aplinkybėmis šiam direktoriui suteikiama galimybė nuspręsti, ar reikia leisti susipažinti su svarstymų rezultatais, taip perimant Valdančiajai tarybai suteiktą išimtinę kompetenciją pagal minėto protokolo 10 straipsnio 4 dalies antrą sakinį.

43

Todėl, siekiant išsaugoti šią kompetenciją, reikia konstatuoti, kad Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punktas, siejamas su Protokolo dėl ECBS ir ECB 10 straipsnio 4 dalies antru sakiniu, turi būti aiškinamas kaip saugantis Valdančiosios tarybos svarstymų rezultatų konfidencialumą, ir nebūtina, kad atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose yra minėti rezultatai, būtų susietas su sąlyga, kad jo atskleidimas pakenktų visuomenės intereso apsaugai.

44

Todėl taikant minėto sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką ir 7 straipsnio 1 dalį ECB sekretoriato generalinis direktorius turi atsisakyti leisti susipažinti su Valdančiosios tarybos svarstymų rezultatais, nebent ji būtų nusprendusi juos visiškai ar iš dalies paskelbti viešai.

45

Be to, reikia pažymėti, kad tokį aiškinimą patvirtina Sprendimo 2004/258 3 konstatuojamoji dalis, pagal kurią ECB sprendimus priimančių organų posėdžiai yra konfidencialūs, nebent atitinkamas organas nuspręstų viešai paskelbti savo svarstymų rezultatus.

46

Taigi, atsisakymo leisti susipažinti su Valdančiosios tarybos svarstymų rezultatais motyvai gali būti apriboti tik Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka, kiek tai susiję su dokumentais, kuriuose pateikiami šių svarstymų rezultatai.

47

Taigi skundžiamo sprendimo 124 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad ECB turėjo, pirma, paaiškinti priežastis, dėl kurių ieškovei neatskleista suma leidžiant iš dalies susipažinti su jos prašomu dokumentu patenka į Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje numatytos išimties taikymo sritį, ir, antra, nurodyti motyvus, kurie leistų suprasti ir patikrinti, kaip konkrečiai ir realiai leidimas susipažinti su šia informacija galėjo pakenkti visuomenės interesui, kiek tai susiję su ECB sprendimus priimančių organų posėdžių konfidencialumu. Taip nusprendęs Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

48

Todėl reikia panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą, nes juo Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek šiuo sprendimu ECB atsisakė leisti susipažinti su aptariama kredito suma.

49

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimą panaikina. Jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima padaryti.

50

Šis atvejis yra būtent toks.

51

Kadangi, kaip matyti, be kita ko, iš šio sprendimo 47 punkto, Bendrojo Teismo analizė dėl pirmojoje instancijoje nurodyto ieškinio pirmojo pagrindo dalies, susijusios su atsisakymu leisti susipažinti su aptariama kredito suma, yra teisiškai klaidinga, reikia išnagrinėti šį pagrindą ir pirmojoje instancijoje nurodytą antrąjį pagrindą, grindžiamą Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos pažeidimu.

52

Pirmojoje instancijoje pateiktu ieškinio pirmuoju pagrindu, grindžiamu atsisakymu leisti susipažinti su aptariama kredito suma, ieškovė kaltina ECB pažeidus pareigą motyvuoti, kai jis atsisakė suteikti tokią galimybę pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką.

53

Ieškinio antruoju pagrindu ieškovė ginčija rėmimosi minėto sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka siekiant pateisinti atsisakymą leisti susipažinti su aptariama kredito suma pagrįstumą. Konkrečiai kalbant, ji teigia, kad ši suma negalėjo būti laikoma ECB sprendimus priimančių organų svarstymų dalimi ir kad prašoma informacija nėra konfidenciali, nes Portugalijos bankas atskleidė sumą, kurią leidžia patvirtinti pateiktos Valdančiosios tarybos sprendimų ištraukos.

54

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, nors pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą reikalaujami Sąjungos akto motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė nagrinėjamą aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės pagrindimą, o Teisingumo Teismas – vykdyti kontrolę, vis dėlto nereikalaujama, kad motyvai atspindėtų visas reikšmingas teisines ar faktines aplinkybes. Be to, pareigos motyvuoti laikymąsi reikia vertinti atsižvelgiant ne tik į akto formuluotę, bet ir į jo kontekstą ir į atitinkamą klausimą reguliuojančių teisės normų visumą (2018 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Weiss ir kt., C‑493/17, EU:C:2018:1000, 31 ir 33 punktai bei nurodyta jurisprudencija).

55

Atsižvelgiant į šio sprendimo 46 punktą reikia konstatuoti, kad ECB pateikti motyvai leido ieškovei suprasti, kad ECB rėmėsi svarstymų rezultatų konfidencialumu, kad atsisakytų leisti susipažinti su aptariama kredito suma, ir kad tai buvo dokumentas, kuriame nurodyti šie rezultatai. Taigi reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas buvo pakankamai teisiškai motyvuotas.

56

Be to, kalbant apie kaltinimus dėl esmės, pakanka pažymėti, kad iš šio sprendimo 43 punkto matyti, jog Valdančiosios tarybos svarstymų rezultatų konfidencialumas užtikrinamas nereikalaujant, kad šie rezultatai atspindėtų šiuos svarstymus. Be to, nors galima remtis svarstymų rezultatų konfidencialumu, jeigu šių rezultatų ECB nepaviešino, aplinkybė, kad Portugalijos bankas paskelbė apytikslę aptariamą kredito dydžio sumą, savaime negali įpareigoti ECB atskleisti šios sumos. Darytina išvada, kad ECB nepažeidė Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos, kai atsisakė leisti susipažinti su aptariama kredito suma.

57

Todėl pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmąjį ir antrąjį pagrindus reikia atmesti tiek, kiek jie susiję su ECB atsisakymu leisti susipažinti su aptariama kredito suma, grindžiamu Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka.

58

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, jis sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal minėto reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

59

To paties reglamento 138 straipsnio 3 dalyje, taikomoje apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, numatyta, be kita ko, kad jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

60

Šiuo atveju ECB apeliacinis skundas buvo pripažintas iš dalies priimtinu ir iš dalies nepriimtinu ir, kadangi Bendrojo Teismo gautas ESF ieškinys po to, kai jį išnagrinėjo Teisingumo Teismas, pripažintas priimtinu tik tiek, kiek jis susijęs su atsisakymu leisti susipažinti su 2014 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 1 d. Vykdomosios valdybos pasiūlymuose įslaptinta informacija, reikia nurodyti ESF padengti ne tik savo, bet ir trečdalį ECB bylinėjimosi išlaidų, patirtų per procesą pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese. ECB padengia likusią savo bylinėjimosi išlaidų dalį.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: