1

Apeliaciniu skundu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) prašo panaikinti 2018 m. kovo 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Equivalenza Manufactory / EUIPO – ITM Entreprises (BLACK LABEL BY EQUIVALENZA) (T‑6/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:119, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo jis panaikino 2016 m. spalio 11 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimą, susijusį su protesto procedūra tarp ITM Entreprises SAS ir Equivalenza Manufactory, SL (byla Nr. R 690/2016-2, toliau – ginčijamas sprendimas).

2

2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl [Europos Sąjungos] prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) nuo 2017 m. spalio 1 d. buvo panaikintas ir pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1). Vis dėlto atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamos registracijos paraiškos pateikimo datą, t. y. 2014 m. gruodžio 16 d., kuri turi lemiamą reikšmę nustatant taikytiną materialinę teisę, šiai bylai taikytinos Reglamento Nr. 207/2009 materialinės nuostatos.

3

Šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta:

„1.   Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:

<…>

4

Ginčo aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 1‐10 punktuose. Siekiant išnagrinėti EUIPO pateiktą apeliacinį skundą, ginčo aplinkybes galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

5

2014 m. gruodžio 16 d.Equivalenza Manufactory pateikė EUIPO paraišką įregistruoti šį vaizdinį žymenį kaip Europos Sąjungos prekių ženklą:

6

Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 3 klasei ir atitinka tokį aprašymą: „kvepalai“.

7

Europos Sąjungos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2014 m. gruodžio 19 d.Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 240/2014.

8

2015 m. kovo 18 d.ITM Entreprises pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos šio sprendimo 6 punkte nurodytoms prekėms dėl to, kad egzistuoja galimybė supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

9

Protestas buvo grindžiamas, be kita ko, toliau pateiktu ankstesniu vaizdiniu prekių ženklu, kurio tarptautinės registracijos, nurodant Belgijos, Bulgarijos, Čekijos Respublikos, Danijos, Estijos, Graikijos, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos teritorijas, numeris yra 1079410 ir kuris buvo įregistruotas 2011 m. balandžio 1 d.„odekolonui, dezodorantui asmens higienos reikmėms (kvepalams) [ir] kvepalams“:

10

2016 m. kovo 2 d. sprendimu Protestų skyrius patenkino ITM Entreprises protestą, nes egzistavo galimybė suklaidinti atitinkamą visuomenę Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje.

11

Ginčijamu sprendimu EUIPO antroji apeliacinė taryba atmetė Equivalenza Manufactory apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo. Ši Apeliacinė taryba konstatavo, kad atitinkamą visuomenę sudaro keturių aptariamų valstybių narių plačioji visuomenė, pasižyminti vidutiniu pastabumu, ir kad nagrinėjamos prekės yra tapačios. Dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimo ji nusprendė, kad vizualiai ir fonetiškai jie yra vidutiniškai panašūs, o konceptualiai skiriasi. Visapusiškai įvertinusi galimybę supainioti, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, ji padarė išvadą, kad egzistuoja galimybė suklaidinti atitinkamą visuomenę.

12

2017 m. sausio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Equivalenza Manufactory ieškinį, juo ši prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.

13

Ieškiniui pagrįsti ji nurodė vienintelį pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

14

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas, pirma, nurodė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai sukuria skirtingą bendrą įspūdį, kad fonetiškai jie panašūs vidutiniškai ir kad konceptualiai skiriasi dėl to, jog prašomame įregistruoti žymenyje yra žodis „black“ ir elementas „by equivalenza“. Antra, vertindamas šių žymenų kaip visumos panašumą ir atsižvelgdamas į prekybos nagrinėjamomis prekėmis sąlygas, Bendrasis Teismas nusprendė, kad dėl vizualių ir konceptualių skirtumų šie žymenys nėra panašūs, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

15

Atsižvelgiant į tai, kad viena iš kumuliacinių šios nuostatos taikymo sąlygų nėra įvykdyta, skundžiamo sprendimo 56 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog egzistuoja galimybė supainioti, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.

16

Taigi skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas vienintelį Equivalenza Manufactory nurodytą pagrindą pripažino pagrįstu ir panaikino ginčijamą sprendimą.

17

Apeliaciniu skundu EUIPO Teisingumo Teismo prašo:

18

Equivalenza Manufactory Teisingumo Teismo prašo:

19

Grįsdama apeliacinį skundą EUIPO nurodo vienintelį pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu. Šį apeliacinio skundo pagrindą sudaro keturios dalys.

20

Nurodydama vienintelio apeliacinio skundo pagrindo pirmą dalį EUIPO teigia, kad Bendrasis Teismas, vizualiai lygindamas žymenis, dėl kurių kilo ginčas, pateikė prieštaringus motyvus.

21

Viena vertus, skundžiamo sprendimo 29 punkte nuspręsdamas, kad Apeliacinė taryba negalėjo padaryti išvados, jog žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra visiškai nepanašūs dėl to, kad abiejuose žymenyse yra penkios raidės „l“, „a“, „b“, „e“ ir „l“, parašytos didžiosiomis baltos spalvos raidėmis, Bendrasis Teismas patvirtino, kad šie žymenys yra šiek tiek vizualiai panašūs. Kita vertus, skundžiamo sprendimo 32 ir 33 punktuose teigdamas, kad kiekvieno iš minėtų žymenų sukuriamas bendras įspūdis vizualiai skiriasi, Bendrasis Teismas netiesiogiai atmetė bet kokią vizualaus tų žymenų panašumo galimybę.

22

Be to, EUIPO priduria, kad žymenų, dėl kurių kilo ginčas, bendras elementas „label“ atitinkamai visuomenei nieko nereiškia, todėl šis elementas turi skiriamąjį požymį.

23

Equivalenza Manufactory tvirtina, kad Bendrasis Teismas teisingai ir neprieštaringai nusprendė, jog kelių vizualių panašumų nepakanka, kad būtų atsverti akivaizdūs žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualūs skirtumai. Iš tikrųjų šiuos žymenis reikėtų palyginti vizualiai, atsižvelgiant į visus tiek žodinius, tiek grafinius elementus, iš kurių jie sudaryti.

24

EUIPO nurodyta aplinkybė, kad žymenų, dėl kurių kilo ginčas, bendras elementas „label“ yra skiriamasis, nereiškia, kad jis yra vienintelis elementas, suteikiantis šiems žymenims skiriamąjį požymį arba kad jis yra dominuojantis elementas. Bet kuriuo atveju šis argumentas labiau susijęs su konceptualiu palyginimu.

25

Pirmiausia reikia priminti, kad klausimas, ar Bendrojo Teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi arba nepakankami, yra teisės klausimas, kuris gali būti pateiktas per apeliacinį procesą (2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Les Éditions Albert René / VRDT, C‑16/06 P, EU:C:2008:739, 74 punktas ir 2011 m. liepos 5 d. Sprendimo Edwin / VRDT, C‑263/09 P, EU:C:2011:452, 63 punktas).

26

Skundžiamo sprendimo 29 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Apeliacinės tarybos argumentus, išdėstytus to sprendimo 28 punkte, jog, pirma, žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, yra penkios vienodos raidės „l“, „a“, „b“, „e“ ir „l“, ir, antra, prašomo įregistruoti žymens elementas „black label“ ir ankstesnio prekių ženklo elementas „labell“ parašyti didžiosiomis baltos spalvos raidėmis, „[ši Apeliacinė taryba] negalėjo padaryti išvados, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra visiškai nepanašūs“. Taip Bendrasis Teismas leido suprasti, kad, kaip teisingai nurodo EUIPO, šie žymenys yra bent šiek tiek panašūs.

27

Skundžiamo sprendimo 32 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad, nepaisant šių panašumų, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai sukuria skirtingą bendrą įspūdį. Taigi Bendrasis Teismas atmetė bet kokią šių žymenų panašumo, net ir nedidelio, galimybę.

28

Iš to matyti, kad leisdamas suprasti, viena vertus, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, bent šiek tiek panašūs vizualiai, ir, kita vertus, atmesdamas bet kokį šių žymenų vizualų panašumą Bendrasis Teismas savo vertinime pateikė prieštaringus motyvus.

29

Šios išvados nepaneigia Equivalenza Manufactory argumentas, kad Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog nurodytų vizualių panašumų nepakanka, kad būtų atsverti vizualūs žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumai. Iš tiesų šis argumentas grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Kaip matyti iš šio sprendimo 26 punkto, Bendrasis Teismas neapsiribojo tik tam tikrų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualių panašumų nurodymu. Priešingai, skundžiamo sprendimo 29 punkte jis netiesiogiai, bet aiškiai nurodė, kad šie panašumai leidžia konstatuoti, jog šie žymenys bent šiek tiek panašūs vizualiai, o tai prieštarauja skundžiamo sprendimo 32 punkte padarytai išvadai.

30

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmą vienintelio pagrindo dalį reikia pripažinti pagrįsta.

31

Nurodydama vienintelio apeliacinio skundo pagrindo antrą dalį EUIPO abejoja Bendrojo Teismo atlikto žymenų, dėl kurių kilo ginčas, konceptualaus palyginimo pagrįstumu.

32

Pirma, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į ginčijamo sprendimo 28 ir 31 punktuose Apeliacinės tarybos nurodytus svarbius niuansus, iš kurių matyti, kad tarybos nurodytas konceptualus skirtumas yra nedidelis ir galiausiai nereikšmingas. Tačiau skundžiamo sprendimo 45 ir 54 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai skiriasi. Jis nemotyvavo šio prieštaravimo konkretesniems ginčijamo sprendimo argumentams.

33

Antra, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į savo 2006 m. lapkričio 30 d. Sprendimą Camper / VRDT – JC (BROTHERS by CAMPER) (T‑43/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2006:370, 79 punktas), kurį jis pats citavo, ir į ginčijamo sprendimo 28 punkte pateiktas Apeliacinės tarybos išvadas.

34

Equivalenza Manufactory ginčija šios dalies pagrįstumą.

35

Skundžiamo sprendimo 42–46 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad Apeliacinė taryba teisingai nurodė, jog žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai skiriasi „dėl to, kad [prašomame įregistruoti] žymenyje yra žodis „black“ ir elementas „by equivalenza“.

36

Vis dėlto, kaip teigia EUIPO, iš ginčijamo sprendimo 28 ir 31 punktų matyti, kad Apeliacinė taryba konstatavo konceptualų šių žymenų skirtumą tik dėl to, kad prašomame įregistruoti žymenyje yra būdvardis „black“.

37

Iš to matyti, kad Bendrasis Teismas klaidingai pakartojo Apeliacinės tarybos išvadą.

38

Vis dėlto šiuo atveju niekas netrukdė Bendrajam Teismui pačiam įvertinti žymenų, dėl kurių kilo ginčas, konceptualų panašumą, nes jis buvo ginčijamas Bendrajame Teisme (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Les Éditions Albert René / VRDT, C‑16/06 P, EU:C:2008:739, 47 ir 48 punktus).

39

Darytina išvada, kad argumentas dėl klaidos, nurodytos šio sprendimo 37 punkte, turi būti atmestas kaip neveiksmingas.

40

Be to, kadangi EUIPO Teisingumo Teisme ginčija Bendrojo Teismo atliktą žymenų, dėl kurių kilo ginčas, konceptualaus panašumo vertinimą, reikia pažymėti, kad toks vertinimas yra faktinio pobūdžio vertinimas, kuris, išskyrus atvejus, kai faktai iškraipomi, nepriklauso Teisingumo Teismo kompetencijai nagrinėjant apeliacinį skundą (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Calvin Klein Trademark Trust / VRDT, C‑254/09 P, EU:C:2010:488, 50 punktą). Kadangi EUIPO neįrodė iškraipymo ir juo nesirėmė, šiuos argumentus reikia atmesti kaip nepriimtinus.

41

Vadinasi, vienintelio apeliacinio skundo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nereikšmingą.

42

Nurodydama vienintelio apeliacinio skundo pagrindo trečią dalį EUIPO teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, nes padarė metodinę klaidą, nes, vertindamas žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą, nagrinėjo prekybos nagrinėjamomis prekėmis sąlygas ir atitinkamos visuomenės pirkimo įpročius.

43

Žymenų panašumo laipsnis turi būti vertinamas objektyviai, neatsižvelgiant į atitinkamos visuomenės pirkimo įpročius ar prekybos nagrinėjamomis prekėmis sąlygas. Remiantis 1999 m. birželio 22 d. Sprendimu Lloyd Schuhfabrik Meyer (C‑342/97, EU:C:1999:323, 27 punktas), tik objektyviai nustačius šį laipsnį, visapusiškai vertinant galimybę supainioti reikia išnagrinėti atitinkamų prekių prekybos sąlygas ir įvertinti svarbą, kurią, atsižvelgiant į šias sąlygas, reikia suteikti vienam ar kitam vizualaus, fonetinio ar konceptualaus panašumo laipsniui.

44

Be to, Bendrojo Teismo taikytas metodas lemtų absurdiškus rezultatus, kai žymenys būtų pripažinti panašiais arba nepanašiais, atsižvelgiant į nagrinėjamas prekes.

45

Nurodydama vienintelio pagrindo ketvirtą dalį EUIPO tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, nes padarė teisės klaidų, darančių poveikį žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo vertinimui.

46

Pirma, EUIPO ginčija metodą, kuriuo vadovavosi Bendrasis Teismas, nes vertindamas visumą jis neatsižvelgė į visus aspektus, susijusius su žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu ar jų skirtumais. Pavyzdžiui, skundžiamo sprendimo 28 punkte Bendrasis Teismas pirma laiko iš savo vertinimo pašalino visus šių žymenų vizualius panašumus, atsižvelgęs į vizualius skirtumus, nustatytus atlikus pradinį minėtų žymenų visumos vertinimą. Tada, atlikdamas tų pačių žymenų visumos vertinimą skundžiamo sprendimo 53 punkte, antrą kartą rėmėsi tais pačiais vizualiais skirtumais, siekdamas neutralizuoti jų fonetinį panašumą. Šis dvigubas neutralizavimas, grindžiamas tais pačiais skirtumais ir bendru žymenų, dėl kurių kilo ginčas, sukuriamu įspūdžiu, EUIPO nuomone, yra teisės klaida ir iškraipo jurisprudencijoje įtvirtintus principus.

47

Antra, EUIPO tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė metodinę klaidą, nes neutralizavo žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vidutinį fonetinį panašumą vertindamas šių žymenų panašumą ir per anksti atsisakė atlikti visapusišką galimybės supainioti vertinimą.

48

Iš tikrųjų, pirma, vizualaus ir (arba) fonetinio panašumo neutralizavimas dėl konceptualių skirtumų turėtų būti atliekamas tada, kai visapusiškai vertinama galimybė supainioti, kurios vertinimas atliekamas remiantis pirminiame vertinime nustatytų panašumų ir skirtumų visuma. Šis „neutralizavimas“ nereiškia, kad paprasčiausiai neatsižvelgiama į pirma konstatuotus panašumus.

49

Be to, negalima atmesti galimybės, kad vien dėl fonetinio žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo gali atsirasti galimybė supainioti, kurios buvimas turi būti nagrinėjamas ją vertinant visapusiškai.

50

Galiausiai galima atsisakyti visapusiškai vertinti galimybę supainioti tik tada, kai nėra jokio, net ir nedidelio, žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo, o taip nėra tuo atveju, kai konstatuojamas panašumo laipsnis, kiek tai susiję su vienu iš trijų reikšmingų aspektų, t. y. vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu aspektu. Nustačius tam tikrą, net ir nedidelį, panašumą, reikia atlikti visapusišką galimybės supainioti vertinimą.

51

Equivalenza Manufactory ginčija vienintelio apeliacinio skundo pagrindo trečios ir ketvirtos dalių pagrįstumą.

52

Dėl trečios dalies pažymėtina, kad nors Equivalenza Manufactory iš esmės pripažįsta šio sprendimo 43 punkte apibendrintus EUIPO paaiškinimus dėl analizės metodo, išplaukiančio iš 1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer (C‑342/97, EU:C:1999:323), vis dėlto ji mano, kad Bendrasis Teismas šiuo atveju laikėsi šio metodo. Pasak Equivalenza Manufactory, Bendrasis Teismas pirmiausia atskirai, objektyviai ir išsamiai įvertino žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualaus, fonetinio ir konceptualaus panašumo laipsnius, tada visapusiškai įvertino jų panašumą arba atliko galimybės supainioti analizę ir tik šiame etape atsižvelgė į atitinkamos visuomenės pirkimo įpročius.

53

Dėl ketvirtos dalies Equivalenza Manufactory pirmiausia pažymi, kad siekiant įvertinti dviejų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo lygį, gali būti tikslinga įvertinti, kiek svarbūs yra jų vizualus, fonetinis ir konceptualus aspektai, atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių kategoriją ir prekybos jomis sąlygas. Šios prekės, t. y. kvepalai, prieš jas įsigyjant visada yra pamatomos, kaip skundžiamo sprendimo 51 punkte tai pagrįstai priminė Bendrasis Teismas. Todėl, jos nuomone, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vizualiems panašumams vertinant žymenų, dėl kurių kilo ginčas, kaip visumos, panašumus arba visapusiškai vertinant galimybę supainioti.

54

Pirmiausia, kritikuodama EUIPO argumentų aiškumo trūkumą, Equivalenza Manufactory teigia, kad Bendrojo Teismo taikytas metodas nėra teisiškai klaidingas. Iš tiesų Bendrasis Teismas atliko du skirtingus vertinimus ir mano, pirma, kad, atsižvelgiant į jų vizualius panašumus ir skirtumus, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai skiriasi ir, antra, kad šie žymenys, atsižvelgiant į jų didelius vizualius ir konceptualius skirtumus ir į nedidelį fonetinio aspekto poveikį nagrinėjamai prekių kategorijai, apskritai yra skirtingi, nepaisant nedidelių panašumų, į kuriuos buvo atsižvelgta.

55

Antra, Equivalenza Manufactory tvirtina, kad iš teleologinio skundžiamo sprendimo 46 ir paskesnių punktų aiškinimo matyti, kad Bendrasis Teismas visapusiškai įvertino galimybę supainioti. Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas būtų padaręs tokią pačią išvadą, jei būtų atsižvelgęs į nedidelius žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumus, kai vertino šių žymenų, kaip visumos, panašumą arba kai vėliau visapusiškai vertino galimybę supainioti.

56

Vienintelio apeliacinio skundo pagrindo trečia ir ketvirta dalimis, kurias reikia nagrinėti kartu, EUIPO iš esmės tvirtina, kad Bendrasis Teismas taikė klaidingą galimybės supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, nagrinėjimo metodą. EUIPO mano, kad vertindamas žymenų, dėl kurių kilo ginčas, kaip visumos, panašumą Bendrasis Teismas negalėjo atsižvelgti į nagrinėjamų prekių prekybos būdus ir neutralizuoti šių žymenų panašumus, kad paneigtų bet kokį tų žymenų panašumą ir atsisakytų atlikti visapusišką galimybės supainioti vertinimą.

57

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją siekiant nustatyti, ar yra galimybė suklaidinti visuomenę, reikia atlikti visapusišką vertinimą, atsižvelgiant į visus su nagrinėjamu atveju susijusius veiksnius (1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL, C‑251/95, EU:C:1997:528, 22 punktas ir 2014 m. gegužės 8 d. Sprendimo Bimbo / VRDT, C‑591/12 P, EU:C:2014:305, 20 punktas), tarp kurių visų pirma žymenų, dėl kurių kilo ginčas, ir šiais žymenimis žymimų prekių panašumo laipsnis, taip pat ankstesnio prekių ženklo gero vardo stiprumas ir skiriamojo, jam būdingo ar dėl naudojimo įgyto, požymio laipsnis (2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Ferrero / VRDT, C‑552/09 P, EU:C:2011:177, 64 punktas).

58

Visapusiškas galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu. Tai, kaip vidutinis nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojas suvokia žymenis, yra lemiamas kriterijus visapusiškai vertinant šią galimybę. Vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL, C‑251/95, EU:C:1997:528, 23 punktas; 1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, EU:C:1999:323, 25 punktas ir 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo BGW, C‑20/14, EU:C:2015:714, 35 punktas).

59

Toks visapusiškas galimybės supainioti vertinimas reiškia, kad veiksniams, į kuriuos atsižvelgiama, ypač žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumui ir nagrinėjamų prekių ar paslaugų panašumui, būdinga tam tikra tarpusavio priklausomybė. Taigi mažas nagrinėjamų prekių ar paslaugų panašumo laipsnis gali būti kompensuojamas dideliu žymenų panašumo laipsniu ir atvirkščiai (1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, EU:C:1999:323, 19 punktas, taip pat 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Les Éditions Albert René / VRDT, C‑16/06 P, EU:C:2008:739, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

60

Taigi, jeigu ankstesnis prekių ženklas ir prašomas įregistruoti prekių ženklas nėra panašūs, nepakanka ankstesnio prekių ženklo žinomumo ar gero vardo, nagrinėjamų prekių ir paslaugų panašumo ar tapatumo, kad būtų konstatuota galimybė supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 12 d. Sprendimo Vedial / VRDT, C‑106/03 P, EU:C:2004:611, 54 punktą ir 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Calvin Klein Trademark Trust / VRDT, C‑254/09 P, EU:C:2010:488, 53 punktą). Žymenų, dėl kurių kilo ginčas, tapatumas ar panašumas yra būtina Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlyga, todėl ši nuostata akivaizdžiai netaikoma, kai Bendrasis Teismas atmeta bet kokį žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą. Tik esant prielaidai, kad šie žymenys yra tam tikra prasme, net jeigu ir labai nedaug, panašūs, minėtas teismas privalo atlikti visapusišką vertinimą, norėdamas nustatyti, ar, nepaisant net nedidelio šių žymenų panašumo, dėl kitų svarbių veiksnių, kaip antai ankstesnio prekių ženklo žinomumo ar gero vardo, yra galimybė suklaidinti atitinkamą visuomenę (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Ferrero / VRDT, C‑552/09 P, EU:C:2011:177, 65 ir 66 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).

61

Nagrinėjamu atveju būtent taikydamas šio sprendimo pirmesniame punkte nurodytą jurisprudenciją, kuri iš esmės priminta skundžiamo sprendimo 16 punkte, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 55 ir 56 punktuose nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog žymenys, dėl kurių kilo ginčas, remiantis jų bendru įspūdžiu, nėra panašūs, netenkinama viena iš kumuliacinių Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygų, todėl Apeliacinė taryba, konstatuodama galimybės supainioti buvimą, padarė teisės klaidą.

62

Bendrasis Teismas padarė šią išvadą atlikęs analizę, kurią iš esmės sudarė du etapai.

63

Pirmiausia skundžiamo sprendimo 26–45 punktuose Bendrasis Teismas vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai palygino žymenis, dėl kurių kilo ginčas. Iš esmės skundžiamo sprendimo 32, 39 ir 45 punktuose jis konstatavo, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai ir konceptualiai yra nepanašūs, bet vidutiniškai panašūs fonetiškai.

64

Antra, skundžiamo sprendimo 46–54 punktuose Bendrasis Teismas įvertino žymenų, dėl kurių kilo ginčas, kaip visumos, panašumą, o tai yra šių vienintelio pagrindo dalių dalykas.

65

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 48 ir 51–53 punktų, šiuo klausimu jis nusprendė, kad, atsižvelgiant į prekybos nagrinėjamomis prekėmis sąlygas, žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualus aspektas, dėl kurio šie žymenys skiriasi, yra svarbesnis vertinant bendrą jų daromą įspūdį nei jų fonetinis ir konceptualus aspektai. Be to, minėto sprendimo 54 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai skiriasi dėl to, kad prašomame įregistruoti žymenyje yra elementai „black“ ir „by equivalenza“.

66

Taigi iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Bendrasis Teismas atsisakė atlikti visapusišką galimybės supainioti vertinimą, motyvuodamas tuo, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, remiantis bendru įspūdžiu, nėra panašūs. Iš tikrųjų įvertinęs šių žymenų kaip visumos panašumą jis iš esmės nusprendė, kad, nepaisant jų vidutinio fonetinio panašumo laipsnio, jie nėra panašūs dėl jų vizualių skirtumų, kurie, atsižvelgiant į prekybos sąlygas, turi lemiamą įtaką, ir konceptualių skirtumų.

67

Šiame teiginyje yra teisės klaidų.

68

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog, siekiant įvertinti žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnį, reikia nustatyti jų vizualaus, fonetinio ir konceptualaus panašumo laipsnį ir prireikus įvertinti svarbą, kurią reikia suteikti šiems skirtingiems elementams, atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategoriją arba į sąlygas, kurioms esant jomis prekiaujama (1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, EU:C:1999:323, 27 punktas ir 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 36 punktas).

69

Žinoma, tiesa, kad, kaip savo išvados 53–55 punktuose iš esmės nurodė generalinis advokatas, Sąjungos teismas skirtingai taikė šią jurisprudenciją, nes į prekybos sąlygas buvo galima atsižvelgti arba kiekvienu konkrečiu atveju vertinant žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą, arba visapusiškai vertinant galimybę supainioti.

70

Vis dėlto reikia patikslinti, kad nors prekybos sąlygos yra reikšmingas veiksnys taikant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, atsižvelgti į jas reikia visapusiškai vertinant galimybę supainioti, o ne vertinant žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą.

71

Iš tiesų, kaip savo išvados 69, 73 ir 74 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo vertinimas, kuris yra tik vienas iš galimybės supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, nagrinėjimo etapų, reiškia, kad reikia palyginti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, siekiant nustatyti, ar šie žymenys vizualiai, fonetiškai ar konceptualiai yra panašūs. Nors šis palyginimas turi būti grindžiamas bendru įspūdžiu, kurį minėti žymenys daro atitinkamai visuomenei, jis vis dėlto turi būti atliekamas atsižvelgiant į žymenims, dėl kurių kilo ginčas, būdingas savybes (pagal analogiją žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Calvin Klein Trademark Trust / VRDT, C‑254/09 P, EU:C:2010:488, 46 punktą).

72

Kaip teisingai nurodo EUIPO, atsižvelgimas į dviem žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimų prekių ar paslaugų prekybos sąlygas siekiant palyginti šiuos žymenis, galėtų lemti absurdišką rezultatą, kai tie patys žymenys būtų laikomi panašiais arba skirtingais, priklausomai nuo jais žymimų prekių ir paslaugų bei sąlygų, kurioms esant jomis prekiaujama.

73

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad skundžiamo sprendimo 48–53 ir 55 punktuose atsižvelgęs į nagrinėjamų prekių prekybos sąlygas vertindamas žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą ir dėl šių sąlygų suteikdamas pirmenybę nustatytiems šių žymenų vizualiems skirtumams, palyginti su jų fonetiniu panašumu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

74

Antra, kadangi vertindamas žymenų, dėl kurių kilo ginčas, kaip visumos, panašumą Bendrasis Teismas taip pat pabrėžė jų konceptualų skirtumą, reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją visapusiškas galimybės supainioti vertinimas reiškia, kad dviejų žymenų konceptualūs skirtumai gali neutralizuoti jų fonetinius ir vizualius panašumus, kai bent vieno iš žymenų reikšmė yra tokia aiški ir apibrėžta, kad atitinkama visuomenė gali ją iš karto suvokti (2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Les Éditions Albert René / VRDT, C‑16/06 P, EU:C:2008:739, 98 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2006 m. sausio 12 d. Sprendimo Ruiz-Picasso ir kt. / VRDT, C‑361/04 P, EU:C:2006:25, 20 punktą; taip pat 2006 m. kovo 23 d. Sprendimo Mülhens / VRDT, C‑206/04 P, EU:C:2006:194, 35 punktą).

75

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas 2017 m. spalio 5 d. Sprendimo Wolf Oil / EUIPO (C‑437/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:737) 44 punkte nusprendė, kad tokio neutralizavimo sąlygų vertinimas atliekamas vertinant žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą, įvertinus jų panašumo laipsnį vizualiu, fonetiniu ir konceptualiu požiūriais. Vis dėlto reikia pažymėti, kad šis vertinimas neatsiejamai susijęs su išimtine prielaida, kad bent vieno iš žymenų, dėl kurių kilo ginčas, reikšmė atitinkamos visuomenės požiūriu yra aiški, apibrėžta ir ją ši visuomenė gali tiesiogiai suvokti. Iš to matyti, kad tik tuo atveju, jei šios sąlygos tenkinamos, pagal šio sprendimo pirmesniame punkte nurodytą jurisprudenciją Bendrasis Teismas gali neatlikti visapusiško galimybės supainioti vertinimo, remdamasis tuo, kad dėl svarbių žymenų, dėl kurių kilo ginčas, konceptualių skirtumų ir dėl to, kad bent vieno iš šių žymenų reikšmė atitinkamai visuomenei yra aiški, apibrėžta ir tiesiogiai suvokiama, šių žymenų bendras įspūdis skiriasi, nepaisant to, kad tarp jų yra tam tikrų vizualių arba fonetinių panašumų.

76

Vis dėlto, jeigu nė vienas iš žymenų, dėl kurių kilo ginčas, neturi tokios aiškios, apibrėžtos ir atitinkamai visuomenei tiesiogiai suvokiamos reikšmės, Bendrasis Teismas negali remtis neutralizavimu, neatlikdamas visapusiškos galimybės supainioti analizės. Tokiu atveju, atvirkščiai, šis teismas turi atlikti visapusišką šios galimybės analizę, atsižvelgdamas tiek į visus panašumus ir skirtumus, tiek į visus kitus svarbius elementus, kaip antai atitinkamos visuomenės pastabumo laipsnį (šiuo klausimu žr. 2006 m. sausio 12 d. Sprendimo Ruiz-Picasso ir kt. / VRDT, C‑361/04 P, EU:C:2006:25, 21 ir 23 punktus) arba ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio laipsnį.

77

Iš to matyti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes skundžiamo sprendimo 54 ir 55 punktuose siekė neutralizuoti žymenų, dėl kurių kilo ginčas, fonetinį panašumą, atsižvelgiant į jų konceptualų skirtumą, ir neatliko visapusiškos galimybės supainioti analizės, nors jis nekonstatavo, kad šiuo atveju bent vieno iš žymenų reikšmė yra tokia aiški ir apibrėžta, kad atitinkama visuomenė gali ją iš karto suvokti, ir to net nepatikrino.

78

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia pritarti vienintelio apeliacinio skundo pagrindo trečiai ir ketvirtai dalims, nesant reikalo nagrinėti kitų EUIPO argumentų dėl tariamai dvigubo žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualių panašumų neutralizavimo.

79

Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 30 ir 78 punktuose padarytas išvadas, reikia panaikinti skundžiamą sprendimą.

80

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai Bendrojo Teismo sprendimas yra panaikinamas, Teisingumo Teismas pats gali priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti. Taip yra šioje byloje.

81

Grįsdama savo reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą Equivalenza Manufactory teigia, kad lygindama žymenis, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidų, dėl ko taip pat buvo padaryta visapusiško galimybės supainioti vertinimo klaidų.

82

Pirma, dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimo Equivalenza Manufactory tvirtina, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog šie žymenys vizualiai panašūs. Iš esmės taryba klaidingai susiaurino prašomą įregistruoti žymenį iki žodinio elemento „label“, būtent iki penkių jį sudarančių raidžių, neatsižvelgdama į kitų žodinių ir vaizdinių elementų vertę ir jų skiriamąjį požymį.

83

Fonetiškai žymenys, dėl kurių kilo ginčas, turi skirtingą intonaciją ir ritmą, todėl jų garsas aiškiai skiriasi.

84

Konceptualiai žodžiai „label“ ir „black“ yra plačiai naudojami anglų kalbos žodžiai, kuriuos supranta atitinkami vartotojai, o žodis „labell“ neturi jokios reikšmės ir turi būti laikomas išgalvotu žodžiu. Nors Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad šiuo aspektu minėti žymenys skiriasi, lygindama minėtus žymenis ji nesuteikė pakankamos svarbos šiam skirtumui.

85

Antra, dėl visapusiško galimybės supainioti vertinimo Equivalenza Manufactory tvirtina, kad žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumai yra svarbesni nei jų panašumai. Daug kvepalų parduodami pažymėti žymenimis, turinčiais žodinį elementą „label“, todėl atitinkama visuomenė gali identifikuoti šį žodį. Tai patvirtina Equivalenza Manufactory pateiktas prekių ženklų sąrašas. Reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad kvepalai visada perkami juos matant. Negalima manyti, kad prašomas įregistruoti žymuo yra suvokiamas kaip ankstesnio prekių ženklo variantas, atsižvelgiant į žymenų, dėl kurių kilo ginčas ir kurie yra vaizdiniai žymenys, vaizdinių elementų skirtumus.

86

EUIPO ginčija visus šiuos argumentus.

87

Pirmiausia reikia priminti, kad šalys neginčija, jog atitinkamą visuomenę sudaro Čekijos Respublikos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovėnijos plačioji visuomenė, kuriai būdingas vidutinis pastabumas. Šalys neginčija, kad nagrinėjamos prekės yra tapačios.

88

Dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimo ginčijamo sprendimo 24–28 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad šie žymenys vidutiniškai panašūs vizualiai ir fonetiškai ir kad atsižvelgiant į tai, jog atitinkama visuomenė supras būdvardį „black“, jie skiriasi konceptualiai.

89

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad prašomas įregistruoti žymuo yra vaizdinis žymuo, apimantis žodinį elementą „black label“, parašytą baltomis didžiosiomis raidėmis viduryje juodos keturkampės geometrinės formos, virš kurios yra du stilizuoti lapai. Apatinėje šio žymens dalyje yra žodžiai „by equivalenza“, kurie įstrižai parašyti mažesniu juodos spalvos šriftu baltame fone. Šio žymens vaizdiniai elementai bei jo žodinių elementų stilizavimas yra santykinai paprasti. Žodinis elementas „black label“, atsižvelgiant į jo centrinę padėtį ir dydį, yra dominuojantis to žymens elementas, nes jis ypač patraukia vartotojo dėmesį. Šis elementas atrodo kaip visuma, kurioje būdvardis „black“ pabrėžiamas, nes jis yra užrašytas paryškintu šriftu šio elemento pradžioje.

90

Ankstesnį prekių ženklą sudaro žodinis elementas „labell“, parašytas didžiosiomis baltomis raidėmis mėlynos spalvos ovale. Jo ovalo forma, spalva ir naudojamas šriftas nėra labai originalūs. Žodžio „labell“ išdėstymu šios formos centre ir baltos spalvos raidžių ir mėlyno fono kontrastu siekiama išryškinti žodinį elementą „labell“.

91

Pirma, atrodo, kad vizualiai žymenys, dėl kurių kilo ginčas, turi penkias vienodas raides „l“, „a“, „b“, „e“ ir „l“, parašytas baltomis didžiosiomis raidėmis įprastu šriftu tamsiame fone. Šios raidės yra vienas iš žodinių prašomo įregistruoti žymens elementų ir pirmosios penkios ankstesnį prekių ženklą sudarančio vienintelio žodinio ir dominuojančio elemento, iš viso sudaryto iš šešių raidžių, raidės.

92

Vis dėlto žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi savo spalvomis ir grafiniais elementais. Dėl savo dydžio šie elementai yra svarbūs šių žymenų vizualiam įvaizdžiui. Be to, nors prašomo įregistruoti žymens keturkampė forma ir du stilizuoti lapai patys yra gana paprasti, jų derinys daro didelę įtaką šio žymens vizualiam įspūdžiui.

93

Be to, šie žymenys skiriasi tuo, kad prašomame įregistruoti žymenyje yra žodis „black“ ir žodžiai „by equivalenza“. Nors pastarieji prašomame įregistruoti žymenyje yra antraeiliai, pirmasis yra pabrėžtas naudojant paryškintąjį šriftą ir dėl to, kad užima centrinę vietą.

94

Atsižvelgiant į šio sprendimo 89–93 punktuose nurodytas aplinkybes, reikia manyti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra vidutiniškai panašūs vizualiai.

95

Antra, fonetiškai žymenys, dėl kurių kilo ginčas, turi bendrą žodį „label“ arba „labell“, kuriuos atitinkama visuomenė ištars vienodai. Tačiau jie skiriasi tuo, kad ankstesnį prekių ženklą sudaro tik žodis „labell“, sudarytas iš dviejų skiemenų, o prašomą įregistruoti žymenį sudaro keturi žodžiai ir iš viso devyni skiemenys. Vis dėlto, kaip nurodė Apeliacinė taryba, manytina, kad tikriausiai vartotojai netars žodžių „by equivalenza“, nes prašomame įregistruoti žymenyje jie yra antraeiliai, ir kad, atsižvelgiant į keturių žodžių ilgį, vartotojai bus linkę sutrumpinti žodžių junginį „black label by equivalenza“, ištardami tik du pirmuosius jame esančius žodžius.

96

Taigi Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad nagrinėjami žymenys fonetiškai panašūs vidutiniškai.

97

Trečia, dėl konceptualaus palyginimo svarbu pažymėti, jog neįrodyta, kad atitinkama visuomenė supranta angliško žodžio „label“ reikšmę, todėl reikia manyti, kad ankstesnis prekių ženklas bus suvokiamas kaip sudarytas iš reikšmės neturinčio išgalvoto žodžio. Tačiau atitinkama visuomenė supranta būdvardį „black“ – bazinį anglų kalbos žodį – kaip apibūdinantį spalvą ir taip pat gali suprasti žodžius „by equivalenza“ kaip nuorodą, kad nagrinėjamos prekės yra kilusios iš Equivalenza Manufactory.

98

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra vidutiniškai panašūs vizualiai ir fonetiškai ir kad jie skiriasi konceptualiai.

99

Dėl Equivalenza Manufactory tvirtinimo, kad žymenų, dėl kurių kilo ginčas, konceptualūs skirtumai gali neutralizuoti šių žymenų panašumus, pakanka konstatuoti, kad pagal šio sprendimo 74 punkte primintą jurisprudenciją toks neutralizavimas reikalauja, kad bent vienas iš dviejų žymenų atitinkamos visuomenės požiūriu turėtų aiškią ir apibrėžtą reikšmę, kurią ši visuomenė galėtų tiesiogiai suvokti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 97 punkte, nagrinėjamu atveju taip nėra.

100

Dėl visapusiško galimybės supainioti vertinimo reikia nurodyti, jog neginčijama, kad, kaip ginčijamo sprendimo 29 punkte nurodė Apeliacinė taryba, ankstesnis prekių ženklas turi vidutinio stiprumo skiriamąjį požymį. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad atitinkamos visuomenės pastabumo lygis yra vidutinis ir kad prekės, žymimos žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, yra tapačios.

101

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ginčijamo sprendimo 32 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad atitinkama visuomenė gali supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas.

102

Vien to, kad prašomame įregistruoti žymenyje yra žodžiai „black“ ir „by equivalenza“, nepakanka, kad būtų atmesta tokia galimybė. Iš tiesų, viena vertus, iš šio sprendimo 89–96 punktuose nurodytų motyvų matyti, kad, nepaisant šių žodžių buvimo, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai ir fonetiškai yra vidutiniškai panašūs ir kad į tai tinkamai atsižvelgta atliekant šį visapusišką galimybės supainioti vertinimą. Kita vertus, būdvardis „black“ yra tik bazinę spalvą apibūdinantis žodis, o žodžiai „by equivalenza“ visiškai nėra nurodyti ankstesniame prekių ženkle.

103

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti vienintelį Equivalenza Manufactory pagrindą ir ieškinį.

104

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

105

Kadangi šiuo atveju EUIPO reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Equivalenza Manufactory ir ši pralaimėjo bylą, ji turi padengti ne tik savo, bet ir EUIPO bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesą pirmojoje instancijoje byloje T‑6/17 ir apeliaciniame procese.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: